„Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Kolegoms pabrėžiu – susikoncentruokime, kad darbai vyktų ir vėlavimai, kurie yra, būtų maksimaliai panaikinti“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė M. Skuodis.

Taip ministras kalbėjo Latvijos susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, jog Baltijos šalys turėtų bendrai įsigyti traukinius būsimam europinės vėžės geležinkeliui.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir traukiniai.

M. Skuodžio teigimu, pirmieji traukiniai Lietuvą galėtų pasiekti anksčiausiai po trejų metų.

„Svarbu geležinkelių bendrovėms kalbėti ir jau priiminėti sprendimus dėl galimo vėžės operavimo, galimų traukinių, nes, kaip rodo praktika ir rinkos situacija, iš pokalbių su rangovais matau, kad užsisakius šiandien traukinius, net neskaičiuojant viešųjų pirkimų procedūrų, pasirašius sutartis, jie artimiausiu metu gali būti patiekti po 3–5 metų“, – teigė ministras.

„Reikia daryti sprendimus dabar “, – pabrėžė jis.

Pasak M. Skuodžio, LTG naudojimosi vėže planus turėtų pristatyti antrąjį šių metų ketvirtį.

„Lietuvos geležinkeliai“ rengia tam tikrą planą dėl operavimo, turi pristatyti mums antrą ketvirtį ir matysime, kokie galėtų būti sprendimai. Mums svarbu ir parodyti progresą darbų, (...) ir kartu priimti sprendimus, kaip tie traukiniai važinės“, – sakė ministras.

Pasak Latvijos ministerijos, susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

2022 metų lapkritį LTG grupės bendrovė „LTG Link“ skelbė pradėjusi konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo „Rail Baltica“ vežei.

„LTG Link“ tuomet nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų. Kiti variantai – 14 traukinių po 200 vietų arba 10 traukinių, kurių kiekvienas galėtų vežti po 300 keleivių.

„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis, pranešė LTG.

„Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas“, – pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ programos vadovas Mantas Jasikonis.

Atkarpoje nuo Kauno iki Kazlų Rūdos rajono darbus už 1,8 mln. eurų atliks „Atamis“, Marijampolės rajone – Žemės ūkio duomenų centras (3,6 mln. eurų), o Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose – „Tyrens Lietuva“ (2,1 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Parengiamuosius darbus kaip sklypų matavimai bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo, o žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.

Tiekėjai parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, vertins paimamą turtą, organizuos išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. 

Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis siekia apie 100 kilometrų. 

Statybų darbai vyksta dvejose ruožo atkarpose Latvijos sienos link – 10 km atkarpoje Šveicarija–Žeimiai ir 17,7 km atkarpoje Žeimiai–Šėta, pranešė LTG grupė.

Didžiausias progresas pasiektas pirmojoje atkarpoje – čia baigiamos įrengti dvi gyvūnų praginos, baigiamas statyti tunelis šalia Čiūdų gyvenvietės, įpusėjo ir tilto per Lankesos upę statybos ir kiti sankasos įrengimui reikalingi darbai.

Tuo tarpu atkarpoje Žeimiai–Šėta beveik užbaigti visi paruošiamieji darbai geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių statyboms.

Skaičiuojama, kad vien atkarpoje nuo Šveicarijos iki Žeimių inžineriniams statiniams  prireiks papildomai iškasti apie 1,5 mln. kubinių metrų grunto, o statiniams reikės apie 2,5 tūkst. tonų armatūros bei 25 tūkst. kubinių metrų betono.

Naujo geležinkelio sankasą ir inžinerinius statinius stato jungtinės veiklos partneriai „Fegda“ ir „Tilsta“. Bendra sutarčių vertė – 165,54 mln. eurų (be PVM).

Kokie pokyčiai laukia?

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Kauno miesto atstovai, „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) aptarė „Rail Baltica“ plėtrą aplink Kauną ir nuo šio miesto Latvijos kryptimi.

Europinė geležinkelio vėžė nuo Lenkijos jau yra pasiekusi Kauną, tačiau dar nesujungia visų Baltijos šalių. Intensyviausi „Rail Baltica“ projekto darbai šiuo metu dėliojami aplink Kauną.

„Įgyvendinant „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo plano sprendinius, bus nutiesti europinės vėžės pagrindiniai atvykimo ir išvykimo keliai prie esamų Kauno stoties rūmų. 1 520 mm pločio vėžės keliai bus perkelti į pietinę stoties pusę“, – dienraščiui komentavo LTG ryšių su visuomene laikinai vadovo pareigas einantis Domas Jurevičius.

