N. Sarkozy teismas formaliai skyrė iš viso trejus metus įkalinimo, tačiau dveji metai skirti lygtinai.

Pasak prokurorų, N. Sarkozy pažadėjo vienam teisėjui postą Monake mainais į vidaus informaciją apie kitą tyrimą dėl įtarimų, kad jo 2007 metų prezidento rinkimų kampanija gavo neteisėtą finansavimą iš „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt (Lilian Betankur).

Tarp įrodymų yra duomenys, gauti pasiklausant N. Sarkozy ir jo ilgamečio teisininko Thierry Herzogo (Tjeri Hercogo) telefoninių pokalbių. Leidimas sekti buvo duotas atliekant trečią tyrimą dėl įtariamo N. Sarkozy 2007 metų kampanijos finansavimo iš Libijos.

N. Sarkozy ir T. Herzogas įrodinėjo, kad pasiklausymais buvo pažeista kliento ir advokato privilegija, bet teismai jų skundus atmetė.

Korupcija ir neteisėtu spaudimu apkaltintam N. Sarkozy grėsė įkalinimas iki dešimt metų.

Atsižvelgiant, kad dalis bausmės skirta lygtinai, mažai tikėtina, kad buvęs prezidentas atsidurs už grotų. Faktinis įkalinimas Prancūzijoje paprastai taikomas tik tais atvejais, kai bausmės laikotarpis būna ilgesnis kaip dveji metai.

Padėtis maždaug dešimtyje departamentų kelia nerimą ir blogėja, trečiadienį sakė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalas, paragindamas kai kuriuose regionuose imtis greitų ir griežtų priemonių, panašių į dalinį karantiną, įvestą pietinio Pajūrio Alpių departamento pakrantės regione.

Sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas trečiadienio vakarą taip pat paragino smarkiai paveikto šiaurinio pakrantės miesto Diunkerko, kur sveikatos tarnybos neseniai fiksavo didžiulį sergamumą, sudarantį 900 naujų infekcijų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, prefektą per savaitgalį įvesti panašių priemonių.

G. Attalas sakė, kad vyriausybė taip nori išvengti visuotinio karantino, kuris Prancūzijoje jau buvo įvestas du kartus – praėjusį pavasarį ir rudenį.

Šalyje šiuo metu galioja 18 val. prasidedanti komendanto valanda, tačiau beveik visiškai atviros mokyklos ir parduotuvės.

Prancūzijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota 3,6 mln. koronaviruso atvejų ir 85 tūkst. mirčių.

67 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo koronaviruso paskiepyta 2,6 mln. žmonių. Vakcina jau buvo pasiūlyta visiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir vyresniems nei 50 metų žmonėms, sakė G. Attalas.

Per trečiadienį įvykusį incidentą maždaug trims valandoms be elektros liko gyventojai Kastelė miestelyje, esančiame Aukštutinio Provanso Alpių regione.

Lėktuvo „įgula nenukentėjo“, – naujienų agentūrai AFP sakė karinių oro pajėgų atstovas Stephane'as Spet (Stefanas Spė). Jis pridūrė, kad incidentas įvyko per dviejų „Dassault Rafale“ mokomąjį skrydį, lėktuvams pakilus iš vienos bazės šalies rytuose.

Kastelė meras Benoit Gouinas (Benua Guenas) sakė vietos naujienų portalui „France Bleu“, jog lėktuvas „praskrido taip žemai, kad triukšmas buvo pragariškas“.

Pasak pareigūno, jis suprato, kad naikintuvas praskrido po elektros linija, ir nuvykęs apžiūrėti tos vietos rado ant žemės gulinčius nukirsto laido galus.

„Iškart iškviečiau avarines tarnybas ir „Enedis“ brigadą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje vietos elektros tinklų bendrovę.

S. Spet sakė, kad pradėtas incidento tyrimas, ir pridūrė, kad tokio pobūdžio įvykiai yra „labai reti“.

„Rafale“ yra moderniausi Prancūzijos gaminami naikintuvai, galintys išvystyti daugiau kaip 2 000 km per valandą greitį. Šie lėktuvai buvo naudojami Afganistane, Irake, Libijoje, Sirijoje ir Malyje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį pažadėjo, kad keturiose vietose Prancūzijoje netrukus bus pradėtos gaminti vakcinos nuo koronaviruso, vyriausybei sulaukus daug kritikos dėl lėtos vakcinavimo kampanijos pradžios.

