„Tikiu, kad mums pavyks kartu sukurti naują saugumo infrastruktūrą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Prancūzija pasiruošusi atlikti vaidmenį šiame procese“, - prieš derybas su Prancūzijoje viešinčiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu žurnalistams sakė E. Macronas.

Jis pridūrė turįs omenyje nusiginklavimo klausimus ir kitas saugumo problemas.

„Manau, mums pavyks kartu dirbti dėl mūsų žemyno saugumo“, – kalbėjo E. Macronas.

Jis pripažino, kad tarp Rusijos ir Vakarų valstybių esama „tam tikrų nesutarimų“.

„Tačiau taip pat žinau, kad Rusija – europietiška šalis. Aš tuo tikiu. Tikiu Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko“, – pareiškė Prancūzijos lyderis.

 Incidentas įvyko penktadienio vakarą vienoje užkandinėje rytiniame Paryžiaus Nuazi Le Grano priemiestyje, nurodė šaltinis. Lankytojui šovus į padavėją iš pistoleto, aukos bendradarbiai iškvietė policiją.

Bandymai atgaivinti 28 metų vyrą buvo nesėkmingi; jis mirė įvykio vietoje.

Šaulys, pasak liudininkų, supyko, „nes jo sumuštinis nebuvo pakankamai greitai pagamintas“. Po incidento vyras iš įvykio vietos pabėgo.

Policija pradėjo žmogžudystės tyrimą.

Gaisras trečiadienio popietę kilo Odo departamente į pietryčius nuo Karkasono miesto. Dėl pastaruoju metu tvyrojusios didelės sausros regione anksčiau buvo paskelbtas didelio miškų gaisringumo pavojus.

„Išdegė apie 900 ha“, – naujienų agentūrai AFP sakė Odo priešgaisrinės tarnybos viršininkas Philippe'as Fabre'as (Filipas Fabras).

Liepsnos naktį išplito pučiant vėjui, kurio gūsių greitis siekė 40 km per valandą, bet gyvenamiesiems namams pavojaus nėra, pridūrė pareigūnas.

Pasak Ph. Fabre'o, jokių statinių nebuvo sunaikinta ir nenukentėjo žmonių, bet ugniagesių vadas perspėjo, kad meteorologai prognozuoja, jog vėjas dieną gali sustiprėti.

Ugniagesiai deda pastangas, kad ugnies nepasiektų šalimais esančių kaimų.

„Gaisrą gesinti sudėtinga, nes jis siaučia sunkiai pasiekiamoje vietovėje“, – sakė vienas Odo departamento pareigūnas.

Priešgaisrinė tarnyba nurodė planuojanti pradėti lieti vandenį iš oro po naktį vykusio gesinimo gaisravietės pakraščiuose.

Apie V. Mažeikos žūtį BNS patvirtino Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovas Kęstutis Skrupskelis.

Jis sakė, kad į kelionę V. Mažeika leidosi kartu su kitais dviem patyrusiais alpinistais, vienas jų taip pat nukentėjo, kartu buvusi moteris sužalojimų nepatyrė.

K. Skrupskelis teigė, kad tai buvo alpinistų vasaros žygis.

Portalo 15min.lt duomenimis, nelaimė įvyko leidžiantis uoliniu maršrutu nuo Tacul viršūnės (4 248 m). Paskutinėje nusileidimo atkarpoje du komandos nariai krito iš daugiau nei 50 metrų aukščio.

Krisdamas V. Mažeika įstrigo plyšyje tarp ledyno ir uolos. Dėl patirtų sužalojimų alpinistas neišgyveno.

Kitas alpinistas atsipirko nesunkiais sužalojimais.

V. Mažeika gimė 1981 metais Kaune, baigė S. Daukanto vidurinę mokyklą, o vėliau studijavo Kauno technologijų universitete.

Lietuvos vadovų užuojauta

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis reiškia užuojautą žuvus alpinistui Vytautui Mažeikai.

