„Darbo santykių komisijoje buvo svarstoma pagal direktyvą, kuri dar tik kaip pasiūlymas, dėl MMA Europos Sąjungoje ir kai įsigalios, tik tada bus prievolė ją perkelti pilnai“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė R. Juršaitė.

„Laiko turime, galime ilgai diskutuoti, buvo sprendimas tęsti diskusijas dėl formulės keitimo pagal direktyvos pasiūlymą, kadangi dabartinė formulė, pagal kurią nustatome, numato tik du kriterijus, į kuriuos atsižvelgiame, o pagal direktyvą reikės jau keturis, prisideda dar ir produktyvumas ir perkamoji galia“, – kalbėjo ji.

Dabar Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi būti 45–50 proc. bei atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį per paskutinius trejus metus.

„Diskusijų gali būti daug, nes keičiasi ir tie dydžiai, ir skaičiavimai, tačiau išsamiai klausimą pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pateikė pasiūlymus, ir su dabartim labiau susijusius, kad dabartinė formulė taip pat galėtų būti peržiūrima ta prasme, kad įvertinti produktyvumą bei kartu pakeisti neapmokestinamųjų pajamų dydį“, – sakė R. Juršaitė.

Verslo atstovai ne kartą yra minėję, kad formulė turėtų būti tikslinama į MMA skaičiavimą įtraukiant ir darbo našumą, tuo metu profsąjungos formulės keisti nenori. Pasak jų, darbuotojų atlyginimai ir produktyvumas nėra susiję, jis didėtų verslui didinant investicijas.

Dėl MMA didinimo nuo kitų metų Trišalė taryba kol kas nediskutavo ir žada tą daryti rugsėjo 13 dieną.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Lietuvos pramonininkų konfederacija teigė, kad MMA didinimas padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlė MMA kol kas nedidinti. Tuo metu profsąjungos teigė, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc., kaip siūlė Lietuvos bankas.

Lietuvos bankas birželį pareiškė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlo atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.

Mokslininkas, įvertinęs įvairius „Sintef“ tiriamuosius darbus, daro išvadą: „Nėra taip, kad virtualios komandos dirbtų mažiau produktyviai“. Svarbiausia esą, kad kolegos turėtų tinkamus instrumentus bendrauti darbo metu.

„Nepaprastai svarbu išnaudoti vaizdo konferencijas ir kalbėtis tarpusavyje, užuot savo mintis ar poreikius dėsčius raštu“, – pataria N. B. Moe. Todėl virtualūs susitikimai turi būti privalu, jei žmonės dirba ne toje pat vietoje. Vis dėlto juose turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 11 ar 12 kolegų. Tarp reikalingos įrangos yra aukštos kokybės ausinės, kompiuteris ir, žinoma, patikimas interneto ryšys.

Sveikatos sumetimais mokslininkas nepataria dirbti lovoje. Daug geriau yra, pavyzdžiui, suskambus telefonui atsistoti ir nueiti keletą žingsnių. Kad būtų išvengta nepasitikėjimo komandos viduje, kolegas reiktų nuolat informuoti, jei pasitrauki iš darbo vietos. Ir dar vienas dalykas svarbu: rasti laiko pasikalbėti su kolegomis apie dienos įvykius, laisvalaikį ir apie tai, koks jausmas yra visą dieną vienam būti namuose.

Kas dėl koronakrizės šiuo metu dirba iš namų, darbo reikalams neretai naudoja ir savo telefono bei interneto ryšį. Dėl to darbdaviai galėtų darbuotojams padengti 20 proc. mėnesio sąskaitos, pataria ekspertai.

De Neve yra teisingo darbo ir laisvalaikio balanso šalininkė. Jai, beje, pritartų ne visi. Laimingiausi žmonės yra tie, kurie neatskiria darbo ir gyvenimo, o juos susieja. Aišku, tam reikia mėgstamo darbo, o tokį turi tikrai ne visi. De Neve pirštu duria į paprastą faktą – daugelis žmonių labai laukia savaitgalio.

