Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 39, dešimt susilaikė.

Palaikančiųjų veto atmetimą buvo visose Seimo frakcijose, išskyrus Laisvės partijos. Visi Seimo posėdyje dalyvavę jos nariai balsavo prieš naktinių optinių prietaisų naudojimą medžiojant.

Atmesti veto reikia ne mažiau kaip 71 parlamentaro balso.

„Šiandien diskusija yra apie naujos brangios pramogos įteisinimą, nieko daugiau“, – ragindamas palaikyti veto sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Tuo metu Seime dirbantys medžiotojai teigė, kad pataisa užtikrins laukinių gyvūnų gerovę.

Sveikindamas parlamento sprendimą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas padėkojo 30 tūkst. medžiotojų bendruomenės vardu.

Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos medžiotojai yra patys didžiausi šalies gamtos draugai.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos medžiotojai yra patys didžiausi šalies gamtos draugai. Ir jei ne jie, tokios žavingos gamtos, žvėrių gausos Lietuva neturėtų“, – pranešime spaudai teigė jis.

Gruodį Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis patvirtinti medžioklėje leidžiamų ir draudžiamų naudoti įrankių sąrašai.

Viename ir sąrašų numatyta, kad medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras galima naudoti naktinius taikiklius.

Prezidentas šias pataisas vetavo, nes, jo teigimu, naktinių taikiklių naudojimas sudarytų sąlygas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui. Be to, būtų sunkiai įmanoma užtikrinti tokių įrankių panaudojimo kontrolę, nes aplinkosaugininkai neturėtų galimybių nustatyti, ar žvėris nušautas naudojant naktinį taikiklį, ar be jo. Pasak prezidento, dėl to administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje faktiškai taptų nepritaikoma.

Įstatymo pataisą dėl naktinių taikiklių įteisinimo inicijavo Kaimo reikalų komiteto narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.

Ketvirtadienį jis teigė, kad prezidento veto rodo nepasitikėjimą medžiotojų bendruomene.

„Panašu, kad kiek buvo klausimų ir diskusijų Seime po pirmo balsavimo dėl veto atmetimo, panašu, kad (prezidento– BNS) patarėjai, kurie ir vakar, ir šiandien aktyviai skambina Seimo nariams ir daro poveikį, kad jie tik nebalsuotų, nedalyvautų, tai šiuo atveju turbūt parodo (...), kad tai vis dėlto ne prezidento veto, o prezidento ego“, – tvirtino K. Mažeika.

„Gaila, kad prezidentas neišgirdo medžiotojų bendruomenės, jog tas įrankis nėra koks nors stebuklas, nėra panacėja ar baubas, nes yra toks pats kaip ir prožektorius, kuris naudojamas tamsiu paros metu“, – sakė jis.

Konservatorius Audrius Petrošius tvirtino, kad laukinių gyvūnų populiacija Lietuvoje yra smarkiai išaugusi. Jo teigimu, ne vienetais, o kartais padaugėjo automobilių susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejų.

Jis pabrėžė, kad funkciją reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją valstybė yra pavedusi medžiotojams, todėl jai turi būti suteikti ir atitinkami įrankiai.

Naktinių taikiklių įteisinimo šalininkai taip pat sako, kad šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo – žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas. Jie taip pat tvirtina, kad naktinio matymo priemonių turėjimas padėtų ir krašto gynyboje, ir kovojant su afrikiniu kiaulių maru.

Aplinkosaugininkai teigia, kad toks leidimas sudaro prielaidas brakonieriavimui, nes nėra praktinių galimybių kontroliuoti, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami medžiojant tik tuos gyvūnus, kuriuos nurodo šis įstatymas.

Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė ketvirtadienį teigė, kad naktinių prietaisų įteisinimo medžioklėje šalininkų argumentus dėl prisidėjimo prie krašto gynybos ir kovos su afrikinių kiaulių maru ne kartą atmetė tų sričių ekspertai.

„Ko aš pasigendu šioje diskusijoje, tai tradicinės medžioklės puoselėjimo ir medžiotojų kompetencijos kėlimo, profesionalumo, o ne tiesiog naujų žaisliukų įdavimo į rankas, su kuriais galbūt ne visada mokės susitvarkyti“, – sakė ji.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad jeigu dabar medžiotojai nešertų šernų, o juos intensyviau medžiotojų, sureguliuotų jų populiaciją turimomis priemonėmis.

