Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, teismas patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Antradienį Kauno apygardos teismas visus penkis asmenis pripažino kaltais dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo valstybės įgaliotai institucijai bei labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje. Už tai jiems skirtos 7–15 tūkst. eurų baudos. Bendrai jiems skirta beveik 58 tūkst. eurų baudų.

Teismo sprendimu iš kaltinamųjų lygiomis dalimis bus konfiskuotas ir iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 311,6 tūkst. eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius, panevėžietis H. B., nuo 2015 metų sausio iki 2019 metų gegužės Panevėžio, Kauno ir Prienų miestuose bei rajonuose, siekdamas naudos sau ir nusikalstamų veikų bendrininkams, subūrė organizuotą grupę, veikusią pagal jo parengtą planą.

Kartu su kitos bendrovės direktoriumi iš Birštono A. M., šios bendrovės buhaltere ir vadybininke bei trečios bendrovės vadybininku, minėtas asmuo apgaulingai tvarkė finansinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą bei pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą.

Už tai jiems skirtos 7–15 tūkst. eurų baudos. Bendrai jiems skirta beveik 58 tūkst. eurų baudų.

 

Kaltinamieji nusikalstamas veikas vykdė iš Prancūzijos gabendami ir Lietuvoje parduodami naudotus automobilius. Tyrimo duomenimis, 2015–2017 metais įsigijus Prancūzijoje 29 automobilius, finansinėje apskaitoje buvo nurodyta daugiau nei 102 tūkst. eurų didesnė jų vertė, dėl to neteisėtai padidinus bendrovės sąnaudas, neteisingai apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas bei 17 tūkst. 666 eurais sumažintas mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad kaltinamieji vien 2017 metų rugpjūčio–gruodžio mėnesiais į finansinę apskaitą neįtraukė 86 automobilių pirkimo–pardavimo ūkinių operacijų ir neapskaitė beveik 484 tūkst. eurų gautų pajamų už parduotus automobilius.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad per dvejus metus bendrovės apskaitoje 174 atvejais sumažinus Lietuvoje parduodamų automobilių kainas, nedeklaruota 243 tūkst. eurų gautų pajamų. Skaičiuojama, kad per tiriamąjį laikotarpį A. M. vadovaujama bendrovė išvengė sumokėti beveik 104 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčio.

Minėti asmenys taip pat pripažinti kaltais dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Paaiškėjo, kad iš A. M. bendrovės, organizavus apgaulingą apskaitos tvarkymą, pasisavinta beveik 312 tūkst. eurų.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino, ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė  kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Panevėžio gyventojai kaltinami dėl stambaus masto neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, sukčiavimo, o vienas iš jų – dar ir dėl dokumentų klastojimo.

Iš viso už parduotus automobilius asmenys į valstybės biudžetą galėjo nesumokėti daugiau nei 63 tūkst. eurų mokesčių. Be to, jie galimai neteisėtai gavo Užimtumo tarnybos išmokas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trys Panevėžio gyventojai nuo 2020 metų pradžios bendrai į interneto skelbimų portalą įkėlė ne mažiau kaip 254 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis.

Per dvejus metus, įtariama, panevėžiečiai pardavė 64 automobilius, už juos gavo beveik 300 tūkst. eurų pajamų ir bendrai nesumokėjo daugiau nei 63 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų mokesčių (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Be to, visi kaltinamieji, oficialiai neužregistravę savo automobilių pardavimo veiklos, gavo išmokas iš Užimtumo tarnybos.

Vienas iš šių panevėžiečių taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu. Įtariama, kad jis galėjo tyčia klastoti automobilių pirkimo-pardavimo sutartis ir jas po sandorių atiduoti naujiems transporto priemonių savininkams.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė Užimtumo tarnyba, ieškinio suma – per 4,3 tūkst. eurų,  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė beveik 16,5 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Taip pat buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamųjų turtą – 100 tūkst. eurų vertės butą Panevėžyje bei tris automobilius.

Už stambaus masto vertimąsi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo teismas gali skirti laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už sukčiaujant savo ar kitų naudai įgytą svetimą turtą ar mokestinių prievolių išvengimą griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų.

Aplenkė net bitkoiną

Vienas didžiausių JAV žiniasklaidos kanalų CNBC prieš keletą dienų paskelbė, kad bene pelningiausia investicija 2021-aisiais tapo naudoti automobiliai. Rinkos analitikas Jimas Bianco apskaičiavo, kad jų kaina vien per pastaruosius keturis mėnesius išaugo apie 20 proc. Pagal šiuos rodiklius buvo aplenkti ne tik populiariausi akcijų biržos produktai, bet ir kur kas rizikingesnės investicijos į žinomiausią kriptovaliutą – bitkoiną.

Drastiškas naudotų automobilių brangimas siejamas su jų gamybos sektoriaus problemomis. Šiai sričiai itin atsiliepė puslaidininkių, naudojamų daugelyje elektroninių prietaisų, deficitas. Dėl technologinių problemų ir sulėtėjusios logistikos vartotojams tapo kur kas sunkiau seną transporto priemonę pakeisti naujesne.

