„Prieš 767 metus karalius Mindaugas įrašė save į istoriją kaip žmogų, davusį simbolinę pradžią Lietuvos valstybei ir atvėrusį jai duris į Europą. Jo pastangomis nedidelė šalis prie Nemuno ir Neries krantų kaip savarankiška veikėja įžengė į Vakarų civilizacinę erdvę – ir ten pasiliko iki šios dienos“, – pirmadienį per iškilmingą vėliavų pakėlimo ceremoniją Simono Daukanto aikštėje Vilniuje kalbėjo G. Nausėda.

Ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Renginyje dalyvavo ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, užsienio šalių ambasadoriai, kiti garbūs svečiai.

Prezidento G. Nausėdos teigimu, Mindaugo karūnavimas buvo reikšminga politinė ir diplomatinė pergalė, o pirmasis Lietuvos karalius sugebėjo išnaudoti unikalią istorinę galimybę – Europos žemėlapyje užfiksuoti naują politinį darinį ir „ateities namus lietuvių tautai“.

„Daugelio vėlesnių mūsų istorijos herojų darbai papildė Mindaugo ryškiai užbrėžtą liniją – tolyn į Vakarus, visada tik į Vakarus. Gebėjimas tinkamu laiku pasirinkti vienintelį teisingą sprendimą Lietuvos istorijoje tapo svarbiu leitmotyvu. Panašiomis savybėmis vėliau pasižymėjo ir Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios aktų signatarai“, – sakė prezidentas.

Daugelio vėlesnių mūsų istorijos herojų darbai papildė Mindaugo ryškiai užbrėžtą liniją – tolyn į Vakarus, visada tik į Vakarus.

„Kartu su Europos Sąjungos ir NATO partneriais toliau dirbame, kurdami demokratijos, stabilumo ir gerovės erdvę permainingame pasaulyje“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas savo kalboje pažymėjo, kad istoriją įprasmina dabarties pastangos ir veiksmai. Prezidentas paragino Lietuvos piliečius puoselėti vienybę bei savitarpio supratimą.

„Didžiausios praeities pergalės nublanktų be galimybės šiandien – kiekvieną akimirką – skinti jų vaisius. Štai kodėl aš džiaugiuosi matydamas tiek daug patriotiškai nusiteikusių Lietuvos žmonių, kurie myli savo valstybę ir kartu, drauge švenčia jos gimtadienį“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas kalboje prisiminė ir šių metų sausį išėjusį istoriką Edvardą Gudavičių, tyrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Profesorius nustatė tikėtiną Mindaugo karūnavimo datą – 1253-ųjų liepos 6-ąją. Ši data ir paskelbta valstybės švente.

„Būtent amžinąjį atilsį Profesoriaus dėka turime puikią šventę, kasmet suburiančią patriotiškai nusiteikusius Lietuvos žmones. Ji leidžia mums mintimis grįžti į Lietuvos ištakas – tą lemtingą akimirką, kai įsibėgėjo mūsų bendros istorijos tėkmė“, – iškiliam istorikui E. Gudavičiui kalboje dėkojo prezidentas.

Per ceremoniją iškilmingai pakeltos Lietuvos trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava, skambėjo Lietuvos himnas, grojo Lietuvos kariuomenės orkestras, dangumi praskrido NATO sąjungininkų naikintuvai.

Lietuvai švenčiant Valstybės dieną, jos akcentu tradiciškai taps valstybės himno giedojimas šalies miestuose ir miesteliuose. Šventiniai koncertai ir parodos vyks daugelyje Lietuvos savivaldybių, himną giedoti rinksis ir lietuvių bendruomenės užsienyje.

„Stabilumas ir nuosaikus vystymas. Būtent taip norėčiau pavadinti mūsų NKL komandos trejų metų ateities veiklą. Pastarųjų trijų mėnesių įvykiai, labai neaiški ateitis dėl galimo antrosios COVID-19 bangos, mūsų partnerių ir rėmėjų galimybių nežinomybė – tokie iššūkiai ir jų suvaldymas siejasi su stabilumo poreikiu veiklos ateičiai“, – kalbėjo perrinktas NKL prezidentas R. Štaras. 

NKL klubai konferencijoje, įvertindami galimas ateinančio sezono grėsmes tiek dėl galimo lėšų mažėjimo iš rėmėjų ar bilietų, o taip pat labai realios galimos priverstinės pertraukos dėl karantino, nutarė ateinantį sezoną sutrumpinti 1 mėnesiu. Sezonas startuos 2020 m. spalio mėn. ir baigsis 2021 m. kovo mėn.

