Vizitai surengti prieš pirmąjį Kyjivo Gynybos pramonės forumą, kuriame Ukrainos pareigūnai turi susitikti su daugiau kaip 160 gynybos įmonių ir 26 šalių atstovais.

„Šią savaitę grįžau į Kyjivą paklausti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, ko jam reikia, kad laimėtų“, – sakė JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) apie savo pirmąją kelionę į Ukrainos sostinę šiame poste.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip ketvirtadienį į Kyjivą kartu su keliais gynybos pramonės pareigūnais atvyko Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu).

Tikimasi, kad Prancūzijos gynybos ministras surengs derybas su V. Zelenskiu ir naujuoju Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu.

„Mes žinome, kad šis karas tęsis ilgai (...) Turime užtikrinti, kad ir rytoj patikimai teiksime pagalbą Ukrainai“, – sakė S. Lecornu, padėjęs gėlių prie paminklo žuvusiems Ukrainos kariams.

Tiek JK, tiek Prancūzija tiekė Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų.

Ukraina ne kartą prašė daugiau Vakarų ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas, kurie padėtų pralaužti Rusijos pozicijas ir smogti giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą, tačiau pripažino, kad jos pajėgos daro lėtą pažangą, nes susiduria su smarkiai įtvirtintomis Rusijos gynybos linijomis.

Kyjive ketvirtadienį taip pat apsilankęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad Ukraina pamažu atkovoja teritoriją iš Rusijos pajėgų.

„Kiekvienas metras, kurį atgauna Ukrainos pajėgos, yra metras, kurį praranda Rusija“, – sakė jis.

Turi būti identifikuotas

Vis dėlto nerimauti nereikėtų. „Apple“ jau paskelbė išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, be to, mažai tikėtina, kad visi šio modelio telefonai yra nesaugūs ir skleidžia reikalavimų neatitinkančias elektromagnetines bangas“, – sako advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova.

Kiekviena telefonų partija, net jeigu kalbame apie tą patį modelį, yra skirtinga ir, norint įgyvendinti drastiškas priemones, pirmiausia reikia aiškiai apibrėžti, kokie konkretūs telefonai yra nesaugūs. Mažai tikėtina, kad absoliučiai visose telefonų partijose įdiegta ta pati reikalavimų neatitinkanti programinė įranga. Galbūt vienoje partijoje ji naujesnė, tobulesnė, o kitose – ne. Tam, kad bet kuri Prancūzijos valdžios institucija imtųsi tokio drastiško žingsnio ir nutartų atšaukti šį produktą, jis turi būti konkrečiai identifikuotas. Nepakaks vien pranešimo, skelbiančio, kad „iPhone 12“ yra nesaugūs.

Kitaip sakant, reikės konkrečiai atskleisti, kokia partija ir kokia programinė įranga, koks skaičius telefonų neatitinka reikalavimų. Tik tuomet, jei to padaryti bus neįmanoma, bandant apsaugoti vartotojų sveikatą, gali būti ryžtasi žingsniui išimti visus telefonus iš prekybos, tačiau šansai itin maži.

Privalo būti saugūs

Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų derinimų, susijusių su radijo įrenginių teikimu rinkai yra išleidžiamos ES mastu, o tai reiškia, kad vienose šalyse reikalavimai įrenginiams ir jų skleidžiamai radiacijai yra griežtesni, kitose – kiek laisvesni. Didžiąja dalimi prie šios tvarkos reglamentavimo prisideda ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kuri teikia tam tikras rekomendacijas, pristato savo atliktus tyrimus, jų išvadas ir analizes.

Lietuvoje įrenginius reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, taip pat  Sveikatos apsaugos ministerija. Ji nustato tam tikras higienos normas, kurios, pavyzdžiui, apibrėžia elektromagnetinio lauko gyvenamojoje aplinkoje parametrus, normuojamas vertes, matavimo reikalavimus. Na, o matavimus ir jų atitiktį reikalavimams prižiūri Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ūkio subjektų priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Nors institucijų, prižiūrinčių, kad įvairūs elektroniniai produktai atitiktų reikalavimus ir yra daug, vis dėlto kalbame apie žmonių sveikatą, tad tokiais atvejais per didelės atsargos būti tikrai negali. RRT yra patvirtinusi Radijo ryšio įrenginių techninį reglamentą, kuriame atsispindi svarbi nuostata – visi radijo ryšio įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų užtikrinta žmonių, naminių gyvūnų sauga ir sveikatos apsauga. Taip pat – ir nuosavybės apsauga. Elektromagnetinio suderinamumo techninis reglamentas nustato įrenginių teikimo į rinką ir naudojimo tvarką ir reikalavimus, taikomus įrenginiams, jų įrengimui, naudojimui, ir kitus susijusius reikalavimus. Taip pat saugos tikslus – tai žmogaus gyvybės arba nuosavybės saugumo užtikrinimas.

Šios nuostatos rodo, kad žmonių sveikatos užtikrinimas iš tiesų yra labai plati sąvoka, tačiau, remdamiesi tuo, visi įrenginių gamintojai privalo atsižvelgti ir užtikrinti absoliučiai visų parametrų saugumą. Tokiu atveju, jei NVSC, atlikęs tyrimus įvertintų ir nustatytų, kad kažkoks įrenginys galimai yra pavojingas sveikatai, tokia informacija turėtų būti perduota RRT, o šie tęstų komunikaciją su įrenginių gamintojais.