Jis nurodė, kad, siekiant geresnio susisiekimo ir saugumo, vystant Kauno geležinkelio mazgą planuojama pastatyti penkis naujus geležinkelio viadukus ir du naujus tiltus virš Jiesios upės. Taip pat teks rekonstruoti arba išplatinti penkis jau esamus tiltus.

„Be to, numatoma pastatyti geležinkelio tunelį planuojamam dvikeliui Palemono stoties prieigose, o saugiam pėsčiųjų ir automobilių judėjimui įrengti septynis automobilių tunelius, rekonstruoti automobilių viadukus, įrengti pėsčiųjų perėjas“, – grandiozinius planus vardijo LTG atstovas.

Tai dar ne viskas. Siekiant efektyviai išplėsti „Rail Baltica“ vėžę, bus įrengtas geležinkelio kelias ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

„Iš viso bus įrengta arba rekonstruota 120,8 km geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas. Anksčiau nutiesta europinio standarto vėžė išliks, ji bus integruota į naujai sukurtą geležinkelių tinklą“, – pažymėjo D. Jurevičius.

Dar viena svarbi jungtis – Kauno oro uostas. Iš pradžių buvo kalbama, kad europinė vėžė ši strateginį objektą aplenks, tačiau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ bus galima riedėti ir iki oro uosto terminalo.

„Kai prieš keletą metų buvo paskelbta, kad nuo Kauno eis „Rail Baltica“ atšaka iki Vilniaus oro uosto, suklusome, kaip bus su Kauno oro uostu? Pradžioje sakyta, kad vėžė ves iki intermodalinio terminalo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), o tada jau esą veš autobusai. Tačiau tai jau visai kita transporto rūšis, kuri atrodė kaip nesusipratimas, nes Europos miestuose taip nėra.

Tad dabar džiugu girdėti, kad pro šiaurinę Kauno dalį „Rail Baltica“ pasieks ir Kauno oro uostą. Tai be galo svarbu, nes ateityje norima kuo mažiau judėti keliais, ypač sunkiasvorėms transporto priemonėms, tad traukiniai taps viena pagrindinių transporto rūšių“, – po susitikimo su LTG atstovais dienraščiui kalbėjo Ekonomikos komitetui priklausantis Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Planuojama, kad Kauno geležinkelio mazgo plėtra, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, bus baigta 2030 m.

Plėtra: europinė vėžė jau siekia Kauno intermodalinį terminalą, tačiau dar teks nutiesti bėgius kitomis kryptimis. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vėžės svarba

Ekspertai neabejoja – Kauno geležinkelio mazgas yra vienas svarbiausių naujai tiesiamo europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio elementų, kuris, įgyvendinus projektą, taps vienu svarbiausių centrų logistikos grandinėje.

Būtent Kauną pasieks krovinių maršrutai iš Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos, taip pat tranzitiniai kroviniai iš Klaipėdos jūrų uosto.

Be to, keleiviai turės daugiau galimybių patogiais traukiniais pasiekti visą Europą. „Vertinant iš keleivinio susisiekimo perspektyvos, Kauno geležinkelio stotis – viena iš trijų tarptautinių keleivinių stočių Lietuvoje ir viena iš keturių stočių visoje „Rail Baltica“ linijoje, kuri turės jungtį su oro uostu. Tad dėl Kauno geležinkelio mazgo svarbos jo sparčiam vystymui skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigė LTG atstovas D. Jurevičius.

120 km – tiek iš viso bus įrengta arba rekonstruota geležinkelio kelių, visas ruožas bus elektrifikuotas.

„Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pamatėme, kad europinė vėžė bus reikalinga ir nuo Kauno iki Klaipėdos uosto, kad būtų galima nepertraukiamai vežti grūdus. Europinė vėžė visam regionui duoda daug naudos, tiek LEZ, kuri turės daugiau susisiekimo galimybių, tiek ir krovinių gabenimui, nes atsivers didelis potencialas“, – šios vėžės naudą „Kauno dienai“ įvardijo ir A. Kupčinskas.

Dabar, siekiant įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, visuomenės poreikiams perimami sklypai, kuriuose bus tiesiama vėžė. LTG atstovas nurodė, kad, įgyvendinant „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planą, reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 ha žemės plotą.

„Numatoma, kad visuomenės poreikiams reikės išpirkti apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais. Turto vertinimą atliks nepriklausomi turto vertintojai. Sklypų savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypai patenka į planuojamo geležinkelio teritoriją, bus informuojami apie kiekvieną projekto žingsnį individualiai. Sklypai, kuriuos reikės paimti visuomenės poreikiams, yra išsidėstę aplink visą dabartinį Kauno geležinkelio mazgą, jie nėra koncentruoti vienoje vietoje“, – artimiausią projekto įgyvendinimo procedūrą įvardijo LTG atstovas.