15 komandų NKL čempionate rungtyniaus dviejų ratų sistema, t.y. kiekviena sužais po 28 rungtynes. Iš karto po reguliaraus sezono prasidės atkrintamosios varžybos: pirmiausia aštuntfinalyje kovos 5 – 12 vietas užėmusios komandos, po to vyks ketvirtfinalio susitikimai ir čempionato pabaigą vainikuos finalo ketvertas. 

Nacionalinėje krepšinio lygoje paskutinę vietą po nutraukto sezono užėmusią Tauragės komandą keičia Vilkaviškio „Perlo“ klubas, kuris, nutraukus Regionų krepšinio lygos sezoną, buvo paskelbtas nugalėtoju. Tiesa, Vilkaviškio klubas, siekdamas pasinaudoti galimybe žaisti NKL, sezono pradžioje sutiko žaisti išvykose iki gruodžio mėn. kol bus pastatyta ir priduota nauja Vilkaviškio sporto salė. 

„Ketiname išsilaikyti tiesioginiame TV eteryje, džiugindami NKL klubų fanus kiekvieną savaitę bent po 1 tiesioginę TV transliaciją, tuo pačiu turime užtikrinti ir tinkamas rinkodarines sąlygas rėmėjams. Stengsimės užtikrinti geresnę komunikaciją socialinėje medijoje bei stiprinti komunikaciją regioniniu lygmeniu“,  – savo komandai ateities uždavinius kėlė R. Štaras.

A. M. Brazausko atminimas buvo pagerbtas Antakalnio kapinėse (Valstybės vadovų alėjoje) dalyvaujant Lietuvos kariuomenės garbės kuopos kariams, politiko artimiesiems, bendražygiams.

1993 m. Lietuvos prezidento rinkimuose A. M. Brazauskas sulaukė rekordinio – daugiau nei 1 mln. 211 tūkst. rinkėjų palaikymo.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 d. valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 2011 m. birželio 26 d. iškilmingai atidengtas paminklinis biustas.

Naujausiais visuomenės nuomonių tyrimo duomenimis, šalies vadovo reitingai per mėnesį rekordiškai krito – 15 proc. Nors jo sezonas nesibaigia. Tik pirmieji metai prabėgo. Be skandalų, be kitų murkdymo purve. Bet. Matyt, viso to reikia visuomenei. Net nesmagu giminių pasisėdėjimuose, nėra apie ką pakalbėti. Paklausi "ką manai apie Prezidentą?", išgirsi – "nieko, Prezidentas, kaip Prezidentas". Va, jei būtų kaip Donaldas Trumpas, būtų visiškai kas kita. Kasdien po keletą kartų ką nors tokio suskeltų, kad nespėtume visko aptarti. Prezidentūra Prezidento perlų nespėtų į mediateką kelti. Kad atsilikę piliečiai skubiai galėtų pasitikrinti aukščiausiąjį pulsą.

Mūsų Prezidentas ne D.Trumpas. Visai kitas. Bet. Tai per menka priežastis, kad negalėtume nuvertinti savo šalies vadovo. Galime. Ir privalome.

Priežasčių yra tiek, kiek ant žemės akmenukų. Pagrindine laikoma žiniasklaida jau karantino pradžioje paskelbė du skandalingus faktus apie Prezidento klaidas COVID-19 akivaizdoje. Pirmasis – baltinių rankovės sąsaga. Antrasis – antros baltinių rankovės sąsaga. O politologai dar sakė, kad nėra prie ko prikibti. Yra.

Ir metinis Prezidento pranešimas nuvylė visuomenę. Kalbėjimas ramiu tonu nedaro įspūdžio. Nepagyrė opozicijos, nepapeikė valdančiųjų, o juk ir vieni, ir kiti turi savo gerbėjų. Galėjo mestelėti abiem pusėms.

Bet. Prikibti kaip ir nėra prie ko. Nebent prie to, kaip skelbė pagrindine laikoma žiniasklaida, kad šalies vadovas ekonomistas, o ekonomikos problemų neišsprendė. Neišsprendė. Jis ne premjeras. Viso labo tik Prezidentas. Gėda.

Gėda, taip gėda. Nes pasitikėjimas žiniasklaida krito labiau nei Prezidentu.

