„21 žalia rodyklė atsiras penkiolikoje sankryžų“, – teigė  Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Visockas.

Dar šešios likę iš anksčiau. Nors iki žalių rodyklių panaikinimo sostinės sankryžose kabėjo 120 tokių lentelių.

„Tai nuostabu, tik vėl dabar kitiems iš naujo pratintis“, –  kalbėjo praeivė.

„Gal ir į naudą, gal tų kamščių būtų mažiau“, – sakė vyras.

Visose savivaldybėse žalios rodyklės nuimtos kone prieš penkerius metus.

„Niekur Europoje jų nėra, ir aš manau, kad vienodinti visas taisykles, kaip yra visoje Europoje – logiška“, – kalbėjo vairavimo instruktorius Arūnas Pakėnas.

Tačiau dėl vairuotojų nepasitenkinimo tuometė Vyriausybė labai greitai apsigalvojo ir viską atšaukė. 

„Daug pykčių. Kiekvienas piktinasi, kodėl aš turiu laukti prie šviesoforo ir negaliu pasukti į dešinę, jeigu priešais kelias – tuščias“, – pasakojo Druskininkų savivaldybės atstovas Juozas Grigas.

„Tikrai yra sankryžų, kur gali su ja pravažiuoti greičiau. Mažesni kamščiai tada būtų“, – kalbėjo gatvėje sutikta moteris.

„Kiekviena savivaldybė galėjo įsirengti lentelę ten, kur pageidauja ir nori. Kartais savivaldybės neįvertindavo ir eismo saugumo kriterijaus“, – tikino Transporto kompetencijų agentūros (TKA) transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atgal susigrąžinti žalias rodykles savivaldybės gali jau seniai. E. Morkūnas teigė, kad toks procesas vyksta jau trejus metus. Tiesa, susigrąžinti gali ne visas.

„Atlieka eismo saugos, transporto srautų modeliavimo vertinimą. Tada  priimamas sprendimas“, – pasakojo E. Morkūnas.

„Daug medžiagos reikia pateikti apie tas minimas sankryžas. Tai – ir vaizdinė medžiaga, ir eismo srautų duomenys piko metu. Reikia pateikti tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių“, – šnekėjo J. Grigas.

Druskininkų savivaldybė susigrąžino dešimt iš dvylikos žalių rodyklių, bet apmaudo neslepia. Nepamatuoti valdžios sprendimai papildomai kainavo nemažai nervų ir pinigų.

„Galima buvo nepritaikyti visai Lietuvai to nutarimo demontuoti. Galbūt reikėjo kažkokią analizę atlikti“, – mąstė J. Grigas.

Tai galbūt placebo efektas, kažkoks psichologinis poveikis nepatenkintiems vairuotojams, kurie dažnai viskuo nepatenkinti.

Vilnius  rodykles nusprendė grąžinti tik dabar. Užtruko keletą metų užtruko kol viską tinkamai išanalizavo. 

„Buvo nagrinėjama pagal reikalavimus projekte. Dabar gauti TKA pritarimai, todėl jos dabar ir grąžinamos“, – sakė Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas A. Visockas.

Tačiau dalis ekspertų mano, kad sugrąžinus rodykles – spūstys nesumažės.

„Kad ir penkiolika jų, kai yra šimtai automobilių – realios įtakos neturės. Tai galbūt placebo efektas, kažkoks psichologinis poveikis nepatenkintiems vairuotojams, kurie dažnai viskuo nepatenkinti“, – teigė vairavimo instruktorius A. Pakėnas.

Neva tai – panašiau į bandymą prisigerinti rinkėjams.

„Pagrindinis dalykas – sankryžos bus tiek saugios, kiek patys vairuotojai elgsis saugiai ir laikysis Kelių eismo taisyklių“, – tvirtino E. Morkūnas.

Vairuotojai grąžintomis rodyklėmis patenkinti. Nors priekaištų dėl švaistomų pinigų valdžiai negaili.

„Reik racionaliai pagalvoti prieš priimant tokius sprendimus. Dabar čia vieni ateina sako, kad reikia, kiti ateina – nereikia. Blogai“ – kalbėjo gatvėje sutiktas vyras.

„Niekas neskaičiuoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigų. Niekas nevertina mūsų darbo, niekas nevertina, kad mes įdedame tiek pastangų uždirbdami mokesčius mūsų valstybei“, – mintimis dalijosi praeivė.

„Kas nedirba, tas tikriausiai neklysta“, – sakė kita moteris.

„Keista. Matyt, kažkas iš to gauna naudą“, – svarstė vyras.

Tiesa, Vilniaus savivaldybė aiškina, kad lentelių nukabinimas kainavo tik porą tūkstančių, tačiau sudėjus visus darbus: kelio ženklų korekciją, šviesoforų keitimus, eismo juostų perbraižymą, suma sostinėje išaugo iki 100 tūkst. eurų.

