AFP žurnalistai dviejose balsavimo apylinkėse vidurdienį (11 val. Lietuvos laiku) pastebėjo didesnį nei anksčiau ryte rinkėjų srautą – kaip ir buvo raginama daryti skelbiant apie protesto akciją „Vidurdienis prieš Putiną“.

A. Navalnas, žymiausias prezidento Vladimiro Putino varžovas, praėjusį mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė Arkties kalėjime. Jo našlė Julija Navalnaja paragino žmones vienu metu ateiti į rinkimų apylinkes ir protestuojant gadinti balsavimo biuletenius.

Nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto Rusijos karas Ukrainoje, Rusijoje viešas nepritarimas jam buvo slopinamas, o vyriausybės kritikai įkalinami arba priversti bėgti.

IT darbuotojas Aleksandras, atidavęs savo balsą apylinkėje, kurioje anksčiau balsuodavo A. Navalnas, sakė atėjęs, nes tai yra vienas iš nedaugelio būdų protestuoti. „Jei nebūčiau to padaręs, būčiau pasijutęs bailiu“, – sakė 29 metų vyras.

52 metų Jelena sakė, kad žmonės „pernelyg bijo“ gausiai išeiti į gatves: „Nenoriu, kad Rusija, mano tėvynė, būtų tokia... Aš myliu savo šalį, noriu, kad ji būtų laisva".

65 metų pensininkė Natalija sakė, kad atėjo su drauge 38 metų inžiniere Jelena planuodamos sugadinti savo biuletenius A. Navalno atminimui. „Atėjau atsisveikinti su juo. Jis man yra didvyris“, – sakė Natalija. Elena pridūrė: „Tai vienintelė galimybė išreikšti savo nuomonę“.

„Simbolinė akcija“

Socialinėje žiniasklaidoje A. Navalno komandos pasidalytuose vaizduose buvo matyti didesnės rinkėjų eilės kitose balsavimo vietose Maskvoje ir kitur Rusijoje.

Vienoje balsavimo apylinkėje Maskvos pietvakariuose 18-metis moksleivis Leonidas sakė, kad proteste dalyvavo „ne tiek daug žmonių“, bet jis „tiesiog džiaugėsi, kad bent kažkiek žmonių atėjo“.

Šioje mokykloje įkurdintoje rinkimų apylinkėje A. Navalnas, 2013 metais nesėkmingai bandęs tapti Maskvos meru, pasiekė aukščiausią savo rezultatą – 70 proc. balsų.

Vėliau A. Navalnas bandė varžytis su V. Putinu 2018 metų prezidento rinkimuose, tačiau jo kandidatūra buvo atmesta.

33 metų IT darbuotoja Olga Mironenko sakė, kad niekada nebalsavo už V. Putiną, tačiau jai sunku išreikšti savo nuomonę šalyje, kurioje „net socialinėje žiniasklaidoje negalima išreikšti savo nuomonės“.

Ji sakė, kad buvo gera ateiti į rinkimų apylinkę ir būti „su žmonėmis, kurie yra šviesos ir tiesos pusėje“.

21 metų Denisas, dirbantis reklamos srityje, sakė: „Atėjau išreikšti solidarumo su labai svarbiu žmogumi. Tai simbolinė akcija. Šie rinkimai – tai būdas pagerbti A. Navalno atminimą, – sakė jis.

Protestuotojai akcijos metu laikė plakatus „Broli lenke, nuo kada tavo vardas tapo kaina?“, „Lenkų ūkininke, ar tavo grūdai svarbiau už ukrainiečių vaiko gyvybę“.

Protesto akciją organizavo visuomenininkas Martynas Kiseliauskas, prie jos prisijungė VšĮ ,,Ukrainos namai“ bei kitos nevyriausybinės organizacijos. Jos stebėti buvo atvykęs prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis.

ELTA primena, kad kovo 1 d. kelyje ties Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu planuojama blokada pasienyje su Lietuva. Ją organizuojantis Karolis Pieczynskis sako, kad kaimyninės šalies ūkininkai nuo minėtos dienos tikrins, kas yra gabenama transporto priemonėmis, kurios gali vežti žemės ūkio produkciją.

Lenkijos ūkininkai sekmadienį užblokavo pagrindinį greitkelį į Vokietiją protestuodami prieš Europos Sąjungos (ES) taisykles ir mokesčius.

Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites vykdo protesto akcijas dėl, jų teigimu, pernelyg griežtų aplinkosaugos taisyklių, konkurencijos dėl pigaus importo iš ES nepriklausančių šalių ir mažų pajamų.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Lenkijos ūkininkai labiausiai kritikuoja vadinamąjį ES Žaliąjį kursą, kuriuo numatyta pertvarkyti energetikos, transporto ir mokesčių politiką. Šis pasiūlymų rinkinys – vienas iš būdų, kuriais 27 valstybės narės siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Ūkininkai taip pat blokavo sienos su ES nepriklausančia Ukraina pasienio kontrolės punktus. Šitaip jie tvirtina smerkiantys nesąžiningą konkurenciją, kurią sudaro pigesnė karo nualintos kaimyninės šalies produkcija.

Lenkijos pareigūnai penktadienį nepriėmė Ukrainos premjero vadovaujamos delegacijos, kuri siekė išsklaidyti įtampą, kilusią dėl kelias savaites trukusių Lenkijos ūkininkų protestų prie bendros sienos.

Lenkijos valdžios institucijos teigė, kad niekad nepritarė susitikimui pasienyje dėl demonstracijų, kurios, pasak Ukrainos, kelia grėsmę jos eksportui ir stabdo svarbiausių ginklų tiekimą karui su Rusija, kuris tęsiasi jau trečius metus.

„Manau kad sprendimai galėtų būti greičiau priimti nei laukti pavasario. (...) Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos“, – ūkininkams ketvirtadienį mitinge sakė J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos yra faktas. Tą pripažino ir pati premjerė, ir ministrai. Jas reikia kuo greičiau taisyti“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi.

J. Niewierowiczius mitinge prie Vyriausybės pridūrė, kad prezidento tikslas – žemės ūkio indėlis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

„Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi“, – sakė jis.

„Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis. Visada dirbo dėl to, kad ūkis stiprėtų. Pradedant nuo to, kad 2020 metais kovojome penkias paras dėl didesnių išmokų žemdirbiams“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO₂ dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Jo teigimu, įstatymų pataisų projektai pirmadienį paskelbti teisės aktų registre.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tas įvyko labai greitai po susitikimo ir jau vakar yra paskelbti teisės aktų projektai (...) dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, kokia buvo, taip pat akcizo (suskystintoms – BNS) naftos dujoms sumažinimas iki 41 euro“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas. 

Vyriausybės kanceliarijos parengtu Akcizų įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kurie neturi traktorių ar kitos žemės ūkio technikos, bet naudoja kitas transporto priemones.

Be to, siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizo tarifą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat  išpilstytoms į dujų balionus bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie lengvatinio tarifo sieks 10-11 centų už kubą vietoje 72-80 centų dabar. Dujų balionas, taikant šį akcizą, pabrangs tik 1,04 euro vietoje 7,67 euro šiuo metu. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar bus skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Šiuo metu Briuselyje viešintis žemės ūkio ministras su protestuojančiais žemdirbiais ketina susitikti trečiadienį.

Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome.

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad į Vilnių atvykusių protestuojančių žemdirbių technika bus statoma Gedimino prospekte paliekant jo viduryje pravažiavimą, dalis jos – A. Goštauto gatvėje, Seimo aikštelėje bei už jos esančioje teritorijoje.

„Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta ir gyventojams sukels nepatogumų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Hofmanas.  

Žemės ūkio tarybos pirmininkas teigė, kad žemdirbių dialogas su valdžios institucijomis vyksta, matomi jos žingsniai link bendradarbiavimo, tačiau, pasak jo, tęsti protestus nusprendė pati žemdirbių bendruomenė.

„Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome. Žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo bei organizavimo akcijų vykdant jų valią“ – sakė I. Hofmanas.

„Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė. Jeigu žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais, vadinasi problemų yra, jiems skauda“, – pridūrė jis.

I. Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo antradienio iki penktadienio dalyje Gedimino prospekto bus ribojamas eismas. Lietuvos žemės ūkio tarybos duomenimis, traktoriai iš Vilniaus pradės išvažiuoti penktadienį apie 9 valandą.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Antradienį šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru K. Navicku.

Protesto metu miško technika išriedės į kelius Kauno apskrityje.

Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai gruodžio pradžioje galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Po šio sprendimo Valstybinė miškų tarnyba paskelbė laikinai stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos rajone, bet ir kitose „Natura 2000“ teritorijose, tačiau informavo nenaikinsianti iki teismo sprendimo išduotų leidimų.

