„Nuo pat savaitgalio pradžios pastebime vilniečius, kurie atvyksta į miestą. Mes jiems duodame tam tikras simbolines dovanėles. Jie domisi, ką galima nuveikti mieste. O šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune. Džiaugiamės, kad į šią kampaniją pasijungė visas kultūrinis Kauno sektorius“, – pasakojo „Kaunas IN“ turizmo informacijos centro vadovas Tadas Stankevičius.

Specialiai vilniečiams paruošta pramoginė, kultūrinė programa.

„Pažinti Kauną iš tam tikrų perspektyvų, ar tai būtų architektūra, ar tai būtų mūsų Senamiestis, mūsų miesto istorija. Mūsų kultūriniai partneriai organizuoja savo erdvėse renginius ar ekspedicijas“ , – teigė T. Stankevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nustebinti vilniečius įvairiais būdais bando ir muziejai. Ne tik plečiamos programos, bet ir kuriamos specialios kompozicijos Vilniaus ir Kauno temomis.

„Paroda yra apie du didžiausius Lietuvos miestus. Šiemet Jurgio Kunčino „Tūlai“ sukanka 30 metų. Todėl apie Vilnių pasakojama per J. Kunčino eksponatus“, – dalijosi Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Deimantė Cibulskienė.

Vilniečių Kauno centre sutiksi daugiau nei vietinių.

„Gaunasi kaip pabėgimas, atostogos Kaune. Kol kas neturiu suplanuotos dienotvarkės, bet yra paskirti įvairūs nemokami renginiai, galbūt kažkur apsilankysiu“ , – kalbėjo vilnietė.

Patys kauniečiai džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis.

„Yra tiek nuostabių vietų Kaune, čia priklauso nuo kiekvieno skonio“, – dalijosi kaunietė.

Šią savaitę galima labai daug ką nuveikti Kaune.

„Aš siūlau nevažiuoti iš Vilniaus per NATO dienas. Tai yra istorinis įvykis. Reikia tvarkingai jį išbūti“, – teigė mergina.

Kaune šiomis dienomis jaučiasi ir užsienio svečių antplūdis. Sostinėje nebelikus laisvų viešbučių, daugelis pasirinko Kauną. Viešbučiai pastebi, kad pasikeitė keliavimo tendencijos, nebeliko didelių grupių.

„Būdavo, autobusais keliauja, dabar yra pavieniai keliautojai. Jie išmoko patys keliauti, patys susidėlioti keliones“, – teigė „Santakos“ viešbučio vadovė Indrė Dzenkauskaitė.

Turizmo centras sako, kad vilniečių susidomėjimas Kaunu didelis, skaičiuojama, kad per kelias dienas Kaune turėtų apsilankyti apie tūkstantį sostinės gyventojų.

Renginyje skambės tiek folkloras, tiek šiuolaikinės muzikos atlikėjų kūryba. Scenoje džiugins folkloro ansamblio „Laukis“ merginos, dainuosiančios tradicines vasaros laikotarpio – rugių lankymo, kupolinių – dainas ir sutartines. Taip pat bus galima išgirsti ir ukrainiečių folklorą, atliekamą grupės „Namysto“. Čia pat bus surengti ir šokiai – Žolynų turgaus lankytojus išjudins tradicinių šokių melodijas grojantys folkloro atlikėjai Darius Bagdonavičius ir Mikas Kurtinaitis.

15 val. koncertą surengs atlikėja ir dainų kūrėja Jausmė, eksperimentuojanti su koncertinių kanklių skambesiu. Ji pasidalins savąja kūryba, persipynusia su folkloro, soulo, dubo, džiazo, elektronikos elementais, o vakaro programą 19 val. užbaigs naujosios elektrinės estrados duetas „Superkoloritas“.

Pastaroji grupė, savo lietuviška pajūrio muzika kurs ypatingai šiltą, nostalgišką ir vasarišką atmosferą. Mintimis į kurortą klausytojus nukelsiantis duetas savo muzikoje jungia senosios estrados aidus, tropinius garsus ir surfroko motyvus. „Superkolorito“ kūryboje nemažai retro futuristinio skambesio, jaukių elektrinių garsų, šiltų sintezatorių, pukšinčių ritmo mašinų, senoviškų vargonėlių, aidų. Pajūrio nostalgijai pasiduoda ir poetiniai lietuviški tekstų rimai, todėl patys atlikėjai savo atliekamą muzikos žanrą vadina „elektrine estrada“.