„Aš turėčiau susipažinti dar geriau su tų priekaištų turiniu. Mano žiniomis, konkursas buvo organizuotas skaidriai, tačiau detaliau susipažinęs su informacija aš galėsiu detaliau atsakyti į šitą klausimą“, – žurnalistams Medininkuose pirmadienį sakė G. Nausėda.

Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešojoje erdvėje teigia, jog pirmasis Lietuvos rengtas vėjo parko Baltijos jūroje konkursas, kurį preliminariai laimėjo „Ignitis grupė“, buvo parengtas vienai įmonei, o konkurencija jo metu buvo simbolinė.

Praėjusią savaitę „Verslo žinios“ skelbė, jog konkurse pritrauktas 20 mln. eurų vystymo mokestis, proporcingas vienam išvystytos galios megavatui, yra mažesnis nei kitose šalyse rengtuose aukcionuose.

Be to, dalis susidomėjimą konkursu anksčiau skelbusių įmonių dar kovą BNS teigė aukcione nusprendusios nedalyvauti dėl pakeisto dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumo, didelių reikalavimų bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.

Apie tai, kad preliminariai laimėjo be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, liepą paskelbė pati „Ignitis grupė“. Jos įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautine  jūrinių vėjo parkų vystytoja „Ocean Winds“ už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Anksčiau šį mėnesį konkursą organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kreipėsi į vyriausybinę strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl konkurso laimėtojos atitikties nacionalinio saugumo interesams.  Tikimasi, kad konkurso laimėtojas oficialiai bus žinomas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti rugsėjį – iki tol Energetikos ministerija su Europos Komisija turi suderinti valstybės skatinimo schemą.

Vilniuje, Žvėryne, nutiestame dviračių ir pėsčiųjų take – dviračių kelias išasfaltuotas, bet pėstiesiems skirtas takas – dulkėtas žvyrtakis. Dėl šios priežasties pėstieji renkasi eiti dviračių taku, kuriame eismas didžiulis, todėl neretai kyla nesusipratimų bandant taką pasidalinti.

Pakalbinti vilniečiai dalijasi savo nuomonėmis ir patirtimi.

„Na, aš turiu batus plauti kas antrą dieną po pasivaikščiojimo šiuo taku. Turbūt būtų geriau, jei jis būtų išasfaltuotas, bet kodėl nėra – pasakyti negaliu. Išasfaltuotu dviračių taku dviratininkai greitai važiuoja, aš nenoriu jiems trukdyti, o pasivaikščiojimams takas, aišku, gerai, kad bent toks yra, bet būtų geriau, jei jis būtų asfaltuotas“, – komentavo taką neretai praeinantis pilietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas, taką aplankantis ir pėsčiomis, ir su vežimėliu, ir dviračiu, dalijasi nemaloniu incidentu, kilusiu dėl tako nevienodumo.

„Aš esu tėtis su vežimėliu ir kartu dviratininkas. Puikiai suprantu brolius ir seses dviratininkus. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, dabar yra pats darbo dienos vidurys, žmonės dirba, jų čia dabar nepamatysime, bet jei ateitumėte čia vakare – pamatytumėte, kad čia nėra net obuoliui kur nukristi. Puikiai žinau, kad dėl to mamos ar tėčiai su vežimėliais eina tiesiog dviratininkų taku, nes čia neįmanoma praeiti. Pilna žmonių, pilna dviratininkų, paspirtukininkų. Mano žmona neseniai čia irgi ėjo su vežimėliu, ėjo dviračių taku ir buvo apšaukta ir netgi pastumta“, – atviravo vilnietis.

Kitas, paklaustas, kaip vertina dviratininkų ir pėsčiųjų draugystę Vilniuje, neslėpė, kad ji – nekokia.

Visa tai yra vienas labai didelis chaosas.

„Žinokit, prastai. Todėl, kad trūksta susikalbėjimo, dažnai vieni ar kiti ne visai išmano Kelių eismo taisykles. Matyti, kad trūksta edukacijos, tarpusavio supratimo, bendro eismo supratimo – ir automobilių, ir dviratininkų, pėsčiųjų, paspirtukininkų. Visa tai yra vienas labai didelis chaosas.“

Šviesiais marškiniais pasipuošęs vyras, žurnalistės paklaustas, ar pėstieji yra įkalinti šioje situacijoje, papasakojo savo patirtis.

„Manau, kad taip. Tiesiog dėl dulkių. Nemalonu. Tikrai, manau, galima būtų geresnę dangą padaryti. Susikalbėjimo tarp dviratininkų ir pėsčiųjų trūkta. Dažnai ir pačiam tenka eiti dviračių taku, pavyzdžiui, kai lyja lietus ar po lietaus, nes neasfaltuotu pėsčiųjų taku tiesiog nepatogu eiti. O kai eini dviračių taku, dažniausiai kas nors signalina, bando nustumti ar pan.“

Situaciją pakomentavo ir Vilniaus savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas.