Šia prasme kiti metai numatomi ne ką geresni. Pasak vieno didžiausių JAV bankų „JPMorgan“ analitikų, jau ištisus metus užsitęsęs puslaidininkių, naudojamų mikroschemose, trūkumas įvairioms pramonės šakoms, tarp jų ir automobilių gamybai, atsilieps dar bent iki 2022-ųjų vidurio.

Mikroautobusai – deficitas

JAV rinkos tendencijos neretai skiriasi nuo europietiškų, ypač Lietuvos, realijų. Tačiau šiuo atveju jos gana panašios.

„Metai buvo tikrai sudėtingi. Tiesa, daugelis Lietuvos įmonių džiaugiasi pelnais ir augimu“, – 2021-uosius apibendrino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Pasak jo, mūsų šalies bendrovėms, prekiaujančioms naudotu transportu, 2021-aisiais dirbti buvo sunkiau nei prieš keletą metų. Pandemijos suvaržymai ribojo logistikos tempus, o kylant automobilių kainoms, prekeivių išlaidos taip pat didėjo, todėl jie buvo priversti jas kelti pirkėjams.

„Iš esmės mūsų įmonių pelno marža nekito, keitėsi tik kainos“, – pabrėžė V.Baršys.

Pardavėjams tapo sunkiau rasti tinkamą prekę, kurią galėtų pasiūlyti pirkėjams. Ypač tai smogė komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jei prekių išvežiojimo ar krovinių pervežimo įmonė Lietuvoje dabar norėtų įsigyti naują mikroautobusą, užsakymai jam gali būti išvis nepriimami arba laukimo laikas bus neadekvačiai ilgas.

Nepasiruošė: įvedus savininko deklaravimo kodą, prie „Regitros“ durų nusidriekė didžiulės eilės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ridos gerokai išaugo

Šiemet tiek lietuviai, tiek Vakarų Europos vairuotojai, nesulaukdami naujų automobilių ar jų tiesiog neįpirkdami, ilgiau nekeitė savo senų automobilių, taip sudarydami deficitą antrinėje rinkoje.

„Lietuvos situaciją sunkina tai, kad mūsų bendras automobilių parkas yra labai senas. Deficito sąlygomis jis paseno dar labiau. Anksčiau žmogus naudotą automobilį parduodavo matydamas, kad į jo remontą greitai teks investuoti didesnę sumą. Šiemet ta pardavimų grandinė buksavo, nes pigiai pardavęs seną, naujesnio taip lengvai nebeįpirksi – jis kainuoja brangiau nei prieš kelerius metus, o ir pasiūla bus skurdesnė“, – dėstė V.Baršys.

Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius.

Kai kurie modeliai Lietuvoje brango apie 10 proc., bet buvo ir tokių, kurių kaina kilo beveik 20 proc. Anksčiau mūsų verslininkas Vakaruose tą patį modelį nupirkdavo už 10 tūkst. eurų, o dabar už jį reikia pakloti 12–13 tūkst.

„Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius. Taip, jis iš tiesų būtų, jei iš anksto prisipirktum daug automobilių ir jie brangtų tiesiog stovėdami tavo sandėlyje. Tačiau bėda ta, kad kilo ne tik pardavimo Lietuvoje, bet ir pirkimo Vakaruose kaina, todėl pelno procentas liko panašus“, – aiškino pašnekovas.

Didžiausią Lietuvoje automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovo Valentino Naujanio pastebėjimu, lietuviai prekeiviai, nuvažiavę, pavyzdžiui, į Belgiją, anksčiau nesunkiai rasdavo Lietuvos rinkai tinkamų automobilių, kurių rida maždaug 150 tūkst. km. Šiemet paieškoms jau tekdavo sugaišti gerokai daugiau laiko, nes dėl naujų automobilių pasiūlos trūkumo ir atitinkamo brangimo belgai neskubėdavo atsikratyti sena transporto priemone, kol ji neprisuks 200 ar 250 tūkst. km.

Vismantas Baršys

Karas tęsis ir šiemet

Dar viena nueinančių metų aktualija – kasmetis taršių automobilių mokestis. Pagal pirminius planus, jis įsigalios nuo 2023-iųjų, bet priimtas turėjo būti dar šiemet. Nors projektas sulaukė Vyriausybės pritarimo, tačiau paskutiniu momentu buvo apsigalvota. Gruodžio viduryje nuspręsta atidėti įstatymo svarstymą Seime iki ateinančio pavasario.

Vieni valdančiosios daugumos atstovai atidėjimą teisino techniniais niuansais, kiti pripažino, kad įstatymą dar reikia gerokai tobulinti.

Beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

Vis dėlto verslo atstovai mano kiek kitaip. Pasak jų, tikėtina, kad politikai pabūgo neigiamų reakcijų, kurias sukeltų šis įstatymo priėmimas būtent šiuo politiškai ir socialiai įtemptu metu. Kita vertus, beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

„Taršos mokesčio įstatymas, koks buvo paruoštas šiemet, buvo ydingas. Tai dirbtinis baubo darymas iš dyzelinio automobilio. Juk akivaizdu, kad šiuolaikinis dyzeliu varomas automobilis gali būti nedaug taršesnis nei elektromobilis, ypač žinant, kiek tarši yra elektromobilių gamyba bei utilizacijos procesas. Norėtųsi, kad 2022-aisiais, tobulinant įstatymo projektą, būtų tariamasi su žmonėmis, o ne nuleidžiama iš viršaus eilinė mokesčių rinkliava“, – kalbėjo V.Baršys.

Paieškos: lietuviai Belgijoje anksčiau nesunkiai rasdavo tinkamų mašinų, su 150 tūkst. km rida, o šiemet ji išaugo maždaug perpus. Evaldo Šemioto nuotr.

Lenkijos pavyzdys netiks

Jam pritarė ir Kauno turgaus vadovas V.Naujanis. Tiesa, jis pastebi, kad, nepaisant valdžios diegiamų ekologiško, bet brangaus transporto madų, paprastas lietuvis neskuba joms pasiduoti.

„Žmogus vis tiek pirmiausia orientuojasi į savo turimą pinigų sumą. Tarkime, jei turi 3–4 tūkst. eurų, ieško kiek galima geresnio dyzelinio ar benzininio automobilio už tą sumą. Aišku, kad gero elektromobilio už tiek pinigų neįpirksi. Kitas dalykas, kad nėra naudotų pigių elektromobilių pasiūlos. Tad net ir norėdamas būti ekologiškas pirkėjas nelabai ką ras“, – vardijo V.Naujanis.

Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija.

Pasak jo, smarkiai apmokestinant taršius automobilius, neatsižvelgiama į realią lietuvių perkamąją galią.

„Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija. Pamenate, kaip prieš keletą metų ten po kelius zujo tūkstančiai mažų vietos gamybos fiatukų. Bet jie palaipsniui dingo, o pas mus apskritai nėra pigių vietinės gamybos automobilių. Tad iš plačioms masėms įperkamų transporto priemonių lieka dviračiai ir paspirtukai“, – ironizavo automobilių verslo atstovas.

Reforma kainavo postą

Nemažai sumaišties į nueinančius metus įnešė ir nesusipratimai dėl gegužės pradžioje Lietuvoje įvesto unikalaus savininko deklaravimo kodo (SDK). Jis tapo privalomas kiekvienam mūsų šalyje esančiam automobiliui. Naujoji transporto priemonių savininkų apskaitos sistema buvo įdiegta siekiant pažaboti „šešėlį“ automobilių prekybos rinkoje.

Pirmosiomis savaitėmis, norėdami išsiimti šį kodą, tūkstančiai vairuotojų šturmavo valstybės įmonės „Regitra“ atstovybes, kurios buvo nepasirengusios priimti milžiniškai išaugusius klientų srautus. Skambučių srauto neatlaikė ir įmonės telefonų linijos bei interneto portalas. Žmonės eilėse laukė ištisomis paromis, o reikiamų paslaugų sulaukdavo tik antruoju ar trečiuoju bandymu. Dėl kilusios sumaišties birželio pradžioje iš pareigų pasitraukė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.

„Perpardavinėtojai naują tvarką išsiaiškino gana greitai ir rado būdų, kaip prie jos prisitaikyti. Paprastiems žmonėms kilo daug neaiškumų. Akivaizdu, kad šiai reformai nebuvo tinkamai pasiruošta“, – naujovių poveikį pasvėrė V.Naujanis.

Valentinas Naujanis

Gelbėjo ukrainiečiai

Chaosas „Regitroje“ turgaus klientams taip pat atsiliepė, nes sulėtino sandorių sudarymo procedūras. Vietiniai klientai į turgų buvo aktyviau sugužėję metų pradžioje, kai dar pernai įvedus vienkartinį taršos mokestį, kurį nuo 2023-iųjų pakeis jau minėtas kasmetis mokestis, ieškojo mažiau taršių automobilių.

Nueinančiais metais, kaip ir pernai, automobilių turguje pagrindiniai pirkėjai buvo ukrainiečiai. Net ir prieš pat šventes jie zujo po turgų, rinkdamiesi transporto priemonę, kurią siuntė į tėvynę. Tarp pirkėjų buvo ir nemažai Lietuvoje kitus darbus dirbančių ukrainiečių, kurie ieškojo automobilio sau. Šios šalies prekeiviams situaciją palengvino ir Ukrainoje sumažinti muito mokesčiai. Todėl šiemet ukrainiečiai automobilius iš Lietuvos ėmė gabenti ne po vieną du, o pakrovę pilnus automobilvežius.

