R. Karadžičiaus apeliacijos Hagoje susirinkusi svarstyti teisėjų kolegija „skiria laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuosprendį“, atmetusi jo skundą dėl 2016 metais paskirtos bausmės už žiaurumus, įskaitant 1995 metų Srebrenicos žudynes, nurodė JT Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų liekamojo mechanizmo  (International Residual Mechanism for Criminal Tribunals, IRMCT) pirmininkas Vagnas Joensenas.

Juodą kostiumą ir raudoną kaklaraištį dėvėjęs 73 metų R. Karadžičius nuosprendį išklausė stovėdamas niūriu veidu.

R. Karadžičius siekė, kad teisėjai panaikintų jam paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius ir 40 metų įkalinimo bausmę už genocidą, nusikaltimus žmonijai bei karo nusikaltimus.

Tačiau V. Joensenas sakė, kad pirminę bylą nagrinėję teisėjai „nepakankamai įvertino R. Karadžičiaus atsakomybės už sunkiausius nusikaltimus, įvykdytus per šio konflikto laikotarpį, išskiriamus dėl paties jų masto ir sistemingo žiaurumo, nepaprastą sunkumą“.

Prokurorai prašė, kad bausmė R. Karadžičiui būtų sugriežtinta.

Skaitant nuosprendį R. Karadžičius nieko nekalbėjo.

Apeliaciją nagrinėję teisėjai ne kartą atmetė R. Karadžičiaus teiginius, kad jis nežinojo apie Bosnijos serbų pajėgų įsakymus likviduoti musulmonus vyrus ir berniukus Srebrenicoje, taip pat beatodairiškai atakuoti civilius Sarajeve.

Jie atmetė R. Karadžičiaus pareiškimus, kad jam nebuvo žinoma, jog karinė direktyva dėl Srebrenicos likimo, kurią jis parengė ir pasirašė, ragina Bosnijos serbų pajėgas sukurti anklavo gyventojams „nepakeliamą padėtį be tolesnio išgyvenimo vilties“.

2016 metais R. Karadžičius buvo pripažintas kaltu pagal 10 kaltinimų, įskaitant beveik ketverius metus trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties organizavimą. Per šią kampaniją žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, nurodė prokurorai.

Jis taip pat buvo pripažintas kaltu už genocidą Bosnijos rytiniame Srebrenicos anklave, kurį turėjo saugoti Jungtinių Tautų taikdariai. Ten serbų pajėgos išžudė daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų bei užkasė jų kūnus masiniuose kapuose.  

72 metų R. Karadžičius yra vienas aukščiausio rango lyderių, nuteistų Jungtinių Tautų tribunole buvusiai Jugoslavijai. 2016 metų kovą jis buvo pripažintas kaltu dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Kaltinimai susiję su jo dalyvavimu nusikaltimuose, įskaitant maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

R.Karadžičius taip pat buvo pripažintas esąs atsakingas už žmogžudystes, civilių puolimą ir terorizavimą per 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją, taip pat už JT taikdarių paėmimą įkaitais.

R. Karadžičius tvirtina esąs nekaltas.

Dabar vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) – teismas, įsteigtas nagrinėti jau uždarytų tarptautinių tribunolų bylas – svarsto ir R. Karadžičiaus, ir kaltintojų apeliacijas. Kaltintojai teigia, kad jis turėjo būti nuteistas pagal du kaltinimus genocidu ir gauti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

Gynybos advokatai sakė, kad proceso teisėjai nesuteikė R. Karadžičiui teisės liudyti savo paties naudai taip, kaip jis norėjo – pateikiant savo įvykių versijos pasakojimą. Advokatė Kate Gibson (Keit Gibson) sakė, kad tokio leidimo nedavimas buvo „tokia fundamentinė, tokia akivaizdi“ procedūrinė klaida, „kad ji viena pagrindžia pakartotinį bylos nagrinėjimą“.

K. Gibson pridūrė, kad yra ir daug kitų priežasčių, dėl kurių R. Karadžičiaus teismas buvo neteisingas, įskaitant kaltintojų pažeidimus nepateikiant įrodymų buvusio Bosnijos serbų prezidento teisininkų komandai. R. Karadžičius ilgame rašytiniame dokumente paminėjo 50 priežasčių apeliacijai.

