Meniu – tik su kodu

Klaipėdiečiai pietų ne taip seniai užsuko į miesto centre esantį restoraną „Čili pica“.

„Ne pirmą kartą lankėmės šioje įstaigoje, tačiau ilgesnį laiką nebuvome užsukę. Visuomet rasdavome meniu arba juos atnešdavo padavėja. Salė buvo pustuštė, tik prie kelių staliukų sėdėjo žmonės. Padavėja ilgokai nesirodė, o jai priėjus, paprašėme meniu. Mergina bestelėjo pirštu į kortelę, stovėjusią ant stalo su QR kodu, ir pratarė: „Meniu rasite čia“, – pasakojo klientai.

Klaipėdiečiai pastarąjį kartą šiame restorane pietavo prieš mėnesį, dar gruodžio pradžioje.

„Situacija pasirodė nelabai maloni – padavėja jau stovi prie stalo, tačiau tyli, meniu neduoda. Aš tuo metu turėčiau instaliuotis QR kodo nuskaitymo programėlę, tada ją paleisti mobiliajame telefone ir tik tuomet skenuoti kodą. Tai kada aš pavalgysiu? Vyro telefonas iš viso senesnio modelio, ten jau nebėra vietos papildomoms programėlėms. Mes neturime problemų dėl skaitmeninio raštingumo, bet tokių dalykų tai dar neteko matyti“, – pasakojo klientė.

Pasak klaipėdiečių, jie antrą kartą paprašė atnešti meniu.

„Padavėja tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Ne, skenuokite QR kodą.“

Nustebęs svečias ironiškai mestelėjo, kad jei to nedarys, gal restorano darbuotojai iškvies policiją?

„Tada žodžiu paklausėme, ką galima būtų suvalgyti šioje įstaigoje. Ji išvardijo tik du patiekalus, iš jų ir pasirinkome. Kokia jų kaina, jau net neklausėme“, – pasakojo gyventojai.

Klaipėdiečiams liko slogus įspūdis po tokios viešnagės.

„O jei ateis dvi pensininkės, padavėja jas taip pat pasiųs QR kodo instaliuotis? Ar sugebės paaiškinti garbaus amžiaus klientams, kas yra QR kodas ir kas yra optinė etiketė? Paslaugas teikianti įstaiga ne tik turėtų galvoti apie aptarnavimo kultūrą, savo įvaizdį klientų akyse, bet ir apie prievolę supažindinti su patiekalų kaina. Tinkamas kliento informavimas vis tik turėtų būti“, – pastebėjo restorano klientė.

Realybė: daugeliui žmonių perteklinė skaitmenizacija reiškia atskirtį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Internete – skundų lavina

Portale „rekvizitai.vz.lt“ apie šią įstaigą palikta arti pusantro tūkstančio klientų atsiliepimų.

Kai kuriems lankytojams taip pat užkliuvo meniu skaitmenizacija.

„Meniu telefone – didžiausias nesusipratimas. Jei ateini su šeima pailsėti nuo telefonų, čia vėl esi priverstas braukyti ekraną. Esant šešiems žmonėms ir turint du telefonus, meniu peržiūra užtrunka pusvalandį“, – viešai atsiliepimą sausio 7 d. parašė klientas.

Kita klientė dar gruodžio 27 d. taip pat piktinosi tvarka šioje įstaigoje.

„Nepalikti klientui alternatyvų skaitmenizacijos pasaulyje nėra padoru. Negebėjimas tinkamai informuoti kliento apie pokytį – nepagarba“, – taip apie patirtį restorane rašė kita klientė.

Rizika dėl atskirties

Dienraštis „Klaipėda“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kyla klausimas, ar restoranų tinklui nepalikus alternatyvų susipažinti su siūlomomis paslaugomis nebus atskirta vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kuriems skaitmenizacijos niuansai gali būti nesuprantami?

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė paaiškino, kad norinti tiksliai nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

„Restorano lankytojams siūlome pasikonsultuoti su mūsų tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, – intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – patikino M. Kolinytė.

Pasak specialistės, skaitmeninė atskirtis apima ne tik gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.

„Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių. Ši rizika išryškėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – aiškino M. Kolinytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentavo, kad prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama atsižvelgti į skaitmeninės atskirties rizikas ir suteikti galimybę informaciją apie prekes bei paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

Nepaliko alternatyvų?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priminė tvarką, kuria privalo vadovautis paslaugų teikėjai.

Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė priminė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

„Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan. būtų privalomas informacijos suteikimas vartotojui. Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio – įvykusio pirkimo“, – aiškino specialistė.