Duete groja ir dainuoja Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas, suvieniję jėgas dar ne taip seniai – karantino laikotarpiu, bet jau spėję išleisti debiutinį albumą ir pelnyti apdovanojimą už savo kūrybą. Kurdami dainingas vokalines melodijas ir dainuodami poetiška lietuvių kalba, atlikėjai sako tęsiantys senosios lietuvių estrados tradicijas.

Žolynų turgaus veiksmas vyks ne tik scenoje bei pačioje mugėje, bet ir Lukiškių aikštės pievoje, kurioje bus pramogų visai šeimai: čia bus galima pūsti milžiniškus muilo burbulus, žaisti judrius lauko žaidimus, padainuoti kartu su folkloro ansamblio „Laukis“ narėmis bei pasimokyti ukrainiečių liaudies dainų su etnomuzikologe Halyna Pšeničkina, išbandyti gyvenimo medžio burtus su Loreta Lichtarovičiene. Mugės erdvėje bus galima pasidaryti laikiną tatuiruotę augaliniais chna dažais ir nusipinti arba įsigyti pagrindinį Rasų šventės atributą – žolynų vainiką.

Žolynų turgus – tai Vilniaus etninės kultūros centro atgaivintas XX a. pr. reiškinys, kuris nuo 2007 m. vėl tapo kasmetiniu renginiu, puoselėjančiu gilias Rasų ir Vilniaus miesto tradicijas, apjungiančiu ekologinio gyvenimo būdo idėjas ir folklorą.

ŽOLYNŲ TURGAUS PROGRAMA

Birželio 17 d., šeštadienis

SCENA

12 val.  Pokalbis apie žaliąsias miesto erdves su miesto antropologe Jekaterina Lavrinec

13 val.Giedrė Radzevičiūtė: „Žolininkės daržo vaistiniai augalai sveikatinimuisi“

14 val. Folkloro ansamblis „Laukis“

15 val. Atlikėja „Jausmė“

16 val. Pokalbis apie gamtinį apželdinimą su botanike Vilma Gudyniene

16 val. Ukrainiečių folkloro grupė „Namysto“

17 val. Tradiciniai šokiai su folkloro atlikėjais Dariumi ir Miku

19 val. | Naujosios elektrinės estrados duetas „Superkoloritas“

PIEVA

12–20 val. Lauko žaidimai vaikams ir suaugusiesiems

14–16.30 val. Muilo burbulai

15–16 val.Pasidainavimai su folkloro ansambliu „Laukis“

17.30–18.30 val. Ukrainietiški pasidainavimai su etnomuzikologe Halyna Pšeničkina

18–19 val. Gyvenimo medžio būrimai su Loreta Lichtarovičiene

KŪRYBINĖ ERDVĖ MUGĖJE

12–17 val. Vainikų pynimas

16–19 val. Laikinos chna tatuiruotės

Nuo vidurdienio Melnragės Neįgaliųjų paplūdimyje į dangų kils spalvingi figūriniai aitvarai, vyks aitvarų dirbtuvės, įtrauks jūrinės veiklos ir edukacijos. 400 metrų ruože nusidrieks beveik keturių dešimčių didžiųjų figūrinių aitvarų šventė.

Naujasis festivalis, anot organizatorių, bus dosnus aitvarų, veiklų ir jūrinės nuotaikos.

Festivaliui startą duos į dangų keliami didieji figūriniai aitvarai – vėjo turbinos, vandens gyvūnai, laivai. Tarp keturių dešimčių didžiųjų figūrinių aitvarų ir tokie, kurių ilgis – iki 25 metrų.

Iki vakaro festivalio svečių lauks ir aitvarų dirbtuvės, aitvarų varžybos, muzikiniai pasirodymai,

Papuošti Klaipėdos pajūrį bus galima ir savais aitvarais, tam organizatoriai ragina atsinešti namuose turimus, pasigamintus aitvarus – už tai bus galima laimėti įvairių prizų.