Pasak asociacijos vadovės Giedrės Šlevinskės, pastaruoju metu privačių miškų savininkai išgyvena įtampą.

„Naujos saugotinos buveinės dar nėra įteisintos, o kirtimai miško valdose, kuriose bandoma įteisinti europinės svarbos buveines, jau yra sustabdyti. Kirsti negalima, nors žiema tam tinkamiausias metas. Apmaudu, kad apribojimai priimami patylomis, iš anksto apie juos nepranešus. Kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises. Tai savotiškas privataus turto nacionalizavimas“, – pranešime cituojama vadovė.

Protestu bus reikalaujama saugomų teritorijų plėtrą vykdyti ne miško savininkų sąskaita – jas plėsti valstybinėje žemėje. Taip pat paaiškinti, kur ir kaip panaudojamos iš miško savininkų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Anot organizatorių, bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto miško ūkio veiklai.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į Vilnių.

Ūkininkai praėjusį pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas. 

Naujus mokslo metus streiku pradėję mokytojai ketina jį tęsti po dviejų savaičių.

Streikas vyko nuo rugsėjo 28 iki spalio 15 d. Klaipėdos mokyklos ir darželiai, kurie streikavo tąkart, nenutraukė streiko, tik jį sustabdė.

Uostamiestyje rugsėjį–spalį iš 85 savivaldybės mokyklų ir darželių streike dalyvavo 38 Klaipėdos ugdymo įstaigos.

Gali būti, kad šį kartą streikuojančių įstaigų ir pedagogų bus daugiau.

Uostamiesčio mokytojų profsąjungos vadovė teigė, kad streikas neišvengiamas, nes dėl algų pakėlimo spalį taip ir nebuvo suderėta.

„Vyriausybė meluoja, kad kitais metais švietimo darbuotojų algos sieks 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šito pasiekti realiai neįmanoma, nes nuo sausio visiems biudžetininkams 10 proc. atlyginimai didės, tai reiškia, kad visų darbo užmokestis augs. Tai mes liksime tokiame pačiame lygyje, kokiame ir esame. O ir dabar niekas nenori pripažinti, kad mokytojų alga šiuo metu prilygsta 90 proc. VDU, nors valdžia sako, kad siekia 113 procentų“, – kalbėjo L. Juknienė.

Anot jos, 113 proc. VDU galėtų būti, jei visi mokytojai turėtų didžiausią darbo stažą ir metodininko kategoriją.

„O juk taip nėra, dirba ir jaunesni mokytojai, kuriems taikomas visai kitas koeficientas. Net ir tas, kuris turi didžiausią stažą ir metodininko kategoriją, turi dirbti 1,4 etato, kad pasiektų Vyriausybės deklaruojamą vidutinį atlyginimą. Nesuprantu, iš kur jie gauna tuos skaičius?“ – stebėjosi L. Juknienė.

Pasak L. Juknienės, tiek darželiuose dirbama po pusantro etato, nes trūksta darbuotojų, taip pat ir mokyklose.

„Kai trūksta specialistų, žmonės dirba po 1,3–1,4 etato, tai neva ir pakelia formalų algų vidurkį“, – paaiškino profsąjungos atstovė.

Tai antradienį pranešė portalas „Gruzija – Online“.

Prie Sakartvelo parlamento su plakatais atėjo kelios dešimtys žmonių. Piliečiai susirinko spontaniškai – paskatinti kreipimosi socialiniuose tinkluose.

Plakatuose buvo parašyta: „Rusija – teroristinė valstybė!“, „Rusija – žudikė!“, „Rusija – okupantė!“, „Geriau šlovinga mirtis nei gėdingas gyvenimas“.

Lapkričio 7 d., 19 val. Tbilisio laiku, Sakartvelo piliečiai vėl rinksis prie parlamento rūmų protestuoti prieš Rusijos okupacinių pajėgų veiksmus – be mikrofonų, kalbų, su žvakėmis rankose.

Portalas primena, jog Sakartvelo valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad Gorio savivaldybės Kirbalio kaimo apylinkėse lapkričio 6 d. Rusijos okupacinių pajėgų kariškiai nužudė Sakartvelo pilietį Tamazą Ginturį, mėgindami jį sulaikyti, o kitą kartvelą – Levaną Dotiašvilį – pagrobė.