Preliminariai vertindama konkrečią klaipėdiečių nupasakotą situaciją, D. Malinauskienė pripažino, kad verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas.

„Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, – paaiškino D. Malinauskienė.

Pasak D. Malinauskienės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, – patikino specialistė.

Miglė Kolinytė / M. Ambrazo nuotr.

Rūpi ekologija

Įmonės „Čili pica“ atstovė Kamilė Rimkutė paaiškino, kad popierinių meniu įmonė atsisakė dėl ekologijos.

„Reaguodami į svečio atsiliepimą, paaiškiname, kad skaitmeniniai meniu restoranuose įdiegti nuo 2023 m. Jie prisideda įgyvendinant mūsų verslui svarbius tvarumo principus. Spausdinama žymiai mažiau fizinių meniu, saugomi miškai, tausojami gamtos resursai, mažinamas CO2 pėdsakas. Taip pat dalies aptarnavimo proceso skaitmenizavimas įgalina restoranus greičiau suteikti svečiams pageidaujamas paslaugas, o šiems – skirti daugiau laiko mėgavimuisi maistu“, – raštu situaciją komentavo įmonės atstovė.

K. Rimkutė paaiškino, kad tokiais atvejais, kai svečiai dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasinaudoti savo įrenginiais, kiekviename restorane yra tam tikras kiekis tradicinių meniu bei skaitmeniniam meniu skirtų planšečių.

„Personalas visuomet svečiui pasiūlo šias alternatyvas. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad nurodytame restorane to nebuvo padaryta, ir dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Savo ruožtu išsiaiškinome, kad šiuo konkrečiu atveju Liepų g. restorane svečio apsilankymo metu nebuvo fizinių meniu. Taip atsitiko dėl jų atnaujinimo – atnaujinti dar nebuvo pristatyti, o senieji buvo „išimti“, kad nekiltų klaidinančių situacijų. Šiuo atveju personalas turėjo suteikti svečiui galimybę susipažinti su meniu planšetėje“, – paaiškino K. Rimkutė.

Įmonės atstovė patikino, kad visa informacija apie alergenus yra pateikta skaitmeninėje formoje.

Su ja svečias gali susipažinti savo įrenginyje arba kreiptis į aptarnaujantį personalą ir sužinoti šią informaciją suteiktoje planšetėje.

Šiuo metu minėtame restorane jau yra pateikiami visiškai nauji popieriniai meniu.

Darbdaviai turėtų teisę neįdarbinti tokio kodo nepateikusių asmenų, jei jų pareigos būtų susijusios su vaikais.

„Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.

Anot jo, ministerijos specialistai su kitų institucijų atstovais nuolat ieško tiek prevencinių, tiek smurtines ar nusikalstamas veikas užkardančių sprendimų.

„Šiuo metu intensyviai diskutuojame apie įvairių vaikų saugumą užtikrinančių priemonių diegimą“, – teigė patarėjas.

Vaiko gerovė ir saugumas, nesvarbu kokioje aplinkoje jie bebūtų, svarbiausias valstybės prioritetas.

Svarstoma, kad QR kodas būtų susietas su Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registru. Ar jį suformuoti, spręstų pats su vaikais norintis dirbti asmuo, bet jo negavęs darbdavys galėtų atsisakyti priimti asmenį į darbą.

Darbdavys nuskenavęs kodą patikrintų, ar darbuotojas atitinka reikalavimus dirbti su vaikais.

Šis reikalavimas galėtų būti taikomas ir savanoriams, ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymą.

Dar viena svarstoma naujovė – susieti Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą su „Sodros“ duomenų baze, kad už nusikaltimus prieš vaikus teistam asmeniui nutarus įsidarbinti ugdymo įstaigoje ar kitur, darbdavys gautų žinutę apie jo teistumą. Taip pat darbovietė būtų informuota, jeigu jos darbuotojas būtų nuteistas už tokius nusikaltimus.

Šiomis priemonėmis norima užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kad kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos ir panašius nusikaltimus pripažinti asmenys nedirbtų su vaikais.

Svarstoma, kad įdiegus minėtas priemones, būtų galima darbdaviams įtvirtinti tūkstantines baudas už pareigos nevykdymą.

Visi keliautojai privalo izoliuotis, išskyrus numatytąsias išimtis. Tendencijos rodo, kad nuo grįžtančiųjų ir atvystančiųjų sąmoningumo ir atsakomybės priklausys ir atlaisvinimų galimybės artimiausiu metu, sakoma SAM pranešime.