Gresia atsakomybė

Įmonės, kurios į rinką išleido reikalavimų neatitinkančius įrenginius, pirmiausia gali patirti reputacinę žalą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse yra numatyta produktų, pripažintų nesaugiais arba skleidžiančiais per didelę elektromagnetinių bangų spinduliuotę, atšaukimas. Žinoma, galimos ir piniginės sankcijos. Lietuvoje, kai ūkio subjektas nesilaiko Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento, Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento arba vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, jam gali būti skirta iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, dydžio bauda, o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 86 900 eurų. Ūkio subjektui, kuris nevykdo RRT įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, nepateikia informacijos arba pateikia neteisingą informaciją, ar nevykdo RRT reikalavimų, gali būti paskirta iki 14 500 eurų bauda, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

Žvelgiant į Prancūzijos atvejį, žalą sveikatai aptikusi institucija gamintojui davė terminą atnaujinti įrenginių programinę įrangą, kad saugumo reikalavimai atitiktų normas. Nors „Apple“ ginčija Prancūzijos institucijos sprendimą, vis dėlto JAV kompanija patvirtino išleisianti programinės įrangos atnaujinimą, kuris turėtų išspręsti šiuo metu kylančias problemas.

Na, o kaip elgsis patys vartotojai, turintys šio modelio išmaniuosius telefonus, greičiausiai priklausys nuo kiekvieno asmeninio suvokimo ir gamintojo komunikacijos. Galbūt bus siūloma grąžinti pinigus už šio modelio telefonus, juos pasikeisti naujais, o gal komunikacija bus vangi ir patys vartotojai nuspręs nesukti sau galvos dėl šio klausimo.

Ar pasiekė Lietuvą?

Ar Lietuvą tokie įrenginiai pasiekė, kol kas neaišku.

Jeigu vienoje ES šalyje paskelbiama, kad tam tikras įrenginys kenkia sveikatai ir neatitinka reikalavimų, be abejo, vyksta bendradarbiavimas su kitų Europos šalių institucijomis. Pasitelkiama administracinė sistema, per kurią tam tikroms valstybėms yra perduodami svarbūs pranešimai.

Tam, kad tas pranešimas išeitų ir pasiektų tam tikrą šalį, konkreti įrenginio partija turi būti labai tiksliai apibrėžta. Neužtenka pareikšti, kad „visi „iPhone 12“ yra žalingi.“ Juk ne visas Europos šalis pasiekia vienodi „iPhone“ – pavyzdžiui, į Vokietiją keliauja viena partija, Lietuvą pasiekia kita.

Prancūzijos atvejis gali neturėti įtakos Lietuvai, jeigu reikalavimų neatitinkantys įrenginiai į mūsų rinką nepatenka. Komunikuojant su gamintoju, suteikiant jam terminą pateikti išsamesnę informaciją ar pasitaisyti, reikalaujama tam tikrų duomenų, kad galėtume įsitikinti ne tik dėl saugos klausimų, bet ir išsiaiškinti, kokiu mastu yra paplitęs reikalavimų neatitinkantis įrenginys.

Jeigu Lietuvą toks pranešimas pasiektų, vadinasi, dalis tų įrenginių pasiekė ir Lietuvos vartotojus, todėl tarnybos turėtų nedelsdamos imtis priemonių. Iš gauto pranešimo mūsų institucijos turėtų matyti, koks konkretus ūkio subjektas šiuos įrenginius išplatino. Tikrai nebūtų varstomos visų platintojų ir importuotojų durys keliant klausimą dėl visų rinkoje esančių „iPhone 12“. Kiekviena institucija į tokius klausimus žiūri atsargiai, be to, Lietuvoje turime savo laboratorijų, kurios galėtų nustatyti, ar konkretus įrenginys yra pavojingas sveikatai.

„Prancūzija šiuo metu yra labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo. Nes tai yra ant kortos“, – sakė E. Macronas interviu per televiziją.

Jis pridūrė, kad Rusija yra tapusi Baku bendrininke, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, pasak prezidento, visada rėmė jo veiksmus.

Armėnija viešai atsiribojo nuo savo tradicinės sąjungininkės Maskvos, šiame konflikte neparodžiusios jokios konkrečios paramos Jerevanui.

E. Macronas pareiškė, kad Azerbaidžano valdžios institucijos dabar nesivaržo ir kelia grėsmę Armėnijos pasienyje.

Etninių armėnų apgyvendintas Kalnų Karabacho regionas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, tačiau jau tris dešimtmečius jį valdė separatistinė administracija.

Sekmadienį Jerevanas pareiškė, kad Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) kitą mėnesį Ispanijoje surengs iš anksto suderintą susitikimą, tačiau E. Macronas apie jį neužsiminė.

„Suteiksime politinę paramą, kad būtų galima susitarti dėl ilgalaikės taikos“, – sakė jis.

Charlesas III susitiks su gelbėjimo tarnybų darbuotojais ir bendruomenėmis, nukentėjusiomis nuo praėjusiais metais Bordo regione kilusių gaisrų, ir aplankys eksperimentinį mišką, skirtą klimato poveikiui miesto miškams stebėti.

Taip pat planuojama, kad karalius ir karalienė konsortė Camilla (Kamila) aplankys vynuogyną, garsėjantį tvariu požiūriu į vyno gamybą regione, kuriame vyno eksportas yra vienas iš ekonomikos ramsčių. Praėjusiais metais dėl didelės sausros Bordo buvo nuimtas ankstyviausias kada nors buvęs derlius, todėl regionas jau seniai stengiasi prisitaikyti prie klimato kaitos.