Apeliacijų svarstymas yra naujausias teisinis posūkis ilgoje R. Karadžičiaus kovoje už savo gerą vardą. Atskiroje byloje jo buvęs pajėgų vadas generolas Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius) taip pat pateikė apeliaciją dėl savo 2017 metų apkaltinamųjų nuosprendžių ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės remiantis kone identiškais kaltinimais.

„Tai duoklė Radovano Karadžičiaus charakteriui, kad jis šiandien dar kartą stovi prieš jus pagarbus ir kupinas vilčių, – apeliacinei penkių teisėjų komisijai sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas). – Jo begalinis optimizmas, jo meilė savo žmonėms, jo intelekto galia ir smalsumas, ... net jo puikus humoro jausmas pastaruosius 10 metų skatino jį toliau visomis išgalėmis kovoti už teisingumą.“

R. Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais, Serbijos sostinėje Belgrade. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius bei buvo užsiželdęs vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje nutilo pabūklų gausmas, 72 metų R. Karadžičius tebelaikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios Bosnijos ir Hercegovinos dalyse.

Vadinamasis Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmas (MICT) „šiuo nurodo, kad bylos apeliacijų svarstymas įvyks ... balandžio 23-24 dienomis“, teismo dokumente nurodė tribunolo prezidentas Theodoras Meronas (Teodoras Meronas).

2016 metų kovą Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pripažino, kad R.Karadžičius yra kaltas dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių.

TBTJ nustatė, kad R.Karadžičius kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Holokausto per Antrąjį pasaulinį karą, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.

Šurmulyje dėl bėglių krizės Europoje ir teroristinių išpuolių Paryžiuje, Briuselyje ir kitur beveik negirdomis Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo vienas itin svarbus poslinkis pasaulio politikoje – Bosnijos serbų vado Radovano Karadžičius nuteisimas Hagos Tarptautiniame baudžiamajame teisme, nagrinėjusiame karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje.

Dar nuosprendžio išvakarėse, kovo 23 d. apžvalgininkas Julianas Borgeris Londono dienraštyje „Guardian“ rašė: „tikriausiai R. Karadžičius bus pripažintas kaltu dėl masinių žudynių Bosnijos kare“ ir kad tai bus „pats svarbiausias toks nuosprendis po Niurnbergo tribunolo laikų“.

Ir iš tiesų, kaip kovo 24-ąją rašė laikraščio redaktoriai, „R. Karadžičiaus nuteisimas gali būti pats reikšmingiausias šio tribunolo pasiekimas per 23-ejus metus trukusią jo istoriją.

R. Karadžičiui, kuris daugiau nei dešimtmetį po karo pabaigos slapstėsi, pripažinta baudžiamoji atsakomybė už ilgą sąrašą nusikaltimų.

Tarp jų – 44 mėnesius trukusi Sarajevo apgultis, per kurią žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų, ir 1995 m. įvykdytas genocidas Srebrenicoje, per kurį sušaudyti 8 tūkstančiai vyrų ir berniukų.

Išklausyti liudytojų parodymai. Motinos sužinojo, kur palaidoti jų sūnūs, tėvai sulaukė šiokio tokio atpildo už jų vaikų žūtį nuo snaiperio kulkos. Bent kai kurie Europos pilietinio karo, kurį Vakarų galybės stebėjo nieko nedarydamos ir tik graižydamos rankas, nusikaltimai išaiškinti ir jų vykdytojai nuteisti.

R. Karadžičius, kuriam dabar 70, nuteistas 40-iai metų kalėjimo. Jis visą likusį savo gyvenimą praleis už grotų. Taigi šiuo atveju nebaudžiamumo amžius baigėsi“, – rašė britų kairiųjų dienraščio „Guardian“ redaktoriai.

Pasak centro kairės nuomonei atstovaujančių „New York Times“ redaktorių, „šis Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo nuosprendis seniai pribrendęs. R. Karadžičius nuteistas dėl tautžudystės, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai.

Kai kurių aukų giminės mano, kad nuosprendis pavėluotas ir nepakankamai griežtas. Bet taip nėra. Nuosprendis primena apie iš nacionalizmo ir fanatizmo kylančias grėsmes.

Tai turėtų būti įspėjimas visoms pasaulio valdžioms, kurios skleidžia  ekstremistines pažiūras, kad jos bus traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už jų žodžių kruvinas išdavas“, – rašė pagrindinio Niujorko laikraščio redaktoriai.