Nerado sau misijos

Baigiantis pirmiesiems metams, kai Gitanas Nausėda prisiekė tarnauti tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, – nemaloni jam žinia. Jei prezidento rinkimai vyktų dabar, juos laimėtų G.Nausėdos konkurente buvusi Ingrida Šimonytė, o jo neberemtų beveik kas dešimtas prieš metus už jį balsavęs rinkėjas. Tokias visuomenės nuomones atskleidė LRT.lt užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gegužės antroje pusėje atlikta apklausa. Net septyni iš dešimties suaugusių šalies gyventojų pasigedo didesnio Prezidento aktyvumo, aiškesnės pozicijos ir COVID-19 pandemijos metu.

Tiesa, apklausta 550 gyventojų internetu, tad neatmestina tikimybė, kad grįžus prie įprastinių apklausų formų G.Nausėdos rėmėjų dalis bus didesnė. Tačiau visuomenės nusivylimo, kad Prezidentas nerodo politinės lyderystės tada, kai ištinka bėda, kai žmonėms labiausiai reikia vedlio, akivaizdžiai esama.

Užgriuvus mirtino viruso pandemijai G.Nausėda ilgai nerado, kuo galėtų prisidėti kovojant su krize. Paskui padarė porą pareiškimų, kritikuojančių tuos, kurie karštligiškai, tiesa, kartais ir klysdami, darė, ką manė esant geriausia. Po to, lyg tai būtų labai svarbu, išreklamavo savo telefoninį pokalbį su Pietų Korėjos prezidentu. O galiausiai leido iš savęs pasijuokti, velykiniame sveikinime pareiškęs, kad griežčiausio karantino metu, nepaisant Prezidentą aplipusios apsaugos, prie jo sugebėjo prieiti berniukas ir paklausti, kada mes pasveiksime.

Kai kurie politinio gyvenimo analitikai teisino G.Nausėdą, kad prezidento galias riboja Konstitucija, o tokiomis kaip dabar aplinkybėmis lyderystė – Vyriausybės rankose. Tačiau Konstitucijoje neįmanoma įrašyti, kaip valstybės vedlys turi elgtis užgriuvus koronavirusui. O Prezidentui, juolab patyrusiam ekonomistui, buvo daug erdvės rasti savo nišą kare su pandemijos padariniais, o ne būti jo stebėtoju per atstumą. Tiesa, G.Nausėda vėliau įsijungė į lenktynes, kas padalys daugiau pinigų, pateikė kelias, jo manymu, tinkamas ekonomikai gaivinti iniciatyvas, tačiau kai kurias jų sukritikavo net jo buvę kolegos ekonomistai.

Kaip reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę, generaline repeticija Prezidentui galėjo tapti pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs didžiulis gaisras.

Ne veltui imta lyginti, kaip, esant analogiškai situacijai, būtų elgusis G.Nausėdos pirmtakė Dalia Grybauskaitė. Jai per pirmą kadenciją taip pat krito didžiulis išbandymas pasauline finansų krize. Neabejotinai ir valstybės vadove D.Grybauskaitę nemažai žmonių rinko būtent todėl, kad matė ją, ekonomistę, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingą ryžtingą Europos Komisijos narę, kaip gelbėtoją. Dabar per pandemijos įkarštį pasigirdusių klausimų, kur dingo Prezidentas, anuomet nekildavo.

Gaisras degino reitingus

Kaip reaguoti į COVID-19 sukeltą krizę, generaline repeticija Prezidentui galėjo tapti pernai spalį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs didžiulis gaisras. Jis degė dešimt dienų, vadintas viena didžiausių pastarojo laiko ekologinių nelaimių Lietuvoje, Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija, o jo padarinius teko dar ilgai likviduoti. Tačiau valstybės vadovas penkias dienas iš savo citadelės sostinės S.Daukanto aikštėje per televizorių stebėjo didvyrišką kovą su ugnimi, paskui išvyko ceremoninio vizito į Japoniją, o grįždamas, nepaisydamas protokolo reikalavimų, stabtelėjo aplankyti Pietų Korėjoje studijuojančios dukters. Ir tik parskridęs į Lietuvą nuvažiavo, kaip šaipytasi, nusifotografuoti į Alytų.

