Pelnas – ir iš ledų

Miesto teritorijoje nustatytose vietose, kur gali vykti tam tikrų paslaugų teikimas ar prekyba Palangos savivaldybė skelbia aukcioną.

Verslininkai tarpusavyje varžosi pateikdami didesnę sumą nei nustatyta rinkliava. Nugalėtoju skelbiamas daugiausiai pasiūlęs fizinis ar juridinis asmuo.

Pavyzdžiui, Jūratės ir Kastyčio skvere leidimo metams prekiauti ledais kaina prasideda nuo 8,3 tūkst. eurų. Šiame skvere yra keturios tokios vietos, skirtos prekybai ledais.

J. Basanavičiaus gatvėje toks leidimas verslininkui atsieis taip pat nemenką sumą – aukcionas pradedamas nuo 5,2 tūkst. eurų.

Šioje gatvėje norėdami prekiauti odos ar gintaro dirbiniais prekybininkai aukcione už leidimą varžosi nuo 1,1 tūkst. eurų.

Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kur teikiama viešojo maitinimo paslauga, veiklą leidžiama vykdyti nuo 8 iki 24 val.

Kainos priklauso nuo vietos

Pigiausias leidimas kurorte kainuoja 40 eurų – prekiauti tautodailės dirbiniais miesto švenčių, tarp jų ir reprezentacinių renginių, laikotarpiu.

Jūratės gatvėje prekyba ledais taip pat veikiausiai yra pelningiausia, aukcionas leidimui čia prasideda nuo 1,2–1,5 tūkst. eurų. Pigesni leidimai prekybai maisto produktais, tačiau kaina priklauso nuo vietos.

Meilės alėjoje už galimybę prekiauti kava ar ledais varžomasi nuo 3,4 tūkst. eurų sumos.

Vytauto gatvėje brangiausias leidimas – nuo 5 tūkst. eurų. Laimėjus aukcioną, išduodamas leidimas viešajam maitinimui terasoje ar laikiname statinyje iki 100 kv. m.

Dėl leidimų prekiauti kava, arbata teks rungtis aukcione nuo 1,8 tūkst. eurų sumos.

Norint prekiauti ledais Vytauto gatvėje teks pasiūlyti daugiau nei 2,3 tūkst. eurų. Nuo 3,2 tūkst. eurų sumos atsispiriama konkurse dėl prekybos maisto produktais.

Atokiose vietose – pigiau

Įspūdingą sumą gali tekti pakloti verslininkui, kuris panorės Naglio alėjoje prie Moterų paplūdimio įsirengti vaikų kavinę laikiname statinyje. Konkursas leidimui pradedamas nuo 21 tūkst. eurų.

Konkursai viešajam maitinimui Palangos paplūdimyje, priklausomai nuo vietos, prasideda nuo 5 tūkst. eurų. Tačiau yra vietų, kur laimėti įmanoma pasiūlius daugiau nei 19 ar 21 tūkst. eurų.

Brangiausias leidimas yra skirtas galimybei teikti maitinimo, aktyvaus poilsio, sporto organizavimo paslaugas nesudėtingame, laikiname statinyje. Aukcionas – nuo 40 tūkst. eurų.

Palangos paplūdimyje yra ne viena maitinimui skirta vieta. Kitur konkursas gali prasidėti nuo 35 tūkst. eurų sumos.

Šventosios paplūdimyje aukcionas lauko kavinei startuoja nuo 15 tūkst. eurų. Labiau nutolusiose vietose nuo centrinių įėjimų leidimai pigesni – aukcionas pradedamas nuo 2 ar 9 tūkst. eurų.

Išvežiojamajai prekybai maisto produktais bevariklio transporto priemonėmis Palangos paplūdimyje numatyta 15 leidimų, Šventosios paplūdimyje – 10 leidimų.

Tvarkose numatyta, kad Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, kur teikiama viešojo maitinimo paslauga, veiklą leidžiama vykdyti nuo 8 val. iki 24 val.

Organizuoja konkursus

Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Šimkienė paaiškino, kodėl trečią kartą skelbiamas konkursas leidimams.

„Galimybe prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose verslininkai aktyviai domisi, tačiau yra ir tokių viešųjų vietų, kurios yra mažiau paklausios. Į kiekvieną viešąją vietą organizuojami konkursai. Jei konkursas neįvyksta (nėra nė vieno prašymo dalyvauti konkurse į konkrečią viešąją vietą), jis skelbiamas antrą ir, jei yra poreikis, – trečią kartą. Šiuo metu kaip tik vykdomas konkursas būtent į tas vietas, kurios dar nesulaukė verslininkų susidomėjimo“, – paaiškino specialistė.

