Marijona

Prezidentą vertinu labai gerai. Man viskas patinka, ką jis daro. Vyras jaunas, turi šeimą, tvarkingas. Balsavau už jį. Tikiuosi, kad jam valdant mūsų visų gyvenimas pagerės.

Ričardas

Tiesą sakant, man Dalia Grybauskaitė irgi patiko. G.Nausėda man taip pat prie širdies. Tik matau, kad mūsų Prezidentui yra sunku. O bendradarbiauti su Vyriausybe ir Seimu reikia, tai jis sėkmingai ir daro.

Jaunius

Ką manau apie Prezidento veiklą? Kol kas matau tik viešųjų ryšių akciją. Jei taip bus ir toliau, turėsime D.Grybauskaitės variantą – viešųjų ryšių produktą. Tačiau reikia dar palaukti, kol kojas apšils. Prisiminus, kaip D.Grybauskaitė Jungtinių Tautų Asamblėjoje pustuštei salei kalbėjo apie "Zapad" pratybas, tai čia irgi ne pasiekimai užsienio politikoje. Naujasis Prezidentas pagaliau turi atsakyti į daugelį klausimų – visų pirma, apie politinį kalinį "numeris vienas" – Algirdą Paleckį. Ką reiškia visa ta istorija? Klausimų kyla ir dėl teisėjų, kurie dabar turėtų būti atleisti. Ar tai nėra politinis susidorojimas ir įbauginimas kitų, kad jie dirbtų taip, kaip reikia, ir paklustų, kam reikia. Klausimų labai daug ir prezidentas turėtų į juos atsakyti visuomenei. Ekonomistai dabar įspėja, kad artėja nauja ekonominė krizė. Klausimas Prezidentui, o kur pasiruošimas tai krizei? Pastebima, kad Lietuvoje atsirado daug veltėdžių, kurie neprisideda prie bendros gerovės, o nori gauti dideles pensijas. Tą problemą Prezidentas taip pat turėtų kelti. Dar vienas skaudus akcentas – užsienio teisėsauga atskleidė, kad Lietuvoje klesti pedofilija ir vaikų pornografiniai filmai kuriami pas mus. Kodėl visi tyli? Juk tai yra baisus nusikaltimas. Prezidentas taip pat turi padėti rasti atsakymą.

Jelena

Labai gaila, per rinkimus nebalsavau, tuo metu buvau išvykusi, bet labai džiaugiuosi naujuoju Lietuvos Prezidentu. Jis toks protingas, apmąstantis savo žodžius ir veiksmus, labai rimtas, ramus, nuosaikus. Matyti, geras šeimos žmogus, akivaizdu, kad gerbia savo žmoną, o tai labai svarbu. Kai valstybę valdo vyrai, kurie myli savo šeimą, galima tikėtis, jog ir šalyje bus taika ir ramybė. Jis man labai patinka, jis šaunuolis.

Tomas

Jau daugiau nei mėnuo G.Nausėda eina naujas pareigas? Gerai vertinu jo darbus, nors nelabai jo ir girdėti. Tiesa, buvo čia kartą atvykęs į Klaipėdą, ir viskas. Suprantu, kad jis visos Lietuvos, ne tik Klaipėdos vadovas. Jei atvirai, naujienų per daug neseku.

Rasa

Po mėnesio dar negalima nieko vertinti. Prezidentas su žmonėmis bendrauja, nesislapsto, bet vertinimams mėnuo per trumpas laikas. Šiaip Prezidentas man patinka.

G. Nausėdos teigimu, būtina sutelkti dėmesį į bendrus globalius iššūkius ir kartu kurti globalius standartus, naujas technologijas, didinat kibernetinį saugumą bei užtikrinant patikimų investicijų pritraukimą.

„Būtina dėti visas pastangas, kad išlaikytume pozityvią darbotvarkę, ir tęsti bendradarbiavimą su JAV mums svarbiais klausimais“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas Lietuvos vadovas.

G. Nausėda ketvirtadienį pokalbyje su Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) taip pat priminė Lietuvos poziciją, jog Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje statoma pažeidžiant aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus ir tai kelia grėsmę ES šalių saugumui. Pasak Prezidentūros, aptarta Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa.