„Tik kelios tokios vietos yra Vilniuje – viena Žvėryne, kita Antakalnio pabaigoje. Toks sprendimas buvo projektuotojų priimtas dar tuo metu, kai buvo takas buvo projektuojamas ir tai buvo daryta

prieš daugiau nei penkerius metus. Siekiant saugoti gamtinę aplinką norėjosi kuo daugiau laidžių dangų ir dėl to buvo priimtas būtent toks spendimas. Šiai dienai suprantame, kad jis, na, nebūtinai pasiteisinęs ir naujuose projektuose tokių sprendimų ir nenumatome.

Viena vertus, mes turime žaliuosius tikslus ir norime, kad kuo daugiau dangų sugertų vandenį, kita vertus, matome, kad patogumas, aišku, yra didesnis, kai yra kitokios – kietos, dangos.“

Paklausus, ar yra planuose tokius takus asfaltuoti, atsakė, kad kol kas jie pakankamai patogūs.

„Artimiausių metų planuose nėra numatoma tvarkyti tų takų, visgi, sausu oru jie yra pakankamai patogūs ir jais tikrai įmanoma eiti, tai nėra kažkoks labai didelis nepatogumas. Aišku, žiūrėsime, vertinime situaciją ir jei matysime, kad yra didelis poreikis tvarkyti tą taką, tai yra tikimybė pakeisti jį į kietą dangą.“

„Nelegalių sąvartynų Klaipėdoje yra nemažai ir jų vis daugėja. Dažniausiai tai yra nuošalios miesto vietos, apie kurių egzistavimą daugelis žmonių neturi nė supratimo. Bet tiems, kas nenori tvarkingai atsikratyti atliekų, jos yra puikiai žinomos. Ten galima rasti visko – nuo vaikų žaislų, senų baldų, televizorių iki automobilių padangų“, – pasakojo I. Kubilienė.

Savivaldybę informacija apie tokias vietas pasiekia įvairiais būdais. Dažnai valdininkai sako, kad apie tai praneša gyventojai, tik neužsimena, kokiu tonu gyventojai su jais bendrauja.

„Pastebėjau, kad klaipėdiečiai mėgsta priekaištauti dėl nelegalių sąvartynų. Siunčia laišką su didžiausia pretenzija: „Ar jūs nematėte, koks baisumas yra Kaštonų gatvėje?“ Matėme, aš pati ten buvau ir mačiau. O kaip jis ten atsirado? Jie norėtų, kad savivaldybė pasirūpintų šio ploto valymu. Bet juk tai bus daroma visų mūsų – klaipėdiečių pinigais, kurie galbūt galėjo būti panaudoti kokio nors dviračių tako įrengimui. Tokių pasipiktinimo laiškų autorių norėtųsi paklausti, ar jie patys nors vieną šiukšlintoją sutramdė? Mes iškuopsime šią vietą, bet už mūsų visų pinigus. Todėl norėtųsi daugiau pilietiškumo“, – kalbėjo valdininkė.

Mes iškuopsime šią vietą, bet už mūsų visų pinigus.

Nežinia, kuri instancija nesužiūrėjo, kad garažų savininkų bendrija Kaštonų gatvėje išsikėlė nesutvarkiusi savo ploto. Garažai iškeliavo, o toje vietoje liko siaubingas sąvartynas.

Gali būti, kad šiame plote yra užterštas gruntas, jo iškasimas gali dar labiau pabranginti teritorijos išvalymą.

Sutvarkyti buvusios garažų bendrijos teritoriją kainuos milžiniškus pinigus – galbūt 500 tūkst. eurų, nes užteršta teritorija – milžiniška. Tačiau aplinkosaugos tikslams teskirta 140 tūkst. eurų.

„O juk šį plotą užteršė ne kas kitas, o žmonės, kurie ilgą laiką naudojosi šiuo plotu, o paskui išsigabeno savo garažus. Už savo vartų išmetė viską, ką buvo sukaupę, ir paliko. Tikėtina, kad ten visokias atliekas klaipėdiečiai naktimis veža iki šiol“, – svarstė I. Kubilienė.

Dauguma garažų iš Kaštonų gatvės jau iškelta.

Jeigu savivaldybė šį plotą aptvarkys, bus sprendžiama, koks galėtų būti tolesnis šio sklypo likimas. Neatmetama galimybė, kad jis bus parduotas.

Šiemet masinės talkos Klaipėdoje nebuvo organizuojamos, tad nemokama darbo jėga miesto šiukšlynams kuopti nepanaudota.

Asta Sungailienė pabrėžia, kad leidėjai buvo prenumeratorius įpratinę žurnalus ar laikraščius gauti arba anksčiau nei jie pasirodo prekyboje, arba anksti ryte, o Lietuvos paštas tokios paslaugos neteikia. Jos teigimu, leidėjai prieš kelerius metus nesutiko sudaryti rytinių pristatymo sutarčių.