Mokslininkė teigia, kad keturių dienų darbo savaitė padėtų pasiekti labai gerą darbo ir laisvalaikio balansą, kuris padėtų žmonėms išlikti sveikiems ir motyvuotiems. Per trijų dienų savaitgalį galėtumėte nuveikti išties daug – netgi trumpai pakeliauti tikriausiai pavyktų. Mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad ilgiau miegodami savaitgalį, mes atgauname tai, ką prarandame trumpai miegodami darbo savaitės metu. Tačiau tuo pačiu tas ilgas miegas yra viena iš priežasčių, kodėl pirmadienį atsikelti yra sunkiau. Per tris dienas pavyktų atgauti jėgas ir netgi sugrįžti į darbinį ritmą, kad darbo savaitė prabėgtų sklandžiai ir produktyviai.

Manote, kad De Neve klysta? Galbūt, tačiau jos poziciją pagrindžia keli tyrimai. 2015 metais Voriko universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad laimingi darbuotojai yra 8-12 % produktyvesni. Ne vienas tyrimas taip pat įrodė, kad pirmadienis yra mažiausiai produktyvi savaitės diena. Tuo tarpu patys darbuotojai žino, kad nemažą dienos dalį praleidžia atidėliodami svarbius darbus. Žinodami, kad darbo savaitė yra trumpa, o savaitgalis – visai ant nosies, darbuotojai būtų labiau motyvuoti darbus atlikti per trumpesnį laiką.

Naujojoje Zelandijoje buvo atliktas aštuonių savaičių trukmės tyrimas, kurio metu žmonės dirbo tik po keturias dienas per savaitę. Jie teigė, kad jiems patinka trijų dienų savaitgalis, o mokslininkams pavyko užfiksuoti išaugusį produktyvumą, pagerėjusį komandinį darbą ir produktyvesnę atmosferą biure. Tuo tarpu atliktų darbų kokybė visiškai nepakito. Tačiau kai kurie darbuotojai teigė negalintys prisitaikyti prie išaugusio tempo ir sugrįžo prie penkių dienų darbo savaitės.

Tai turbūt reiškia, kad trijų dienų savaitgalis nėra universalus visiems tinkantis sprendimas. Kadaise net dviejų dienų savaitgalis buvo sutiktas labai priešiškai, o dabar tai – standartas. Galbūt kada nors turėsite galimybę pasirinkti ir dar vieną dieną poilsiui. Nors vis tiek geresnis sprendimas būtų tiesiog susirasti tokį darbą, nuo kurio nepavargtumėte.

Specialistai pastebi, kad suaugusieji, žaisdami įvairius stalo, sporto ar kitus žaidimus pralinksmėja, atsipalaiduoja ir tuomet lengviau susibendrauja su kitais. Be to, žaidimai sukelia juoką, kuris mažina stresą ir gali pagerinti kraujotaką, taip pat padeda ir efektyviau bei kūrybiškiau dirbti, skatina bendradarbiavimą su kolegomis, todėl kai kurios įmonės darbuotojams įrengia stalo futbolo, biliardo ar kitus žaidimus.

Mokslininkai žaidimų naudą pastebi atlikdami tyrimus su gyvūnais. Pavyzdžiui, į svetimą narvą įdėta ir puolama žaidimus anksčiau žaidusi žiurkė, paprastai susiranda slėptuvę, o kita žiurkė, kuri iki tol neturėjo galimybės žaisti, nesugeba pasislėpti, mat jos smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, be žaidimų išsivysto nepakankamai.

Tyrimais nustatyta, kad šias savybes turinčiuose žaliuosiuose pastatuose darbuotojų protinė veikla pagerėja net 10-25 procentais. Konsultacinės bendrovės skaičiuoja, jog žaliojo biuro sukuriama vertė per 20 metų gali siekti net 42 milijonus eurų.

