– Ką jūs patartumėt?

– Manau, kad dabar neapsimoka. Nes per pusę metų Lenkijos zlotas euro atžvilgiu sustiprėjo 8 proc. Kitas dalykas, kad Lietuvoje sausio mėnesį Lietuvos gyventojų nuomone, finansų perspektyvos buvo geriausios nuo 2007 m. vasaros, kas reiškia, jeigu imam bendrą vidutinę palatos temperatūrą, tai apsipirkinėjimas Lenkijoje yra vis mažiau patrauklus. Bet, aišku, pasienio regionuose jis turbūt liks populiarus, nes Lenkijoje yra didelė ekonomika, didelė rinka, ten kainos visada bus šiek tiek mažesnės. Bet kalbant apie tai, ar Lenkija lieka tokia pat patraukli šalis apsipirkinėjimui globaliu Lietuvos mastu, atsakymas yra ne, nes atsigauna perkamoji galia Lietuvoje. Ir zloto kurso sustiprėjimas nėra naudingas Lietuvai.

– Kodėl lenkai panaikino šitą PVM tarifo lengvatą?

– Aš galiu duoti oficialią ir neoficialią versiją. Oficiali versija yra tokia, kad infliacija Europoje lėtėja ir dauguma Europos Sąjungos šalių dabar atsisako tų antiinfliacinių priemonių. Neoficiali versija, kuri, mano supratimu, yra labiau reali yra tai, kad sulėtėjus infliacijai Europos Sąjungos valstybėse, daug šalių turi reikalų su mokesčių surinkimu. Lietuva, Prancūzija, galbūt ta pati Lenkija. Nes infliacija yra labai blogas signalas žmonėms, bet labai gera naujiena valstybėms. Ir tas faktas, kad Lenkija dabar atsisakė tų PVM lengvatų maistui galimai indikuoja, kad jie taip pat mato problemas ir rizikas, jog jie nesurinks tiek PVM ir tiek mokesčių.

– Kitaip tariant, valstybei trūksta pinigų?

– Taip, nes išlaidos yra labai inertiškos ir tu jų negali sumažinti akimirksniu, tuo metu, kai mokesčių įplaukos yra labai neįnertiškos. Jos reaguoja į infliaciją, ekonomiką ir kitus aspektus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gerai, gal maisto neapsimoka, bet ar apsimoka pirkti ką nors kitą Lenkijoje, pavyzdžiui, baldus?

– Vienareikšmiškai apsimoka. Kaip sakiau, Lenkija yra didelė rinka, dideli gamintojai, turi visiškai kito masto ekonomiką. Faktas, kad tam tikros prekės ten visada bus pigesnės. Bet, aš manau, kaip ir minėjau, dėl to, kad atsigauna perkamoji galia Lietuvoje ir dėl to, kad sustiprėjo zlotas, tas patrauklumas yra šiek tiek sumažėjęs.

– Kiek čia, Lietuvoje, mums reikės kentėti šitą stagnaciją?

– Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna. Nes skaičiuojant trijų metų vidurkį, mes matome nedidelį atšokimą maisto prekių segmente. Bet kas labai stebina yra ne maisto prekių ir ypatingai IT ir technologijų segmente atšokimas, kas reiškia, kad Lietuvoje labai sparčiai atsigauna ne pirmo būtinumo prekių vartojimas. O tai yra puiki indikacija, kad gyventojų perkamoji galia iš tiesų atsigauna ir tai duoda impulsą vartojimui.

Lietuvoje mažmeninė vadyba kaip tik dabar vis labiau atsigauna.

– Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, ką reiškia tas atšokimas ir, kad atsigauna perkamoji galia? Tai reiškia, kai aš einu į parduotuvę, aš išleidžiu daugiau pinigų, ar kaip?

