Tai prilygsta šešioms išgelbėtoms gyvybėms kiekvieną minutę per 50 metų, teigė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.

Žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime PSO pateikė išsamią 14 vakcinų, naudojamų pagal Išplėstinę imunizacijos programą (EPI), kuri kitą mėnesį minės savo veiklos 50-metį, poveikio analizę.

„Vakcinos yra vienas galingiausių išradimų istorijoje, leidžiančių išvengti kažkada baimę kėlusių ligų“, – pareiškime sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Vakcinų dėka pavyko visiškai išnaikinti raupus, poliomielitas atsidūrė ant išnykimo ribos, o pastaruoju metu kuriant vakcinas nuo tokių ligų kaip maliarija ir gimdos kaklelio vėžys, stumiame į paraštes ir kitas ligas“, – nurodė jis.

„Tęsdami mokslinius tyrimus, investuodami ir bendradarbiaudami galime išgelbėti milijonus gyvybių šiandien ir per ateinančius 50 metų“, – pridūrė jis.

Tyrime teigiama, kad per penkis dešimtmečius skiepai išgelbėjo 101 mln. kūdikių gyvybių.

„Imunizacija labiausiai iš visų sveikatos intervencijų prisidėjo prie to, kad kūdikiai ne tik sulauktų pirmojo gimtadienio, bet ir išliktų sveiki iki pilnametystės“, – tvirtino PSO.

Tyrime nustatyta, kad per 50 metų skiepai nuo 14 ligų tiesiogiai prisidėjo prie kūdikių mirtingumo sumažėjimo 40 procentų.

Afrikoje sumažėjimas viršija 50 proc., nurodoma pranešime.

Didžiausią poveikį turėjo vakcina nuo tymų – labai užkrečiamos virusinės ligos, kuria dažniausiai suserga vaikai.

Tyrimo duomenimis, šiam skiepui priskiriama 60 proc. imunizacijos išgelbėtų gyvybių.

Vakcina nuo poliomielito reiškia, kad šiandien gali vaikščioti daugiau kaip 20 mln. žmonių, kurie kitu atveju būtų paralyžiuoti.

„Šie vaikų išgyvenamumo rodikliai rodo, kaip svarbu saugoti imunizacijos pažangą“, – teigė PSO, atkreipdama dėmesį į spartėjančias pastangas pasiekti 67 mln. vaikų, kurie per COVID-19 pandemiją praleido bent vieną vakcinaciją.

Izraelio pajėgos pirmadienį pasitraukė iš Al-Šifos ligoninės Gazos mieste po dvi savaites trukusios karinės operacijos, per kurią, pasak Izraelio, jos kovėsi su palestiniečių kovotojais kažkada buvusiame svarbiausiame Palestinos teritorijos medicinos komplekse.

PSO vadovaujama misija penktadienį pagaliau atvyko į ligoninę po daugelio nesėkmingų bandymų nuo kovo 25 d., pranešė JT sveikatos agentūra.

„PSO ir partneriams pavyko pasiekti Al-Šifą – ligoninę, kadaise buvusią Gazos sveikatos sistemos stuburu, kuri dabar po paskutinės apgulties yra tik tuščias kiautas su žmonių kapais“, – tinkle „X“, anksčiau vadintame „Twitter“, rašė agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis sakė, kad misijos komanda matė „mažiausiai penkis kūnus“.

Jie taip pat nustatė, kad „dauguma ligoninės komplekso pastatų yra smarkiai sugriauti, o dauguma turto sugadinta arba pavirto pelenais“.

Ataskaita parengta pagal 44 šalių duomenis.

„Ši ataskaita yra raginimas mums visiems atkreipti dėmesį į patyčias ir smurtą, kada ir kur jie bevyktų“, – pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

15 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių nurodė, kad paskutiniaisiais mėnesiais prieš ataskaitos sudarymą bent kartą patyrė patyčias internete, teigiama tyrime „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena“ (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC).

Jungtinių Tautų agentūra pažymėjo, kad COVID-19 pandemija pakeitė paauglių tarpusavio elgesį.

„Virtualios bendraamžių smurto formos tapo ypač aktualios prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai jaunų žmonių pasauliai tapo vis labiau virtualūs karantino metu“, – teigiama ataskaitoje.

Kitų patyčių formų mastas tik šiek tiek padidėjo, priduriama joje.