Jungtis: numatyta, kad „Rail Baltica“ vėže bus galima pasiekti ir Kauno oro uostą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip keisis srautai?

Skaičiuojama, kad, nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį ir pradėjus kursuoti keleiviniams traukiniams, Kauno keleivinė stotis pritrauks apie 7,5 tūkst. keleivių per parą, o tai yra kone keturis kartus daugiau, nei jų į Kauną atvyksta ar išvyksta dabar.

„Kalbant apie krovininių traukinių srautus, svarbi žinia gyventojams yra ta, kad naujai nutiestas geležinkelis turėtų sumažinti krovinių srautus per Kauno miesto centrą. Planuojama, kad kroviniai bus vežami per Kauno hidroelektrinę“, – apie tai, kad krovininiai traukiniai europine vėže pasieks intermodalinį terminalą aplenkdami miestą, kalbėjo D. Jurevičius.

Reikėtų naujos stoties

Kadangi žymiai išaugs keliautojų srautai, Kaunas gali susidurti su netinkamos geležinkelio stoties problema, mat dabartinis pastatas nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Todėl teks ieškoti būdų, kaip pagerinti esamą stoties infrastruktūrą, o gal net ir statyti naują keleivių terminalą.

„Kauno geležinkelio stotyje prognozuojami dideli keleivių srautai, nes čia ves keliai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Visgi, kol kas nėra suplanuotų investicijų į pačią geležinkelio stotį. Taip, kaip ji atrodo dabar, nė iš tolo neprimena europietiškos ir modernios stoties. Tai juk nėra tarpukario statinys, Kauno stotis – stalininė, nes ankstesnioji buvo susprogdinta. Dabartinė stotis tikrai neatitiks reikalavimų.

Dabartiniame pastate gausu neišnaudotų erdvių, patalpos optimaliai nepanaudojamos. Pagrindinėje salėje kasos neveikia, jos kažkur kitur, kavinių nėra. Palyginkime: atnaujinta Kauno autobusų stotis yra visiškas traukos centras, kur visi plotai išnaudoti, erdvės pritaikytos prie keleivių srautų, o geležinkelio stotyje tokio veiksmo nematyti. Akivaizdu, kad autobusų ir geležinkelio stočių funkcionalumas šiuo metu skiriasi keliais kartais“, – dėmesį atkreipė A. Kupčinskas.

Pasak jo, kol kas nematyti prošvaisčių, kad daugiau investicijų būtų skirta būtent stoties pastatui, nes europiniai pinigai skiriami vėžei tiesti.

Maršrutas: „Rail Baltica“ vėže nuo Lenkijos iki Kauno pirmasis traukinys atvyko dar 2015 m.. / E. Kniežausko nuotr.

„Kaip supratome, LTG ieško būdų, kaip kooperuotis su verslu, sudaryti galimybių jiems investuoti. Manau, dabar tikrai pats laikas rengti priešprojektinius pasiūlymus, ieškoti įvairių variantų, kaip modernizuoti stotis, nes toks objektas turi būti traukos vartai į miestą. Neabejoju, kad važiuojant „Rail Baltica“ vėže bus norinčių išlipti Kaune ir čia pasižvalgyti“, – savo poziciją dėstė Seimo narys.

Jis atkreipė dėmesį, kad kaimyninėse šalyse daugiau dėmesio skiriama būtent stotims atnaujinti, bet ten stringa pačios vėžės projektas. Lietuva, anot parlamentaro, galėtų koncentruotis tiek į stotis, tiek ir į patį „Rail Baltica“ projektą ir kompleksiškai viską tvarkyti, plėsti, atnaujinti, kad vienu metu būtų galima visiškai išnaudoti infrastruktūrą.

„Dažnai tenka palyginti, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste. Mes išsiskiriame tuo, kad daugiau koncentruojamės į geležinkelio vėžę, statome ilgiausią „Rail Baltica“ tiltą ties Jonava, o latviai ir estai daugiau investuoja į stotis.

Latviai turi problemą, nes jie tik pernai priėmė įstatymo dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms pakeitimus, tad, matyt, tai buvo viena didesnių kliūčių, kodėl jie mažiau pajudėjo su pačios vėžės tiesimu ir tvarko daugiau stotis ir iki jų ateinančias atšakas. Pas mus jau seniai galioja tvarka, kad žmogus gali ginčytis tik dėl kainos, bet pats projektas nestabdomas. Todėl ir ties Kaunu jaučiamas vėžės proveržis, ji jau apjuosia miestą ir judama toliau Jonavos kryptimi, o vėliau – ir Latvijos sienos link“, – kalbėjo A. Kupčinskas.