G. Nausėda taip pat paskatino Vokietijos įmones ieškoti galimybių plėsti investicijas į inžinerijos ir automobilių pramonės sektorių, taip pat IT, verslo paslaugų, finansinių technologijų srityse.

„Galime daugiau dirbti finansinių technologijų, investicinių fondų, žaliųjų finansų, kibernetinio saugumo srityse. Per pastaruosius metus sukūrėme patraukliausią teisinę aplinką finansinių paslaugų teikėjams regione“, – sakė šalies prezidentas.

Pirmoji ponia Diana Nausiedienė savo ruožtu su Vokietijos prezidento sutuoktine Elke Budenbender (Elke Biudenbender) aptarė socialinius projektus ir bendruomenių iniciatyvas, prie kurių veiklos ir tikslų jos prisideda.

Pastaruoju metu įtampos tarp JAV ir ES kyla dėl abipusių grasinimų įvesti importo muitus: iš JAV pusės – Europoje pagamintiems automobiliams, ES – amerikietiškoms prekėms. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taip pat kritikuoja Vokietiją dėl to, jog ši didžiausia Europos ekonomika nesiekia didinti gynybos biudžeto finansavimo iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip įsipareigojusios visos Aljanso narės.

BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas:

1. Asmeninė diplomatija.

Vokietija G. Nausėdos apsilankymą diplomatine kalba vadina oficialiu pažintiniu vizitu. Lietuvos prezidentas sieks užmegzti asmeninį santykį su įtakingiausia Europos politike Vokietijos kanclere Angela Merkel. Susitikimo metu jis žada bendrauti vokiškai – šią kalbą G. Nausėda gerai išmoko, kai studijavo Vokietijoje 1990-1992 metais. Jis yra sakęs, kad būtent mokslai Vokietijoje suformavo jo tvirtas vakarietiškas pažiūras. Asmeninis ryšys gali būti svarbus, kai G. Nausėda turės siekti kanclerės paramos Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. A. Merkel žada Vokietijos vyriausybei vadovauti iki 2021 metų.

2. Gynyba.

NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šalyje yra dislokavusi apie 550 karių. Lietuva iš Vokietijos perka 88 pėstininkų kovos mašinas, aštuoniolika haubicų ir per 300 sunkvežimių, šių sandorių vertė siekia beveik pusę milijardo eurų. Vokietija žada investuoti per 100 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Vokietijos divizijai, Lietuvos kariai Malyje veikia Vokietijos kontingento sudėtyje.

Vizito metu bus deklaruotas noras ir toliau gilinti karinį bendradarbiavimą, gali būti aptarti kai kurie kariniai įsigijimai.  Lietuviai taip pat išsakys paramą planams didinti gynybos biudžetą – šis klausimas sukelia daug diskusijų Vokietijos vidaus politikoje, o už mažesnį gynybos finansavimą pasisakantys kairieji politikai kartais argumentuoja, kad dėl nacizmo praeities Vokietijos militarizmo bijo kitos Europos šalys.

3. Energetika

G. Nausėda turėtų išsakyti Lietuvos rūpestį dėl Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės saugumo. Vokietijos valdžia paprastai sako, kad supranta Lietuvos norą siekti didesnių saugumo standartų, tačiau, kaip ir kitos šalys bei ES institucijos, atmetė iniciatyvą ES lygiu blokuoti elektros importą. Iki šiol taip pat skyrėsi šalių pozicijos dėl politinių ryšių su Minsku – Vokietija pasisako už gilesnius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant atsverti Rusijos įtaką ir gauti priėjimą prie rinkos, o Dalia Grybauskaitė antrosios kadencijos metu buvo už Minsko izoliaciją ir blokavo ES ir NATO susitarimus su Baltarusija. G. Nausėda yra užsiminęs, kad neatmeta galimybės pamažu atnaujinti dialogą su Baltarusija.

Didžiausias nesutarimas dvišaliuose santykiuose yra Rusijos eksporto dujotiekio Baltijos jūros dugnu „Nord Stream 2“ tiesimas. JAV, Lenkija ir Baltijos šalys sako, kad dujotiekis padidins ES priklausomybę nuo Rusijos. JAV svarsto įvesti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms. Vokietija teigia, kad dujotiekis atpigins dujas. G. Nausėda turbūt pats sieks neaštrinti šių nesutarimų.