„Atsižvelgdamos į šias naudas, Lietuvos bendrovės jau pradeda kelti biurus į žaliuosius pastatus. „Danske bankas“ planuoja įsikurti naujai statomame „Saltoniškių 7“, „Narbutas“ – „Narbuto 5“, o DNB persikėlė į „Quadrum“. Šią tendenciją diktuoja užsienio kapitalo bendrovės, tačiau tikėtina, kad netrukus jų pavyzdžiu paseks ir lietuviškos įmonės“, - sako Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktorius Evaldas Savickis.

Jo teigimu, pasaulyje žalioji statyba labiausiai paplitusi JAV, Kanadoje, Kinijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Šiose šalyse užregistruota nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių žaliųjų pastatų. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra 27 tarptautinius tvarumo sertifikatus, tokius kaip LEED arba BREEAM turintys pastatai. Dar apie 15-17 pastatų vertina ekspertai. Per artimiausius porą metų vien Vilniuje turėtų iškilti 20 naujų verslo centrų, iš jų pusė bus sertifikuoti.

Serga mažiau, dirba geriau

„Tyrimai rodo, kad žaliuosiuose biuruose darbuotojai serga 8 proc. mažiau ir dirba 7 proc. produktyviau nei įprastuose. Todėl atitinkamai mažėja bendrovės nuostoliai ir didėja sukuriamų produktų vertė. Be to, sertifikuoti pastatai yra likvidesni, juos galima parduoti brangiau, kas yra patrauklu nekilnojamojo turto rinkos atstovams“, - sako E. Savickis.

PŽPT ataskaitoje pateikiamas Jungtinės Karalystės bendrovės „Skanska“ pavyzdys. Žaliajame biure įsikūrusi įmonė per metus sutaupė 36 tūkst. dolerių dėl mažesnio darbuotojų sergamumo ir didesnio produktyvumo. Konsultacinė bendrovė KPMG suskaičiavo, kad Nyderlandų kompanijai „Heerema“ persikėlus į žaliąjį biurą, per 20 metų sukuriama vertė galėtų siekti net 42 milijonus eurų. Pirmieji rezultatai jau skaičiuojami ir Lietuvoje – žaliojo pastato „Quadrum“ nuomininkai komunalinėms išlaidoms dėl tvarių sprendimų sutaupo iki 40 proc. išlaidų.

Siekdama įvesti vieningą standartą, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba sukūrė Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Pagal tarptautines metodikas parengta sistema gali būti naudojama kaip gidas, padedantis suprojektuoti ir pastatyti žaliąjį pastatą, kuris turės pasaulinėje ataskaitoje minimus privalumus.

Svarbiausia – švarus oras

Pasaulinėje ataskaitoje nurodomi 8 svarbiausi veiksniai, dėl kurių biuras tampa žalesnis ir sveikesnis:

1. Patalpų oro kokybė ir ventiliacija. Sveikuose biuruose yra mažesnė anglies dvideginio ir kitų teršalų koncentracija. Tyrimai rodo, kad žmonių gebėjimas gauti ir apdoroti informaciją gerai vėdinamose patalpose padidėja iki 101 proc.

2. Komfortiškas temperatūros reguliavimas. Žmonių darbingumas sumažėja 6 procentais, jei patalpose per karšta, ir 4 procentais, jei per šalta.

3. Kuo daugiau natūralaus apšvietimo visiems darbuotojams ir galimybė individualiai kontroliuoti dirbtinį apšvietimą.

4. Triukšmą sulaikančių medžiagų naudojimas. Ataskaita nurodo, kad darbuotojų efektyvumas krenta net 66 proc. dėl dėmesį blaškančio triukšmo.

5. Patogus patalpų išplanavimas su susitikimų kambariais, tylos zonomis ir stovimais stalais, skatinantis aktyvų judėjimą po biurą.

6. Gyva augmenija biuro viduje ir vaizdas į gamtą pro langą. Skambučių centre dirbantys žmonės su užduotimi susidoroja 7-12 proc. greičiau, jei turi galimybę matyti gamtos vaizdus.

7. Raminančios ir gamtą primenančios spalvos bei medžiagos interjere. Vizualinis biuro patalpų patrauklumas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių pasitenkinimą darbo aplinka.