Tai jau trečioji ir paskutinė valstybinio vizito, kuriuo siekiama sustiprinti Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ryšius, diena. Išvakarėse šilti Charleso III žodžiai Prancūzijos atžvilgiu buvo sutikti ovacijomis Senate ir net šūksniais „Tegyvuoja karalius!“.

Atskridę iš Paryžiaus į Bordo, karalius ir karalienė važiuos į pagrindinę miesto aikštę. Jie taip pat dalyvaus priėmime karališkojo laivyno fregatoje.

Mieste gyvena didelė britų bendruomenė, todėl karalius ir karalienė susitiks su regiono įmones valdančiais britais.

Ketvirtadienį kreipdamasis į Prancūzijos Senatą Charlesas III gyrė Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nepakeičiamus santykius ir jų gebėjimą dorotis su pasauliniais iššūkiais, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje ir klimato kaitą. Jis paragino sudaryti naują „Santarvės“ (Entente cordiale) sutartį, skirtą tvarumui.

Trečiadienio vakarą per pokylį Versalio rūmuose tardamas tostą jis taip pat kalbėjo apie savo susirūpinimą dėl klimato.

Karaliaus komentarai nuskambėjo po to, kai ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) paskelbė, kad sušvelnina kai kuriuos JK įsipareigojimus klimato kaitos srityje, be kita ko, iš 2030-ųjų į 2035-uosius nukėlė naujų dujomis ir dyzelinu varomų automobilių draudimą.

Tai vis vienišesnis balsas Europoje, kur kai kurios šalys, norėdamos sulaikyti naują būsimų pabėgėlių antplūdį, vis dažniau pasienyje stato tvoras, siūlo apgręžti migrantus ir kalba apie jūrų blokadą.

Nors Pranciškus pirmininkauja baigiamajai Viduržemio jūros šalių vyskupų susitikimo sesijai, tačiau penktadienį prasidedančio dviejų dienų vizito tikslas – pasiųsti žinią ne tik katalikams Europoje, bet ir Šiaurės Afrikoje ir už jos ribų.

Po maldų Marselio bazilikoje Pranciškus surengs tarpkonfesinę maldą prie paminklo, skirto žuvusiems jūroje, kurių, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo 2014-ųjų buvo 28 tūkstančiai.

Pranciškus, kuris jau seniai apgailestauja, kad Viduržemio jūra tapo didžiausiomis pasaulio kapinėmis, savo vizitą patvirtino prieš kelis mėnesius, tačiau jis vyksta tuo metu, kai Italija vėl susiduria su išaugusiu migrantų, plaukiančių palaikėmis valtimis iš Tuniso, skaičiumi.

Po to, kai praėjusią savaitę į Lampedūzą atvykusių migrantų skaičius trumpam viršijo 6,1 tūkst. salos gyventojų skaičių, Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) vėl paragino blokuoti migrantų laivų išplaukimą ir paskelbė apie naujus centrus, kuriuose bus laikomi prieglobsčio negavę asmenys, kol juos bus galima išsiųsti namo.

Prancūzija sustiprino kontrolę pasienio zonoje prie savo pietinės sienos su Italija, esančios už kelių valandų kelio automobiliu nuo Marselio, ir pradėjo su dronais stebėti Alpių regioną, kad sulaikytų bandančius į šalį patekti migrantus.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams ir kraštutiniams dešiniesiems prieštaraujant centristinės vyriausybės pasiūlytoms priemonėms, Prancūzijos vyriausybės pareigūnai laikosi tvirtos pozicijos.

„Prancūzija nepriims migrantų iš Lampedūzos“, – šią savaitę nacionalinei televizijai TF1 sakė Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).

Jis teigė, kad „priimdami daugiau žmonių nesustabdysime srauto, kuris akivaizdžiai veikia mūsų gebėjimą juos integruoti“.

Marselio arkivyskupas kardinolas Jeanas-Marcas Aveline'as (Žanas Markas Avelinas), kuris pats gimė Alžyre ir vaikystėje persikėlė į Prancūziją, sakė, kad tokios agresyvios priemonės nėra išeitis. Tačiau jis taip pat sakė, kad naivios ir taikdariškos kalbos apie tai, kad visi kartu gyvens ilgai ir laimingai, yra tokios pat neveiksmingos.

Būdama arti migrantų ir gyvendama tarp jų „Bažnyčia turi gerai įvertinti šias blogybes ir rasti kelią, kuris nebūtų nei ideologiškai naivus, nei agresyvus dėl ypatingų interesų, bet pranašiškas“, sakė jis žurnalistams Romoje prieš pontifiko vizitą.

„Per laiką, kuris man suteiktas kaip karaliui, pasižadu padaryti viską, ką galiu, kad sustiprinčiau nepakeičiamus Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos santykius“, – pareiškė jis Prancūzijos Senate, sakydamas pagrindinę kalbą antrąją trijų dienų vizito dieną.

Jis taip pat pasiūlė abiem šalims suvienyti jėgas ir kartu spręsti klimato ir biologinės įvairovės problemas, parengus naują pakto, kuriuo buvo užtvirtinta Paryžiaus ir Londono draugystė, versiją.

„Norėčiau pasiūlyti, kad ji taip pat taptų „Entente pour la Durabilite“ (Partneryste už tvarumą), siekiant veiksmingiau spręsti pasaulinę klimato ir biologinės įvairovės problemą“, – sakė jis Senate.

Per valstybinį pokylį vėlų trečiadienį Charlesas III paragino Prancūziją ir Jungtinę Karalystę atgaivinti savo santykius, o jam antrino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

„Mes visi privalome atgaivinti savo draugystę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkama šio, XXI amžiaus, iššūkiams“, – sakydamas tostą pabrėžė Charlesas III.

