Tam, kad Investicijų palengvinimo plėtrai (IFD) susitarimas, kurį pasirašė 75 proc. PPO narių, būtų oficialiai integruotas, organizacijos taisyklės numato iš pradžių pasiekti visišką konsensusą. Nepaisant plačios paramos, kai kurios narės vis dar prieštarauja šio susitarimo integravimui į PPO, įskaitant Indiją, kuri paprastai priešinasi visų šalių neapimantiems sandoriams.

Susitarimas buvo paviešintas PPO tinklalapyje likus kelioms valandoms iki 13-osios šios organizacijos ministrų konferencijos Abu Dabyje pradžios. Juo siekiama palengvinti „tiesioginių užsienio investicijų srautą... ypač į besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias“ šalis, kad būtų galima paskatinti tvarų vystymąsi, sakoma susitarimo tekste. Tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, dalyvaujančios šalys susitarė „padidinti priemonių skaidrumą, supaprastinti administracines procedūras, priimti kitokias investicijų lengvinimo priemones ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą“.

PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala pavadino tai „novatorišku susitarimu, žadančiu padėti jį pasirašiusioms šalims pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kuriomis jos nori paskatinti augimą“.

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Valdis Dombrovskis nurodė, kad tai „yra galimybė besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims sustiprinti savo gebėjimą pritraukti daugiau investicijų“.

Susitarimą pasirašiusios šalys kreipėsi dėl galimybės integruoti jį į PPO Abu Dabyje rengiamo susitikimo, kuris truks iki vasario 29 d., metu. Jo integravimas leistų kitoms šalims narėms savanoriškai prisijungti.

„Tai yra procedūrinis veiksmas, atliktas dėl techninių priežasčių, susijusių su būtinybe įvertinti tam tikrus elementus, kylančius rengiant rašytinius pareiškimus“ – nurodė Europos Komisijos atstovas Olafas Gillas (Olafas Gilas).

Kaip nurodo PPO, jei sustabdymas truks ilgiau nei 12 mėnesių, bylos nagrinėjimas bus išvis nutrauktas.

Lietuva 2021 metais leido Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą.

Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į PPO.

„PPO vadovė informavo apie situaciją, kuri šiuo metu dar tik rutuliojasi – tai yra, mūsų ieškinys, jeigu jį taip galima pavadinti, dėl Kinijos nedraugiškų veiksmų prekybos politikoje“, – Prezidentūros perduotame komentare antradienį sakė G. Nausėda.

„Kinijos pusė šiek tiek keičia savo laikyseną ir iš tos agresyvios ir, sakyčiau, net šiek tiek dominuojančios laikysenos mes matome tam tikrą norą diskutuoti ir tikėtina, kad ta laikysena toliau keisis“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pabrėžė, jog šiuo klausimu itin svarbus Europos Sąjungos solidarumas.

„Mes paaiškinome savo sprendimus, kuriuos padarėme, ir kodėl tie sprendimai iššaukė tokią neadekvačią reakciją. Visa tai aš nupasakojau ir, tiesą sakant, vadovė PPO pakankamai gerai apie tai žinojo“, – sakė G. Nausėda.

Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis prezidentas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei PPO vadovais aptarė Ukrainos situaciją.

„Sveikiname Europos Komisijos sprendimą ES vardu kreiptis į PPO dėl arbitrų kolegijos steigimo. Šis žingsnis yra dar viena žinia Kinijai, kad ES sieks visomis priemonėmis apginti bendrą rinką ir ES valstybes nares nuo politiškai motyvuotos ekonominės prievartos“, − URM išplatintame pranešime sakė Gabrielius Landsbergis

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia konstruktyvių santykių su Kinija, tačiau negalima toleruoti jos veiksmų nuolat pažeidžiant tarptautinės prekybos taisykles ir teisėtus verslo interesus.

G. Landsbergis pastebėjo, kad Kinija jau turėjo galimybę išspręsti ginčą PPO konsultacijų metu, tačiau elgėsi nekonstruktyviai. Todėl, pasak jo, arbitrų kolegijos steigimas yra teisingas ir ginantis taisyklėmis pagrįstą prekybos tvarką žingsnis.

