Jos metu prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai.

Kaip pranešė ministerija, tai – rekordinis klausytojų skaičius nuo 2012 metų, kai šie mokymai buvo atnaujinti, siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą.

Kariai prisiekė tarnauti Lietuvai ir sieks per ateinančius trejus metus papildyti Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas.

Šventėje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Almantas Leika, akademijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės vienetų vadai, prisiekiančiųjų artimieji ir draugai.

„Šiandien ne tik prisiekėte, gavote jaunesniojo eilinio karinį laipsnį, bet ir savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje“, – ceremonijoje kalbėjo A. Anušauskas.

Savo pavyzdžiu rodote, kad aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, tiek merginos, tiek vaikinai, yra motyvuoti į savo rankas imti lyderystę nacionalinio saugumo srityje.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė vienuoliktoji laida Lietuvos karo akademijos klausytojų, savanoriškai pradėjusių mokytis pernai rudenį Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje.

Kaip skelbia KAM, tarp prisiekusiųjų yra studijavusių ir užsienio, daugiausia Jungtinės Karalystės, universitetuose.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas.

Prezidento dekretu Raimonda Donielaitė-Paškevičienė paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, Dovilė Grigutė – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja, Laura Kaupelė – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Pavelas Kujalis – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, Marius Slavinskis – Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėju, pranešė Prezidentūra.

„Ką tik prisiekėte būti ištikimi Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, būti sąžiningi, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus. Šios vertybės nuo šiol Jums rodys kelią profesiniame gyvenime. Jos darys poveikį ir Jūsų asmeninio gyvenimo sprendimams“, – sveikindamas prisiekusius teisėjus sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad aiškiai išreikšti teisinės valstybės principai ir vertybės – tai pagrindas, ant kurio Lietuvoje „kasdien statomas teisingumo rūmas“.

„Kiekvienam iš Jūsų teks nagrinėti painias bylas, kuriose ryškiai atsiskleis modernaus gyvenimo sudėtingumas. Lemdami nepažįstamų žmonių likimus, susidursite su įvairiais iššūkiais, net etinėmis dilemomis. Bet kokiomis sąlygomis ir bet kokia kaina turėsite siekti geriausio įmanomo sprendimo. Tokio sprendimo, kuris atlieptų teisingumo vertybes ir keltų visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – teigė G. Nausėda.

Apylinkės teismų teisėjų skiria ir atleidžia prezidentas gavęs Teisėjų tarybos pritarimą.

Jam prisijungus prie opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją, ji pagausėjo iki 13 narių.

M. Skamarakas į Seimą išrinktas rugsėjo viduryje vykusiuose rinkimuose į laisvą parlamentaro vietą Raseinių-Kėdainių apygardoje

Už M. Skamaraką antrajame rinkimų ture balsavo 56,65 proc. rinkėjų balsų, o už jo konkurentą buvusį Raseinių merą konservatorių Andrių Bautronį – 43,35 proc. rinkėjų.

Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje vyko čia 2020 metais išrinktam „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui atsisakius parlamentaro mandato, kad galėtų eiti Raseinių rajono mero pareigas.

Naujai išrinkto parlamentaro kadencija baigsis kitų metų lapkritį.

Apie tai paskelbta penktadienį, praėjus dviem dienoms po numanomos samdinių bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino žūties.

Ši priemonė, kuria siekiama „suformuoti dvasinius ir moralinius Rusijos Federacijos gynybos pagrindus“, taikoma savanorių formuočių nariams – taip paprastai Rusijoje apibūdinamos samdinių grupės, – rašoma prezidento interneto svetainėje paskelbtame dekrete.

Jis taip pat taikomas grupėms, „prisidedančioms prie ginkluotosioms pajėgoms pavestų užduočių vykdymo“, ir teritorinės gynybos padaliniams, sakoma dokumente.

Kovotojai privalo prisiekti „ištikimybę Rusijos Federacijai (...), griežtai vykdyti savo vadų ir viršininkų įsakymus ir sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus“, rašoma dekrete.

„Wagner“ birželio pabaigoje Rusijoje sukėlė trumpai gyvavusį maištą prieš karinę vadovybę, po kurio skelbta, kad J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų persikėlė į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.

Paklaustas apie „Wagner“ ateitį, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad „teisiškai privati karinė grupė „Wagner“ neegzistuoja“.

Rusijoje samdinių grupės techniškai yra uždraustos.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja paskirta Diana Jakubėnė, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja – Kristina Račkauskienė, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjomis – Žaneta Škutienė ir Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, pranešė Prezidentūra.

„Artimiausiu metu Jūsų laukia ypatingas iššūkis. Turėsite savo kasdiene profesine veikla užtikrinti, kad bus apginta ir išsaugota viena aukščiausių ir svarbiausių demokratinės valstybės vertybių – teisingumas. Nuo Jūsų priklausys, ar mūsų visuomenėje toliau augs pasitikėjimas teismais, o kartu – ir visa valstybe“, –  sakė šalies vadovas.