Iki šiol medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustatė Medžioklės taisyklės, jas tvirtino aplinkos ministras. Naktiniai taikikliai buvo draudžiamųjų įrankių sąraše.

Prezidentas apie naktinių taikiklių įteisinimą: Seime laimėjo medžiotojų partija

Atmetant prezidento veto ir medžioklėje įteisinant naktinius taikiklius Seime laimėjo medžiotojų partija, teigia prezidentas G> Nausėda.

„Lietuvoje yra tik dvi partijos – medžiotojų ir gyvūnų saugotojų. Gaila, kad šį kartą Seime daugumą turėjo pirmieji“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare teigė valstybės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naktinių taikiklių įteisinimą palaikė net Europos žaliųjų politiniams blokui priklausančių partijų atstovai.

„Liberalų sąjūdis ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri didžiuojasi prisijungusi prie Europos Žaliųjų politinio bloko ir turėtų skleisti žaliųjų politinę mintį, susivienijo ir, matyt, ne paskutinį kartą. Manau, tai rudenį galės įvertinti rinkėjai“, – teigė G. Nausėda.

„Taip, žinoma“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta, ar pasirašytų kreipimąsi į šalies vadovą, jei toks atsirastų parlamente.

Ji taip pat pridūrė neabejojanti, kad kreipimasis į G. Nausėdą atsiras.

„Tai yra žmonių, kuriems medžioklė yra jų hobis, laiko praleidimo būdas, pomėgis, noras turėti įvairių dalykų toje medžioklėje, interesas. Tą interesą Seimas apgynė“, – teigė I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį nusprendė įteisinti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Prezidentui pasirašius priimtą pakeitimą, jis turėtų įsigalioti kitų metų gegužę.

Naktinių taikiklių šalininkų teigimu, šių prietaisų naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, tai yra žvėris būtų nušautas vienu šūviu, nesikankintų sužeistas, be to, tai leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

Tuo metu įteisinimo priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturės galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebus galimybių nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.

Už tai, kad prezidento grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienį po pateikimo balsavo 122 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Toliau projektą svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tuomet jis grįš galutiniam balsavimui į Seimo salę.

Prezidento veto pristatęs vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis sakė, kad susiaurinus VTEK įgaliojimus ir perdavus savivaldos politikų galimus pažeidimus tirti vietos komisijoms tyrimai gali būti vilkinami, priimami šališki sprendimai.

„Toks pakeitimas reikštų, kad savivaldybių tarybų narių ir merų elgesio tyrimas būtų išimtinai savivaldybių tarybų sprendimu sudarytose etikos komisijose. (...) Susiaurinus VTEK įgaliojimus ir suteikus juos tik savivaldybių tarybų etikos komisijų kompetencijai, tokio tyrimo terminai įstatyme nebūtų nustatyti, ir tai galėtų sudaryti prielaidas šiuos tyrimus tęsti neribotą laiką, nepriimant jokio sprendimo, kurį vėliau būtų galima apskųsti VTEK“, – kalbėjo A. Kabišaitis.

Už prezidento veto pasisakęs konservatorius Vilius Semeška prezidento sprendimą vadino savalaikiu ir svarbiu sklandžiai demokratijos raidai.

„Priimant pataisas prie gerų norų buvo įvelta pakankamai didelė klaida, aš tikiuosi, kad ji nesąmoningai buvo įvelta. Labai svarbu skaidrumo ir sąžiningumo principą išlaikyti, mes puikiai žinome, kaip formuojamos savivaldos etikos komisijos ir kaip dauguma gali tirti savo daugumos asmenį, ar jis pažeidė įstatymą, ar ne“, – sakė V. Semeška.

Prezidentas birželį Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžinęs pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Seimo priimtos ir prezidento vetuotos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – komisija anksčiau nurodė BNS pateiktame komentare.

VTEK taip pat pažymėjo, kad po pataisų priėmimo komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų.

„Taip“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė politikė, paklausta, ar turi palaikymą koalicijoje atmesti veto.