Didžiausia komanda, atsinešusi aitvarus bus apdovanojama rėmėjų prizais.

Kūrybinėse aitvarų dirbtuvės apie 200 renginio svečių galės nemokamai pasigaminti aitvarus ir juos dekoruoti. Kūrybinių aitvarų dirbtuvių metu menininkai ir aitvarų gamybos specialistai, konsultuos ir padės susikurti individualius aitvarus.

Aitvarus atsinešę ir juos pasigaminę varžysis dėl pagrindinio prizo  – skrydžio oro balionu. 

Renginių programa

Birželio 3 d. 14–14.15 val. – festivalio atidarymas.

14.30–16 val. aitvarų varžybos.

14.15–15 val. dalyvių lauks Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių studijos „Junga“ ir džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ koncertas.

15–15.30 val. vyks jūriniai pokalbiai su kapitonu Romu Karmazinu.

15.30–16.30 val. – koncertuos studijos GROCK auklėtinių / pradedančiųjų grupės.

16.30–17 val. bus apdovanoti aitvarų varžybų nugalėtojai.

17–18.30 val. vyks DJ John-B muzikinis pasirodymas.

18.30–21 val. – festivalis pasibaigs savarankišku aitvarų leidimu.

Vyks edukacijos

13–17 val. emocijų piešimas paplūdimyje, burbulų pūtimas („Vaikų linija“).

13–17 val. susirinkusieji turės progą susipažinti su buriavimu ir jėgos aitvarais (Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“).

13–16.30 val. vyks įvadinės nemokamos jėgos aitvarų pamokos (reikalinga išankstinė registracija internetu).

13–17 val. vyks pažintis su kapitono profesija, laivais ir skirtingais jų tipais (Jūrų kapitonų asociacija).

13–18 val. vyks pažintis su pasaulio laivais (Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija).

13–15 val. – Jūrinių mazgų ABC, jūrinio vardo kūrimas ir pirminės medicininės pagalbos mokymai (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla).

13–18 val. apyrankių pynimas, bus galima pasidaryti ir laikinas tatuiruotes (Lietuvos jūrininkų sąjunga, LS Jūrų skautai).

13–16 val. dalyviai mokysis rišti jūrinius mazgus (Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras).

13–17 val. virtualios realybės patirtis ir pažintis su įdomiomis Klaipėdos vietomis. Projektas skirtas paminėti Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimo 100-metį ir iš dalies yra finansuojamas Klaipėdos savivaldybės (projektas – „Jūros ambasada“).

Turi susimokėti

„Lyg ir šeimos gydytojai, lyg ir psichiatrai, lyg ir psichologai galėtų padėti pacientams, tačiau pati tvarka nefunkcionuoja. Tai nėra tik žodžiai: „Nerūkyk – neaugsi“ arba „Tai sukels plaučių vėžį“. Čia reikalinga šešių arba aštuonių laiptelių intervencija, o kiekvienam laipteliui su pacientu turi skirti iki valandos. Nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi“, – teigia L. Valius. Jis taip pat mano, kad norintys atsisakyti šio žalingo įpročio turi mokėti už įvairias su tuo susijusias paslaugas.

  „Bėda, kad nėra priemonės, o deklaruojama, kad yra blogai, kad reikia mažinti rūkymą, kad visuomenės sveikatos biurai turi rengti mokymus. Galbūt jie ir turi parengę programų, bet kas į jas eina? Ar apskritai eina?“ – retoriškai klausia medikas.

Kasdienėje praktikoje daktarai neretai susiduria su pacientais, kuriems įžengus į gydytojo kabinetą kartu pasklinda ir cigarečių dūmų kvapas. Anot L. Valiaus, paklausus, ar toks asmuo nesiruošia mesti rūkyti, šis pasijunta nepatogiai, tačiau viskas esą tuo ir baigiasi.

Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai.

