Patikrinusi 50 prekybos vietų, tarnyba pranešė sustabdžiusi 14 prekybos vietų veiklą – bendrovių „Lacerta aurea“, „Ladaima“ ir jai priklausančio parduotuvių tinklo „Sale“, taip pat įmonių „Libertalia, „Punkt“, ir kelių fizinių asmenų, susijusių su maisto prekių tvarkymu.

„Visais atvejais aptiktų suklastotų produktų tiekimas į rinką apribotas, toliau tęsiami patikrinimai susijusiose įmonėse bei produktų laikymo vietose. Šios dienos duomenimis, virš 220 tonų maisto produktų tiekimas rinkai yra sustabdytas“ – pranešė tarnyba.

Tarp sulaikytų produktų didelė dalis asortimento buvo įvairūs saldumynai, alus, nealkoholiniai gėrimai, taip pat vaikų tarpe mėgstami spraginti kukurūzai, krekeriai, vafliai, ledinukai.

Anot tarnybos, šiuo metu inicijuotas šių subjektų įtraukimas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą.

Tarnyba taip pat papildomai renka duomenis iš įmonių, į kurias galimai pateko maisto produktai suklastotais tinkamumo vartoti terminais. Prekybos ar maitinimo įmonėms nurodyta informuoti apie turimus produktų likučius, patikrinti iš prekių tiekėjų gautas prekes.

VMVT pareigūnai taip pat atrinko maisto produktų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti – maisto saugai patikrinti. Gautuose pirmųjų mėginių rezultatuose patogenų neaptikta, mikotoksinų nenustatyta, tačiau tyrimai toliau tęsiami, laukiama rezultatų.

Pirmadienį pranešta, jog policija išaiškino maisto įvežimą ir realizavimą vykdžiusią nusikalstamą grupuotę, ji rinkoje galėjo realizuoti produktų už 1 mln. eurų. Skelbta, jog nusikalstamojoje grupėje dalyvavo 29 asmenys, trys pagrindiniai organizatoriai, du iš jų – suimti.

Tyrimo metu nustatyta, jog klastojamos produkcijos galiojimo terminas dažniausiai buvo pasibaigęs 2020-aisiais bei 2021 metais, tačiau fiksuota ir atvejų kai terminas buvo pasibaigęs prieš septynerius, aštuonerius metus.

Žuvininkystės ūkio vadovui Adomui labiausiai patinka, kai žmonės pas jį atvažiuoja žuvų savo tvenkiniams įžuvinti. Tačiau dažnas užsuka ir nusipirkti gyvos žuvies. 

Prekybininkai pastebi, kad gyva žuvis paklausiausia prieš didžiausias metų šventes.

Nuo lapkričio 1-osios prekybos gyvomis žuvimis taisyklės keičiasi. Tai reiškia, kad pirkėjas nebegalės iš turgaus ar parduotuvės išsinešti gyvos žuvies maišelyje. Prieš perduodamas pirkėjui žuvį pardavėjas privalės ją apsvaiginti ir paskersti, o jei pirkėjas pageidaus, ir išskrosti. Be to, viskas privalo būti atliekama specialioje patalpoje – taip, kad pirkėjas proceso nematytų.

Nauja tvarka sukels nepatogumų verslui. Dėl papildomų išlaidų greičiausiai brangs ir produkcija. 

Tiesa, dėl gyvūnų gerovei keliamų griežtesnių reikalavimų Lietuvoje jau kurį laiką tokių, kurie prekiauja gyvomis žuvimis, mažėja. Prekeivių dabar belikę vos 61. 

Didieji šalies prekybos centrai prekybos gyvomis žuvimis iš akvariumų atsisakė jau praėjusiais metais. 

Anot gyvūnų teisių organizacijos, sugriežtinti ribojimai sumažins žuvų patiriamas kančias. Mat neaišku, kokiomis sąlygomis pirkėjas žuvį nešasi namo ir kiek laiko ją gyvą laiko maiše. Taip namo nešama žuvis esą patiria stresą ir kankinasi. 

Vid dėlto daugiausia pažeidimų pasitaikydavo turgavietėse. 