„Matyt, reikėtų be išimties visose prekybos vietose, ne tik didžiuosiuose centruose, turėti vieningą srautų valdymo elementą – nusistatyti tam tikrą ploto reikalavimą vienam klientui aptarnauti, kad dar šiek tiek pareguliuotume susibūrimus prekybos vietose“, – antradienį LRT sakė A. Dulkys.

Jis taip pat teigė, kad nesvarstoma atsisakyti respiratorių renginiuose. Be to, pasak ministro, „didesnę reikšmę“ turės ir medicininių kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, rankų higiena bei patarimai vengti susibūrimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį pranešė, kad Vyriausybė planuoja trečiadienį spręsti dėl galimybių paso sustabdymo, pirmadienį tam pritarė Vyriausybės ekspertų taryba.

A. Dulkys pabrėžė, kad galimybių paso nėra atsisakoma, jis gali būti grąžinamas, jeigu atsirastų naujos koronaviruso atmainos, kurioms ši valdymo priemonė būtų aktuali.

Ministras taip pat atmetė priekaištus, esą galimybių paso atsisakoma siekiant išvengti Konstitucinio Teismo sprendimo ir įvertino tai kaip kritikų bandymą tapti matomais baigiantis pandemijai.

„Jeigu prisimintumėme antrąją bangą ir gruodžio, sausio mėnesį, tai jūs patikėkite, aplink mane, mano komandą, Vyriausybę, praktiškai nebuvo viešumoje jokių patarėjų, niekas nedalijo jokių patarimų, kaip valdyti pandemiją“, – prisiminė A. Dulkys.

„Ir kai tik ateina momentas, kai pandemija pradeda demonstruoti arba pasaulyje pasklinda kokia nors žinia, kad gal jau čia kažkokio etapo pabaiga, staiga įsijungia choras patarėjų“, – teigė ministras.

Pasak jo, galimybių paso ir kitų pandemijos valdymo priemonių kritika yra noras „sudalyvauti pandemijos valdymo pabaigos parade“.

Lapkritį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso, skirto valdyti koronaviruso pandemijai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Manau, kad kvadratūros ribojimų reikia, tačiau 30 kv. metrų yra pakankamai didelis plotas. Norint užtikrinti reikiamą plotą, teks įleisti po vieną asmenį, tai sukels pirkėjams nepatogumus, susidarys lauke eilės. Lauks tik tie, kurie jaus būtinybę apsilankyti konkrečioje parduotuvėje“, – Eltai sakė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Anot Z. Sorokienės, klientai, norėdami išvengti nepatogumų, ims rinktis didesnes parduotuves, o tai turės neigiamos įtakos mažų prekyviečių apyvartai bei pajamoms. Asociacijos pirmininkės teigimu, buvo galima priimti švelnesnes priemones, kurios taip pat padėtų apsisaugoti nuo viruso plitimo.

„Manau, kad kvadratūrą buvo galima sumažinti iki 15-20 kv. metrų ir lygiagrečiai taikyti kitą priemonę. Tarkime, matuoti ateinančio kliento temperatūrą“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.

Z. Sorokienei pritaria ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kurios teigimu, kvadratinių metrų reikalavimas yra per griežtas. Anot jos, sunku prognozuoti, kaip tai paveiks prekyvietes.

„Kvadratinių metrų reikalavimas prekybininkams pažįstamas, tačiau prekyboje įprastas ribojimas buvo 10-20 kv. metrų, todėl 30 kv. metrų yra tikrai labai griežtas sprendimas. Žiūrėsime, kaip jis suveiks, ir sunku prognozuoti, ar žmonės pasirinks apsipirkti parduotuvėse su galimybių pasu, ar rinksis laukti eilėje“, – sakė R. Vainienė.

Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus.

Prekybininkų atstovės teigimu, dabar reikėtų atkreipti dėmesį ne į naujus reikalavimus, tačiau į galimybių pasą, dėl kurio, anot R. Vainienės, ir kyla naujų ribojimų poreikis. 

