A. Užkalnio augintinė į vaivorykštės šalį iškeliavo iškart po Naujųjų. Visą gyvenimą kovojusi su inkstų ligomis, ji paneigė gydytojų prognozes.

„Jai prognozavo du mėnesius gyvenimo, bet išgyveno penkerius metus, nes buvo gydoma, prižiūrima ir tinkamai maitinama“, – pasakojo A. Užkalnis.

Atsisveikinęs su Arizona, rašytojas greitai suprato, kad nenori būti be augintinio. Jis kreipėsi į prieglaudą ir priglaudė šunį, kuris greitai tapo geriausiu draugu.

„Pagalvojau, kad nenoriu gyventi vienas. Pamaniau, kad paimsiu šuniuką iš pirmos pasitaikiusios prieglaudos, kurios įrašą pamatysiu savo instagrame. Užmigau, kitą rytą atsikėliau, pasiėmiau telefoną ir ten buvo „Linksmosios pėdutės“ iš Klaipėdos“, – pasakojo A. Užkalnis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis susisiekė su prieglauda ir paprašė augintinio, kuriam pagalbos reikia labiausiai.

„Parašiau jiems, kad duotų patį problematiškiausią šunį, kuriam reiktų daugiausiai pagalbos, kuris galės išnaudoti mano turimus resursus. Aš šuniukui galiu skirti pakankamai“, – prisiminė A. Užkalnis.

Prieglaudoje vyrui pasiūlė Rojų – penkerius metus prie grandinės ir trejus metus reabilitacijoje praleidusį šunį. Anot pašnekovo, praeities traumų padarinius Rojus, šeimininko vadinamas Rojumi Salvatore, jaučia iki dabar.

„Po penkerių metų ant grandinės jis buvo išprotėjęs šuo“, – sakė A. Užkalnis.

Rojus Salvatore bijo dviratininkų, pravažiuojančių automobilių ir tam tikrų erdvių, pavyzdžiui, aukščio ir grotelių.

Dabar Rojui Salvatore – aštuoneri. Kartu su Andriumi jiedu daug vaikšto. Juodas, sunkų gyvenimą patyręs šunelis turi tai, apie ką pririštas prie grandinės net nesvajojo. Anot rašytojo, netikėtomis dovanomis jį apdovanojo ir gyvenime atsiradęs Rojus Salvatore.

„Aš buvau pakankamai sunkioje emocinėje duobėje. Tikriausiai man jo reikėjo ne mažiau nei jam manęs. Suteikiau jam namus, o jis man suteikė labai daug emocinės pusiausvyros. Jis man labai labai svarbus“, – apie augintinį kalbėjo A. Užkalnis.

Patarimai gyvūnų augintojams iš profesionalų ir šeimininkų – laidoje „Gyvūnų pasaulis“ tik per LNK.LT ir LNK eteryje.

„Rytas prasidėjo užrištam maiše, šiukšlių konteineryje. Šiukšlių išvežėjai išlaisvino iš maišo ir paleido lakstyt aplink mokyklą. Ačiū Ugnės Karvelio gimnazijos mokytojoms, kad neliko abejingos ir priglaudė, kol atvykom. Tad gal kam matyta šita nosis Akademijoje, Kauno rajone? Gal pavyktų rasti skriaudėjus?“ – kreipėsi gyvūnų gelbėtojai.

Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnas. Taip pasielgęs žmogus tikrai sulauks policijos dėmesio.

„Šiuo metu šuo yra pas mano tėtį. Praėjusį savaitgalį laiką leido su manimi. Pas tėtį būnu kiekvieną dieną. Visada užvažiuoju iš darbo, vakare pati vedžioju, kaimynai mato, galite apklausti. Kartais ir nakvoju pas tėtį. Visą dieną būname darbuose, tai, manau, gyvūnui geriau dieną būti su žmogum, šiuo atveju – su mano tėčiu, o ne būti paliktam vienam“, – dienraščiui pasakojo R. Binkienė.