„Nematome sistemiškai, kad iš tikro tai būtų pablogėjimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė.

Taip ji reagavo į asociacijos „Nacionalinė spauda“ pareiškimą, kad prenumeratos pristatymo paslauga blogėja – sausį Lietuvos paštui jau pateikta daugiau kaip 600 skundų, kad leidiniai nepristatomi visai ar smarkiai vėluoja.

Pasak A. Sungailienės, vėlavimo pasitaiko, nes daug laiškininkų serga arba izoliuojasi dėl koronaviruso.

Nematome sistemiškai, kad iš tikro tai būtų pablogėjimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais.

„Kai žiūrime statistiką, vertiname, kad atsižvelgiant į tai, į skaičių, kiek esame paveikti koronaviruso pandemijos laiškininkų dalyje, mes net labiausiai probleminiuose taškuose, kur iškritimai darbuotojų procentiškai tokie dideli, kad negalime rasti, kas uždengtų, teturime 1 proc. laiku nepristatytos spaudos“, – sakė A. Sungailienė.

Įmonės vadovės teigimu, kaimiškose vietovėse situacija geresnė nei miestuose.

„Kaimiškose vietovėse įvertinus darbuotojų trūkumą dėl koronoviruso visai neturime jokių esminių, išskyrus pavienius atvejus“, – sakė A. Sungailienė.

„Nemenka dalis, ypač miestuose, prenumeratos dalis būdavo anksčiau pristatoma ne Lietuvos pašto. Pastaruoju metu ženkli to srauto dalis nukreipta į Lietuvos paštą. Miestuose, manyčiau, mums padidėjęs krūvis, yra vienas elementas, kurį reikia suprati – mes turime pergrupuoti savo laiškininkus“, – pabrėžė ji.

Tačiau Lietuvos pašto vadovė pabrėžė kad ankstaus rytinio pristatymo paslaugos Lietuvos paštas neteikia jau labai seniai, ir tai kelia prenumeratorių nepasitenkinimą.

„Leidėjai ar per vienus, ar kitus tiekėjus pristatydavo ankstesnėmis valandomis. To Lietuvos paštas nenumato. Tai yra, kada išleistas leidinys, tada jis ir pristatomas. Šis pokytis daliai prenumeratorių sukelia tam tikrą nepasitenkinimą, nes jų lūkestis yra išlikęs, kad būtų taip, kaip buvo“, – aiškino A. Sungailienė.

„Su leidėjais kalbėjome pieš keletą metų, įvardijome, kad tai pareikalautų ženkliai didesnių kaštų, leidėjai neišreiškė pageidavo sudaryti rytinių pristatymų sutartis“, – pabrėžė įmonės vadovė.

Asociacija „Nacionalinė spauda“ dėl, pasak jos, nuolat blogėjančios prenumeratos pristatymo paslaugos kreipėsi ir į bendrovę, ir į Susisiekimo bei Kultūros ministerijas.

Asociacijos teigimu, per šių metų sausį Lietuvos paštui jau pateikta daugiau kaip 600 skundų, kad leidiniai nepristatomi vieną arba kelis kartus iš eilės, atnešami ne laiku, vėluoja savaitę ar daugiau, iš karto gaunama po kelis leidinius.

Leidėjai sako, kad sutartyse su Lietuvos paštu nėra numatyta atsakomybės, o visi leidėjų pasiūlymai dėl sutarties pakeitimų yra atmetami.

„Prenumeratos pristatymo paslaugų kokybe nepatenkinti leidinių prenumeratoriai suirzę, užverčia skundais leidėjus. Dalis prenumeratorių nutraukia prenumeratos sutartis, dėl to leidėjai privalo grąžinti prenumeratoriams gautas lėšas“, – rašte Lietuvos paštui ir ministerijoms tvirtina asociacijos pirmininkė Ineta Stravinskaitė.

Pasak jos, ypač sudėtinga situacija Šiaulių ir Panevėžio regionuose: Šiauliuose situacija negerėja nuo 2021 metų lapkričio, kuomet pradėta reforma, po keliasdešimt skundų kasdien gaunama ir pradėjus reformą Panevėžyje.

I. Stravinskaitė primena, kad už prenumeratos pristatymą gyventojams Lietuvos paštui moka ne tik leidėjai – paslaugos kaštus kompensuoja ir valstybė.

Kaupiasi vanduo

Prieš keletą metų visas specialiąsias tarnybas pasiekė signalas, kad įtrūko Biržiškų g. 11-ojo namo sienos, laiptai tarsi kabo ore. Sulėkusios tarnybos evakavo gyventojus. Dalis jų pusę metų turėjo glaustis kitur, nes į namus nebuvo galima grįžti.

Paskui vyko ilgas namo sienų remontas: sienos ir laiptinės sutvirtintos metalo konstrukcijomis. Paskutinis darbų etapas baigtas pernai gruodį. Buvo įrengta ir nauja drenažo sistema, kad vanduo neskalautų pamatų ir ateityje būtų galima išvengti sienų skilimo istorijos tęsinio.