8. Patogus susisiekimas viešuoju transportu ir dviračių takais, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dušai, sveiko maisto pasirinkimas.

Daugybė žmonių klausosi muzikos, kad būtų produktyvesni darbe. Vieniems tai padeda labiau nei kitiems. Galbūt tie, kuriems ji nelabai padeda dirbant, tiesiog klauso neteisingos muzikos?

Tyrimai atskleidė, kad muzikos klausymas iš tiesų didina produktyvumą. Pirmiausia todėl, kad ji nukreipia dėmesį nuo aplinkinių keliamo triukšmo. Tačiau paaiškėjo, kad esama dalykų, kuriuos reikėtų daryti, o kurių ne, jei norima dirbti klausant muzikos.

Jau kurį laiką žinoma, kad muzika padeda atliekant pasikartojančias užduotis. Majamio universiteto doc. dr. Teresos Lesiuk tyrimo duomenimis, svarbu, kad klausoma muzika gerintų jūsų nuotaiką. Tai sukelia chemines reakcijas smegenyse, kadangi melodingi garsai skatina dopamino (jis vadinamas laimės hormonu) išsiskyrimą, pastebi Amitas Soodas iš Mayo klinikos Minesotoje.

Pasikartojančioms užduotims, kurios nereikalauja ypatingo protinio darbo, dainos su tekstu gali būti kaip tik tai, ko jums reikia. Smagios dainos užima jūsų protą tiek, kad jums nebūtų nuobodu atlikti tokias užduotis. Kadangi muzika – skonio dalykas, jums tiesiog reikia atrasti mėgstamą garso takelį.

Kai atliekate protinį, kūrybinį darbą, muzika taip pat gali padėti, tačiau tai yra sudėtingiau. Muzika su tekstu tokiu atveju nėra pats geriausias pasirinkimas, nes mėginimas išgirsti tekstą gali blaškyti. Vietoje dainų vertėtų klausyti, pavyzdžiui, klasikinės muzikos. Tačiau tai neturėtų būti dramatiški kūriniai, kurie prikaustytų jūsų dėmesį. Laikoma, kad dirbant protinį darbą tinka baroko muzika. Taip pat galėtų tikti ir padėti išlikti susikaupus elektroninė muzika su pasikartojančiu pulsu.

Jei jums labai reikia susikaupti, Amerikos akustikų asociacija siūlo vietoje muzikos rinktis gamtos garsus. Yra gausybė mobiliųjų programėlių, kurios skleidžia pastovius aplinkos garsus, kurie padeda perkrautoms smegenims pailsėti.

Galbūt geriausias patarimas yra tiesiog rinktis muziką, kuri jums patinka, atsižvelgiant į išsakytas idėjas. Reikėtų prisiminti, kad fizines, protinio darbo nereikalaujančias užduotis padės atlikti smagi muzika, o tada, kai reikia užsiimti protiniu, kūrybiniu darbu, muzika turėtų būti rami.

Neseniai JAV atliktos 9500 darbuotojų ir 300 personalo vadovų apklausos rezultatai parodė, kad vertinimo sistemos neturėjimas kenkia tiek vadovams, tiek ir darbuotojams, ypač tiems, kurie rodo puikius rezultatus. Jų produktyvumas, atsisakius metinių vertinimo pokalbių, nukrito net 28 proc. Manoma, jog darbuotojų įsitraukimas ir produktyvumas mažėja todėl, kad darbuotojai nebegali palyginti savo rezultatų su kitais.

Organizacijų, kurios atsisakė vertinamųjų pokalbių, vadovai 16 proc. mažiau laiko skiria neformaliems pokalbiams su darbuotojais. O tai reiškia, kad jie ne tik tolsta nuo savo komandos, bet ir darbuotojai juos vertina prasčiau.

6 taisyklės, užtikrinsiančios, kad vertinimo pokalbiai didintų darbuotojų produktyvumą:

1.       Aiškūs tikslai. Įsitikinkite, kad keliami tikslai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami. Darbuotojai turi tiksliai žinoti, kaip konkrečiai jų darbas prisideda prie bendros įmonės strategijos.