E. Macronas pridūrė, kad „nepaisant „Brexito“ (...), žinau, Jūsų Didenybe, kad ir toliau kartu kursime mūsų žemyno ateitį, spręsime iššūkius ir tarnausime bendriems tikslams“.

„Mūsų santykiai, žinoma, ne visada buvo visiškai paprasti“, – angliškai ir prancūziškai sakė Charlesas III, kas padarė įspūdį pokylio organizatoriams.

Tačiau jis optimistiškai vertino 1904-aisiais sudarytą dviejų kaimynių sudarytą „Santarvės“ (Entente cordiale) sutartį ir pavadino ją tvariu aljansu.

Itin užimta dienotvarkė

Vienas svarbiausių šios diplomatinės kelionės įvykių – Charleso III kreipimasis į įstatymų leidėjus Senate. Pernai mirusi karalienė 2004 metais kreipėsi į Senato narius, bet ne pačiuose rūmuose.

Po to jis apsilankys šiauriniame Paryžiaus Sen Deni priemiestyje, kuriame įsikūręs nacionalinis stadionas, tapsiantis svarbia kitų metų olimpinių žaidynių vieta, vyks susitikimai su vietos bendruomenėmis ir sporto žvaigždėmis.

Mes visi privalome atgaivinti savo draugystę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkama šio, XXI amžiaus, iššūkiams.

Charlesas III – uolus sodininkas, kartą prisipažinęs, kad kalbasi su savo augalais, – taip pat vyks į Sitės salą prie Senos upės, kur apžiūrės gėlių turgų, pavadintą karalienės Elizabeth II vardu per jos paskutinį valstybinį vizitą 2014 metais.

Iš ten jis apžiūrės atstatomą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kurią 2019 metais nuniokojo pražūtingas gaisras.

Beveik 1 tūkst. žmonių dirba, stengdamiesi atkurti XII amžiuje statytą katedrą, kuri laikoma vienu geriausių prancūzų gotikos architektūros pavyzdžių.

Valstybinio vizito Paryžiaus dalis baigsis oficialiu E. Macrono atsisveikinimu Eliziejaus rūmuose.

Šiuo vizitu, kuris kovą buvo atidėtas dėl Prancūzijoje išplitusių riaušių ir streikų prieš pensijų reformas, taip pat siekiama parodyti Charleso III, kaip valstybės veikėjo, statusą praėjus vos daugiau nei metams po karalienės Elizabeth II mirties.

Pirminis vizito maršrutas sostinėje Paryžiuje ir Bordo iš esmės nepasikeitė. Vizitas šalyje, kurioje per 1789 metų revoliuciją buvo panaikinta monarchija ir įvykdyta mirties bausmė karaliui, išsiskiria pompastika ir ceremonijų gausa.

Trečiadienį E. Macronas ir Charlesas III buvo pastebėti draugiškai bendraujantys, kai važiavo Eliziejaus laukais į derybas Eliziejaus rūmuose.

Po derybų jie pėsčiomis nuėjo nedidelį atstumą iki britų ambasadoriaus rezidencijos ir sustojo paspausti rankos gerai nusiteikusiems žmonėms.

Yra žinoma, kad Prancūzijos prezidentas palaiko glaudžius asmeninius santykius su Charlesu III, abu vyrai be galo mėgsta knygas.

E. Macronas įteikė Charles'ui XX amžiaus prancūzų rašytojo Romain Gary (Romeno Gari) knygą, o jis gavo specialų Voltaire'o (Voltero) knygos leidimą.

Kovą planuota kelionė, kuri turėjo būti pirmasis Charleso III valstybinis vizitas į užsienį nuo tada, kai po motinos karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties jis tapo monarchu, paskutinę minutę buvo atidėta dėl Prancūzijoje išplitusių riaušių ir streikų prieš pensijų reformas.

Tačiau pirminis vizito maršrutas sostinėje Paryžiuje ir Bordo iš esmės nepasikeitė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emmanuel Macron) ir Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron (Brižit Makron) oficialiai pasveikins atvykusį karalių ir jo žmoną karalienę konsortę Camillą (Kamilą) prie Triumfo arkos ir padės atminimo vainikus.

Prancūzijos pirmoji pora vakare priims Charlesą III ir Camillą valstybiniame pokylyje Versalyje – rūmuose į vakarus nuo Paryžiaus, kurie yra prancūzų karalių ir kruvinos 1789 metų revoliucijos sinonimas.

Prancūzijos prezidentas, kuris per pastarąjį pusę dešimtmečio Britanijoje vykstant politiniams neramumams bendravo su ne mažiau kaip keturiais JK premjerais, su Charlesu III palaiko tvirtus asmeninius santykius.

Prancūzijos pirmoji pora dalyvavo ir Elizabeth II valstybinėse laidotuvėse praėjusį rugsėjį, ir Charleso III karūnavimo ceremonijoje šių metų gegužę.

Daugelyje susitikimų bus aptariamos karališkajai porai svarbios temos – nuo aplinkosaugos ir tvarumo iki raštingumo ir jaunimo verslumo skatinimo.

Tačiau vizitas taip pat skirtas populiarinti 74 metų Charlesą, kuris neseniai iš sosto įpėdinio tapo monarchu, už JK ribų.

Charleso III vizitas laikomas minkštosios galios priemone po Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) veiksmų, kuriais siekiama atkurti abiejų kaimynių santykius po įtampos, kurią sukėlė Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

E. Macronas palaikė itin įtemptus santykius su R. Sunako pirmtaku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), kurį pavadino klounu, kai jis 2020 metų sausį išvedė Jungtinę Karalystę iš ES.

