„Iškilmingai prisiekiu žmonėms, kad sąžiningai vykdysiu prezidento pareigas“, – sakė konservatyvių pažiūrų Yoon Suk-yeolas.

61 metų Yoon Suk-yeolas darbą pradėjo nuo saugumo instruktažo Šiaurės Korėjos klausimais požeminiame bunkeryje.

Pchenjanas nuo sausio atliko rekordiškai daug – 15 – ginklų bandymų, įskaitant du paleidimus praėjusią savaitę.

Savo inauguracinėje kalboje jis paragino „visiškai denuklearizuoti“ Šiaurės Korėją, teigdamas, kad kaimyninės šalies ginklų programos kelia grėsmę pasaulio saugumui.

Pietų Korėjos naujasis lyderis pridūrė, kad jei Pchenjanas „tikrai pradės denuklearizacijos procesą“, jis yra pasirengęs pateikti „drąsų planą“, kaip paskatinti skurdžios šalies ekonomiką.

Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) raketos ir branduoliniai ginklai kelia grėsmę Pietų Korėjos, regiono ir pasaulio saugumui, sakė Yoon Suk-yeolas ir pabrėžė: „Durys dialogui išliks atviros, kad galėtume taikiai išspręsti šią grėsmę.“

Panašu, kad prie dešimtos pagal dydį pasaulio ekonomikos vairo stojusio Yoon Suk-yeolo konservatyvioji administracija pradės vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką, jo pirmtakui Moon Jae-inui (Mun Džejinui) per savo penkerių metų kadenciją laikiusis įtampos su Pchenjanu mažinimo politikos.

Be kita ko, Moon Jae-inas tarpininkavo Kim Jong Uno ir ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimams. Vis dėlto tos derybos 2019 metais žlugo ir diplomatinės pastangos nuo to laiko yra įstrigusios.

Tikėtina, kad Yoon Suk-yeolui nebus lengva, nes jis pradeda eiti pareigas turėdamas vieną žemiausių reitingų iš visų demokratiškai išrinktų Pietų Korėjos prezidentų – apie 41 proc., rodo neseniai atlikta „Gallup“ apklausa.

Jis iškėlė prezidento kanceliariją iš dešimtmečius veikusių Mėlynųjų rūmų, o tai pakenkė visuomenės nuotaikoms, nes daugelis mano, kad brangiai kainuojantis perkėlimas buvo nereikalingas.

Yoon Suk-yeolo teigimu, Mėlynieji rūmai, esantys vietoje, kurioje 1910–1945 metais veikė Japonijos kolonijinė administracija, yra „imperinės galios simbolis“, ir tvirtino, kad perkėlimas užtikrins demokratiškesnį prezidentavimą.

Mėlynųjų rūmų teritorija bus atverta visuomenei kaip parkas, o per inauguracijos ceremoniją buvo tiesiogiai transliuojami vaizdai, kaip žmonės ten ateina.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė“

Iškilminga inauguracijos ceremonija vyko prie Seulo Nacionalinės asamblėjos. Jos metu pasirodė kariuomenės orkestrai, dalyvavo kariai paradinėmis uniformomis ir buvo iššauta 21 salvė.

Per savo inauguracijos kalbą Yoon Suk-yeolas teigė, kad Pietų Korėja susiduria su „daugybe krizių“, paminėdamas pandemiją, pasaulines tiekimo grandinės problemas ir ekonomines problemas bei „sudėtingus“ ginkluotus konfliktus ir karus.

„Tokios sudėtingos ir daugialypės krizės meta ilgą ir tamsų šešėlį“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra įsitikinęs, jog šalis įveiks dabartinius sunkumus.

„Korėjiečiai niekada nepasidavė, tapome stipresni ir išmintingesni“, – kalbėjo Yoon Suk-yeolas.

Didžiulėje inauguracijos ceremonijoje, kuri, pasak vietos žiniasklaidos, buvo brangiausias toks renginys šalyje, atsiėjęs 3,3 mlrd. vonų (2,45 mln. eurų), dalyvavo apie 40 000 žmonių.

Ceremonijoje dalyvavo ir Moon Jae-inas, ir nušalintoji buvusi prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė). Pastaroji anksčiau šiais metais buvo paleista iš kalėjimo suteikus jai malonę vienoje iš didžiausio masto korupcijos bylų per šalies istoriją.

Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskyrė viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) sutuoktinį Dougą Emhoffą (Dagą Emhofą) vadovauti aštuonių narių delegacijai.

Japonija ir Kinija taip pat atsiuntė į inauguraciją aukšto rango atstovus, o Yoon Suk-yeolas sakė norintis pataisyti kartais pašlyjančius santykius su regiono galybėmis.

Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir  Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.

„Prezidentas susitikime su M. Sandu teigė, kad įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir nerimą keliančios provokacijos Padniestrės regione neturėtų tapti trikdžiu Moldovos eurointegracijos kelyje“, – teigiama pranešime.

Pasak G. Nausėdos, migrantų krizė ir karas kaimyninėje Ukrainoje smarkiai paveikė Moldovą ir sumažino palaikymą propeuropietiškai šalies vyriausybei, todėl reikia „kelti klausimą dėl europinės Moldovos ir kitų Rytų Partnerystės šalių perspektyvos“.

„Šitas klausimas tikiuosi grįš ant stalo jau artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime birželio mėnesį ir tikiuosi, labai viliuosi, kad padarysime žingsnį į priekį palyginti su tuo, ką esame nuveikę iki šiol“, – spaudos tarnybos perduotame komentare sako G. Nausėda.

Bendroje spaudos konferencijoje Moldovos vadovė teigė, jog karas Ukrainoje sustiprino šalies europietiškus siekius.

„Nepaisant daugelio krizių, kurias patyrėme, Moldova norėtų didinti šalies atsparumą ir suteikti savo piliečiams kelią į europietišką ateitį. Karas mus įtikino, kad negalime švaistyti laiko. Turime sparčiai siekti tikslų, kuriuos užsibrėžėme“, – kalbėjo M. Sandu, turėdama galvoje šalies prašymą suteikti Europos Sąjungos narystę.

Išreiškė palaikymą ir solidarumą

Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius ir tiki šios šalies europine ateitimi.