2.       Tinkamas veiklos vertinimas. Metinių pokalbių metu naudojami veiklos vertinimo klausimynai turi būti dažnai peržiūrimi ir atnaujinami, o klausimyną sudarantys teiginiai – aktualūs konkrečiai pareigybei. Klausimynas turi būti pakankamai išsamus, jame turi būti naudojami tiek uždaro, tiek ir atviro tipo klausimai.

3.       Objektyvus vertinimas. Pačioje vertinimo prigimtyje glūdi subjektyvumas, t. y. jis vykdomas iš konkretaus asmens pozicijos, jo situacijos suvokimo, patirties. Todėl svarbu remtis konkrečiais faktais, duomenimis, išlaikyti objektyvumą.

4.       Darbuotojams aiški vertinimo nauda. Jei darbuotojai nesupranta veiklos vertinimo tikslo ar po vertinimo niekas nesikeičia, jie nebus suinteresuoti dalyvauti vertinime. Labai svarbu, kad nauda būtų akivaizdi ir darbuotojai matytų įgyvendintus pokyčius.

5.       Vertinamas ilgesnis laiko tarpas. Kiekvienam darbuotojui būna geresnių ir blogesnių dienų, todėl tokie „pikai“ nebūtinai atskleidžia tikrąjį darbuotojo potencialą. Svarbu vertinti darbuotojo veiklą platesniame laiko intervale.

6.       Orientacija į priežastis. Pažvelkite giliau – kas lemia tai, jog darbuotojo našumas mažėja? Galbūt darbuotojui trūksta iššūkių? O gal darbuotojas turi asmeninių problemų? Aptarkite tai su darbuotoju, kad galėtumėte rasti sprendimus ateičiai.

Veiklos vertinimo sistemą galima modifikuoti taip, kad veiklos vertinimas būtų ne vienkartinis įvykis, o dalis nuolat vykstančio proceso – su darbuotojais jų veiklos rezultatus svarbu aptarinėti kas mėnesį, kas savaitę ar net kas dieną. Taip vadovas galės užbėgti už akių mažėjančiam produktyvumui ir įsitraukimui bei didėjančiam nepasitenkinimui darbu.  

Tokias išvadas pateikia prancūzų mokslininkai iš Pierre Louis epidemiologijos ir visuomenės sveikatos instituto, išanalizavę atlikto tyrimo rezultatus.

Daugiau šviesos – geresni rezultatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie natūralios šviesos trūkumą darbo vietoje, namuose, ypatingai – švietimo įstaigose. Vienas šios problemos sprendimo būdų – stoglangiai, ne tik maksimaliai padidinantys natūralios šviesos kiekį patalpoje, bet ir įleidžiantys į ją gryno oro, kuris skatina produktyvumą, gerina savijautą ir bendrą patalpos oro būklę.

Natūrali dienos šviesa itin aktuali mokykloms. Tyrimu, atliktu bendradarbiaujant su „Velux“, siekta atskleisti veiksnius, darančius įtaką vaiko gebėjimui susitelkti ir efektyviai dirbti. Tyrime dalyvavo 2,8 tūkst. 9–12 metų vaikų, besimokančių 54-iose Europos mokyklose. Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad mokinių, kurių klasėse įrengti dideli langai ir stoglangiai, matematikos ir loginio mąstymo testai net 15 proc. geresni. Natūrali dienos šviesa ir dideli langai vaikams sukuria didelės erdvės įspūdį, todėl jie lengviau ir greičiau susikoncentruoja į gautą užduotį.