Ji nesupranta, kodėl prieglauda reikalauja grąžinti šunį ir niekas nesigilina, kad keturkojis gerai pas juos jaučiasi. Prieglaudos vadovei paskambinus pasiteirauti, kaip sekasi su augintiniu, R. Binkienė pati prasitarė, kad šis darbo dienomis apgyvendintas kituose namuose.

„Iškart pasikeitė tonas: kaip jis gali būti pas tėtį, jis turi būti pas jus, mes draudžiame, mes neleidžiame. Sakau, gerai, tariamės, kaip būtų galima išspręsti šią situaciją. Gal galima įrašyti du globėjus? Negalima. Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?“ – stebėjosi kaunietė.

Pasirašyti būtent laikiną globos sutartį, kaip pasakojo moteris, buvo prieglaudos atstovų idėja. „Mergina sakė, kad rekomenduoja laikiną globos sutartį, nes šuniukai narvuose gyvenę, neaišku, kokie bus jų higienos įpročiai ir elgesys: gal kauks, gal cyps ar ant lovos tuštinsis. Sako, žmogus visada per tą mėnesį turi galimybę apsigalvoti. Jeigu viskas gerai, gali persirašyti nuolatinę sutartį. Iš karto sakiau, kad imame su mintimi nuolat globoti“, – teigė R. Binkienė.

Nebuvo pasiūlyta jokios kitos išeities, tik grąžinti šunį. Kaip po trijų savaičių jį grąžinti, jeigu gyvūnas prie mūsų jau priprato, džiaugiasi, yra linksmas?

Pašnekovė sakė nesuprantanti, kodėl aktyvus 80-metis neva negali pavedžioti šuns. „Mes visi prižiūrime šį šuniuką. Aš už jį atsakinga. Nežadu atiduoti. Tegul mane paduoda į teismą. Prieglauda perpildyta, bet jokias kalbas nesileidžia, liepia grąžinti. Tik teisininkai, policija ir antstoliai. Galite atvažiuoti pažiūrėti, kaip jis pas mane gyvena, kaip – pas tėtį: turi guolius, viskas supirkta, bet nesileidžia į kalbas. Nesuprantu tokio kategoriškumo. Vyksta didžiulis feisbukinis karas. Nežinau, ar prievartos būdu ims šunį, duris lauš, nežinau“, – situaciją iš savo pusės nušvietė moteris.

„Penkta koja“ viešai pateikė savo poziciją feisbuke

„Situacija trumpai: moteris paėmė dvejų metų šunį laikinai globoti sau, atidavė kitam – 80-mečiam tėvui. Papasakosime plačiau, nes moteris su vyru bando ieškoti „šiltų ryšių“ su vadove ir teisingumu. Žodžiu, metų metus kalbame apie teisingo šuns pasirinkimą. Kiek žmonių esame supykdę, kurie atvyko į prieglaudą ieškoti šuns dovanai mamai, tėčiui, broliui ir dar kažkam. Visada sakėme, kad šuns išsirinkti ir pasikalbėti su mumis turi atvykti pats būsimas šeimininkas. Šuo nėra dovana –  kasdien maitinti, vedžioti, dresuoti, jei reikia – gydyti ir užtikrinti visus šuns poreikius yra atsakomybė. Ypač kai į mūsų prieglaudą atvežama šimtai jaunų ir aktyvių šunų, padovanotų pensininkams, nes jiems liūdna, bet įvyksta gyvenimas – ligoninė ar dangus. Palikimus pasidalija greitai, bet neapsisprendžia, į kurią prieglaudą vežti šunis ir tada visai lieka prie namo. Gal jūsų pasaulyje taip nevyksta, na, bet pas mus – kone kas savaitę“, – dėstė prieglaudos atstovai.

Jų teigimu, dvejų metų Fiona buvo išleista į laikiną globą pas moterį.

„Išsiaiškinome, kad šuo po kelių savaičių yra nebe ten, kur turėtų būti globojamas. Prašome šunį grąžinti, nes:

A. Laikinai globai mėnesiui paėmė šunį sau – šuo priklauso mums, o moteris yra tik laikina globėja pagal laikinos globos sutartį. Dovanojimo sutarties net nėra.