Prezidentas su Moldovos vadove taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą.

„Be jokios abejonės, yra ir ekonominės-socialinės įtampos, kurios, viena vertus, jaučiamos visoje Europoje dėl aukštų energetinių kainų, bet kita vertus, yra susijusios ir su Moldovos specialia situacija, šiuo metu susidariusia, kuri labai smarkiai apriboja Moldovos eksportą į Rytus, tame tarpe ir Ukrainą, dėl suprantamų priežasčių“, – komentavo prezidentas.

Pasak jo, Moldova „neatvėrė visų tų kanalų ir langų į Vakarus“, galėjusius tapti išsigelbėjimu Moldovos ekonomikai.

Prezidentūros kanceliarijos/R. Dačkaus nuotr.

„Dėl tos priežasties kol kas vyriausybės populiarumas, deja, patiria tam tikrą spaudimą, dėl to žmonės, turėję tam tikrus lūkesčius, laukia tų rezultatų, susijusių su lūkesčiais“, – kalbėjo prezidentas.

„Europos Sąjungos parama šiuo sudėtingu momentu yra labai savalaikė ir svarbiausia, ganėtinai operatyvi, ypatingai tą turėčiau pasakyti apie pagalbą ir konkrečią paramą pabėgėlių krizei spręsti“, – teigė jis.

G. Nausėda akcentavo, kad energijos šaltinių diversifikavimas, investicijos į žaliąją energetiką ir energetinio efektyvumo didinimas užkirs kelią energetiniam Rusijos šantažui ateityje ir padės užsitikrinti energetinį Moldovos saugumą.

„Rusija naudoja energetiką kaip šantažo įrankį. Lietuva su tuo susidūrė praeityje ir išmoko pamokas, todėl esame pasirengę padėti Moldovai ir dalintis savo patirtimi“, – teigė Lietuvos vadovas.

Prezidentai taip pat aptarė solidarumą su Ukraina priimant karo pabėgėlius. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs humanitarinę, politinę ir ekonominę paramą Moldovai.

Nerimas dėl Uždniestrės

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) šią savaitę pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.

Moldova teigia, kad incidentus Padniestrėje sukėlė Rusiją palaikančios jėgos.

„Moldovos situacija yra sudėtinga ir matome aiškias, tik dar kol kas negalime labai aiškiai įvardyti, kas yra tos jėgos, bet akivaizdžios pastangos destabilizuoti situaciją Uždniestrėje ir be jokios abejonės tai turėtų pasekmių ir stabilumui Moldovoje, todėl prezidentė yra labai susirūpinusi šiais išpuoliais ir šiais sprogimais“, – sakė G. Nausėda.

Bendroje spaudos konferencijoje jis teigė, jog situacija kelia nerimą, tačiau skatino „nepakliūti į Rusijos provokacijų ir grėsmių spąstus“.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.

Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus.

Rusija Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.

Praėjusią savaitę Uždniestrė pranešė apie kelis sprogimus, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“. Skelbta, kad buvo smogta regiono Valstybės saugumo ministerijos pastatui, kariniam daliniui ir Rusijai priklausančiam radijo retransliavimo bokštui.

Nerimas, kad Ukrainoje vykstantis karas gali išplisti į šį regioną, sustiprėjo vienam rusų generolui neseniai pareiškus, kad vasario 24 dieną Kremliaus pradėtos vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas – sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji nori destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

Lankėsi pabėgėlių centre

Vizito metu G. Nausėda šeštadienį lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre.

Prezidentas susitiko su centro gyventojais, darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad Moldova, susidurianti su dideliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, demonstruoja išskirtinį solidarumą ir empatiją, suteikdama visokeriopą pagalbą karo nelaimės ištiktiems žmonėms.

Prezidentūros kanceliarijos/R. Dačkaus nuotr.

„Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus. Milijonams žmonių tenka palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Tiek Moldova, tiek Lietuva, tiek visas demokratinis pasaulis yra su jumis, su laisva, drąsia, herojiška ukrainiečių tauta. Ukraina nugalės“, – karo pabėgėliams kalbėjo prezidentas.

Prezidentūros duomenimis, į Moldovą nuo karo Ukrainoje pabėgo daugiau nei 573 tūkst. ukrainiečių, iš kurių apie 100 tūkst. tebėra šalyje. Lietuva iki šiol yra skyrusi 750 tūkst. eurų finansinės paramos Moldovai ir pasiūliusi į Lietuvą perkelti 2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių dalis jau gyvena mūsų šalyje.

Vizito metu šalies vadovas perdavė Lietuvos visuomenės paramą – nevyriausybinių organizacijų ir verslo surinktą humanitarinę pagalbą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams.

Humanitarinį Lietuvos krovinį sudaro maisto produktai, higienos reikmenys, drabužiai ir batai vaikams, patalynė, medicinos priemonės, maisto papildai. Jas suteikė Lietuvos nevyriausybinės organizacijos bei verslo įmonės.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvos atgabenta pagalba yra „vienas iš pavyzdžių, kaip galime ne tiek kalbomis, kiek darbais realiai prisidėti prie pabėgėlių krizės sprendimo“.

Šalies vadovo teigimu, Gegužės 7-oji iškyla kaip amžinas priminimas, kad tironijų tikslas visais laikais buvo suniekinti ir panaikinti laisvą, nepriklausomą ir savą žodį. O sunaikinus kalbą, sutrypti tautos tapatybę ir ją pavergti.

„Šiandien matome, kaip brutalus agresorius žudo ne tik bombomis, bet ir melo, neapykantos kalba. Šiandien žavimės didvyriška ukrainiečių tauta, kuri jau pasiekė pergalę informaciniame kare, nes jos ginklai – tiesa ir laisvas žodis“, – sakė prezidentas.

„Mums, lietuviams, savas žodis visada buvo ir bus esminė atrama – juo mąstome ne tik individualiai, aplink jį telkiamės į bendruomenes ir kuriame savo valstybę“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas padėkojo visiems, kas puoselėja lietuvių kalbą – mūsų savitumo ir bendrystės simbolį.