Praėjusią savaitę šalies vadovas vetuodamas projektą pasiūlė Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, Baltarusijos piliečių išskyrimas yra tinkamas.

„Atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį, į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės lūkesčius. Tai manau, kad judėkime šita kryptimi ir Seimas sprendimą jau priėmė“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

Ne, tai yra daug sudėtinių dalių, kur turbūt mūsų lūkesčiai yra ir į pačia valstybę, ir į tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusija, kurį mes norime padėti puoselėti, na, neatstumti tų žmonių.

„Ne, tai yra daug sudėtinių dalių, kur turbūt mūsų lūkesčiai yra ir į pačia valstybę, ir į tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusija, kurį mes norime padėti puoselėti, na, neatstumti tų žmonių“, – paklausta apie sankcijų suvienodinimą teigė valdančiosios partijos parlamentarė.

„Dvasinis suverenitetas“

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.

„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.

„Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją į laisvę, demokratiją, į tas vertybes, kurios mums svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas“, – teigė ministras.

G. Landsbergis pabrėžė, kad balsuos už tai, jog būtų atmestas prezidento veto, taip pat ragins ir kitus parlamentarus priimti tokį patį sprendimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Prezidentūros teigimu, priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.

G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra  pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.

Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.

G. Nausėda siūlo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme įtvirtinti, kad Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.

Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.

G. Nausėda įstatymą siūlo papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.

Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.

Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.

Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.

Šalies vadovo vertinimu, įstatymu suteikiami neproporcingai dideli įgaliojimai tvarkyti asmens duomenis.

„Lietuva yra euro zonos ir vieningos mokėjimų sistemos narė, tad kol nėra suformuoto aiškaus europinio specialiųjų kategorijų asmens duomenų tvarkymo atliekant mokėjimų operacijas standarto, negalime priimti Mokėjimų įstatymo su tokiais plačiais, beprecedenčiais duomenų tvarkymo įgaliojimais. Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta“, – pranešime teigė G. Nausėda.

Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas.

Vetuodamas jas šalies vadovas siūlo atsižvelgti į kitų euro zonos šalių patirtį ir nustatyti proporcingą asmens duomenų rinkimo ir apsaugos santykį, be to, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad mokėjimų paslaugos apima ne tik pavedimų vykdymą, todėl projektu duomenų tvarkymo įgaliojimai yra per platūs.

Finansų ministerija teigia, kad rengiant projektą įvertinta Europos Sąjungos šalių praktika bei kitų institucijų rekomendacijos, tačiau žada atsižvelgti į prezidento pastabas. 

„Tiek asmens duomenų saugumas, tiek užtikrintas mokėjimų sistemos veikimas ir toliau išlieka visų mūsų prioritetu. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenų apsaugos valdybos gaires, Lietuvos banko prašymą imtis teisėkūros veiksmų bei suderintas su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijomis“, – teigiama ministerijos komentare BNS.

Prieš dvi savaites priimtomis pataisomis specialiuosius duomenis finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.

Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

Esminė žmogaus teisė į duomenų apsaugą turi būti užtikrinta.

Pataisoms prieštaravęs socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus – jų rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, lytinį gyvenimą ir orientaciją, taip pat sveikatą, genetinius, biometrinius duomenis.

Prezidentas pabrėžia, kad asmens privataus gyvenimo neliečiamumas yra ginamas Konstitucijos, o įstatymu šią teisę riboti galima tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo ir ne labiau negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti.

„Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis jų veikloje. Priimtas įstatymas yra ydingas, todėl  prašome prezidento pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje numatyta teise ir grąžinti priimtą įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti“, – teigia Seimo narė Laima Nagienė.

Parlamentarė pažymi, kad nuo pat galimybės skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio paramai atsiradimo pradžios religinės bendruomenės ir bendrijos buvo vienos iš galimų paramos gavėjų. Tačiau, pasak L. Nagienės, ne visos religinės bendrijos turi ir gali turėti nevyriausybinės organizacijos, kaip ji apibrėžta Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, statusą.

Tai reiškia, kad galimybės gauti tokią paramą nebetenka religinės bendruomenės, valstybinės švietimo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos, kurioms tokia gyventojų parama buvo svarbus finansinis ramstis.