"Ši nelaimė žmonių širdis palietė labai stipriai, ir iš Prezidento laukta tvirtos pozicijos. Visuomenė tikisi, kad Prezidentas bus žmonių pusėje, o jei atsitinka kas negero, jais pasirūpins. Tačiau kai Lietuvoje vyko tokia nelaimė, Prezidentas važinėjosi į vizitus, lankė dukrą Pietų Korėjoje. Sunkiai įsivaizduočiau D.Grybauskaitę neprisiimant lyderystės tokiais kaip Alytaus gaisro atvejais. Tai buvo ne tas atvejis, kur Prezidentui reikėjo delsti prieš pademonstruojant savo poziciją", – Prezidento elgseną Alytaus gaisro atveju vertino viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.

G.Nausėdos elgsena dabar, COVID-19 akivaizdoje, tik patvirtino, kad jo reagavimas į ekologinę nelaimę Alytuje nebuvo kokia pradedančiojo prezidento klaida: tiesiog G.Nausėda – ne krizės meto Prezidentas. Jis inteligentiškas, malonus žmogus, kuris puikiai tinka reprezentacinei funkcijai, bet ne ryžtingai daryti sprendimus, kai yra krizinė situacija.

Alytaus gaisras sudegino ir G.Nausėdos reitingus. Pernai lapkritį, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" apklausos duomenimis, per mėnesį jo simpatikų sumažėjo beveik 10 proc. punktų (nuo 82,5 iki 72,8 proc.), gruodį – dar 3,5 proc. punkto (iki 69,3 proc.). Vėliau reitingai kiek pakilo – kovą iki 74,8 proc., tačiau ne iki tų aukštumų, kokios buvo prieš Alytaus gaisrą.

G.Nausėdos pirmtakams Valdui Adamkui, D.Grybauskaitei taip pat teko pajusti ir net dar didesnį riedėjimą reitingais žemyn. Tačiau G.Nausėdos atvejo unikalumas, pasak "Vilmorus" direktoriaus dr. Vlado Gaidžio, – kad toks kritimas jį ištiko jau pirmą pusmetį poste. Štai V.Adamkaus pirmos kadencijos pradžioje reitingai nedaug pabanguodami kilo net iki 89 proc., o pirmą kartą smarkiai kristelėjo žemyn tik po pusantrų metų poste 1999-ųjų pabaigoje. Pasitikėjimas D.Grybauskaite neįtikėtinose aukštumose – 80–80,7 proc. su mažais svyravimais laikėsi pustrečių metų.

Pažadai dėl kompromisų

G.Nausėda dar prezidentinėje rinkimų kampanijoje žadėjo ieškoti kompromiso, politinius oponentus bandyti susodinti prie stalo kalbėtis, o ne jį trankyti, kaip kad darė D.Grybauskaitė.

Ir tikrai prie G.Nausėdos stalo sėdėjo daug žmonių, išskyrus persona non grata tapusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Jam durys į prezidentūrą užvertos jau apie pusmetį, tačiau ne į Susisiekimo ministeriją, kuriai jis ir toliau vadovauja, ar Vyriausybę. Nors po ministro vojažų į Abu Dabį, kur pranešimą už jį skaitė viceministras, o už pietus mokėjo ministerijai pavaldžios bendrovės, ir paskui paviešintų naujų skandalų dėl galimai neskaidrios ir ne itin etiškos J.Narkevičiaus veiklos G.Nausėda atkakliai reikalauja pašalinti jį iš ministro posto, tačiau Prezidento nei ministras, nei premjeras neklauso.

Prezidentas sėdi prie stalo ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, tik niekaip nesusitaria ne tik dėl susisiekimo, bet ir dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, nors šis dabartinėmis aplinkybėmis itin reikšmingas postas be nuolatinio vadovo jau per pusmetį.

Kad ir kaip gražiai prie stalo Prezidentas yra sėdėjęs su Seimo atstovais, bet su jais nepavyko suderinti jo siūlytų kandidatūrų į Konstitucinio Teismo teisėjus ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkus.

Daug įvairių ekspertų buvo pakviesti į diskusiją prie stalo prezidentūroje. Bet lig šiol nepavyksta sutarti, kas imsis tokio svarbaus valstybei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo posto, iš kurio ligšiolinė vadovė Diana Vilytė pasiprašė atleidžiama dar pernai rugsėjį.

Sodino prezidentas prie stalo partijų atstovus ir ieškoti susitarimo švietimo klausimais, tačiau sutarti kol kas nepavyko.

Susodinti prie stalo nėra labai sudėtinga – sunkiau susėdus rasti sutarimą ir priimti sprendimą. Panašu, Prezidentui tai sekasi sunkiai.