Pasak jo, Lietuva, šį dokumentą patvirtinusi kartu su Lenkija 1791 metų gegužės 3-iąją, turi kuo didžiuotis.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingas dokumentas, kuris buvo antrasis pasaulyje ir pirmasis Europoje, suformavęs valdžių pasidalijimo principą, nubrėžęs modernios teisėkūros principus ir, ko gero, užbėgęs į priekį procesams, kurie prasidėjo Europoje“, – antradienį žurnalistams atvykęs į Konstitucinį Teismą (KT) sakė G. Nausėda.

Šiame teisme prezidentas lankėsi minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos sukaktį.

Bet dar kartą kartoju – tai yra labai svarbus dokumentas ir mes šią dieną tikrai turime laikyti atmintina.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

„Mes turime kuo didžiuotis, mes švenčiame šią šventę kartu su Lenkijos Respublika ir simboliška, kad tokią dieną aš lankausi Konstituciniame Teisme, nes yra ir daug kitų gražių jubiliejų, šimtas metų mūsų 1922 metų Konstitucijai“, – kalbėjo prezidentas.

„Bus puiki proga pasišnekėti apie Konstitucinio Teismo iššūkius, apie tikslus ir ypatingai – apie vaidmenį tokiomis sąlygomis, kokiomis mes gyvename, geopolitinių iššūkių, pandeminių iššūkių kontekste“, – sakė jis.

Klausiamas, ar reikėtų skelbti Gegužės 3-iąją šventine diena, G. Nausėda teigė, kad tai yra diskusinis klausimas, į kurį jis šiuo metu negalintis atsakyti.

„Bet dar kartą kartoju – tai yra labai svarbus dokumentas ir mes šią dieną tikrai turime laikyti atmintina“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė pažymėjo, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija yra ypatingos svarbos kaip pirma rašytinė Konstitucija Europoje ir antra pasaulyje, tačiau sutiko, kad Lietuvoje ji vertinama nevienaprasmiškai.

„Kas yra svarbu mums – ja buvo įtvirtinta valstybės valdymo reforma, tam tikri parlamentarizmo bruožai, tai pirmoji Konstitucija, priimta parlamentiniu būdu, kas labai svarbu, ir joje yra pirmosios žmogaus teisių užuomazgos, kalbama apie valstiečių valstybės apsaugą, ko nebuvo anksčiau niekur pabrėžta, taip pat prie bajorų priskirti miestiečiai, pabrėžtas valstiečių ir bajorų lygybės principas“, – kalbėjo D. Jočienė.

„Galima rasti ir tam tikrų atspindžių tautos kaip suvereniteto ir valstybės vientisumo idėjos reiškėjo, labai aiškiai pabrėžta, kad tauta turi ginti savo ir savo tautos laisvę, ir Ukrainos karo kontekste pareiga ginti savo ir savo tautos laisvę mums yra labai svarbi“, – pabrėžė KT pirmininkė.

Klausiama, kaip ji vertina požiūrį, jog ši Konstitucija susilpnino Lietuvą, D. Jočienė teigė, kad Lietuvoje ji labiau vertinama „simboliniu, šiuolaikinės Konstitucijos požiūriu“.

„Taip, ta prasme, mes tą Konstituciją labiau vertinam simboliniu, šiuolaikinės rašytinės Konstitucijos požiūriu ir taip toliau, ir mes visi puikiai žinome, kad tik po tam tikrų pataisų atsirado Lietuvos vardas šioje Konstitucijoje, tačiau, kita vertus, vertinant globaliai, europiniu mastu, mes vis dėlto didžiuojamės Konstitucija kaip rašytiniu, parlamentiniu būdu priimtos Konstitucijos forma“, – sakė KT vadovė.

Ji taip pat sakė nenorinti komentuoti siūlymų gegužės 3 dieną skelbti šventine diena, nes tai esanti politikų kompetencija.

Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Anot jų, ateinančius penkerius metus galima tikėtis iki šiol buvusios Prancūzijos užsienio politikos tęstinumo: reikšmingą dėmesį vieningai Europos Sąjungos politikai, NATO stiprinimui, jis Ukrainos karo kontekste ypač aktualus Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims.

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose E. Macronas, pirminiais duomenimis, surinko 58,6 proc. balsų balsų ir įveikė kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen), gavusią 41,4 proc. rinkėjų balsų.

Jis tapo pirmuoju perrinktu šalies vadovu nuo 2002 metų, kai tai pavyko pasiekti Jacques'ui Chiracui (Žakui Širakui). E. Macrono pirmtakai Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Francois Hollande'as (Fransua Holandas) Prancūzijai vadovavo po vieną kadenciją.

„Visa Europa, įskaitant į Lietuvą, gali lengviau atsikvėpti, nes santykiai bus stabilūs“, – BNS teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.

„Prancūzijos užsienio politika turi aiškią kryptį mums svarbiais klausimais, tiek kalbant apie Prancūzijos įsipareigojimus NATO, įskaitant rytinio sparno gynybą, tiek kalbant apie sprendimus Europos Sąjungoje“, – pridūrė politologas.

Europos lyderis

RESC vadovo teigimu, rinkimus laimėjęs E. Macronas bus „labai ryškus Europos lyderis“.

„Jis stiprins Vakarų įvaizdį kaip tų, kurie geba susitarti tarpusavyje ir gali būti ryžtingi įvairių geopolitinių iššūkių akivaizdoje“, – kalbėjo politologas.

Anot L. Kojalos, Prancūzijos prezidento vaidmuo bus stiprus ir dėl Berlyno lyderystės stokos, ypač Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

Jam antrino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius: „Su Ukrainos karu Vokietija šiek tiek savo įvaizdį susigadino, tai yra palanku E. Macronui, nes alternatyvos šiuo metu ES lyderio pozicijoje tiesiog nėra. Nėra kito tokio lyderio, kuris galėtų kalbėti europiniu mastu.“

Vis dėlto politologai pabrėžia, kad Bendrijoje sprendimams priimti būtina vienybė, tad Prancūzijos prezidentui teks ieškoti sąlyčio taškų su kitomis šalimis.

„Manau, kad Prancūzija bus ta, kuri toliau aktyviai siūlys idėjas. (...) Matysime Prancūzijos siūlymus, kurie galbūt nebus realizuoti, bet užduos tam tikrą toną“, – kalbėjo L. Kojala.