„Vargu ar gali būti kas skaudesnio nei netekti jauno, gabaus ir mylimo žmogaus. Toks buvo Vytautas Mažeika. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius“, – teigia prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, V. Mažeikos žūtis taip pat yra ir stiprus smūgis Lietuvos alpinizmo bendruomenei.

„Lietuva neteko tikro savo srities profesionalo ir entuziasto, įveikusio aukščiausius pasaulio kalnus. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir visiems, kurie jį pažinojo“, – sakoma premjero užuojautoje.

Netekties valandą reikšdamas užuojautą V. Mažeikos artimiesiems, V. Pranckietis taip pat pabrėžia, jog Lietuva neteko „vieno geriausių ir labiausiai patyrusių alpinizmo profesionalų“, kuris šalies vardu kopė į aukščiausias pasaulio viršukalnes.

Kultūros ministerija tvirtino, kad situacija privertė itin skubiai atlikti katedros išsaugojimo darbus, taip atmesdama kritiką dėl neva ignoruojamos švino taršos rizikos.

Paryžiaus katedros išsaugojimo darbai buvo sustabdyti liepos 25 d., kad būtų galima pašalinti taršą. Darbai turėtų būti atnaujinti kitą savaitę.

Kultūros ministerijos teigimu, po tragiško gaisro visi darbai buvo skirti apsaugoti Dievo Motinos katedrą nuo sugriuvimo, kol kas atstatymo darbai nepradėti.

„Neseniai dėl karščio bangos nuo navos skliautų pradėjo byrėti mūras. Tik skuba, susijusi su nuolatine griūties rizika, pateisina tokį darbo tempą“, – sakoma Kultūros ministerijos pranešime.

Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos portalas „Mediapart“ apkaltino ministeriją nepaisant darbo inspektorių perspėjimų dėl taršos švinu iki liepos 25-osios, kai buvo pradėta šalinti taršą. Ministerija savo ruožtu atmetė žurnalistų kaltinimus.

„Visoms valstybės tarnyboms, dirbančioms vietoje, darbininkų sveikata yra svarbiausias prioritetas“, – teigė Kultūros ministerija.

Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas iškėlė ambicingą tikslą per 5 metus atstatyti Paryžiaus katedrą, tačiau ministerija patikino, kad restauracijos darbai neprasidės iki kitų metų.

„Pirmieji restaraucijos darbai – anksčių anksčiausiai – neprasidės iki 2020-ųjų pirmojo pusmečio“, – tikino Kultūros ministerija.

Balandžio 15-osios gaisro metu nuo katedros stogo ir smailės išsilydė šimtai tonų švino, o vėjas šiuos teršalus išnešiojo gerokai už gotikinio šedevro ribų.

Birželį Paryžiaus prokurorai paskelbė, kad Paryžiaus Dievo Motino katedros gaisrą suniokojusį gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka ar elektros instaliacijos gedimas, ir pradėjo tyrimą dėl aplaidumo. Tiesa, kol kas įtarimai niekam nėra pareikšti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) kitą pirmadienį savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priims V. Putiną, atvykstantį reto vizito į Vakarų šalį.

„Prezidentas Zelenskis pateikė pasiūlymų, į kuriuos, mūsų manymu, prezidentas Putinas turėtų skatinamai sureaguoti“, – teigė prancūzų pareigūnas, paprašęs neminėti jo pavardės.

„Intensyvinsime savo pastangas Ukrainos klausimu, ypač dėl Normandijos formato“, – sakė tas pareigūnas, turėdamas omenyje derybas dėl konflikto Rytų Ukrainoje, kuriose dalyvauja Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija.

„Prezidento Zelenskio išrinkimas suteikia mums erdvės manevrams“, – pridūrė Eliziejaus rūmų pareigūnas.

E. Macronas yra suinteresuotas tarpininkaujant pasiekti Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vykstančio konflikto pabaigą, o birželį jis buvo pasikvietęs V. Zelenskį derybų. Tai buvo viena pirmųjų buvusio komiko užsienio kelionių prezidento poste.

