„Tikimės ir esame pasirengę pritarti susitarimui“ per dviejų dienų viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), per bendrą spaudos konferenciją Prancūzijos Tulūzos mieste sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

„Tai, ką šiandien girdėjome yra pozityvu“, – pridūrė jis.

Stovėdama šalia E. Macrono Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiomis valandomis gali būti pasiektas susitarimas. Pasak jos, „esame finišo tiesiojoje“.

Abi moterys pirmadienio vakarą buvo daugiau kaip 10 m aukštyje, vienoje iš kapsulių, pakabintų ant didelių stipinų, besisukančių aplink centrinį stulpą, kai jų kapsulė atitrūko ir nukrito ant žemės.

Gelbėtojams atvykus į nelaimės vietą Firmini mieste, 24 metų moteris jau buvo mirusi. Kita kapsulėje buvusi moteris, 20-metė, buvo nuvežta į ligoninę, naujienų agentūrai AFP nurodė ugniagesių gelbėtojų brigada.

Pasak policijos, sulaikyti keturi asmenys: dviejų greta vienas kito veikusių atrakcionų savininkai ir operatoriai.

Ekspertai antradienį turi ištirti šiuos atrakcionus, kurie jau uždaryti, ir nustatyti pučiant stipriam vėjui įvykusios tragedijos priežastis.

Firmini atrakcionų mugė, viena didžiausių Prancūzijoje, vyksta kasmet dvi spalio savaites. Joje veikia 250 atrakcionų, apsilanko maždaug 100 tūkst. žmonių.

Pernai kovo mėnesį netoli Liono nugriuvus karuselei su pakabinamomis kapsulėmis žuvo vyras.

Gruodžio 31-ąją šalies šiaurėje esančiame Reno mieste užstrigus didžiulei karuselei aštuoni žmonės didelę Naujųjų metų išvakarių dalį praleido pakibę ore.

Anot prezidento, jai tenka atsakomybė dėl to, kad Europos Parlamentas ketvirtadienį atmetė prancūzų kandidatę į eurokomisarus Sylvie Goulard. Esą tai U. von der Leyen norėjo S. Goulard kandidatūros, nes ji asmeniškai pažįsta buvusią Prancūzijos gynybos ministrę.

E. Macronas spaudos konferencijoje Lione sakė pasiūlęs U. von der Leyen tris kandidatus į pramonės ir vidaus rinkos komisaro postą. Ši sritis, anot jo, Prancūzijai labai svarbi. „Ji man pareiškė, kad nori dirbti su Sylvie Goulard, kad ją pažįsta ir žino, ką ji gali“, - pasakojo E. Macronas.

Jis pabrėžė pats įspėjęs U. von der Leyen dėl galimų „diskusijų“ apie S. Goulard, prieš kurią vyksta tyrimas dėl sukčiavimo. Tačiau būsimoji Komisijos pirmininkė atsakiusi, kad pakalbės su parlamentinių grupių pirmininkais. Vėliau vokietė jį patikino: „Viskas gerai, ponia S. Goulard jiems tinka“.

E. Macronas teigė nesuprantąs, kad S. Goulard kandidatūra buvo atmesta didele balsų dauguma. Gal tai „pasipiktinimas, o gal trumparegiškumas“ iš parlamentarų pusės, svarstė jis.

E. Macronas ES viršūnių susitikime liepą netikėtai pats pasiūlė U. von der Leyen Komisijos pirmininke. Šiuo ėjimu Prancūzijos prezidentas užkirto kelią postą užimti olandui Fransui Timmermansui ar vokiečiui Manfredui Weberiui.

Nepriklausomos žiniasklaidos skaičiavimais, protesto akcijoje dalyvavo maždaug 74 500 žmonių.

Raudonomis ir žaliomis vėliavomis nešina minia žygiavo nuo Prancūzijos Senato iki dangoraižio „Tour Montparnasse“, skanduodama „Laisvė, lygybė, tėvystė“ – tai aliuzija į Prancūzijos šūkį „Liberte, Egalite, Fraternite“ (Laisvė, lygybė, brolybė).

Daugelis protestuotojų buvo su raudonos spalvos minkštomis kūgio formos kepurėmis užlenktu galu, laikomomis Prancūzijos Respublikos simboliu.

Teisės aktas, kuriuo norima suteikti vienišoms moterims ir lesbietėms galimybę pastoti pagalbinio apvaisinimo būdu, yra reikšmingiausia prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) socialinė reforma nuo jo atėjimo į valdžią 2017 metais.

