– Kokia, jūsų nuomone, yra psichoterapeuto, dirbančio su poromis, užduotis?

– Mano užduotis – ieškoti prasmės. Kai partneriai supranta savo poelgių prasmę, tai yra kodėl jie elgiasi vienaip ar kitaip, jiems tampa lengviau. Nekalbu apie norą viską racionaliai paaiškinti, tačiau bent nedidelė dalis refleksijos būtina, kad išsiaiškintume priežastis, kurios suartino du žmones.
 
– Kaip jūs apibūdintumėte, kas yra pora?

Nepamirškite – gyvendami poroje, vis dėlto kiekvienas gyvename savo šalyje. Mums gali atrodyti, kad kalbame „viena kalba“, tačiau taip nėra.

– Man pora – tai patirtis gyvenant tam tikro nepritekliaus sąlygomis. Kiekvienam partnerių teks išmokti, „kad kitas negali man duoti visko, ko man reikia“. Žakas Lakanas sakė, kad pora – kai mes prašome kito to, ko jis neturi. Tad privalome susitaikyti, kad tas ne visada mus tenkins. Jeigu vienam partnerių reikalingas kitas, jis mylimąjį tiesiog uždusins. Todėl pora turi gyventi nuolatos ieškodami pusiausvyros. Žmonės negali būti ramūs, nes nuolat reikia ką nors nuveikti: puoselėti santykius, mokytis bendrauti kitaip, kartu keistis. Partneriai į terapijos seansą ateina siekdami evoliucionuoti, tačiau kažkuri jų esybės dalis keistis nenori. Štai čia ir yra psichoterapeuto darbo sunkumas, bet kartu ir žavesys.
 
– O kaip gi Antuano de Sent Egziuperi garsioji frazė, kad „mylėti, vadinasi, žiūrėti viena kryptimi“...

– Tačiau kartais reikia žiūrėti ir vienam į kitą! Taip, pora dažnai gimsta dėl to, kad du žmonės juda viena kryptimi. Jie turi bendrą projektą, laikantį juos kartu, tačiau svarbu atsitraukti ir į šoną, kad pamatytumėte žmogų, kurį pasirinkote; kad suvoktumėte, kuo jūs skiriatės. Nepamirškite – gyvendami poroje, vis dėlto kiekvienas gyvename savo šalyje. Mums gali atrodyti, kad kalbame „viena kalba“, tačiau taip nėra. Svarbu, kaip mes mokome partnerį savo kalbos, kaip jį priimame savo šalyje ir kaip jis mus priima savojoje. Jeigu partneriai nepasirengę priimti viena kito skirtumų, jie gyvens susiliejimo iliuzija – „tu ir aš esame viena“.
 
–  Ko šiandien iš poros tikisi jauni žmonės? Ar jie turi santykių idealą?

– Daug jaunų žmonių pradeda bendrauti ir gyventi kartu turėdami romantišką suvokimą apie santuoką. Jie pasirengę nugyventi kartu visą gyvenimą, jiems svarbu ištikimybė partneriui, jo sėkmė. Štai pas mane lankėsi jauna pora. Jiems po dvidešimt šešerius metus, tačiau abu skundžiasi seksualinio troškimo trūkumu. Kaip tai įmanoma tokioje jaunystėje? Pasirodo, jie pažįstami nuo darželio laikų, jų santykiai prasidėjo šešiolikos, taigi kaip pora jie jau turi nemenką stažą. Patikėkite, tokių žmonių vis daugiau. Dažnai šie jauni žmonės, norintys sukurti tvirtus santykius, yra šeštojo dešimtmečio išsiskyrusių tėvų, kurie, bent jau Vakarų pasaulyje, propagavo laisvą meilę, vaikai. Jie tikina nebūsią tokie kaip gimdytojai: „Mes neišsiskirsime, būsime vienas kitam ištikimi...“ Jie trokšta savaip „suremontuoti“ tėvų poras: tėvai kentėjo, o mes parodysime, kad santuoka – puikus dalykas.
 
–  Tradicinės šeimos vertybės visuomenėje vertinamos vis labiau, tačiau šiuolaikinis hedonistinis gyvenimas, savirealizacija, karjeros siekimas su visu tuo disonuoja...