QR kodas privalo būti pateiktas vežėjui prieš patenkant į transporto priemonę arba, jeigu vykstama savo transportu, NVSC specialistams ar kitiems pareigūnams pasienio kontrolės punkte ar keleivių kontrolės punkte.

Taip pat SAM primena, kad privalomas tyrimas dėl COVID-19 (PGR tyrimas arba antigeno testas iš nosiaryklės) turi būti atliktas ne seniau nei prieš 72 val. iki atvykimo į Lietuvą ir gautas neigiamas atsakymas, kurį prieš kelionę privaloma pateikti vežėjui. Testą dėl COVID-19 būtina turėti asmenims nuo 16 metų amžiaus imtinai. Serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas.

Išimtis taikoma keliaujantiems savo transporto priemone asmenims, kurie turi turėti ne seniau nei prieš 72 val. iki atvykimo į Lietuvą atlikto tyrimo gautą neigiamą atsakymą arba per 24 val. nuo atvykimo turi registruotis ir atlikti tyrimą Lietuvoje.

SAM perspėja, kad už reikalaujamo tyrimo ar neužpildytą anketą (t. y. QR kodo neturėjimą), fiziniams asmenims gali grėsti bauda nuo 500 iki 1500 eurų.

Be to, atvykusiesiems į Lietuvą privaloma 10 dienų izoliacija. Izoliacijos laiką galima sutrumpinti ne anksčiau kaip 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis atlikus COVID-19 (PGR) tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą.

Pažymima, kad esama išimčių: pasienio darbuotojai, taip pat kasdien ar kiekvieną darbo dieną kertantys Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės sieną asmenys – vykstantieji darbo reikalais, mokiniai, studentai ir stažuotojai – turi turėti ne seniau nei prieš 7 dienas prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą COVID-19 nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą, jiems izoliuotis nereikia.

Reikalavimas dėl tyrimo ir izoliacija nėra taikomas tranzitu per Lietuvą vykstantiems žmonėms, oficialioms delegacijoms, taip pat asmenims, turintiems gydymo įstaigos dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo persirgo COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta, remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 90 dienų iki grįžimo ar atvykimo į Lietuvą. Tyrimo bei izoliacijos nereikia ir asmenims, turintiems gydymo įstaigos dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad asmens skiepijimas pagal skiepijimo schemą yra baigtas.

Demencija – įgyta silpnaprotystė, kurios vienas iš požymių yra trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimas. Viena iš labiausiai paplitusių demencijų – Alzhaimerio liga. Dėl atminties praradimo, demencija sergantys senyvo amžiaus žmonės dažnai paklysta netgi pažįstamoje aplinkoje. Be priežiūros palikti žmonės, sergantys įgyta silpnaprotyste, gali išeiti į gatvę be dokumentų, ir tada pagalbos tarnybų darbuotojams sunku nustatyti asmens tapatybę ir gyvenamąją vietą.

Siekdami sumažinti dėl senatvinės silpnaprotystės pasimetusiųjų skaičių, japonai siūlo naudoti ant nago priklijuojamas kvadratines žymeles. Ant 1 cm² lipduko atspausdintas QR kodas kuriame pateikiamas adresas, telefonas ir unikalus identifikavimo numeris, pagal kurį pagalbos tarnybų darbuotojai galėtų sužinoti smulkesnę informaciją apie rastą žmogų.

Panašiu tikslu dažnai naudojamos prie rūbų tvirtinamos informacinės lentelės ir GPS sekikliai. Nežiūrint akivaizdžios tokių priemonių naudos, visada lieka galimybė, kad demencija sergantis žmogus apsivilks kitą rūbą arba pamirš GPS sekiklį namie. Tuo tarpu lipdukas su QR kodu nenusiplauna, nesukelia diskomforto naudotojui ir laikosi porą savaičių.

Lėbartuose – lyg miške

Klaipėdietis paminklų dailininkas Rolandas Kazonas dažną dieną dirba Lėbartų kapinėse. Vyras tikina pavargęs nuo pasiklydusių, artimųjų kapaviečių nerandančių žmonių klausimų.

"Taip yra, žmonės miršta, ir vaizdas kapinių pakraščiuose labai greitai keičiasi", – patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė.

Tie, kas retai teužsuka į kapines, nesidrovi užeiti į kapinių administracijos pastatą ir pasiklausti, kaip rasti artimojo palaidojimo vietą.

Tada darbuotojai prašo patikslinti velionio vardą, pavardę bei mirimo datą, pagal šiuos duomenis lengviau surasti kapo vietą.