11 proc. berniukų ir mergaičių nurodė, kad per paskutiniuosius porą mėnesių prieš ataskaitos sudarymą iš jų mokykloje buvo tyčiojamasi bent du ar tris kartus per mėnesį, palyginti su 10 proc. prieš ketverius metus.

Reikia didinti informuotumą

Daugiausia patyčių elektroninėje erdvėje patyrė berniukai Bulgarijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Lenkijoje, o mažiausiai – Ispanijoje, nurodė PSO.

„Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei“, – sakė H. Kluge.

Ataskaitoje teigiama, kad kas aštuntas paauglys prisipažino virtualioje erdvėje tyčiojęsis iš kitų – šis rodiklis buvo 3 procentiniais punktais didesnis nei 2018 metais.

Tuo metu paauglių, kurie įsivėlė į fizines muštynes, skaičius per ketverių metų laikotarpį išliko stabilus 10 proc. lygyje – 14 proc. tarp berniukų ir 6 proc. tarp mergaičių.

Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei.

Tyrimas atliktas remiantis duomenimis, gautais apklausus 279 tūkst. vaikų ir paauglių iš 44 Europos, Vidurio Azijos šalių ir Kanados.

Daugumoje vietų kibernetinės patyčios buvo didžiausios, kai berniukams buvo 11, o mergaitėms – 13 metų.

Ataskaitoje nustatyta, kad tėvų socioekonominė padėtis neturėjo daug įtakos vaikų elgesiui. Tačiau išimtis buvo Kanada, kur mažiau galimybių turintys jaunuoliai dažniau patyrė patyčias.

Šioje Šiaurės Amerikos šalyje patyčias mokykloje teigė patiriančios 27 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai nepasiturinčių šeimų, palyginti su 21 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai pasiturinčių šeimų.

Ataskaitoje pažymima, kad ši problema plačiai paplitusi, todėl raginama dėti daugiau pastangų informuotumui didinti.

„Reikia daugiau investuoti į įvairių smurto tarp bendraamžių formų stebėseną, – teigiama joje. – Taip pat būtina skubiai šviesti jaunimą, šeimas ir mokyklas apie kibernetinių patyčių formas ir jų pasekmes, taip pat socialinių tinklų platformoms pritaikyti reglamentavimą siekiant apriboti kibernetines patyčias.“

Ši „epidemija“ ypač smogia skurdesnėms šalims, o nutukusių vaikų ir paauglių skaičius auga sparčiau nei suaugusiųjų, teigiama kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atliktame tyrime.

Prieš kovo 4 dieną minimą Pasaulinę nutukimo dieną paskelbtam tyrime apskaičiuota, kad 1990 metais pasaulyje buvo apie 226 mln. nutukusių suaugusiųjų, paauglių ir vaikų. 2022 metais šis skaičius išaugo iki 1,038 mlrd.

PSO sveikatos mitybos direktorius Francesco Branca teigė, kad milijardą viršijęs nutukusių žmonių skaičius išaugo „daug anksčiau, nei tikėjomės“.

Nors gydytojai žinojo, kad nutukusiųjų skaičius sparčiai auga, šio simbolinio skaičiaus anksčiau buvo tikimasi sulaukti 2030 metais.

Kad gautų šiuos skaičiavimus, mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 220 mln. žmonių svorio ir ūgio matavimus daugiau kaip 190-yje šalių, rašo „Lancet“.

Jie apskaičiavo, kad 2022 metais buvo nutukę 504 mln. suaugusių moterų ir 374 mln. vyrų. Tyrime teigiama, kad nuo 1990 metų vyrų nutukimo lygis padidėjo beveik tris kartus, o moterų – daugiau nei du kartus.

Tyrimo duomenimis, 2022 metais nutukę buvo apie 159 mln. vaikų ir paauglių, o 1990 metais jų buvo tik apie 31 mln.

Šią lėtinę ir kompleksinę ligą lydi padidėjusi mirties nuo širdies ligų, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio rizika. Antsvoris didino mirties riziką koronaviruso pandemijos metu.

Bene labiausiai nuo nutukimo kenčia Polinezijos ir Mikronezijos, Karibų jūros regiono, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys. „Dabar šiose šalyse nutukimo lygis yra aukštesnis nei daugelyje didelių pajamų pramoninių valstybių, ypač Europoje“, – teigiama tyrime.

