„Aplinkos ministerija paskelbė, kad sustabdė kirtimus Punios šile. Mums nuvažiavus į teritoriją paaiškėjo, kad kirtimai padaryti. Kaip suprantu, sustabdė po to, kai kirtimai buvo atlikti“, – LRT radijui trečiadienį sakė forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad sanitarinius kirtimus praėjusią savaitę buvo paprašyta sustabdyti, o per kiek laiko tai buvo padaryta jis teigia nežinantis.

Anot forumo vadovo, Vyriausybei priėmus sprendimą išplėsti rezervatą, jame paliktos „skylės“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai, kuriuose vykdoma įprasta ūkinė veikla. Tuomet Aplinkos ministerija esą Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reiktų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą.

Ž. Morkvėno teigimu, šiemet šis įsipareigojimas buvo ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti.

K. Šetkus teigia, kad jokių rašytinių susitarimų nebuvo, be to, leidimai buvo išduoti teisėtai, suderinus su Saugomų teritorijų tarnyba.

Aplinkos ministerija paskelbė, kad sustabdė kirtimus Punios šile. Mums nuvažiavus į teritoriją paaiškėjo, kad kirtimai padaryti.

„Teisės aktai to nenumato, rašytinių susitarimų nėra. Galiu pasakyti, kad sustabdėme kirtimus po duoto susitarimo, kad peržiūrime sanitarinių kirtimų tvarkas. Tikiuosi, šiandien pateks viešam derinimui ir bus radikaliai peržiūrimos“, – LRT radijui teigė viceministras.

Anot jo, į sanitarinių kirtimų Punios šile klausimą reikėtų žiūrėti ne taip siaurai. Punios šilas esą negali būti traktuojamas kaip viena bendra visuma. Jame yra trys dalys – gamtinis rezervatas, kraštovaizdžio draustinis ir genetinis draustinis.

„Kalbame apie genetinį draustinį, kur, kaip minėjo, galima ūkinė veikla. Draustinis susiduria su didžiuliais iššūkiais, žievėgraužio topografo iššūkiais, iškirsta iki penkių hektarų ploto, kas sudaro dvi tūkstantąsias viso Punios ploto. Kertama ne šiaip, kertamas miręs miškas – tai užfiksuoju. Svarbu, kad miškas būtų išsaugojamas, viena išsaugojimo priemonių – užfiksuoti problemos plėtrą“, – teigė jis.

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad sanitariniai kirtimai vykdomi tose teritorijose, kur kenkėjai yra rekordiškai išplitę, tačiau ginčas kyla visuomenininkams keliant klausimą, ar reikia būtina kirsti visą plotą, kur gausūs kenkėjai, ar galima palikti medžius, kurie sveiki.

K. Šetkus teigia, kad tiek Valstybinės miškų urėdijos, tiek Valstybinės miškų tarnybos buvo paprašyta neišdavinėti naujų sanitarinių leidimų, kol nebus išanalizuota situacija ir pateiktos naujos rekomendacijos.

„Procesas nesibaigė, greičiausiai rytoj, poryt būtų reikėję išduoti sanitarinius leidimus. Žinutė ne apie tai, kas vyko, apie tai, kas vyks rytoj, poryt, nes didėjimas žievėgraužio tipografo planuojamas 80 procentų – išplis į kitus miškus. Ruduo buvo palankus, išsivystė trečia kenkėjo stadija, pavasarį gali bus radikalus pokytis“, – kalbėjo viceministras.

Aplinkos ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos gruodžio pradžioje.

Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai. Forumo vadovas teigia, kad jei kertami nebegyvi medžiai „yra šaukštai po pietų“ ir suvaldyti invaziją yra pavėluota – reikia kirsti nusilpusius, užkrėstus medžius. Pasak jo, reikėtų pasitelkiant ekologus, kurie miške įvertintų ir saugomas vertybes.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ministerijos teigimu, tai padaryta jos nurodymu, gavus informacijos, kad kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.

Taip pat nurodyta peržiūrėti kitus ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose dar nepradėtus vykdyti plynuosius sanitarinius kirtimus.

Urėdijos prašoma atsisakyti nepažeistų medžių kirtimo, išskyrus egles ir medžius, augančius kelių ar inžinierinių tinklų apsaugos zonose, kurie virsdami ar lūždami galėtų padaryti žalos asmenims ar jų turtui.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Aplinkos ministerija taip pat pirmadienį pranešė parengusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai.