„Šiandien – sukrečiančios žinios iš buvusios Kalnų Karabacho srities. Azerbaidžano kariniai veiksmai privalo būti nedelsiant sustabdyti, kad galėtų vykti tikras dialogas tarp Baku ir Karabacho armėnų“, – socialiniuose tinkluose parašė Ch. Michelis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad blokas smerkia šią karinę eskalaciją ir apgailestauja dėl gyvybių netekties.

Mūšiai prasidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Azerbaidžanas pranešė, kad per minų sprogimus Kalnų Karabache žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai gyventojai, o valdžios institucijos dėl to apkaltino separatistus.

„Šia karine eskalacija neturi būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant priversti masiškai išvykti vietos gyventojus, – sakė J. Borrellis. – Smurtas turi liautis, kad būtų sudaryta palanki aplinka deryboms dėl taikos ir normalizavimo.“

ES tarpininkavo deryboms su Azerbaidžanu ir Armėnija dėl ilgalaikės taikos tarp šių priešininkių, buvusių sovietinių Kaukazo respublikų.

Azerbaidžanas, kurio pajėgos antradienį separatistiniame Kalnų Karabacho regione pradėjo, kaip teigiama, antiteroristines operacijas, kaip taikos sąlygos pareikalavo Armėnijos iš ginčijamos teritorijos visiškai išvesti armėnų karius.

Vis dėlto Jerevanas paneigė, kad jo kariai yra armėnų apgyvendintame Kalnų Karabacho regione.

Be to, Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pradėjus, jos teigimu, plataus masto agresiją, prieš armėnų gyvenamą separatistinį regioną ir pareiškė, kad Baku bando regione vykdyti etninį valymą.

Šie veiksmai pradėti praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet brutalaus karo su Armėnija dėl šio kalnuoto regiono.

Rusija: Azerbaidžanas apie operaciją pranešė kelios minutės prieš jos pradžią

Rusija antradienį paskelbė, kad apie Azerbaidžano Kalnų Karabache pradėtas karines operacijas buvo informuota likus kelioms minutėms iki jų pradžios, ir atmetė pranešimus, kad buvo įspėta iš anksto.

„Žiniasklaidoje cirkuliuoja informacija, kad azerbaidžaniečiai esą „iš anksto“ įspėjo rusų taikdarius apie šiandienos „antiteroristinę operaciją“ Kalnų Karabache. Tai neatitinka tikrovės. Informacija rusų kontingentui buvo perduota kelios minutės prieš karo veiksmų pradžią“, – sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Prancūzija smerkia Azerbaidžano karinę operaciją

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė pasmerkė Azerbaidžano pradėtą karinę operaciją Kalnų Karabache kaip „neteisėtą, nepateisinamą ir nepriimtiną“.

„Norėčiau pabrėžti, kad Azerbaidžaną laikome atsakingu už Kalnų Karabacho armėnų likimą“, – Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke žurnalistams sakė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Mažesni vynuogynų plotai

Vasaros pabaigoje Prancūzija paskelbė, kad susidariusio vyno pertekliui sunaikinti skirs papildomai 40 mln. eurų. Žemės ūkio ministras Marcas Fesneau pranešė, kad šalies vyriausybė 160 mln. eurų dydžio šiam tikslui skirtą ES fondą padidino iki 200 mln. eurų.

Kaip teigia dr. Arūnas Starkus, šie skaičiai ne tokie stulbinantys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ypač turint galvoje, kad Prancūzija kasmet pagamina apie 4,5–5 mlrd. l vyno.

„Vien Šampanė kasmet parduoda vyno už 6 mlrd. eurų, panašiai ir Bordo regionas. Todėl 200 mln. yra labai mažas skaičius, kažin ar viršijantis 1 proc. šalies rinkos vertės. Prancūzija kasmet žemės ūkio subsidijoms skiria apie 10 mlrd. eurų, 160 mln. vynui buvo įtraukta į biudžetą dar metų pradžioje, 40 mln. nuspręsta pridėti metų viduryje, todėl žinia netikėtai sudomino svarbiausias pasaulio žiniasklaidos priemones. Tačiau ją vertinant bendrame kontekste neatrodo taip įspūdingai, – dėsto vyno žinovas. – Reikia turėti omenyje, kad vynas nebus sunaikintas, o distiliuotas, ir spiritas panaudotas nemaitinimo tikslams.“

Vis dėlto tarptautinė žiniasklaida praneša, kad keliuose pagrindiniuose Prancūzijos vyno regionuose, ypač garsiajame Bordo, vyndariai esą susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis. Prie jų prisidėjo ir pandemija, ir kiti ekonominiai iššūkiai, pavyzdžiui, infliacija, neretai pastūmėjanti daugiau taupyti nebūtinųjų išlaidų sąskaita. Tačiau greta visų šių priežasčių kalbama ir apie besikeičiančius alkoholio mėgėjų įpročius – daug kas pereina prie kitokių pasirinkimų.

Pasak dr. A. Starkaus, Prancūzija iš tiesų yra svarbi vyno gamintoja, ji pagamina apie 18 proc. viso pasaulio vyno, skaičiuojant kiekį, ir eksportuoja apie 45 proc. savo produkcijos. Būtent dėl šios priežasties šalies rinkos situaciją reikia vertinti pasauliniame kontekste. Be to, svarbu paminėti, kad 2022 m. vyno vartojimas pačioje Prancūzijoje augo 1,5 proc.