Tai tam tikras Prancūzijos DNR – niekada nepamiršti, kad diplomatinis kelias taip pat gali sureguliuoti situaciją.

Vis dėlto, G. Karalius pabrėžė, kad esminių pokyčių E. Macrono užsienio politikoje greičiausiai nebus.

„Matysime tolesnį mėginimą stiprinti ES, daryti ją geopolitiškai aktyvią veikėją, Lietuvai tai labai palanku“, – aiškino jis.

Požiūris į Rusiją

L. Kojalos teigimu, Prancūzijai perrinkus prezidentą, ant ES stalo turėtų grįžti rusiškos naftos, o galbūt ir kitų energijos išteklių embargo klausimas.

„Sankcijos Rusijai bus ta sritis, kurioje, manau, Prancūzija dar labiau stums į priekį Vokietiją. (...) Manau, kad labai greitai vėl girdėsime diskusijas apie naftą, pastarąsias savaites jos gal šiek tiek pritilo, tai siejama iš dalies ir su rinkiminiu kontekstu, nes tą galėjo išnaudoti M. Le Pen kalbėdama apie kainų augimą, infliaciją“, – svarstė politologas.

Tuo metu TSPMI dėstytojas sakė, kad Prancūzijos tonas karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos atžvilgiu, tikėtina, taps griežtesnis, tačiau radikalių pokyčių tikėtis neverta.

„Kokio nors proveržio nebus. Bus dabartinės E. Macrono politikos tęsinys: sankcijų stiprinimas, diplomatinė izoliacija, dėmesys Europos karinės galios stiprinimui“, – nurodė G. Karalius.

Pasak jo, vasarą Prancūzijoje vyks parlamento rinkimai, todėl šalies vadovas „gali būti atsargus su sprendimais“, kad sustiprintų savo partijos galimybes laimėti.

Savo ruožtu L. Kojala pridūrė, kad E. Macronas ir toliau gali ieškoti būdų, kaip Rusijos sukeltą karą išspręsti diplomatiniais būdais.

„Tai tam tikras Prancūzijos DNR – niekada nepamiršti, kad diplomatinis kelias taip pat gali sureguliuoti situaciją“, – aiškino politologas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę vyks į Lenkija, kur susitiks su Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais aptarti paramą Ukrainai.

Prezidentas su šalių lyderiais antradienį aptars priemones Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomam karui Ukrainoje sustabdyti: papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą, pranešė Prezidentūra.

Prezidentai taip pat aptars saugumo situaciją regione, NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. 

Šalies vadovas susitikime su Armėnijos ambasadoriumi H. Igityanu pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai palaiko Armėnijos suverenitetą bei remia šalies demokratines reformas. Prezidentas teigė, kad Lietuva ir toliau pasisakys už aktyvesnį ES įsitraukimą, siekiant paremti Armėnijos demokratinius pasiekimus ir padėti vykdyti reformas. Šalies vadovas su ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Armėnijos dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtojimo perspektyvas. Susitikime aptarta Armėnijos saugumo situacija, santykiai su kaimyninėmis šalimis bei karas Ukrainoje.

Prezidentas susitikime su Lietuvai akredituotu Panamos ambasadoriumi J. A. Bonagasu de Gracia pabrėžė, kad Lietuvą ir Panamą sieja pagarba demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms, konstruktyvus bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. Šalies vadovas su ambasadoriumi taip pat aptarė dvišalių santykių raidą ir jų plėtojimo galimybes, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam ir prekybiniam šalių bendradarbiavimui.

Susitikime su Lietuvai akredituotu Šri Lankos ambasadoriumi D. Mahendru Perera aptarti Lietuvos ir Šri Lankos dvišaliai santykiai, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimo perspektyvos, šalių bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

Išbandė kombainą

Parodoje apsilankęs Prezidentas Gitanas Nausėda pabendravo su jos organizatoriais, dalyviais. Įlipęs į kombaino kabiną, domėjosi, kaip jį valdyti. Užkalbino ir lietuviškų trąšų gamintoją.

„Jūs ką, tiekiate Lenkijos rinkai? Čia viskas lenkiškai“, – stabtelėjęs prie „Biodinamiko“ stendo ir apžiūrėdamas organinių trąšų talpyklą, užmetė akį į etiketę G.Nausėda.

Bendrovės direktorius vėliau „Kauno dienai“ pasakojo, kad eksportuojama apie 70 proc. įmonės produkcijos. Daugiausia – į Lenkiją, Vokietiją.

Organinių trąšų poreikis labai išaugęs. Per pastaruosius penkerius metus paklausa šoktelėjo kelis kartus. „Ūkininkai pamatė, kad vien mineralinių trąšų naudojimas neatneša norimų rezultatų“, – teigė „Biodinamikos“ vadovas Artūras Vasiljevas. Kaišiadorių rajone įsikūrusi bendrovė per metus pagamina apie 1 mln. l skystų trąšų produktų ir apie 0,5 mln. t birių, granuliuotų trąšų.

Fermai robotizuoti

Parodos eksponatų spektras – labai platus. Lankytojų poreikiai – įvairiausi.

„Gerai. 149 tūkst. eurų. Ką už tai gaunu?“ – klausė vienas ūkio robotizavimu susidomėjęs ūkininkas iš Kelmės. „Viską. Vienu žodžiu, raktas ant stalo, ir jūs varote karves“, – atsakė bendrovės atstovas. Tiesa, dar reikia turėti pastatą. Statyti naują fermą arba pertvarkyti senąją.

Jis siūlė nuvykti į kurią nors tokią jau veikiančią robotizuotą fermą ir pasižiūrėti. Tokioje fermoje sumontuoti melžimo robotai, pieno aušintuvas, guoliavietės, automatizuota klimato kontrolė, šepečiai, girdyklos, mėšlo šalinimo sistema ir kt.

Kitas prie šio bendrovės „Agromerz“, užsiimančios fermų įrangos prekyba, stendo sutiktas ūkininkas „Kauno dienai“ pasakojo planuojantis plėsti savo ūkį. Šiuo metu augina 150 karvių. Norėtų įsigyti dar 50. Kol kas turi tik melžimo aikštelę. Melžimo robotas, pasakojo, labai praverčia.