„Neteisėtas ekonominis spaudimas, net ir prieš vieną ES valstybę narę, turi būti vertinamas kaip išpuolis prieš visą Sąjungą, todėl pažeistos teisės bus ginamos remiantis visomis tarptautinės teisės teikiamomis galimybėmis“, − sakė užsienio reikalų ministras.

ES trečiadienį paprašė PPO sudaryti dvi arbitrų kolegijas Bendrijos ginčuose su Kinija – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos, kitas – su vasarį ES inicijuota byla prieš Kiniją dėl trukdymo Europos aukštųjų technologijų įmonėms pasinaudoti galimybe Bendrijos teismuose ginti savo patentus.

EK teigimu, abiem atvejais Kinijos veiksmai daro didelę žalą Europos verslui, o diskriminacinės Kinijos priemonės prieš Lietuvą daro poveikį Bendrijos vidaus prekybai, tiekimo grandinėms bei rinkai.

Pasak URM, arbitrų kolegijos steigimas yra antrasis PPO bylinėjimosi proceso etapas, kai trys nepriklausomi prekybos teisės ekspertai įvertina, ar PPO narės taikomos priemonės atitinka organizacijos teisės normas.

Prašymas dėl arbitrų kolegijos steigimo bus svarstomas PPO Ginčų sprendimų taryboje gruodžio 20 dieną. Kinija turi teisę pirmąjį prašymą atmesti, tokiu atveju sprendimas dėl kolegijos steigimo būtų priimtas kitame posėdyje, kuris turėtų vykti 2023 metų sausio 27 dieną.

EK teigia, jog Lietuvos eksportas į Kiniją šių metų sausį–spalį, palyginti su pernai tuo pat laiku, sumažėjo 80 procentų. 

Kitas ginčas susijęs su vasarį ES inicijuota yla prieš Kiniją dėl trukdymo Europos aukštųjų technologijų įmonėms pasinaudoti galimybe Bendrijos teismuose ginti savo patentus.

„Pirmenybę teikėme šiuos du reikšmingus ir sisteminius atvejus sprendžiant konsultacijomis ir tam skyrėme nemažai laiko. Tačiau tai buvo nenaudinga. Todėl mums nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prašyti įsteigti šias PPO kolegijas“, – pranešime teigė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.

EK teigimu, abiem atvejais Kinijos veiksmai daro didelę žalą Europos verslui, o diskriminacinės Kinijos priemonės prieš Lietuvą daro poveikį Bendrijos vidaus prekybai, tiekimo grandinėms bei rinkai.

Pranešama, kad PPO Ginčų sprendimo taryba ES prašymą sudaryti arbitrų kolegijas nagrinės gruodžio 20 dieną. Kinija gali vieną kartą tam prieštarauti – jei tai bus padaryta, ES atnaujins savo prašymą ir kolegija bus sudaryta Ginčų sprendimo tarybos posėdyje kitų metų sausio 30 dieną

Procesai kolegijoje gali tęstis iki pusantrų metų. 

Anot jos, remdamasi ta informacija, EK gali iškelti Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

„Informacija apie įmonių patiriamas problemas yra susisteminta ir pateikta EK, kuri aktyviai įsitraukė spręsdama atskirų įmonių atvejus ir renka informaciją dėl galimos bylos Kinijai iškėlimui PPO“, – Eltą informavo URM atstovai. Byla Kinijai būtų keliama kaltinant Pekiną pažeidus PPO nediskriminavo ir skaidrumo principus.

Vis tik įvertinti tikslią žalą, kurią patyrė Lietuvos įmonės, paaiškina ministerija, sekasi sunkiai, kadangi tiek jai, tiek verslui sunku surinkti būtiną informaciją.

„Kinijos valdžiai neigiant sistemišką lietuviškos produkcijos blokavimą, visos reikalingos informacijos surinkimas pasunkėja, nes jos negauna ir pačios verslo įmonės, patiriančios trikdžių, todėl sudėtinga įvardyti tikslius duomenis, kokią ekonominę žalą patiria Lietuva“, – pažymi URM.

