Ir vėl pabrango

Apie naujo pakeliamo tilto per Dangę atsiradimą Klaipėdos valdininkai prabilo dar 2014-aisiais.

Tačiau projektą sustabdė ne tik poveikio aplinkai vertinimo procedūra, bet ir kai kurie Bangų gatvės 11-ojo namo gyventojai, taikiai nesutikę savo nuosavybės atiduoti visuomenės poreikiams.

Nesuspėjus į planuotus terminus, galiausiai buvo atsisakyta europinių pinigų, paprasčiausiai bijant juos prarasti.

Savivaldybės atstovams teko atsiimti jau pateiktą paraiška ES finansavimui gauti.

Visa su tilto statyba ir prieigų sutvarkymu susijusi informacija pirmadienį pateikta Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, 2015-aisiais buvo pasirašyta projektavimo sutartis, pagal kurią bendrovė „Kelprojektas“ įsipareigojo už beveik 860 tūkst. eurų parengti techninį projektą.

Tačiau jau projektuojant susidurta su problemomis – atlikti geologiniai tyrimai parodė, kad gruntai projektuojamoje teritorijoje yra prastesni nei buvo galima manyti prieš projektavimo darbų pradžią.

„Dėl to kreiptasi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kad padėtų išspręsti konstrukcinius klausimus. Projektuojant išaiškėjo, kad dėl pamatų atramų tvirtinimo gali smarkiai kilti statybos darbų kaina. Pateikta išvada, kad reikėtų daryti gręžtinius polius ir stiprinti konstrukciją. Taip pat iškilo kita problema – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius ir Visuomenės sveikatos centras paprašė, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas“, – sunkumus vardijo R.Zulcas.

Bylinėjosi teisme

Galiausiai projektuotojai parengė poveikio aplinkai programą, kurią patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra.

Pasak R.Zulco, šiuo metu atliekama poveikio aplinkai ataskaita. Jos rengimas vyks apie pusmetį, viešinimas ir derinimas užtruks dar kelis mėnesius.

Taigi, Bastionų tiltas vis dar yra techninio projekto rengimo stadijoje.

Kita dilema, su kuria susidūrė projekto rengėjai – privati nuosavybė. Pagal planus, statant Bastionų tiltą, reikės nugriauti pastatą Bangų g. 11. Jį, remiantis įstatymais, miestas gali paimti visuomenės poreikiams, už tai teisingai atlyginus nuostolius turto turėtojams.

Šiame name būstai priklausė trims savininkams. Vienas pasirašė sutartį su savivaldybe dėl turto perleidimo ir gavo pinigus, kitiems dviem miesto siūlomos sąlygos netiko.

„Su vieno buto savininku pavyko susitarti po patalpos vertinimo, dėl kitų trijų patalpų su jų savininkais teko pusantrų metų bylinėtis teisme. Šių metų rugsėjo pabaigoje sumokėjome kompensaciją ir taikos sutartimi pabaigėme procedūrą. Nuo pradinio vertinimo skirtumas išaugo apie 50 tūkst. eurų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Turto vertintojai Bangų g. 11 esančių patalpų turėtojams pasiūlė beveik 230 tūkst. eurų už butą, tačiau žmonėms buvo priteista daugiau nei 280 tūkst. eurų.

Liepos pabaigoje miesto taryba pritarė taikos sutarčiai.

Namo paėmimo procedūra visuomenės poreikiams baigta, tačiau ore pakibo Gluosnių g. 6 žemės sklypo dalis, įvertinta 2,4 tūkst. eurų. Jos taip pat prireikė, norint statyti tiltą.

 Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?

„Reikia paimti labai nedaug, 2,6 aro, tačiau vieni žemės sklypo nuomininkai kelia savo kainą. Dėl tokios nedidelės dalies nesinori eiti į teismą, todėl iš naujo atliekamas vertinimas“, – patikslino R.Gružienė.

Projektas būtų vykdomas dviem etapais: pirmuoju numatomas Bastionų gatvės tiesimas nuo Danės g. iki Dangės upės ir nuo Dangės iki Gluosnių g., antruoju etapu – nuo Gluosnių g. iki Bangų g.

