Maskvos teismas pranešė, kad gavo prokurorų prašymą sulaikyti tris vyrus, skelbia vietos naujienų agentūros. Jo atstovė spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad įtariamieji yra tos pačios šeimos nariai.

Rusijos teismas anksčiau pirmadienį leido dėl kaltinimų terorizmu suimti keturis vyrus.

Atsakomybę už penktadienio vakaro išpuolį, per kurį žuvo 137 žmonės, prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), tačiau Rusijos pareigūnai jos pranešimo niekaip nekomentavo.

Vieninteliuose savo viešuose pasisakymuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prakalbo apie tariamą užpuolikų ryšį su Ukraina, sakydamas, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti bandydami ten pabėgti.

Kyjivas griežtai neigia bet kokį ryšį su išpuoliu, o Jungtinės Valstijos pareiškė, kad IS vienintelė yra atsakinga.

Keturių aukšto rango oro pajėgų karininkų pokalbių įrašą kovo 1 dieną platformoje „Telegram“ paskelbė Rusijos valstybės remiamo kanalo RT vadovas, sukeldamas Berlynui rimtų nemalonumų.

38 minučių trukmės garso įraše kalbama apie tai, kaip Ukrainos pajėgos galėtų panaudoti Vokietijoje pagamintas raketas „Taurus“, ir apie galimą jų poveikį.

Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, galinčių pasiekti taikinius iki 500 km atstumu. Šios raketos galėtų padėti atremti Rusijos invaziją.

Tačiau kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisako siųsti šias raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.

Federalinė prokuratūra GBA aiškinsis, kas vykdė pasiklausymą, ir tirs galimą šnipinėjimo veiklą, sakė atstovė spaudai.

Susitikimas vyko per „WebEx“ – populiarią viešą garso ir vaizdo susitikimų platformą, įdiegus papildomas apsaugos priemones.

Pasak gynybos ministro Boriso Pistorius (Boriso Pistorijaus), vienas iš dalyvių, tuo metu dalyvavęs Singapūro aviacijos parodoje, prie susitikimo prisijungė „nesankcionuotu ryšiu“, todėl garso įrašas nutekėjo.

Vokietijos gynybos ministerija taip pat pradėjo savo tyrimą dėl informacijos nutekėjimo.

Tačiau, pasak žurnalo „Der Spiegel“, dėl GBA tyrimo Singapūre gali būti atliekami papildomi tyrimai.

B. Pistorius teigė, kad dėl šio pažeidimo gali būti iškelta vidinė drausminė byla, tačiau niekas nebus atleistas.

D. Trumpo teisininkų komanda anksčiau siekė, kad būtų atidėtas baudžiamasis procesas – pirmasis kurio nors buvusio JAV prezidento atžvilgiu. Jo pradžia buvo numatyta kovo 25 dieną.

Respublikonų lyderis, siekiantis per lapkričio rinkimus sugrįžti į Baltuosius rūmus, kaltinamas nuslėpęs mokėjimus už tylą, susijusius su jo sėkmingu kandidatavimu į prezidento postą 2016 metais.

Buvusiam JAV prezidentui teisme pateikti 34 kaltinimai dėl buhalterinės apskaitos klastojimo, kad nuslėptų mokėjimus pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels).

„(Prokurorai) neprieštarauja, kad [bylos nagrinėjimas] būtų trumpam atidėtas iki 30 dienų, kad kaltinamasis turėtų pakankamai laiko susipažinti su JAV prokuratūros (dokumentais)“, – teigiama Manhatano apygardos prokuroro pareiškime teismui.

Prokurorai teigia, kad D. Trumpas neteisėtai nuslėpė mokėjimus savo ilgamečiam advokatui ir padėjėjui Michaelui Cohenui (Maiklui Koenui), skirtus kompensuoti sumą, sumokėtą „Playboy“ modeliui, kad ji neprasitartų turėjusi su D. Trumpu lytinių santykių. Pats respublikonas kaltinimus neigia.

Praėjusių metų gruodžio 25 d. apie 21.30 val. Kaune, Eivenių gatvėje, pavogta piniginė ir auksinis žiedas. Padaryta turtinė žala siekia apie 650 eurų. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo vyrą, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šį vyrą, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 64 955 arba 112, arba el. paštu aida.venciene@policija.lt.

Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas. Už vagystę gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorai.

Kaip informavo Prezidentūra, pirmadienį vykusiame susitikime šalies vadovas su N. Grunskiene kalbėjosi ir apie ateities planus tobulinant ir efektyvinant prokurorų veiklą, veiklos administravimo problemas, prokuratūros vykdomo viešojo intereso gynimo dinamiką, taip pat Seime registruotas ir dar rengiamas teisėkūros iniciatyvos baudžiamosios atsakomybės srityje.

„Generalinė prokurorė šalies vadovui pristatė Lietuvos Generalinės prokuratūros bendradarbiavimą su Ukrainos prokurorais, aktyvų Lietuvos dalyvavimą Jungtinėje tyrimo grupėje, tiriančioje karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainos teritorijoje“, – nurodo Prezidentūra.

Pasak pranešimo, G. Nausėda susitikime atkreipė dėmesį į „per menko prokuroro profesijos patrauklumo problemą, pasireiškiančią prokurorų amžiaus vidurkio augimu“, nepakankamu naujai priimamų prokurorų skaičiumi.

„Šalies vadovas palinkėjo generalinei prokurorei toliau stiprinti visuomenės pasitikėjimą Prokuratūros sistema, ir toliau principingai telkti prokurorus bendram tikslui – ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose“, – sakoma pranešime.

Tai – dalis Vakarų reakcijos į Maskvos invaziją į Ukrainą veiksmų.

Federalinė prokuratūra pareiškime nurodė, kad Vokietijos finansų sostinės Frankfurto teismui pateikė prašymą dėl nepriklausomos konfiskavimo procedūros.

„Šios procedūros tikslas yra konfiskuoti daugiau kaip 720 mln. eurų, kuriuos viena Rusijos finansų įstaiga laiko banko sąskaitoje Frankfurte prie Maino, dėl įtariamo bandymo pažeisti [Vokietijos įstatymuose nustatytas] embargo taisykles“, – teigiama pranešime.

2022 metų birželį Europos Sąjungą įtraukė šį Rusijos banką į sankcijų sąrašą, teigė prokurorai ir pridūrė, kad prašymą teismui jie pateikė liepą. Trečiadienio pareiškimas buvo paskelbtas po žiniasklaidos pranešimų apie teisinius veiksmus.

„Todėl Europos finansų įstaigose laikomo subjekto turto atžvilgiu nebegalėjo būti atliekamos operacijos, jis buvo „įšaldytas“, – sakoma jų pareiškime.

Tačiau priduriama, kad netrukus po to, kai bankui buvo įvestos sankcijos, nežinomi asmenys, veikiantys Rusijos finansų institucijos vardu, iš jo sąskaitos Frankfurte bandė išsiimti daugiau kaip 720 mln. eurų.

Neleisime, kad Rusijos lėšos, naudojamos neteisėtam agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti, būtų nekvestionuojamai laikomos Vokietijos sąskaitose.

„Bankas nevykdė pavedimo atlikti elektroninį pervedimą“, – sakė prokurorai.

Naujienų žurnalas „Der Spiegel“ nurodė, kad minėtasis Rusijos bankas yra Maskvos vertybinių popierių biržos padalinys, ir teigė, kad jis lėšas saugojo JAV banko „JP Morgan Chase“ Vokietijos filiale.

Prokurorų tvirtinimu, atlikti tyrimą buvo pavesta Vokietijos muitinės nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pasak jų, prašoma nepriklausomo konfiskavimo, nes šiuo metu neįmanoma patraukti konkrečių asmenų baudžiamojon atsakomybėn už šį nusikaltimą.

Naujienų portalo „Spiegel Online“ pranešime teigiama, kad federalinė prokuratūra nori, jog šios lėšos patektų į valstybės iždą.

„Tai, kas asmeniškai taikoma nesąžiningiems valdininkams, taikoma ir jų valdžios aparato turtui: neleisime, kad Rusijos lėšos, naudojamos neteisėtam agresijos karui prieš Ukrainą finansuoti, būtų nekvestionuojamai laikomos Vokietijos sąskaitose“, – sakė teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas).

