Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ atvėrė visiškai naują savo veiklos puslapį. Palangoje daugiau kaip 50 metų gyvavusi reabilitacijos gydykla, už kurios išlikimą dar visai neseniai mūrų stojome ne tik mes, miesto valdžia, įstaigos ir miesto bendruomenė, bet ir praktiškai visa Lietuva, iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo perėjo į Sveikatos apsaugos ministerijos. Džiugi žinia – nuo sausio 1 d. „Pušynas“ oficialiai tapo vienos iš didžiausių Vakarų Lietuvoje gydymo įstaigų padaliniu ir dabar vadinsis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Palangos reabilitacijos filialas „Pušynas“.

Džiaugiuosi, kad perėjimas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės pavaldumą praėjo labai sklandžiai. Apie tai ir planuojamas „Pušyno“, jau kaip ligoninės padalinio, perspektyvas šiandien kalbėjome su Savivaldybėje apsilankiusiais svečiais – Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovu Dariumi Steponkumi, direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Kundrotu, o taip pat „Pušyno“ vadovu Tomu Žulkumi bei pavaduotoju infrastruktūrai Arūnu Merkeliu.

Kaip minėjo gydymo įstaigos direktorius D. Steponkus, visa ligoninės bendruomenė labai palankiai sutiko žinią apie reabilitacijos centro „Pušynas“ prijungimą. Dabar, anot svečio, pacientams bus galima pasiūlyti labai platų medicininių paslaugų spektrą nuo ligos diagnozavimo iki reabilitacijos ir sveikatos atstatymo. Pokalbio metu Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas ne kartą akcentavo, kad „Pušynas“ šiai ligoninei yra didžiulė pridėtinė vertė, ir tokią poziciją, žinoma, buvo be galo malonu girdėti.

Dabar „Pušyne“ veikia šeši reabilitacijos profiliai, šis reabilitacijos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuris priima pacientus, turinčius regėjimo negalę.

Ateityje planuojama plėsti paslaugų spektrą ir svarbiausia – jį adaptuoti prie tų medicininių paslaugų, kurios yra labiausiai išplėtotos Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Palangoje veikiančiame reabilitacijos centre norima didesnį dėmesį skirti kardiologijai, atramos aparato, sąnarių ligoms, pulmonologijai,  čia būtų reabilituojami ir ligoniai po protezavimo operacijų. Ligoninės direktorius D.Steponkus pažymėjo, jog būtent plaučių ir sąnarių ligos dėl drėgno klimato yra mūsų, pajūrio krašto, bėda.

Taip pat čia turėtų atsirasti vietų ir nišinei sričiai – pacientams po intervencinės radiologijos procedūrų ir gydymo.

Ketinama plėsti ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, kad jomis galėtų pasinaudoti kuo daugiau vietos gyventojų palangiškių. Žinoma, galutinis visų paslaugų sąrašas dar modeliuojamas.

Taip pat gera žinia – mūsų mieste esantis reabilitacijos centras ir toliau priims vidaus reikalų sistemos pareigūnus bei rūpinsis jų sveikatos atstatymu. Ir naujieji vadovai supranta, kad pareigūnų kokybiškas sveikatinimas yra labai svarbus.

Esu patikintas, kad visos daugiau kaip šimtas dabar „Pušyne“ esančios darbo vietos yra išsaugotos, maža to, plečiantis paslaugų spektrui, prireiks ir naujų darbuotojų.

Manau, kad „Pušynui“ tikrai pavyks pasiekti dar didesnių aukštumų sanatorinio gydymo ir reabilitacijos srityje, juolab kad prie vadovavimo medicinai stoja labai profesionali ir kompetentinga gydytoja Judita Daratienė, sukaupusi didžiulę patirtį šioje srityje.

Susitikimo metu taip pat aptarėme ir „Pušyno“ materialinės bazės bei viso centro plėtros galimybes bei sutarėme dėl glaudaus bendradarbiavimo. Juk, jei jau dėjome didžiules pastangas šiam reabilitacijos centrui išlikti, turime ir visi kartu stengtis sukurti dar vieną „Pušyno“ sėkmės istoriją – šįsyk kaip prie jūros sėkmingai veikiančios, šiuolaikiu ir profesionaliu sveikatinimu garsėjančios bei Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikų kuruojamos reabilitacijos gydyklos.