„Anksčiau buvome linkę manyti, kad nutukimas yra turtingųjų problema, o dabar tai – viso pasaulio problema“, – sakė F. Branca, pabrėždamas sparčius gyvenimo būdo pokyčius mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Prasta mityba skatina nutukimą

Labai sparti maisto sistemų transformacija „nėra geras dalykas“.

Pagrindinis tyrimo autorius Majidas Ezzati iš Londono imperatoriškojo koledžo sakė, kad kai kuriose Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje, yra požymių, kad nutukimas, ypač tarp moterų, nebedidėja.

Tačiau jis teigė, kad daugumoje šalių nuo nutukimo kenčia daugiau žmonių nei nuo per mažo svorio, kurio atvejų, kaip teigiama tyrime, nuo 1990 metų sumažėjo.

Per mažas maisto kiekis yra pagrindinė nepakankamo svorio priežastis, o netinkamas maistas – pagrindinė nutukimo priežastis.

„Šis naujas tyrimas pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią nutukimui ir jį valdyti nuo ankstyvojo amžiaus iki brandos, pasirenkant tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ir, jei reikia, tinkamą priežiūrą“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis pridūrė, kad norint pasiekti pasaulinius tikslus mažinant nutukimą, „reikia privataus sektoriaus bendradarbiavimo, nes jis turi būti atsakingas už savo gaminamų produktų poveikį sveikatai“.

PSO pritaria saldžiųjų gėrimų apmokestinimui, nesveikų maisto produktų reklamos vaikams ribojimui ir subsidijų sveikiems maisto produktams didinimui.

Ekspertai teigia, kad nauji diabeto gydymo būdai taip pat gali padėti kovoti su nutukimu.

F. Branca sakė, kad nauji vaistai „yra svarbi priemonė, bet ne problemos sprendimas“. „Nutukimas yra ilgalaikė problema, todėl svarbu išnagrinėti ilgalaikį ir šalutinį šių vaistų poveikį“, – pridūrė jis.

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šis sertifikatas patvirtina, kad Lietuvos rinkoje esančiuose maisto produktuose užtikrinamas ne didesnis nei leidžiamas pramoniniu būdu pagamintų transriebalų kiekis.

„Džiaugiamės šiuo svarbiu pasiekimu, kuris padeda užtikrinti, kad Lietuvos žmones pasiektų saugesni ir sveikatai palankesni maisto produktai. Neatsitiktinai transriebalai dar vadinami „riebalais žudikais“ – patekę į organizmą jie mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą, todėl vartojami ilgą laiką gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, padidinti miokardo infarkto ir antrojo tipo cukrinio diabeto riziką“, – pranešime spaudai cituojamas SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Kad užtikrintų ne didesnį nei leidžiamą pramoniniu būdu gautų transriebalų kiekį maisto produktuose, Lietuvai prireikė šešerių metų ir skirtingų institucijų bendradarbiavimo: SAM, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto.

Nurodoma, kad institucijos teikė informaciją vartotojams apie šių riebalų keliamą riziką sveikatai, atliko rinkoje esančių maisto produktų tyrimus bei įvertino nustatytų sukietintų aliejų kiekių riziką Lietuvos vartotojams.

„Sveikatos ir humanitarinė padėtis Gazos Ruože yra nežmoniška ir toliau blogėja“, – spaudos konferencijoje tvirtino Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir pridūrė, kad „Gazos Ruožas tapo mirties zona“.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra teigė dar neturinti mirčių nuo tymų praėjusiais metais apžvalgos, tačiau techninė patarėja Natasha Crowcroft (Nataša Kroukroft) sakė, kad, atsižvelgiant į smarkiai didėjantį susirgimų skaičių, „numatome, jog 2023 metais mirčių skaičius taip pat bus padidėjęs“.

„2050-aisiais prognozuojama daugiau kaip 35 mln. naujų vėžio atvejų“, – sakoma PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pareiškime. Tai būtų 77 proc. daugiau nei maždaug 20 mln. 2022-aisiais diagnozuotų atvejų.

Kaip svarbias prognozuojamo augimo priežastis IARC nurodė tabaką, alkoholį, nutukimą ir oro taršą.

„Sparčiai auganti pasaulinė vėžio našta atspindi ir populiacijos senėjimą bei augimą, ir pokyčius dėl to, su kokiais rizikos veiksniais susiduria žmonės“, – sakoma pareiškime. IARC nurodo, kad kai kurie šių veiksnių yra susiję su socioekonomine plėtra.