Sakartvelo vidaus reikalų ministerija pradėjo incidento tyrimą pagal šalies baudžiamojo kodekso 109 ir 143 straipsnius (tyčinis nužudymas ir neteisėtas įkalinimas).

Antiokupacinio judėjimo lyderis Davidas Kacarava pranešė, kad incidentas įvyko rusų okupuotoje teritorijoje prie Lomisio šventyklos, kuri yra netoli Kirbalio kaimo.

Populiariausios nepriklausomos Baltarusijos naujienų svetainės „Tut.by“ vyriausioji redaktorė M. Zolotova kovą buvo nuteista kalėti 12 metų dėl kaltinimų neapykantos kurstymu ir raginimu imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui. Pirmadienį jai sukako 46 metai.

Prie Baltarusijos ambasados Paryžiaus vakaruose susirinko keliolika spaudos laisvę propaguojančios nevyriausybinės organizacijos aktyvistų, taip pat žurnalistės vyras ir du vaikai, kurie prie diplomatinės atstovybės vartų pritvirtino atvirukus, raginančius paleisti M. Zolotovą.

RSF duomenimis, Baltarusijoje už grotų sėdi 36 žiniasklaidos darbuotojai.

Nuo ginčijamo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo 2020 metais likusi nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida cenzūruojama, buvo uždaryta arba priversta pasitraukti į tremtį.

RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras) teigė, kad svarbu ginti persekiojamų žurnalistų teises, net jei pasaulio dėmesys nuo susidorojimo Baltarusijoje nukrypo į kitus konfliktus.

„Represijos Baltarusijoje yra pamirštos represijos“, – prie ambasados sakė Ch. Deloire'as.

Įkalintos žurnalistės vyras Vasilijus Kiškurno sakė, kad nesitiki, jog M. Zolotova artimiausiu metu bus paleista į laisvę.

„Nevyksta joks dialogas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Baltarusijos pareigūnus.

Jis pridūrė, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą dar labiau apsunkino politinių kalinių padėtį Baltarusijoje.

„Palyginti su Ukraina, mūsų problemos yra nedidelės“, – sakė jis.

V. Kiškurno ir jųdviejų 17 ir 20 metų vaikai dabar gyvena Varšuvoje.

Baltarusija tapo dar labiau izoliuota po to, kai A. Lukašenka leido Maskva panaudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą savo puolimui Ukrainoje.

Pasak RSF, ambasados darbuotojai nekalbėjo su protestuotojais, bet kreipėsi į policiją. Į įvykio vietą atvyko keturi policijos pareigūnai, bet netrukus išvyko.

Profesinių sąjungų atstovai kviečia uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus.

Vaistininkė Vaiva Bražinskienė antradienį Seime per spaudos konferenciją sakė, kad taip reiškiamas nepritarimas pataisoms, kurios įteisina farmakotechnikų darbą su nuotoline vaistininkų priežiūra.

Ji kvietė gyventojus bei vaistininkų ir jų padėjėjų artimuosius aktyviai dalyvauti akcijoje, nes „kolegos vaistininkai ir farmakotechnikai greičiausiai nedrąsiai dės žvakutes prie vaistinių durų, nors ir palaiko šitą idėją, kadangi yra didžiulis spaudimas daromas iš darbdavių“.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kad vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.

Taip pat siūloma nustatyti, kad vais­ti­nin­kas nuo­to­li­niu bū­du ga­lėtų kon­tro­liuo­ti ne dau­giau kaip tri­jų far­ma­ko­tech­ni­kų veik­lą.

Reikalavimas, kad vaistinėse būtinai dirbtų vaistininkas, nustatytas Europos Sąjungos direktyvoje.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo duomenimis, nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.

Sostinės policija pranešė, kad iki popietės buvo suimti mažiausiai 22 žmonės.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad antradienį protestuose dalyvavo apie 740 tūkst. žmonių visoje šalyje. 

Vyriausybės duomenimis, šis skaičius šiek tiek sumažėjo, palyginti su paskutine didele protestų diena praėjusį ketvirtadienį, kai visoje šalyje protestavo 1,09 mln. žmonių.

Ministerija nurodė, kad Paryžiuje susirinko 93 tūkst. mitinguotojų, o CGT profsąjungos tvirtinimu, sostinėje į gatves išėjo 450 tūkst. žmonių.