Įrengimai ir technologijos leidžia atsisakyti darbo jėgos. Vyro ūkyje šiuo metu darbuojasi iki dešimties žmonių, bet robotizavus procesus jiems atsirastų darbo kitur, nes ūkį planuoja plėsti.

Bendrovės atstovas Saulius Pekeliūnas „Kauno dienai“ pasakojo, kad jų produkcija domisi ne tik dideli ūkiai. „Dabar labai populiarėja šeimos ūkiai, kuriuose laikoma iki 150 karvių. Jiems taip pat svarbi robotizacija, nes kaimuose trūksta darbo jėgos“, – teigė S.Pekeliūnas.

Didžiulė pasiūla

Didžiausia žemės ūkio paroda Baltijos šalyse vyksta 26-ąjį kartą. Parodą organizuojančio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorius dr. Virginijus Venskutonis džiaugėsi geru oru ir puikia galimybe lankytojams susipažinti su įvairiausiomis inovacijomis, kurioms parodoje ir skiriama daugiausia dėmesio.

Įvairovė: „Ką pasėsi... 2022“ – didžiausia žemės ūkio paroda Baltijos šalyse. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tai įvairios žemės ūkio, miškų ir komunalinio ūkio technikos, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įrangos, sėklų, augalų apsaugos priemonių ir trąšų, produktų ir įrangos gyvulininkystei, paukštininkystei, žuvininkystei, sodui ir daržui, statybos vandentvarkos, šilumos ūkio ir kenkėjų prevencijos, skaitmeninių technologijų žemės ūkiui ir kt. naujovės. Jas pristato verslo, mokslo subjektai.

Iš viso parodoje dalyvauja keli šimtai įmonių iš Lietuvos ir užsienio, panašiai tiek smulkiųjų amatininkų, sodininkų, tautinio paveldo puoselėtojų. Parodą kaskart aplanko apie 80 tūkst. lankytojų iš Lietuvos, ir ne tik.

Dabar labai populiarėja šeimos ūkiai, kuriuose laikoma iki 150 karvių. Jiems taip pat svarbi robotizacija, nes kaimuose trūksta darbo jėgos.

Įvairūs gamintojai, jų atstovai teigė, kad šis renginys yra svarbiausias metų įvykis. Paroda įmonėms suteikia galimybę pristatyti save, inovacijas, kurioms atstovauja, akis į akį per kelias dienas susitikti su daugybe esamų ir potencialių klientų.

Parodos metu galima ne tik apžiūrėti, išbandyti eksponatus, bet ir dalyvauti čia pat vykstančiuose seminaruose, apsilankyti sodinukų ir amatų mugėje.

Parodoje galima apsilankyti dar ir šiandien bei šeštadienį.

Iš kitos planetos

2019-ųjų balandžio 21 d. garsiausias Ukrainos komikas ir sėkmingiausias šou srities verslininkas 41-ų V.Zelenskis triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus – už jį balsavo beveik trys ketvirtadaliai rinkėjų. Ši žinia pasaulyje sutikta su smalsumu, kaip prezidentą satyriniame seriale „Tautos tarnas“ vaidinusiam aktoriui iš personažo pavyks persikūnyti į realų valstybės prezidentą.

Išskirtinis: V.Zelenskis karo akivaizdoje parodė tokį savo charakterio tvirtumą, kokio visiems reikėtų pasimokyti. (Scanpix nuotr.)

Pirmasis užsienio šalies valdžios atstovas, su kuriuo po rinkimų praėjus vos kelioms dienoms, dar prieš inauguraciją, susitiko V.Zelenskis, buvo tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Nebuvau matęs to filmo, bet buvo akivaizdu, kad V.Zelenskis – žmogus iš visiškai kitos planetos, ne iš nomenklatūros, valdžios struktūrų.

„Jis pasirodė labai paprastas žmogus, susipažįstant prisistatė vardu – Volodymyras. Nuoširdžiai pasikalbėjome apie rinkimų kampaniją, kovą su korupcija, bet daugiausia – kad Lietuva nori Ukrainai padėti, jai padeda ir toliau padės, kuo galės“, – prisimena L.Linkevičius.

Susitikimas buvo neformalus – susitiko restorane, papietavo, pasikeitė simbolinėmis dovanomis. L.Linkevičius padovanojo periskopą – prietaisą, skirtą aplinkai iš apkasų stebėti, kokius organizacija „Blue / Yellow“ jau tuomet veždavo Ukrainos kariams į frontą. Pats gavo garsiojo serialo „Tautos tarnas“, kur V.Zelenskis vaidino prezidentą, kalendorių ir marškinėlius. „Nebuvau matęs to filmo, bet buvo akivaizdu, kad V.Zelenskis – žmogus iš visiškai kitos planetos, ne iš nomenklatūros, valdžios struktūrų. Jis į prezidentus ėjo iš nesuteptos sistemos su viltimi ir labai nuoširdžiu noru kažką pakeisti, padaryti gero Ukrainai, kovoti su problemomis, pradedant nuo korupcijos. Nemanau, kad tada jis suvokė, koks tų problemų mastas“, – pasakoja L.Linkevičius.

Žymiausias komikas

Jauniausiu Ukrainos prezidentu tapęs V.Zelenskis lig tol garsėjo kaip aktorius, pramoginių renginių ir televizijos laidų vedėjas, režisierius, sėkmingiausias pramogų srities verslininkas Ukrainoje. Kaip pats ne kartą yra pasakojęs, jis užaugo paprastoje rusakalbėje sovietinėje žydų šeimoje Kryvyj Rihe, Dniepropetrovsko srityje. Nors Vladimiras Putinas karinę agresiją prieš Ukrainą bandė pateikti kaip denacifikacijos operaciją, pirmuoju taikiniu įvardyto V.Zelenskio šeimos nariai buvo nacių vykdyto Holokausto aukos. Jo seneliui vieninteliam iš keturių brolių pavyko išgyventi.