4. ES darbotvarkė.

G. Nausėda pristatys Lietuvos siekį naujajame 2021-2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą. Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą. Derybos dėl biudžeto turbūt nusikels į kitus metus. Vokietija gali bandyti užsitikrinti didesnę Lietuvos paramą aštrėjančiuose ginčuose su JAV ir siekti lietuvių įsipareigojimo dalyvauti perskirstant migrantus ES. Valstybių vadovai taip pat gali aptarti britų pasitraukimą iš ES, euro zonos reformą, klimato kaitos klausimus.

5. Investicijos.

Rinkimų kampanijos metu akcentavęs ekonominės diplomatijos svarbą, prezidentas turėjo planų susitikti su potencialiais vokiečių investuotojais, bet dėl vasaros atostogų tokio susitikimo suorganizuoti nepavyko. Prezidento patarėjai vizito metu ketina susitikti su Lietuvoje investuojančios įmonės „Mikron“ atstovais. Investicijos iš Vokietijos pastaraisiais metais įgavo pagreitį – gamyklas Lietuvoje nusprendė statyti bendrovės „Hella“ ir „Continental“. Siekdama tapti Šiaurės Europos naujųjų finansų technologijų centru, Lietuva tikisi pritraukti Vokietijos „fintech“ įmonių.

Per oficialią sutikimo ceremoniją Berlyne nuskambėjus valstybių himnams, raudonu kilimu žengę vadovai apžiūrėjo Garbės sargybos kuopą, po jos prasidėjo prasidėjo dvišalis susitikimas.

Tai yra trečiasis prieš mėnesį pareigas pradėjusio eiti Lietuvos prezidento vizitas į užsienį. Anksčiau G. Nausėda lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje.

Prieš vizitą G. Nausėda Vokietiją pavadino „viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje“ ir žadėjo siekti sustiprinti prekybinius santykius.

Mezgant asmeninį ryšį, pirmasis G. Nausėdos ir A. Merkel susipažinimo pokalbis įvyko vokiečių kalba – šią kalbą prezidentas gerai išmoko studijuodamas Vokietijoje 1990-1992 metais.

Dėl A. Merkel sveikatos problemų vadovai himnų klausėsi sėdėdami.

G. Nausėdos vizitas sulaukė nemažo vietos žiniasklaidos dėmesio, nes tai pirmas A. Merkel susitikimas su užsienio valstybės vadovu jai pirmadienį grįžus į darbą po trijų savaičių atostogų.

A. Merkel: Vokietijos kariai liks Lietuvoje

Vokietijos kanclerė A. Merkel sako, kad Vokietija tęs vadovavimą tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje ir vykdys oro policijos Baltijos šalyse misiją.

„Savo sustiprintu dalyvavimu su NATO pajėgomis padedame stiprinti Lietuvos saugumą. Tai norime tęsti ir toliau, kaip ir tęsti oro erdvės kontrolę“, – trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Berlyne sakė A. Merkel.

Vokietija į Lietuvoje dislokuotą sąjungininkų batalioną yra atsiuntusi apie 550 karių.

Panašūs vienetai yra dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje nuo 2017 metų, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Baltijos šalių oro policijos misija vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo tada Vokietija penkis kartus siuntė naikintuvus kelių mėnesių budėjimui į Aviacijos bazę Šiauliuose, rodo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenys.

Lietuva iš Vokietijos perka karinės technikos ir įrangos už beveik pusę milijardo eurų.

Prezidentas G. Nausėda sakė besitikintis, kad ateityje Lietuva ir Vokietija turės dar daugiau galimybių bendradarbiauti įsigijant karinę įrangą ir efektyviai įgyvendinant „ne tik oro policijos, bet ir oro gynybos sistemą“.

„Tikiuosi, kad Vokietijos pagalba šioje srityje bus labai reikšminga“, – kalbėjo šalies vadovas.

Vokietija žada investuoti per 100 mln. eurų į karinę infrastruktūrą Lietuvoje.

Vykdant bendradarbiavimo projektus, Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Vokietijos divizijai. Be to, Lietuvos kariai Malyje veikia Vokietijos kontingento sudėtyje.