Esu patikintas, kad visos daugiau kaip šimtas dabar „Pušyne“ esančios darbo vietos yra išsaugotos, maža to, plečiantis paslaugų spektrui, prireiks ir naujų darbuotojų. Apie centro perspektyvas šiandien Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovai kalbėjo ir šiltai praėjusiame susitikime su  dirbančiais „Pušyne“.

Tad viskas bus gerai!

Labai džiaugiuosi, kad Palanga įgijo dar vieną solidų partnerį – Respublikinę Klaipėdos ligoninę, ir tikiu gražiu bei produktyviu bendradarbiavimu.

Nuoširdžiai dėkoju Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijoms už sklandų reabilitacijos centro perdavimą ir perėmimą. Objektas ir toliau tarnaus Lietuvos gyventojams.

Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos.

Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

„Viešosios įstaigos „Dainava“ ir viešosios įstaigos „Pušynas“ teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti užtikrinamos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl (...) siūloma viešąją įstaigą „Dainava“ ir viešąją įstaigą „Pušynas“ reorganizuoti prijungiant šias įstaigas prie Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų“, – nurodo ministerija.

Jos duomenimis, šiuo metu reabilitacijos paslaugas vidaus reikalų sistemos pareigūnams be šių dviejų įstaigų teikia dar ir Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras.

2019–2022 metais Medicinos centre suteiktos reabilitacijos paslaugos 3 216 pacientų, iš jų – 3 044 pareigūnams, viešojoje įstaigoje „Dainava“ – 13 996 pacientams, iš jų – 1 223 pareigūnams, viešojoje įstaigoje „Pušynas“ – 9 323 pacientams, iš jų – 1 378 pareigūnams.

Pasak ministerijos, Medicinos centre pokyčiai neplanuojami, nes jo vykdomos funkcijos priskirtinos prie būdingų Vidaus reikalų ministerijai, taip pat Medicinos centras teikia specifines pareigūnams skirtas paslaugas, už kurias nemokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir kurių kiti paslaugų teikėjai suteikti negalėtų.

Ministerija apie planus atsisakyti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų „Dainavos“ ir „Pušyno“, pranešė 2021 metų pabaigoje.

Tuomet daugiausia klausimų kelta dėl sprendimo likviduoti „Pušyną“, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog tai gali būti naudinga vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bendrapartietei. Ministrė šias sąsajas neigė.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, įvertinus medicininės reabilitacijos poreikį Lietuvos gyventojams, ministerija priėmė sprendimą tęsti šių įstaigų paslaugų teikimą.

Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

„Šiandien įgyvendinamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos kontekste siekiame, kad visi Lietuvos gyventojai gautų kuo platesnį medicininės reabilitacijos paslaugų spektrą. Tikime, kad planuojami šiandienos pokyčiai sustiprins ir išplės Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“, – sako ministras.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad nuo pat VRM įstaigų funkcijų peržiūros pradžios ministerijos siekis buvo pavaldžias reabilitacijos įstaigas perduoti sveikatos apsaugos sistemai, išsaugant šių įstaigų potencialą.

„Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už viešąjį saugumą, o ne sveikatinimo paslaugų teikimą, todėl medicininės reabilitacijos paslaugų perdavimas sveikatos apsaugos sistemai yra nuoseklus ir logiškas žingsnis. Vidaus reikalų ministerija nebevykdys šių jai nebūdingų funkcijų, o „Pušynas“ ir „Dainava“ galės toliau teikti medicininės reabilitacijos paslaugas“, – teigia ji.

Kaip nurodoma pranešime, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) išreiškė norą perimti mokymo centrą „Dainava“, kuris galėtų būti panaudotas mokslinei veiklai ir tolimesniam reabilitacijos ir sanatorinio kurortinio gydymo paslaugų teikimui.

„Efektyviausiai tai būtų galima padaryti VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ integruojant į vienos iš Kauno asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalininkais yra SAM ir LSMU, valdymo struktūrą“, – teigia ministerija.

Pasak A. Bilotaitės, atsisakius nebūdingų funkcijų, VRM prioritetu išlieka aukščiausios kokybės reabilitacijos paslaugų pareigūnams užtikrinimas. Ministerija planuoja didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų.