„Dabar akivaizdžiai matome, kad galimybių paso prekyboje nereikėjo, jis iškraipė tiekimo grandinę ir vartotojų srautus. Galimybių pasas pastūmėjo į tas parduotuves, kurios veikė be jo reikalavimo, o kaip pasekmė atsirado reikalavimas dėl kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad vietoj to, kad būtų panaikinta problemą sukėlusi priežastis, padėtis taisoma kitais, labai griežtais sprendimais“, – kritikavo R. Vainienė.  

Svarstydama apie kitus ribojimus, R. Vainienė nepritaria Z. Sorokienės siūlymui matuoti klientų temperatūrą. Jos teigimu, šaltuoju laikotarpiu temperatūra būtų pamatuojama netiksliai, todėl sprendimas neturėtų naudos.   

„Sprendimas matuoti temperatūrą būtų įgyvendintas ne visur. Gal mažose parduotuvėse ir įmanoma, bet šaltuoju laikotarpiu turime patirčių, kur matuojama temperatūra odos paviršiuje nesiekia net 36 laipsnių, tai nemanau, kad jis būtų prasmingas“, – kalbėjo R. Vainienė bei pridūrė, kad ji ragintų apsvarstyti kitus sprendimus.

„Jeigu jau lieka galimybių pasas, mano siūlymas būtų leisti pasirinkti pačioms parduotuvėms, ar veikiama su juo, ar be jo. Papildomas reikalavimas galėtų būti srauto valdymas, leidimas lankytis ne daugiau kaip dviem asmenims, išskyrus šeimos narius ar asmenis iš to paties ūkio. Toks reikalavimas buvo taikomas anksčiau ir tai sumažino poreikį būriuotis“, – pridūrė prekybininkų atstovė. 

ELTA primena, kad Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Tokiose parduotuvėse ir turgavietėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.

Reikalavimas užtikrinti 30 kv. m prekybos plotą vienam aptarnaujamam asmeniui taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.

Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1500 kv. m (arba parduotuvė yra įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1500 kv. m).

Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali savarankiškai priimti sprendimą aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Tokiu atveju minimalaus ploto reikalavimas vienam pirkėjui nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.

Kaip pirmadienį informavo tarnyba, iš viso birželį patikrinimai atlikti 120-yje prekybos vietų.

VMVT inspektorių tikrintose prekybos vietose ir turgavietėse, kuriose prekiaujama gyva žuvimi ir įvairiais žuvies produktais, pažeidimų nustatyta 55 proc. atvejų.

VMVT direktorius Mantas Staškevičius sako, kad intensyvėjant prekybai žuvimi, daugėja ir nustatomų

pažeidimų, ir ši „situacija nepriimtina“.

„Norime, kad vartotojai įsigytų tik kokybiškus ir saugius žuvies produktus, todėl dar didesnį dėmesį skirsime prekybos vietų turgavietėse kontrolei. O pirkėjus raginame būti reiklius ir nepirkti ypač greitai gendančių

produktų, matant akivaizdžius laikymo sąlygų, higienos pažeidimus – apie tai pranešti VMVT“, –  teigia M. Staškevičius.

Tarp dažniausių patikrų metu nustatytų pažeidimų – netinkamas šaldytos žuvies laikymas, t.y. žuvis buvo išpakuota, laikoma ne gamintojo nurodytomis sąlygomis, šaldyta žuvis laikyta ir 6 laipsnių temperatūroje, kai turėtų būti -18. Rūkyta ir šviežia žuvis kai kuriais atvejais buvo sudėta tiesiog ant prekystalių ir laikoma aplinkos temperatūroje.

Turgavietėse rasta pasibaigusio tinkamumo vartoti žuvies produktų, o prekybininkams neužtikrinus atsekamumo ir neįrodžius parduodamų žuvies produktų kilmės, buvo uždrausta tiekti rinkai beveik 725 kg nesaugių žuvies produktų. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikoma ir administracinė atsakomybė.

„(...) Norime, kad vartotojai įsigytų tik kokybiškus ir saugius žuvų produktus, todėl dar didesnį dėmesį skirsime prekybos vietų turgavietėse kontrolei (...)“, – pabrėžia VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Pasak VMVT pranešimo, tarp dažniausių patikrų metu nustatytų pažeidimų – netinkamas šaldytų žuvų laikymas. Fiksuota, kad gana dažnai šaldytos žuvys buvo laikomos ne supakuotos gamintojo pakuotėse, kaip numato Lietuvos higienos normos, bet parduodamos išpakuotos ir pardavimui laikoma ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Pasak maisto saugos specialistų, dalis produktų buvo laikomi aukštesnėje temperatūroje, nei reikalaujama. Šaldytos žuvys turi būti laikomos –18 °C temperatūroje, tačiau tikrinimų metu buvo nustatyta ir tokių atvejų, kai šie produktai laikyti šaldytuvo vitrinoje esant +6 °C temperatūrai, tam tikrais atvejais atšildytos, rūkytos ir šviežios žuvys buvo sudėtos tiesiog ant prekystalių ir laikomos aplinkos temperatūroje. Tokiomis sąlygomis laikomi žuvų produktai greitai ima gesti ir tampa netinkami vartoti.