Tačiau gyventojams naujasis drenažas tapo galvos skausmu. Kai palyja, kieme telkšo balos, vanduo kaupiasi ir šilumos punkto patalpose.

Iki automobilių tenka eiti apsiavus guminiais batais. („Kauno dienos“ skaitytojų nuot.)

„Nežinau, kodėl senojo drenažo nepanaikino, kai įrengė naują, nes namas kaip skendo, taip ir toliau skęsta. Visi tikėjomės, kad po lietaus ir kieme vanduo nesikaups, ir nereikės guminių batų, norint pasiekti automobilį. Dabar labiausiai kenčia šilumos mazgas, nes jame kaupiasi vanduo. Kai mes matėme pirminį planą, drenažą buvo numatyta įrengti 2 m gylyje, bet dabar jis gerokai aukščiau. Dabar pamatai yra giliau nei pats drenažas. Administratoriai aiškino, kad tokį drenažą numatė projektuotojai, tad tokį esą ir įrengė. Pats drenažas buvo įrengtas anksčiau, tačiau tik gruodį objektas atiduotas vertinti komisijai ir iš savivaldybės buvo gauta kompensacija“, – pasakojo čia gyvenanti Laura.

Jos kaimynas Alfredas su „Kauno diena“ pasidalijo ir drenažo projektu, atliktais inžineriniais geologiniais tyrinėjimais bei kitais dokumentais. Vyras taip pat pridėjo ir daugiabučio namo administratoriui – bendrovei „Civinity namai“ adresuotą pretenziją dėl atliktų darbų.

„Pamatai Biržiškų g. 11 yra apie 2 m gylyje, pamatų drenažas įrengtas 1,2 m gylyje. Naujai įrengtas drenažas nesaugo sienų ir patalpų nuo vandens. Kam tas drenažas, jeigu po juo pamatai toliau plaunami? Ir vanduo bėga į patalpas kaip į šulinį. Įrodymai, koks yra pamato gylis, buvo pateikti inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje“, – teigė Alfredas.

Kam tas drenažas, jeigu po juo pamatai toliau plaunami. Ir vanduo bėga į patalpas kaip į šulinį.

Gyventojams kyla klausimų, ar jiems vėl teks mokėti iš savo kišenės už tai, kad, įrengus naują drenažą, namas toliau skęsta. Šio daugiabučio senbuviai ir taip sumokėjo ne vieną tūkstantį eurų už suskilusių sienų tvirtinimo darbus, prisidėjo ir prie naujo drenažo įrengimo, todėl laikosi pozicijos, kad lietaus surinkimo sistema turėtų veikti tinkamai, o problemas dėl rūsiuose besikaupiančio vandens savo lėšomis turėtų spręsti administratorius.

„Mes klausėme, kas atsakys už nekokybiškai atliktus darbus, kai drenažo projektas jau atiduotas vertinti. Bijome, kad vanduo išplaus pamatus ir namas vėl pradės skilti“, – nuogąstavimus išsakė kaunietė.

Tikrins dokumentus

Kauno miesto savivaldybė pinigais prisidėjo prie to, kad avarinės būklės Biržiškų g. 11-asis namas būtų sutvarkytas. Trečiam darbų etapui, kurio metu buvo įrengiamas drenažas ir stiprinami pamatai, savivaldybė skyrė 19 tūkst. eurų.

Pasak Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjo Raimundo Endrikio, didžioji dalis sumos buvo skirta pamatams stiprinti.

„Savivaldybė pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuria būsto administratorius įsipareigoja atlikti darbus ir savivaldybės skiriama pinigų suma padengti dalį gyventojų išlaidų. Savivaldybė įsipareigojo, gavusi darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, skirti numatytą pinigų sumą. Ši sutartis pasirašyta 2021 m. lapkričio pabaigoje“, – sakė specialistas.

Reaguodama į skundus, savivaldybė administratoriaus prašys pateikti statybų dokumentus, kurie bus papildomai patikrinti.

„Vertinti atliktų darbų kokybės negalime – už techninio projekto sprendinius atsako projektuotojas, už darbų kokybę ir atlikimą pagal patvirtintą techninį projektą atsako rangovas ir techninis prižiūrėtojas, tačiau, kaip jau minėjome, reaguodami į gyventojų skundus mes pareikalausime, kad administratoriai pateiktų techninį projektą, atliktų darbų aktus ir kontrolines nuotraukas. Patikrinsime, ar darbai atlikti pagal suderintą projektą“, – teigė R.Endrikis.

Problemos žinomos

Namą administruojančios bendrovės „Civinity namai“ atstovai tikino, kad daugiabučio namo gyventojai esą buvo supažindinti su pamatų drenažo projektu, pagal kurį atlikti ir darbai.