– Ne visai. Nes dabar atlyginimai pradėjo kilti sparčiau nei infliacija. Bet ką mes matome iš vartotojų apklausų ir mūsų vidinių duomenų, kad kol kas žmonės tik dalį perkamosios galios atsigavimo vartojo į ekonomiką, o dalį nevartojo, nes nori atstatyti savo santaupas. Šiaip vartojimas atsigauna, bet jis pagal vartotojų apklausų duomenis tikrai turėtų atsigauti kiek sparčiau. Bet tai nevyksta, nes žmonės tiesiog atstato savo finansų rezervus, kurie buvo nukritę pernai.

– Reiškia jie pasiėmė santaupas ir nori jas pirma susigrąžinti, o paskui tik pirkti brangiau?

– Taip, kas yra labai logiška. Aišku, dabar turim nepamiršti ir tų diskusijų apie situaciją ir Lietuvos gynybos perspektyvas. Aišku, tai neramina žmones ir dalis žmonių kaupia kapitalą, nes mato tam tikrą neapibrėžtumą ir šitoj situacijoj.

– Kitaip tariant, jeigu kažkas turėjo minty kokį didelį pirkinį – baldus, televizorių, automobilį – sako, aš pakentėsiu, palauksiu, kaip čia su tuo karu, ar ne?

– Bet aš sakyčiau, kad dabar yra geriausias laikas tą daryti, nes realiai mes matom, kad kyla naftos, vario, metalo kainos. Labai gali būti, kad rinka dabar ruošiasi Centrinio banko palūkanų mažinimui nuo birželio mėnesio. Ir aš sakyčiau, kad dabar yra tas taškas, kai baldai ir kitos ilgo galiojimo prekės pasiekė savo kainų minimumą ir gali būti, kad nuo vasaros tos kainos pradės kilti.

– Vėl viskas brangs?

– Taip, nes rinka dabar mato apie 50 proc. šansą, kad jau Amerikos centrinis bankas mažins palūkanas nuo birželio. Europos centrinio banko palūkanų karpymas yra garantuotas. Kinijos valdžia stimuliuoja ekonomiką, Kinijos ekonomika vis labiau atsigauna. Tai rinka jau dabar, žiūrint į energetikos ir žaliavų kainas, ruošiasi cikliškam pasaulio ekonomikos atšilimui.

– Tai pigiau niekas nebebus Lietuvoje?

– Pigiau negu dabar nebus.

Pastebima, kad dalyje mokyklų pietauti susirenka vis mažiau vaikų.

„Matome mažiau valgančių vaikų nei valgydavo iki Naujų metų. Tiesiog pastebime, kad tėvai įdeda maisto iš namų, vaikai valgo atšalusį arba sausą maistą“, – sakė Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė Eurika Turonienė.

Problema – ne maisto skonis, o kaina. Mat panaikinus PVM lengvatą maitinimo sektoriui, tai palietė ne tik restoranus ir kavines, bet ir mokyklas, darželius, ligonines, senelių namus.

„Pietų kompleksas, kuris kainavo 3,80 Eur, po PVM pakilimo jau kainuoja 4,20 Eur“, – teigė E. Turonienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

PVM tarifas šiemet grįžo į senas vėžes ir siekia 21 proc., anksčiau buvo 9 proc.

„Galvojome, gal kažkur kitur pietauti. Bet čia, mokykloje, bent maistas karštas, skanus. Nenorime kito maisto, norime šio, tačiau kainas šiek tiek sutvarkyti reiktų“, – kalbėjo moksleivio mama Marija.

Didieji restoranai tikino, kad net ir galiojant PVM lengvatai, išgyventi buvo sudėtinga, nes užspaudė išbrangusi elektra, pakelti darbuotojų atlyginimai.

„PVM šią situaciją arba padaro įmanoma, arba neįmanoma. Nėra taip, kad mes tuos pinigus ištaškome, mes juos investuojame į klientų poreikius, vien tam, kad jų būtų daugiau, nes ši rinka labai konkurencinga“, – tikino „HBH Vilnius“ vadovė Aida Čepukaitė.

Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad klientams kainos bent kol kas kilo nesmarkiai – maždaug trimis procentais. Tai reiškia, kad jei už kepsnį pernai mokėjote 3 eurus, šiandien jis brango 9 centais. Tačiau taip yra todėl, kad dar ne visos maitinimo įstaigos kainas didino ir greitai situacija gali kisti.

„Natūralu didinti kainas, nes kita alternatyva yra, kad tiesiog mažės maitinimo įstaigų pelningumas arba augs nuostolingumas. Ypač pirmieji keli mėnesiai būna prasti maitinimo sektoriui, tai, manome, kad tas procesas toliau vyks“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tik galbūt kainos augs ne taip greitai.

„Mums vien atsispausdinti meniu kainuoja kelis tūkstančius, tai mes turime pasiskaičiuoti, kiek vidutiniškai kils kaina ir vieną kartą per metus kelti. Ką mes ir darome, jei matome, kad situacija nėra gera. Mes gal 10 proc. kėlėme kainas, stengdamiesi amortizuoti visų metų kylančias ir krentančias kainas“, – aiškino A. Čepukaitė.

Viešbučių ir restoranų asociacija įsitikinusi, kad valstybė PVM lengvatą panaikino pernelyg anksti. Esą kitos Europos valstybės apie tai dar nė negalvoja, todėl asociacija prognozuoja, kad Lietuvos maitinimo sektorius ir vėl panirs į šešėlį.

„Ir kaip čia aiškina, kad mes čia tik gąsdiname, tai mes nieko negąsdiname. Mes labai nenorime, kad bankrutuotų ir labai gaila smulkaus verslo“, – kalbėjo Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Vis dėlto, kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad situacija nė iš tolo nėra tokia sudėtinga.

„Restoranams šie metai turėtų būti labai neblogi, nepaisant to, kad PVM mokestis didėjo“, – tikino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Tačiau maitinimo įstaigas atstovaujanti asociacija atremia, kad jau vasario gale skaičiai parodys, su kokiais finansiniais sunkumais susiduria maitinimo sektorius.

Jie net nelabai supranta, kas jų laukia.

„Vasario 25 dieną, kai bus sumokėtas pirmas PVM, jau tas didysis, daug regionų ir mažų įmonėlių – jie net nelabai supranta, kas jų laukia. Tai, manau, jie patys tiek neuždirba, kiek turės sumokėti mokesčių. Tai tada bus tikrasis vaizdas“, – teigė E. Šiškauskienė.

Tačiau ekonomistas tikino, kad mokestinę naštą restoranams ir kavinėms palengvins patys klientai.

„Sulėtėjusi infliacija ir kylantys atlyginimai jau davė impulsą gyventojų finansinei būklei. Kas reiškia, kad žmonės finansiškai jaučiasi gerai“, – nurodė A. Izgorodinas.

Kur kas labiau restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų Lietuvoje paslaugos brango pernai. Tada kainos kilo 8,5 proc. Toks kainų kilimas tuo metu pralenkė tiek Latviją, tiek ir Estiją, kur kainos didėjo vidutiniškai maždaug 7 proc. Tad ekonomistai viliasi, kad šiemet kilsiančios maisto kavinėse kainos klientų srauto nesustabdys.

Tokį pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui įregistravę Seimo nariai siūlo papildomai skirti tam  5 mln. eurų.

„Rekordinė infliacija per išaugusius vaikų maitinimo, būrelių, būsto paskolos ir kitus vaikų išlaikymo kaštus darė ir toliau tebedaro didžiulį finansinį spaudimą šeimoms, kurios augina vaikus. Panaikinta PVM lengvata viešojo maitinimo įstaigoms tiesiogiai neigiamai atsilieps šeimų pajėgumui įpirkti maitinimą mokyklose ir, deja, nemažai šeimų turės rinktis pirkti pietus, būrelius, ar tenkinti kitus būtiniausius vaikų poreikius“, – sako projektą parengę Seimo demokratai.

