Iš viso dėl istorijos mokytojo nužudymo šiuo metu sulaikyta 15 asmenų. Vienas iš jų anksčiau buvo nuteistas už teroristinius nusikaltimus ir pripažino bendravęs su vyru, kuris nupjovė galvą Samueliui Paty (Samiueliui Pati) už mokiniams parodytas pranašą Muhammadą (Muhamadą) vaizduojančias karikatūras, sakė šaltinis.

Savaitgalį areštuoti įtariamo žudiko tėvai, senelis ir jaunesnysis brolis tebėra sulaikyti.

Tarp sulaikytųjų yra ir vienas žinomas radikalus islamistas, taip pat vieno iš S. Paty mokinių tėvas, internete iniciavęs kampaniją prieš šį mokytoją.

Vienas žmogus sulaikytas dėl įtarimų, kad jis vežė žudiką, o dar vienas sulaikytasis, kaip manoma, lydėjo žudiką jam įsigyjant vieną iš savo ginklų.

Ministras Gerald'is Darmaninas sakė, kad po mokytojo nužudymo pradėta daugiau kaip 80 tyrimų dėl neapykantos kalbų internete. Istorijos mokytojas Samuelis Paty anksčiau buvo gavęs internetu tulžingų grasinimų.

Penktadienį Paryžiaus priemiestyje įvykdytas S. Paty nužudymas sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje bei atgaivino prisiminimus apie 2015-ųjų islamistų smurto bangą, kilusią, kai satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“ buvo publikuotos pranašo Muhammedo karikatūros.

Netrukus po išpuolio policija susirėmimo metu nušovė 18-metį įtariamąjį – iš Rusijos imigravusį čečėną Abdullakh Anzorovą, turėjusį pabėgėlio statusą.

Pirmadienio reidai surengti kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje išėjo į gatves pagerbti brutaliai nužudyto mokytojo ir ginti žodžio laisvės.

G. Darmaninas sakė, kad operacija prieš islamistų tinklus siekiama pasiųsti žinią, kad „Respublikos priešai neturės nė minutės atokvėpio“.  

Anot ministro, po penktadienio išpuolio, atgaivinusio prisiminimus apie 2015-ųjų žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje, kur 12 žmonių buvo nušauti už tai, kad žurnalas publikavo pranašo Muhammado karikatūras, buvo pradėta per 80 tyrimų dėl neapykantos kurstymo internete.

Ta ataka, pirmoji iš virtinės išpuolių, per kuriuos Prancūzijoje žuvo daugiau kaip 240 žmonių, paskatino per milijoną žmonių išeiti į Paryžiaus gatves pasmerkti ekstremizmo.  

Sekmadienį žmonės vėl susirinko sostinės Respublikos aikštėje, kur 2015-aisiais pasaulio lyderiai kartu su prancūzais dalyvavo eitynėse prieš ekstremizmą.

Kai kurie mitinguotojai skandavo „Je suis Samuelis“ („Aš esu Samiuelis“), atkartodami žodžio laisvės šalininkų šūkiu tapusią frazę „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie“).   

Mokytojui paskelbė fatvą

47 metų S. Paty buvo nužudytas, kai penktadienio popietę ėjo namo iš savo mokyklos šiaurės vakariniame Prancūzijos sostinės priemiestyje.  

Jo žudiko A. Anzorovo mobiliajame telefone buvo rasta S. Paty nuotrauka ir žinutė, kurioje jis prisipažįsta įvykdęs žmogžudystę.

Dėl išpuolio buvo sulaikyta 11 žmonių, tarp jų žinomas islamistas ir vieno iš S. Paty mokinių tėvas, užgauliojęs mokytoją internete ir reikalavęs jį atleisti iš darbo. 

G. Darmaninas sakė, kad abu vyrai paskelbė S. Paty fatvą. Šis terminas, reiškiantis religinę teisinę išvadą, bene geriausiai žinomas dėl to, kad juo 1988 metais Irano buvęs aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė mirties nuosprendį rašytojui Salmanui Rushdie už jo knygą „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses).