Pagal jas, tokie kirtimai būtų atliekami tik tuomet, kai tai yra būtina, miestų miškuose būtų paisomas ramybės laikotarpis nakties metu, atsirastų pareiga atkurti mišką sanitariniais kirtimais intensyviai išretintuose medynuose.

Siūloma numatyti, kad ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose plynuosius sanitarinius miško kirtimus būtų galima vykdyti tik žuvusiuose medynuose, vykdant II B ir saugomų teritorijų III miškų grupėje plynuosius sanitarinius miško kirtimus turės būti paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus pavojų keliančius medžius ir pirmojo ardo (aukščiausių medžiu grupei priklausančias) egles.

Biologinei įvairovei išsaugoti visų grupių miškuose būtų privaloma kirtimo metu palikti ne pavienius medžius, bet ne mažesnio kaip 5 arų ir ne didesnio kaip 5 proc. biržės ploto nekirstus ir nepažeistus brandaus miško plotus. Be to, būtų privaloma palikti visus tam tikro skersmens senus medžius.

Planuojama, kad siūlomos Miško kirtimų taisyklių pataisos įsigalios dar šiemet. 

Rezervato statusą suteikė LR Vyriausybė, kai šių metų gegužės 5 dieną Aplinkos ministeriją įpareigojo padidinti Punios šilo apsaugą. Ekspertų teigimu, tai svarbiausias aplinkosaugos įvykis Lietuvoje per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį.

Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas teigia, kad šio šilo įtvirtinimas gamtiniu rezervatu yra geriausia, ką aplinkosaugininkai šįmet galėjo padovanoti Lietuvai Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga.

Vienintelis gamtinis rezervatas tikrame miške, visi kiti – pelkėse

„Pagaliau Lietuva turi pirmą valstybės saugomą mišką. Punios šilas yra vienintelis šalyje natūralus miško masyvas, o jo suteikta apsauga mums, gamtininkams, yra ypatingas įvykis, už kurį kovojome beveik visą dešimtmetį. Neturėjome nei vieno gamtinio rezervato, kuriuo būtų saugomas vientisas senas miškas. Iki šiol vyravo praktika, kad gamtinio rezervato statusui atiduodamos pelkėtos teritorijos, pavyzdžiui, Čepkelių, Žuvinto, Kamanų pelkiniai kompleksai ir kiti. Politiniuose aplinkosaugos sprendimuose vyravo ekonominiai interesai, į miškus, ypač brandžius, buvo žiūrima tik kaip į medienos ir rekreacijos šaltinį“, – komentuoja Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyr. specialistas Renatas Jakaitis.

Iki šiol tik šeštadalis (456,94 ha) viso Punios šilo buvo išskirtas kaip gamtinio rezervatas. Kita šilo dalis (2249,39 ha) turėjo botaninio – zoologinio draustinio statusą. Draustinio statusas neužtikrino unikalių ir natūralių miško buveinių apsaugos, joms kenkia draustiniuose leistinos veiklos – miško kirtimai ir rekreacija.

„Norint suformuoti ir išsaugoti vertingą bei gyvybingą natūralią miško ekosistemą, nepakanka saugoti keletą jos lopinėlių, būtina vienoda apsauga visam miško masyvui. Natūraliai susiformavusi sengirė yra savarankiškai funkcionuojanti ekosistema, kurios išlikimui yra reikalingas didelis ir vientisas miško plotas. Tai, kad dabar saugoma teritorija bus ne šeštadalis viso miško, o penkiskart didesnė teritorija, užtikrins unikalios ir natūralios miško ekosistemos formavimąsi be žalingo žmogaus kišimosi“, – teigia R. Jakaitis.

vstt.lrv.lt nuotr.

Pademonstruota politinė valia išsaugoti unikalią šalies gamtą

„Labai džiaugiamės, kad Vyriausybė įsiklausė į aplinkosaugininkų, mokslininkų ir didelės visuomenės dalies išreikštą poreikį bei pademonstravo politinę valią saugoti vienintelę sengirę Lietuvoje. Aplinkosaugos sektoriui blykstelėjo viltis, jog galime tikėtis ambicingų ir nuoseklių gamtosaugos sprendimų mūsų politikoje. Unikalios sengirės pripažinimas gamtinio rezervato statusu yra ilgos kovos už vieną vertingiausių miško masyvų atomazga, bet ne pabaiga. Mes sieksime, jog kiekvienas Punios šilo lopinėlis, kuris dar nepripažintas rezervatu, būtų tinkamai apsaugotas“, – teigia Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Vyriausybės patvirtintame Punios šilo gamtinio rezervato projekte numatyta penkis kartus didinti esamą rezervatą, tačiau neįtraukiant dešimtadalio (11 proc.) viso Punios šilo teritorijos sudarančių genetinių medynų. LR Vyriausybė, įpareigodama Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, didžiausią dėmesį skyrė šių genetinių medynų apsaugos planavimo procesui.