Senesniais laikais mirusiųjų kapų tenka ieškoti vartant žurnalus, o tai reiškia – gaišti laiką ir apkrauti darbu Kapinių priežiūros skyriaus darbuotojus.

Galiausiai žmogui pasakoma, kuriame kvartale bei eilėje yra ieškomas kapas. Tada prasideda procesas, panašus į orientavimosi varžybas antkapių jūroje.

Ne vienas klaipėdietis yra prisipažinęs, kad Lėbartų kapinėse net ilgai ieškoję tolimesnių giminaičių kapų nesugebėjo rasti.

"Turime minčių sukurti vieningą elektroninę sistemą, kurioje bus suregistruoti visi kapai, ir žmonės galės patys juos rasti. Bet tai tikrai bus labai negreitai", – tikino Z.Stankienė.

R.Kazonas įsitikinęs, kad tam nereikia nei daug pinigų, nei kokio nors valdiško finansavimo ir net daug laiko, o tik kapus prižiūrinčių žmonių noro.

Ieškoti padės navigacija

Paminklų dizainerio vizija dabar atrodo sunkiai įsivaizduojama.

Senoliai, kurie puikiai žino visus kapinių takus, kur palaidotas kuris giminaitis, kaimynas ar senų dienų draugas, irgi nėra amžini. Tad šio informacijos šaltinio ilgainiui neliks.

R.Kazonas neabejoja, jog būtų protinga jau dabar suskaitmeninti kapines.

Tai reiškia, kad, atvykęs prie kapinių vartų, žmogus galėtų įsijungti iš anksto įdiegtą programėlę savo planšetiniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone.

Ji leistų pasinaudoti navigacija, taip kelias iki ieškomos kapavietės taptų paprastas ir patogus.

Tokias koordinates galima būtų nusiųsti visiems savo artimiesiems, bičiuliams.

Toks būdas orientuotis tarp kapų būtų patogiausias didžiulėse kapinėse, padėtų susigaudyti ir mažose.

XXI amžiuje, kai daugybė lietuvių yra išsibarstę po pasaulį ir retai grįžta į tėviškę, galimybė lankyti kapus naudojantis išmaniąja nuoroda būtų didžiulis palengvinimas.

Bet tai tik pirmoji šios programėlės funkcija.

Įamžins ir pamirštuosius

Neretai lankantis kapinėse nustebina užrašai ant antkapinio akmens, kur paminėta giminės pavardė ir nieko daugiau, jokio vardo ar gimimo bei mirimo datos.

Vienose kaimo kapinėse ant paminklo iškaltas vienintelis žodis: "Mamai".

Galima spėti, kad jį užsakęs žmogus pagalvojo, jog niekam kitam, tik jam svarbu, kas buvo jo mama.

Kažin ar jo vaikai ir kiti giminaičiai nebūtų norėję žinoti apie mirusiąją daugiau?

Daugybėje senų kapinių yra šeimos kapaviečių, kur nuo seno laidojami tos pačios šeimos žmonės, tačiau užrašai dažniausiai fiksuoja tik vieno ar kelių vardus.

Paminklų autoriaus žmona Giedra Kazonienė pasakojo, kad jos šeimos kape Šateikių kaimo kapinėse palaidota ne mažiau kaip aštuonetas žmonių.

"Senais laikais šeimos susilaukdavo daug vaikų, bet nemažai jų ir mirdavo, visi jie būdavo laidojami toje pačioje duobėje. Jokių užrašų apie tai nėra, vyresni giminaičiai miršta, dingsta prisiminimas apie tai, kad jie yra buvę. Spėjau pasikalbėti su viena pagyvenusia teta, bet ir ji pamiršo vieno vaikelio vardą. Buvo apmaudu, kad mūsų giminės žmonių atminimas dyla net mūsų pačių galvose", – pasakojo moteris.

Moteris pridūrė iš močiutės sužinojusi prieš daug metų ten palaidotų mažų mirusių giminaičių vardus. Visi jie antkapiniame paminkle būtų tiesiog nesutilpę.

Močiutei mirus, neliko nė vieno, kas būtų galėjęs papasakoti apie seniai nebesančius tos pačios šeimos žmones.

Panašiai atmintis apie žmones išsitrina, jeigu jie buvo palaidoti bendrame kape.

Kiek Lietuvoje yra partizanų, broliškų karių kapų. Dažnu atveju ne visų ten gulinčiųjų pavardės yra žinomos.

Faktai – saviems ir svetimiems

Naujosios technologijos leidžia išsaugoti net paminkluose neįrašytų žmonių atminimą. Tam naudojamas QR kodas (kvarkodas). Jį galima užklijuoti ant paminklo ar tvorelės krašto.