Tačiau pernai pasaulyje vyno vartojimas labiausiai krito Kinijoje (–16 proc.), Brazilijoje (–13 proc.), Belgijoje (–14,5 proc.). „Todėl galėjo sumažėti ir Prancūzijos vyno paklausa, – pastebi dr. A. Starkus. – Kiekvienoje šalyje yra savos vartojimo dinamikos priežastys. Tačiau pandemiją reikėtų kaltinti mažiausiai – 2021-ieji buvo bene sėkmingiausi metai vyno industrijai.“

Jei žmonės tik keistų vyną nealkoholiniu, vynuogių augintojai krizės nepajustų – žaliava virstų tiesiog kitu produktu.

„Kalbant konkrečiai apie Bordo – tai didžiausias kokybiško vyno gamybos regionas Prancūzijoje. Tačiau jame yra vynuogynų ir labai prastose žemėse. Čia pagamintas vynas ne visada gali konkuruoti su pigesniu kitų šalių vynu. Juo labiau kad „Merlot“ ir „Cabernet Sauvignon“ – svarbiausios Bordo veislės – yra auginamos visame pasaulyje, taigi bordo konkuruoja su JAV, Argentinos, Australijos, Čilės, PAR, Bulgarijos ar Kinijos vynu. Todėl suprantama kita Prancūzijos vyriausybės iniciatyva – skirti 57 mln. eurų tam, kad vynuogynų plotai čia sumažėtų dešimtadaliu“, – pasakoja dr. A. Starkus.

Kita vertus, kolekcinio, investicinio vyno segmentas, kuris Bordo labai stiprus ir sudaro apie trečdalį viso pasaulio investicinio vyno rinkos, klesti, akcentuoja ekspertas: „Tiesa, 2023-iaisiais investicinio vyno kainų indeksai po truputį krinta, pavasarį vykusi 2022 m. derliaus išankstinė prekyba nebuvo sėkminga, tačiau visų pirma dėl to, kad pačios vyninės per daug pakėlė kainas. Visgi ilgoje perspektyvoje tai nepaveiks garsiausių Pomerolio, Margo ar Pojako ūkių sėkmės. Jie krizės tikrai nejaučia ir jų vynas vis dar labai populiarus ir Lietuvoje.“

Lietuvoje – pakilimas

Lietuvoje kasmet parduodama 22 mln. l vyno ir tiek pat stipriųjų gėrimų, tačiau alaus pardavimas viršija vyno skaičius daugiau nei dešimt kartų. Dr. A. Starkus pastebi, kad Lietuvoje vyno pardavimas prieš dešimtmetį buvo 10 proc. didesnis. „Tačiau staigų vartojimo sumažėjimą reikėtų sieti ne su vartotojų pokyčiais, o su valstybės akcizų politika. Padvigubinus akcizo dydį vynui 2016–2017 m., stipresnio pigaus vynelio mėgėjai perėjo prie kitų gėrimų, kur alkoholio kiekio ir kainos santykis geresnis“, – sako jis.

Tačiau Vyno klubo steigėjas nemano, kad Lietuvą galima įvardyti kaip alaus ir degtinės šalį. Pasak eksperto, vyno kultūra Lietuvoje išgyvena pakilimo etapą: atsiranda naujų platintojų, parodoje „Vyno dienos“ kasmet sulaukiama 15–20 proc. daugiau lankytojų, Someljė mokyklos kursai šiais metais pirmą kartą vyko ir Kaune. „Tačiau svarbiausia – Lietuva tampa vynuogių vyno šalimi – plečiasi vynuogynų plotai, sparčiai gerėja mažųjų vyndarių vyno kokybė“, – pabrėžia dr. A. Starkus.

Naujausioje pasaulio vyno verslo atstovų apklausoje į klausimą, kurių vynų pardavimas bus sėkmingas 2023 m., 63 proc. balsavo už putojančius, 60 proc. už baltuosius, raudonieji rinko 48 proc., o nealkoholinio vyno sėkme tikėjo vos 24 proc. respondentų.

Dr. A. Starkus išskiria, kad Lietuvoje putojantis vynas išskirtinai svarbus – sudaro beveik trečdalį rinkos, todėl čia lengvai randa vietos ir lietuviškas rabarbarų, agrastų vynas ir putojančios arbatos, kombučios. Lėtai, bet užtikrintai populiarėja ir natūralieji vynai, restoranai taurėmis ima pilstyti oranžinį vyną – pasak someljė, kitose Europos sostinėse tai įprasta jau keletą metų.

Mažiau, bet kokybiškiau?

Vėl grįžtant į Bordo, dėl sumažėjusios vyno paklausos šiame regione susiformavo perprodukcija, smarkiai krito kainos. Skaičiuojama, kad neva kas trečias vyno gamintojas susidūrė su finansiniais sunkumais. Gal galima tikėtis, kad vynas atpigs?

Dr. A. Starkaus vertinimu, esant dabartinei infliacijai, tikėtis kainų mažėjimo būtų naivu: „Juo labiau kad matome, kaip vyriausybės pasiryžusios padėti gamintojams – vyndarystė yra žemės ūkio sritis, kurioje dirba milijonai žmonių. Lietuvoje paveikti vyno kainų negalime, nes jas nustato vyndariai. Pastaruosius penkerius metus vyno parduodama stabiliai apie 22 mln. l, arba 30 mln. butelių. Jo vertė kasmet augo 2–3 proc. Kainų mažėjimo požymių nėra.“

Pasaulyje kasmet pagaminama apie 26–29 mlrd. l vyno. 2019–2022 m. šis skaičius artėjo prie 26 mlrd., nes derliaus dydis ir kokybė priklauso nuo gamtinių sąlygų: gaisrai, sausros, krušos, pavasarinės šalnos yra šylančio klimato padariniai ir dėl to vynuogynai kenčia visame pasaulyje.