Likusi aplinkosaugos spraga – gamtai palanki šilo genetinių išteklių priežiūra

Genetiniuose medynuose yra saugomi genetiniai konkrečios vietovės ištekliai. Tik juos išsaugant ir atkuriant, galima išsaugoti ir plėsti visą gamtinį rezervatą. Šiuo metu Punios šilo genetinių medynų tvarkymas yra labiau panašus į ūkinių miškų priežiūrą – suariant dirvožemį, dirbtinai formuojant medynus, traktoriaus vėžiomis ardant miško paklotę, periodiškai atliekant plynuosius kirtimus ir nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, o pomiškiui – savaiminio atsikūrimo.

„Kol Punios šilo rezervate žiojėja šios „skylės“, darbas gamtos labui dar nėra baigtas. Nors turime saugoti šilo genetinius išteklius tam skirtuose medynuose, tai turime daryti darnoje su gyvūnų, augalų ir visos sengirės apsauga“, – komentuoja Baltijos aplinkos forumo vadovas.

Ž. Morkvėno teigimu, šiuo metu Aplinkos ministerija yra įpareigota parengti studiją, rekomendacijas ir reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurių dėka genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsauga būtų tarpusavyje suderinta.

Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė aštuonios nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai.

Unikalių gamtos teritorijų saugojimui reikalingas ir visuomenės sąmoningumas

„Nors teisiniu požiūriu sengirė dabar yra apsaugota, visgi ją turime saugoti ir nuo neapgalvotų žmonių veiksmų. Punios šile kasmet apsilanko daugiau nei 15 tūkstančių lankytojų ir šis skaičius tik auga. Dabartinėje griežtos apsaugos rezervatinėje zonoje, kur lankymasis yra draudžiamas, savavališkai praeina po kelis šimtus asmenų kasmet. Kviečiame žmones parodyti daugiau pagarbos tokioms unikalioms gamtinėms teritorijoms bei sąmoningai elgtis saugant unikalią mūsų šalies gamtą,“ – neužsimiršti ragina R. Jakaitis.

Prasmingiau vizitus į sengires planuoti kartu su gamtininku, kuris palydės gamtai draugiškais maršrutais.

Jo teigimu, kiekvienas neapgalvotas apsilankymas draustinyje gali palikti žaizdas, kurias miško sistema ne visuomet yra pajėgi pati sugydyti. Net ir pavieniai „nekalti“ pasivaikščiojimai, natūralioje, jautrioje trikdymui miško ekosistemoje palieka didesnį ar mažesnį poveikį ar požymį (paklotės trypimas, augalijos žalojimas, triukšmas, gyvūnijos trikdymas ir pan.), tai kasmet sumuojasi, pažaidų ir trikdymo efektas didėja bei ilgai neužgyja.

„Dažnai žmonės tikisi rezervate labai išskirtinių vaizdų ar potyrių. Dažnas nusivilia, nes realybė yra tokia, kad tik profesionalaus gamtininko lydimas gali pajausti tikrąsias sengirės vertybes. Todėl prasmingiau vizitus į sengires planuoti kartu su gamtininku, kuris palydės gamtai draugiškais maršrutais. Galiausiai, reikia atsižvelgti į saugumą – sengirėje yra daug sausuolių ir senų medžių, jie natūraliai virsta, lūžta stambios šakos ir gali rimtai sužaloti, be to, yra daug degios medžiagos, ir net nekaltas lauželis gali padaryti nepataisomą žalą“, – sako R. Jakaitis.

Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, čia sutinkama apie šimtą į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, saugotinų miško buveinių. Nedidelė Punios šilo dalis yra saugoma nuo pokario laikų, tačiau iki šiol nebuvo suteikta apsaugos vientisai šilo teritorijai.

Numatyta rezervatą išplėsti nuo 456,95 hektaro iki 2237,13 ha – tokiu atveju rezervatas apims beveik visą Nemuno juosiamo miško plotą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad išplėtus rezervatą, Punios šilo lankymas bus apribotas, tačiau ateityje ketinama rasti kompromisą.