Dizaineriai kartais QR kodą gali įkomponuoti į antkapio piešinį, kad jis nerėžtų akies.

Yra galimybė šį kodą net iškalti akmenyje, tada nebūtų grėsmės, kad jis sunyks.

Mobiliajame įrenginyje reikia turėti QR kodo etiketėms nuskaityti skirtą programėlę. Ji įsijungs nuskenavus šį ženklą, tada ekrane pasirodys informacija apie kapą.

Reklamos tikslais šį kodą naudojantys paminklų meistrai kartais taip viso labo reklamuoja savo paslaugas.

Tačiau kodo galimybės leidžia sudėti visą norimą informaciją apie palaidotą žmogų ar visą šeimą.

Telefonu ar planšetiniu kompiuteriu nuskaitę kodą žmonės ekrane gali pamatyti visų tame kape palaidotų artimųjų nuotraukas, jų gyvenimo aprašymus, giminystės ryšius, svarbiausius jų gyvenimo darbus, net įdėtus trumpus filmukus.

Įmanoma net sudaryti visą tose kapinėse palaidotų giminaičių tinklą su informacija apie jų giminystės ryšius.

Sostinėje tai – ne naujiena

Pasakodama apie jau suskaitmenintą savo močiutės kapą Šateikių kapinėse, G.Kazonienė tvirtino įrašiusi, kur močiutė gimė, įkėlė net jos gimimo bei santuokos liudijimų vaizdus, daug įdomių nuotraukų.

Lankydamiesi kapinėse suaugusieji dažniausiai triūsia sodindami gėles, dirba kitus darbus, o vaikai tuo metu nuobodžiauja.

Programa – vienas būdų, padedančių jiems daugiau sužinoti apie anapilin išėjusius artimuosius.

"Galimybės yra labai didelės. Suteikiama informacija priklauso nuo to, kokią žinią tokiu būdu žmonės nori pranešti kapą lankantiesiems. Beje, galima šią informaciją paversti prieinama kiekvienam, kas naudojasi išmaniausiais įrenginiais, bet galima ją padaryti uždarą, matomą tik saviems", – aiškino R.Kazonas, kuriantis interneto svetainę, pavadintą "Atminties medis".

Vakarų Lietuvoje apie tokias virtualias kapines dar nekalbama. Vilniuje jos jau egzistuoja, o pasaulyje tokie dalykai žinomi jau ne vienus metus.

Kaip ir socialiniuose tinkluose, virtualių kapinių tinklalapyje žmonės dažnai raštu išlieja savo emocijas, užuojautą.

Lankysis gulėdami lovoje

Programėlės yra patogios tiems, kas gyvena toli ir kapo priežiūros paslaugas perka.

Kapą prižiūrinčio žmogaus galima paprašyti jį nufotografuoti ir nuotraukas įkelti į internetinį puslapį, kuriame laikoma visa informacija, pasiekiama prisijungusiems prie šios programos.

Taip žmonės gali stebėti, ar jų pageidavimas vykdomas.

Tačiau kur kas svarbesnis yra emocinis aspektas.

Būdami už tūkstančių kilometrų ar negalėdami pakilti iš ligos patalo daugelis žmonių Motinos ar Tėvo dieną, per Vėlines labai nori pabūti prie artimiausių žmonių amžino poilsio vietos.

Prisijungę prie tinklalapio jie gali matyti, kokios gėlės ir žvakės tą dieną padėtos ant kapo.

Vis tobulėjant technikai netrukus bus galima virtualiai per atstumą vaikštinėti aplink kapą arba dalyvauti artimųjų laidotuvėse. 3D akiniai bei interneto ryšys leis pasiekti tokį dalyvavimo efektą.

Tai ypač aktualu gyvenantiems itin toli nuo Lietuvos.

QR kodas gali leisti kapines paversti ne tik liūdesio vieta, bet ir savotišku tos vietovės muziejumi.

Jeigu žmonės nuspręstų informacijos neslėpti nuo aplinkinių, kiekvienas galėtų sužinoti apie čia palaidotą asmenį.

Tai būtų savotiškas ne tik vien to žmogaus, bet ir tos vietovės, kurioje jis gyveno, įamžinimas.

Informaciją galima keisti, koreguoti, pildyti arba priešingai – siaurinti.

Senoliai nelinkę priimti

Kol kas mūsų krašte šios naujovės sunkiai tampa kūnu.