Lozungai ir realybė

Prieš metus valstybėje madingiausiu žodžių junginiu buvo tapęs G.Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos lozungas "Gerovės valstybė". Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Algio Krupavičiaus vertinimu, D.Grybauskaitei buvo galima prikišti, kad ji neturėjo vienos aiškesnės strateginės idėjos, o reaguodavo į įvykius, situacijas ir jas spręsdavo "veiksmas–atoveiksmis" principu. O G.Nausėda jau rinkimų kampanijos pabaigoje gana aiškiai suformulavo strateginę liniją – gerovės valstybę, sukonkretino penkis pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos vertins pažangą, ir į tą ėmė orientuotis nuo pirmos dienos prezidento poste.

Tie penki esminiai gerovės valstybės rodikliai – pajamų nelygybės mažinimas; biudžeto pajamų didinimas, kad būtų daugiau lėšų socialinei apsaugai, sveikatai, kultūrai, viešosioms paslaugoms, atlyginimams; skirtumo tarp algų sostinėje ir regionuose mažinimas; ES fondų lėšų efektyvus investavimas visoje Lietuvoje; švietimo kokybės kėlimas.

Žinoma, baigiasi dar tik pirmi G.Nausėdos kadencijos prezidento poste metai, o COVID-19 sujaukė iš anksto suplanuotas darbotvarkes. Vis dėlto nors Prezidentas dėjo pastangų savo idėjai įgyvendinti, pateikė kelis įstatymų projektus, kertinių akmenų pokyčiams gerovės valstybės rodikliams pasiekti dar nesudėta.

D.Grybauskaitė į prezidento postą atėjo užsimojusi kovoti su korupcija, oligarchiniu valstybės valdymu. Jau per pirmuosius metus ji sulaukdavo kritikos dėl kartais tik parodomųjų kyšininkų gaudymo akcijų, net neva demokratijai pavojų keliančio konstitucinių galių viršijimo, giljotinos metodais grįstos kadrų politikos. Bet visi pripažino, bent jau buvo matyti, kad prezidentė valstybėje kažką bando keisti, pateisinti į ją sudėtus visuomenės lūkesčius.

G.Nausėdos pirmaisiais kadencijos metais ne tik COVID-19 atveju žmonėms kartais kildavo klausimas, o kur yra Prezidentas.

Reikalauti ar linkėti

Nors G.Nausėdos pirmtakė buvo kaltinama net diktatoriškais vadovavimo metodais, vis dėlto, kaip po pirmųjų metų poste ją yra vertinęs M.Katkus, ji buvo ne kiek diktatorius, kiek vyriausiasis kontrolierius, sakantis – štai čia negerai, reikėtų daryti kitaip. O D.Grybauskaitės pirmtako V.Adamkaus mėgstamas posakis buvo "man kelia susirūpinimą".

Vis dėlto D.Grybauskaitės kietos rankos politika daugiau pavojų kėlė ne demokratijai, o klanų interesams, suvešėjusiems inteligentiškojo V.Adamkaus prezidentavimo laikais. Jau pirmais jos kadencijos metais išardytas vadinamasis valstybininkų klanas, kurio būstine buvo tapusi prezidentūra. Dar iki oficialiai įžengdama į prezidentūros rūmus ji pareikalavo, kad po inauguracijos ant jos stalo jau gulėtų sprendimai, kaip išlaisvinti Lietuvą iš energetinės LEO LT aferos, ir tai buvo padaryta. D.Grybauskaitei buvo prikišama jos griežta retorika. Ji buvo ilgai cituojama, kad formuojant Vyriausybę tvirtino ministrus, kurie bent jau neapsivogę, lyg kitų savybių jie neturėtų, ar kad patarėjų jai reikia ne patarimams, o tik medžiagai surinkti.

Tačiau G.Nausėda, nors žadėjo būtų aktyvus Vyriausybės formuotojas, paskyrė ministrais ir tuos, kurie jam kėlė klausimų, ir lig šiol negali apvalyti Vyriausybės nuo tokio, kuriuo nepasitiki.

D.Grybauskaitė jau pirmaisiais metais poste kritikuota už kabinetinį darbo stilių, ir tikrai susidarydavo įspūdis, kad Briuselio koridoriuose ji jautėsi savesnė nei Lietuvos provincijoje.

G.Nausėda – kur kas dažniau linkęs bendrauti su visuomene, tai ir buvo žadėjęs rinkimų kampanijos metu, iki karantino jis daug keliavo po Lietuvą. Tačiau neretai tai buvo ceremoniniai vojažai ar į prieš rinkimus panašūs susitikimai, skirti problemoms išklausyti, bet ne jas spręsti.