Perspėjo politikus dėl gynybos biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį perspėjo, kad artėjant Seimo rinkimams politikai gali atsisakyti planų didinti gynybos biudžetą tokiu tempu, kaip numatyta partijų susitarime.

Šalies vadovas sakė matantis grėsmių, kad gali būti „pradedama svyruoti artėjant rinkimams, galvojant apie tai, kad dabar politinis ciklas nelabai patogus šitam tikslui“.

„Turime patys sau atsakyti, ar mes jaučiamės politiškai tvirti toliau įgyvendinti šį tikslą, ar vis dėlto darome kompromisus ir mėginame taupyti savo saugumo sąskaita“, – žurnalistams Berlyne sakė G. Nausėda.

„Politinis ciklas turėtų nevaidinti esminio vaidmens, nes toks ir yra nacionalinio susitarimo ciklas – padaryti procesą nepriklausomą nuo rinkimų karuselės“, – pridūrė šalies vadovas.

Gynybos klausimai yra viena iš svarbiausių temų per prezidento vizitą Vokietijoje trečiadienį ir ketvirtadienį.

Lietuvos politinių partijų lyderiai pernai pasirašė susitarimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pastaraisiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia apie du procentus.

Prie susitarimo iš didžiųjų partijų neprisidėjo tik socialdemokratai.

G. Nausėda: Lietuva neatsisakys priimti pabėgėlių

Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva neatsisakys dalyvauti naujose Europos Sąjungos (ES) iniciatyvose dėl pabėgėlių paskirstymo po valstybes nares, siekiant sumažinti pietinėms šalims tenkančią naštą.

Šalies vadovas trečiadienį po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad Lietuva, sutikdama priimti pabėgėlius, rodo solidarumą.

„Būsimosiose iniciatyvose Lietuva tikrai neatsisakys dalyvauti, kadangi puikiai suprantame, kad būdami Europos Sąjungos nariais turime ir teises, ir pareigas bei atsakomybes“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Prezidentas kartu pabrėžė, kad pabėgėlių paskirstymas „turi būti suderintas su galimybėmis“.

Lietuva prieš kelerius metus sutiko dalyvauti ES programoje paskirstyti dalį pabėgėlių, užplūdusių Italiją ir Graikiją per Viduržemio jūrą.

Pagal ją Lietuva priėmė 490 žmonių iš tokių šalių kaip Irakas ir Sirija, bet dauguma iš jų vėliau išvyko iš šalies į turtingesnes Europos valstybes. Lenkija ir Vengrija pabėgėlius priimti atsisakė.

Tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikavimui Europos Sąjungoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) praeitą mėnesį paskelbė, kad 14 Europos šalių sutiko sukurti naują solidarumo mechanizmą pasidalyti pabėgėlius, tačiau daugiau detalių apie šią iniciatyvą kol kas nėra.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su G. Nausėda sakė, kad remia būsimosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą spręsti migracijos problemas, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia būtina pasiekti susitarimus su Afrikos šalimis ir užtikrinti taiką Libijoje ir Sirijoje, siekiant apriboti migrantų srautus.

„Jeigu būtų taip, kad migrantai, pabėgėliai atvyktų į Vokietiją, esu įsitikinusi, kad mums reikėtų naujo mechanizmo ir kad visų įsipareigojimai būtų aiškūs. Dėl to pritarsiu naujosioms Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pastangoms spręsti šį klausimą“, – kalbėjo A. Merkel.

„Nord Stream 2“ turi atsižvelgti į Ukrainą

G. Nausėda sako, kad pokalbiuose su Vokietijos kanclere A. Merkel sutarė, jog tiesiant dujotiekį „Nord Stream 2“ turi būti gerbiami Ukrainos interesai.

G. Nausėda sakė susitikime išreiškęs „pakankamai skeptišką požiūrį“ dėl šio projekto, kuriuo Baltijos jūros dugnu Vokietijai numatoma tiekti rusiškas dujas, apeinant Ukrainą, Baltijos šalis ir Lenkiją.

„Tai yra tam tikras pavojus ir smūgis energijos tiekimo diversifikavimui Europos Sąjungoje“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne trečiadienį sakė G. Nausėda.