Specialistai taip pat nustatė ir žuvų produktų ženklinimo bei atsekamumo pažeidimų. Ne visiems produktams prekiautojai turėjo įsigijimo dokumentus, vartotojams nenurodė privalomos ženklinimo informacijos – žuvies rūšies ir produkto pavadinimo, gamybos metodo, vietos, kurioje produktas buvo pagautas ar išaugintas, žvejybai naudoto įrankio ir kt.

Turgavietėse rasta pasibaigusio tinkamumo vartoti žuvų produktų, kas tiesiogiai veikia tiek produkto saugą, tiek jo kokybę. Nustatyta ir higienos pažeidimų, o kai kurie šaldymo įrenginiai buvo prišalę, įranga nusidėvėjusi. Ne visi prekiautojai kontrolę atliekantiems inspektoriams pateikė sveikatos patikros ir higienos įgūdžių kursų dokumentus, termometro metrologinės patikros sertifikatą.

Prekybininkams neužtikrinus atsekamumo ir neįrodžius parduodamų žuvų produktų kilmės, buvo uždrausta tiekti rinkai beveik 725 kg nesaugių žuvų produktų. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikoma ir administracinė atsakomybė.

Pasitaiko atvejų, kai žmonės, sergantys COVID-19, jaučia lengvus ar visai neturi simptomų, tačiau vis tiek gali nešioti virusą. Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai yra papildoma COVID-19 valdymo priemonė, skirta didinti sąmoningumą, padėti valdyti virusą ir sulėtinti jo plitimą. Tiek žmonės, kurie reguliariai testuojasi, tiek jų aplinka galės jaustis saugiau.

Siekiant vykdyti platesnį testavimą ir anksti išaiškinti infekcijos atvejus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė ribotas išimtis ir leidžia platinti patikimus bei saugius profesionaliam naudojimui skirtus greituosius antigeno testus. Savikontrolei tinkami naudoti greitieji antigeno testai turi atitikti in vitro diagnostikos priemonėms keliamus reikalavimus; atitikti Europos Komisijos nustatytus parametrus: jautrumas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., o specifiškumas – ne mažesnis nei 97 proc.; būti pritaikyti naudoti mažai invaziniam ėminio paėmimo būdui – iš priekinės nosies landos arba seilių; turėti neprofesionaliam naudotojui pritaikytą išorinę pakuotę ir naudojimo instrukciją.

Profesionaliam naudojimui skirtų greitųjų antigeno testų tinkamumo naudoti savikontrolės tikslais vertinimą atlikti pavesta Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, kuri nustatytus reikalavimus, atitinkančius greituosius antigeno testus, paskelbs interneto svetainėje www.vaspvt.gov.lt.

Atlikus greitąjį antigeno testą ir gavus teigiamą atsakymą, asmuo gali įtarti, kad serga koronavirusu ir turėtų registruotis patvirtinamajam PGR tyrimui į mobilųjį punktą per Karštąją liniją 1808 arba pildant elektroninę formą.

Neigiamo rezultato atveju asmuo gali įtarti, kad nėra užsikrėtęs koronavirusu, tačiau privalo ir toliau laikytis asmens higienos rekomendacijų, laikytis fizinio atstumo, dėvėti asmenines apsaugos priemones.

Šiuo metu rinkoje daugiausiai platinami greitieji antigeno testai COVID-19 infekcijai nustatyti yra skirti profesionaliam naudojimui ir gali būti atliekami, užtikrinant, kad ėminių paėmimą ir rezultatų vertinimą bei interpretavimą atlieka asmens sveikatos priežiūros specialistas. Rinkoje atsiradus pakankamai sertifikuotų savikontrolei skirtų greitųjų antigeno testų, siūlomas reguliavimas bus peržiūrimas ir, esant poreikiui, keičiamas.