B. Šunį perdavė savo tėvui (80 metų) – nesilaikė sutarties, kuri sako, kad draudžiama šunį perleisti kitiems.

C. Paaiškinus, kad prieglauda atsirenka šeimininkus, pasakė, kad jos tėvas nieku gyvu pats nebūtų šuns ėmęs, bet dabar gavo ir laikys, – grįžtame į teksto pradžią, kai sakėme, kad pats šeimininkas turi pasirinkti šunį ir su mumis pasikalbėti.

D. Sugalvoja, kad iš tėvo pasiims šunį ir augins patys, nors turi katę iš kitos prieglaudos, kurią kažkam perleis, kad šuo galėtų gyventi pas ją.

E. Grįžtant prie pirminės minties – prieglauda dovanoja gyvūnus. Prieglauda sprendžia, kas ir kuriam šuniui yra tinkamas šeimininkas. Ir šuo šitame darbe visada yra prioritetas“, – aiškino „Penktos kojos“ atstovai.

„Rugsėjo mėnesį laukiančiųjų sąraše buvo daugiau nei 100 kačių, kurioms reikia vietos. Todėl matome, kad Jungtinės Karalystės kačių savininkai patiria spaudimą, jaučia pragyvenimo kainų poveikį“, – kalbėjo gyvūnų globos organizacijos atstovė Nicola Murray.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad net trečdalis šeimininkų susiduria su didėjančiomis išlaidomis, iš kurių didžiausia dalis – veterinarijos sąskaitos, todėl ir atiduodama tiek daug gyvūnų.

Blogiausia padėtis tų, kurie laiko egzotinius gyvūnus. Jų išlaikymas dar brangesnis. Jungtinės Karalystės roplių gerovės centras kasdien sulaukia naujų gyvūnų. Nuo retų varlių iki gausybės barzdotųjų drakonų, kurie savininkams kainuoja kur kas brangiau nei jie tikėjosi.

„Tai Sebastianas – jauna žalioji iguana, kilusi iš atogrąžų šalies, todėl jai reikia aukštos temperatūros. Reikia ir labai specialaus apšvietimo, kuris suteiktų ultravioletinių spindulių. Tai – gana brangu. Komunalinių paslaugų išlaidos labai išaugo. Žmonėms tikrai sunku apmokėti sąskaitas“, – nurodė Nacionalinio roplių gerovės centro direktorius Chris Newman.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ne tik didelės veterinarijos gydytojų sąskaitos, bet ir išaugusios augintinių maisto ir reikmenų kainos privedė gyvūnų savininkus prie širdį veriančios dilemos – spręsti, ar atsisakyti savo draugų.

„Iš tikrųjų jie nenori atiduoti savo augintinių. Čia dirbantiems darbuotojams labai sunku, nes kiekvieną dieną tenka braukti ašaras. Tai žmonės, kurie be galo myli gyvūną, nenori su juo išsiskirti. Jie tiesiog fiziškai negali sau leisti jo laikyti“, – šnekėjo C. Newman.

Šalyje net atsirado maisto bankai gyvūnams.

„Sukūrėme programą, pagal kurią priimame maisto, kraiko ir kitų kačių priežiūros priemonių aukas. Jas paskirstome maisto bankams Jungtinėje Karalystėje“, – teigė N. Murray.

Kalbant apie šunis, pernai gyvūnų globos organizacijos per dieną sulaukdavo apie 120 skambučių savininkų, kurie nori jų atsisakyti.

Dažniausiai apvagia beglobius gyvūnus

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė tikino, kad aukų dėžučių dingimai – retas atvejis.

„Būtent paskutinis atvejis buvo užfiksuotas minėtoje veterinarijos klinikoje. Konkrečios statistikos dėl aukų dėžučių vagysčių nevedame. Panevėžio apskrityje tokio pobūdžio vagystės yra labai retos. Dažniausiai pasitaiko, kai pasisavinama aukų dėžutė, kuri skirta surinkti lėšas gyvūnams“, – sakė ji.