Zagrebo dienraščio „Jutarnji list“ požiūriu, „kai pagalvoji, kad R. Karadžičius nuteistas ne tik dėl genocido Srebrenicoje, bet ir dėl karo nusikaltimų Sarajeve, tai 40 metų kalėjimo atrodo per mažai.

Tačiau, kadangi daugelis atsakingųjų už Bosnijos karą gerai pasislėpę ir niekada nebuvo sučiupti, tai R. Karadžičiaus atveju svarbiausia tai, kad jį išvis sugavo ir nuteisė“, – darė išvadą Kroatijos sostinės laikraštis.

Anot Vengrijos sostinės dienraščio „Magyar Hirlap“, „dalis krauju permirkusios Balkanų istorijos pasibaigė. Tačiau glumina tai, kad vis vien niekas ten nėra patenkintas.

Nei aukų artimieji, kurie tikėjosi bausmės ligi gyvos galvos, nei nepataisomi serbų nacionalistai, kurie nuosprendį laiko Serbijos tautai primesta gėda.

O žaizdos, kurios ir taip gyja labai lėtai, iš naujo vėl atplėštos. Pats R. Karadžičius, vienas didžiausiųjų Balkanų karo nusikaltėlių, nuosprendį priėmė be mažiausio atgailos ženklelio“, – rašė Budapešto laikraštis.

„Būtų svarbu, kad visos pusės šį nuosprendį priimtų“, – teigė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. Kodėl? Ogi todėl, „kad nebūtų neigiami patys baisiausi karo nusikaltimai Europos žemėje po Antrojo pasaulinio karo. Nes tik taip gali prasidėti susitaikymas. Deja, tam perspektyvos blogos.

Idant nutrauktų dėmesį nuo Serbiją kamuojančių problemų, pvz., korupcijos ir prasto valdymo, politikai vis dar griebiasi nacionalistinės kortos. O tautų susitaikymo teismų sprendimai neįgalina. Jie tegali paskatinti elito narius istorinės teisybės pagrindu to susitaikymo ieškoti.

„Bet tam reikia, kad subręstų nauja, savo atsakomybę įsisąmoninusi politikų karta“, – darė išvadą Šveicarijos dienraštis.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir dar devynis kaltinimus, ketvirtadienį paskelbė Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas.

Teiks apeliaciją

Vienas Radovano Karadžičiaus advokatų sakė, kad jo ginamasis teiks apeliaciją, JT karo nusikaltimų teismui pripažinus jo kaltę genocidu ir kitais nusikaltimais ir skyrus jam 40 metų kalėjimo bausmę.

Advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas) sakė, kad R.Karadžių sukrėtė tai, jog jis pripažintas kaltas dėl serbų žiaurumų organizavimo per 1992-1995 metų karą.

Žmogaus teisių vadovas sveikina

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) ketvirtadienį pasveikino buvusiam Bosnijos serbų lyderiui Radovanui Karadžičiui paskelbtą „labai reikšmingą“ nuosprendį, kuriame jis pripažintas kaltu dėl genocido ir kuris, pasak jo, rodo, jog „niekas negali būti aukščiau įstatymo“.

„Jo nuosprendis turi simbolinę galią – visų pirma dėl karo laikų aukų Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visoje buvusioje Jugoslavijoje, taip pat dėl aukų visame pasaulyje“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo pareiškime.

Jis pridūrė, kad nuosprendis parodė, jog „nesvarbu, kokie galingi jie bebūtų, nesvarbu, kokiais neliečiamais jie įsivaizduoja esą, nesvarbu, kuriame kontinente jie gyvena, tokie nusikaltėliai ... neišvengs teisingumo“.

40 metų kalėjimo

Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) pareiškė, kad R.Karadžičius yra kaltas dėl serbų žiaurumų Bosnijoje per 1992-1995 metų karą, nusinešusį 100 tūkst. gyvybių, todėl skyrė jam  40 metų laisvės atėmimo bausmę.

TBTJ nustatė, kad R.Karadžičius kaltas ir dėl masinių žudynių 1995 metais organizavimo Srebrenicoje, kur buvo išžudyta beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, kurių palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“. Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.

Jis taip pat pripažintas esąs atsakingas už 44 mėnesius trukusią Sarajevo apsiaustį, kur apie 10 tūkst. civilių žuvo per nepaliaujamo bombardavimo ir snaiperių ugnies kampaniją.