– Taip, yra tiesos šiuose žodžiuose. Poros, kurioms dabar per keturiasdešimt ir kurios seniai kartu, užduoda sau klausimus: „Kaip aš galėjau tapti sėkmingas, išpildyti seksualinius troškimus, patirti naujų malonumą? Ką daryti, jei pavargau būti šalia šito žmogaus?“ Tai paaiškina ir svingerių populiarumą: daug porų lankosi tokiuose klubuose, ieškodami naujų pojūčių, norėdami atgaivinti jausmus, patikrinti save. Jeigu vienas partnerių jaučia aštrų savirealizacijos poreikį, nori siekti savų tikslų, kitas jam nori nenori trukdys. To rezultatas – neištikimybė. Beje, neištikimi būna ir vyrai, ir moterys. Partneriai, kurie pas mane apsilanko dėl dingusio seksualinio potraukio, dažnai praeityje yra turėję nesantuokinių ryšių. Net jeigu partneris ir atleidžia neištikimajam, pasąmonėje lieka pyktis ir nusivylimas.
 
– Ką patariate tokioms poroms?

– Aš psichoanalitikas, o ne mokytojas. Į mano pareigas neįeina patarimų dalijimas, nors poros iš manęs būtent to tikisi. Vis daugiau tų, kurie reikalauja aiškių instrukcijų. Ką mums daryti? Kas išgelbės santykius? Jie turi patys ieškoti sprendimų, kurie neegzistuoja. Kartais poros sugalvoja ką nors naujo, kas tinka tik jiems.

– Kai partneriai ateina pas psichoterapeutą, ko jie iš tikrųjų siekia?

– Jie nori užmušti porą, kuri egzistavo seniau. Suprantu, „užmušti“ – stiprus žodis. Tačiau jų pora jau miršta ir jai reikia padėti tai padaryti. Todėl ir sakau – užmušti, sunaikinti, kad iš jos gimtų nauja.

Atrodytų šiuolaikinė visuomenė atlaidžiai žiūri į laisvą elgesį sekse. Tačiau ar iš tiesų jaučiamės laisvesni, ar tikrai ta laisvė suteikia didesnį pasitenkinimą?

Pasak psichoanalitikų, meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti.

XX a. seksualinė revoliucija įvyko tam, kad galutinai išlaisvintų mūsų sielas ir kūnus, intymų kiekvieno gyvenimą paversdama į šventę be ribų. Tačiau panašu, kad taip nenutiko. Kodėl sugriovę daugybę sekso tabu, vis dar negalime patirti taip išsvajotos nirvanos? Psichologyies.ru – interviu su psichoanalitiku Žanu Mišeliu Hirtu apie seksualinės laisvės prigimtį.

Žanas Mišelis Hirtas (Jean-Michel Hirt) – psichoanalitikas, knygų apie meilę ir seksą autorius.

- Kas iš tiesų yra seksualinė laisvė?

- Galima sakyti, kad tai sugebėjimas ne tik susiliesti kūnais, bet ir susilieti su partnerio lytimi. Tam sekso partneriai turi įveikti kuklumą, nebijoti kalbėti apie savo norus ir fantazijas, patiriamą malonumą arba, atvirkščiai, pasišlykštėjimą. Tai nėra paprasta, nes seksas turi ir griaunamojo potencialo. Juk ne veltui daugelį amžių visuomenė stengėsi jį reglamentuoti, „uždaryti“ tam tikruose rėmuose. Nes jis yra lyg tam tikras trukdys: kai pora atsiduoda intymiems malonumas, jie atsiriboja nuo visuomenės, jiems neegzistuoja jokių taisyklių. Tiesa, po sekso revoliucijos kai kurie tabu, žiauriai slopinę seksualumą, išnyko.

- Ar nuo tada, „kai viskas galima“, mes neturėjome tapti laisvesni?

- Ne. Tai iliuzija. Kai viskas leista, nieko nevyksta. Seksas tampa nebeįdomus, nebėra poros santykių centru. Šiandien seksas lyg ir visur, tačiau tai reiškia, kad jo nėra niekur. Už mums primestos išlaisvėjusios seksualinės fantazijos, už nesibaigiančių galimybių, kurių mes turime, slepiasi visiškas santykių nuvertėjimas, jų „belytystė“. Sekso perteklius nužudo seksą. Kadangi trukdžiai nebeegzistuoja, mylėtis labai paprasta, tačiau seksas nebeteikia tikrojo pasitenkinimo. Greičiau, atvirkščiai.

- Kuo jūs paaiškintumėte visus tuos sunkumus, kurie atsiranda kelyje malonumo link?

- Šiandien seksualumas plačiau naudojamas komerciniais tikslais. Sekso žaisliukai, filmai, internetinės svetainės priverčia nuolat jausti pornografijos buvimą mūsų aplinkoje. Dėl to žmonės ima jaustis sukaustyti, susiformuoja įvairūs kompleksai. Pastebiu, kad ne vienas mano pacientas išgyvena nerimą. Žmonės pavargo mylėti, nes, jų nuomone, tai ypač sunku. Jiems atrodo, kad jie serga, turi fiziologinių sunkumų, kad yra seksualiai nelaisvi, nes nesugeba visur ir visada patirti orgazmo. Tačiau juk seksualumo pagrindas yra geismas, kurio, deja, nesuprogramuosi. Priešingu atveju, mes įgyjame banalios, primityvios patirties, kuriai nepažįstamas jausmų gilumas.