„Tokiu būdu pagal priimtas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios formaliai vykdo tik religinę veiklą, yra užkertamas kelias pretenduoti į gyventojų skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri visuomet buvo svarbi religinės bendruomenės ir bendrijos veiklos užtikrinimo dalis. Manome, kad toks priimtas pakeitimas yra mažų mažiausiai nepakankamai išdiskutuotas“, – sako L. Nagienė.

Seimo frakcijos atstovų teigimu, vertinant įstatymo pataisomis įtvirtinto apribojimo skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį biudžetinėms įstaigos, paminėtina, kad daug metų dalis šio mokesčio, skirta švietimo įstaigoms, buvo ženkli šių įstaigų biudžeto dedamoji dalis.  

Pasak Seimo narės L. Nagienės, ši finansinė parama yra švietimo įstaigų bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų remontą.

„Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Nesuteikiant galimybės pretenduoti į šią paramą ir kartu negarantuojant alternatyvaus pakankamo papildomo finansavimo švietimo įstaigų reikmėms, nepagrįstai skubotai ir ženkliai bloginama šių įstaigų finansinė padėtis. Tačiau kur kas finansiškai geresnėje situacijoje esančios privačios mokyklos ir toliau išsaugos galimybę gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies“, – sako L. Nagienė.

„Aš jį vetuoju“, – kalbėdamas per televiziją paskelbė A. Duda, šį teisės akto projektą griežtai sukritikavus Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai.

Lenkų parlamentarai priėmė šį įstatymą anksčiau šį mėnesį.

Varšuvos vyriausybė aiškina, kad gruodžio 17 dieną priimtas įstatymas neleis įmonėms iš šalių, nepriklausančių Europos ekonominei erdvei, turėti Lenkijos žiniasklaidos įmonių kontrolinių akcijų paketų ir kad tokiu būdu Lenkijos žiniasklaidos aplinka bus apsaugota nuo galimai priešiškų veikėjų, tokių kaip Rusija.

A. Duda sakė pritariąs šiam principui, tačiau pabrėžė, kad jis neturėtų būti taikomas esamiems verslo susitarimams ir investicijų sutartims.

„Žmonės, su kuriais kalbėjausi, yra susirūpinę dėl situacijos. Jie turėjo įvairių argumentų. Kalbėjo apie taiką ir ramybę... Kad mums nereikia dar vieno konflikto, dar vienos problemos. Jau dabar turime daug problemų“, – sakė jis.

A. Dudą tvirtai palaiko valdančioji Lenkijos konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tačiau anksčiau tarp prezidento ir politinės jėgos vadovybės buvo iškilę nesutarimų.

2017 metais prezidentas sukėlė audrą vetuodamas dvi teismų reformas, kurios, jo nuomone, suteikė per daug galių generaliniam prokurorui, kuris taip pat yra teisingumo ministras.

Kritikai mano, kad minimas teisės aktas yra nukreiptas prieš nepriklausomą naujienų kanalą TVN24, nes praktiškai įstatymas priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą.

TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų TVN24, konkuruojantį su vyriausybę palaikančia visuomenine televizija TVP.

JAV reikalų patikėtinis Varšuvoje Bixas Aliu (Biksas Aliju) anksčiau ragino A. Dudą vetuoti šį įstatymą, „itin nuvylusį“ Vašingtoną.

„Tikimės, kad prezidentas Duda vadovausis ankstesniais pareiškimais ir pasinaudos savo lyderyste žodžio laisvei ir verslui apsaugoti“, – tada sakė B. Aliu.

Europos Komisijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas) irgi anksčiau sakė, kad minimu įstatymo projektu „didinamas spaudimas“ žiniasklaidai ir sukeliamas „didelis pavojus žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui Lenkijoje“.

Tūkstančiai lenkų anksčiau šį mėnesį prie prezidentūros Varšuvoje protestavo prieš šį įstatymą, daug susirinkusiųjų mojavo ES vėliavomis ir skandavo „Laisva žiniasklaida!“.

„Discovery“ savo ruožtu sakė, kad tas teisės aktas „turėtų kelti nerimą bet kuriai Lenkijoje investuojančiai įmonei ir visiems, kuriems rūpi demokratija ir spaudos laisvė“.