LTG atstovas patvirtino, kad „Rail Baltica“ kontekste nenumatyta modernizuoti Kauno geležinkelio stoties, tačiau šį objektą planuojama transformuoti pasitelkus kitus projektus.

„Rail Baltica“ projektas numato infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą. Paties stoties pastato modernizavimas yra planuojamas ateityje, tačiau ne „Rail Baltica“ projekto apimtyje. Kauno geležinkelio stoties modernizavimas planuojamas „Vilnius Connect“ pavyzdžiu. Ketinama stoties teritoriją paversti daugiafunkciu susisiekimo centru ir įrengti viešąsias poilsio, prekybos ir laisvalaikio erdves“, – bendrą stoties koncepciją įvardijo D. Jurevičius.

Visgi, LTG dar neapsisprendusi, kaip Kauno stotis galėtų pasikeisti, kad atlieptų šiuolaikinių keliautojų poreikius. Dar reikės atlikti nemažai studijų, ar esamas pastatas gali atlaikyti padidėjusius srautus, ar įmanoma jį funkciškai pritaikyti. Neatmetama ir visiškai naujo terminalo statybos galimybė.

Sociologinių tyrimų bendrovės „Spinter Research“ tyrimas atskleidė, kad toliau daugėjo manančių, kad „Rail Baltica“ yra reikalingas Lietuvai projektas – net 77 proc. Lietuvos gyventojų manė, jog naujas tarptautinis geležinkelis „Rail Baltica“ yra Lietuvai reikalingas projektas, arba 4 proc. punktais daugiau, palyginti su prieš metus atliktu tyrimu.

„Susisiekimas su Europa ir pats grįžimas į senojo kontinento geležinkelių žemėlapį yra vienas pagrindinių „Rail Baltica“ tikslų. Apie tai šių dienų geopolitiniame kontekste aktyviai kalbama ir Briuselyje – siekiama užbaigti ne tik Baltijos jūros transporto žiedą, bet užtikrinti transporto koridorių nuo Baltijos iki pat Juodosios ir Egėjo jūrų. Pažymėtina ir tai, kad gyventojai vis dažniau mini ir saugumo aspektą – daugėja manančių, kad projektas padidins tiek saugumą keliuose, tiek šalies saugumą“, – apklausos rezultatus vertino Lietuvoje projektą įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Tyrimas atskleidė, kad 33 proc. gyventojų mano, jog naujas geležinkelis padidins eismo saugumą, dar 10 proc. tikisi, kad „Rail Baltica“ padidins ir visos šalies saugumą. 46 proc. respondentų tikisi didesnio krovinių srauto per Lietuvą, dar 31 proc. manė, kad projektas sukurs daugiau darbo vietų ir paskatins Lietuvos ekonomikos augimą.

Dauguma gyventojų tikisi ne tik asmeninės naudos, bet ir mato galimybes visos šalies ekonomikai ir verslui.

 

„Dauguma gyventojų tikisi ne tik asmeninės naudos, bet ir mato galimybes visos šalies ekonomikai ir verslui – tarp galimų naudų valstybei gyventojai ekonominę naudą minėjo dažniausiai. Laukiama ne tik turizmo suaktyvėjimo, bet ir didesnio krovinių srauto per Lietuvą. Visai Europai siekiant pereiti prie ekologiškesnio ir tvaresnio transporto, tarp dažniausiai minėtų „Rail Balticos“ naudų buvo minėta ir tai, kad projektas užtikrins ir ekologišką, ir aplinkai draugišką transportą“, – pastebėjo V. Žalimas.

Net trys ketvirtadaliai gyventojų (74 proc.) manė, jog „Rail Baltica“ projektas prisidės prie Lietuvos, kaip modernios valstybės įvaizdžio gerinimo. Mažiausia buvo skeptikų dalis – tik 6 proc. manė, kad projektas yra greičiausiai arba tikrai nenaudingas šaliai. Dar 17 proc. gyventojų buvo neapsisprendę dėl projekto naudos.

„Spinter Research“ tyrimą atliko 2023 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Ministerija šią savaitę paskelbė turto vertinimo konkursą. Laimėtojas turės įvertinti 144 žemės sklypus Kalvarijų, Marijampolės, Prienų rajono, Kazlų Rūdos ir Kauno rajono teritorijose.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad ministerija neįsipareigoja įsigyti visų sklypų ir jų dalių vertinimo – ji užtikrina tik 40 sklypų vertinimo įsigijimą.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“ gruodį pradėjo „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo paieškas. Pradėti pirkti ir žemės sklypai šiame ruože.