Tačiau, ir tai buvo netikėtas smūgis tūkstančiams aukų, teismas išteisino R.Karadžičių dėl kaltinimų genocidu septyniuose Bosnijos musulmonų ir kroatų miestuose ir kaimuose per 1992-1995 metų karą.

R.Karadžičiui buvo pateikta 11 kaltinimų ir grėsė įkalinimas iki gyvos galvos, bet buvo apsiribota 40 metų kalėjimo. Nuteistasis šį nuosprendį gali apskųsti.

Seniai laukta nutartis

Jungtinių Tautų karo nusikaltimų teismas ketvirtadienį pradėjo skaityti seniai lauktą nutartį byloje, kurioje buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius kaltinamas genocidu, susijusiu su kai kuriais didžiausiais žiaurumais Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Pats R.Karadžičiuis „nerimastingai“ laukė šios istorinės nutarties po tikro teismų maratono dėl 11 kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, sakė naujienų agentūrai AFP jo advokatas.

Mėlyną kostiumą vilkintis R.Karadžičius pristatė savo gynėjus Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTJ) teisėjams Hagoje.

R.Karadžičius teisiamas dėl jo numanomo vaidmens per 1992-1995 metų Bosnijos karą, nusinešusį daugiau kaip 100 tūkst. gyvybių ir privertusį 2,2 mln. gyventojų palikti savo namus.

„Tikiuosi, kad šis teismas atliks savo misiją ir patupdys jį už grotų. Mūsų vaikai žuvo“, – sakė Munira Subatič, Srebrenicos motinų organizacijos narė.

„Galiausiai tikiuosi, kad visas Bosnijoje skelbtas melas bus atskleistas“, – pridūrė ji, kai prie teismo pastato surinko apie 100 demonstrantų.

70 metų veikėjas, kurį laiką vertęsis psichiatro praktika, bus aukščiausio rango politikas, kuriam bus paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų.

R.Karadžičius, kuris buvo separatistinės Serbų Respublikos prezidentas, kaltinamas dalyvavęs nusikalstamame sąmoksle, kuriuo siekta „visam laikui pašalinti gyventojus musulmonus ir Bosnijos kroatus ... iš rajonų, paskelbtų Bosnijos serbų teritorija“.

Šio tikslo siekta vykdant negailestingą etninio valymo kampaniją, beatodairiškai žudant, persekiojant ir terorizuojant, sakė TBTJ prokurorai, kurie prašė skirti R.Karadžičiui įkalinimą iki gyvos galvos.

R.Karadžičius, kuris ilgai slapstėsi nuo teisingumo, kol buvo suimtas 2008 metais, buvo ypač ieškomas dėl savo vaidmens 1995 metais vykusiose Srebrenicos žudynėse rytų Bosnijoje.

Beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų buvo išžudyti, jų palaikus palaidojo masinėse kapavietėse Bosnijos serbų pajėgos, išstūmusios olandus JT taikdarius iš Srebrenicos anklavo, kuris laikytas „saugia teritorija“.

Šios skerdynės buvo kruviniausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jas genocidu pripažino du tarptautiniai teismai.

Be kita ko, R.Karadžičius taip pat kaltinamas genocidu 10-ojo dešimtmečio pradžioje kitose Bosnijos savivaldybėse, tarp jų Prijedore, Sanski Moste ir Zvornike.

Kitos TBTJ bylos

Prokurorai reikalavo, kad R.Karadžičius prisiimtų atsakomybę kaip buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas ir politinis lyderis. 70 metų R.Karadžičius neigė savo kaltę tvirtindamas, kad savo kariniais veiksmais jis gynė serbus.

Šis teismas yra labai svarbus JT tribunolui ir tarptautinės teisės raidai. R.Karadžičius yra aukščiausio rango politikas, kuriam paskelbta nutartis byloje dėl Balkanų karų Hagos teisme, kuris įsikūręs buvusiose draudimo kompanijos patalpose.

Nuosprendis R.Karadžičiui turėtų įtvirtinti politinių lyderių baudžiamąją atsakomybę už jų vadovaujamų pajėgų įvykdytus nusikaltimus tarptautinėje teisėje.

Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris buvo kaltinamas dėl nusikaltimų per kruvinus konfliktus Balkanuose po Jugoslavijos subyrėjimo dešimtajame dešimtmetyje, mirė savo kameroje Hagoje 2006 metais, teisėjams nespėjus paskelbti nuosprendžio jo byloje.