Pasak jo, teisėjams savo darbe ne mažiau svarbu vadovautis sąžine, sukaupta patirtimi, žiniomis, nepalaužiamu tiesos ir teisingumo siekiu nei Konstitucija ir įstatymais, teisine doktrina bei nusistovėjusia teismų praktika.

G. Nausėda palinkėjo teisėjoms, kad duota priesaika taptų dar viena paskata tobulėti, siekti teisėjo karjeros aukštumų ir prisidėti Lietuvoje kuriant teisinę valstybę.

Apylinkių teismų teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo A. Misevičių paskyrė į šias pareigas antrai penkerių metų kadencijai.

A. Misevičius Valstybės kontrolėje dirba nuo 2007 metų, naują kadenciją jis pradeda pirmadienį.

Kontrolieriaus pavaduotojas yra ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, sukaupęs ilgalaikę patirtį dirbant viešojo sektoriaus institucijose, įstaigose ir įmonėse.

Politikai vienbalsiai pritarė siūlymui nustatyti savivaldybės mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – viso septynias pareigybes. Tris užims vicemerai, tiek pat – mero patarėjai, dirbs vienas posėdžių sekretorius.

„Įstatymu suteiktos ne dvi, o trys vicemero pareigybės, antras dalykas – panaikinami direktoriaus pavaduotojai, kažkam tas funkcijas reikės eiti ir padėti administracijos direktoriui dirbti“, – kodėl skiriamos septynios pareigybės sakė antrai kadencijai išrinktas meras N. Cesiulis.

Tarybos posėdyje antradienį taip pat pagarsintos dvi sudarytos frakcijos.

Socialdemokratų frakcija taryboje bus didžiausia, ją sudarys 19 narių. Šiai partijai priklauso ir perrinktas meras N. Cesiulis.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją – keturi nariai.

Į tarybą pateko po vieną liberalų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovą, du demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nariai.

Antradienį taryboje prisiekė 26 tarybos nariai iš 27.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Kazlų Rūdos, Palangos, Mažeikių, Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių nariai bei merai prisiekė naudodami naujojo Vietos savivaldos įstatymo neatitinkantį priesaikos tekstą.

Pagal įstatymą, naujai išrinkti politikai turi prisiekti taip: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“. Paskutinis sakinys nėra privalomas.

Tuo metu, pavyzdžiui, Palangos tarybos nariai vietoj žodžių „vykdyti Konstituciją“ pasakė „vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją“, Trakuose – „vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus“.

Priesaikų ceremonijas savivaldybėse organizavo tos apygardos rinkimų komisija.

Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas.

Laikinasis VRK vadovas Andrius Puksas penktadienį BNS sakė, kad komisija raštiškas rekomendacijas dėl pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio dar šių metų kovo 13 dieną buvo išsiuntusi visiems savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkams, o šie savo ruožtu – visoms Lietuvos savivaldybių administracijoms.

Anot jo, šiose rekomendacijose, be kitos svarbios informacijos, taip pat buvo nurodyta, kaip turi vykti naujai išrinktų tarybų narių ir merų priesaikų ceremonija bei pateiktas priesaikos tekstas.

„Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neprisiekė“, – teigė laikinasis VRK vadovas.

Jis pabrėžė, kad tose savivaldybėse, kur naudotas klaidingas priesaikos tekstas, tarybos nariai ir meras privalo prisiekti iš naujo.

„Kol priesaikos nebus duodamos laikantis Vietos savivaldos įstatyme numatytos tvarkos, nei savivaldybės taryba, nei meras savo pareigų pradėti eiti negali“, – pabrėžė A. Puksas.

Situaciją aiškinasi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Komiteto pirmininko Ričardo Juškos teigimu, susidaro kuriozinė situacija, kad dalyje savivaldybių nėra įgaliojimus turinčios valdžios, nes ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimai nutrūko naujai išrinktiems tarybos nariams susirinkus į pirmąjį posėdį.

„Aiškinamės, kas yra atsakingas už tokią keblią padėtį, nes kai kurios naujosios tarybos galėjo spėti jau ir teisės aktų priimti, todėl klausimas, kas prisiims atsakomybę už įgaliojimų neturinčių subjektų priimtais sprendimais sukeltas pasekmes. Toks aplaidumas yra absoliučiai netoleruotinas,“ – teigė jis.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyko kovo pradžioje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Edmundas Vaičiulis į ceremoniją atėjo vilkėdamas kalinio aprangą. Panašaus tipo uniformomis koncentracijos stovyklose buvo rengiami kalinti žydai.

Tačiau, kaip teigė delfi.lt kalbintas E. Vaičiulis, tokia apranga nėra užuomina į koncentracijos stovyklas ir žydus. Priešingai, „dvasios kaliniu“ jis esą jaučiasi dėl to, kad rajone neasfaltuojami keliai.

Tiesa, politiko kalba šiuo klausimu nebuvo sklandi.

„Aš išėjau į aikštę pats ir norėjau paprašyti, kad tvarkytų kelius. Už tai man davė 70 eurų baudą ir užvedė baudžiamąją bylą, kad aš kurstau prieš mūsų merą. Kad toleruoju ir sveikinu agresiją Ukrainoje“, – dėstė jis.