Nuo rugpjūčio 1-osios grąžinus prievolę dėvėti kaukes, Klaipėdos apskrityje už nepaklusimą šiam reikalavimui tik vienas žmogus gavo baudą.

Trečiadienį Kretingoje veikiančiame prekybos centre policininkai nubaudė vyrą. Jam skirta pusė minimalios baudos – 250 eurų.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas tikino, kad šiuo metu nepaklusnius asmenis tenka bausti ne taip dažnai, kaip pavasarį

"Tada per dieną bausdavome nuo 20 iki 50 žmonių. Tiesa, ne visus už tai, kad nedėvėjo kaukių, ypač daug nubaustų buvo dėl to, kad nesilaikė reikalavimo saviizoliuotis. Dabar visoje Lietuvoje per dieną nubaudžiama iki 20 asmenų. Situacija situacijai nelygi. Kai pareigūnas ar prekybos centro administracijos darbuotojas įspėja lankytoją, bet jis vis tiek piktybiškai nesideda kaukės taip, kaip privalu užsidengti nosį ir burną, gali tekti skirti ir piniginę baudą. Paprastai pirmą kartą apsiribojama įspėjimu. Griežtai bausti nėra mūsų tikslas. Svarbu, kad apsaugos priemonės būtų naudojamos", – pasakojo A. Motuzas.

Policininkai kartu su Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkais kartais surengia patikrinimus, aktyviau žvalgomasi, ar viešajame transporte laikomasi reikalavimo dengti veidus.

Dabar kiekvienoje kišenėje turime turėti apsaugos priemonę, geriau palikti namie piniginę nei kaukę.

Vis dėlto pasirodo, pastarosiomis dienomis pasieniečiai surašo daugiau protokolų nei policininkai.

Komisariato vadas nusiteikęs dirbti taip, kad pareigūnai žmonėms patys pirmiausia rodytų gerą pavyzdį.

Policininkai pastebėjo, kad nedėvinčius kaukių ar tai darančius netinkamai žmonės patys įspėja, tam nereikia nė pareigūnų. Noras likti sveikiems verčia elgtis pilietiškai.

Piktybiškai besielgiančių uostamiesčio pareigūnai kol kas nepastebėjo.

"Dabar kiekvienoje kišenėje turime turėti apsaugos priemonę, geriau palikti namie piniginę nei kaukę", – juokavo policijos komisariato viršininkas.

Areštinės vadovas Darius Petraitis patikino, kad kiekvienas čia patenkantis asmuo gauna apsaugos priemones, o į kamerą neįeina, kol jam nepamatuojama temperatūra. Stengiamasi, kad areštantai būtų laikomi po vieną, jei tokių galimybių nėra, keturvietėje kameroje laikomi tik su suimtieji.

Taip nuo galimo užkrato saugomi ne tik kiti už grotų patekę asmenys, bet ir pareigūnai. Jie areštinėje dirba su kaukėmis ir guminėmis pirštinėmis.

Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės.

Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė BNS sakė, kad už neįsirengtą dūmų detektorių gyventojai kol kas nebus baudžiami, ugniagesiai ir toliau konsultuos gyventojus, kodėl juos reikia įsirengti.

„Visoje Vakarų Europoje tai norma, ten sankcijos didžiulės ir niekam klausimų nekyla. Mes irgi norime pakelti žmonių savisaugos kultūrą, sąmoningumo jausmą. Žmonės sugeba rasti lėšų prašmatniam televizoriui, kompiuteriui, tačiau nedaug kainuojančiomis saugumo priemonėmis nepasirūpina“, – yra sakęs Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes.

Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms.

97 proc. per gaisrus žuvusių žmonių mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje, kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir t. t.

Lietuvoje kasmet per gaisrus žūsta apie 100 žmonių. Anksčiau gerokai daugiau žmonių žūdavo kaimo vietovėse, dabar žūčių skaičius panašus ir miestuose.

Kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 d. ūkininkai privalės Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atnaujinti ūkio duomenis Ūkininkų ūkių registre. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalės šį faktą patvirtinti. Tiems, kurie neatnaujins duomenų apie savo ūkį, grės išregistravimas iš Ūkininkų ūkių registro.

Iki kitų metų kovo 31 dienos savivaldybės administracija, atlikusi duomenų patikrinimą ir nustačiusi, kad ūkio duomenys Ūkininkų ūkių registrui nebuvo pateikti, apie numatomą ūkio išregistravimą ūkininką informuos raštu ir nustatys vienerių metų terminą nuo ūkininko informavimo dienos nustatytiems trūkumams pašalinti.

Tai numatančias Ūkininko ūkio įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų birželio 30 d.

Jos parengtos vadovaujantis Valstybės kontrolės audito rekomendacija Žemės ūkio ministerijai. Joje siūloma imtis priemonių, kad Ūkininkų ūkių registre būtų aktuali informacija, duomenys kasmet būtų atnaujinami ir registre būtų įregistruoti faktiškai veikiantys ūkiai.