„Tabakas, alkoholis ir nutukimas yra svarbūs veiksniai, lemiantys vėžio [atvejų] dažnėjimą, o oro tarša tebėra svarbi su aplinka susijusių rizikos veiksnių varomoji jėga“, – teigiama pareiškime.

Labiausiai išsivysčiusiose šalyse atvejų skaičiaus didėjimas turėtų būti didžiausias: prognozuojami papildomi 4,8 mln. atvejų, palyginti su 2022-aisiais.

Tačiau kalbant apie procentus, Jungtinių Tautų naudojamo Žmogaus socialinės raidos indekso (HDI) pabaigoje esančiose šalyse santykinis padidėjimas bus didžiausias – iki 142 procentų.

Šio indekso vidutiniokėms prognozuojamas padidėjimas 99 procentais.

„Panašiai [ir] mirštamumas nuo vėžio šiose šalyse 2050 metais prognozuojamas beveik dvigubai didesnis“, – nurodo PSO.

Freddie Bray (Fredis Brėjus), vadovaujantis IARC vėžio stebėjimo padaliniui, sakė: „Šio didėjimo poveikis nebus vienodai jaučiamas skirtingų HDI lygių šalyse. Tos [šalys], kurios turi mažiausiai išteklių savo vėžio naštai valdyti, pasaulinę vėžio naštą pajus labiausiai.“

2018 metais PSO paragino iki 2023-ųjų visame pasaulyje atsisakyti pramoniniu būdu gaminamų riebalų rūgščių maisto produktuose, nes esama įrodymų, kad jos kasmet sukelia 500 tūkst. ankstyvų mirčių.

Šis tikslas nebuvo pasiektas ir buvo nukeltas į 2025 metus.

Tačiau dabar 53 šalys, apimančios 46 proc. pasaulio gyventojų, įgyvendina geriausios praktikos politiką, susijusią su šiomis kenksmingomis medžiagomis, o  2018 metais tokių šalių buvo 11 su 6 proc. pasaulio gyventojų.

PSO skaičiavimais, taip kasmet išsaugoma apie 183 tūkst. gyvybių.

„Transriebalai neturi jokios žinomos naudos sveikatai, o pavojų kelia didžiulį, – teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Labai džiaugiamės, kad tiek daug šalių pradėjo taikyti politiką, draudžiančią arba ribojančią transriebalų kiekį maiste“.

Jis paragino kitas šalis pasekti šiuo pavyzdžiu ir daugiau kalbėtis su maisto pramonės atstovais.

Sukietinti riebalai, kurie užkemša koronarines arterijas, dažnai naudojamas pramoniniuose maisto produktuose, kepiniuose, kepimo aliejuose ir tepamuosiuose produktuose, pavyzdžiui, margarine.

Maisto produktų gamintojai naudoja transriebalus, nes jie užtikrina ilgesnį galiojimo laiką ir yra pigesni už kai kurias alternatyvas.

Geriausia transriebalų atsisakymo praktika reiškia arba privalomą nacionalinę ribą – du gramai pramoniniu būdu pagamintų transriebalų šimte gramų visų riebalų visuose maisto produktuose, arba nacionalinį draudimą gaminti ar naudoti iš dalies hidrintus riebalus, kurie yra pagrindinis transriebalų šaltinis.

Pirmadienį per ceremoniją JT sveikatos agentūros būstinėje Ženevoje Tedrosas įteikė pirmuosius PSO sertifikatus, patvirtinančius pažangą, padarytą eliminuojant pramoniniu būdu pagamintas transriebalų rūgštis.

Tokius sertifikatus gavo Danija, Lietuva, Lenkija, Saudo Arabija ir Tailandas.

Norėdamos gauti sertifikatus, šalys turi būti įgyvendinusios geriausią praktiką, o po to ją paremti griežtomis stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemomis.

Sertifikuotos šalys turės kas trejus metus pateikti atnaujintus duomenis, kad išlaikytų savo statusą.

„Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

Organizacija įspėja, kad susirgimų vis dar daugėja, todėl reikia imtis skubių priemonių, tokių kaip vakcinacija, kad būtų užkirstas kelias tolesniam plitimui.

„Skiepijimas yra vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo šios potencialiai pavojingos ligos“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).