Priklausomai nuo padaryto pažeidimo, už netinkamą elgesį su žuvimi pažeidėjams gresia bauda nuo 50 iki 2700 eurų. 

„Jeigu tai yra saugus atskiras įėjimas, aš tikrai dėl to nematau kažkokių didelių bėdų. (...) Visgi, ar yra prasmė tada, kai situacija yra tokia neapibrėžta, kaip šiuo metu, skubėti keisti kažkokias taisykles? Tai, mano nuomone, kol kas nėra prasminga, bet tai nėra uždaryti klausimai, kurių Vyriausybė nesvarstys“, – tikino ji.

„Mums dabar svarbiausia kaip įmanoma saugiau išlaukti laiko po Velykų, nes dabar situacija yra stabiliai vidutiniškai sudėtinga: atvejų skaičius sukasi kažkur apie 800–900“, – pridūrė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu optimistiškai nuteikia didėjančios testavimo apimtys.

„Mes žymiai daugiau testuojame, tuo galiu pasidžiaugti. Per pastarąją savaitę tikrai testavimo apimtys yra panašios į tai, ką matėme praėjusių metų pabaigoje, kai labai daug žmonių testuodavome rutiniškai. Dabar dėl medikų ir kitų žmonių vakcinavimo yra pasikeitusi testavimo struktūra, dėl to yra išsiplėtę testavimo mastai.

Visas tas priemones bandydami derinti, su spartesniu vakcinavimu tikiuosi, kad sugebėsime esamą situaciją išlaikyti ir grįžti prie diskusijų, kokiomis sąlygomis kokios veiklos galėtų veikti“, – akcentavo ji.

Per mėnesį nuo pateikto prašymo rinkliava bus grąžinta už tiek dienų, kiek verslininkai ir prekiautojai negalėjo pasinaudoti išduotais leidimais. Rinkliava bus grąžinama ir tais atvejais, kai viešoje erdvėje esančioje prekybos vietoje jau prasidėjo remonto darbai, t.y. gatvių, šaligatvių remontas ir kiti, o verslas dėl to negali dirbti.

Meras Remigijus Šimašius tikisi, jog tai bus paskata per karantiną užsidariusiam verslui išlikti, „kad vasarą galėtume susitikti atvirame ir bruzdančiame Vilniuje“.

Vilniaus miesto politikai trečiadienį taip pat nusprendė visus 2020-uosius nerinkti mokesčio iš lauko kavinių už išnešamus į lauką staliukus.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į šalyje mėnesį dėl koronaviruso grėsmės tebesitęsiantį karantiną, jo metu apribota ir uždrausta didžioji dalis prekybos ir paslaugų veiklų visoje šalyje. Vyriausybė trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Vėl galės dirbti ne maisto parduotuvės, išskyrus esančias didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.

Spalio 15-oji Šilainių turgavietėje, prekybos miestelyje „Urmas“ ir įmonėse, prekiaujančiose naudotomis automobilių detalėmis, prasidėjo kitaip nei prekeiviams įprasta. Į duris pasibeldė ne tik pirkėjai, bet ir Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Netikėto patikrinimo metu buvo patikrinta 13 prekyviečių, rasta:

neapskaitytų piniginių lėšų, prekeiviai nespausdino kasos operacijų kvitų;

neapskaitytų maisto produktų, prekių be įsigijimo dokumentų;

prekyboje naudotos svarstyklės be patikrų;

neteisėtai prekiauta vaistais, vaistiniais preparatais, maisto papildais;

nustatyti darbo laiko apskaitos pažeidimai ir kt.

Įvertinę pažeidimų mastą, ekonominės policijos pareigūnai tokius ir panašius patikrinimus planuoja vykdyti toliau.

Šiais metais Klaipėdoje susitrauks "taškų", kur galės įsikurti prekybininkai, skaičius. Tiesa, mažiau vietų numatyta tik ten, kur paprastai prekybininkai ir nesiverždavo.

"Iš esmės vietų nei padaugėjo, nei pamažėjo. Mes tik išlyginome jų skaičių, kur nebuvo jokio poreikio", – konstatavo Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

Pašnekovės teigimu, praktika parodė, kad kai kuriose erdvėse, nors vietos prekybininkams ir buvo numatytos, verslininkai jomis nesidomėjo. Jų šiais metais ir nebeliks.