Panaikinta PVM lengvata viešojo maitinimo įstaigoms tiesiogiai neigiamai atsilieps šeimų pajėgumui įpirkti maitinimą mokyklose.

Jie nurodo ir galimą lėšų šaltinį: tai būtų skolintos lėšos, patikslinus valstybės deficito skaičiavimus pagal Europos Komisijos šių metų  lapkričio 15 d. paskelbtas ekonomines prognozes Lietuvai, numatančias 2,3 proc. BVP deficitą.

Pasiūlymą įregistravo Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Rima Baškienė, Lukas Savickas, Vilija Targamadzė, Tomas Tomilinas.

ELTA  primena, kad Seimas jau yra svarstęs  Seimo demokratų, „valstiečių” inicijuotas  Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas dėl nemokamo maitinimo trečiokams, tačiau jos nesulaukė kolegų pritarimo. Parlamentarai ne kartą yra grąžinę šiuos projektus iniciatoriams tobulinti.

„Šiam sektoriui bus sudėtingiau. Jeigu PVM tarifas didėja iki 21 procento, (...) tai reiškia, kad jeigu nedidinsi kainų, kitais metais auginti pelno nėra šansų. Akivaizdu, kad tų bandymų didinti kainas bus, bet faktas, kad šių įmonių savininkams nieko labai gero nežada“, – antradienį SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė T. Povilauskas.

Seimas praėjusią savaitę nepriėmė svarstyti opozicijos siūlymo pratęsti PVM lengvatą maitinimo sektoriui.

T. Povilausko manymu, kitais metais bendras paslaugų kainų augimas Lietuvoje gali siekti 5 proc., nes verslas į kainas įskaičiuos didėjantį darbo užmokestį ir kitus kaštus.

„Apie 5 procentus vidutinis metinis kainų padidėjimas kitais metais. Manau, kad kainos turėtų padidėti, nes yra augantys darbo kaštai, vis tiek bus bandoma tai perkelti į galutinę kainą. Turbūt supranta ir patys paslaugų teikėjai, kad perkamoji galia teoriškai yra kažkiek atsigaunanti ir tų bandymų bus“, – sakė T. Povilauskas.

Už tai, kad tokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas būtų svarstoma, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 47, o susilaikė  17. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė: už tai buvo 54 parlamentarai, o 51 norėjo, kad pakeitimai būtų tobulinami.

Pataisos numatė, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų paslaugoms lengvata būtų taikoma dar trejus metus – iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. 

Pataisą pristatydama „valstietė“ Aušrinė Norkienė teigė, kad lengvata padarė teigiamą poveikį ekonomikai: „Dalį verslų išgelbėjo nuo bankrotų, skatino juos veikti skaidriau“.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad iš lengvatos naudas gauna greitojo maisto restoranai, kurių pelnas dėl jos auga. Tuo metu pusė maitinimo įstaigų, anot ministrės, nėra PVM mokėtojos, todėl lengvata nepasinaudoja.

„McDonald's“, „Hesburger“ ir kiti tinkliniai greitojo maisto restoranai, picerijos ne tik nemoka PVM, bet dar jį susigrąžina iš valstybės“, –  teigė ministrė.  

„McDonald's“, „Hesburger“ ir kiti tinkliniai greitojo maisto restoranai, picerijos ne tik nemoka PVM, bet dar jį susigrąžina iš valstybės.

 

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad 2024 metų biudžete jau yra numatytos 170 mln. eurų pajamos, kurias tikimasi surinkti maitinimo sektoriui atstačius įprastą PVM tarifą. 

A. Norkienė siūlo stabdyti ministerijų miestelio statybą ir sutaupytas lėšas nukreipti toms reikmėms, kam pinigų pristigtų pratęsus PVP lengvatą ir į biudžetą surenkant mažiau įplaukų.  

Pataisas registravo „valstiečių“, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Seimas šį rugsėjį jau atmetė opozicijai priklausančių parlamentarų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms.