Iki šiol tik heteroseksualios poros turėjo teisę į tokius nevaisingumo gydymo metodus, kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF – in vitro fertilizacija).

Tačiau šiuos planus aršiai kritikuoja konservatyvių pažiūrų veikėjai ir netgi kai kurie prezidento partijos nariai, tvirtinantys, kad po šios reformos vaikai taps „betėviai“. 

E. Macronas rugsėjį pripažino, kad šio teisės akto priėmimas yra politiškai rizikingas žingsnis, turėdamas galvoje neigiamą reakciją į homoseksualių asmenų santuokų legalizavimą prieš šešerius metus, kai valstybės vadovo poste dirbo jo pirmtakas socialistas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

Rugsėjo pabaigoje šiam teisės aktui pritarė Nacionalinė Asamblėja. Kad įstatymas įsigaliotų, jam dar reikalingas aukštųjų parlamento rūmų – Senato – pritarimas.

C. Castaneris, pabrėžęs, kad dėl išpuolio neketina atsistatydinti, „France Inter“ radijui tvirtino, jog nuo 2003 m. policija užkirto kelią 59 teroro išpuoliams, trims iš jų – šiemet.

Nors ir atmetęs raginimus atsistatydinti, C. Castaneris pripažino, kad buvo praleista galimybių užkirsti kelią praeitą savaitę vykusiam išpuoliui.

Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikas, 45 metų vyras, vyriausiame policijos komisariate dirbo nuo 2003 m., o per pastaruosius pora metų atsivertė į islamą.

Policijos administracijos darbuotojas ketvirtadienį vidudienį peiliu nudūrė keturis kolegas. Jis pats galiausiai iš tarnybinio ginklo buvo nušautas vieno pareigūno. Išpuolį tiria pareigūnai atsakingi už kovą su terorizmu.

"Mirusių sielų" įdarbinimas, nusikaltimai savo partijos labui, ramų apolitiškos valstybės veikėjo žmonos gyvenimą gyvenančios sutuoktinės ir (ne)oficialios širdies damos. Tikėjimas savo pirmaprade idėja, užsispyrimas sprendžiant tarptautinius reikalus atkakliai ginti nacionalinius – "didžiosios valstybės" – interesus, net jei tai reikštų laikiną sąjungininkų išdavystę (pvz., nenorą dalyvauti Persijos įlankos kampanijoje 2003-iaisiais). Drąsa (įžūlumas?) spjauti į pasaulio (juolab – ekologijos aktyvistų) protestus ir sankcionuoti branduolinį bandymą (kaip 1995-aisiais Mururoa atole – turėjęs būti paskutinis).

XX a. politikos mamutai žinojo: kelias į politikos olimpą nebūna trumpas, bet jame nėra neįveikiamų kliūčių.

Diplomatiški nutylėjimai net tada, kai žiniasklaida laukia tavo pareiškimų ir praleistos progos patylėti: kai esi didis didžios tautos atstovas, ne tau, bet tu diktuoji madas. Net jei kartais tampi karikatūrų personažu, visada lieki herojumi – ištikimu savo stiliui, todėl prognozuojamu ir todėl patikimu.

Toks gyvenimas ir darbas būtų vargiai įmanomas šiais laikais, kai savo noru tampama socialinių tinklų sekėjų aukomis. Kai viskas taip greitai mainosi, kad rizikinga ne tik imti, bet ir duoti – vakarykštis suokalbininkas šiandien daug greičiau tampa tavo priešu, o šiuolaikinės technikos galimybės leidžia ir rinkti įkalčius, ir juos meistriškai klastoti. Ką jau kalbėti apie politinį korektiškumą, #MeToo dvasią, atgrasiančią nuo pikantiškų žaidimų rankomis ar žodžiais.

Žingsnis po žingsnio. Žmogus po žmogaus. Vienam po kito išeinant senosios politikos mokyklos ugdytiniui, politikos teatre lieka vis mažiau XX a. ženklų. Mamutų era artėja prie pabaigos.

Gyvūnas, kuris tikriausiai yra šešių mėnesių amžiaus ir sveria 25–30 kg, rugsėjo 18 dieną buvo pastebėtas ant stogo šiauriniame Armantjero mieste, tikriausiai ištrūkęs iš to buto.