Liūdna ir sunku suprasti tokį žmonių elgesį.

Liūdna ir sunku suprasti

VšĮ „Mažas draugas“ savininkė Anželika Jaškuvienė patikino, kad šis nutikimas – kol kas vienintelis.

„Liūdna ir sunku suprasti tokį žmonių elgesį. Dėžutes susirenkame maždaug kas pusmetį, tad ir ši dėžutė paskutinį kartą buvo tikrinta vasarą. Kreipėmės į policiją ir tikimės, kad vagis bus surastas, nes taip elgtis su bejėgiais keturkojais – negalima!“ – sakė prieglaudos savininkė.

Vienas – pavogė be žodžių, kitas – prisistatė atstovu

Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė atskleidė, kad ir jų prieglaudos dėžutės kartas nuo karto dingsta.

Rūta Liberienė (R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.)

„Iš mūsų šiemet pavogė jau dvi dėžutes: vieną iš „JYSK“ parduotuvės, o kitą – iš „PetCity“. Labai apmaudu. Į policiją nesikreipėme. Parduotuvių kameros užfiksavo, kad „JYSK“ dėžutę pavogė vyras, o „PetCity“ – moteris, kuri prisistatė, lyg būtų mūsų atstovė ir pasiėmė aukas. Parduotuvėms esame davę sąrašą asmenų, kas, iš tiesų, gali pasiimti aukas. Tačiau, panašu, kad sąrašu ne visuomet vadovaujamasi“, – teigė moteris bei pridūrė, kad tikslaus nuostolio įvardyti negali, tačiau „JYSK“ dėžutėje turėjo būti apie 30 eurų, o „PetCity“ – dar didesnė suma.

Vadovė atviravo, kad toks vagių elgesys – nesuvokiamas. „Juk tai, lyg iš ubago pavogti lazdą. Negalima taip elgtis!“ – sakė R. Liberienė.

Renginyje surinktos lėšos buvo atiduotos gyvūnų globos namams "Linksmosios pėdutės". Anot šio renginio organizatorės, "Antri namai" įkūrėjos Sandros Tamašauskienės, iš viso buvo surinkti 502 eurai.

"Esu "Linksmųjų pėdučių" savanorė. Kartą šnekant su prieglaudos vadove Simona Šakinyte šovė mintis, kad galėčiau suorganizuoti renginį, o jeigu pavyktų, visus suaukotus pinigus skirčiau tam, kad šuniukai žiemą nesušaltų. Taip ir gimė ta idėja. Renginys buvo suorganizuotas per savaitę", – sakė S. Tamašauskienė.

Ji teigė, kad atsirado daug šaunių žmonių, kurie palaikė šią idėją, neatlygintinai vedė renginį, fotografavo, prisidėjo dovanomis.

"Kadangi viskas pabrango, ateinant žiemai, įstaigai, kuri išsilaiko iš bendruomenės, tos padidėjusios išlaidos yra didelės ir skaudžios. Be viso šito, reikia ne tik apšildyti patalpas, skirtas gyvūnams, bet ir juos gydyti, atlikti operacijas ir panašiai", – pasakojo pašnekovė.

Dalyvavo: renginyje buvo apie 50 žmonių, kurie ne tik įdomiai praleido laiką, bet ir atliko gerą darbą – padėjo prieglaudos keturkojams. L. Kravčenko nuotr.

Tai buvo ne tik labdaringas, bet ir edukacinis renginys. Vyko paskaitos, kuriose buvo pristatomi pradmenys, kas būtina norint užauginti sveiką ir laimingą šunį.

Tokia informacija ir paneigti mitai ypač padėjo tiems, kurie dar neapsisprendę dėl šuns auginimo bute.

Iš minėtos gyvūnų prieglaudos atvykę keturkojai renginio metu stebino žiūrovus ramumu ir paklusnumu.