V. Zelenskis yra siūlęs V. Putinui susitikti derybų akis į akį, o praėjusią savaitę paskambino Rusijos lyderiui po to, kai Rytų Ukrainoje sprogus granatai žuvo keturi ukrainiečių kariai.

„Skubiai jam paskambinau. Pasakiau jam, kad prie taikos mūsų tai nepriartina“, – tada sakė Ukrainos prezidentas.

Nuo 2014 metų konfliktas taip Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.

Artėjančios savaitės susitikimas su V. Putinu suteiks E. Macronui svarbią galimybę pamėginti rasti bendrą sutarimą prieš rugpjūčio 24-ąją pietvakariniame Prancūzijos Bjarico mieste prasidėsiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą.

Dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Rusija buvo pašalinta iš šio galingųjų valstybių klubo, iki tol veikusio Didžiojo aštuoneto formatu.

Minėtas prancūzų pareigūnas taip pat sakė, kad per E. Macrono ir V. Putino susitikimą turėtų būti aptartas Irano klausimas; Paryžius norėtų, kad Maskva, pasinaudodama šiltais santykiais su Teheranu, užkirstų kelią tolesnei eskalacijai regione.

Įtampa ten išaugo Vašingtonui pernai gegužę vienašališkai pasitraukus iš 2015 metais sudaryto vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA).

Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal JCPOA.

„Labai skubus klausimas yra neleisti Iranui išsižadėti daugelio kitų įsipareigojimų“, – sakė Eliziejaus rūmų pareigūnas, pabrėždamas, kad branduolinį susitarimą su Teheranu būtina išsaugoti.

„Jei Rusija darkart patvirtins, kad Iranas privalo gerbti savo įsipareigojimus, tai labai sustiprins mūsų poziciją“, – pridūrė tas pareigūnas.

E. Macronas taip pat ragins V. Putiną pasinaudoti savo įtaka Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui, kad sustabdytų kovas šiauriniame Idlibo regione.

Audros nusiaubė Prancūziją, Lenkiją ir Čekiją, praneša LNK žinių tarnyba.

Per audrą Čekijoje vienas žmogus žuvo, keli sužeisti.

Tikslas – 10 eurų už pakelį

Laikai, kai Prancūzijos rūkaliai galėjo nevaržydami traukti vieną dūmą po kito – praeityje. Nors ilgus metus manyta, kad svajingai traukiamas dūmas – neatsiejama, net privaloma tikro prancūzo, juolab – stilingojo paryžiečio įvaizdžio detalė, šiandien draudžiama rūkyti uždarose kavinėse, restoranuose, jei juose nėra įrengtų specialių patalpų. Draudimus lydėjo sprendimas pabranginti rūkalus. Jei dar neseniai kartu su gurmaniškais suvenyrais iš Prancūzijos pakelį kitą atsiveždavo, pvz., Vokietijos gyventojai, šiandien judama kita kryptimi.

Pasikeitusią situaciją puikiai iliustruoja aukštyn kylanti kainų kreivė. Jei 2007 m. pigiausių cigarečių pakelis (20 vnt.) Prancūzijoje kainavo 4,9 euro, 2014-aisiais – jau 6,5 euro, pernai kovą – 7,42 euro.

Oficialus Prancūzijos tikslas – pasiekti, kad 2020-aisiais pigiausių cigarečių pakelis kainuotų 10 eurų. Tačiau ekspertai ima abejoti šia vizija: jei tabako gaminių kainų skirtumai ES nesikeis, Prancūzijos vyriausybei apsvarstyti šiuos ketinimus. Priežastis – drastiškai išaugęs buitinio tabako importo mastas.

Klesti buitinis importas

Neseniai paskelbtos Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūros tyrimo išvados atskleidė, kad 2018 m. penktadalis suaugusių Prancūzijos rūkalių cigarečių ar tabako gabeno iš kaimyninių valstybių.