„Jie, regis, paskelbė mokytojui fatvą“, – sakė ministras radijui „Europe 1“. 

A. Anzorovo šeima iš Rusijai priklausančios musulmoniškos Čečėnijos respublikos atvyko į Prancūziją, kai jam buvo šešeri.

Keturi jo šeimos nariai, pateikę prašymus suteikti jiems Prancūzijoje prieglobstį, šiuo metu yra sulaikyti ir apklausiami. 

S. Paty, apie kurį moksleiviai ir jų tėvai atsiliepė kaip apie savo darbui itin atsidavusį mokytoją, sulaukė grasinimų internete už tai, kad per pilietinio ugdymo pamoką rodė vaikams pranašo Muhammado karikatūras.  

Islamas draudžia vaizduoti pranašą. 

Anot S. Paty mokyklos administracijos, mokytojas, prieš parodydamas pranašo Muhammedo karikatūras, leido mokiniams musulmonams išeiti iš klasės, pasakęs, kad nenori užgauti jų jausmų.   

Trečiadienį rengiama nacionalinė S. Paty pagerbimo ceremonija.

Kaip pranešė radijo stotis „Europe-1“, pareigūnai šiuo klausimu konsultavosi su įvairių Prancūzijos departamentų prefektais. Visi deportuojamieji asmenys yra nelegalūs imigrantai, įtraukti į radikalų ir teroristų registrą. 180 iš jų šiuo metu yra Prancūzijos kalėjimuose. Dar 51 asmenį iš šio sąrašo pareigūnai ketina sulaikyti artimiausiu metu.

Paryžiaus priemiestyje dirbusį istorijos, geografijos ir pilietinės visuomenės mokytoją nužudė ir nukirto jam galvą 18-metis Maskvoje gimęs musulmonas. Teroristas nusprendė nubausti pedagogą už tai, kad moksleiviams pasakodamas apie žodžio laisvę, jis demonstravo žurnale „Charlie Hebdo“ skelbtas pranašo Muhammado karikatūras.

Savaitgalį įvairiuose Prancūzijos miestuose dėl šios žmogžudystės vyko protestai, kurių dalyviai ragino priešintis religiniams fanatizmui, tamsumui ir barbariškumui.

Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra nurodė, kad per pastarąsias 24 val. šalyje buvo nustatytas 30 621 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis ir kad šis paros prieaugis yra rekordinis.

Be to, per pastarąją parą mirė 88 koronavirusu užsikrėtę žmonės, o bendras epidemijos aukų skaičius Prancūzijoje padidėjo iki 33 125, sakoma agentūros pranešime.

Viduramžių tvirtovė

Naujų šeimininkų ieškoma ištaigingam renesanso laikų kompleksui, pastatytam dar 1080 m. Daugiau kaip 1 000 metų jame gyveno La Rochefoucauld šeima, kurios istorija prasidėjo kone vienu metu su Prancūzijos istorija ir puikiai ją atspindi.

Vertei pilis buvo pastatyta strategiškai svarbioje vietoje, Prancūzijos vidurio vakaruose esančioje istorinėje Puatu srityje, pakeliui iš Limožo į La Rošelį, t.y. karališkajame kelyje tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Neatsitiktinai viduramžiais jos pavadinimas buvo tapęs bendriniu, reiškiančiu tvirtovę.

Jos šeimininkai – vienas už kitą garsesni La Rochefoucauld giminės atstovai, tarp kurių per ilgus šimtmečius buvo karališkojo dvaro atstovų, politikos veikėjų, bažnyčios reformatorių, filantropų, literatų, jie tituluojami hercogais, baronais, markizais, kunigaikščiais, grafais, perais. Ne ką mažiau garsūs ir svečiai, lankęsi Vertei pilyje. Čia su pirmuoju oficialiu vizitu lankėsi Prancūzijos karalius Pilypas VI Valua (1293–1350), 1539 m. čia lankėsi Prancūzijos karalius Karolis V, kuris, sužavėtas pilies, jos parke pasodino medį, sulaukusį mūsų dienų, buvo apsistojęs Henrikas II, Liudvikas XIII ir kt.