Būsimo prezidento tėvas – technikos mokslų daktaras, profesorius, mama – inžinierė. Nuo ketverių iki aštuonerių metų Volodymyras gyveno Mongolijoje, kur tuo metu dirbo jo tėvas. Šeimai grįžus į Kryvyj Rihą V.Zelenskis mokėsi 95-ojoje gimnazijoje, kurioje sustiprintas anglų kalbos mokymas, buvo gabus ir aktyvus mokinys – klasės seniūnas, lankė įvairias sporto treniruotes, dalyvavo saviveikloje. Būdamas šešiolikos gavo kvietimą nemokamai mokytis Izraelyje, bet tam paprieštaravo tėvas.

Būsimas prezidentas Kijevo nacionalinio ekonomikos universiteto Kryvyj Riho ekonomikos institute baigė teisės studijas, bet pagal įgytą specialybę niekada nedirbo. Studijuodamas įsitraukė į tuo metu labai populiaraus satyros ir humoro žanro KVN (Linksmųjų ir išradingųjų klubo) konkurso, kuriame varžosi komandos, veiklą. Subūrė komandą „95-asis kvartalas“, pavadintą pagal miesto kvartalą, kuriame buvo jo mokykla. Šmaikštus ir charizmatiškas jaunuolis netrukus pakviestas ir į garsią viso Kryvyj Riho komandą. V.Zelenskio komanda buvo garsi ir Rusijoje, kur kelerius metus apie 2000-uosius jos nariai daugiausia ir gyveno. Bet, kaip V.Zelenskis yra sakęs dar iki tapdamas prezidentu, Maskvos taip ir nepamėgo.

„95-as kvartalas“ vėliau išaugo į studiją „Kvartalas 95“, tapusią ryškiausia Ukrainos pramogų gamybos įmone. Vienu iš jos savininkų ir autorių buvo V.Zelenskis. Čia sukurta daugybę TV humoro ir satyros projektų, populiarumo susilaukusių ne tik Ukrainoje, bet ir užsienio šalyse, kaip kad serialas „Svotai“.

V.Zelenskis rašė scenarijus renginiams, TV laidoms, kai kurias pats ir vedė, pavyzdžiui, buvo kulinarinio šou „Ponas Kukas“ vedėju. 2006-aisias būsimas prezidentas laimėjo projektą „Šok su žvaigžde“. Klostėsi karjera ir kine, kur jis suvaidino ir stomatologą, ir Napoleoną Bonapartą, galiausiai – pranašiškame savo prodiusuotame seriale „Tautos tarnas“ – mokytoją, visiems, o visų pirma – pačiam, netikėtai tapusį šalies prezidentu, paviešinus įrašą, kuriame jis smerkia valdžios korupciją.

Pašaipų strėlės

„Tautos tarno“ premjera įvyko 2015-aisiais, o trečiasis sezonas pradėtas rodyti 2019-ųjų kovą, prieš pat prezidento rinkimus. Serialas tapo sėkmingiausiu Ukrainoje TV projektu ir tebepopuliarėja kitose šalyse, ypač jo pagrindiniam herojui tapus prezidentu. Jis rodytas ir Rusijoje, bet transliacija nutraukta po serijos, kur V. Zelenskio įkūnijamas Ukrainos prezidentas, išgirdęs, kad Vladimiras Putinas nešioja „Hublot“ laikrodį, klausia: „Putinas – „Hublot“? Šis žodis skamba panašiai kaip rusišku žargonu vadinamas vyriškas lyties organas (chuilo). Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, „Putinas – „Hublot“ skanduojama, rašoma ant plakatų, plinta socialiniuose tinkluose.

Lyderį subrandina krizės – jų metu geriausiai atsiskleidžia lyderio bruožai.

V.Zelenskis nuo pat 2014 m. atvirai palaikė Ukrainos kariuomenės veiksmus Donbase, ne kartą atvirai išjuokė Rusiją ir jos politikus, dėl to čia liautasi rodyti jo bendrovės produkciją.

Vis dėlto, kai 2017-ųjų pabaigoje įregistruota „Tautos tarno“ partija, o 2018-ųjų gruodžio 31 d. V.Zelenskis pranešė ketinantis balotiruotis į Ukrainos prezidentus, daugelis to nepalaikė rimtais politiniais ketinimais. Jo rinkimų kampanija taip pat susilaukdavo kritikos, kad kandidatas vengia diskusijų, o savireklamai pasitelkia socialinius tinklus ir savo komikų trupės pasirodymus. Ne tik jo oponentai rinkėjus gąsdino, kad jis – katė maiše. Tačiau, nepaisant iš pradžių skeptiškai vertintų politikos naujoko šansų rinkimuose, jo pergalė buvo triuškinama.

Iš ekranų į realybę

Iš prezidento personažo tapęs realiu valstybės vadovu V.Zelenskis stengėsi būti toks prezidentas kaip jo herojus „Tautos tarne“. Viename serialo epizode išrinktas prezidentu jis įteikia vyriausybės nariams vardinius laikrodžius. Šie nustemba, kad ant jų – svetimos pavardės. Prezidentas paaiškina: tai Maidane žuvusiųjų už tėvynę vardai, kad kiekvieną kartą, kai tik kils noras paimti kyšį ar daryti kitus negerus dalykus, tai juos sustabdytų.

Situacija: D.Nausėdienė atsiliepė į O.Zelenskos prašymą paremti Ukrainą; jos bendravo ir iki karo. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Realiame gyvenime prezidentas, kaip ir filme, savo pagrindiniais tikslais įvardijo kovą su korupcija ir svajonę, kad Krymas ir Donbasas būtų laisvi. Deja, pasirodė, kad juos įgyvendinti sudėtinga. V.Zelenskis stengėsi būti paprastas kaip jo vaidintas herojus – paprašė kolegų nekabinti jo portreto valdžios kabinetuose, nes, pasak jo, prezidentas – ne stabas, o jo portretas – ne ikona.

L.Linkevičius neneigia: žinoma, anuomet ir tarp jo kolegų užsienio reikalų ministrų buvo nuostabos dėl V.Zelenskio, nes paprastai į tokį postą ateinama jau turint politinį bagažą. Nebuvo lengva ir kadencijos pradžia: ukrainiečių lūkesčių į jį buvo sudėta labai daug, o jis nedaug tegalėjo padaryti, nes jo partijos „Tautos tarnas“ dar nebuvo Radoje. Po liepos 21-ąją įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, kuriuose ji laimėjo įtikinamą pergalę, prezidentui atsirado daugiau galimybių veikti.