Kartu su pareigūnų bendruomene bei profesinių sąjungų atstovais per šiuos metus bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis.

Ministerija pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ ir Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų kelta dėl sprendimo likviduoti „Pušyną“, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog tai gali būti naudinga vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bendrapartietei.

Ministrė neigia sąsajas su Šventosios seniūne Veronika Skeberdyte ir tikina, kad pavaldžių viešųjų įstaigų atsisakymas nėra susijęs su privačiais asmenimis ar interesais.

Dėl galimos nusikalstamos veiklos likviduojant „Pušyną“ bei galimo valstybinių žemės sklypų privatizavimo Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama pradėti ikiteisminius tyrimus.

Baigiantis komisijos posėdžiui ir išjungus viešą jo transliaciją A. Stončaitis sulaukė klausimų, kodėl nusiuntė raštus Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl „Pušyno“ istorijos.

„Valdantiesiems atstovaujantys komisijos nariai, o jų yra dauguma komisijoje, išreiškė pretenzijas man, kaip pirmininkui, kodėl kreipiuosi į teisėsaugos institucijas, kad jie įvertintų publikuotą informaciją masinėse informacijos priemonėse dėl galimų neskaidrumų pasiūlant privatizuoti VRM priklausančias sanatorijas – „Pušyną“ ir „Dainavą“, – BNS trečiadienį sakė A. Stončaitis.

„Aš kreipiausi kaip komisijos pirmininkas. Prašiau įvertinti publikuotą informaciją ir pateikti komisijai nuomonę. O jie mano, kad šito daryti nereikia“, – tvirtino politikas.

Komisija buvo nusprendusi netirti

Konservatoriaus Broniaus Matelio teigimu, klausimų dėl A. Stončaičio elgesio kilo todėl, kad anksčiau komisijos nariai buvo nubalsavę, jog nereikia pradėti tyrimo dėl galimų A. Bilotaitės interesų ministerijai atsisakant sanatorijos Palangoje.

„Asmeniškai A. Stončaitis kaip Seimo narys galėjo rašyti (raštus institucijoms – BNS), bet komisija buvo nusprendusi nepradėti tyrimo, jis vis tiek išsiuntė tuos raštus“, – BNS sakė B. Matelis.

Anot jo, prieš porą savaičių dauguma Antikorupcijos komisijos narių nubalsavo, kad toks tyrimas nereikalingas, nes aiškintis šią istoriją ėmė Seimo Audito komitetas.

Aš kreipiausi kaip komisijos pirmininkas. Prašiau įvertinti publikuotą informaciją ir pateikti komisijai nuomonę. O jie mano, kad šito daryti nereikia.

„Pati ta istorija nėra gal ir itin svarbi, nes, kaip supratome, einama į tai, jog viskas bus atiduota Sveikatos apsaugos ministerijai, triukšmo kaip ir nebėra. Bet pats faktas, ar gali komisijos pirmininkas, kai komisija pasako nepradėti tyrimo, asmeniškai kaip ir pradėti tyrimą“, – svarstė B. Matelis.

Kreipsis į Etikos komisiją

Trečiadienį nutarta kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų komisijos pirmininko įgaliojimų ribas.

„Prašome Etikos komisijos ne tiek asmeniškai A. Stončaitį ištirti, bet išaiškinti, ar gali komisijos pirmininkas – bet kurios komisijos – vienasmeniškai, be komisijos pritarimo komisijos vardu, ant komisijos blanko, pasirašydamas kaip komisijos pirmininkas pradėti tokius tyrimus. Ar komisijai nesutikus pradėti tyrimą, jis turi teisę vienasmeniškai pradėti siuntinėti raštus, pradėti ištirti“, – sakė B. Matelis.

„Tuos raštus paruošė komisijos biuro darbuotojai, o ne jo padėjėjai. Jis veikė komisijos vardu, komisija sakė kitaip, nei jis elgėsi“, – pridūrė jis.

A. Stončaitis savo ruožtu stebėjosi, kad Antikorupcijos komisija, sukurta tirti būtent panašias situacijas, nenori imtis parlamentinės kontrolės.

Ar komisijai nesutikus pradėti tyrimą, jis turi teisę vienasmeniškai pradėti siuntinėti raštus, pradėti ištirti.