Anot V.Naujanio, šiek tiek pavienių automobilių iš Kauno buvo išvežama ir į Donecko Respublika pasivadinusią teritoriją, kurioje galioja ne ukrainietiški įstatymai bei mokesčiai. Tačiau iš esmės naujų prekybos krypčių šiemet neatsirado. Anksčiau populiarias Centrinės Azijos šalių kryptis dar prieš keletą metų nubraukė pasikeitusi šių valstybių mokesčių politika. Tiesa, pavieniai prekeiviai iš Kirgizijos turguje sukinėjasi ir dabar. Jie noriai renkasi krovininius autobusiukus, kurių poreikis jų šalyje yra didžiulis, nes dėl prastų kelių automobiliai greitai genda ir juos reikia keisti naujesniais.

Šių metų pabaigoje pagrindinėje, lankomiausioje, Kauno turgaus dalyje pasiūla nusistovėjo maždaug ties 300 automobilių riba. Dar prieš keletą metų siūlomų automobilių skaičius siekdavo 1,2 tūkst. Dar maždaug 1 tūkst. transporto priemonių pirkėjų laukia greta turgaus esančiose prekybos aikštelėse.

Prekė senyn, kaina aukštyn

Prekyba automobiliais – gana jautri išoriniams veiksniams sritis. Tačiau net ir itin sudėtingi metai turi pozityvių poslinkių. Portalas autoplius.lt tradiciškai kas ketvirtį atlieka išsamius rinkos tyrimus, kurie rodo, kad pastarojo – trečiojo ketvirčio rezultatai anaiptol nebuvo tragiški. Tiesa, bendri metų skaičiai nėra labai guodžiantys.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta per 90 tūkst. sandorių, 23 proc. mažiau nei pernai. Apžvelgiant vien naujų automobilių pardavimus, nuosmukis taip pat juntamas. Lietuvoje sausio–spalio mėnesiais įregistruota 34,3 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 19,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O naudotų automobilių paklausa, jei vertintume per kainos prizmę, net ūgtelėjo.

Praėjusį ketvirtį parduodamo naudoto automobilio kaina išaugo bene trečdaliu. Portalo autoplius.lt duomenimis, už naudotą automobilį vidutiniškai buvo sumokėta 5,7 tūkst. eurų. Nors lėtas kainų augimas fiksuojamas jau keletą metų, toks, net 30 proc. siekiantis šuolis, yra beprecedentis. Pernai vasarą kainos vidurkis buvo 4,4 tūkst. eurų. Vidutinę kainą kiek iškraipė sandorių sumažėjimas seniausių automobilių segmente ir augimas apynaujų. Būtent ši grupė (1–5 metų senumo), palyginti su pernykščiais duomenimis, augo labiausiai – daugiau nei 15 proc. Tai rodo, kad dalis tautiečių atsisuko į naujesnes ir mažiau taršias mašinas. Tą patį patvirtina ir kitas skaičius: trečdalį visų pardavimų sudarančių 11–15 metų automobilių apyvarta krito net 27,5 proc.

Turgus spėjo atsigauti

Tačiau net ir esant daug didesniam sergamumui nei balandžio mėnesį, dabar stebime tik sezoninį sulėtėjimą. Būtent prekybos ribojimai ir kylanti nežinomybė nulėmė staigų susitraukimą pavasarį.

Didžiausią Baltijos šalyse automobilių turgų Kaune valdančios bendrovės "Varanas" direktorius Valentinas Naujanis neslepia, kad stebint dabartinę situaciją nerimo netrūksta, bet pripažįsta, kad iki sergamumo skaičiaus šuolio stebėtos tendencijos įkvėpė vilties, jog metai nebus tragiški.

Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko.

"Iki vadinamųjų raudonųjų zonų įvedimo jautėsi sujudimas. Be to, po pavasarinio karantino rinka buvo alkana, todėl ją reikėjo prisotinti. Turguje veiksmo netrūko", – pasakojo V.Naujanis.

Šiuo metu turgaus pardavėjams nerimą kelia situacija valstybės įmonėje "Regitra". Mat per pavasarinį karantiną ši įstaiga kurį laiką visiškai nedirbo, o dabar kiekvieną savaitę fiksuojami nauji susirgimo koronavirusu atvejai pačioje įmonėje, nemenka jos darbuotojų dalis priversti izoliuotis dėl turėtų kontaktų su pasiligojusiais kolegomis.

Anot pašnekovo, tai nebūtų problema perkant ar parduodant Lietuvoje registruotą automobilį, nes visas privalomas procedūras galima atlikti ir elektroninėje erdvėje. Tačiau įsigyjant mašiną iš užsienio, "Regitros" darbuotojas privalo savo akimis apžiūrėti pirkinį, įvertinti, ar jis atitinka dokumentuose nurodytus duomenis. Tad keletą savaičių neteikiant šios paslaugos, pirkėjai ir pardavėjai buvo priversti atidėti sandorio registraciją. Dabar baiminamasi panašaus scenarijaus.

Išsigelbėjimas – ukrainiečiai

Po pavasarinio karantino per vasarą prekyba pamažu atsigavo. Nemenką impulsą turgaus prekybai suteikė klientų iš užsienio vizitai. Pastaruoju metu gana aktyvūs buvo kaimynai iš Latvijos, nes jiems, skirtingai nei kitų šalių turistams, izoliacija dar nebuvo privaloma. Nors griežtėjant karantino sąlygoms ir šis postūmis gali bet kada baigtis.