Pradžia: L.Linkevičius buvo pirmasis užsienio šalies valdžios atstovas, dar iki inauguracijos susitikęs su išrinktuoju Ukrainos prezidentu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Tačiau Ukrainoje buvo jaučiama stipri oligarchų, politikos klanų įtaka. Buvo aišku, kad prie naujojo prezidento taip pat bandys prilipti tie, kurie norės spręsti savo problemas būdami valdžioje. Per pirmą mūsų susitikimą kalbėjomės ir apie tai. Bet tada mačiau žmogų, nuoširdžiai norintį padaryti gero savo šaliai. Ar pavyks, niekas negalėjo atsakyti, kaip ir numanyti, kad po trejų metų Ukrainoje nutiks tokia nelaimė kaip dabar“, – sako L.Linkevičius.

Su Ukrainos prezidentu jiedu buvo susitikę dar keletą kartų, bendraudavo gana atvirai, vyraudavo pasitikėjimo atmosfera, išsakydavo, ir kas, Lietuvos vertinimu, daroma negerai. Buvo susitikę ir dabar apsiaustame Mariupolyje, kur vyko ekonomikos forumas. „Sutarėme, kad Vilniuje surengsime Ukrainos reformų konferenciją. V.Zelenskis pareiškė – užtenka klausytis mūsų valdininkų pažadų, ką jie padarys, paklausysime, ką padarė. Įstrigo jo entuziazmas. Jį, dar naujoką politiką, stebino, kodėl tiek daug kalbama, o mažai daroma. Pasirodė, kad realybėje būti prezidentu tai daug sudėtingiau nei kine“, – sako L.Linkevičius.

Kova su korupcija lėta

Pirmame L.Linkevičiaus susitikime su V.Zelenskiu dalyvavo dar keli žmonės iš jo aplinkos, taip pat ir Aivaras Abromavičius, buvęs Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministras, iš šių pareigų pasitraukęs, kaip jis pats sako, nenorėdamas būti kitų reformas blokuojančių valdžios pareigūnų marionete.

Iki rinkimų likus keliems mėnesiams su lietuviu susisiekė V.Zelenskio komandos atstovai ir paprašė pagalbos. Anuomet interviu BNS A.Abromavičius V.Zelenskį apibūdino kaip labai atvirą, pasiruošusį klausyti ir išklausyti, greitai besimokantį. Ir dar – kaip nerašytą knygą, tad buvo labai svarbu, kad ją rašytų dori žmonės, todėl jis ir stengėsi prie V.Zelenskio komandos pritraukti savo buvusius kolegas, reformatorius.

V.Abromavičius paaiškino, kodėl ant V.Zelenskio vis metamas oligarcho Ihorio Kolomoiskio šešėlis: Ukrainos TV kanalų rinką pasidalijusios penkios stambios grupės, viena jų – I.Kolomoiskio. V.Zelenskis kažkuriai turėjo parduoti savo produkciją, o pastaruosius kelerius metus bendradarbiavo su I.Kolomoiskiu.

V.Zelenskis A.Abromavičiui patikėjo vadovauti Ukrainos gynybos pramonei – valstybinei įmonei „Ukroboronprom“. Tačiau 2020 m. spalį pasitraukimą iš šių pareigų jis motyvavo ne tik tuo, kad pasiilgo privataus verslo. Kalbėdamasis su 15min.lt  jis neslėpė, kad liko ir kartėlio, daugiau nei per metus poste V.Zelenskis galėjo padaryti gerokai daugiau, nes korupcija Ukrainoje vis dar gaji, o teismų sistema – lyg atskira valstybė.

L.Linkevičius pripažįsta: kova su korupcija, tam tikslui įsteigtos institucijos galėjo būti gerokai efektyvesnės. „Tačiau nelengva vykdyti reformas valstybėje, kurioje karo būsena. Karas Ukrainoje ne vakar prasidėjo, nors kai kas Vakaruose jį tik vakar pastebėjo, jis vyksta nuo 2014 m. Taip, V.Zelenskio reitingai visuomenės apklausose prieš pat karą nebuvo ypatingai aukšti, opozicijos atstovai, buvęs prezidentas pagal kai kurias apklausas jį net lenkė. Tačiau šiandien ne laikas apie tai kalbėti“, – pabrėžia L.Linkevičius.

Lyderį subrandina krizės

Ar iš V.Zelenskio starto prezidento poste buvo galima tikėtis, kad užaugs lyderis, kuriuo dabar žavisi visas pasaulis? „Lyderį subrandina krizės – jų metu geriausiai atsiskleidžia lyderio bruožai. V.Zelenskis lyderystę rodo savo asmeniniu pavyzdžiu. Prasidėjus karo veiksmams jis atsisakė evakuotis į saugesnę šalį, pasakė, kad liks Ukrainoje, o jei reikės, ims automatą į rankas ir gins savo šalį. Jis kasdien kreipiasi ir į tarptautinę auditoriją, išnaudoja ir tarptautines, ir vidaus priemones telkdamas ukrainiečius. Tai tikrai paties stipriausio lyderio pavyzdys“, – vertina Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Ji pasakoja, kad Lietuvos ir Ukrainos prezidentų oficialus bendravimas peraugo į asmeninį draugišką ir pagarbų santykį, kur kas glaudesnį nei įprastai bendrauja dviejų valstybių vadovai. G.Nausėda jau pirmuose susitikimuose su V.Zelenskiu užtikrino Lietuvos pagalbą Ukrainai jos europinės ir transatlantinės integracijos kelyje, o V.Zelenskis mumis pasitiki ir remiasi. Nuo karo pradžios prezidentai susiskambina kas kelios dienos, pasikeičia informacija, kalbasi, ką Lietuva gali padaryti ukrainiečių labui.