Prancūzijos visuomenė taip pat nusivylė paaiškėjus, kad artimiausiu metu šalies farmacijos milžinei „Sanofi“ nepavyks paruošti vakcinos nuo COVID-19.

Sveikatos krizė paskatino įvairių šalių vyriausybes siekti plėsti jau sukurtų vakcinų gamybą, nepaisant aktyvaus pramonės pasipriešinimo dėl intelektinės nuosavybės paslapčių atskleidimo.

„Kovo mėnesį „Recipharm“ valdomoje laboratorijoje bus pradėta gaminti „Moderna“ vakcina“, – radijui RTL teigė A. Pannier-Runacher.

„Tuo tarpu balandį dar vienoje laboratorijoje prasidės „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos gamyba“, – pridūrė ministrė.

„O gegužę turėtume pradėti gaminti ir „CureVac“ vakciną, kuriai laukiame patvirtinimo“, – kalbėjo ministrė, turėdama omenyje Vokietijos biotechnologijų įmonę, kurios vakcina Prancūzijoje galėtų būti gaminama bendrovei „Fareva“ priklausančioje laboratorijoje.

Prancūzijos „Sanofi“ laboratorija antrąjį ketvirtį pradės gaminti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną, nepaisant to, kad bendrovė kuria ir savo vakciną, kaip ir dar viena Prancūzijos bendrovė „Delpharm“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) atskirai pranešė, kad Rusijos vakcina „Sputnik V“ galėtų būti naudojama Prancūzijoje, jei ji atitiks „mokslinius reikalavimus“ ir Europos „standartus“.

„Jei vakciną „Sputnik“ įvertins ir patvirtins Europos vaistų agentūra ir aukščiausia Prancūzijos sveikatos priežiūros institucija, nebus jokių kliūčių jo platinimui“, – teigė jis radijui „Europe 1“.

Prancūzija tikisi išvengti naujo plataus masto karantino sustiprėjus koronaviruso protrūkiui, o valdžios institucijos antradienį pranešė apie 404 kitas mirtis per ankstesnes 24 valandas ir apie 3 270 intensyviosios terapijos skyriuose gydomus žmones.

Šis sprendimas yra nevyriausybinių organizacijų pergalė daugiau kaip 2 mln. piliečių parašais paremtoje byloje.

Paryžiaus administracinis teismas nusprendė, kad vyriausybė savo įsipareigojimų mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nepavertė politika, todėl yra „atsakinga... už dalį matytos ekologinės žalos“.

Tačiau teisėjai nurodė, kad per ateinančius du mėnesius nuspręs, ar reikia priversti prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybę imtis žingsnių, kad ji pasiektų savo tikslus dėl „žalesnės“ ekonomikos.

Labdaros organizacijos „Oxfam“ Prancūzijos skyrius tviteryje gyrė teismo sprendimą, kurį pavadino „istorine pergale klimatui“.

„Valstybės veiksmai dėl klimato pripažinti NELEGALIAIS“, – pridūrė organizacija.

„Oxfam“ ir „Greenpeace“ Prancūzijos padaliniai, taip pat dvi kitos grupės kaltino vyriausybę netesint E. Macrono deklaruoto pažado „padaryti mūsų planetą vėl didžią“.

Ši byla yra dalis pasaulyje stiprėjančio klimato aktyvistų spaudimo vyriausybėms pasitelkiant teismų sistemas.

Prieš penkerius metus Paryžiuje pasirašyta tarptautine sutartimi valstybės įpareigojamos imtis veiksmų, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Be to, Paryžiaus sutartis ragina siekti ne didesnio kaip 1,5 laipsnio atšilimo, jeigu tai įmanoma.

Tačiau ekspertai sako, kad vyriausybės toli gražu nevykdo savo įsipareigojimų. Dėl šio neveiklumo visuomenėje, ypač tarp jaunimo, didėja pyktis, kurio vienu matomiausių simboliu tapo ekologinis judėjimas, vadovaujamas švedų paauglės Gretos Thunberg (Gretos Tunberg).