Preliminari projekto sąmata – apie 15–18 mln. eurų. Lėšų būtų ieškom naujame ES finansavimo laikotarpyje.

Tiltas į niekur?

Vis dėlto kai kurių politikų teigimu, tai – „tiltas į niekur“.

„Mano nuomone, galbūt kada nors, tolimoje perspektyvoje, Bastionų tiltas būtų reikalingas. Bet šiandien miestas dūsta. Ir šiandien pirmos eilės tiltai yra Baltijos, Statybininkų pr., jiems mes neturime pinigų. Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?“ – klausė komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.

Priminta, kad Bangų g. 11 esantis pastatas jau priklauso miestui, todėl savivaldybė šiuo metu moka patalpų eksploatacijos išlaidas.

Jei pastatas nebus griaunamas, tai kokia prasmė buvo pirkti patalpas?

„Situacija su Bastionų tiltu turbūt netenkina nieko. Tikrai nemažai lėšų yra investuota į projektus, buvo numatytas europinis finansavimas. Ir dabar mes, galima sakyti, esame ant ledo. Taigi, kolega kelia gerą klausimą, kas bus po to? Procedūrą reikia užbaigti, tačiau kitas klausimas: statyti tiltą tokį, kokį suprojektavo ar grįžti atgal ir galvoti, kokio tilto reikia?“, – svarstė komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Vieningai sutarta, kad pradėtą projektą reikia pabaigti, tačiau su realiomis statybomis esą skubėti būtų neprotinga.

Planuojamo Bastionų tilto ilgis turėtų būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio. Planuojama Bastionų gatvė po tilto atsiradimo būtų praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500–1,5 tūkst. autobusų.

Pardavė vos septynis

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams buvo pristatyta, kokių teritorijų detalieji planai savivaldybės užsakymu buvo parengti ir patvirtinti.

Per pastaruosius trejus metus tokių buvo 12. Tarp jų – ir teritorijos Smiltynėje, Pirmojoje Melnragėje, Giruliuose. Tarybos nariai domėjosi, kaip sekasi toliau vystyti suplanuotas teritorijas.

Komiteto pirmininkas Algirdas Grublys atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais buvo inicijuoti 22 sklypų pardavimo aukcionai. Parduoti buvo tik septyni.

"Ar bent vienas sklypas iš suplanuotų teritorijų yra perduotas aukcionui?" – klausė pirmininkas.

Nesulaukia vertinimo

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė tvirtino, kad buvo pasiūlyti sklypai Giruliuose, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba dar neatliko jų vertinimo, nors jau praėjo aštuoni mėnesiai.

"Rašėme raštą tarnybai. Ši vietos padaliniui nurodė laikytis teisės aktuose numatytų terminų. Buvo atvykęs specialistas ir vertino sklypą. Tikimės, kad jis pateks į liepą vyksiantį aukcioną", – pasakojo vedėja.

R.Gružienė tvirtino, kad Nacionalinei žemės tarnybai perduoti ir du sklypai Smiltynėje. Praėjo du mėnesiai nuo tada, kai buvo pateiktas prašymas, bet jokių žinių nėra.

"Problema ta, kad prie sklypų pardavimo aukcione dirba kelios institucijos. Savivaldybė paruošia pradinius dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą, ar parduoti, ir vertina, o patį aukcioną organizuoja Valstybės žemės fondas. Dėl tokios didelės mišrainės turime tokį rezultatą", – komentavo vedėja.

"Vieną vaiką auklėja trys skirtingos šeimos", – situacija dėl žemės pardavimo aukcionų apibūdino Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Išlaidos – ant pirkėjo pečių

R.Gružienė pripažino, kad metai iš metų aukcione parduodami tie patys sklypai.

"Jei jie iš karto nėra nuperkami, taip ir sukasi visą laiką", – tvirtino vedėja.

R.Gružienės teigimu, neparduodamų sklypų kaina, priešingai nei turto, ne mažėja, o didėja.

"Sklypo vertinimas galioja metus. Jei nenupirko, praėjus šiam terminui, sklypas vertinamas iš naujo, o išlaidos pridedamas prie kainos. Tad sklypo kaina kyla. Jei būtų užuominų, kad kažkas nori pirkti vieną ar kitą sklypą, kuris dar nėra perduotas, dėtume visas pastangas, jog jį perduotume aukcionui", – aiškino vedėja.