Saulėtos dienos suteikia energijos

Lietuvos metų mokytoja, Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėja, dainavimo mokytoja ekspertė Vita Pimpienė, įsitikinusi, kad dienos šviesa atlieka svarbų vaidmenį kasdieniame vaiko gyvenime: „Kūrybiškus ir talentingus mūsų mokyklos mokinius natūrali dienos šviesa veikia itin teigiamai. Kuo diena šviesesnė, tuo vaikai aktyvesni, pozityvesni ir imlesni – tai itin svarbu jų tobulėjimui.“

V. Pimpienės mokiniai nori kuo daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau, pasak jos, visą dieną to daryti neįmanoma net šilčiausiomis dienomis – repetuoti lauke gana sudėtinga. „Todėl labai svarbu, kad mokyklos erdvės būtų kuo šviesesnės ir atviresnės. Vasarą šviesių ir saulėtų dienų nebuvo daug, tad su nekantrumu spėliojame, kokiomis nuotaikomis bei su kokia energija vaikai grįš į mokyklą po šių vasaros atostogų – bus įdomu“, – šypsosi mokytoja.

Pietinėje patalpos dalyje išdėstyti langai suteikia galimybę gauti didžiausią natūralios šviesos kiekį, o teisingai parinktas stiklo atspalvis kontroliuoja ir patalpų vidaus klimatą, teigia specialistai, projektuojantys erdves, kuriose žmogus ne tik gerai jaučiasi, bet ir produktyviai dirba. Atliktas tyrimas dar kartą įrodo, kad kokybiškai įrengtos patalpos švietimo įstaigose turi didelę įtaką mokinių pasiekimams, motyvacijai, jų gebėjimams atsiskleisti. 

Indija ir Kolumbija – šalys turinčios daugiausiai šventinių dienų. Europoje su 15-ka švenčių pirmauja Suomija. Ir nors Lietuva nuo jos nė diena neatsilieka, trys šventės nuolat sutampa su sekmadieniais, todėl mums lieka 12 papildomų laisvadienių per metus. Tai – Jungtinių Valstijų konsultacijų įmonės „Mercer“ duomenys, kurie taip pat rodo, kad dažniausiai šalys švenčia Naujus Metus, su valstybingumu ir nepriklausomybe susijusias datas, Kalėdas bei tarptautinę darbininkų dieną, gegužės pirmąją. Visas šias šventes mini ir Lietuva, o pridėjus dar ir keletą kitų, švenčiame gerokai dažniau nei kai kurios Europos šalys. Todėl jau senai netyla svarstymai: ydinga ši praktika daug švęsti, ar nieko blogo?

Kasmet kyla diskusijų – daug ar mažai švenčia lietuviai? Švenčių šalininkai teigia – reikia daugiau – ir pila pasiūlymus dėl papildomų nedarbo dienų per Didijį penktadienį, siūlomos savaitės trukmės atostogos tarp Kalėdų ir Naujųjų, Vytautinės ar Vėlinės. Tuo metu skeptikai tikina, kad lietuviai ir taip per daug ilsisi. Seime vėl svarstytas siūlymas iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Jonines ir gegužės pirmąją. Pasak projekto autorių, Joninių šventės tradicijos, kaip šokinėjimas per laužus, paparčio žiedo paieškos, vyksta vakare, tad visa nedarbo diena nereikalinga, o gegužės pirmoji tapo elito švente.

„Visos parduotuvės, centrai dirba, o pažiūrėkite kaip Belgijoje, Prancūzijoje – tą darbo, gegužės pirmąją nedirba niekas išskyrus budinčias tarnybas. Daugiau niekas. Ir tie žmonės, darbininkai, išties gali išreikšti save ar  mitinguose, ar solidarizuodamiesi kituose dalykuose“, – sako Seimo narys Antanas Matulas.

Nors siūlymas išbraukti šventes, palaikymo nesulaukė, A. Matulas trauktis neketina. Parlamentaro planuose – siūlyti kolegoms priimti draudimą gegužės pirmąją dirbti visoms įstaigoms be išimties.

Seimas šventinių dienų klausimą svarsto nebe pirmą kartą. Prieš beveik dešimtmetį buvo priimtas sprendimas šventines dienas, sutampančias su savaitgaliais, perkelti į darbo dieną, tačiau ši tvarka vėliau panaikinta, nes esą trukdė verslui stabiliai dirbti. Pramonininkai sako, kad nuolatiniai siūlymai mažinti ar didinti šventinių dienų skaičių, mažų mažiausiai keisti.