Jos šeimininkai – vienas už kitą garsesni La Rochefoucauld giminės atstovai, tarp kurių per ilgus šimtmečius buvo karališkojo dvaro atstovų, politikos veikėjų, bažnyčios reformatorių, filantropų, literatų, jie tituluojami hercogais, baronais, markizais, kunigaikščiais, grafais, perais.

Vertei pilis į Prancūzijos istoriją įėjo ir kaip svarbus derybų objektas (po Šimtamečio karo kuriam laikui buvo perleista Anglijos karaliaus regentui), ir kaip aristokratiją draskiusių nuolatinių konfliktų židinys. XVI–XVII a. religinių karų metais pilis buvo hugenotų kariuomenės bazė, todėl neišvengė karališkosios kariuomenės antpuolių.

Dalis literatūros istorijos

Nuolatos artimai karališkosios šeimos aplinkai priklaususi La Rochefoucauld šeima (pvz., François I de La Rochefoucauld buvo karaliaus Pranciškaus I krikštatėvis) politinio pakilimo viršūnę pasiekė XVII a. viduryje.

Kunigaikštis François VI de La Rochefoucauld (1613–1680) buvo aktyvus Frondos karų dalyvis, priešinęsis absoliutiniam monarchijos įsigalėjimui, tačiau mūsų dienomis jo vardas labiau siejamas su eseistika. Jo "Mintys, arba Moralinės sentencijos ir maksimos" – aktualumo neprarandančių minčių rinkinys. "Geriau juoktis ir nelaimingam, negu numirti nepasijuokus; mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į aplinką, net jei mūsų viltys neišsipildo, jos pramina mums gyvenimo kelią; pažinti save žymiai sunkiau, negu tyrinėti savo artimąjį; santuoka – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu", – net ir mūsų dienomis F.de la Rochefoucauld posakiai dažnai klaidžioja jau net nenurodant pirminio šaltinio, tarsi bendras Vakarų Europos kultūrinis paveldas.

Giminės simbolis

Mūsų dienų sulaukusi pilis toli gražu nebepanaši į pirmąjį XI a. statinį, tačiau čia vis dar esama XII a. menančio mūro. Nuniokojus kompleksą XV a., jis buvo atstatytas naudojant senąsias statybines medžiagas. XVI a. pilis perstatyta renesanso stiliumi. XVIII a. pilis buvo apleista – jos šeimininkai gyveno Paryžiuje. Kompleksas nukentėjo ir per 1793-ųjų revoliuciją.

Valdant Napoleonui III pilies šeimininkai pasistengė susigrąžinti po šalį pasklidusius šeimos turtus, tarp kurių būta ir milžiniškos bibliotekos, meno kūrinių kolekcijos.

XIX a. pradžioje giminės atstovai susigrąžino pilį ir ėmėsi ją tvarkyti: atstatyti apgriuvę bokštai, pristatyta naujų, pakeisti ir puošmenomis pagražinti langai. Kone kiekviena vėlesnė La Rochefoucauld karta kaip ir jų pirmtakai komplekso architektūroje, interjere paliko savo pėdsakų, bandė pritaikyti patogiam gyvenimui, tačiau ne mažiau dėmesio buvo skiriama ir jos praeičiai.

Prieš pat Antrąjį pasaulį karą ir po jo tuometinis pilyje šeimininkavęs La Rochefoucauld giminės atstovas atliko archeologinius tyrimus. Jų metu buvo aptikti dalis XII ir XIII a. buvusio mūro, slaptas kambarys, kuriame būta pakeliamojo tilto mechanizmo. Buvo rasti ir XII a. laiptai, vedantys į XI a. koplyčią – iki pat 1958 m. apie ją nieko nebuvo žinoma.