- Ar tai reiškia, kad mūsų seksualumas slopsta?

- Taip, nes mus bando įtikinti tuo, kad seksualumas – funkcionalus. Tarsi mylėtis yra taip pat paprasta, kaip atsigerti vandens. Tačiau tai ne tas mechanizmas, kurį pakanka paleisti, ne ta sritis, kur kiekviena problema yra išsprendžiama praktiškai. Jums iškilo erekcijos problemų? Išgerkite tabletę... su partneriu nesuprantate vienas kito? Pasinaudokite tokiu ar šiokiu patarimu... tačiau nei tabletės, nei instrukcijos nesuteikia laisvės. Seksualumas – tai ne virtinė smulkių sunkumų, o didelių paslapčių pasaulis. Tai tamsi ir paslaptinga visata, pavojinga savo besaikiškumu, galinčiu aukštyn kojom apversti mūsų gyvenimą.

- Tuomet kaip tapti seksualiai laisviems ir neprarasti seksualinių išgyvenimų gilumos?

- Pirmiausia reikia iš naujo mokytis surasti žmogaus seksualumo metafizinius ir kūrybinius matmenis. Į seksualumą negalima žvelgti kaip į kasdienius gyvenimo aspektus. Jis „pabėga“ nuo kiekvieno tik fiziologinio požiūrio ir reikalauja emocijų antplūdžio. Manau, kad kita seksualine revoliucija taps naujas meilės, kaip sugebėjimo suderinti lytinius santykius su stipriais jausmais, supratimas. Iš naujo atradimas tokio seksualios meilės, kurioje vienodai svarbu ir kūnas, ir širdis, ir žodis. Šiandien šios dėlionės dalelės išmėtytos. Meilė šiandien „pažeminta“ iki mechaninio sekso, tarsi mes būtume gyvuliai, kuriems laikas nuo laiko reikia patenkinti poreikius. Atskirti jausmus nuo sekso – pats baisiausias dalykas, ką galima padaryti. O sujungę juos, atsidurtume daug geresniame mums pasaulyje.

Žinoma Holivudo aktorė Jennifer Aniston ir vėl neišvengė problemų su mylimuoju. Neseniai paaiškėjo, kodėl žinomos moters sužadėtinis aktorius Justinas Theroux vis dar atidėlioja vestuves.

41-erių aktorius, kuris prieš metus pasipiršo 44-erių J. Aniston, samoningai nenori vesti mylimosios. Aktorė pastebėjo, kad mylimas vyras pradėjo jos vengti ir šalintis. Šaltinių teigimu, ji meldė paaiškinti, kas nutiko. Tuomet ir paaiškėjo, kad J. Theroux gąsdina pati vestuvių idėja, rašo dailymail.co.uk.

"Jis ją myli ir nesupranta, kodėl negalima taip gyventi ir toliau. Iš pradžių Jennifer nuliūdo, tačiau vėliau pasakė, kad jis turės apsilankyti pas psichoanalitiką", - sakė poros draugai.

Su mintimi, kad reikės lankytis psichoanalitiko kabinete, J. Theroux sutiko ne iš karto. Tačiau, kaip skelbia žurnalas "StarHit", vyras jau lankėsi keletoje seansų. Ar specialistas padėjo vyrui įveikti vestuvių baimę, kol kas nėra aišku.

Tai ne pirmas kartas kai J. Aniston bando padėti mylimam vyrui įveikti savo baimes. Kiek anksčiau jie lankėsi pasiruošimo vestuvėms kursuose, kurie truko net tris dienas. Šie kursai turėjo padėti porai atsikratyti priešvestuvinių baimių, tačiau, panašu, tai tik dar labiau išgąsdino vyrą.

J. Aniston ir J. Theroux susitikinėja jau dvejus metus. Kaip savo meilės ženklą J. Theroux mylimajai padovanojo milijono dolerių vertės žiedą. 2012-ųjų rugpjūtį pora pranešė apie savo sužadėtuves, tačiau vestuvių data taip ir nebuvo nurodyta. Laikas nuo laiko žiniasklaidoje pasirodo žinutės apie tai, kad garsi Holivudo pora jau susituokė, tačiau aktoriai tokias naujienas priima tik kaip linksmą pokštą.