„Pagal dabartinius reikalavimus rezervatų lankymas be galo stipriai apribotas, bet mes matome, kad iš esmės gyventojams galima ten lankytis, ten ir partizanų žieminės yra, žymūs ąžuolynai, už rezervato teritorijos yra gyvenamoji sodyba, tad perspektyvoje rasime tokį kompromisinį vidurį“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.

Jo teigimu, šiuo metu į rezervatus gali patekti tik mokslininkai arba asmenys specialiais tikslais.

Pakeitimų, anot ministro, galima tikėtis Seimo pavasario sesijoje.

Aplinkos viceministras Danas Augutis informavo BNS, kad dabar Punios šile bus galima lankytis su Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojų leidimu ir jiems patiems dalyvaujant arba pažintiniais takais.

Anot viceministro, regioninis parkas dar turės pažymėti vietas, į kurias eiti draudžiama.

Vyriausybės nutarimu taip pat išskirti ir Punios šilo pušies ir eglės genetiniai draustiniai, užimsiantys atitinkamai 236,88 ir 46,23 ha.

Pietinėje dalyje išskiriamas Punios šilo kraštovaizdžio draustinis –160,12 ha.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomas Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korekcijas tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Naujųjų metų pradžioje juos tvirtins Vyriausybė.

Kompromisinis sprendimas priimtas po ne vienus metus užtrukusio Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo proceso.

Penkiskart padidinus rezervato teritoriją, gyventojai galės lankytis Punios šilo kraštovaizdžio draustinio, genetinių miško draustinių ir ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Lankymosi gamtiniame rezervate tvarka bus nustatyta Nemuno kilpų regioninio parko nuostatuose.

Tikimasi, kad nuo 456 ha iki 2,2 tūkst. ha padidėjus Punios šilo gamtiniam rezervatui, prie jo prijungus Punios šilo botaninį zoologinį draustinį, pagerės šio unikalios miško ekosistemos apsaugos būklė. Dalis miškuose gyvenančių saugomų rūšių ilgą laiką gali išlikti tik didesniuose, kuo mažiau suskaidytuose miško masyvuose.

Aplinkos ministro pavedimu Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įpareigojamos parengti bendras rekomendacijas, kaip šiuos draustinius prižiūrėti, derinant genetinės ir biologinės įvairovės apsaugą.

Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius.

VMU duomenimis, pernai kenkėjai sunaikino 121,5 ha miškų: žievėgraužis tipografas – 93,4 ha, o viršūninis žievėgraužis – 24,1 ha.

Punios šile bus pašalintos pavienės kenkėjų apniktos eglės. Valstybinių miškų urėdija kirtimus vykdys vadovaudamasi Miškų įstatymu, Sanitarinės miško apsaugos taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijomis. Šią savaitę Punios šile su atitinkamomis institucijomis, aktyviomis bendruomenėmis ir neabejingais Punios šilo likimui piliečiais buvo aptartas sanitarinių priemonių vykdymo planas. Miško kirtimai vyks plote, kuris neapima Punios šilo rezervato. Tai reiškia, kad Punios šile bus pašalintos tik pavienės kenkėjo apniktos eglės maždaug 1,3 hektaro plote.

„Suprantame, koks unikalus yra Punios šilas ir kaip svarbu jį išsaugoti ateities kartoms, todėl įvertinome kiekvieną kenkėjo užpultą medį, kuris tapo grėsme šalia esantiems sveikiems medynams, ir jau šią savaitę, kol kenkėjas dar neišskrido ir neapniko sveikų medžių, pradėsime vykdyti atrankinius sanitarinius miško kirtimus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais Punios šile bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.

VMU nuotr.

Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.

Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą.

Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios kartos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.

VMU duomenimis, dėl šio kenkėjo 2019-2020 m. tokios šalys kaip Lenkija, Vokietija ir Čekija, saugodamos miškus nuo žievėgraužio tipografo židinių plitimo, turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių.

Pasak ministerijos, tai numato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos parengta Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūra, pagal kurią Punios šilo gamtinis rezervatas, dabar užimantis 456 hektarų, ir Punios šilo botaninis zoologinis draustinis sujungiami ir įgyja naują statusą – gamtinio rezervato. Rezervato plotas padidėja iki 2,2 tūkst. hektarų.