„Antikorupcijos komisija yra kontrolės instrumentas, kuriuo naudojasi opozicija, o čia pozicija tokią valią reiškia, kai nagrinėjami jų ministrų ir politinio pasitikėjimo pareigūnai aprašomi“, – BNS sakė Seimo narys.

Kilo klausimų dėl interesų

Praėjusių metų gruodžio 1 dieną Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų. Anot tuometinio pranešimo, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Druskininkuose esantį valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“, Palangoje įsikūrusį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ bus likviduoti, jų pastatai bei kitas turtas perduotas Turto bankui.

Daugiausia kritikos sulaukė sprendimas atsisakyti „Pušyno“, kur pareigūnams teikiamos reabilitacijos paslaugos.

Be to, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas paskelbė, kad šis sprendimas gali būti naudingas vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei Veronikai Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.

Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.

Ministrė savo ruožtu ne kartą pabrėžė, kad pavaldžių viešųjų įstaigų atsisakymas  nesusijęs su privačiais asmenimis ar interesais.

Dėl šių sąsajų į teisėsaugą ir VTEK yra kreipusis ir opozicinės frakcijos – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

J. Sabatausko nuomone, konservatorių argumentai apie tai, kad neva sanatorijos bus perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai, nėra pagrįsti, kadangi toks istorijos, kurioje A. Bilotaitė galėjo veikti Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės naudai, posūkis gali būti nulemtas didelio visuomenės dėmesio galimiems konservatorių partijos kolegų susitarimams.

„Nuo pat pradžių susidūriau su kolegų iš konservatorių partijos aršiu pasipriešinimu savo siūlymui – Seimo Antikorupcijos komisijai pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimos korupcijos apraiškų priimant sprendimus dėl sanatorijų „Pušynas“ ir „Dainava“ perdavimo Turto bankui, taip sudarant itin palankias sąlygas ministrės Agnės Bilotaitės partietei, kuri, be kita ko, buvo kviesta ir į ministrės komandą. Konservatorių teikiami argumentai – neva galimai žalos nebus, nes Vyriausybė keičia poziciją, arba tai, kad kažkas kreipėsi į institucijas, – neįtikina. Būtent tokių situacijų, kuomet yra sudaromos sąlygos korupcijai, tyrimas yra juodu ant balto surašytas Antikorupcijos įstatyme ir yra viena iš pagrindinių šios komisijos funkcijų. Todėl tokį elgesį vertinčiau kaip partietės ir valdančiosios koalicijos deleguotos ministrės bekompromisę gynybą“, – piktinasi socialdemokratas.

Nuo pat pradžių susidūriau su kolegų iš konservatorių partijos aršiu pasipriešinimu savo siūlymui – Seimo Antikorupcijos komisijai pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimos korupcijos apraiškų.

Pasak jo, šioje istorijoje daugiausia klausimų kelia sąlygos, kurios buvo galimai sudaromos tam, kad būtų prieita prie A. Bilotaitės partietei reikalingo sprendimo atsisakyti sanatorijų ir perduoti jas Turto bankui, taip sudarant sąlygas V. Skeberdytės artimiesiems kreiptis į teismą ir reikalauti po sanatorija „Pušynas“ esančios žemės. Seimo pirmininko pavaduotojui J. Sabatauskui ypač daug klausimų kelia tai, kokiu pagrindu buvo sudaryta išvadas ir siūlymus teikusi darbo grupė, kas ir kokius asmenis delegavo į ją. Taip pat labai svarbu atsakyti į klausimą, ar išties Sveikatos apsaugos ministerija nenorėjo perimti šių įstaigų ir ar tikrai apie visus šiuos aspektus tinkamai buvo informuota ministrė pirmininkė.

„Manau, kad konservatoriams, teigiantiems, kad šioje istorijoje nėra ką tirti, nereikėjo baimintis tyrimo, nes, jei išties nėra ką tirti, jeigu išties viskas vyko teisėtai ir skaidriai, tai būtų buvusi puiki proga ne tik pasitikrinti savo deleguotų ministrų veiksmus, bet ir visuomenei parodyti savo deklaruojamus skaidrumo ir atsakomybės principus. Dabar toks kolegų konservatorių elgesys atrodo tikrai nekaip. Nieko tokio, vykdyti tyrimą, aiškintis ir informuoti visuomenę apie visas šios istorijos aplinkybes yra ir kitų būdų. Jais ir naudosimės“, – sakė J. Sabatauskas.