Bene gausiausiai turguje pastaraisiais mėnesiais lankėsi ukrainiečiai. Tiesa, kelionių apribojimai ir vis didesnė prekiautojų įgyjama patirtis ir čia įnešė korekcijų. Anksčiau pirkėjai iš Rytų įsigydavo automobilius patys ir jais grįždavo į tėvynę, o dabar didžiąją darbo dalį atlieka Lietuvoje įsikūrę jų tėvynainiai. Pavyzdžiui, statybose ar kitame sektoriuje dirbantys ukrainiečiai gauna užsakymų iš tėviškės ir, išrinkę keletą automobilių, jų patys namo nevairuoja, o pasamdo turguje paslaugas teikiančius automobilvežius. Šių maršrutai pasiekia Žitomirą ir kitus Ukrainos miestus, kuriuose mašinos iškraunamos, o automobilvežiai grįžta į Lietuvą.

Pardavėjams ukrainiečiai taip pat geidžiami klientai. Jie pernelyg nesidera dėl kainos, nes užsieniečiai automobilius gali įsigyti gerokai pigiau nei lietuviai – jiems netaikomas PVM antkainis. Be to, pardavėjus tenkina tai, kad tokiems pirkėjams jie pernelyg neįsipareigoja, skirtingai nei lietuviams, kurie bet kada gali grįžti su pretenzijomis dėl išlindusio kokio nors gedimo.

Reguliuoja muito mokesčiai

Tiesa, ukrainiečiai taip pat nešluoja visko iš eilės, o turi savo prioritetus. Jų pasirinkimas labiau priklauso ne nuo skonio, o nuo kur kas objektyvesnių rodiklių.

Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai.

"Ukrainiečių pasirinkimą daug lemia muito mokesčiai. Keli variklio galingumo kilovatai arba gamybos mėnuo gali lemti kur kas didesnį apmokestinimą jų šalyje, todėl pirkdami svečiai atidžiai skaičiuoja ir automobilį renkasi taip, kad išvengtų nereikalingų išlaidų", – aiškino V.Naujanis.

Kauno turguje esanti pasiūla ukrainiečius tenkina, tad jie be vargo randa norimą mašiną. Paprašytas palyginti, kokius automobilius dažniausiai renkasi lietuviai ir ukrainiečiai, pašnekovas pastebėjo tarp vietinių klientų išaugusį "Volvo" populiarumą. Žinoma, greta vokiškų mašinų, seniai pelniusių lietuvių pripažinimą. "Renault Scenic" vienatūris su 1,5 litro darbinio tūrio varikliu – vienas mėgstamiausių svečių pirkinių. Tačiau jei ta pati mašina bus su galingesniu 2 litrų varikliu, ukrainietis ja nesusidomės. Toks "prancūzas" turi daugiau šansų atkreipti lietuvio dėmesį.

Įdomu, kad portalas autoplius.lt, prieš keletą mėnesių atlikęs šių metų antrojo ketvirčio prekybos duomenų analizę, lietuvių mėgstamiausių naudotų automobilių trejete įvardijo vien vokiškas markes: "Volkswagen", BMW ir "Audi", o "Volvo" užėmė ketvirtą vietą. Tarp naujų mašinų dominavo "Toyota" markė. Latvijos pardavimų rinkoje "Volvo" buvo populiariausi naudoti automobiliai, Estijos – "Volkswagen".

Kaina svarbiau nei ekologija

Anksčiau turguje dažni svečiai būdavo ir pirkėjai iš Kirgizijos. Svečiai iš Azijos mėgdavo "Toyota" markės automobilius, ypač hibridinius "Prius" arba vokiškus "Opel". Tačiau pasikeitus muitams, jiems tokie sandoriai nebeapsimoka, tad pirkėjų iš tų kraštų Kaune smarkiai sumažėjo. Tiesa, ekologiškieji "Prius", nors ir brangesni nei tradiciniais degalais varomos mašinos, turguje neužsistovi. Juos noriai perka taksi įmonės ir privatūs pavežėjai iš Vilniaus.

Klientai lietuviai kol kas tenkinasi taršesniais automobiliais. Tačiau tendencijos turi įtakos ir čia. Anksčiau turguje itin populiarius dyzelinius automobilius pastaraisiais metais keičia benzininiai. Tam įtakos turi ir žemiški faktoriai – tokie kaip dyzelinu varomų mašinų susukamas kur kas didesnis kilometražas nei benzininių, ir netgi politinės peripetijos – vadinamieji dyzelgeito skandalai, kai didžiosios Europos automobilių kompanijos klastojo dyzelinės produkcijos taršos duomenis. Kai kurie pirkėjai baiminasi, kad, keliant ekologijos reikalavimus, senesni dyzeliniai automobiliai bus neįleisti į Vokietijos ar kitų šalių miestus, o su benzininiais dar bus galima keliauti be trikdžių.