44,3 proc. respondentų teigė per 12 mėnesių bent kartą tabako gaminių ar cigarečių yra atsigabenę iš užsienio. Rekordininkai – su kitomis valstybėmis besiribojančių Aukštutinės Prancūzijos ir Grand Esto regionų gyventojai: svetur jie rūkalus pirko gerokai dažniau nei likusios Prancūzijos dalies gyventojai – santykis atitinkamai 50 proc. ir 9 proc.

40 proc. respondentų, prisipažinusių apie tokius pirkinius, teigė rūkalais pasirūpinantys Belgijoje, 20 proc. – Ispanijoje, 15 proc. – Liuksemburge, 11 proc. – Vokietijoje, 7 proc. – Andoroje. Mažiau nei 5 proc., rūkalių apsipirko Italijoje ar Šveicarijoje.

77,8 proc. suaugusiųjų rūkalių pernai pirko cigaretes tabako parduotuvėse Prancūzijoje: 2014-aisiais jų buvo 78,7 proc. Palyginus su ankstesniais metais šis skaičius sumažėjo nuo 81,3 proc. Bemuitėse parduotuvėse buvo įsigyta tik 2,1 proc. pirkinių. Prekyba internetu beveik neegzistuoja (mažiau kaip 0,1 proc.).

Vasarį, prieš eilinį kainų šuolį, tabako gamintojai kalbėjo apie per metus 9 proc. nukritusias pardavimo Prancūzijoje apimtis. Ir nors rūkalių Prancūzijoje iš tiesų sumažėjo (nuo 34,1 proc. nukrito iki 32 proc.), iš užsienio atvežamų tabako gaminių kiekis 2018-aisiais buvo toks pats kaip ir 2014 m.

Mažytis Liuksemburgas prancūzų rūkaliams – išsvajotoji žemė, nors tabako gaminių kainos kyla ir hercogystėje.

Perka kibirais

Mažytis Liuksemburgas prancūzų rūkaliams – išsvajotoji žemė, nors tabako gaminių kainos kyla ir hercogystėje. "Liuksemburge tabako galima pirkti kibirais", – konstatuoja vietos žiniasklaida, pastebėdama ypatingą šalies valdžios požiūrį į šios rūšies prekes.

Liuksemburge tabakas esąs ne vien sveikatos, bet ir ekonomikos klausimas. Vietos finansų ministerijos duomenimis, 2018-aisiais šalyje buvo parduota 3 mlrd. cigarečių – 5,85 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Panašiai kaip ir Lietuvoje, gyventojų skaičiumi monarchiją lenkiančioje 4,7 karto. Analogiška situacija ir su tabako žaliava: pernai hercogystėje jo parduota 3,697 t – 2,47 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Įspūdingi skaičiai, žinant, kad ir šioje šalyje rūkalų kainos auga. Per pastaruosius aštuoneris metus, pvz., 2010-aisiais pakelis (20 vnt.) kainavo 3,20 euro, 2018-aisiais – jau 4,20 euro. Kainų šuolis – gerokai didesnis nei, tarkime, kaimyninėje Vokietijoje, kur rūkalai nuo seno yra gana brangi prekė. Pastarojoje per šį laikotarpį standartinis cigarečių pakelis pabrango nuo 3,95 iki 4,53 euro. Belgijoje kainos atitinkamai pakito nuo 4,10 iki 5,50 euro.

Ir vis dėlto palyginus su cigarečių kainų šuoliais Prancūzijoje, pabrangimas Liuksemburge atrodo niekinis. Panašiai ir su tabako žaliava. Per aštuonerius metus Liuksemburge kilogramas tabako pabrango nuo 54 iki 104 eurų, o Prancūzijoje – nuo 167 iki 320 eurų.

Kliūčių įsivežti – bemaž jokių. Iš kitos ES valstybės į Prancūziją privatus asmuo nemokėdamas muito gali atsigabenti 800 cigarečių, kilogramą rūkomojo tabako.