 

Iškyla naujų problemų

Profesoriaus teigimu, nėra bendros metodikos norint efektyviai mesti rūkyti, bet yra gydomųjų priemonių, pavyzdžiui, pleistrų ar psichologinė-psichiatrinė intervencija. „Tai priklauso nuo žmogaus, kam jis imlus. Tačiau idėja yra viena – pacientas turi būti motyvuotas, o motyvacija yra psichologinė intervencija. Paskui, jeigu jau yra motyvacija, gali siūlyti gilesnę psichoterapinę intervenciją, pakaitinius vaistus arba metodikas, kurie leistų laipsniškai mažinti rūkymą ir jo atsisakyti“, – dalijasi medikas.

„Aišku, yra nemažai atvejų, kad kai ištinka koks nors įvykis – insultas, infarktas – pacientas nustoja rūkyti, bet tai įvyksta vėlai“, – tęsia jis.

Šiuo metu plinta ir alternatyvūs rūkymo būdai, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės. L. Valius mano, kad būtent jų prieinamumas yra nauja problema, nes neaišku, ko į jas pilama.

Profesoriui teko dalyvauti konferencijose ir forumuose Lietuvoje ir užsienyje, kur buvo pristatomi duomenys ir pozicijos, susijusios su įprastų cigarečių alternatyvomis. Pasak L. Valiaus, pasaulyje plinta požiūris, kad reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio žalą.

„Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai“, – svarsto profesorius.

Kol kas negali pasverti

Pasak mediko, alternatyva rūkymui galėtų būti Skandinavijoje labai paplitusios tabako pagalvėlės, vadinamasis snusas, kuriame nėra dervų, yra tik grynas nikotinas. „Kaitinamasis tabakas irgi turi gal 99 proc. nikotino ir tik mažą procento dalį dervų, kurios sudaro pusę visos įprastos cigaretės“, – teigia L. Valius.

„Teko susipažinti su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau politikų ir medikų nuomonė kontroversiška, nes cigarečių tyrimai yra pagrįsti beveik šimtmečio patirtimi ir moksliniais tyrimais – žinoma, kiek per 100 metų padaugėjo skrandžio, plaučių ir kitų sričių vėžinių ligų, širdies ligų, insultų“ , – aiškina gydytojas.

„Kai kalbame apie kaitinamąjį tabaką, turimas mintyje gal pastarųjų penkerių metų laikotarpis. Dar nėra ko moksliškai apskaičiuoti, dar negali pasverti gerų ir blogų rezultatų“, – pabrėžia jis.

L. Valius akcentuoja, kad elektroninių cigarečių tyrimų dabar atliekama dar mažiau, kadangi šių cigarečių yra įvairių rūšių ir koncentracijų. „Mokslas nesugeba surinkti bendros pacientų imties, nes, pavyzdžiui, ne visi rūko elektronines cigaretes, kuriose yra 0,1 proc. nikotino. Žmonės rūko skirtingų koncentracijų elektronines cigaretes“, – detalizuoja profesorius.

„Tūkstantmečio mokyklų programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama. Tikrai nemanome, kad reiktų kažką stabdyti ar kažką peržiūrėti“, – BNS sakė Klaipėdoje penktadienį besilankanti J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) trečiadienį paskelbus apie lėšas, skiriamas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į KT sprendimą ir kuo greičiau Seimui teikti pasiūlymus dėl pertvarkos kriterijų, o iki tol programą stabdyti.

Pasak J. Šiugždinienės, KT nepasisakė apie kriterijus, jų kokybę, tinkamumą ar proporcingumą.

Tūkstantmečio mokyklų programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama.

Anot ministrės, šis teismas nurodė „būtent patikslinti kriterijus įstatyme“ ir tai padaryti iki kitų metų sausio. J. Šiugždinienės teigimu, šiuo metu galioja teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo sukurta Tūkstantmečio mokyklų programa.

„Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, jog tas nuostatas, kurios šiandien dėl mokyklų tinklo yra tvirtinamos Vyriausybės nutarime, bendrąsias nuostatas, reikėtų perkelti į įstatymą. Mes tą ir padarysime, netrukus teiksime įstatymą“, – teigė ministrė, patikslinusi, kad tai padaryti ketinama šioje pavasario sesijoje.

KT praėjusią savaitę paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

KT nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija laikosi pozicijos, kad KT nevertino pačių tinko taisyklių, tik nurodė, kad pagrindiniai principai turi būti patvirtinti Seimo įstatymo lygmeniu, o ne Vyriausybės ir žada teikti atitinkamas pataisas.