Pati ministrė šiandien spaudos konferencijoje pripažino, kad apie tai su SAM buvo kalbėta vasarą, bet kolegos iš kitos ministerijos buvo pernelyg užsiėmę savo reikalais ir ne Palangos sanatorija tuomet jiems buvo galvoje.

Bloga žinia ta, kad ministrė, nors ir bando demonstruoti skaidrumą, vis dėlto ir toliau norėtų ir žurnalistams, ir visuomenei uždėti rūko akinius. Štai šiandien Palangos reabilitacijos centras ministrės valia tapo viešbučiu, o sveikatinimo paslaugos – SPA procedūromis. „Sutikite, ne VRM reikalas administruoti viešbučius ir SPA centrus“, – įtikinėja ministrė. Žinoma, tikrai sutinkame. Tik kuo čia dėta sanatorija, kurioje gydomi žmonės po sunkių operacijų, kurie atvyksta su Ligonių kasų siuntimu iš visos Lietuvos ?

Gera žinia ta, kad bendražygė, turėjusi būti būsimąja, bet, atrodo, jau nebūsima Seimo narės A.Bilotaitės patarėja Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė šiandien jau gali ramiau įkvėpti oro, nes šiandien ministrė oficialiai pripažino, kad kvietėsi ją į komandą, nors dar vakar teigė, kad pastarosios beveik nepažįstanti. Tad šventojiškė Veronika šiandien jau nebeatrodo fokusininke, kuri ketino pati save paaukštinti pareigose.

Bloga žinia ta, jog ir ministrė, ir jos kviestoji ir vėl painiojasi: A.Bilotaitė teigia, kad net nebūtų svarsčiusi tokio asmens kviesti į savo komandą Seime, jeigu iš anksto būtų žinoma apie tai, kad į sanatorijos teritoriją patenka V. Skeberdytės artimiesiems priklausanti žemė.

„Šiandien Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad į „Pušyno“ teritoriją patenka keturi buvusių žemės savininkų sklypai ir kad tarp jų yra keturių arų Skeberdytės artimiesiems priklausantis sklypas“, – pridūrė ji.

Bet gi V.Skeberdytė vakar iš spalvotų televizorių ekranų visai Lietuvai teigė, kad jos giminaičių sklypas yra tik šalia „Pušyno“ teritorijos ir į ją tikrai nepatenka...

Kas vis dėlto priešinasi VRM planams likviduoti „Pušyną“? – spaudos konferencijoje klausia žurnalistai.

„Grupuotės, suinteresuotų žmonių grupuotės, kreipėmės į teisėsaugą, kad išsiaiškintų“, – atsako ministerijos vadovė.

Iškart pagalvojau apie rytojaus palangiškių akciją, kurioje bendruomenė ketina išsakyti savo poziciją – prieš „Pušyno“ likvidavimą, prieš miesto pastangomis ir biudžeto lėšomis pastatyto baseino perdavimą į privataus operatoriaus rankas: kaip suprantu, bus didelė, labai didelė grupuotė... O jei dar parašai bus renkami ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje?

Primenu, bendruomenė „Palangos santarvė“ į akciją mus visus kviečia rytoj 12 valandą, prie miesto baseino. Aš esu PALANGIŠKIS ir aš tikrai dalyvausiu ! Žinau, kad ateisite ir Jūs ! Kas, jei ne mes, palangiškiai, ir visi tie, kas myli Palangą, stosime mūrų už svarbius mūsų miestui reikalus.

Konflikto kaltininkas – žemė Palangoje. Pagrindiniai skandalingos istorijos dalyviai – VRM ministrė A.Bilotaitė, Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė.

Visi jie tos pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai. Bet, panašu, pučiantys ne tą pačią dūdelę.

Po savaitgalį pasirodžiusio tinklalaidininko Skirmanto Malinausko reportažo apie galimus interesų ir draugysčių nuslėpimus ir pretenzijas į vis dar „Pušyno“ teritoriją A.Bilotaitei teko aiškintis dėl santykių su Šventosios seniūne V.Skeberdyte.