Juoda kaip naktis pantera buvo užmigdyta strėlyte su vaistais ir nuvežta į zoologijos sodą Mobeže netoli Belgijos sienos. Vėliau ji turėjo būti perkelta į reabilitacijos centrą prijaukintiems laukiniams gyvūnams, tačiau po savaitės buvo pavogta.

Mobežo meras Arnaud Decagny (Arno Dekanji) naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo įdėta „nemažai pastangų“ spynoms išlaužti ir siekiant apeiti zoologijos sodo saugumo sistemas.

Zoologijos sodo darbuotojai reiškė susirūpinimą dėl panteros sveikatos ir gerovės, bet gyvūnas vis dar nesurastas.

Antradienį vyras, iš kurio buto pabėgo pantera, prisistatė į policiją apklausai, pranešė Lilio prokuratūra.

Jis buvo sulaikytas apklausai dėl įtarimų, kad nelegaliai laikė laukinį gyvūną ir prieš jį smurtavo, „ypač tuo, kad nukirpo jam nagus“, sakė vienas pareigūnas.

Minimas vyras buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą, bet patartas advokato pasidavė pats.

„ES vis dar atvira kitiems pasiūlymams, kurie būtų suderinami su išstojimo sutartimi (suderėta su premjero Boriso Johnsono pirmtake Theresa May)“, – sakė Prancūzijos ministras.

„Tačiau nesant tokių pasiūlymų, išstojimo spalio 31-ają be sutarties scenarijus yra labiausiai tikėtinas“, – pridūrė J.-Y. Le Drianas.

Prancūzijos ministras pabrėžė, kad Prancūzija tebemano, kad „Brexito“ sutartis, dėl kurios ES ir Th. May derėjosi dvejus metus, bet kurią vėliau tris kartus atmetė britų parlamentas, yra „geriausias sprendimas“.

Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras B. Johnsonas žada išvesti savo šalį iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties, reglamentuojančios prekių ir žmonių judėjimą tarp Didžiosios Britanijos ir ES po „Brexito“.

Didžiausius nesutarimus kelia anksčiau pasiektoje sutartyje įtvirtinta apsidraudžiamoji priemonė dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos (backstop).

J. Chiracas, kurio aukšto rango politinė karjera truko tris dešimtmečius ir kurią vainikavo 12 prezidentavimo metų (1995-2017), mirė ketvirtadienį būdamas 86-erių.

Jam mirus ėmė plūsti užuojautos iš viso pasaulio, tačiau tuo pačiu imta klausti, ką gero iš tikrųjų šis politikas nuveikė per ilgus buvimo valdžioje metus, ir vėl prisiminta, kad 2011 metais jis buvo teismo pripažintas kaltu dėl korupcijos tuo metu, kai ėjo Paryžiaus mero pareigas.

Nepaisant to, laikraščio „Le Journal du Dimanche“ paskelbta apklausa parodė, jog prancūzai J. Chiracą laiko geriausiu šių laikų prezidentu, kartu su Charles'iu de Gaulle'iu (Šarliu de Goliu).

Sekmadienį J. Chiraco palaikai buvo pašarvoti Invalidų rūmų Šv. Liudviko bažnyčioje, ten su velioniu gali atsisveikinti visuomenė. 

Prieš tai prie karsto įvyko pamaldos, kuriose dalyvavo tik velionio artimieji, tarp jų duktė Claude (Klod). Buvusio prezidento žmona 86-erių Bernadette (Bernadet), su kuria jis kartu išgyveno šešis dešimtmečius, nedalyvavo.  

Po to į bažnyčią buvo įleisti visi norintieji. Šimtai žmonių rikiavosi eilėje prie Invalidų komplekso, norėdami pamatyti Prancūzijos vėliava uždengtą karstą, šalia kurio – mojuojančio prezidento nuotrauka.

Žmonėms buvo leista įeiti nedidelėmis grupėmis. Kai kurie žegnojosi, o kiti fotografavo.

„Chiracas atstovavo tam tikrai epochai, – sakė 21 metų Marinas Menzinas (Marenas Menzenas). – Jei šiandien jis būtų matęs tą eilę, jis būtų įšokęs į minią ir spaudęs rankas“.

Ceremonijoje dalyvaus V. Putinas 

Nuo ketvirtadienio vakaro Prancūzijos prezidentūra atvėrė Eliziejaus rūmų duris visiems, norintiems pasirašyti užuojautos knygose. Iki šeštadienio vakaro tą buvo padarę 5 tūkst. žmonių.