„Drenažo projektas buvo patvirtintas ir suderintas su atsakingomis institucijomis. Visą procesą stebėjo ir dalyvavo nepriklausomas techninis prižiūrėtojas. Generalinio rangovo atstovo teigimu, šilumos punkte vanduo renkasi dėl senos drenažo sistemos, kuri  nefunkcionuoja. Į neveikiančios senos drenažo sistemos šulinius vanduo patenka lyjant.

Kartu su ekspertais vertiname situaciją ir priimsime sprendimą užsandarinti arba visai pašalinti senos drenažo sistemos likučius. Dabar ruošiamės papildomiems darbams, siekdami išspręsti problemą. Už šiuos remonto darbus gyventojams mokėti nereikės“, – teigė „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius.

Tiesa, neaišku, kodėl projekte nebuvo numatyta, kad senąją drenažo sistemą reikia panaikinti.

Skundėsi administratoriaus lėtapėdiškumu

„Kauno diena“ primena, kad 2019 m. vasarą iš šio namo teko evakuoti gyventojus, nes sienose atsivėrė plyšiai. Tarpai buvo matyti ir iš lauko, ir kai kurių gyventojų butuose. Vienoje laiptinėje įskilo ir ties laiptais esančios sienos, tad laiptų pakopos tarsi pakibo ore.

„Rengėme projektus, kad tvarkytų, bet viskas iki tol buvo derinta tik popieriuje. Pastarosiomis dienomis iškrito dideli luitai, atsivėrė centimetrų dydžio plyšiai, pradėjo judėti laiptai, nežinojome, ar grįšime į namus. Namas kiaurai skilo nuo penkto aukšto“, – tąkart detalizavo viena namo gyventoja.

„Per pastarąsias dienas plyšys padidėjo per centimetrą. Yra rizika, kad laiptų aikštelės gali nuo atramų nuslysti ir tada griūtų visa laiptinė, todėl žmonėms ten vaikščioti pavojinga. Dėl šios priežasties nuspręsta, kad reikia laikinai paramstyti laiptų aikšteles, o gyventojai dabar galės tik daiktus pasiimti, nes yra atjungtos visos komunikacijos. Kol nebus sutvirtintos konstrukcijos, pirmos laiptinės gyventojai čia negalės gyventi. Manau, kad tvarkymo darbai gali trukti apie mėnesį“, – evakavus gyventojus, apie suskilusias sienas dėstė įvykio vietoje dirbęs statybų ekspertas Jurgis Ražaitis.

Prieš kelerius metus daugiabučio namo sienose atsivėrė dideli tarpai. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Tačiau tokia situacija neatsirado per naktį. Sienos pradėjo skilti gerokai anksčiau. Buvo daroma prielaida, kad prie sienų skilimo galėjo prisidėti ir viename bute nelegaliai išgriauta atraminė siena. Tiesa, minėtas Biržiškų gatvės daugiabutis jau buvo skilęs ir anksčiau. Tuomet ekspertizės metu buvo nustatyta, kad paplauti namo pamatai, silpnos tvirtinimo siūlės.

Tačiau būsto administratorius avarinės situacijos nesuskubo tvarkyti ir laukė, kol plyšiai sienose bus tokie, kad laisvai tilptų ranka. Tuomet „Civinity namai“ (buvusi „Būsto valda“) bandė teisintis, esą gyventojai nesutinka mokėti už sienų tvirtinimą, o be jų sutikimo jie nieko negali padaryti. Bet administratorius kaip tik ir turi reaguoti į tokius atvejus ir imtis veiksmų, kol dar ne per vėlu. Ne kartą savivaldybė yra aiškinusi, kad namo administratorius privalo pašalinti avarinę situaciją, o dėl didesnių darbų turi tartis su gyventojais. Jei anksčiau būtų pradėti darbai, galbūt būtų užkirstas kelias žmonių evakuacijai, o visi darbai būtų kainavę gerokai pigiau. Dabar kiekvienam butui už suskilusias sienas teko sumokėti ne vieną tūkstantį eurų.

Nors įrengtas nauja drenažo sistema, šilumos punkte kaupiasi vanduo, nes „Civinity namai“ atstovai iki šiol nepasirūpino uždaryti senąją. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Vyriausybės vadovės teigimu, šiuo atveju žemdirbių organizacijos turėtų didesnį dėmesį kreipti ne į personalijas, o į žemės ūkio laukiančius iššūkius.

„Reikia diskusijas koncentruoti ne į tai, kodėl Lietuvoje nebeauginami linai, o į tai, kaip žemės ūkis prisitaikys prie tų iššūkių, kuriuos kelia klimato kaita ir labai ambicingi Europos Sąjungos ir pasaulio vadovų įsipareigojimai mažinti CO2 emisijas “, – antradienį interviu LRT sakė premjerė.

Prieš dvi savaites Lietuvos žemės ūkio taryba paragino trauktis žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Anot jos, ministras nesprendžia problemų žemės ūkio sektoriuje, trūksta jo lyderystės, pasigendama dialogo.