Atskiroje, bet panašioje byloje lapkričio mėnesį Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas nurodė vyriausybei per tris mėnesius pademonstruoti, kad ji imasi veiksmų dėl pasaulinio atšilimo.

Tą bylą iškėlė šiaurinės pakrantės žemumoje įsikūręs Grand Sinto miestas, kuris yra ypač pažeidžiamas kalbant apie klimato kaitos poveikį.

Ministras pirmininkas Jeanas Castexas paskelbė, kad kelionės tarp Prancūzijos ir ne ES šalių bus uždraustos nuo sekmadienio, tačiau dėl svarbių priežasčių bus taikomos išimtys.

Pastarosiomis dienomis Prancūzijoje svarstyta trečiojo karantino galimybė, o J. Castexas teigė, kad sienų uždarymas yra paskutinis bandymas to išvengti.

Ministras pirmininkas taip pat sakė, kad nuo sekmadienio turės užsidaryti didieji prekybos centrai, išskyrus maisto prekių parduotuves.

Be to, dar labiau bus skatinamas darbas iš namų. Pirmadienį dėl to tarsis darbdavių ir profsąjungų atstovai.

Ministras pirmininkas pridėjo, kad policija kreips didesnį dėmesį į tai, kaip žmonės laikosi dėl koronaviruso įvestų apribojimų.

Šiuo metu Prancūzijoje nuo 18 val. iki 6 val. ryto galioja komendanto valanda, o išimtys taikomos tik keliaujantiems į darbą arba iš jo.

Nelaimė įvyko netoli dideliame aukštyje esančio Valdizero slidinėjimo kurorto ketvirtadienį, kai 50 metų vyras su žmona ir dviem vaikais vaikščiojo apsiavę sniegbačiais, tačiau nepasirūpinę būtinomis saugumo priemonėmis.

„Dėka beveik 100 žmonių mobilizavimo... vyras buvo rastas gyvas po dviejų valandų ir 40 minučių paieškų“, – pranešė Savojos regiono policija socialiniame tinkle „Twitter“.

Dėl storo sniego sluoksnio žmonių paieškai skirti šunys negalėjo rasti jo pėdsakų, tačiau galiausiai vyrą iškasė specialios kalnų policijos komanda, nustačiusi jo mobiliojo telefono buvimo vietą.

„Manau, kad tai yra stebuklas“, – gelbėjimo tarnybos PGHM gelbėtojų atstovas Alexandre'as Gretheras (Aleksandras Greteras) sakė naujienų kanalui „France 3“. Jis pridūrė, kad vyras buvo rastas 2,5 metro gylyje.

Paprastai žmogus po sniego nuošliauža išgyvena ne daugiau nei 20 minučių.

„Jį apsaugojo medis, neleidęs jo sutraiškyti visam tam nuslydusiam ledui. Jį užklojo sniegas, bet liko oro kišenė“, – paaiškino pareigūnas.

Vyrui skilo klubo kaulas, tačiau jis turėtų visiškai pasveikti.

Ketvirtadienį sniego nuošliaužų grėsmė buvo vertinama penketu pagal penkių balų skalę. Gelbėtojai ragina turistus visada pasidomėti sniego būkle prieš leidžiantis pasivaikščioti.

Slidinėjimo keltuvai Alpėse, kur per sausį iškrito kaip reta didelis sniego kiekis, šiuo metu yra uždaryti dėl su COVID-19 susijusių suvaržymų.

Nors atvykėliai gali mėgautis pasivaikščiojimais, viešbučių užimtumas yra gerokai sumažėjęs ir apgyvendinimo paslaugų verslo savininkai bei darbuotojai susiduria su rimtais sunkumais.

Vyriausybė žada ekonominę paramą šiam verslo sektoriui.

„Norime išvengti epidemijos epidemijoje“, – sakė O. Veranas, Prancūzijoje kasdien registruojant daugiau nei 20 tūkst. COVID-19 atvejų.

Pasak jo, naujųjų atmainų koronavirusas šalyje plinta itin sparčiai, o kasdien tokių atvejų nustatoma apie 2 000. Dažniausiai aptinkamas pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje nustatytos atmainos koronavirusas.