Pasak FNTT, VIlniuje gyvenantis vienas iš brolių iš pradžių vykdė individualią veiklą – prekiavo iš Europos Sąjungos valstybių įgytais automobiliais. Įtariama, kad per dvejus metus buvo parduota 20 automobilių, už kuriuos buvo gauta daugiau nei 122 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų.

Nuo 2017 kaltinamasis tapo PVM mokėtoju ir, manoma, teikė melagingus duomenis apie gautas pajamas bei išvengė beveik 39 tūkst. eurų mokesčių.

Jam pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Tirdami vyro veiklą FNTT pareigūnai nustatė, kad jo brolis taip pat užsiima automobilių prekyba, tačiau tokios veiklos nėra registravęs.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Šiauliuose gyvenantis vyras iš užsienio į Lietuvą gabendavo naudotus automobilius ir juos čia parduodavo.

Manoma, kad per pusantrų metų jis pardavė aštuonis automobilius, už kuriuos gavo daugiau nei 56 tūkst. eurų niekur neapskaitytų pajamų. Tokiu būdu jis galėjo nesumokėti daugiau kaip 12 tūkst. eurų mokesčių.

Jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto komercinės veiklos vykdymo stambiu mastu.

Anot FNTT, tyrimo metu įtariamieji savo kaltės nepripažino arba pripažino iš dalies. Pranešama, kad siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas buvo apklausta 120 liudytojų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Už neteisingą duomenų apie pajamas pateikimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas vertimasis didelio masto ūkine veikla gali užtraukti laisvės atėmimo bausmes iki ketverių metų.

Pasak FNTT, ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės ir Šiaulių apskrityse buvo atlikta iš viso 17 kratų, įtarimai apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną bei turtą pateikimu yra pareikšti 16 fizinių asmenų.

Manoma, kad logistikos ir prekybos automobiliais paslaugas teikianti įmonė per pernai ir šiuos metus metus pardavė apie 800 automobilių ir už tai valstybei nesumokėjo daugiau nei 300 tūkst. eurų mokesčių.

Už neteisingų duomenų pateikimą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūra.  

B. Johnsonas apie planuojamą draudimą paskelbs renginyje, kuriuo pradedamas pasiruošimas 2020 m. Jungtinių Tautų konferencijai dėl klimato kaitos (COP26), kuri šiemet lapkritį vyks Glazge.

Anksčiau skelbta apie draudimą prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais nuo 2040-ųjų. Dabar draudimas paankstinamas penkeriais metais, taip pat įtraukiami hibridiniai automobiliai.

JK žada iki 2050 m. sumažinti šiltnamio dujų emisijas iki nulio. Tai šalis bandys pasiekti mažindama taršą ir imdamasi taršą atsveriančių priemonių, tokių kaip medžių sodinimas.

„COP26 organizavimas yra svarbi galimybė JK ir šalims visame pasaulyje stiprinti kovą su klimato kaita“, – sakoma iš anksto paviešintoje B. Johnsono kalboje.

„Šiemet pristatydami planus, kurie padės pasiekti 2050 m. nulinės taršos tikslą, mes raginame ir kitus prisijungti prie mūsų pažadų užtikrinti nulinę taršos emisiją. 2020-ieji turi būti tie metai, kuriais mes persilaušime kovoje su visuotiniu atšilimu. Tai bus metai, kai per pasirinksime švaresnę, žalesnę ateitį visiems“, – sakys britų premjeras.

COP26 pradžios renginyje Londone prie B. Johnsono prisijungs Italijos premjeras Giuseppe Conte ir gamtininkas Davidas Attenborough.

B. Johnsonas ragins kitas šalis prisijungti prie Didžiosios Britanijos siekiant nulinių emisijų tikslo investicijomis į netaršias technologijas ir pastangas apsaugoti gyvūnų ir augalų gamtos buveines.

Jungtinės Karalystės automobilių asociacijos (AA) prezidentas Edmundas Kingas tvirtino, kad bus ypač sunku įgyvendinti naujai paskelbtą automobilių prekybos draudimą.

„Privalome svarstyti, ar turėsime pakankamai įvairių netaršių automobilių per mažiau nei 15 metų“, – komentavo jis.

E. Kingas taip pat paragino vyriausybę mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) elektromobiliams, kad šie taptų prieinamesni gyventojams.

Sprendimas rodo laikiną atsitraukimą nuo D. Trumpo vykdomų prekybos karų.

Palikdamas tvyrančią tarifų grėsmę, D. Trumpas kursto nerimą Europos sostinėse, kuriose jau ir taip pykstama dėl baudžiamųjų JAV priemonių plienui bei aliuminiui įvedimo praėjusiais metais.

Visgi D. Trumpo sprendimas apsaugojo pernai su Europos Komisijos prezidentu Jeanu-Claude`u Junckeriu paskelbtas paliaubas, pagal kurias abi pusės susitarė stengtis užbaigti prekybos konfliktą.