Tarybos pirmininko Jono Vilionio duomenimis, nepasitikėjimą išreiškė visos dešimt tarybai priklausančių asociacijų, todėl ministras turi atsistatydinti.

Pats ministras tuomet tvirtino atsistatydinti neketinantis. Anot jo, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Vyriausybės sprendimą vertina palankiai, nes jis leis gamybos įmonėms įgyvendinti planus ir išvengti veiklos sutrikimų.

„Vertiname palankiai. Labai paprastai, nes mums labai svarbi kitų darbuotojų, kurie nepasiskiepijo, sveikata ir mes norime ir toliau būti garvežiu ir tempti Lietuvos ekonomiką“, – BNS sakė V. Janulevičius.

„Tai bus kaupinių metodu, aišku, minusas viso šito metodo bus tas, kad kai reikės išaiškinti galimai vieną sergantį, reikės tikrinti visus iš naujo, bet tikriausiai tai yra tiksliau ir geriau nei turėti sergantį, kuris apkrėstų kitus darbuotojus“, – kalbėjo jis.

V. Janulevičiaus žiniomis, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos įmonėse šiuo metu pasiskiepiję virš 80 proc. darbuotojų, o kitoje pramonėje – apie 70 procentų.

Tuo metu D. Arlauskas sakė, kad toks Vyriausybės reikalavimas galėtų būti taikomas nebent atskiroms įmonėms.

„Įsivaizduojame, kad gamyba – tai sėdi vienas prie kito, kvėpuoja, liečiasi, glėbesčiuojasi ar kaip tai pavadinti, bet yra tokių gamybos sektorių, kurie tikrai atskirti vieni nuo kitų, o tas testavimas, manau, yra ne visiškai apgalvotas dalykas“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Yra gamybinių įmonių, kur dirba dešimt žmonių, jie gali dirbti vienas su kitu nekontaktuojant. O dabar remiasi tam tikra matematine išraiška ir daro prielaidą visam sektoriui, manau, tai nėra teisinga

„Yra gamybinių įmonių, kur dirba dešimt žmonių, jie gali dirbti vienas su kitu nekontaktuojant. O dabar remiasi tam tikra matematine išraiška ir daro prielaidą visam sektoriui, manau, tai nėra teisinga“, – pridūrė jis.

Darbdavių konfederacijos prezidentas tokį sprendimą vertino ir kaip valdžios išlaidavimą.

„Tai vertinčiau kaip atsainų požiūrį į visų mūsų pinigus, tai vis tiek mūsų pinigai, bet solidariai visi prisideda prie viso šito. Sakyčiau, ne visiškai atsakingas lėšų paskirstymas arba išlaidavimas“, – teigė D. Arlauskas.

„Reikia pereiti ne prie sektoriaus, o prie rizikos vertinimo kiekvienos konkrečios įmonės, nes tai yra dideli pinigai, kurie, galėtų būti skirti produktyvumo didinimui. Nes ką reiškia testavimas? Tai yra pinigų pravalgymas“, – kalbėjo jis.

Vyriausybė trečiadienį įpareigojo privalomai profilaktiškai testuotis dėl koronaviruso ir nepersirgusius ar nepaskiepytus gamybos įmonių darbuotojus. Tokia prievolė įsigalios nuo rugsėjo 13 dienos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad šiuo metu protrūkiai gamyboje sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų aktyvių protrūkių.

Paprašė išvalyti

„Daug metų „valo“. Mūsų rajonas nieko geresnio neturi, kaip šitą aikštelę. Bet senas sovietinis baseinas prisipildo vandens. Vasarą vaikai džiaugiasi purvinu vandeniu. Dabar jis išdžiūvo ir dugne liko visos šiukšlės, tad kreipiausi, kad sutvarkytų“, – pasakojo klaipėdietė Eugenija.

Praėjusią savaitę ji socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovę Ireną Šakalienę, kad baseinas būtų išvalytas, kol vėl neprilijo.

Po viešu kreipimusi komentaruose I.Šakalienė padėkojo už informaciją ir pažadėjo baseiną sutvarkyti.

Šiuo metu ji atostogauja, tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciūtė teigė, kad teritorija yra nuolat prižiūrima, už ją atsakingos įmonės.

„Šiukšlių parinkimas, šiukšliadėžių išvalymas, šienavimas, augalų, želdinių patvarkymas pagal poreikį. Tai turi būti daroma nuolat. Raginti nereikia, jie nuolat teritoriją prižiūri“, – tikino skyriaus atstovė.

Gyventojai nepatenkinti

Po viešo kreipimosi baseinas netrukus buvo išvalytas, taip pat nupjauta žolė. Tačiau gyventojų tai neguodžia.