Tiesa, visi "taškai", kuriuose ir anksčiau buvo galima prekiauti, išliks. Kai kuriuose iš jų mažės tik vietų prekystaliams.

Vietų skaičius susitrauks pakeliui į Jūrų muziejų prie Smiltynės perkėlos, kur prekiaujama suvenyrais. Iki šiol ten galėjo įsikurti 10 verslininkų, o jau šiemet prekystalius montuos perpus mažiau.

Šiek tiek mažiau prekybos vietų planuojama ir pietinėje miesto dalyje. Ten mažiau įsikurs tų verslininkų, kurie parduoda eglutes ir jų šakas.

Anksčiau prie prekybos centro "Debrecenas" žaliaskarėmis ir jų šakomis prekiauti galėjo keturi verslininkai, nuo šiol galės trys.

Vietų mažėjo ir prekiautojams greitai negendančiais ūkininkų pagamintais produktais šalia prekybos centro Vingio gatvėje. Ten prekystalius statyti galėjo du verslininkai, o šiais metais įsikurs tik vienas.

Sezoninei prekybai leidimus verslininkai galės gauti jau nuo gegužės 1-osios.

"Žinoma, tie, kurie planuoja prekiauti eglutėmis ar jų šakomis, kreipiasi prieš gruodžio mėnesį", – pastebėjo J.Uptienė.

Šiemet verslininkai, ketinantys įsigyti leidimus prekybai, skatinami naudotis elektronine sistema. Pateikę prašymus leidimams, žmonės esą sutaupys laiko, nes savivaldybei sutvarkius dokumentus jie pakviečiami tik pasiimti leidimų.

"Jiems nereikės eiti ir mindžikuoti savivaldybės teritorijoje", – patikino pašnekovė.

Ši sistema savivaldybėje įdiegta prieš pusantrų metų, tačiau dar nespėjo išpopuliarėti.

Ketvirtadienį Viešosios tvarkos specialistai tikrino Vingio gatvėje esantį prekyviečių ir parduotuvių kompleksą. Tokių veiksmų jie ėmėsi po skundo dėl nelegaliai pardavinėjamų sodo ir daržo gėrybių.

Pasirodo, skundas buvo gautas ne be pagrindo – du vietinių prekeivių nurodyti asmenys buvo pričiupti nusikaltimo vietoje. Pastarieji siūlomų prekių turėjo nedaug ir bandė išsisukti meluodami, jog jas Dituvos soduose užaugino mama.

Kadangi jie leidimų neturėjo, o asmens dokumentus pateikti atsisakė, į pagalbą buvo pasitelkta policija.

„Pareigūnas pasiūlė juos įspėti ir pažadėjo prižiūrėti. Jei toks atvejis pasitaikys dar kartą – prekeiviai bus nubausti“, – patikino Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Vigandas Jablonskis.

Pasak jo, kelis kilogramus morkų ir agurkų turėję asmenys juos galimai įsigijo Šilutės plente esančioje bazėje ir perpardavinėjo prie Vingio pasažo.

Teigdamas, jog toks skundas buvo gautas pirmą kartą, V. Jablonskis nurodė, kad bobulyčių, prekiaujančių keliais obuoliais ar gėlių puokštele Viešosios tvarkos specialistai nevaiko, argumentuodami, jog didelės žalos kitiems prekeiviams jos nedaro.

Vingio gatvės prekyviečių ir parduotuvių komplekse buvo patikrintos ir kitos, šalimais esančios prekybos vietos. Vienoje jų – prekeivė leidimo pateikti taip pat negalėjo.

„Ji teigė, kad leidimas yra išrašytas, tačiau nespėjo atsiimti. Kai įteikėme kvietimą atvykti pas mus, moteris pažadėjo jį pristatyti rytoj“, – pasakojo V. Jablonskis.

Likusieji prekybininkai darbavosi pagal taisykles. Tiek vaisių ir daržovių, tiek kosmetikos bei apatinio trikotažo pardavėjai leidimus turėjo.