Užgriuvus mirtino viruso pandemijai, G.Nausėda ilgai nerado, kuo galėtų prisidėti kovojant su krize.

G.Nausėda neslepia, kad jam artimesnis adamkiškas – diplomatinis, politikos džentelmeno, visuomenę vienijantis valdymo stilius. Iš tiesų demokratinėje valstybėje nelabai gražiai skamba, kad prezidento bijo – o D.Grybauskaitė politikams ir valdininkams kėlė baimę. Prieš metus, besikeičiant S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkams, buvo svarstoma, gal pribrendome ne daužymo į stalą, o konsensuso paieškų politikai. Tačiau realybė rodo, kad kažin."Kur D.Grybauskaitė reikalavo, G.Nausėda linki", – politologas Virgis Valentinavičius LRT G.Nausėdą yra pakrikštijęs linkėjimų Prezidentu. O ne visi linkėjimai išsipildo.

Žinoma, Prezidento galimybės daryti įtaką labai priklauso nuo politinės aplinkos, o jos, esant dabartinei valdančiajai daugumai, palankia Prezidentui nepavadinsi. Tad belieka tikėtis, kad G.Nausėdos idėjoms labiau padės atsiskleisti naujoji valdančioji dauguma jau po Seimo rinkimų.

Du dabartinio Prezidento pirmtakai – V.Adamkus ir D.Grybauskaitė, kuriems teko išgyventi šiandienę G.Nausėdos būklę, pirmą kartą viešai įvertinti valstybės ir savo paties pirmų metų poste rezultatus, buvo iš tiesų skirtingi. Vakarietiškos demokratijos nešėjas V.Adamkus ir kovingoji eurokomisarė D.Grybauskaitė, taip pat, kaip dabar G.Nausėda, per pirmuosius kadencijos metus taip pat sulaukdavo nemažai kritikos. V.Adamkui vis priekaištauta neva jis, amerikonas, neišmano Lietuvos specifikos, yra per minkštas ir užleidęs sprendimų priėmimą savo patarėjams. D.Grybauskaitė kaltinta autoritarizmu, o Seimo ekspirmininko Arūno Valinsko net buvo išvadinta įsižeidusia boba, nors iki tokio politinės "kultūros" lygio lig tol dar niekas nebuvo nusileidęs.

Prezidentai skirtingi, bet tiko savo laikui – V.Adamkus, kai labai reikėjo mokytis Vakarų demokratijos, D.Grybauskaitė, kai reikėjo kovoti su krize. Klestėjimo link žengiančiai valstybei po karingosios prezidentės vėl norėjosi diplomatiško, ramaus vadovo, ir G.Nausėda būtent toks. Tik va laikas ėmė ir pasikeitė. Šiandien turbūt kur kas geriau vertintume pirmuosius Prezidento metus, jei ne krizės, per kurias jam nepavyksta parodyti savo politinės lyderystės, greitos reakcijos ir ryžto. Bet juk laiko nepasirinksi.

Šiandien sužinojome, kaip G.Nausėda pats vertina šiuos metus ir savo indėlį sprendžiant valstybės problemas. Beje, D.Grybauskaitė savo pirmu metiniu pranešimu 2010 m. nustebino: ekonomistė pagal išsilavinimą, už biudžetą atsakinga buvusi eurokomisarė ekonomiką paragino matuoti žmogaus gerovės matu, o tuomečius ekonominius sunkumus ir socialinius padarinius įvardijo kaip ekonominių prioritetų aukštinimo ideologijos pasekmę. Gerovės valstybės idėjos?

G. Nausėda sako, kad Lietuvos tikslas turi būti teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė, o ją kuriant reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.

Tai šalies vadovas pareiškė ketvirtadienį Seime skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą.

„Tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų“, – sakė G. Nausėda.

„Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – teigė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybė prasideda „nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam“.

Prezidentas pabrėžė, kad kantriai sieks bendro sutarimo dėl tolesnės valstybės raidos.

Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo.

„Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą. Tokį matau valstybės raidos kelią ir jos valdymo stilių“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas. Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese“, – teigė jis.

G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.

Politinės atsakomybės kartelė nuleista iki visiško dugno

Valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno, sako prezidentas G. Nausėda.

Tai šalies vadovas pareiškė skaitydamas metinį pranešimą Seime.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno.

Prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.