Ministrė pareiškė, kad V.Skeberdytė nebuvo ir nėra įdarbinta A. Bilotaitės padėjėja Seime. Seimo kanceliarija nėra gavusi jos prašymo dirbti Seimo narės A. Bilotaitės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. 

V.Skeberdytė aiškina, kad prašymą Palangos savivaldybės administracijai leisti dirbti A.Bilotaitės patarėja parašė, nes tokia kalba su ministre buvusi.

A. Bilotaitė (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Politikių santykiai išskirtinio dėmesio sulaukė todėl, kad V.Skeberdytė neslepia padedanti jos vaikų seneliams susigrąžinti jiems priklausiusią žemę. 

Jautrūs žemės grąžinimo klausimai ir sukasi aplink „Pušyno“ teritoriją.

Esmė tame, kad įgyvendinus VRM ministrės A.Bilitaitės sprendimą likviduoti pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“, atsivers galimybė susigrąžinti dabar „Pušyno“ teritorijai priklausančią žemę.

Tiesa, V.Skeberdytė tikina, kad žemė, į kurią pretenduoja jos vaikų seneliai, tik ribojasi su „Pušyno“ sklypu. „Pabrėžiu, minimi asmenys nori susigrąžinti nedideles žemės sklypų dalis esančias tarp jau turimų sklypų, ir tai neturi nieko bendro su „Pušyno“ sklypu“, – aiškina Šventosios seniūnė V.Skeberdytė.

Tačiau Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas viešai skelbia kitokią situaciją. Anot jo, Šventosios seniūnė klaidina visuomenę ir žiniasklaidą rodydama negaliojantį detaliojo plano dokumentą. 

„Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos pateikta kartografine medžiaga, V.Skeberdytės vaikų senelių posesija kerta ir „Pušyno“ sklypą. Likvidavus įstaigą, įsigaliotų 2004 m. gruodžio 22 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis, pagal kurią privalėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į sanatorijai „Pušynas“ suformuotą žemę, įskaitant ir tą dalį, į kurią pretenduoja V.Skeberdytės vaikų seneliai“, – aiškino V.Korsakas.

Šioje istorijoje kaltinimų strėlės ėmė lėkti ir į Palangos mero Š.Vaitkaus daržą. Meras nuo pat paskelbimo nepalankiai įvertino ministrės A.Bilotaitė sprendimą likviduoti pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“.

Beje, norint atleisti neįtinkantį vadovą, nebūtina sužlugdyti visą sanatorinį kompleksą ir atleisti likusius 99 darbuotojus.

„Sulaukiau juokingų kaltinimų – VMR ministrė Agnė Bilotaitė vakar kaip vieną iš argumentų įvardino, neva Palangos meras priešinasi „Pušyno“ privatizacijai tik dėl to, kad šiai sanatorijai vadovauja direktorius, kuris yra mano vaiko krikšto tėtis“, – savo feisbuko paskyroje rašo Š.Vaitkus.

Palangos meras situaciją vadina apytamse strategija, kai norint paslėpti svarbią problemą, reikia nukreipti visų dėmesį į kokią smulkmeną. 

Š.Vaitkus ragina neužkibti ant tokio jauko. Esą iš tikrųjų problema yra ne „Pušyno“ vadovas ir jo darbo vieta, o tai, kad planuojama privatizuoti kurorto strateginį gydymo objektą – didžiulį sanatorinį kompleksą, kuris kitais metais švęs 50 sėkmingos veiklos metų. 

Š. Vaitkus/Feisbuko nuotr.

Anot mero, Palanga žlugdoma kaip kurortas, norima atleisti apie 100 darbuotojų, panaikinti jų darbo vietas bei apie šimtą šeimų palikti be nuolatinių pajamų. 

„O grįžtant prie „Pušyno“ vadovo, reikėtų prisiminti, kad šioje sanatorijoje jis dirba nuo 2015 metų, ir į vadovo pareigas konkurso būdu buvo priimtas ne Palangos miesto savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerijos. Todėl būtent VRM ministrė turi pilną teisę sanatorijos vadovą bet kada atleisti, jei direktoriaus darbas ministrės netenkina. Beje, norint atleisti neįtinkantį vadovą, nebūtina sužlugdyti visą sanatorinį kompleksą ir atleisti likusius 99 darbuotojus“, – aiškina Š.Vaitkus.