„Tvarkymas nėra toks, kokio reikėtų. Baseinas buvo nevalytas jau visus metus. Jie tiesiog nemato. Valytoja lyg ir valo teritoriją. Bet ji ateina, aprenka popierius, ir viskas. Valytojai dabar iš viso neturi nei šluotų, nei šepečių – tik pagaliukais pagraibsto popierius“, – pasakojo Eugenija.

Ji pasigenda dėmesio ir teritorijoje esančiai vaikų žaidimų aikštelei prie prekybos centro.

Bus įrengtas fontanas, nauji gėlynai, dviračių ir pėsčiųjų takas sujungiantis su Šilutės plente jau esančiu.

„Toje aikštelėje smėlis nekeičiamas ketverius metus – nuo tada, kai ji sumontuota. Vaikai žaidžia per sausras tame nekeistame smėlyje, kuriame laksto ir šunys, ir katės. Didžiausias šito rajono vaikų džiaugsmas – purvinas smėlis“, – piktinosi Eugenija.

Klaipėdietės nuomone, valdininkai pernelyg pasitiki teritorijos prižiūrėtojais.

Planuoja rekonstrukciją

Savivaldybės atstovai sutinka, kad teritorija atrodo prastai.

„Skveras yra apleistas, bet situacija nėra tokia tragiška, pavyzdžiui, kaip su Vingio pasažu. O Neringos skvere tikrai nieko tragiško nėra. Tiktai reikia sutvarkyti, kad būtų gražu ir tiek“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė M.Enciūtė.

Neringos skverą ateityje planuojama rekonstruoti iš esmės.

„Bus įrengtas fontanas, nauji gėlynai, dviračių ir pėsčiųjų takas, susijungsiantis su Šilutės plente jau esančiu. Suoliukai, šiukšliadėžės, želdynai. Kaip ir visi skverai“, – pasakojo M.Enciutė.

Tačiau kada prasidės darbai – dar nežinia.

„Jei kitąmet gautume pinigų, kol baigtųsi viešieji pirkimai, dirbti galėtume pradėti tik antroje metų pusėje. Daugiausia laiko užima ne tie darbai, o derinimai su visokiomis instancijomis ir įstaigomis“, – apgailestavo savivaldybės atstovė.

Rekonstrukcija kainuos daugiau nei 2 mln. eurų.

„Nežinau, su kuo kalbėjo prezidentas europinėse institucijose, neturiu supratimo. Aš pati esu kalbėjusi su EK viceprezidente Margrethe Vestager, su ja yra kalbėjusi ir finansų ministrė, vyksta darbinės diskusijos. (...) Kiek man yra žinoma iš Komisijos reakcijų dėl reformų, kurios yra planuojamos finansuoti šiomis lėšomis, Komisija mums priekaištų neturi“, – žurnalistams penktadienį teigė ji.

Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad nusivylimas parengtu planu galėjo kilti dėl praėjusios kadencijos Vyriausybės sukeltų nepagrįstų lūkesčių.

Kiek man yra žinoma iš Komisijos reakcijų dėl reformų, kurios yra planuojamos finansuoti šiomis lėšomis, Komisija mums priekaištų neturi.

„Čia turbūt yra keletas svarbių momentų. Žinau ir girdžiu, kad yra truputėlį galbūt nuviltų lūkesčių dėl to, kad praėjusios kadencijos metu buvo tam tikrų įsipareigojimų, kad kažkokie projektai tikrai bus finansuojami šiomis lėšomis. Tokių garantijų duoti nelabai kas galėjo, nes visą planą reikės suderinti su EK ir gauti Europos finansų ministrų palaiminimą“, – tikino jis.

I. Šimonytė pabrėžė, kad Ekonomikos gaivinimo plano lėšas planuojama skirti Vyriausybės programai įgyvendinti.

„Mūsų Vyriausybė nuo pat pradžių pasakė, kad tai nėra kažkoks atskiras fondas kažką gaivinti. Tai yra fondas, kuris yra skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą, joje numatytas priemones, kurios, savo ruožtu, eliminuotų mums daugybę metų EK žeriamus priekaištus dėl švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės atskirties, taip pat įgyvendintų reikalavimus, kurie yra išankstiniai, dėl žaliosios ir skaitmeninės transformacijos“, – sakė ji.

Premjerė taip pat akcentavo, kad priimant sprendimus dėl Ekonomikos gaivinimo plano Vyriausybei teko dirbti itin įtemptomis sąlygomis.

„Žinoma, pats darbas nėra lengvas, kai Vyriausybė dirba keturis mėnesius, ir tuos pačius keturis mėnesius turi turbūt pačią prasčiausią epidemiologinę situaciją, bent jau nuo darbo pradžios, kokią tik buvo galima įsivaizduoti. Tuo pačiu metu turėjo vykti pačios Vyriausybės ketverių metų darbo plano rengimas. Jis vyko, ir jį patvirtinome kovo pradžioje, ir visas lėšas, kurias Lietuva gauna, (...) reikia integruoti tiems patiems tikslams siekti“, – pabrėžė premjerė.