Tada pakeitimo autoriai sakė, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM. 

Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. 

Pataisas registravo „valstiečių“, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Pakeitimų autoriai sako, kad 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui palikus, 2024 metais sektoriaus apyvarta pasiektų milijardą eurų, o darbuotojų padaugėtų iki 40 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė, kad sprendimas nebetęsti PVM lengvatos maitinimo sektoriui leis į biudžetą surinkti daugiau pajamų – 140 mln. eurų.

Seimas šį rugsėjį jau atmetė opozicijai priklausančių parlamentarų  siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms.

Tada pakeitimo autoriai sakė, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė tada teigė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo lengvatą paversti privilegija.   

Pasak jo, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.   

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM.

Tiesa, šįkart būtų siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti trejus metus – 2024–2026 m.

Įstatymo projektą registruotų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kuri šią savaitę Seime susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA).

Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, LVŽS parlamentarai artimiausiu metu susitiks tarpusavyje ir aptars, ar siūlyti pratęsti lengvatą.

„Mes (pasiūlymo – ELTA) dar ir neturime, tiesiog patys apie tai turime padiskutuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Politikės teigimu, pati LVRA susitikime „jokių pasiūlymų nepaliko“, tačiau pasidalino duomenimis, jog „tikrai didelė dalis“ įmonių galiojant lengvatai grįžo iš „šešėlio“, o verslas yra gyvybingas.

„Lengvata davė ir tokį efektą, kai įmonės grąžino ne tik savo skolas, atidėtus per pandemiją mokesčius, bet – kaip jie patys sako – įsisuko visas ratas: į įmones atėjo daugiau darbuotojų, jie ir ukrainiečius įdarbina, ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Yra daug visokių dedamųjų“, – kalbėjo A. Norkienė.

LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, asociacija norėtų, jog 9 proc. PVM lengvata maitinimo įstaigoms galiotų dar iki 2026 m. pabaigos.

„Teikiame 3 metams, iki 2026 m. Iki 2026 m. būtent yra išdėlioti mokesčiai per kovidą, kurie buvo atidėti. (...) Tada visi išsimokėtų savo skolas, tada galbūt būtų mažiau bankrotų ir kažkokia logika. Visi iš anksto pasiplanuotų, pasidėliotų“, – Eltai teigė LVRA vadovė.

Pasak jos, parlamentas lengvatą turėtų pratęsti dar šiemet, siekiant išvengti paslaugų brangimo. Nuo kitų metų minimaliam mėnesiniam atlygiui kylant iki 924 eurų, asociacijos vadovė sako, kad, sektoriui pritaikius standartinį PVM, kainos galėtų augti 22 proc.

„Po naujų metų 10 proc. auga minimali mėnesinė alga, tada 12 proc. pakils PVM. Tai 22 proc. augs ir kainos“, – sakė E. Šiškauskienė.

Be to, dar pabrėžė ji, nors panaikinus lengvatą padidės biudžeto pajamos, sektoriuje padaugės bankrotų, dalis skaidriai pradėjusių dirbti maitinimo įstaigų vėl grįš į šešėlį.

„Neskaičiuojama kiek įmonių užsidarys, kiek bankrotų, kiek pašalpų mokės ir kiek pelno nueis į šešėlį“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Dabar ištraukėme apie 25 proc. verslo iš šešėlio, kaip ir buvo planas. Dabar vėl viskas grįžta į seną vagą“, – dar akcentavo ji.

ELTA primena, kad šioje rudens Seimo sesijoje jau siūlyta mažesnį PVM restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms taikyti neterminuotai. Toks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasiūlymas pirmajame sesijos posėdyje rugsėjį atmestas po pateikimo.

Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos, ji pritaikyta pandemijos metu, kaip laikina pagalbos priemonė dėl įvesto karantino nukentėjusiam verslui.

Pasak Mindaugo Lingės, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.  