„Yra dar vienas labai svarbus klausimas – tai yra Ukrainos interesai, dujų tranzito per šalį interesai, ir šioje vietoje gerbiama ponia Merkel pritarė, kad šitų Ukrainos interesų būtina paisyti“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Beveik baigiamo „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimui vadovauja Rusijos dujų kompaniją „Gazprom“. Jį taip pat finansuoja vokiečių, olandų, austrų ir prancūzų įmonės. Dujotiekio rėmėjai sako, kad jis atpigins dujas.

Prezidentą vizito metu lydi pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji kartu su prezidentu trečiadienio popietę apsilankys prie Berlyno sienos. D. Nausėdienė Berlyne taip pat lankysis Vokietijos amatų rūmuose.

Ketvirtadienį G. Nausėda susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).

Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.

Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.

„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.

Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.

Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.

Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.

Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.

Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.

Pasak prezidento atstovų, kas savaitę Prezidentūroje pradeda dirbti vis daugiau žmonių.

Šią savaitę G. Nausėdos atstovu žiniasklaidai pradėjo dirbti Antanas Bubnelis. Jis sako, kad kiekvieną savaitę prie komandos prisijungia po keletą naujų žmonių, kelių patarėjų laukiama artimiausiu metu.

„Galima sakyti, kad maždaug trečdalio (patarėjų) dar laukiama prisijungiant prie komandos“, – sako jis.

Kol kas šalies vadovui nepavyksta rasti tik vyriausiojo patarėjo švietimo mokslo ir kultūros klausimais. 

Planuojama, kad iš viso prezidento komandoje bus apie 40 darbuotojų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius tarptautinės organizacijos vairą laikys nuo 2021-ųjų. Mat artimiausiai dviejų metų kadencijai jau gerokai anksčiau buvo patvirtinta Bonnie Sidoff. Ši medikė iš Jungtinių Valstijų Vilniuje oficialiai pakeitė savo kadenciją baigusį Indonezijos atstovą Ericą Gultomą.

R.Žaliūnui atsakingos pareigos buvo patikėtos per kasmetį WMTS susirinkimą. Jame šalių delegacijų vadovai išklausė jau buvusio prezidento ir naujosios vadovės pranešimus. Buvo aptartos organizacijos, vienijančios tūkstančius medikų visuose žemynuose, veiklos gairės. Tarp jų ir pasirengimas jubiliejiniam 50-ajam planetos čempionatui, kuris kitąmet įvyks Antalijoje (Turkija), o iš jo 2021-aisiais estafetę perims Orlando miestas (JAV).

"Mes galime tik pasidžiaugti ir padėkoti mūsų kolegoms iš Lietuvos. Jie surengė geriausią čempionatą iš visų iki šiol buvusių. Bent iš tų 20-ies, kuriuose aš pats dalyvauju, – šypsojosi WMTS vykdomasis sekretorius latvis Egilas Valeinis. – Dėl šios priežasties bei atsižvelgdamas į bendrą indėlį į organizacijos veiklą nematau geresnio kandidato už R.Žaliūną."

"Tokios organizacijos (kalbu ne vien apie sportinę dalį, bet ir apie aikštynus, viešbučius, žmones) man dar neteko matyti. Lietuviai pranoko mano lūkesčius", – kolegai iš Latvijos pritarė naujoji WMTS prezidentė B.Sidoff.

E.Gultomui pasiteiravus ar dėl lietuvio kandidatūros nėra prieštaraujančių, visi dalyviai pasisakė vienbalsiai pasisakė už jo išrinkimą.

Pats LSMU rektorius, ne vienus metus einantis ir Lietuvos gydytojų teniso sąjungos (LGTS) prezidento pareigas, padėkojo kolegoms už pasitikėjimą ir pateikė savo ataskaitą apie pirmenybes Vilniuje.

– Profesoriau, ką jums reiškia Pasaulio gydytojų teniso sąjungos prezidento pareigos?