Pasak ministerijos, tarptautiniu lygiu sprendžiama, kaip atgaivinti prekybą su Kinija bei užkirsti kelią panašiems Pekino veiksmams prieš kitą ES šalį. Tam esą telkiama ir demokratinių valstybių koalicija.

„URM kartu su EK, PPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kitų valstybių vyriausybėmis aktyviai dirba ir ieško ilgalaikių tvarių sprendimų ir būdų, kurie padėtų atnaujinti prekybos srautus su Kinija, o trečiosios šalys negalėtų imtis neteisėtų priemonių išskirtinai prieš vieną ES narę, ir telkia demokratinių valstybių koaliciją“, – nurodo ministerija, be kita ko patikinusi, kad atsvaros Kinijai ieškoma kitose Tolimųjų Rytų regiono valstybėse.

„Kartu su strateginiais partneriais ir kitomis Indijos–Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis (Australija, Japonija, Pietų Korėja) ieškoma įvairių naujų alternatyvų Lietuvos verslui, kurios vėliau neabejotinai peraugs į tvarų ir abipuse ekonomine nauda paremtą bendradarbiavimą“, – priduria URM atstovai.

Jų duomenimis, praėjus beveik mėnesiui nuo linijos atidarymo krūviai sumažėjo, o dauguma pasiteiravimų šiuo metu yra konsultacinio pobūdžio. Nuo gruodžio 17 d. veikia ir speciali darbo grupė, kurioje URM ir pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų atstovai tariasi, kaip tvarkytis su Kinijos spaudimu. Jai vadovauja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

ELTA primena, kad URM, reaguodama į precedento neturinčius Kinijos veiksmus prekybiniuose santykiuose su Lietuva, gruodžio 10 d. įsteigė „Karštąją liniją“, kuria verslo įmonės gali tiesiogiai susisiekti su Užsienio reikalų ministerija, jeigu patiria trikdžių prekiaudami su partneriais Kinijoje.

Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o URM tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu prekybosbarjerai@urm.lt. Lietuvos verslui bus teikiama informacija bei rekomendacijos dėl iškilusių prekybos su Kinija problemų. URM prašo įmonių pateikti kuo konkretesnę informaciją apie Kinijos muitinės ir kitų institucijų taikomus ribojimus lietuviškiems kroviniams.

„Labai palankiai vertinu jos ryžtą prisijungti prie laikino TRIPS (intelektinės nuosavybės teisių prekyboje) sutarties stabdymo šalininkų, siekiant prisidėti prie kovos su COVID-19 pandemija“, – sakoma Ngozi Okonjo-Iweala pranešime.

K. Tai apie Vašingtono paramą planui atsisakyti vakcinų patentų apsaugos informavo trečiadienį.

„Tai yra pasaulinė sveikatos krizė, o ypatingos COVID-19 pandemijos aplinkybės reikalauja imtis ypatingų veiksmų“, – pranešime teigė K. Tai.

PPO kelis mėnesius sulaukė tokių šalių, kaip Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR), raginimų laikinai atšaukti COVID-19 vakcinų patentų apsaugą, kad būtų galima išplėsti vakcinų gamybą besivystančiose šalyse, kurios iki šiol gavo daug mažiau vakcinų.

Tačiau tam iki šiol smarkiai priešinosi didžiosios farmacijos bendrovės ir šalys, kuriose jos įsikūrę, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios teigė, kad patentai nėra pagrindinė kliūtis, siekiant išplėsti vakcinų gamybą, ir įspėjo, jog toks žingsnis gali pakenkti inovacijoms.

Tačiau ketvirtadienį šalių pozicija ėmė sparčiai kisti, Prancūzijai, Vokietijai ir ES lyderiams pareiškus, kad jie yra pasirengę diskutuoti apie patentų atsisakymo planą.

„Mes turime skubiai reaguoti į COVID-19, nes pasaulis stebi, o žmonės miršta“, – teigė PPO vadovė.