Daugelis pagyvenusių žmonių tarsteli tradicinę frazę: "Palikime mirusiuosius ramybėje" arba: "O kam to reikia? Aš viską žinau". Taip artimų žmonių atminimas gali nugrimzti į visišką užmarštį.

Kapinėmis žmonės paprastai ima domėtis, kai netenka labai artimo žmogaus.

Todėl virtualus mirusiųjų atminties medis tampa itin aktualus vidutinio amžiaus žmonėms, perkopusiems 40-metį.

"Kiekvienas žmogus turi savo atskirą istoriją. Ateina laikas, kai jo vaikams ar anūkams ji tampa įdomi. Virtualių kapinių sistema suartina po pasaulį išsibarsčiusius giminaičius, leidžia jiems nepamiršti protėvių ir gimtinės", – įsitikinęs R.Kazonas.

Svarbiausia, kad mirusiojo artimieji, prižiūrintys kapą, vieningai sutartų, kad tokia naujiena jiems yra priimtina.

Vilniuje galima bus pabendrauti kaip su sau lygiais Vilniaus įkūrėju kunigaikščiu Gediminu, karaliene Barbora Radvilaite, pasiklausyti  „Metų“ kūrėjo Kristijono Donelaičio pamąstymų, išgirsti, ką mintijo Katedros statytojas Laurynas Stuoka-Gucevičius, kaip Vilniuje gyvenosi daktarui „Aiskaudai“ – Cemachui Šabadui, kokia rašytojo Romain Gary istorija, susijusi su Vilniumi,  ką čia veikia muzikantas Frankas Zappa,  paatvirauti su Užupio angelu ar Undinėle, kabančia virš Vilnelės.

„Sveikinu projekto iniciatorius, ypatingai MMC direktorių Viktorą Butkų, su puikia idėja. Neretai keliaujam po Vilnių ir nepastebim, kas vyksta aplinkui. Tai nuostabi galimybė geriau pažintį miestą, iškilias asmenybes, kurių gyvenimai siejasi su Vilniumi. Ką tik bendravau su Katedros  architektu Laurynu Stuoka Gucevičiumi – patikėkit, jaučiausi, kaip teatre – tai labai tikroviška, tai įkvepia, kai girdi „gyvą“ kalbą. Manau, ir užsienio svečiams tai bus maloni staigmena – sava kalba išgirsti Vilniaus istorijas, nes tai dar naujiena ir didžiuosiuose pasaulio miestuose. Manau, svarbus miestui projektas“, – sakė pirmasis „užsisakęs“ su skulptūra pokalbį, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Projektą taip pat sveikino, juo džiaugėsi Nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius p. Valerii Zhovtenko ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius p. Frédéric Bellido.

„Vilniaus kalbančios skulptūros“ – tai interaktyvus projektas, siūlantis aktyvaus ir turiningo laisvalaikio alternatyvą miestiečiams ir Vilniaus svečiams. 15 skulptūrų Vilniaus senamiestyje prabyla: jos gali paskambinti susidomėjusiems praeiviams į išmaniuosius telefonus. Kalbančios lietuviškai ir angliškai, o keletas istorinių daugiakultūrio Vilniaus iškilių asmenybių – net ukrainiečių, prancūzų ir jidiš kalbomis, nustebins ne vieną vilnietį ar užsienio turistą.  Juk visai neseniai kalbančios skulptūros tapo tokių megapolių – Londono, Mančesterio, Kopenhagos – miestų dalimi, o šiandien jau prabyla Lietuvos sostinėje.

Internetinė prieiga ir lentelėje integruotos technologijos (QR, NFC) suteiks galimybę kiekvienam susidomėjusiam praeiviui sulaukti „skulptūros skambučio“. Tai trumpas, 3 min. trukmės, audio įrašas, kuriame skulptūroje įkūnytas personažas pasakoja savo istoriją.

Kiekviena kalbinta skulptūra turi savo charakterį ir balsą – atsiliepus į skulptūros skambutį, galima išgirsti charakteringus garsių Lietuvos aktorių  K. Smorigino, A. Sakalausko, A. Kaušpėdo, A. Ramanausko-Greitai, J. Didžiulio, R. Samuolytės, J. Dapkūnaitės, D. Meškausko, M. Nedzinsko balsus. Tekstus skulptūroms kūrė pripažinti rašytojai S. Parulskis, K. Sabaliauskaitė, A.Tapinas, R. Rastauskas, G. Radvilavičiūtė, V. V. Landsbergis, G. Grajauskas ir kt. 