Antrojo pasaulinio karo metais pilyje buvo prisiglaudę pabėgėliai iš Elzaso-Lotaringijos, apsistojusios ir prancūzų, ir vokiečių kariuomenės. Naujuosius laikus pilis pasitiko atverdama savo vartus plačiajai visuomenei, o 1966 m. kompleksas buvo įtrauktas į Prancūzijos istorijos paminklų sąrašą.

Tapo našta

Senajame Vertei pilies parke, kurį puoselėdavo tai vienas, tai kitas sodininkystei aistrą jautęs giminės atstovas, puikuojasi F.de La Rochefoucauld statula, šeimos koplyčioje ilsisi kone pusšimtis pilies šeimininkų. Ilga istorija, išauginusi milžinišką giminės medį, – ne mažesnė vertybė nei tūkstantmečiai mūrai. Vis dėlto šiandien būtent ji tapo neįveikiamu iššūkiu.

Piliai, kurioje nuolat gyveno kažkas iš La Rochefoucauld šeimos, reikia naujo energingo, pasiryžusio investuoti šeimininko.

Kilmingieji atsitvėrę tylos siena, tačiau ekspertai svarsto, kad būtent dėl jų gausos kompleksas ir yra parduodamas.

Atviruose šaltiniuose galima rasti, kad šiuo metu pilies savininkas yra 1958 m. gimęs François Alexandre'as de La Rochefoucauld, giminės medyje vadinamas François XIX de La Rochefoucauld. Jis turi 1986 m. gimusį sūnų – 11-ąjį Ljankūro hercogą, Marsijak princą François de La Rochefoucauld.

Piliai, kurioje nuolat gyveno kažkas iš La Rochefoucauld šeimos, reikia naujo energingo, pasiryžusio investuoti šeimininko. Tačiau iš plačios giminės (šiandien Prancūzijoje esama bent 200 šią pavardę turinčių asmenų) neatsiranda norinčio persikraustyti į šiuolaikinių patogumų stokojančius namus, esančius vos 643 nuolatinius gyventojus skaičiuojančiame provincijos miestelyje.

Sykį pilį jau bandyta gelbėti. 1923 m. kitai legendinei šeimai, tik iš kito, Naujojo pasaulio, buvo parduotas vienas iš septynių La Rochefoucauld giminei priklausančių garsiųjų gobelenų "Vienaragio medžioklė". Apie 1500-uosius nežinomų olandų meistrų sukurtą šedevrą įsigijo Johnas D.Rockefelleris Jaunesnysis, šiandien jį galima išvysti Metropoliteno meno muziejaus filiale Niujorke.

Kol Vertei pilis dar senosios garbingos giminės rankose, ji atvira visiems. Pilį – tiksliau jos dalį, pritaikytą šiuolaikinio žmogaus poreikiams – galima išsinuomoti ypatingoms progoms ar tiesiog seminarams (2 500 eurų už parą), užsisakius ekskursiją – apžiūrėti dvi dešimtis kambarių, apstatytų originaliais šeimai priklausančiais baldais, legendinę biblioteką (dauguma iš 18 tūkst. knygų – XVIII a.), archyvą, kur saugomi net XIII a. siekiantys šeimos dokumentai, autentišką virtuvę, rūsius, parką. Po ilgos kelionės į praeitį už 190 eurų galima pernakvoti 1760 m. pastatyto vakarinio sparno bokšte – svečių kambariai apstatyti autentiškais baldais, tačiau šiuolaikinis vonios kambarys, čia, žinoma, įrengtas.