„Praeitą savaitę prasidėjo diskusija ir vakar ekspertų taryba priėmė sprendimą teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios teikia nebūtinąsias prekes ir didesnių nei 300 kv. metrų veiklos atnaujinimui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo narys, VšĮ Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

„Patekimas į prekybos įstaigą, į prekybos plotą, turėtų būti per atskirą išėjimą lauke“, – sakė jis.

Pasak jo, siūloma, kad būtų kontroliuojamas pirkėjų skaičius, nustatytas vienam pirkėjui skirtas plotas, įleisti tik klientai su med. kaukėmis ar respiratoriais, jas turėtų dėvėti ir darbuotojai. Darbuotojai taip pat turėtų būti reguliariai tikrinami dėl COVID-19.

Taip pat siūloma, kad į parduotuves vienu metu galėtų atvykti ne daugiau kaip du žmonės.

Patekimas į prekybos įstaigą, į prekybos plotą, turėtų būti per atskirą išėjimą lauke.

Ekspertų tarybos nario teigimu, šie siūlymai galėtų būti svarstomi jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje. Dėl to, nuo kada atlaisvinimai galėtų įsigalioti, ekspertai nesprendė.

Kiek ploto turėtų būti skiriama vienam žmogui, pasak jo, dar yra „diskusinis klausimas“. Vyriausybei yra pateikta formulė, pagal kurią tai būtų apskaičiuojama.

Sprendimai dėl prekybos centrų – artimiausiu metu

Dėl to, kada ir kaip galėtų atsidaryti įėjimus iš prekybos centrų vidaus turinčios parduotuvės, pasak V. Grigo, ekspertai dar tarsis.

„Yra didieji prekybos centrai, kur atskiros parduotuvės yra iš vidaus įeinamos, tai šis klausimas dar yra sprendžiamas, iš tikrųjų bus diskutuojama su prekybos centrų valdytojais šiuo klausimu“, – kalbėjo jis.

Apie jį toliau diskutuoti planuojama šią savaitę, siekiant sutarimo su valdytojais.

„Aš manau, artimiausiu metu mes teiksime pasiūlymus šiuo klausimu“, – teigė V. Grigas.

Jis sakė, kad siūloma neleisti į parduotuves atvykti su skarelėmis ir skydeliais, reikalaujant tokiose prekybos vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

Anksčiau ekspertai yra siūlę įvesti šias priemones privalomas visur, tačiau Vyriausybė tokios nuostatos tąkart nesvarstė.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.

Pasak V. Grigo, nauji atlaisvinimai teikiami įvertinus tai, jog atlaisvinus mažesnių prekybos vietų veiklą situacija nepablogėjo.

„Ekspertų tarybos posėdyje nuspręsta teikti pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Kartu su verslo atstovais artimiausiu metu bus aptarti galutiniai kontrolės reikalavimai prekybos vietoms“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Rasa Jakilaitienė.

Anot jos, plačiau šie siūlymai bus pristatyti spaudos konferencijoje antradienį.

Kaip sakė R. Jakilaitienė, ekspertai taip pat svarstė galimus karantino sąlygų laisvinimus per Velykų laikotarpį, tačiau sprendimo nepriėmė.

„Dėl atlaisvinimo per Velykas sprendimai nepriimti, nes dar anksti tai daryti. Situacija gali pasikeisti per kelias dienas, todėl patariama sprendimus atidėti vėlesniam periodui, prieš pat Velykas, ir atsižvelgti į tuo metu būsiančią epidemiologinę situaciją“, – kalbėjo ji.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.

Pastebima, jog kai kuriuose miestuose pirkėjų ir lankytojų srautai reguliuojami tik epizodiškai, o aktyviau susidarančias eiles prie kasų ar įėjimų reguliuoti imamasi tik inspektorių kontrolės metu.

VMVT duomenimis, patikrų metu prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių administracijoms bei pavieniams prekiautojams nurodoma skirti daugiau dėmesio dažnai liečiamų paviršių valymui bei dezinfekavimui.

Sausio-vasario mėnesiais beveik 40 proc. tikrintų atvejų buvo fiksuota, kad nematuojama darbuotojų kūno temperatūra atvykus į darbą. Trečdalis vis dar nesilaiko reikalavimo prie įėjimų lankytojams skelbti informacija apie asmens higienos laikymąsi ir būtinybę dėvėti apsaugines veido kaukes. Ne visuomet prie įėjimų yra sudaromos ir galimybės pirkėjams bei lankytojams dezinfekuoti rankas.