„Gana dramatiškas skambutis buvo antrą karo dieną. G.Nausėda buvo NATO susitikime Briuselyje. Iš mūsų turimos informacijos situacija buvo prasta – Rusijos armija skverbėsi į Ukrainos teritoriją. G.Nausėda drąsino V.Zelenskį – mes su jumis, laikykitės, padėsime, kuo galime. Ir padedame – tiek kariniu, tiek humanitariniu, tiek politiniu diplomatiniu požiūriu atstovaujame Ukrainai tais formatais, kurių Ukrainoje dar nėra, – Europos Vadovų Taryboje ir NATO“, – pabrėžia A.Skaisgirytė.

Žmona – bendražygė

Bendrauja ir pirmosios ponios. Diana Nausėdienė atsiliepė į Olenos Zelenskos prašymą paremti Ukrainą, bendravo jos ir iki karo. D.Nausėdienė Ukrainos prezidento žmonos kvietimu pernai dalyvavo Europos pirmųjų ponių konferencijoje Kyjive.

Šiomis dramatiškomis Ukrainai dienomis O.Zelenska prisideda, kuo gali – per socialinius tinklus kreipėsi į pasaulio šalių visuomenes, NATO šalis ragindama gelbėti Ukrainos vaikus nuo žudynių.

Rūpinimąsi Ukrainos vaikais O.Zelenska buvo pasirinkusi ir savo, kaip pirmosios šalies ponios, veiklos prioritetu. Ji koncentravosi į vaikų sveikatos apsaugos problemas, ėmėsi sveikos mitybos mokyklose reformos. Tarp jos veiklos sričių – ir geresnės sąlygos neįgaliesiems, lyčių lygybė, smurto namų aplinkoje prevencija, kultūrinė diplomatija.

Kai jūs mus pulsite, matysite mūsų veidus – ne mūsų nugaras.

Pirmoji Ukrainos pora dirbti ranka rankon įpratusi nuo seno. O.Zelenska –  viena iš studijos „Kvartalas 95“ įkūrėjų ir labai vertinama viena iš projektų turinio autorių. Nors baigė architektūros studijas, bet, atsiskleidus jos rašymo gebėjimams, pagal specialybę taip ir nedirbo.

Su bendraamže Olena V.Zelenskis mokėsi vienoje mokykloje, tačiau susipažino jau būdami studentai. Po aštuonerius metus trukusios draugystės 2003 m. jie susituokė. Šeima augina du vaikus: dukrai Oleksandrai šią vasarą sukaks aštuoniolika, sūnui Kyrylui devyneri. Zelenskiai saugo savo šeimos privatumą, neafišuoja vaikų gyvenimo.

Žodžiai ir veiksmai

„V.Zelenskis karo akivaizdoje parodė tokį savo charakterio tvirtumą, kokio visiems reikėtų pasimokyti. Man tai nebuvo netikėta. Nuo pat pirmo mūsų susitikimo mačiau daug jo idealizmo, moralinių įsitikinimų. Kaip verslininkas jis buvo uždirbęs pinigų, bet visų pirma tai buvo žmogus iš meno srities, aktorius, kuriam buvo svarbios nematerialinės vertybės. Jis stengiasi pateisinti žmonių lūkesčius, jaučia atsakomybę už savo valstybę ir jos žmones. Deja, karas dar nesibaigė, dar laukia visko. Noriu palinkėti jam stiprybės“, – sako L.Linkevičius.

V.Zelenskio šoumeno ir aktoriaus patirtis neabejotinai jam šiandien padeda komunikuoti taip, kad po jo kalbų atstoję ploja pasaulio politikai, juo žavisi paprasti viso pasaulio žmonės. Tačiau iškalbą turinčių vadovų daug. Mažiau tokių, kurių žodžius lydi tokie pat veiksmai.

Pirmą karo dieną pokalbiuose su Vakarų lyderiais V.Zelenskis, prašydamas didesnės pagalbos Ukrainai, pasakė, kad tai galbūt paskutinis kartas, kai jį mato gyvą. Nors ir būdamas Kremliaus taikinys Nr. 1, į Vakarų siūlymą bėgti iš karo siaubiamos Ukrainos slėptis saugesnėje vietoje atkirto: „Čia vyksta kova. Man nereikia pavėžėjimo – man reikia ginklų“, – kiekvieną karo dieną jis sveikinasi su ukrainiečiais iš Kyjivo gatvių.

Jis randa žodžių ne tik savo tautai: rusiškai kreipdamasis į Rusijos žmones jis retoriškai klausė, kuo Mariupolio blokada skiriasi nuo nacių blokados Leningrade, o šis istorinis faktas – vienas jautriausių rusams. Ukrainos prezidento šios savaitės kreipimasis į JAV kongresą jau dabar vadinamas viena istorine kalba. Iki politinės karjeros garsėjęs kaip komikas, jis ir dabar neužmiršta šio ginklo: reaguodamas į įrašą, kur įklijuotas V.Putino atvaizdas mojuoja ranka kiaurai mikrofono, V.Zelenskis po vienos iš savo kalbų demonstratyviai paėmė į rankas mikrofoną, taip parodydamas, kas yra tikra, o kas melas.

Karo išvakarėse jis įspėjo rusus: „Kai jūs mus pulsite, matysite mūsų veidus – ne mūsų nugaras“. Tai sakydamas jis akivaizdžiai turėjo omenyje ir save. Kaip vėliavnešį.

„Rusija atakuoja branduolinę įrangą Ukrainoje. Tai nusikaltimas. Branduolinis terorizmas, todėl aš kviečiu imtis tarptautinės reakcijos. Pirma, Atominės energetikos agentūra turėtų reaguoti į tai, kas vyksta“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad tokiems grasinimams Maskva ir Minskas gali pasitelkti ne tik Ukrainoje esančias atomines elektrines.

„Priminsiu, kad pasienyje su Lietuva, Baltarusijos teritorijoj yra Astravo atominė elektrinė. Todėl mes galime tapti „branduoliniais įkaitais“, kadangi ši branduolinė jėgainė taip pat gali būti paversta branduoliniu ginklu“, – tvirtino G. Nausėda.

Penktadienio rytą, po to, kai Rusijos pajėgos Ukrainoje atakavo didžiausią branduolinę jėgainę Europoje, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketina surengti skubų posėdį, kurio prašė Jungtinė Karalystė (JK), pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Posėdį surengti pareikalavo JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai, o prie jo prisijungė JAV, Prancūzija, Norvegija, Airija ir Albanija.