Šis žingsnis buvo paskelbtas prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kreipimąsi per nacionalinę televiziją, per kurį bus paskelbtos naujos priemonės koronaviruso plitimui stabdyti. Ekstremalioji padėtis leis „imtis priemonių, proporcingų grėsmėms sveikatai“ ir įsigalios ateinantį šeštadienį, sakoma trečiadienį įvykusio kabineto posėdžio stenogramoje.

Dokumente perspėjama, kad Prancūzijai gresia „sveikatos katastrofa“.

Sveikatos ekstremalioji padėtis suteikia vyriausybei teisinį pagrindą imtis griežtesnių kovos su pandemija priemonių, pavyzdžiui, įvesti šalies masto karantiną, koks buvo paskelbtas pavasarį. Vis dėlto ankstesnė ekstremalioji padėtis liovėsi galioti liepą ir iki šiol nebuvo atnaujinta.

Kovo mėnesį įvedus ekstremaliąją padėtį Prancūzijoje buvo smarkiai suvaržytas judėjimas, susirinkimai ir pramoginiai renginiai.

Spalio 10 dieną Prancūzijoje buvo užfiksuotas rekordinis užsikrėtimo koronavirusu atvejų prieaugis – per parą buvo nustatyta daugiau kaip 26,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejų.

Nuo pandemijos pradžios Prancūzijoje nustatyta daugiau kaip 756,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų; 32,9 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Du kiti įtariamieji, siejami su vėlai trečiadienį viename Paryžiaus priemiestyje įvykusiu užpuolimu, tebėra laisvėje.

Incidentą pasmerkė virtinė vyriausybės pareigūnų, bet taip pat skambėjo raginimai stiprinti kovą su nusikalstamumu.

Į vieną iš pareigūnų buvo šauta keturis kartus. Penktadienį jo būklė tebebuvo kritinė dėl skilusios kaukolės.

Antrasis pareigūnas buvo pašautas dukart; jo sužalojimai lengvesni.

Penktadienį 28 metų vyras, jau anksčiau patekęs į vietos policijos akiratį, atvyko į policijos nuovadą Versalyje ir sakė buvęs įvykio vietoje viename pramonės parke, kur du neuniformuoti policininkai vykdė stebėjimą iš savo automobilio.

Policijai pasidavęs vyras tvirtino užpuolime nedalyvavęs.

„Jie galvojo, kad tie policininkai yra šmižinėjantys čigonai, ir jis paskambino policijai, kad apie juos perspėtų“, – naujienų agentūrai AFP sakė įtariamojo advokatas Josephas Cohenas-Sabbanas (Žozefas Koenas-Sabanas).

Kai pareigūnai prisistatė kas esantys, „padėtis tapo itin audringa – jis nesuprato, kas atsitiko, du kiti buvo labai girti“, aiškino teisininkas.

Užpuolikai pareigūnus sumušė, atėmė jų pistoletus ir po kelis kartus iš arti į juos šovė.

Tyrimui artimi šaltiniai sakė, kad iš pareigūnų buvo pavogti ne vien ginklai, bet ir radijo stotelė ir telefonas, o jų automobilis buvo apdaužytas.

Vidaus reikalų ministras Gerald'is Darmaninas (Žeralis Darmanenas), ketvirtadienį apsilankęs Serži-Pontuazo policijos komisariate, kur dirbo užpulti pareigūnai, pasmerkė „nuožmią“ ataką, įvykdytą asmenų, „kurie, sprendžiant iš visko, buvo aiškiai nusiteikę žudyti“.

Pernai lapkritį Prancūzijos nacionalinės kriminalistikos stebėsenos centro (ONDRP) pateiktoje ataskaitoje sakoma, kad 2018 metais šalyje buvo sužeisti 6 002 policijos agentai – 16 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Šis padidėjimas buvo didžiausias nuo 2009-ųjų.

Iš šių pareigūnų 666 buvo sužaloti panaudojant šaunamuosius ginklus, peilius arba kitus ginklus. 2017-aisiais dėl ginkluoto smurto nukentėjo 218 policininkų.