O. Veranas tvirtino, kad didėja ligoninių užpildymas ir spaudimas visai sveikatos apsaugos sistemai, o įvesta komendanto valanda esą yra veiksminga, tačiau jos nepakanka viruso plitimui suvaldyti.

Vyriausybė, teigė O. Veranas, supranta apribojimų poveikį tiek gyventojams, tiek ir ekonomikai, tačiau, tikino jis, šalies vakcinacijos kampanija suteikia vilties išbristi iš krizės.

Po lėtos vakcinavimo kampanijos pradžios už sveikatos priežiūrą atsakingos Prancūzijos institucijos pranešė, jog iki šeštadienio nuo koronaviruso buvo paskiepytas 1 mln. žmonių.

Tačiau naujų užsikrėtimo atvejų, į ligonines guldomų žmonių ir mirčių nuo COVID-19 skaičiai tebėra dideli ir tai kursto baimes, jog Prancūzijai galbūt reikės dar vieno nacionalinio karantino, kuris būtų jau trečiasis ir kuris suduotų dar didesnį smūgį verslui bei kasdieniam gyvenimui.

Nuo sekmadienio atvykstantieji į Prancūziją iš Europos Sąjungos (ES) šalių oro ar jūrų transportu turės pateikti neigiamą per ankstesnes 72 valandas atlikto COVID-19 testo rezultatą.

Atvykstantiesiems iš ne ES šalių šis reikalavimas taikomas nuo sausio vidurio.

Tuo tarpu atvykstantiesiems į Prancūziją iš ES šalių sausumos transportu, įskaitant anapus sienos dirbančius asmenis, nereikės pateikti neigiamo testo rezultato.

Transporto ministro Jeano-Baptiste'o Djebbari (Žano Batisto Džebari) pateiktais duomenimis, į Prancūzijos oro ir jūrų uostus iš kitų ES šalių šiuo metu kas savaitę atvyksta po maždaug 62 tūkst. žmonių.

Prancūzijos sveikatos apsaugos agentūra šeštadienį pranešė, jog per ankstesnes 24 valandas buvo nustatyti 23 924 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai ir mirė 321 užsikrėtusysis, taigi bendras mirčių skaičius padidėjo iki 72 877.

Ligoninėse gydomi 25 800 tūkst. užsikrėtusiųjų COVID-19, iš jų beveik 2,9 tūkst. guli intensyviosios terapijos skyriuose.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas)  įspėjo, jog tuo atveju, jeigu šiuo metu galiojančios priemonės, įskaitant visoje šalyje nuo 6 val. vakaro galiojančią komendanto valandą, bus nepakankamos, gali būti paskelbtas dar vienas karantinas.

„Mums reikia komendanto valandos, kad galėtume parodyti rezultatus“, – pareiškė ministras.

„Geriausiu atveju sugebėsime sumažinti epidemijos spaudimą. Jeigu ne, nelauksime kovo mėnesio, kad imtumės veiksmų“, – pareiškė jis laikraščiui „Le Parisien“.

Prancūzija 2020 metais buvo dukart paskelbusi karantiną: pirmasis galiojo nuo kovo iki gegužės, o antrasis – nuo spalio iki gruodžio.

Be to, koronaviruso pandemija vidutinę gyvenimo trukmę sutrumpino keliais mėnesiais, antradienį pranešė statistikos institutas „Insee“.

Moterų gyvenimo trukmė (nuo gimimo) dabar siekia 85,2 metus, vyrų – 79,2. Tai yra sumažėjimas atitinkamai penkiais ir šešiais mėnesiais.

Prancūzijoje 2020 metais pasaulio šviesą išvydo 740 000 kūdikių. Vienai moteriai tenkantis gimimų skaičius sumažėjo iki 1,84, lyginant su 1,86 2019 metais.

Pirmaisiais koronaviruso pandemijos metais Prancūzijoje mirė iš viso 658 000 žmonių, ir tai yra 7,3 proc. daugiau nei 2019-aisiais. 2020 metais gimė tik 82 000 žmonių daugiau nei mirė – metais anksčiau skirtumas buvo 140 000. Tai taip pat žemiausias rodiklis nuo 1945-ųjų.