Prabilsiančios Vilniaus skulptūros – rašytojas Kristijonas Donelaitis, muzikantas Frank Zappa, poetas Adomas Mickevičius, kunigaikštis Gediminas, Lietuvos didikė Barbora Radvilaitė, architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, rašytojai Žemaitė, Romain Gary, poetas Tarasas Ševčenka, Cemachas Šabadas (Daktaras Aiskauda),  Miesto vartų sargybinis, Undinė, Užupio angelas, Žibintininkas, skulptūra Sovietinių represijų aukoms atminti.

Skulptūros kalba visada – ir dieną,  ir naktį.

Sostinės dienų metu Gedimino prospekte vyksianti „Dūzgiančio prospekto“ mugė bus pirmoji mugė pasaulyje, kurioje lankytojai su bet kuriuo prekiautoju galės atsiskaityti išmaniuoju telefonu. Sudarę sąlygas prekiauti be grynųjų pinigų, organizatoriai siekia palengvinti pirkėjams atsiskaitymus ir kartu padidinti prekybininkų apyvartą.

Mobiliųjų mokėjimų sprendimą prekybininkams pateiks „Paysera“, licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, veikianti visoje Europoje. Ji kiekvienam prekybininkui suteiks 550 Lt vertės naują išmanųjį telefoną ir po mugės padovanos tiems prekybininkams, kurie savo išmaniesiems klientams suteiks nuolaidų, kurių vertė sieks pusę telefono kainos.

„Sudarysime sąlygas mugės dalyviams ir lankytojams įsitikinti, jog mobilieji atsiskaitymai yra paprasti, patogūs, nereikalauja techninių žinių, specialios įrangos ar įgūdžių“, – sakė Justas Noreika, „Paysera“ produktų plėtros vadovas. Jo teigimu, mugė išsklaidys mitą, esą prie karvių dirbantis sūrininkas ar kojines mezganti močiutė yra atkirsti nuo išmaniųjų vartotojų ir negali savo prekių parduoti pirkėjams, nesinešiojantiems grynųjų pinigų.

Nors prekiautojai galės priimti ir grynuosius, prekyba išmaniuoju būdu yra viena iš būtinųjų sąlygų mugės dalyviams. Siekdami paskatinti išmaniąją prekybą, organizatoriai kviečia taikyti mažiausiai 5 proc. nuolaidą klientams, perkantiems mobiliuoju būdu, o mainais gauti išmanųjį telefoną, atstojantį kasos aparatą. Mugės metu prekiautojams nebus taikomi jokie komisiniai mokesčiai už priimamus mokėjimus.

Prekybininkams taps prieinamos trys mobiliųjų mokėjimų technologijos, iš kurių jie galės pasirinkti tinkamiausią.

„iBeacons“ („Bluetooth“ (BLE)) technologija veikia kaip belaidis tarpininkas: pirkėjas, būdamas prie prekystalio, savo telefone pamatys mokėjimo langą su jau suderėta mokėjimo suma, kurią savo telefone-kasos aparate įves pardavėjas. Pirkėjui tereikės patvirtinti mokėjimą vieno mygtuko paspaudimu ir pardavėjas akimirksniu bus informuotas apie sėkmingą mokėjimą.

Antroji, QR kodo skenavimo technologija, veikia pagal principą, jau paplitusį restoranuose ir degalinėse. Kiekvienas prekybininkas turės unikalų QR kodą, atspausdintą ant vandeniui atsparaus popieriaus, ir jį padės klientams matomoje vietoje. Pardavėjui įvedus suderėtą sumą ir  pirkėjui nuskenavus QR kodą, pastarasis iškart savo telefone pamatęs mokėjimo langą patvirtins mokėjimą ir lėšos akimirksniu pasieks pardavėją.

Trečioji technologija veikia suformuodama pirkėjo telefone unikalų QR kodą-parašą kiekvieno pirkimo atveju. Organizatorių žiniomis, ši technologija pasaulyje bus panaudota pirmą kartą. Pirkėjas pateiks savo telefone sukurtą ir atvaizduotą kodą pardavėjui, pardavėjas telefono kamera nuskenuos QR kodą ir taip nuskaičiuos pirkinio sumą. Pirkėjams sudaryta galimybė kontroliuoti nuskaičiavimo limitą.

Sostinės dienų mugės lankytojams rekomenduojama susikurti „Paysera“ piniginę, įnešti į ją pinigų iš anksto internetu ar grynaisiais arba tiesiog jau mugės metu susieti ją su bet kurio banko mokėjimo kortele. Tokiu atveju pirkėjui nereikės turėti pinigų „Paysera“ piniginėje, nes lėšos pirkimo metu bus nuskaitomos tiesiai iš mokėjimo kortelės.