PPO surengė virtualų specialųjį Generalinės tarybos susirinkimą, kurio metu valstybės narės oficialiai išrinko buvusią Nigerijos finansų ministrę ir Pasaulio banko veteranę naująja organizacijos generaline direktore.

Naujoji vadovė, kuri pradės dirbti kovo 1 dieną, sakė, kad stipresnė PPO bus gyvybiškai svarbi pasaulio atsigavimui po koronaviruso pandemijos.

N. Okonjo-Iwealos kadencija truks iki 2025 metų rugpjūčio 31-osios, bet ją bus galima pratęsti.

Kone paralyžiuotai institucijai labai reikia naujo postūmio ir N. Okonjo-Iweala iškart po paskyrimo apie tai užsiminė.

„Stipri PPO yra gyvybiškai svarbi, jei norime sparčiai ir visiškai atsigauti po COVID-19 pandemijos sukelto nuniokojimo, – sakoma 66 metų ekonomistės pareiškime. – Nekantrauju su narėmis formuoti ir įgyvendinti politikos pakeitimus, kurių mums reikia tam, kad pasaulio ekonomika vėl veiktų.“

„Mūsų organizacijos laukia labai daug iššūkių, bet dirbdami drauge galime kartu padaryti, kad PPO būtų stipresnė, paslankesnė ir geriau prisitaikiusi prie šiandienos tikrovės“, – pridūrė N. Okonjo-Iweala.

Pietų Korėjos prekybos ministrė Yoo Myung-Hee (Ju Mjunghi) buvo vienintelė kita pretendentė į PPO vadovus, bet pasitraukė iš kovos paaiškėjus, kad naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tvirtai palaiko N. Okonjo-Iwealos kandidatūrą.

Organizacija lyderio neturėjo nuo rugpjūčio, kai vieni metai pirma laiko atsistatydino brazilų karjeros diplomatas Roberto Azevedo (Robertu Azevedu).

Jo įpėdinio išrinkimo iš aštuonių kandidatų procesas turėjo baigtis lapkritį, bet buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija blokavo konsensusą paskirti N. Okonjo-Iwealą.

Ji tapo pirmąja afrikiete ir pirmąja moterimi, užėmusia šios organizacijos vadovės pareigas.

Buvusi Nigerijos finansų ministrė ir Pasaulio banko (PB) generalinė direktorė perima PPO vairą pasaulinei prekybai patiriant sunkumų dėl su pandemija susijusios krizės ir įtampos tarp didelių ekonomikų.

Atstovai iš 164 PPO valstybių narių N. Okonjo-Iweala patvirtino vienbalsiai, paskelbė laisvosios prekybos organizacija.

N. Okonjo-Iweala paskyrimui PPO vadove kelią vasario pradžioje nutiesė Jungtinės Valstijos, kai prezidentas Joe Bidenas parėmė jos kandidatūrą. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas blokavo jos patvirtinimo procesą.

Galutinis sprendimas bus priimtas iki lapkričio 7 dienos, tačiau nepaisant to, kuri kandidatė užims postą, naujoji vadovė perims organizaciją, įklimpusią į virtinę krizių ir mėginančią padėti valstybėms narėms įveikti didelį koronaviruso pandemijos sukeltą pasaulio ekonomikos nuosmukį.

Ankstesnis PPO vadovas Roberto Azevedo (Robertas Azevedas) pasitraukė iš pareigų rugpjūtį, metais anksčiau nei numatyta. Praėjusį mėnesį pirmajame naujojo vadovo rinkimų ture iš aštuonių kandidatų, pageidaujančių pakeisti brazilą, buvo atrinkti penki kandidatai.

Be Ngozi Okonjo-Iweala ir Yoo Myung-Hee, antrajame ture į postą kandidatavo Didžiosios Britanijos atstovas Liamas Foxas (Liamas Foksas), Kenijos atstovė Amina Mohamedo ir Saudo Arabijos atstovas Mohammedas al-Tuwaijri (Mohamedas Tuvaidžris).