– Tai didelė garbė visai šaliai ir mūsų šalies organizacijai. Tokio pripažinimo laukėme daug metų. Tačiau pirmiausia noriu pabrėžti ne asmeninius, o visos mūsų organizatorių ir dalyvių komandos nuopelnus. Pateiksiu pavyzdį – aš asmeniškai nesu pasiekęs kažkokių išskirtinių laimėjimų tarptautiniuose teniso aikštynuose. Tačiau porų rungtyje man su kolegomis teko laimėti ir pasaulio pirmenybių medalius. Tad partneriai reiškia labai daug.

Mes, kaip Lietuvos komanda, jau penkerius metus nuosekliai dalyvaujame pasauliniuose turnyruose ir mūsų medikų delegacija visuomet būdavo tarp lyderių pagal dalyvių skaičių. Dažniausiai mus lenkdavo tik amerikiečiai ar kitos gerokai didesnės nei Lietuva valstybės. Tačiau, žinant populiacijos skaičiaus skirtumus tarp JAV ir Lietuvos, tai turbūt neturėtų stebinti (šypsosi).

– Vadinasi, tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje turėsite tvirtą užnugarį?

– Būtent tas mūsų delegacijų gausumas liudija apie lietuviškos medikų bendruomenės vieningumą. O tai nėra paprasta. Sako, kad čia yra ir mano indėlis, bet aš pirmiausia vertinu visą mūsų bendruomenę. Čia nežiūrime nei pareigų, nei interesų, nei Vilniaus ir Kauno konkurencijos. Visi esame susitelkę bendram tikslui – žaisti tenisą, plėtoti mūsų profesinius ryšius ir populiarinti mūsų šalį tarp užsienio kolegų.

– Mūsų kalbintas Vokietijos medikų teniso organizacijos vadovas Gerhardas Groellis neslėpė nuostabos dėl tokio gausaus tenisą žaidžiančių Lietuvos gydytojų skaičiaus. Esą patys vokiečiai kol kas nesugeba suorganizuoti tokios gausios bendruomenės.

– Pažiūrėkite, pasaulio čempionate išvis nėra tokių pripažintų valstybių kaip Ispanija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, kur tenisas ypač populiarus. Kodėl? Nes jų organizacijų vadovai nesugeba suorganizuoti tvirtos bendruomenės, atsiųsti savo atstovų į pasaulinį renginį. Man Lietuvoje, turint tokį kolegų palaikymą, tai padaryti kur kas lengviau.

– Tad jūsų kadencijai teks nemenkas iššūkis – išplėsti organizacijos geografiją.

– Manau, kad tai bus vienas iš mano tikslų. Štai ir Vilniuje jau kalbamės apie aktyvesnį Australijos, Indijos atstovų įsitraukimą. Mums jau dabar pavyko įtraukti į pasaulinę bendruomenę kolegas iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, kurių anksčiau čia nebūdavo. Tad ateityje tikrai matau galimybių WMTS plėstis dar labiau.

Kvepėjo pompastika

Kalbama, kad 1934-aisiais vykusi A.Smetonos 60 metų jubiliejaus puota nustelbė visas iki tol buvusias šventes. Pradėję plūsti rugpjūčio 10-ąją, tikrąją šalies prezidento gimimo dieną, sveikinimai nesiliovė visą mėnesį – iki pat numatytosios renginio datos.

Rugsėjo 8-ąją iškėlus tautines vėliavas, į Kauno arkikatedrą baziliką iškilmingoms pamaldoms susirinko Vyriausybės, užsienio valstybių atstovai, kariuomenės vadovybė ir visuomenė. Jubiliato garbei tądien buvo surengta raitelių sporto šventė, o vakare prezidento rūmuose susirinkusieji išvydo žibintų eiseną ir įspūdingus, iki pat Karo muziejaus besidriekiančius fejerverkus. Tuo pat metu įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose tautos vado A.Smetonos garbei buvo rengiami vaidinimai, koncertai, žaidimai ir tautiniai šokiai.

Kitądien prezidento garbei buvo surengtas iškilmingas paradas, kuriame žygiavo kariuomenės būriai, šauliai, savanoriai, skautai ir kitos organizacijos. Parade plevėsavo maždaug 3 tūkst. vėliavų ir dalyvavo apie 9 tūkst. žmonių.

Prezidentas gavo pačių įvairiausių dovanų. Pradedant žemės sklypais, baigiant įvairaus dydžio gintaro gabalais, medžio drožiniais ir specialiu pašto ženklu. Dovanų būta tiek daug, kad joms įrengtas atskiras kambarėlis ir pavadintas Prezidentui dovanotų daiktų muziejumi.