Anot Prezidentūros, pagal šį Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės nutarimą savivaldybės privalėjo patvirtinti atitinkamus savivaldos lygmens planus, tai buvo sąlyga dalyvavimui  „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

„Kaziuko mugė Vilniuje vyksta jau daugiau nei 400 metų, ir čia yra tas gerasis atvejis, kai šimtmečių tradicija išlieka, nes prisitaiko prie kintančio pasaulio. Visus vilniečius ir bet kuriame Lietuvos kampelyje gyvenančius kviečiu ir šiemet atvykti į mugę pabendrauti, pasidžiaugti, jei jau ne ką nors įsigyti ar parduoti“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Kada įvyko pirmoji Kaziuko mugė, tiksliai nežinoma. Spėjama, kad jos ištakos siekia 1604 m., kai vilniečiai eisena pasitiko iš Romos atvežtą Popiežiaus pašventintą karalaičio Kazimiero vėliavą. Kaip šios pirmosios eisenos aidas Kaziuko mugė nusidrieks per Gedimino prospektą, Šventaragio slėnį juosiančias gatves ir Maironio gatvę iki pat Rotušės aikštės.

„Legendos gyvos, kol jos pasakojamos, o mes turime nuostabią galimybę prisiliesti prie dar viduramžiais pradėtos kurti Kaziuko mugės legendos. Šiemet Senamiesčio gatvėmis nusidrieks daugiau nei keturių kilometrų ilgio amatininkų paviljonų gija, kviečianti tūkstančius sostinės gyventojų ir svečių dar kartą patirti šią legendą“, – džiaugiasi Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Mugės šurmulys prasidės penktadienį, kovo 3 d. 14 val., teatralizuotomis Šv. Kazimiero eitynėmis nuo Nepriklausomybės iki Katedros aikštės, kur 15 val. bus oficialiai atidaryta Kaziuko mugė ir pagrindinis šių metų akcentas – 10-ies metrų aukštį siekianti meninė instaliacija „700 verbų“. Anot mugės organizatorių atstovo Renaldo Gražio, šia instaliacija simboliškai siekiama įprasminti ne tik Vilniaus jubiliejų, bet ir prisidėti prie paramos iniciatyvų, skirtų Ukrainai palaikyti. „Senovėje tikėta, kad į verbas supinti anksti pavasarį išsprogę augalai saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros. Sekmadienį, nuo 11 val., šią meninę instaliaciją puošiančios verbos bus dalinamos Kaziuko mugės lankytojams, kad jų namai, o drauge ir visas kraštas būtų apsaugoti nuo nelaimes skleidžiančių „graužikų“. Paramos aukciono metu bus galima įsigyti ir 30 specialiai sukurtų verbų su žinomų Lietuvos visuomenės atstovų palinkėjimais. Surinktos lėšos bus skiriamos paramos fondui „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, vienijančiam „Lietuvos Raudonąjį Kryžių“, „Caritą“, „Maltos ordiną“, „Maisto banką“ ir „Gelbėkit vaikus“.

Kaziuko mugė Vilniuje vyksta jau daugiau nei 400 metų, ir čia yra tas gerasis atvejis, kai šimtmečių tradicija išlieka, nes prisitaiko prie kintančio pasaulio.

Šeštadienį, kovo 4 d. nuo 11 iki 18 val. Katedros aikštėje mugės lankytojus pasitiks folkloro grupės „Ratilai“,  „Vydraga“, postfolkloro grupė „Robaksai“ ir kitos kapelos bei dainų iš šokių kolektyvai. Čia vyks ir šalia įsikūrusio ukrainiečių amatininkų miestelio dalyvių dirbinių aukcionai bei kitos socialinės paramos akcijos Ukrainai palaikyti.