R.Karadžičiaus teismas yra viena iš paskutinių bylų TBTJ. 1993 metais įsteigtas teismas pareiškė kaltinimus 161 įtariamajam, iš kurių 80 buvo nuteisti, 18 – išteisinta ir 13 – sugrąžinti vietos teismams. Dar 36 asmenims kaltinimai buvo atšaukti arba jie mirė, nesulaukę nuosprendžių.

Teismas nagrinėja dar trijų įtariamųjų, tarp jų Bosnijos serbų pajėgų generolo Ratko Mladičiaus (Ratko Mladičiaus) ir serbų ultranacionalisto Vojislavo Šešelio, bylas. Dar aštuoni teismo nuosprendžiai sulaukė apeliacijų, o du kaltinamieji bus teisiami iš naujo. Nuosprendis V.Šešelio byloje turėtų būti skelbiamas kitą ketvirtadienį.

R.Karadžičiui kaltinimai buvo pateikti kartu su R.Mladičiumi, 1995 metais, bet jį suimti pavyko tik 2008 metais Belgrade, Serbijoje. Jis slapstėsi apsimetęs alternatyviosios medicinos guru Draganu Dabičiumi ir nešiojo didelius akinius ir vešlią baltą barzdą.

Praėjus daugiau nei 20 metų po to, kai Bosnijoje nutilo pabūklų gausmas, R.Karadžičius tebėra laikomas didvyriu serbų kontroliuojamose susiskaldžiusios šalies dalyse.

Praėjusį savaitgalį dabartinis Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas dalyvavo R.Karadžičiaus studentų bendrabučio atidaryme. Paminklinę lentelę ant jo atidengė R.Karadžičiaus sutuoktinė ir duktė.

Kalbėdamas ceremonijoje M.Dodikas jo teismą pavadino „žeminančiu“ ir pareiškė, kad tie, kurie nesupranta, kodėl R.Karadžičius yra garbinamas, yra „lėkšto proto“.

Jo žodžius palydėjo audringi plojimai.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius „nežinojo“ apie 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų išžudymą Srebrenicoje 1995 metais, per kruviną Bosnijos pilietinį karą, ketvirtadienį sakė jo advokatas, kuris siekia išteisinimo.

„Nėra nė vieno įrodymo, kad dr. Karadžičius planavo ar įsakė įvykdyti egzekucijas kaliniams (Srebrenicoje), ar kad jis apie tai žinojo“, – Hagoje įsikūrusiam Jugoslavijos karo nusikaltimų teismui sakė advokatas Peteris Robinsonas (Piteris Robinsonas).

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius trečiadienį pareiškė karo nusikaltimų teismui buvusiai Jugoslavijai, jog buvo „tikras draugas“ vietos musulmonams, tapusiems vienų iš didžiausių žiaurumų Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukomis.

Dėstydamas argumentus savo baigiamojoje kalboje Hagoje veikiančiame Jungtinių Tautų (JT) tribunole, 69 metų R.Karadžičius, teisiamas dėl genocido ir karo nusikaltimų, sakė: „Buvau tikras musulmonų draugas.“

„Tačiau visa tai buvo sušluota po kilimu“ šios bylos prokurorų, teigė R.Karadžičius, kuriam pateikta 11 kaltinimų dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Nors jis prisiėmė „moralinę atsakomybę“ dėl žiaurumų, vykdytų Bosnijos serbų per kruviną 1992-1995 metų karą, R.Karadžičius atmeta baudžiamuosius kaltinimus, įskaitant dėl jo vaidmenį 1995 metų Srebrenicos žudynėse, pareikalavusiose apie 8 000 tūkst. žmonių gyvybių.

Anksčiau per šį posėdį jis sakė keturiems teisėjams, kad šioje byloje „kaltinama visa serbų tauta“.

Susiglamžiusį juodą kostiumą, baltus marškinius ir kaštoninės spalvos kaklaraištį dėvintis R.Karadžičius mokyklos direktoriaus tonu pamokslavo prokurorams, kuriuos jis kaltino melavus teisėjams.

„Aš žinau tiesą; prokurorai žino tiesą – (bet) jie stengiasi suklaidinti teismą“, – tvirtino akiniuotas kaltinamasis nuo savo įvaizdžio neatsiejama pasišiaušusia šukuosena.

R.Karadžičius kaltinamas buvęs vienas iš etninių valymų organizatorių Bosnijos kare, kuris pareikalavo per 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. gyventojų privertė palikti savo namus.