„Visų trijų atkritusių kandidatų delegacijos sutiko pasitraukti ir palinkėjo kuo geriausios sėkmės likusiom dviem kandidatėms – ministrei Yoo ir dr. Ngozi“, – PPO būstinėje Ženevoje žurnalistams pareiškė PPO atstovas Keithas Rockwellas (Keitas Rokvelas).

Vietoj balsavimo, 164 PPO valstybės narės susiaurino kandidatų atranką per konsultacijų dėl kandidatų procesą.

Trečiasis konsultacijų etapas vyks nuo spalio 19 iki spalio 27 dienos, o nugalėtoja bus paskelbta iki lapkričio 7 dienos, pažymėjo K. Rockwellas.

Laukia daug darbo

Ngozi Okonjo-Iweala ir Yoo Myung-Hee pozicijos rinkimuose sustiprėjo šios savaitės pradžioje, kai ES valstybės narės išreiškė pritarimą jų kandidatūroms.

66 metų N. Okonjo-Iweala yra pirmoji savo šalyje moteris, tapusi finansų ir užsienio reikalų ministre, o prieš tai ji 25 metus dirbo Pasaulio banke plėtros ekonomiste, kur galiausiai užėmė antrą pagal rangą postą.

Ji taip pat yra „Twitter“ direktorių tarybos narė bei specialioji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinė kovoje su COVID-19.

Jei N. Okonjo-Iweala laimėtų, ji taptų pirmąja afrikiete, užėmusia PPO vadovės pareigas.

„Dr. Iweala savybės ir patirtis sprendžiant daugiašalius klausimus, patirtis prekybos palengvinimo ir derybų srityje, taip pat tarpininkavimo sandorių ir susitarimų, turinčių didelę politinę reikšmę, patirtis padės jai tinkamai eiti pareigas“, – po ketvirtadienio pranešimo pareiškė Nigerijos prekybos ministrė Mariam Katagum.

53 metų Yoo Myung-Hee yra pirmoji Pietų Korėjos prekybos ministrė moteris. Jos karjera yra susijusi su veikla prekybos diplomatijos ir užsienio reikalų sferose, taip pat ji dalyvavo parengiant ir sudarant laisvosios prekybos sutartis su Kinija ir JAV.

„Abi atrinktosios kandidatės yra itin kvalifikuotos“, – pažymėjo K. Rockwellas.

„Tai yra dalykas, dėl kurio visi sutaria. Mums tai buvo svarbu nuo pat pradžių. Jos turi ilgametę patirtį sprendžiant keblias problemas“, – pridūrė K. Rockwellas.

„Visgi akivaizdu, kad nepaisant to, kuri kandidatė užims postą, jos laukia daug darbo nuo pat pirmosios dienos“ – kalbėjo PPO atstovas.

Įtampa tarp JAV ir Kinijos

Jau prieš prasidedant krizei dėl COVID-19, PPO susidūrė su įstrigusiomis prekybos derybomis ir mėgino pažaboti įtampą tarp JAV ir Kinijos.

PPO taip pat susiduria su nepaliaujamais Vašingtono išpuoliais, kurie sustabdė PPO ginčų sprendimo apeliacinės sistemos funkcionavimą, o pačios Jungtinės Valstijos netgi grasina apskritai palikti organizaciją.

„Mums tikrai reikia vadovo, ir kuo greičiau naujasis vadovas galės eiti savo pareigas, tuo geriau“, – pažymėjo K. Rockwellas.

K. Rockwellas primygtinai reikalavo, kad naujojo vadovo išrinkimo grafikas nesutaptų su JAV prezidento rinkimais lapkričio 3 dieną, nors nuogąstavimai, kad Baltųjų rūmų kampanija gali pakenkti PPO vadovo išrinkimo procesui, nepasitvirtino.

PPO antradienį paskelbė prognozę, kad koronaviruso krizės nuniokota pasaulinė prekyba susitrauks 9,2 proc. – mažiau, nei buvo skaičiuota šiais metais, tačiau 7,2 proc. atsigavimas 2021 metais taip pat bus daug silpnesnis, nei prognozuota anksčiau.