Nors toks sprendimas buvo priimtas, JAV vadovas tęsė atakas prieš Europos Sąjungos prekybos politiką.

Pasak jo, Europos Sąjunga kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir ši yra netgi didesnė negu ta, kurią kursto Kinija.

Europos prekybos komisarė Cecilia Malmstrom patvirtino tvarką, pagal kurią Bendrija yra pasirengusi derėtis dėl ribotos prekybos susitarimo tokioms prekėms kaip automobiliai.

D. Trumpas pažymėjo, kad JAV automobilių sektorius susiduria su nuosmukiu dėl nesąžiningos užsienio konkurencijos.

2017 metais Jungtinės Valstijos importavo beveik 200 mlrd. JAV dolerių vertės automobilių.

Panaikino tarifus Kanadai ir Meksikai

D. Trumpas penktadienį pranešė apie susitarimą panaikinti Jungtinių Valstijų tarifus plieno ir aliuminio importui iš Kanados bei Meksikos, o tai sumažino įtampą tarp kaimynių, kuri buvo užblokavusi naująjį Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą.

D. Trumpas informavo besidžiaugiantis ką tik pasiektu susitarimu su Kanada ir Meksika bei teigė parduosiantis produktus šiose šalyse.

Jo pranešimas paskelbtas praėjus kelioms akimirkoms po Kanadoje pateikto teksto, kad Otava ir Vašingtonas susitarė panaikinti JAV tarifus plienui ir aliuminiui bei Kanados atsakomąsias priemones per daugiau negu dvi dienas.

Meksika patvirtino, jog su Jungtinėmis Valstijomis taip pat pasiekė panašų susitarimą.

Pasak JAV prekybos sekretoriaus Wilburo Rosso, D. Trumpo strategija veikia, nes tarifai padeda šalies plieno bei aliuminio gamintojams.

Pernai buvo įvesti 25 proc. Jungtinių Valstijų tarifai plienui. Aliuminiui pritaikytos 10 proc. priemonės. Jos tapo pagrindine kliūtimi naujajam Šiaurės Amerikos prekybos paktui, dėl kurio susitarta praėjusiais metais. Susitarimas buvo pasiektas tarp trijų šalių.

Kanada ir Meksika iš pradžių bandė išvengti D. Trumpo įvestų JAV tarifų, naudodamos nacionalinio saugumo argumentą. Tarifai yra dalis prezidento prekybos taktikos.

Vis dėlto Jungtinės Valstijos sulaukė atsakomųjų priemonių savo produktams.

Netgi vyriausybėms susitarus dėl peržiūrėto laisvosios prekybos susitarimo, tarifai išliko, bet Otavos ir Meksikos pareigūnai pareiškė, kad nepasirašys sutarties, kol Vašingtonas nepanaikins priemonių metalams.

Pagal susitarimą Kanada ir Meksika atsisakys visų skundų prieš JAV Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

Remiantis Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuru, susitarimas suteikia agresyvaus monitoringo mechanizmą ir galimybę išvengti plieno bei aliuminio importo šuolio.

JAV tarifai plienui ir aliuminiui iš Europos lieka galioti, kartu su Europos Sąjungos atsakomosiomis priemonėmis. Tokios šalys kaip Pietų Korėja priėmė eksporto kvotas, kad išvengtų tarifų.

Skaičiuojama, kad gavus šimtatūkstantines pajamas buvo išvengta sumokėti daugiau nei 46 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), antradienį pranešė FNTT.

FNTT tyrimo metu išsiaiškino, kad sostinėje veikusios bendrovės direktorius, kuris buvo ir pagrindinis įmonės akcininkas, naudotus automobilius pirkdavo Belgijoje ir Prancūzijoje.

Kelerių metų senumo automobiliai buvo įsigyjami aukcionuose, o į Lietuvą jie buvo atgabenami įvairių vežėjų. Automobiliais prekiavo pats bendrovės vadovas, nes daugiau darbuotojų joje nedirbo.

Iš Vakarų Europos atgabenti automobiliai buvo parduodami Gariūnų automobilių turgavietėje arba paskelbus informaciją populiariausiuose interneto portaluose.

FNTT tyrėjai atskleidė automobilių prekeivio neskaidrią prekybą, kai 25 automobiliai fiktyviai buvo parduoti 5 Estijos bendrovėms, o pastarosios juos pardavė Lietuvos pirkėjams.

Pirkėjai, įsigydami nuo 5 iki 11 tūkst. eurų kainuojančius automobilius, pasirašydavo estų kalba sudarytas sutartis ir kitus dokumentus. Tokiu būdu vilnietis automobilių prekeivis išvengdavo mokėti 21 proc. PVM.

Tyrimo duomenimis, į valstybės biudžetą nesumokėti daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM.

Tyrimo metu automobilių prekeivis atlygino valstybei padarytą žalą – į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 46 tūkst. eurų PVM.

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra, o byla baudžiamuoju įsakymu perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

Augo skaičius

Nors šiemet daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimui, kartu su Kauno automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovu leidžiamės ne į tokius senus laikus.