Pirkėjams skirta aplikacija nemokamai prieinama "Android", "iOS" ir "Windows Phone" platformose veikiantiems mobiliesiems įrenginiams. Virtualią piniginę bus galima pasipildyti ir renginio metu – mugėje veiks pinigų įnešimo terminalas, dirbs keliasdešimt „Paysera“ konsultantų, kurie suteiks pagalbą tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.

Didžiausia Vilniaus miesto šventė Sostinės dienos šiemet rengiama jau 20-ąjį kartą. Jos metu vyksta daugiau nei 100 nemokamų renginių Gedimino prospekte, Katedros, Rotušės, Lukiškių aikštėse ir kitose atvirose miesto erdvėse. Kasmet šventėje pasirodo beveik 1000 atlikėjų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Čilės, Argentinos, Islandijos ir kitų šalių.

Sostinės dienų mugėje – „Dūzgiančiame prospekte“ – eksponuojami bei parduodami įvairūs dailininkų, keramikų, juvelyrų kūriniai, unikalūs rankų darbo aksesuarai, suvenyrai, tautodailininkų dirbiniai, maisto produktai, taip pat vyksta knygų mugė, vaikams įrengta gausybė žaidimų bei atrakcionų. Iš viso mugėje dalyvauja per 250 prekybininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, Turkijos, Indijos ir kitų šalių. Pastaraisias metais šventėje apsilanko daugiau kaip 300 tūkst. vilniečių ir miesto svečių. 

Sostinės dienos šiemet vyks rugsėjo 5–7 dienomis.

Panemunių regioninio parko lankytojų centre atidaroma nauja moderni ekspozicija, kurios tema - „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Ekspozicijoje lankytojai galės ne tik susipažinti su  panemunės gamta ir žmonių gyvensenos būdu, pasivaikščioti siūbuojančiais sielių rąstais, bet ir įdomybių apie šį kraštą sužinoti QR koduose.

Panemunėje gyvenusių žmonių gyvenimo būdo ypatumus, amatus bei tradicijas šimtmečiais formavo darna su juos supančia gamta, ypač Nemunu. Čia gyvenantys prisitaikydavo prie Nemuno: upė juos ir skriausdavo, ir maitindavo. Iš šiais laikais, kas kartą yra stebėjęs galingą Nemuno tėkmę nuo piliakalnių ties Panemune, to vaizdo nepamirš ilgai.

Naujoje Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje lankytojai galės plačiau susipažinti su Nemuno ir jo slėnio gyvūnais ir augalais, su žvejybos ypatumais, sužinoti apie tradicinius amatus. Tai vienintelė įvairiapusė ekspozicija apie Nemuno upę Lietuvoje. Lankytojai išsamesnę informaciją galės gauti, naudodami ir QR kodus.

Pažintis su Panemunių regioniniu parku prasideda nuo gamtos. Įdomiai eksponuojami herbariumai, kriauklės, paukščių kiaušiniai... Per visą salės plotą, kuris apšvietimo dėka kuria tyvuliuojančio vasens įspūdį, driekiasi medinis takelis, kuriuo eis lankytojai. Galima bus susipažinti su buvusiais ir dabartiniais Nemuno vagos vingiais, rasti informacijos apie kėlimosi per upę būdus. Vaikams turėtų patikti žaidimas „Pėdutės“, kurio tikslas atpažinti smėlyje įspaustus paukščių ir gyvūnų pėdsakus.

Naujoje  ekspozicijoje daug autentiškų su žvejyba, laivyba, sielininkyste bei laivadirbyste susijusių daiktų. Tik čia galima pamatyti vienintelį Lietuvoje išlikusį XIX a. Nemuno laivo dugno fragmentą. Daugumą eksponatų galima paliesti.

Ekspozicijos lankytojas yra ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus dalyvis, turintis galimybę išbandyti, kaip veikia žvejybos ar laivybos įrankiai, pajusti plaukimą valtimi arba pasivaikščioti sielių rąstais.

Panemunių regioninio parko lankytojų centre (Raseinių g. 2, Šilinės kaimas, Jurbarko raj.) naujai atidaryta ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ lauks turistų nuo gegužės 31 dienos.
Panemunių regioninio parko lankytojų ekspozicija įrengta įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“.  

Šią vasarą Lietuvos  nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose turistai turės galimybę susipažinti su parkų gamtos ir kultūros vertybėmis lankytojų centruose, kuriuose įrengtos naujos įdomios vidaus ekspozicijos, kviečiančios keliauti po gamtą.