Rotušės menėje, nuo 11 iki 18 val. bus kuriama meduoliais kvepianti „Vaikų Kaziuko“ pasaka. „Kelios dešimtys jaunųjų kūrėjų iš visos Lietuvos ir Ukrainos jau dabar laukia, kada galės visus nustebinti originaliais rankdarbiais. Meduolių dekoravimo dirbtuvėlėse bus galima dekoruoti istorinių Vilniaus pastatų formų meduolius, o dailės mokytoja iš Ukrainos įtrauks visus lankytojus į taikos ir laisvės paveikslo tapymą. Muzikinėje programoje – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių pasirodymai“, – pasakoja Justina Ramoškienė, Kaziuko mugės kultūrinės programos režisierė.

Sekmadienį, 11 val., Katedros aikštėje prasidės paramos Ukrainai aukcionas „700 verbų“, nuo 14 val. – geriausiųjų amatininkų apdovanojimų ceremonija ir mugės uždarymo koncertas.

Be koncertų Katedros aikštėje ir Vilniaus rotušės menėje, visą savaitgalį Senamiesčio gatvėse šventinę nuotaiką kurs mobilūs folkloro ansambliai, gatvės artistų pasirodymai ir, žinoma, pats Kazimieras su gausia miestelėnų palyda.

Gedimino prospekto pradžioje savo rankdarbius pristatys Lietuvos tautinio paveldo atstovai, už sankryžos su Jogailos gatve, nusidrieks Kulinarinio paveldo fondo sertifikatus turinčių maisto gamintojų palapinės. Keliaujant T. Vrublevskio gatve, atrasite tradiciniais maisto gaminiais prekiaujančius „Lietuvos tautinio paveldo produktų gamintojų ir kūrėjų“ asociacijos atstovus. Šventaragio gatvės pradžioje nusidrieks – „Kūrėjų meistrų respublikos“ atstovų palapinės. Maironio gatvėje prekiaus meno mokyklų studentai, kiek tolėliau – vyks prekyba sendaikčiais. Išskirtinius, Lietuvos dizainerių kurtus drabužius ir aksesuarus bus galima įsigyti „Dizaino alėjoje“, įsikūrusioje Katedros aikštėje šalia Gedimino paminklo.

Šiais metais Kaziuko mugėje savo gaminius pristatys kiek daugiau nei 500 kūrėjų ir 400 maisto gamintojų. Visoje mugės teritorijoje veiks 15 lauko kavinių. Sudėjus visus prekybininkų paviljonus vieną po kito, senamiesčio gatvėmis nusidriektų kiek ilgesnė nei keturių kilometrų eilė.

Mugės metu bus eismo ribojimų

Nuo kovo 1 d. 11 val. iki kovo 6 d. 4 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus mugės dalyvių transportą) Gedimino prospekto atkarpoje tarp Šventaragio iki Vilniaus gatvių.

Nuo kovo 2 d. 20 val. iki kovo 6 d. 4 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Pilies, Didžiojoje, T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse, taip pat jų prieigose ir aplink Rotušės aikštę.

Nuo kovo 2 d. 20 val. iki kovo 6 d. 8 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas (išskyrus viešąjį transportą) Gedimino prospekte nuo Jogailos iki Gynėjų gatvės, išskyrus su Gedimino prospektu besiribojančias sankryžas.

Nuo kovo 4 d. 8 val. iki kovo 6 d. 4 val. eismas (išskyrus viešąjį transportą) bus draudžiamas ir Gedimino prospekto sankryžose nuo Vilniaus g. iki J. Tumo-Vaižganto g. ir nuo J. Tumo-Vaižganto g. iki Gynėjų g.

Viešojo transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse bus draudžiamas nuo kovo 2 d. 21 val. iki kovo 6 d. 5 val., o kelyje tarp Vilniaus rotušės pastato ir Rotušės aikštės – kovo 3–5 d. Dėl to bus laikinai pakoreguotos 10, 11, 33 ir 89 autobusų maršrutų trasos ir tvarkaraščiai.

Kovo 3 d. Kaziuko mugės dalyvių eisenos ir mugės metu taip pat galimi ir maršrutų, kurių trasos kerta Gedimino prospektą – 1G, 3G, 11, 22, 53, 73, 88 maršrutų autobusų ir 2, 3, 4, 6, 10, 12, 17, 20 maršrutų troleibusų – nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių. Su viešojo transporto tvarkaraščių pokyčiais susipažinti galima www.judu.lt