Po renginio nemažai dalyvių priėjo prie renginio organizatorių, ragino ir vėl burtis į panašius susitikimus, nes informacija – vis dar daug kam nežinoma, bet labai aktuali.

"Sulaukėme labai gražių atsiliepimų ir asmeninių žinučių. Kai kurie priėjo po renginio ir padėkojo, paskatino burti žmones ne vien tam, kad rinktų lėšas, bet ir tam, kad teiktų informaciją, kuri yra labai reikalinga. Manau, kad jei komanda sutiks, galbūt bandysime ir kitais metais", – vylėsi S. Tamašauskienė.

„Iki šiol nepavyksta atgauti savo augintinio“, – į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietis. Jis pasakojo, kad paskambinęs tyrėjai išgirsta tą patį atsakymą: „Vyksta tyrimas. Jūsų šuo pas laikinus globėjus.“

Šuo paimtas dėl galimos nepriežiūros. Kaunietis ir jo gyvenimo draugė tikino, kad keturkojis buvo nuolat tikrinamas ir prižiūrimas veterinarijos gydytojų. Tikino, kad Bosu labai rūpinosi, jį labai myli.

Tiesa, kai šuo buvo paimtas, jį laikė rūsyje (bunkeryje) – ten, kur ir patys gyveno. „Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes“, – sakė moteris.

Policiją į patalpas įleido kaimynas, kuriam ir priklausė dalis patalpų, kuriose laikinai gyveno pora su augintiniu.

Bosas buvo paimtas, kai savininkų nebuvo namuose. Grįžę visur ėmė jo ieškoti. Kaimynai nusiuntė į prieglaudą „Penkta koja“. Savininkas neslėpė, kad ėmėsi veiksmų. Veržėsi į gyvūnų prieglaudą, konfliktavo su jos darbuotojais.

Paieškos: dėl dingusio šuns savininkas kreipėsi ir į Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, kurios inspektoriai po pranešimo apsilankė „Penktoje kojoje“. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kauno policijos atstovai patvirtino, kad dėl šuns paėmimo iš Laisvės alėjoje esančio pastato pradėta administracinio nusižengimo byla, vis dar tikslinamos įvykio aplinkybės.

Mes rečiau lankomės pas gydytojus nei Bosas. Kas geriau juo rūpinsis nei mes

„Policijos pareigūnai buvo gavę du pranešimus, susijusius su Kauno rajone, Linksmakalnyje, esančia prieglauda. Gegužės 27 d., apie 22.30 val., gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Linksmakalnyje, į šunų prieglaudos patalpas bando patekti vyras, kuris vis atidaro duris, žiūri pro langus ir vaikščioja po prieglaudos teritoriją. Nuvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai neaptiko jokių pažeidimų, vyro minėtoje teritorijoje nebuvo. Susisiekus su prieglaudos administracija, šie patikino, kad keliomis valandomis anksčiau prieglaudoje buvo incidentas, kai vyras (gim. 1962 m.), iš kurio buvo paimtas šuo dėl galimos augintinio nepriežiūros, atvyko į prieglaudą ir reikalavo grąžinti keturkojį. Tuomet tarp darbuotojo ir šuns savininko įvyko žodinis konfliktas. Į įvykio vietą gegužės 27 d., apie 16 val., nuvykus policijos pareigūnams, konfliktas išspręstas, tačiau šuo savininkui negrąžintas, nes vyksta tyrimas“, – komentavo policijos atstovai.

Dėl šių įvykių Linksmakalnio policija negavo nė vieno pareiškimo, todėl tyrimas nepradėtas. „Kartu su prieglaudos darbuotojais apžiūrėjus teritoriją, nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų“, – teigė policijos atstovai.

Kaip BNS informavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Kretingos skyriaus inspektoriai, gavę pranešimą apie Kretingoje, įtariama, blogomis sąlygomis laikomas kates, atliko patikrinimą ir nustatė, jog gyvenamajame name laikomos 48 katės – 35 suaugusios ir 13 jauniklių.

„Laikomi gyvūnai galėjo nevaržomai daugintis, todėl ir atsirado toks jų kiekis“, – informavo VMVT.