Dėl Didžiojo septyneto (G-7) valstybių sprendimo įšaldyti Rusijos turtą iškart po to, kai Kremlius 2022-ųjų vasarį pradėjo vykdyti invaziją į Ukrainą, sankcijų taikymo mechanizme dalyvaujančiose šalyse buvo užblokuota apie 300 mlrd. dolerių (274 mlrd. eurų).

Nors Ukraina pareikalavo, kad visi Rusijos pinigai būtų skirti jos pokario atstatymo darbams, G-7 šalys atmeta tiesioginį konfiskavimą, nes jis keltų teisinių problemų ir pažeistų pasaulines normas.

Prokuratūros įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107 Seimo nariams, prieš buvo šeši ir susilaikė 13 parlamentarų.

Nustatyta, kad nuo 2024 metų sausio 1 dienos prokurorų pareiginė alga bus padidinta tiek, kad ji sudarys ne mažiau 75 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 metų sausio 1 dienos – ne mažiau kaip 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.

Tam kitąmet papildomai būtų skiriama per 10 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip iš pradžių siūlė Vyriausybė. 2025 metais prokurorų atlyginimams papildomai reikės per 17 mln. eurų.

Prokurorų atlyginimus daugiau, nei pirminiame Vyriausybės variante, kelti pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimas tam pritarė.

Komiteto skaičiavimu, po pakeitimų generalinės prokurorės alga iki mokesčių didėtų 2549 eurais iki 7873 eurų, žemiausios grandies prokuroro – 1463 eurais iki maždaug 4695 eurų.

Kelti atlyginimus prašė prokurorai, teigdami, kad jų atlyginimai neproporcingai atsilieka nuo teisėjų, kurių atlygis jau augo nuo liepos.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra sakiusi, kad tai diskriminuoja ir demotyvuoja prokurorus, sunku pritraukti jaunų specialistų.

Už įstatymo pakeitimą su komiteto pasiūlytomis korekcijomis balsavo 95 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų.

Savo ruožtu Vyriausybė buvo pasiūliusi prokurorų atlyginimus didinti trimis etapais. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad Vyriausybė nutarė palaikyti VVSK pateiktą kompromisinį variantą.

„Vyriausybę tenkina šis pasiūlymas, tai yra suplanuota patikslintame biudžete“, – sakė I. Šimonytė.

„Du etapai, 13 mėnesių, tikrai yra pakankamai trumpas laikotarpis, kad aiškiai matydami darbo užmokesčio augimo įsipareigojimą ne kažkieno pažaduose ar įsipareigojimuose, o įstatyme, prokurorai vis dėlto liktų prokuratūroje ir nauji prokurorai taip pat ateitų į prokuratūrą, taip pat į apatinę grandį“, – savo nuomonę išsakė premjerė.

Tuo tarpu VVSK narys Audrius Petrošius teigė esąs įsitikinęs, kad šis komiteto siūlomas atlyginimų kėlimas apskritai išspręstų ir prokurorų trūkumo problemą.

„Kolegos iš visų frakcijų Seime dėjo pastangas, kad, matyt, tie sprendiniai pasiektų kuo greičiau ir kuo labiau atlieptų prokurorų bendruomenės lūkesčius“, – komiteto siūlymą įvertino komiteto narys A. Petrošius.

„Matyt, tos problemos, apie kurias kalbama šiandieną, jau netolimoje ateityje išgaruos kaip dūmas, nes jau nuo sausio 1 d. pradedantis prokuroras gautų daugiau nei 1200 eurų į rankas daugiau nei gaudavo“, – sakė A. Petrošius.

Visgi dalies opozicijos neįtikino VVSK siūlymas prokurorų atlyginimus didinti dviem etapais.

„Deja, pagrindinis komitetas, vykdydamas Vyriausybės, aišku, nurodymus, vėl padarė kompromisą, bet ne iki galo“, – VVSK siūlymą kritikavo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Algirdas Sysas.

Visgi generalinė prokurorė Nida Grunskienė šį VVSK pasiūlytą kompromisinį variantą įvertino skeptiškai.

Prokurorų pareiginė alga būtų indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Svarstomomis Prokuratūros įstatymo pataisomis taip pat siūloma naujai reglamentuoti apmokėjimą už prokurorų darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą.

ELTA primena, kad Prezidentūra sukritikavo Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.

Prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlyginimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.

Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.