„Noriu pabrėžti, kad senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – pranešime cituojamas aplinkos viceministras Danas Augutis.

Pagal Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate vietos gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti.

Schemoje nustatytos naujojo rezervato apsaugos ir tvarkymo priemonės. Šioje Nemuno kilpoje taip pat siūloma išskirti ekologinės apsaugos zonas, numatant pažintinio ir rekreacinio turizmo, kitas visuomenės gamtosauginiam švietimui pritaikytas veiklas.

Pasak ministerijos, naujasis reguliavimas padės išsaugoti pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikiusį unikalų Punios šilo gamtinį kraštovaizdį su sengirei būdingomis gausiai ten aptinkamomis saugomomis gyvūnų, augalų bei grybų rūšimis, jų natūraliomis buveinėmis. Pavyzdžiui, ąžuolinį pintenį, ąžuolinę baktrosporą, skėtriąją briedragę, didįjį asiūklį, plačiąją platužę, skylėtąją menegaciją, ąžuolinę kepeną, krokinį minkštenį, karpotąją kempę, skaisčiąją raudonpintelę, didįjį skydvabalį, niūraspalvį auksavabalį.

Siekiant išsaugoti unikalų gamtos fondą, eglės ir pušies medynams šile siūloma suteikti genetinių draustinių statusą. Tokių draustinių bendras plotas sudarytų apie dešimtadalį rezervato ploto – 292,7 hektarų.

Su Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros sprendiniais bus galima susipažinti nuo gegužės 17 dienos iki gegužės 28-osios.

Elninių žvėrių medžioklės negalės būti organizuojamos tol, kol bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministro patarėjo bioįvairovei ir gyvūnų gerovei Mariaus Čepulio teigimu, toks ribojimas padeda pasiruošti artėjančiam faktui, kad Punios šile žvėrių medžioklė anksčiau ar vėliau nebebus galima.

„Tame miške tradiciškai organizuojamos garsios elnių medžioklės. Dabar jas sustabdome, o ateityje medžioklės ten iš viso nebevyks“, – pranešime teigė M. Čepulis.

Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė sako, kad Nemuno kilpų vieta visuomet pasižymėjo elninių žvėrių populiacijos gausa. Tuo metu kiškiai ten nesiveisia, o šernų negausu.

„Medžioklė Punios šile turi senas ir gilias tradicijas. Suprantame šiuolaikinės visuomenės lūkesčius: jeigu šioje vietoje norima matyti rezervatą, natūralu, kad profesionalios medžioklės veikla Punios šile neturi būti vykdoma“, – teigė V. Kaubrė.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje keičiama Nemuno kilpų regioninio planavimo schema, pagal kurią bus išplėstas Punios šilo rezervatas.

Planuojama Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį sujungti į vieną ir pakeisti jo statusą į lankomo gamtinio rezervato.

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 ha teritoriją, dar beveik 2,25 tūkst. ha erdvės yra botaninis-zoologinis draustinis. Naujojo rezervato teritorija sudarys per 2,7 tūkst. ha.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

„Džiaugiamės naujojo aplinkos ministro ryžtu ir gebėjimu tesėti pažadą. Tai – gera kalėdinė dovana ne tik dalyvaujantiems Punios šilo išsaugojimo žygyje, bet ir ateities kartoms. Visgi, mums svarbu, kaip realiai šis sprendimas bus įgyvendintas“, – sakoma ketvirtadienį išplatintame Baltijos aplinkos forumo pranešime.

Pasak jo, kol kas nematyti, kaip bus sprendžiami du svarbūs Punios šilo apsaugos aspektai: tvarkomasi šile esančiuose taip vadinamuose genetiniuose medynuose bei užtikrinamas lankytojų srautų valdymas.

„Puiku, jog visuomenė galės lankytis didžiojoje Punios šilo teritorijoje, tačiau kyla klausimas, kaip bus užtikrintas lankytojų srautų valdymas, kad gyvūnai nebūtų trikdomi jiems jautriausiais periodais“, – komentuoja Punios šilo judėjimo atstovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Visuomenininkai sako toliau atidžiai seksią Punios šilo rezervato plėtros procesą ir aktyviai jame dalyvaus.

Aplinkos ministerija trečiadienį pranešė, kad planuoja iki vasaros Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninį zoologinį draustinį Alytaus rajone sujungti į vieną.

Mums svarbu, kaip realiai šis sprendimas bus įgyvendintas.