Nustatyta, kad gyvūnai nevakcinuoti, nepakankamai pašerti, nes dėl per didelio gyvūnų kiekio tarp jų atsirado konkurencija.

„Gyvūnų laikytojas geranoriškai sutiko perduoti kates gyvūnų globos įstaigai, tačiau tokį gyvūnų kiekį priimti vienai įstaigai sudėtinga. Šiuo metu apie pusę gyvūnų jau yra išvežta į prieglaudas – „Nuarą“, „Gyvūnų užuovėją“, bendradarbiaujama ir su kitomis prieglaudomis, kurios taip pat ruošia naujas vietas gyvūnams“, – pranešė VMVT.

Pasak tarnybos, už gyvūnų nepriežiūrą savininkei skirta bauda.

Pasak Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus Egidijaus Viskonto, šis „netikėtas radinys“ Kretingoje iš išorės labai gražiame name nustebino administraciją, jai teko spręsti netikėtą situaciją ieškant vietų prieglaudose.

Šiuo metu pas savininkę likusi nedidelė dalis kačių bus sterilizuotos.

„Pasiūlėme kastravimo ir sterilizavimo paslaugą pagal projektą „Pagauk, sterilizuok ir paleisk“. Einama teigiama linkme. Jei problema nebus sprendžiama, paimsime ir likusias kates“, – sakė vadovas.

Pasak E. Viskonto, į prieglaudas išvežti gyvūnai savininkei nebus grąžinti.

Šeimininkė susitinka su augintiniu Bugu po mėnesio. Berno zenenhundo veislės šuo pabėgo gruodžio 19-ąją. Šeimininkė mano, kad jį galėjo išvilioti. 

„Jokio klausymo. Jis per tvorą – ir dingo. Vyras iš karto į mašiną. Apvažinėjome viską aplinkui, šuo dingo kaip į vandenį“, – pasakoja šuns šeimininkė Lukrecija Šidlauskienė. 

Apie besiblaškantį šunį prieglaudai pranešė kaimynė. 

„Paskambino moteris, kad tas šuo blaškosi po sodų bendriją. Parsivežėme, patikrinome mikroschemą ir viskas aišku. Šeimininkė pradėjo to šuns ieškoti po savaitės“, – sako „Penktos kojos“ vadovė Agnė Volockytė.

Šeimininkė sako sulaukusi skambučio, kad Bugo neatgaus. 

„Neatiduosime, viską darysime, kad iš jūsų šuo būtų atimtas. Mes parašėme raštą policijai, kad mūsų šuo nusavintas, kad jis tikrai buvo išviliotas“, – kalba šuns šeimininkė.

Šuo prieglaudoje atsidūrė jau ne pirmą kartą, todėl A. Volockytė prašė tarnybų dėl nepriežiūros jį konfiskuoti dar anksčiau. Nenorėjo grąžinti ir dabar. 

„Jis buvo mažo svorio, kai mes jį pasvėrėme. Rašėme pareiškimą ir VMVT tarnybai, kad tai yra Berno zenenhundo mišrūnas ir jo kūno bendras svoris yra tiesiog per mažas. Bet jie buvo nusprendę gyvūną vis tiek grąžinti šeimininkei, skirdami jai baudą dėl gyvūno nepriežiūros“, – teigia „Penktos kojos“ vadovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tarnybos patikrino Bugo gyvenimo sąlygas namuose. 

Nuspręsta šunį grąžinti šeimininkei, o iš „Penktos kojos“ jį turi perimti „Nuaras“. 

Tarnybų neįleido į prieglaudą, nes nebuvo vadovės. Paaiškėjo, kad šuns prieglaudoje irgi nėra. 

A. Volockytė paaiškina, kodėl šunį perdavė kitiems, ir rodo medžiagą, kaip šuo gyveno tuo metu, kai buvo Vilniuje. 

„Bugas prieglaudoje tikrai stresavo. Seilės tekėjo, jis blaškėsi ir taip toliau. Todėl mes Bugui radome laikiną globą. Jis visą mėnesį ten ir buvo. Visoms tarnyboms buvo pranešta“, – kalba „Penktos kojos“ vadovė.