Sutartis su projektuotojais planuota pasirašyti šių metų pradžioje, o techninius darbo projektus parengti 2025 metų pradžioje.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

„Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad šiame ruože bus nutiesta beveik 170 kilometrų ilgio linija, kuria keleiviniai traukiniai važiuos iki 249 kilometrų per valandą greičiu.

„Šis pirkimas išsiskiria savo apimtimi ir technologiniais reikalavimais būsimiems kelio statytojams. Mūsų tikslas – išsigryninti potencialių rinkos dalyvių lūkesčius, galimybes, išgirsti jų įžvalgas bei rekomendacijas“, – pranešime sakė D. Palaima.

Konsultacijos su rinka vyks 1–2 mėnesius, o rangovo konkursą ketinama paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį. Jo vertė neskelbiama.

Rangovas turės užtikrinti medžiagų tiekimą, įrengti sandėliavimo ir komplektavimo bazes, atlikti skaldos balasto, iešmų, bėgių sankirtų įrengimo bei kelio stabilizavimo ir apdailos darbus.

Šiame ruože jau pradėtos pagrindinės linijos statybos – statoma sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje, geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos.

Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, rašoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Įgyvendinti planą numatoma iki 2029 metų rugpjūčio vidurio. Tam reikės išpirkti 204 privačius žemės sklypus, iš kurių numatoma panaudoti apie 39,1 ha ploto, taip pat 323 pastatus. Sklypų bei statinių išpirkimui preliminariai reikės 4,682 mln. eurų.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

„Anksčiau, jeigu būdavo tam tikro požiūrio išsiskyrimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, jeigu mums atrodydavo, kad gal jos stokodavo tam tikro judėjimo į priekį, tai dabar tikrai panašu, kad politiniame lygmenyje matomas labai kryptingai ir vieningai projekto svarbos klausimas (...). Tikrai yra pajudėjęs nemenkai projektas ir, man atrodo, ypatingai svarbus tarpvalstybinis sutarimas“, – BNS sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą“, – pridūrė ji.

Parlamentinę „Rail Baltica“ projekto kontrolę vykdantis komitetas trečiadienį uždarame posėdyje aptarė „Rail Baltica“ eigą. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai vienas iš nuolatinių aptarimų: „Kas keletą mėnesių aptariami postūmiai“.

Anksčiau Baltijos šalys planavo, kad „Rail Baltica“ bus nutiesta 2026 metais, valstybių pozicijos kai kuriais projekto klausimais išsiskyrė, darbai jose vyksta skirtingais tempais. Vėliau projekto pabaiga atidėta iki 2030 metų.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, per pastaruosius mėnesius pasistūmėta tiesiant geležinkelio linijas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Yra supratimas visų šalių judėti į priekį. Tikimės, kad neatsitiks kažkokie nenumatyti dalykai, kurie galėtų sulėtinti šį projektą.

 

„Kas mums yra labai svarbu ir kalbant apie prioritetus, tai šiame projekte vienas svarbiausių dalykų – pasistūmėta taipogi šiuo klausimu per pastaruosius mėnesius“, – teigė komiteto vadovė. 

Jos manymu, Lietuvos teritorijoje dabar vyksta „didžiosios darbų apimtys, kurios imliausios pinigams“.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, iki šiol darbams Lietuvoje skirta 990 mln. eurų, o visam projektui – 2,7 mlrd. eurų. Anot jos, ateityje būtina galvoti ne tik apie Europos Sąjungos (ES), bet ir valstybės finansus projektui.

„Kiek pamenu, prieš porą metų buvo Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atstovas šiuo klausimu, buvo kalbama, kad bus atsižvelgta ir į infliacijos dalykus ir tai, kas buvo tuo metu aktualu energetikos krizės, išaugusių kaštų akivaizdoje, tai buvo toks patikinimas, o su tuo vertinimu siejasi ir kiti įsipareigojimai. Bet, aišku, turime galvoti, ką ir savomis jėgomis pasidaryti“, – BNS sakė Europos komiteto pirmininkė.

Už europinio geležinkelio tiesimą Baltijos šalyse atsakinga bendra valstybių įmonė „RB Rail“, Lietuvoje už tai atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“.

Oficiali gerokai pabrangusio projekto kaina neskelbiama, anksčiau skelbta, kad ji gali siekti apie 7 mlrd. eurų.

„Rail Baltica“ numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais. 

„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.