„Pandemija baigėsi, jokių ribojimų nelikę jau seniai, sektoriaus ekonominiai rodikliai yra geri ir viršija lygį, stebėtą prieš pandemiją, tad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti amžina privilegija“, – BNS teigė M. Lingė.

„Biudžeto netekimai sudaro apie 119 mln. eurų per metus, o didžiausią naudą gauna didžiausią apyvartą generuojančių maitinimo įstaigų ir jų tinklai, o ne mažos įmonėlės – šeimos restoranėliai, kurių vardu dažniausiai mėgstama prisidengti. Smulkiausieji net nėra PVM mokėtojai, tai jiems lengvata nėra taikoma ir aktuali“, – tvirtino M. Lingė. 

Pasak jo, sumažintas PVM maitinimo sektoriui buvo laikinas siekiant palengvinti atsigavimą po pandemijos.

„Labai kviesčiau nepamiršti, kad PVM lengvata restoranams buvo įvesta laikinai bei tikslingai, siekiant padėti atsigauti nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam viešojo maitinimo sektoriui“, – pridūrė jis. 

Pakeitimo autoriai sako, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Dabar įstatymas numato, kad lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms galioja iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

„Iš 27 Europos Sąjungos šalių PVM lengvatą maitinimui jau taiko net 23 valstybės: 19 šalių ši lengvata yra nuolatinė, 4 šalys ją ėmė taikyti prasidėjus pandemijai“, – pranešime cituojamas frakcijos narys Lukas Savickas.

„Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą“, – nurodo Seimo narys.

Anot jo, lengvata padėtų didinti galimybę įsidarbinti pažeidžiamoms visuomenės grupėms: jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, karo pabėgėliams ir kitiems asmenims. Taip pat augtų sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

PVM lengvata dar pusmečiui buvo pratęsta buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.

PVM lengvata galioja iki šių metų pabaigos.

Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.

„Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui. (...) Mes (per Seimo narius – BNS) norime gegužę registruoti tą pataisą, nes priešingu atveju, jeigu ją registruosime vėliau, tai praktiškai galime ir nebevargti, nes bus pavėluota. Reikia užregistruoti dabar, rinkti akivaizdžius argumentus ir tada juos pateikti su biudžeto svarstymu“, – BNS penktadienį teigė E. Šiškauskienė.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

E. Šiškauskienė mano, kad argumentas pratęsti lengvatą yra tai, kad dėl jos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą. 

„Anksčiau buvo ambicijos politinės toje diskusijoje ir niekas nekalbėjo apie skaičius. Šiemet norėtume padaryti monitoringą, bus aišku, kiek verslų išėjo iš šešėlio, uždirba į biudžetą, pakilo GPM (gyventojų pajamų mokestis – BNS), PVM surinkimas – mes jau matome tą tendenciją ir ką jau daro 17 Europos šalių, kurios taiko tą lengvatą, – ištraukti smulkų verslą iš šešėlio, išskaidrinti. Nėra kitų būdų, kaip PVM mažinimas, mokesčių balansavimas“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

„Argumentai yra europiniai, klasika. Skaičiai bus į metų pabaigą. (...) Aš esu tiesiog įsitikinus, kad skaičiai bus verslo naudai“, – pridūrė ji. 

E. Šiškauskienės teigimu, teigiamos lengvatos pasekmės jaučiamos akivaizdžiai.

„Priėmus tą PVM sumažinimą mes jau akivaizdžiai matėme, kaip pakilo 43 procentais apyvarta. Vyriausybė sakė – čia sezonas, gerai, atmeskime 20 procentų – vis tiek augimas. Tai čia tik įvedus (lengvatą – BNS), o jeigu mes turėtume stabiliai, tai kilimas būtų vienareikšmiškai per 2–3 metus ir smulkiam verslui išsilaikymas, ir biudžetui nebūtų nuostolis“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

PVM lengvata dar pusmečiui buvo pratęsta buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.