2015 metais į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau kontroliuoja visuomeninį transliuotoją TVP ir pavertė jį savo ruporu. Valstybė taip pat kontroliuoja didelę dalį regioninės spaudos.

Nuo PiS išrinkimo į valdžią Lenkija organizacijos „Reporterių be sienų“ (RSF) pasaulio spaudos laisvės indekse nukrito 46 vietomis ir dabar yra 64 vietoje.

„Jie (valdantieji – BNS) mobilizavosi, jie net į komandiruotes nesiuntė žmonių, bet pasekmės, kurios bus, bus labai graudžios. Mes šešėlinėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybėje nagrinėjome tuos dalykus ir žiūrėjome kitų šalių praktikas“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikas.

„Ten, kur tai buvo padaryta, kur turėjo patys darbuotojai mokėti už testus, yra tokių šalių Europos Sąjungoje, ten kilo problemos, nes žmonės išeidinėjo iš darbo, didėjo nedarbas“, – pridūrė jis.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento veto anksčiau priimtoms pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus.

Ten, kur tai buvo padaryta, kur turėjo patys darbuotojai mokėti už testus, yra tokių šalių Europos Sąjungoje, ten kilo problemos, nes žmonės išeidinėjo iš darbo, didėjo nedarbas.

Tokį parlamento sprendimą kritikuoja ir profesinės sąjungos, sakydamos, jog dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai.

Tuo metu verslo atstovai teigia esantys suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės. Pasak jų, problemų dėl darbuotojų trūkumo kilti neturėtų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas sako, kad „naivūs yra tie, kurie mano, kad jų tai tikrai nepalies“.

„Jei šnekėti apie smulkų, vidutinį verslą, tai jie nepajėgs to padaryti. (...) Dažniausiai klausiama yra stambių įmonių vadovų, tai šitoje situacijoje jie atstovauja savo pozicijai, kad nieko nepakeis. Aišku, ką tai didelei įmonei reiškia tūkstantis eurų apmokėti testus“, – dėstė jis.

Ketvirtadienį Seimas taip pat svarstė įstatymo projektą dėl mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, tačiau pakankamo palaikymo jis nesulaukė ir buvo grąžintas tobulinti.

R. Karbauskis šį sprendimą vadina „istoriniu lūžiu“.

„Šitą įstatymą įdėjo tada, kada turėjo maksimalią koncentraciją. Šitoje situacijoje tai rodo, kur yra prioritetai“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, dėl nesėkmingo balsavimo koalicijos partneriai greičiausiai „turės labai daug problemų tarpusavyje“.

Po nepavykusio balsavimo Seime Laisvės frakcijos atstovai teigė, kad partijoje kels klausimą dėl tolesnio darbo koalicijoje, tačiau pasitraukti iš valdančiosios daugumos jie kol kas neketina.

Laisvės partija valdžios neatsisakys

Po nesėkmingo balsavimo dėl narkotikų dekriminalizavimo prakalbus, kad Laisvės partijoje bus diskutuojama apie tolesnę valdančiosios koalicijos ateitį, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis grėsmės koalicijos griuvimui nemato.

„Aš manau, kad niekas negrius, jiems valdžia yra tikslas ir atitinkamai dėl to tikslo jie eis toliau“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Anot R. Karbauskio, koalicijos stabilumą užtikrina ir tai, kad Laisvės partijos nariai tam tikrais klausimais paramos sulaukia iš socialdemokratų.

Aš manau, kad niekas negrius, jiems valdžia yra tikslas ir atitinkamai dėl to tikslo jie eis toliau.

„Mes žinome, kad kai kuriais klausimais kartu su jais balsuoja socialdemokratai iš tos senos draugystės praėjusioje kadencijoje. Socialdemokratai dabar vertybiniais klausimais, ypač partnerystės klausimu, jau yra pasidarę liberalūs, tai, matysime, kaip čia bus. Tai bus tam tikri išbandymai ir atsakymai rinkėjams“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo pataisų projekto autorė Morgana Danielė ketvirtadienį sakė, kad apie koalicijos ateitį frakcijoje bus diskutuojama artimiausiu metu. Laisvės frakcijos narė nekonkretizavo, kas konkrečiai būtų sprendžiama, tačiau patikslino, jog diskusija bus apie darbo valdančiojoje daugumoje principus.