Kuklesnė ceremonija

145-osios pirmojo šalies prezidento metinės anaiptol nepriminė aprašytosios pompastikos – į Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelį plūdo dešimtys, bet ne tūkstančiai miestiečių, o į svečių lėkštes keliavo ne kepta vištiena su obuoliais ir razinomis, o grikių košė. Tiesa, šis vaizdas prezidento nenuvylė.

„Broliai ir seserys, ačiū, kad atėjote“, – po kiemelį išsibarsčiusius miestiečius ir tvarkingai, dviem eilėmis išsirikiavusius Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ir LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo narius, organizavusius teatralizuotą pagerbimo ceremoniją, sveikino į A.Smetoną įsikūnijęs žilabarzdis. Jo dešinėje ranka mojo ir savo šypseną miniai dovanojo skrybėlėta S.Smetonienė.

Po oficialios kalbos ir tautinės giesmės, suskambusios susirinkusiųjų lūpose prie A.Smetonos paminklo, šventės dalyviai buvo pakviesti paskanauti šaulių virta, morkomis ir mėsa gardinta koše, vėliau užsukti į muziejų, akies kampeliu dirstelėti į prezidento rankraštį „Pro memoria“, rašytą prie Mozūrų ežerų Vokietijoje, 1940-ųjų liepos 1-25 dienomis.

Šį unikalų eksponatą atkurtos Lietuvos šimtmečio proga Istorinei Prezidentūrai padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė. Dėl savo jautrumo aplinkai, autentiškas rankraštis eksponuojamas tik specialiomis progomis.

Prezidentienės tortas

Besidominčius šalies praeitimi ir iškiliomis asmenybėmis, muziejininkė, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė visus pakvietė į rūmų Audiencijų salę, kur savo pasakojimais darsyk priminė A.Smetonos 60 metų jubiliejui skirtas iškilmes ir garsiai nuskambėjusias dovanų varžytuves.

Po paskaitos „Vivat Prezidentas!“ visi norintys galėjo paskanauti ypatingojo S.Smetonienės „Napoleono“.

Paklausta, kuo šis tortas ypatingas, Istorinės Lietuvos Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė prasitarė, kad ragaujant tortą galima pajusti keistą abrikosų prieskonį. Visgi pati S.Smetonienė šio fakto nepatvirtino. Akimirkai stabtelėjusi prie trijų spalvų gėlėmis puošto torto teprasitarė, kad „Napoleonas“ ypatingas, nes teptas jos rankomis.

„Jūs paragaukite ir klausimų nekils“, – lėkštelę su pasakišku desertu tiesė žavinga persirengėlė.

„Šiuolaikinė Lietuva išlieka turbūt visoje Europoje unikali, nes savo sostinėje neturi deramo atminties įvertinimo pirmajam prezidentui ir paminklo nežinomam kariui, prie kurio galėtų atiduoti pagarbą užsienio valstybių prezidentai. Tai yra du tiesiogiai susiję momentai, kurie visam pasauliui liudytų, kad čia buvo, yra ir bus mūsų sostinė“, – BNS sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Pasak istoriko, A. Smetona yra viena svarbiausių praėjusio amžiaus pirmos pusės Lietuvos politinių figūrų, be kurios greičiausiai nebūtų įsivaizduojamas ir valstybingumo atkūrimas 1990-aisiais.

„Be jokios abejonės tai yra viena žymiausių XX amžiaus pirmos pusės lietuvių politinių figūrų. Tai žmogus, kuris formavo lietuvių politinę tautą, daug prisidėjo kuriant politinę filosofiją, taip pat ir tobulinant lietuvių kalbą“, – teigė istorikas.

Tai žmogus, kuris formavo lietuvių politinę tautą, daug prisidėjo kuriant politinę filosofiją, taip pat ir tobulinant lietuvių kalbą.