G. Nausėda taip pat teigė, kad jį „glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“.

„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – sakė prezidentas.

Seimas parodė deramą vienybę

G. Nausėda sako, kad Lietuva parodė rūpestį savo ir sąjungininkų piliečiais, kai pernai įvykdė dėl šnipinėjimo nuteistų žmonių mainus su Rusija.

„Man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas“, – skaitydamas metinį pranešime Seime sakė prezidentas.

Lapkričio 15 dieną Lietuva ir Rusija apsikeitė dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis: perdavus du rusus Maskvai į Lietuvą grįžo Jevgenijus Mataitis bei Arstidas Tamošaitis. Norvegijai mainuose iš Rusijos sugrąžintas šalies pilietis Frodė Bergas.

Žvalgų mainų operacija įvykdyta prezidentui suteikus malonę Rusijos piliečiams. Malonę prezidentas suteikė po to, kai Seimas priėmė įstatymo pataisas, nors buvo daug diskusijų dėl jų reikalingumo.

„Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse“, – sakė G. Nausėda.

Siūlo įdiegti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams

G. Nausėda siūlo įdiegti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams.

Apie tokią galimybę šalies vadovas užsiminė ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą Seime.

„Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas nedetalizavo, kokiuose rinkimuose siūlo įvesti elektroninį balsavimą.

Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama dėl balsavimo internetu įteisinimo, tačiau galutiniai sprendimai iki šiol nepriimti, argumentuojant kibernetinio saugumo motyvais.

Aistros dėl KT stumia šalį į konstitucinę krizę

G. Nausėda sako, kad keliamos aistros dėl Konstitucinio Teismo stumia šalį į konstitucinę krizę.

„Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga“, – pareiškė prezidentas skaitydamas pirmąjį savo metinį pranešimą Seime.

Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga.

Valdančiosios koalicijos partneriai šią savaitę pareiškė manantys, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareigas eina neteisėtai, ir paragino prezidentą G. Nausėdą spręsti situaciją. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad nepagrįstų abejonių skleidimą vertina kaip politinį spaudimą.

Kovą baigėsi D. Žalimo ir dar dviejų Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir teismas toliau dirba sena sudėtimi.

G. Nausėda savo metiniame pranešime taip pat paragino teismų vadovus užtikrinti aukštesnius etikos standartus.

„Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – sakė G. Nausėda.

Aiškindamas įstrigusias kai kurių institucijų vadovų kandidatūras, G. Nausėda teigė, kad yra pasirengęs tartis, bet nesitaikstys su partijų spaudimu.

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų“, – sakė G. Nausėda.

Be Konstitucinio Teismo, šiuo metu naujų nuolatinių vadovų neturi Aukščiausiasis Teismas, Viešųjų pirkimų tarnyba, beveik metus nesuderinama kandidatūra į Europos Sąjungos teisingumo teismą.

Prezidentą skaityti metinį pranešimą, kuriame apžvelgiama padėtis Lietuvoje bei šalies užsienio politika, įpareigoja Konstitucija. Visgi kokiems klausimams G. Nausėda savo pranešime skirs daugiausiai dėmesio, Prezidentūra neatskleidžia.

Šalies vadovų metiniai pranešimai susilaukia nemažai visuomenės ir politikų dėmesio. Prezidentui Seime perskaičius pranešimą, viešojoje erdvėje tradiciškai diskutuojama, kodėl valstybės vadovas pasirinko akcentuoti vienas, o ne kitas problemas, ar visiems svarbiems klausimas skirta pakankamai dėmesio, kiek išsamiai prezidentas pristatė savo veiklą užsienio politikoje, ar buvo kritiškas Seimo atžvilgiu, kokius nuveiktus darbus bei valstybei kylančius iššūkius išryškino ir t.t.

Kadangi tai bus pirmasis metinis pranešimas, tikėtina, kad G. Nausėdos iškeltos problemos ir jų pristatymo maniera bus lyginama su jo pirmtakės Dalios Grybauskaitės stiliumi analogiškų pranešimų metu.

Metiniame pranešime šalies vadovas, ko gero, atskirą dėmesį skirs koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių Lietuvai bei veiksmų, valdžiai reaguojant į juos, įvertinimui.