Nieko keisto, kad arčiausiai sienos su Prancūzija esančiose Liuksemburgo gyvenvietėse, tabaku prekiaujančio parduotuvės klesti: kelioninių krepšių su cigaretėmis prigrūstas automobilis su prancūziškais numeriais – čia įprastas vaizdas.

Lemiamas faktorius

Kalbėdami apie tabako turizmą, ekspertai pabrėžia: lemiama priežastis jam atsirasti ir klestėti – ne rūkalų kaina, bet skirtumas tarp kainos gimtojoje šalyje ir artimiausiame užsienyje. Vokietijos gyventojui vargiai apsimoka specialiai keliauti į Liuksemburgą. Nors, kaip pastebi Liuksemburgo žiniasklaida, tai nereiškia, kad Tryro gyventojas į vos už 12 km, jau hercogystėje, esantį Vaserbiligą negali važiuoti pigesnių pirkinių: degalų, kavos ir rūkalų.

Užkietėjusiems prancūzų rūkaliams panašūs apsiprekinimo reidai į Liuksemburgą tampa kasdienybe. 2010-aisiais hercogystėje prancūzas už pakelį mokėjo 59,38 proc. mažiau nei gimtojoje šalyje, o pernai šis skirtumas siekė 80,95 proc. Dar įspūdingesnis kontrastas pakuotėmis parduodamo susmulkinto rūkomojo tabako atveju: liuksemburgiečiai jį perka beveik triskart pigiau nei prancūzai.

Liuksemburge kylančias diskusijas dėl valstybės požiūrio į prekybą rūkalais, finansų institucijos tildo savais argumentais ir įspūdingais skaičiais: valstybė negali daryti įtakos kainai, nes ją nustato gamintojai, o vien iš akcizo pardavus tabako gaminius valstybės biudžetas kasmet gauna daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Įspūdingi kontrastai

Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra kainų skirtumus iliustruoja skaičiais: Ispanijoje cigarečių pakelis kainuoja 4,52 euro, Jungtinėje Karalystėje – 8,83 euro, Vokietijoje – 5,47 euro, Belgijoje – 5,88 euro, Liuksemburge – 4,60, Italijoje – 4,76 euro. Lyginamuoju metu Prancūzijoje cigarečių pakelis kainavo 6,81 euro.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešime pareiškė, kad Paryžius „primygtinai reikalauja [gerbti] išraiškos laisvę visomis formomis, taip pat ir taikias demonstracijas ir dalyvavimą laisvuose bei skaidriuose rinkimuose“.

Maskvoje policija šeštadienį sulaikė daugiau kaip 800 žmonių, susirinkusių į opozicijos organizuotą nesankcionuotą protesto akciją.

Šimtai žmonių susirinko į „pasivaikščiojimus“ vadinamuoju Bulvarų žiedu Maskvos centre, protestuodami prieš tarnybų atsisakymą įregistruoti dešimtis opozicijos kandidatų rugsėjį vyksiantiems miesto tarybos rinkimams. Ši vietinio masto problema pastarosiomis savaitėmis virto politine krize.

Manoma, kad jųdviejų susitikimas įvyks oficialioje Prancūzijos prezidento vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte.

Pasak E. Macrono, šioje vietoje galima „atsiskirti, kad būtų galima ramiai dirbti, ten yra įranga pokalbiams telefonu su kitomis šalimis. Ten galima priimti užsienio lyderius, ir būtent tai padarysiu po kelių savaičių su Vladimiru Putinu“.

Prieš kelias dienas E. Macronas atvyko atostogų į Bregansono fortą.

Prancūzų žiniasklaida pažymi, kad V. Putino ir E. Macrono derybos įvyks prieš Didžiojo septintuko (G-7) viršūnių susitikimą, rengiamą Korsikoje rugpjūčio 24–26 dienomis.