„Prastose žemėse pasodinti vynuogynai yra raunami ne tik Prancūzijoje, bet ir Čilėje, Turkijoje, Moldovoje. Pasaulyje vynuogynų plotai per 20 metų susitraukė 8 proc. Nepaisant to, kasmet apie 10 proc. pagaminto pasaulio vyno neparduodama ir nesuvartojama, tačiau eksportuojamo vyno vertė per tą patį laiką patrigubėjo. Tai dar kartą patvirtina, kad vartojame mažiau, tačiau geresnio vyno. Su pertekline gamyba ES šalyse kovojama subsidijomis. Kitose šalyse nuostolius tyliai prisiima gamintojai ir prekybininkai. Apie tai pasaulinė spauda nerašo“, – tikina dr. A. Starkus.

Trumpesnėje perspektyvoje pasauliniu mastu numatomas putojančio vyno vartojimo augimas. Lyginant 2021-uosius ir 2022-uosius, jo vienintelio eksporto kiekiai augo 5 proc., kito tipo vynų eksportui krintant 3–4 proc. Tiesa, kiekiui mažėjant, bendra eksportuoto vyno vertė augo vidutiniškai 12 proc. Dr. A. Starkus konstatuoja, kad tai – infliacijos padarinys, bet kartu ir vartojimo mažėjimo priežastis.

Nealkoholinė kultūra

Iš tiesų stebint viešąją erdvę gali susidaryti įspūdis, kad pastaruoju metu vyksta tam tikras socialinis lūžis, kad vis didesnė visuomenės dalis pasirenka atsisakyti alkoholio ir tai suteikia naują postūmį nealkoholinių gėrimų rinkos plėtrai.

Dr. A. Starkus taip pat sutinka, kad stebint viešąją erdvę tikrai gali atrodyti, kad alkoholis baigia išnykti, tačiau, pasak eksperto, tam įtaką daro šalyje galiojantys alkoholio reklamos draudimo įstatymai. Garsūs žmonės vengia, kad socialiniuose tinkluose atsirastų jų nuotraukų su taurėmis rankose, net ir žiūrint į parduotuvių vitrinas matyti aiškus alkoholio parduotuvių saugesnis pozicionavimas – kas save pristato kaip pyragų, o kas – kaip gurmaniškų produktų parduotuvę. „Jau darosi stigma ir baisu sakyti: aš parduodu vyną, aš geriu vyną“, – sako jis.

Situacija: dr. A. Starkus išskiria, kad kolekcinio, investicinio vyno segmentas, kuris Bordo regione yra labai stiprus ir sudaro apie trečdalį viso pasaulio investicinio vyno rinkos, vis dėlto klesti. / V. Skaraičio nuotr.

„Nuėję į didžiuosius prekybos centrus galime matyti, kad plečiasi nealkoholinių gėrimų lentynos. Tačiau, žiūrint į pardavimus, kol kas atrodo, kad nealkoholiniai gėrimai labiau reikalingi būtent reklaminiams tikslams, – kad būtų galima bent kažką parodyti viešose nuotraukose, bendradarbiauti su žymiais žmonėmis“, – pastebi dr. A. Starkus.

Pasak jo, Lietuvoje apie alkoholinius gėrimus galima kalbėti tik pridėjus žodį „nealkoholinis“, tačiau statistika rodo, kad, pavyzdžiui, būtent nealkoholinio vyno pardavimas nesudaro nė 0,5 proc. rinkos ir pastaruosius metus, eksperto vetinimu, neturi tendencijos augti.

„Į parduotuvę žmonės neužsuka ieškoti nealkoholinio šabli arba šampano. Kodėl? Todėl, kad tie, kurie išmano apie vyną, nori gėrimo su aiškiu identitetu, atspindinčiu vynuogių veislių savybes, dirvožemio suteikiamą tekstūrą ar dėl klimato jaučiamą lengvumą ar svarumą. Pašalinti alkoholį iš sauso vyno ir išlaikyti visavertį skonį neįmanoma. Geriausiu atveju atpažinsite vynuogių veislę. Tačiau tai bus tik tikrosios išraiškos šešėlis. Jei žmonės tik keistų vyną nealkoholiniu, vynuogių augintojai krizės nepajustų – žaliava virstų tiesiog kitu produktu“, – teigia dr. A. Starkus.

„Todėl išties reikia kalbėti apie vartojimo pokyčius ir apie naujų gėrimų populiarėjimą. Pastebime, kad auga kombučios, nealkoholinės putojančios arbatos, net iš tokių nevyninių šalių kaip Danija, populiarumas. Arbatos pagrindu pagamintuose gėrimuose yra šiek tiek taninų, kaip ir vyne, taigi gėrimas turi apimties pojūtį burnoje, artimą vynui. Svarbiausia, jis turi aiškų identitetą, kurį galima pamėgti, vietoj to, kad vartotojas ieškotų saulėtos Argentinos vyne, iš kurio pašalintas Argentinos saulės sukurtas turinys“, – požiūrį pateikia jis.