A. Kasparavičius teigia, kad iki šiol dar pilna sovietmečiu projektuoto požiūrio apie A. Smetoną.

„Tie politiniai štampai, tos politinės dėmės, kuriomis buvo aptaškytas A. Smetona ir paskui buvo drabstomas sovietinėje istoriografijoje iki pat turbūt 1988 metų, neliko be pasekmių ir ženkliai daliai visuomenės tai įsigėrė“, – sakė A. Kasparavičius.

Jo manymu, visuomenė pamažu bręsta ir A. Smetonos politinės veiklos vertinimas vis labiau subalansuotas bei brandus.

„Šiandien mes artėjame prie tam tikro didesnio sutarimo, kad vis dėlto tai yra labai iškili asmenybė ir labai reikšminga asmenybė. Praktiškai modernus lietuviškas valstybingumas iš esmės yra nesuvokiamas be A. Smetonos politinės veiklos“, – teigė istorikas.

A. Smetonos gimtinėje, Užugirio dvare, atidengiamas paminklas pirmajam prezidentui – vienas iš nedaugelio Lietuvoje. Paminklas A. Smetonai stūkso ir istorinės prezidentūros kiemelyje, Kaune.

2019-uosius Seimas yra paskelbęs A. Smetonos metais.

Mokslo, meno, kultūros, politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ pernai kreipėsi į šalies ir Vilniaus vadovus, kad sostinėje būtų pastatytas paminklas A. Smetonai, tačiau jokio sprendimo šiuo klausimu nėra.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuvoje kartais prieštaringai vertinamas jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojo Žyginto Bučio, tai bus išskirtinis muziejaus eksponatas, papildantis unikalią kolekciją.

„Reikia pasidžiaugt, kad pasipildo ta Signatarų namų ekspozicija. Tai – ilgalaikio bendradarbiavimo su Amerikos lietuvių kultūros archyvu išdava. Į archyvą plunksna pateko 1987 metais iš A. Smetonos giminaičių, reiškia, kad tą plunksną A. Smetona išsivežė į Ameriką ir buvo išsaugota“, – eksponato pristatyme teigė Ž. Bučys.

Kauno juvelyro pagamintą auksinę plunksną prezidentui jo vardo dienos proga 1933 metais padovanojo Ukmergės inteligentai.

„Tai yra Kauno juvelyro Aranovičiaus dirbinys, yra išgraviruotas tekstas. Plunksnoje įrašyti žodžiai, kad šita dovana yra plunksnos darbininkui. Tai parodo, kad šitą plunksną Ukmergės inteligentai A. Smetonai dovanojo kaip publicistui“, – teigė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė.

Turėdami šią relikviją apie A. Smetoną galėsime galvoti ir kalbėti ne tik kaip apie prezidentą, bet ir kaip apie publicistą, gaila tik, kad iki šiol neišleisti jo raštai.

„Turėdami šią relikviją apie A. Smetoną galėsime galvoti ir kalbėti ne tik kaip apie prezidentą, bet ir kaip apie publicistą, gaila tik, kad iki šiol neišleisti jo raštai“, – pridūrė muziejininkė.

Plunksna bus eksponuojama A. Smetonos memorialiniame kambaryje – ten, kur šiuo metu eksponuojamas ir Nepriklausomybės aktas.

Lankytojai su plunksna galės susipažinti specialių ekskursijų metu.

Sugrįžusia prezidento A. Smetonos plunksna džiaugėsi ir jo brolio anūkė Sigita Petrauskienė.

„Noriu padėkoti visiems už atminties puoselėjimą ir pagarbą tiems žmonėms“, – teigė A. Smetonos giminaitė.

Ji dėl giminystės ryšių su šeima buvo ištremta į Sibirą, iki šiol puoselėja iš tėvų įgytą pagarbą prezidentui A. Smetonai.

„Man nuo pat vaikystės girdint kalbant tėvus, aptarinėjant, reiškiant savo nuomones apie pirmos nepriklausomos valstybės politinį, kultūrinį gyvenimą, susiformavo pagarba tėvelio dėdei A. Smetonai. Tėvelis visada su šiluma kalbėdavo apie savo dėdę“, – sakė S. Petrauskienė.

Smetonų šeimos relikvija nuo 1987 metų buvo saugoma Amerikos lietuvių kultūros archyve, o šiemet, per Antanines, buvo pargabenta į Lietuvą ir padovanota Signatarų namams.