Pasak prokurorų, R.Karadžičius, kartu su velioniu Serbijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų generolu Ratko Mladičiumi (Ratku Mladičiumi) veikė kartu, kad teritorijas, kurias serbai siekė valdyti po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais, "išvalytų" nuo bosnių ir kroatų.

Be genocido, R.Karadžiius taip pat kaltinamas dėl 44 mėnesius trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties, pasibaigusios 1995 metų lapkritį ir nusinešusios apie 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Galutinė nutartis jau penkerius metus besitęsiančiame teismo procese tikriausiai bus paskelbta ne anksčiau negu 2015 metų pabaigoje.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius buvo "varomoji jėga", lėmusi etninius valymus per kruviną Bosnijos pilietinį karą, kurį žymėjo vieni iš didžiausių žiaurumų Europoje po Antrojo pasaulinio karo, pirmadienį buvo pareikšta buvusios Jugoslavijos karo nusikaltimų tribunole.

"Etninių valymų politika buvo visiškai atskleista, kaip ir faktas, jog daktaras Karadžičius buvo jos varomoji jėga", - Jungtinių Tautų (JT) prokuroras Alanas Tiegeris (Alanas Tigeris) sakė savo baigiamojoje kalboje per jau penkerius metus besitęsiantį procesą Hagoje įsikūrusiame teisme.

"Tos tragedijos, kiekviena iš jų, yra jo atsakomybė", - A.Tiegeris sakė teisėjams Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai (TBTJ).

Buvęs vienašališkai paskelbtos Bosnijos serbų respublikos prezidentas ir numanomas Srebrenicos žudynių sumanytojas atidžiai klausėsi, vilkėdamas susiglamžiusį juodą kostiumą, purpurinius marškinius, purpurinį dryžuotą kaklaraištį.

69 metų R.Karadžičiui pateikti 11 kaltinimų dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, siejamų su jo vaidmeniu brutaliame 1992–1995 metų Bosnijos kare, nusinešusiame per 100 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 2,2 mln. gyventojų privertusiame palikti savo namus.

Pasak prokurorų, R.Karadžičius, kartu su velioniu Serbijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų generolu Ratko Mladičiumi (Ratku Mladičiumi) veikė kartu, kad teritorijas, kurias serbai siekė valdyti po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais, "išvalytų" nuo bosnių ir kroatų.

1995 metais vykdytų Srebrenicos žudynių, per kurias Bosnijos serbų pajėgos sunaikino beveik 8 000 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, aukoms atstovaujanti organizacija "Srebrenicos motinos" atstovės klausėsi baigiamosios kalbos iš stebėtojų balkono.

"Tikimės, kad nusikaltėlis Karadžičius bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos; kad jis bus pripažintas kaltu ne vien dėl genocido Srebrenicoje, bet ir dėl genocido kituose Bosnijos miestuose", - "Srebrenicos motinų" atstovė Munira Subašič sakė tuojau po to, kai prasidėjo teismo posėdis.

Prokurorų penktadienį paskelbtame pranešime sakoma, kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos būtų "vienintelis tinkamas nuosprendis".

Be genocido, R.Karadžiius taip pat kaltinamas dėl 44 mėnesius trukusios Bosnijos sostinės Sarajevo apsiausties, pasibaigusios 1995 metų lapkritį ir nusinešusios apie 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Kaltintojams ir gynybai bus suteikta po 10 valandų išdėstyti savo argumentams. Tikimasis, kad R.Karadžičius savo teisinamąją kalbą sakys trečiadienį ir ketvirtadienį.

Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius ir generolas Ratko Mladičius antradienį kartu pasirodys Hagoje Tarptautiniame tribunole karo nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti. R.Mladičius pakviestas kaip gynybos liudytojas byloje, kurioje R.Karadžičiui pateikti 11 kaltinimų, tarp jų - genocidu 1995 m. Srebrenicoje, kur buvo išžudyta 7500 musulmonių vyrų ir berniukų.

Tai bus pirmas kartas po praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio konflikto Bosnijoje, kai šie asmenys pasirodys kartu viešai. Abu jie kaltinami karo nusikaltimais, bet kaltinimus neigia. BBC korespondentas pranešė matęs teismo protokoluose R.Karadžičiaus liudijimą, kad įsakymus vykdyti karo nusikaltimus davė ne jis.