Someljė taip pat pabrėžia, kad bręsta naujoji Z karta, kuriai būdingas mažesnis alkoholio vartojimas. Be to, daugiausia vyno suvartojantys 30–65 metų pasaulio gyventojai taip pat linkę gerti šiek tiek mažiau, tačiau geresnių gėrimų. „Augant pajamoms pradedama daugiau dėmesio skirti ne maisto kiekiui, o jo kokybei. Žmonėms vis labiau rūpi tai, kas patenka į skrandį, nes tai siejama su sveikata, gyvenimo trukme ir gastronominiais malonumais“, – sako dr. A. Starkus.

„Todėl prastų vynuogynų, pigaus nekokybiško vyno naikinimas ne pablogins, o pagerins mūsų gyvenimą“, – neabejoja jis.

Lietuviai prisitaiko prie akcizų

Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas docentas dr. Algirdas Bartkus skeptiškai žvelgia į Prancūzijos vyriausybės poziciją šalies vyndarių atžvilgiu – pasak eksperto, toks vienos grupės išskyrimas ir protekcionizmas nėra geros ekonominės politikos pavyzdys. Ilgus metus Lietuvos gyventojų alkoholio suvartojimo statistiką ir akcizų politiką stebintis ekonomistas pastebi, kad masinis šalies vartotojas linkęs laikytis jam įprastai prieinamų sumų, jų per daug neviršyti net ir esant infliacijai.

Nauda: pasak doc. dr. A. Bartkaus, akcizų didinimas yra geras reiškinys valstybės biudžeto požiūriu: fizinės vartojimo apimtys nesumažėja, bet valstybė po akcizo susirenka tiek pat ar net daugiau lėšų. / J. Auškelio / BNS nuotr.

Doc. dr. A. Bartkus teigia, kad per pastaruosius metus spiritinio gėrimo paklausa Lietuvoje sumažėjo 6,6 proc. „Ramaus vyno, kurio alkoholio koncentracija didesnė negu 8,5 proc., paklausa praėjusiais metais sumažėjo maždaug 5,9 proc., putojančio vyno paklausos sumažėjimas siekia 0,7 proc. Alaus, palyginti su kitomis rinkomis, susumavus visus 2022 m. rezultatus ir juos palyginus su 2021 m., parduota 1,1 proc. daugiau“, – statistiką vardija ekonomistas.

„Priežastis ta, kad jis, kaip gaminys, nebrangus – vienas butelis alaus yra daug pigesnis negu vienas butelis vyno arba vienas butelis spiritinio gėrimo. Žmonės pradeda šiek tiek mažinti vartojimą dėl infliacijos pragraužtų realių pajamų“, – situaciją aiškina doc. dr. A. Bartkus.

Tai yra blogos ekonominės politikos pavyzdys, protekcionizmas, ryšiai su politikais, bandymai gauti kažkokių preferencijų savo sektoriui.

Žvelgiant istoriškai, nuo 2012 m. alaus rinka buvo linkusi kasmet trauktis, tačiau 2022-ieji buvo vieninteliai metai, kai ji šiek tiek augo.

Ekonomistas Prancūzijos vyriausybės paramą vyno sektoriui vertina skeptiškai. „Esant infliacijai, perkamosios galios sumažėjimui, prasideda ekonominis populizmas, kaip atsitiko Prancūzijoje, – sako doc. dr. A. Bartkus. – Žemdirbiai, artimi politikams, vyno prekeiviai, artimi politikams, sugalvojo surasti būdą, kaip įlįsti į valstybės biudžetą ir gauti šiek tiek valstybės biudžeto pinigų.“

„Tai yra blogos ekonominės politikos pavyzdys, protekcionizmas, ryšiai su politikais, bandymai gauti kažkokių preferencijų savo sektoriui. Ne tik smuko vyndarių produkcijos paklausa, bet, ko gero, jų socialinė grupė Prancūzijoje yra įtakinga, jie gali sulaukti tokių sau palankių sprendimų. Politikai galės sakyti, kad rūpinasi savo vyndariais ir Prancūzija toliau liks vyno sostinė“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

Eurostato duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Prancūzijoje vyno kaina ūgtelėjo 13 proc., kai istoriškai ji augdavo apie 2–3 proc. per dvejus metus. „Jie tikrai neturėtų skųstis, kad kaina yra per žema ir reikia daryti intervenciją į rinką, kad būtų palaikyta aukšta kaina“, – teigia doc. dr. A. Bartkus.

Grįžtant į Lietuvą, alkoholio kainų dinamika atskleidžia, kad masinis vartotojas renkasi šiek tiek pigesnį gaminį. „Jei akcizai pakeliami, alkoholio kaina koreguojama aukštyn, bet po kurio laiko šiek tiek pasikeičia vartotojų paklausa, jie pradeda rinktis šiek tiek kitus gaminius, kurie yra pigesni. Įsivaizduokite, kad iki akcizų pakėlimo jūsų mėgstamas vynas kainuoja 10 eurų, pakėlus akcizus jis kainuos 12 eurų. Jūs kaip vartotojas jo nebepirksite, pasirinksite kitą, kuris padidinus akcizus kainuos 10 eurų, o prieš akcizų padidinimą greičiausiai kainavo 8,20 euro – vadinasi, perkate už tą pačią sumą“, – dėsto VU ekonomistas.

Vartotojai Lietuvoje pasižymi tuo, kad alkoholiniams gėrimams skiria tam tikrą sumą ir stengiasi jos neviršyti. „Todėl akcizų didinimas yra geras reiškinys valstybės biudžeto požiūriu: fizinė vartojimo apimtis nesumažėja, o valstybė po akcizo susirenka tiek pat ir netgi daugiau lėšų, nes jis yra didesnis“, – teigia doc. dr. A. Bartkus.