Jau beveik metus Lietuvai vadovaujantis prezidentas ne kartą akcentavo savo užsibrėžimą Lietuvoje realizuoti gerovės valstybės modelį. Sulaukęs kritikos dėl esą neprincipingos pozicijos valdančiųjų atžvilgiu, prezidentas teigė siekiantis kitokios Prezidentūros politikos ir valdymo stiliaus. Apibendrindamas jau beveik metus trukusį darbą, G. Nausėda yra sakęs, kad save laiko aktyviu šalies vadovu.

„Laikau save ir vidaus politikoje, ir užsienio politikoje aktyviu prezidentu“, – portalui „Delfi“ duotame interviu teigė prezidentas.

Visgi G. Nausėdai teko pripažinti ir klaidas, kurios buvo padarytos jo prezidentavimo laikotarpiu. Viena jų – sprendimas skirti Jaroslavą Narkevičių susisiekimo ministru. Būtent dėl šio ministro likimo poste klausimo prezidentas įsivėlė į konfliktą su valdančiąja dauguma. Nepaisant prezidento išsakytų daugybės raginimų, valdantieji atsisakė šalies vadovo pasitikėjimo netekusį ministrą atleisti.

Valstybės vadovo poste D. Grybauskaitę pakeitęs G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Tai bus pirmasis jo metinis pranešimas.

„Burundžio Respublikos vyriausybė su dideliu liūdesiu skelbia apie netikėtą Jo Ekscelencijos Pierre'o Nkurunzizos, Burundžio Respublikos prezidento mirtį... po širdies smūgio 2020 metų birželio 8 dieną“, – sakoma pranešime.

Pamaldus evangelikas P. Nkurunziza į valdžią atėjo 2005 metais išrinktas parlamento, nors tikėjo, kad vadovauti šiai Rytų Afrikos valstybe jį pasirinko Dievas.

Jo prieštaringai vertinamas ir pergale pasibaigęs sprendimas 2015-aisiais siekti trečiosios kadencijos nugramzdino Burundį į gilią politinę krizę, per kurią prasiveržęs smurtas pareikalavo mažiausiai 1 200 gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių gyventojų palikti šalį. Valdžia pradėjo susidorojimą su opozicija ir žiniasklaida.

P. Nkurunziza mirė praėjus kelioms savaitėms po gegužės 20-osios prezidento rinkimų, kuriuose pergalę iškovojo jo pasirinktas valdančiosios partijos kandidatas Evariste Ndayishimiye (Evaristė Ndajishimijė). Praėjusį ketvirtadienį konstitucinis teismas patvirtino rinkimų rezultatus. Septynerių metų kadencijai naujasis prezidentas turėjo būti prisaikdintas rugpjūčio mėnesį.

Burundžio prezidentūros antradienį paskelbtame pranešime sakoma, kad  P. Nkurunziza savaitgalį buvo paguldytas į ligoninę, o pirmadienį jo sveikatos būklė „staiga pasikeitė“.

Mirus prezidentui Burundyje nuo antradienio skelbiamas septynių dienų gedulas.

Pasak prezidento atstovo spaudai Antano Bubnelio, susitikime dalyvaus finansų, žemės ūkio, aplinkos, energetikos, ekonomikos ir inovacijų, švietimo ir mokslo, užsienio reikalų ministrai bei susisiekimo viceministras.

„Susitikimo metu bus aptariami Lietuvos veiksmai ir pozicijos dėl daugiametės finansinės programos bei Europos Gaivinimo instrumento, apsikeista nuomonėmis dėl prioritetų Lietuvoje“, – BNS sakė A. Bubnelis.

Vėliau prezidentas su EK vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu telefonu aptars ekonomikos prognozes, EK įžvalgas dėl galimų pokyčių Lietuvos darbo rinkoje ir galimą gyventojų pajamų mažėjimą, ES atsaką į ekonominę krizę ir daugiametį biudžetą.

Europos Komisija gegužės pabaigoje oficialiai pristatė pasiūlymą steigti 750 mlrd. Europos atsigavimo fondą. Jame 500 mlrd. eurų būtų subsidijos, o 250 mlrd. eurų paskolos. Lietuvai siūloma 3,9 mlrd. eurų subsidijų ir 2,4 mlrd. eurų paskolų.

Kartu su atsigavimo fondu EK pateikė ir atnaujintą 2021-2027 metų ES biudžeto projektą. Iš pateiktų dokumentų kol kas nematyti, kad Lietuvai būtų esminių pokyčių dėl sanglaudos, žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės finansavimo, tačiau didinama parama Europos infrastruktūros programai CEF, iš kurios didele dalimi gali būti finansuojamas geležinkelio projektas „Rail Baltica“.