Pirmadienis Prancūzijoje paskelbtas nacionalinio gedulo diena. Visose valstybinėse įstaigose  ir mokyklose velionio atminimas bus pagerbtas tylos minute.

12 val. Lietuvos laiku karstas su J. Chiraco palaikais bus išvežtas iš Invalidų ansamblio ir, lydimas karinio kortežo, vežamas Paryžiaus gatvėmis į Šv. Sulpicijaus bažnyčią, kur įvyks oficiali atsisveikinimo ceremonija. Joje dalyvaus prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Kaip pranešė Eliziejaus rūmai, ceremonijoje taip pat turėtų dalyvauti maždaug 30 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir kiti. Ketina atvykti ir buvę lyderiai, kadaise glaudžiai dirbę su J. Chiracu, tarp jų – buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis).

Su velioniu taip pat atsisveikins buvę Prancūzijos prezidentai Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Francois Hollande'as (Fransua Holandas) bei dabartiniai šalies politikai, tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurios tėvas Jean-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) neslėpė priešiškumo J. Chiracui.

Turėtų dalyvauti ir retai viešumoje bepasirodantis trečiasis Prancūzijos 5-osios Respublikos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as (Valeri Žiskaras d'Estenas). 93-erių buvęs politikas jau pergyveno savo įpėdinius Francois Mitterrandą (Fransua Miteraną), kuris mirė 1996 metais, ir J. Chiracą.

Pastarasis bus palaidotas Monparnaso kapinėse sostinės pietuose, šalia 2016 metais mirusios dukters Laurence (Lorans).

„Ne angelas“

Bene svarbiausias J. Chiraco politinis sprendimas buvo nepritarimas JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003 metais. Taip pat jam vadovaujant buvo reikšmingai sumažintas žuvusiųjų keliuose skaičius, jis pripažino Prancūzijos vaidmenį deportuojant žydus Antrojo pasaulinio karo metais ir įspėjo apie klimato kaitos riziką dar prieš tai, kai šis klausimas tapo svarbiu politinės darbotvarkės klausimu.

Vis dėlto daugelis pažymi ne jo politinius pasiekimus, o charizmą ir tikrą meilę savo šaliai. Kaip ketvirtadienį pabrėžė E. Macronas, J. Chiracas „įkūnijo tam tikrą Prancūzijos idėją“. 

Remiantis „Le Journal du Dimanche“ paskelbta „Ifop“ apklausa, 30 proc. prancūzų mano, kad J. Chiracas buvo geriausias šalies prezidentas. Toks pat procentas apklaustųjų geriausiu šių laikų prezidentu laiko Ch. de Gaulle'į.

„Akivaizdu, kad Chiracas nebuvo angelas“, – rašoma žurnalo redakcijos skiltyje. Anot jos, buvęs prezidentas dėl valdžios kartais peržengdavo ribą.

„Tačiau ar patirti visus šiuos išbandymus ir įkūnyti tautos dvasią nėra didžio prezidento palikimas? Tai yra bent jau didžio žmogaus palikimas," – priduriama skiltyje.

„Nebuvo pateikta jokių ilgalaikių sprendimų“, – sakė Evri komercinio arbitražo teismo pirmininkė Sonia Arrouas. Paryžiaus Orli oro uostas, kuriame įsikūrusi „Aigle Azur“ bazė, yra netoli Evri miesto.

Finansinių bėdų kamuojamos oro linijos, kurių 11 lėktuvų skraidė daugiausia į Alžyrą, paskelbė bankrotą rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 7 d. „Aigle Azur“ atšaukė visus skrydžius, tuo metu palikdama 13 tūkst. keleivių likimo valiai.

Iš viso 14 bendrovių siekė įsigyti „Aigle Azur“ padalinius, tačiau arbitražo teismas nusprendė, kad jų pasiūlymas nėra patikimi.

„Tai yra sunkus sprendimas, nes viskas buvo padaryta norint išsaugoti darbo vietas“, – tikino S. Arrouas. „Aigle Azur“ dirbo iš viso 1 150 darbuotojų.

Profesinės sąjungos anksčiau penktadienį paragino Prancūzijos valstybę skirti 35 mln. eurų paskolą „Aigle Azur“. Bendrovės skolos iš viso siekia 148 mln. eurų.

Pernai „Aigle Azur“ pervežė apie 1,9 mln. keleivių, daugiau nei pusė bendrovės keleivių skrido į Alžyrą.

„Aigle Azur“ buvo įkurta 1946 m.