Valentinas Naujanis Kauno automobilių turgui vadovauja ketvirtį amžiaus – 25 metus. Taigi jis vienas tų žmonių, galintis tiksliausiai nupasakoti, kokius automobilius nepriklausomybės pradžioje pirko lietuviai ir kokie pokyčiai per tuos metus įvyko automobilį perkančio lietuvio sąmonėje.

"Po 1990 m. daugiausia automobilių Lietuvoje vis dar sudarė rusų gamybos VAZ, "Moskvič", ZAZ, o tų laikų geriausias SUV ir visureigiais buvo "Niva" ir UAZ. Nepriklausomybės atgavimo aušroje turimas iš Vakarų Europos šalių atkeliavęs automobilis reiškė, kad tarp piliečio giminių yra tų, kurie anksčiau pasitraukė į Vakarus", – prisimena V.Naujanis.

Remiantis statistiniais duomenimis, 1990 m. Lietuvoje buvo beveik 493 tūkst. automobilių, 1995-aisiais jų skaičius pašoko iki 685 tūkst, o 2000 m. buvo apie 1,1 mln. automobilių. Taigi per dešimtmetį jų skaičius išaugo dvigubai.

"Išaugo ne tik kiekybinis matas, tačiau ir kokybinis. Automobilių parko veidas itin pasikeitė – rusiškus automobilius išstūmė vakarietiški", – sako V.Naujanis.

Nestigo užsieniečių

Pašnekovas prisimena, kad savo veiklos pradžioje turguje būdavo vos apie 800 automobilių, o lietuviai nebuvo pagrindiniai pirkėjai.

"Gausiausiai automobilius pirkdavo rusai, tad turgus buvo savotiška automobilių perkrovimo vieta. Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau", – teigia V.Naujanis.

Lietuvos prekybininkai juos atveždavo į Kauną, o toliau jau rusai gabendavo toliau.

Viskas tęsėsi iki 1998-ųjų finansinės krizės. Ji lėmė rusų pirkėjų sumažėjimą, tačiau juos nežinia kaip pakeitė kazachai. "Kaip jie atrado Kauno automobilių turgų, sunku pasakyti, tačiau jų atvažiuodavo vis daugiau. Pradžioje jie rinkosi išskirtinai "Mercedes-Benz" automobiliais, o vėliau susidomėjimo sulaukė ir kitų vokiškų bei japoniškų markių automobiliai. Paskui kazachus atvažiavo ir kirgizai. Tiesa, pastarieji rinkdavosi pigesnius automobilius nei jų kolegos iš Kazachstano", – prisimena pokalbininkas. Tuomet buvo turgaus aukso amžius. Bendrovės "Varanas" vadovas skaičiuoja, kad turguje buvo eksponuojama iki 8–9 tūkst. automobilių, o iš Lietuvos jie buvo išvežami ne pavieniui, o autotraukiniais.

Turgus savo veiklos pradžioje dirbdavo vos vieną dieną per savaitę, tačiau pirkėjų stygiumi nebuvo skundžiamasi. "Automobilius tuomet pirkdavo gana neblogai. Būdavo net sakoma, kad jeigu per tris kartus automobilio nepavykdavo parduoti, tai labai nesiseka. Pagrindinė turgaus valiuta buvo JAV doleriai", – prisimena V.Naujanis.

Pamilo vokiškuosius

Nuo pat prekybos automobiliais iš Vakarų Europos pradžios lietuviai prisiekė meilę vokiškiems automobiliams. Populiariausi turguje buvo "VW Jetta", "VW Golf", "Ford Scorpio", "Ford Sierra", "Opel Cadett", "Opel Ascona".

"Gal ta meilė vokiškiems automobiliams susiklostė natūraliai, nes daugiausia automobilių atkeliaudavo būtent iš tos šalies, tad ir automobiliai buvo vokiški", – svarsto V.Naujanis. Tiesa, per tuos 25-erius metus, kiek savo veiklą vykdo Kauno automobilių turgus, nelabai kas ir pasikeitė – lietuviai vis dar mieliausiai renkasi vokiškus automobilius, nors greta jų jau savo vietą atranda ir japoniški bei prancūziški egzemplioriai. O automobilių pirkėjų srautai išlieka panašūs kaip ir nepriklausomybės pradžioje – pusę atvykstančiųjų rinktis automobilių sudaro lietuviai, kitą pusę – užsieniečiai: iš pradžių buvo rusai, juos pakeitė kazachai, kirgizai ir baltarusiai, o dabar turguje laukiamiausi ukrainiečiai bei jų kaimynai moldavai.

"Jeigu Lietuva nebūtų tranzito šalimi ir automobilių nepirktų užsieniečiai, matyt, vis dar dauguma važinėtume senais "Passat" ar "Jetta", – svarsto V.Naujanis. O pagrindinis kriterijus lietuviui renkantis automobilį visus metus išliko tas pats – kaina. Kiek pinigų žmogus turi, už tokią sumą automobilį ir renkasi.