Specialistai sako, kad šunį konfiskuoti gali tik valstybinės tarnybos. 

Prieglauda parašė pareiškimą policijai dėl šeimininkės žiauraus elgesio ir šuns nepriežiūros. Šeimininkė – dėl šuns nusavinimo. 

Pasak tarnybų, vis dažniau pasigirsta istorijų visoje Lietuvoje, kai prieglaudos  paima šunis ir jų negrąžina. Vien aplink Kauną tokių įvykių per mėnesį buvo keli. 

Septynerių metų Mikis pirmą kartą susitiko su naujais šeimininkais, atvažiavusiais iš Palangos į Kauną jo pasiimti. Pekinų veislės mišrūnas rodė charakterį ir noriai žmonių neprisileido.

Šis šunelis – ne vienintelis toks paliktas prie durų. Veterinarijos kameros užfiksavo tokį vaizdą – vidury dienos vyriškis prie durų padėjo dėžutę su katinu.

„Pasišalino gan greitai, nespėjome susivokti, kas, kur, kaip. Tik per filmuojamas kameras mes supratome, kad tai – tyčinis dalykas. Žmogus tiesiog galbūt atsikratė savo augintinio“, – pasakojo veterinaras Giedrius Survila.

Priešingai nei Mikiui, katinui pasisekė labiau. Jo būklė nebuvo tokia prasta.

„Irgi vyresnio amžiaus, žinoma, išsigandęs. Kažkokių ypatingų sveikatos problemų nepastebėjome“, – sakė G. Survila.

Specialistai sakė, kad atvejų, kai gyvūnai masiškai paliekami prie durų, nebuvo jau seniai. O taip nutiko dėl to, kad Gyvūnų globėjo asociacija, iki šiol turėjusi sutartį su miesto savivaldybe rūpintis beglobiais gyvūnais ir juos anksčiau rinkdavusi, kurį laiką to nebedaro, nes sutartyje numatytos lėšos baigėsi gerokai anksčiau nei pati sutartis.

Gavę atsakymą, kad mes negalime priimti nemokamai, žmonės rastus gyvūnus tiesiog vėl atneša ir išmeta prie durų.

„Mes esame nepajėgūs priimti savo lėšomis tokius srautus gyvūnų. Mes galime priimti tik tada, kai turime laisvų vietų, todėl dažniausiai žmonės ir informuojami, jog sutarties nėra, baigėsi“, – aiškino Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgita Gustaitienė.

Kauno savivaldybė situaciją sutiko pakomentuoti raštu. „Sutartis nebevykdoma, kadangi baigėsi sutarties vykdymui skirtos lėšos. Šių metų liepos mėnesį buvo skelbti konkursai paslaugoms įsigyti. Pirkimuose dalyvių pasiūlymų nebuvo, todėl pirkimas neįvyko“, – rašė Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Kristina Skėrienė.

Žmonėms tenka patiems galvoti, ką daryti su rastais gyvūnais.

„Gaunasi vos ne skatinimas tuo gyvūnu kažkaip atsikratyti. Mes matome jau tuos pirmuosius rezultatus. Gavę atsakymą, kad mes negalime priimti nemokamai, kad savivaldybės sutartis negalioja, kad nėra įmonės, kuri aptarnautų dėl beglobių gyvūnų, žmonės rastus gyvūnus tiesiog vėl atneša ir išmeta prie durų“, – teigė J. Gustaitienė.

Savivaldybė tikino iš naujo paskelbusi konkursą pirkti paslaugas, tačiau panašu, kad procedūros gali užtrukti. Gyvūnų globėjai prognozuoja, kad jeigu artimiausiu metu klausimas nebus išspręstas, artėjant žiemai išmetamų gyvūnų gali gerokai padaugėti. O užsipildžius prieglaudoms, net ir labai norint padėti, beglobių nebebus kur laikyti.