„Matyt, Nacionalinio partijų susitarimo reikėtų, kur būtų vos keli žodžiai: „Šalin rankas ir sprendimus nuo kalendoriaus“. Didžiausia politikų problema, kad jie nepažiūri į visą metų kalendorių – jeigu jie mato šventes, tai nemato atostogų ir priedų. O susidarius bendrą vaizdą lengviau priimti racionalius sprendimus ir pirmiausia suvokti, kad mes esame lyderiai ne tik Europoje bet vieni iš lyderių ir pasaulyje pagal nedarbo apmokamų dienų skaičių“, – pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys.

G. Rainio teigimu, verslas prisitaikė ir sunkumų dėl papildomų laisvadienių nėra, tačiau šventinė diena, vien dėl darbo užmokesčio, kainuoja brangiau nei įprasta darbo. Juk yra įmonių, kurios turi dirbti ir per šventes, pavyzdžiui, teikiančios transporto ar komunalines paslaugas. Todėl valstybės sektoriuje papildoma našta tenka biudžetui, komunaliniame – persikelia į paslaugų tarifus, o privačiame mažėja indėlis į investicijas.

Pramonininkų viceprezidentas skaičiuoja: Lietuvoje kasmet atostogaujame 28-ias dienas, papildomos kelios prisideda už didelį darbo stažą, mažiausiai vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį gauna tėvai auginantys vaikus. Yra ir kitų priedų: rugsėjo pirmoji ar iki dvejų metų trunkančios mokamos motinystės atostogos.

„Kodėl, pavyzdžiui, nepasiūlius alternatyvos, nekeičiant to kas dabar yra, pavyzdžiui, pradėti dirbti iš namų, gauti tris ketvirtadalius sodros pašalpos ir tuo pačiu dirbti, užsidirbti sau, ir uždirbti valstybės, ir sodros biudžetams papildomų lėšų?“, – kėlė idėją dr. G. Rainys.

Kiek vienas laisvadienis kainuoja valstybei? Apie 30 milijonų eurų. Tačiau šis skaičius labiau teorinis. Pasak ekonomistų, tiksliai suskaičiuoti praradimus sunku. Yra sektorių, kurie dėl perteklinio atostogų skaičiaus gali nukentėti, bet, pavyzdžiui, paslaugų sektorius dėl laisvadienių tik laimi – išauga maitinimo, pramogų paslaugas teikiančių įmonių apyvarta. Pasak „Swedbanko“ vyriausiojo ekonomisto, kai kurių šalių patirtis rodo, kad atostogos ar trumpesnė darbo diena tik padidina dirbančiųjų produktyvumą. Tuo įsitikino eksperimentus atlikusios Švedijos, Vokietijos, Meksikos įmonės.

„Visose šiose situacijose gautas tas pats rezultatas – produktyvumas, pavyzdžiui, kitaip tariant, per vieną darbo valandą sukuriama pridėtinė vertė nesumažėjo ir kai kuriais atvejais netgi padidėjo. Nes žmonės, žinodami konkrečias savo funkcijas, kurias turi atlikti per metus ar ilgesnį laikotarpį, jas ir atlikdavo“, – sako N. Mačiulis.

Mačiulis įsitikinęs, kad 21-jo amžiaus ekonomika skiriasi nuo 20-jo, kai pridėtinė vertė priklausydavo nuo to, kiek valandų  žmogus prastovėdavo prie konvejerio. Šiais laikais produktyvumas gali būti sutelktas į dvi valandas per dieną ar dvi dienas per savaitę, todėl neverta sureikšminti darbo dienos ar atostogų trukmės. Esą geriausias pavyzdys – Švedija, kur nacionalinių švenčių ir laisvadienių daug, tačiau ši šalis – viena produktyviausių pasaulio valstybių.

Bėda tik ta, kad Lietuva ne Švedija, produktyvumu neprilygsta, o šventę supranta labai paprastai.