Anot ministerijos pranešimo, taip bus išspręstas klausimas, kaip atnaujinti užkonservuotą teritorijos plėtrą Nemuno kilpų regioniniame parke: numatant naują saugomos teritorijos atmainą – lankomo gamtinio rezervato.

„Senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – ministerijos pranešime cituojamas aplinkos viceministras Danas Augutis.

Punios rezervatą buvo planuojama plėsti anksčiau, tačiau procesą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį sprendimą pernai birželį įtvirtino įsakymu, nors tam priešinosi gamtosaugininkai.

Pagal naujai pristatytą Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti, sakoma pranešime.

„Lankomuose rezervatuose ūkininkauti praktiškai nebus galima, tačiau žmonės galės į juos įžengti džiaugtis. Žinoma, tik pėsčiomis, o ne keturračiais ir tikrai ne traktoriais“, – sako aplinkos viceministras.

Jis prognozuoja, kad nauja tvarka Nemuno kilpų teritorijoje Alytaus rajone gali įsigalioti jau po trijų mėnesių, vėliausiai – per pusmetį.

Aplinkos ministras S. Gentvilas naująjį teisinį statusą numatančią Saugumo teritorijų įstatymo pataisą teiks Seimo pavasario sesijoje.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervate medžiotojai nebebus įleidžiami iškart po Kalėdų. Tai numatantis ministro įsakymas pasirašomas gruodžio 28-ąją, pranešė ministerija.

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 ha teritoriją, dar beveik 2,25 tūkst. ha erdvės yra botaninis-zoologinis draustinis. Naujojo rezervato teritorija sudarys per 2,7 tūkst ha.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Anot ministerijos pranešimo, taip bus išspręstas klausimas, kaip atnaujinti užkonservuotą teritorijos plėtrą Nemuno kilpų regioniniame parke: numatant naują saugomos teritorijos atmainą – lankomo gamtinio rezervato.

„Senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija. Manyčiau, tokia pusiausvyra tenkins visas suinteresuotas šalis“, – ministerijos pranešime cituojamas aplinkos viceministras Danas Augutis.

Punios rezervatą buvo planuojama plėsti anksčiau, tačiau procesą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šį sprendimą pernai birželį įtvirtino įsakymu, nors tam priešinosi gamtosaugininkai.

Senojoje rezervato teritorijoje, kur žmonėms nebuvo leidžiama lankytis, ir toliau nebus galima. Atvira visuomenei liks naujoji rezervato teritorija.

Pagal naujai pristatytą Aplinkos ministerijos viziją, lankomame rezervate gyventojai galės nebent grybauti ir uogauti, bet ne žvejoti ar medžioti, sakoma pranešime.

„Lankomuose rezervatuose ūkininkauti praktiškai nebus galima, tačiau žmonės galės į juos įžengti džiaugtis. Žinoma, tik pėsčiomis, o ne keturračiais ir tikrai ne traktoriais“, – sako aplinkos viceministras.

Jis prognozuoja, kad nauja tvarka Nemuno kilpų teritorijoje Alytaus rajone gali įsigalioti jau po trijų mėnesių, vėliausiai – per pusmetį.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas naująjį teisinį statusą numatančią Saugumo teritorijų įstatymo pataisą teiks Seimo pavasario sesijoje.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervate medžiotojai nebebus įleidžiami iškart po Kalėdų. Tai numatantis ministro įsakymas pasirašomas gruodžio 28-ąją, pranešė ministerija.

Šiuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ieško darbų vykdytojų, kurie užbaigtų įšaldytą Punios šilo plėtimą. Prieš pusantrų metų teritorijos išplėtimo schemai buvo išleista 5,6 tūkst. eurų, dabartinei Aplinkos ministerijos vadovybei reikės surasti dar iki 10 tūkst. eurų išplėstai teritorijai įforminti.

„Procedūriškai vertinant, stabdyti Punios šilo procesą Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga neturėjo teisės. Aplinkos ministerija iš principo negali pati planuoti saugomų teritorijų. Vadinasi, mes ir dabar negalime atnaujinti proceso, nes tai ne ministerijos funkcija. Todėl Punios šilo likimą sprendžiame keisdami pačias taisykles“, – sako aplinkos viceministras.

Punios šilo gamtinis rezervatas apima 457 ha teritoriją, dar beveik 2,25 tūkst. ha erdvės yra botaninis-zoologinis draustinis. Naujojo rezervato teritorija sudarys per 2,7 tūkst ha.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.