A.Grublys tvirtino, kad gaila miesto parengtų detaliųjų planų, kurie neįgyvendinami. Tarybos narys Valdemaras Anužis teigė, jog galima tik stebėtis, kad parduodamas bent vienas sklypas.

Viena – dviem etatais?

Žinia apie trečiąjį konkursą netrukus pasirodys viešumoje. Šiuo metu Valstybės tarnybos departamentas tikrina informaciją apie šį konkursą bei ieško norinčiųjų eiti šias pareigas tarp valstybės tarnybos rezerve esančių tarnautojų.

O kol kas Personalo skyriaus vedėjo funkcijas atlieka į Teisės skyrių savo noru iš Personalo skyriaus vedėjo pareigų pasitraukusi Jolita Grigaitienė.

„Manęs niekas neišvijo, aš pati pasitraukiau į tą veiklą, kuri man yra mielesnė“, – kalbėjo J.Grigaitienė.

Personalo skyriaus vedėjo pareigybė yra laisva daugiau nei pusę metų. Pati J.Grigaitienė aiškino, kad už tai, jog pluša dviem etatais, jai niekas dvigubos algos nemoka.

Pinigai nevilioja

„Skyriaus vadovo alga, neatskaičius mokesčių, tesiekia 900 eurų. Atlyginimai nėra dideli, todėl niekas nesiveržia dirbti“, – pripažino J.Grigaitienė.

Du kartus komisija kandidatus įvertino mažiau nei šešiais balais.

„Į konkursus pas mus niekas nesiveržia todėl, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestis yra nedidelis. Reikalavimai keliami dideli. Paskutinį kartą konkurse dalyvavo du pretendentai, o prieš tai vykusiame konkurse panoro dalyvauti tik vienas asmuo. Šį konkursą teko nutraukti, privalu rinktis bent iš dviejų kandidatų“, – tikino J.Grigaitienė.

Savivaldybei ilgai teko ieškoti ir Sporto skyriaus vedėjo. Juo tapo Saulius Paliulis.

Netrukus bus skelbiamas Ūkio skyriaus vedėjo konkursas.

Paaiškėjo, kad ir pati J.Grigaitienė, kuri atlieka Personalo skyriaus vadovo pareigas ir dirba Teisės skyriuje, dalimi etato dirba teisininke dar ir Klaipėdos ekonominės plėtros agentūroje.

Tokių paslaugų prireikė įstaigai dėl bylinėjimosi teismuose, todėl nuspręsta, kad agentūros interesus gintų savivaldybės darbuotoja, o ne privati advokatų kontora.

Teistumas netrukdė

Įdomu ir tai, kad į Žemėtvarkos skyriaus vedėjo postą balandį vėl sugrįžo buvusi šio skyriaus vedėja Raimonda Gružienė. Ši valdininkė buvo nuteista už kyšio gavimą. Tiesa, ši istorija nutiko 2010 m., o valdininkės kišenę tuomet papildė tik 58 eurai. Teismo sprendimas buvo įpareigojęs R.Gružienę metams palikti vadovaujantį postą.

„Ji buvo atleista iš valstybės tarnybos. Tačiau teistumas buvo išnykęs ir ji dalyvavo konkurse skyriaus vedėjo pareigoms eiti“, – tvarkas aiškino Personalo skyriaus vedėjo pareigas einanti J.Grigaiteinė.

Paklausus, kaip komisija įvertino tą faktą, kad kandidatė yra teista už kyšio ėmimą, J.Grigaitienė aiškino, jog komisija to nevertino.

„Ji vertino žmogaus kompetenciją. Teikiant dokumentus konkursui kandidatui privalu nurodyti teistumą. Spėju, kad jis jau buvo išnykęs“, – situaciją komentavo J.Grigaitienė.

R.Gružienė kurį laiką dirbo eiline specialiste Žemėtvarkos skyriuje.

Bankrutavusių neįtraukė

Miesto tarybai bus teikiami tvirtinti du apleistų žemės sklypų sąrašai. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti.

Šį klausimą jau svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pasakojo, kad iš pradžių buvo kalbama apie 20 nenaudojamų žemės sklypų.

Tačiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad trys – Liepų g. 41A, 71, Žalgirio g.13A – yra sutvarkyti.

Dar šešių – Joniškės g. 3, Kretingos g. 100, 179A, Liepų g. 36A, Pievų Tako g. 36A, Vilniaus pl. 8 – nuomininkų teisinis statusas yra "bankrutavęs", o Tilžės g. 28A – "areštuotas".

"Pagal nustatytą tvarką į apleistųjų sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros. Matyt, būtent dėl šios priežasties tie sklypai ir nenaudojami", – aiškino vedėja.

Pasak R.Gružienės, dar vienas sklypas – Skerdėjų g. 8 – išnuomotas aukciono būdu. Nuomos mokestis yra maksimalus ir viršija 4 proc. sklypo vertės.

Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams, nuomininkams ir naudotojams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose prašyta iki birželio 1 d. susitvarkyti ir apie tai informuoti savivaldybę.

Reagavo ne visi

Į prašymus reagavo Baltijos pr. 111 ir Didžiosios Vandens g. 28 sklypų naudotojai. Jie iš dalies sutvarkė teritorijas.

Pirmieji uždengė inžinerinių tinklų šulinius, iškirto sumedėjusius augalus, nupjovė žolę, sutvarkė tvorą.

Panašius darbus atliko ir Didžiosios Vandens g. 28 nuomininkai ir naudotojai. Jie nupjovė žolę, surinko šiukšles, išlygino žvyro krūvą, sudėjo išmėtytas plytas.

Tad po pakartotinio patikrinimo šių sklypų taip pat nuspręsta neįtraukti į paliktųjų be priežiūros sąrašus.

Teritorijų Nemuno g. 47, Skautų g. 33, Šilutės pl. 48A, Turistų g. 8A savininkai, Uosių g. 25 naudotojas ir Skerdėjų g. 2 ir 6 nuomininkas į pranešimus nereagavo.

Dalyje jų ir toliau stūkso apleisti pastatai ar jų griuvėsiai, teritorijos neaptvertos, apaugusios žole ar piktžolėmis, krūmokšniais, sumedėjusiais augalais.

Kai kuriuose sklypuose yra išvirtusių medžių, pilna šiukšlių, statybinių atliekų. Uosių g. 25 sklype užfiksuota, kad laikomi ir seni, nenaudojami, sulūžę lengvieji automobiliai

Skerdėjų g. 6 sklypas yra iškasinėtas. Duobėse kaupiasi vanduo. Teritorijoje yra ir atviras inžinerinių tinklų šulinys. Atkreiptas dėmesys, kad šis sklypas aptvertas kartu su šios gatvės 2 ir 8 sklypais.

"Situacijos yra užfiksuotos. Turime nuotraukas", – teigė vedėja.

Mokestis išaugs ženkliai

Į apleistųjų sąrašą įtrauktų sklypų savininkams, nuomininkams ar naudotojams bus taikomas maksimalus žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai. Jis siekia 4 proc. sklypo vertės.

Pasak R.Gružienės, jei taryba pritars, tada apsileidėliams mokesčiai išaugs nuo 10 iki 40 kartų. Pavyzdžiui, jei iki šiol mokėjo 189 eurus, tai padidės iki 3,78 tūkst. eurų.

"Šis sprendimas papildytų miesto biudžetą, tačiau pagrindinis tikslas nėra tas. Siekiame priversti apleistų sklypų šeimininkus tvarkytis. Gaila, kad nemaža dalis yra bankrutavę ir jiems negalima taikyti maksimalaus tarifo", – tvirtino vedėja.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad savininkai galbūt jau bankrutavę kelis dešimtmečius.

Politikai domėjosi, ką daryti, kad tie apleisti pastatai ir sklypai nebadytų akių?

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užsienio šalyse, esant tokioms situacijoms, turtas yra nacionalizuojamas.

R.Gružienė tvirtino, kad už apleistus sklypus, pastatus yra skiriamos nuobaudos, surašomi reikalavimai susitvarkyti. Norint nacionalizuoti netvarkomą turtą, reikėtų keisti įstatymus.

Bankrutavusių neįtraukė

Miesto tarybai bus teikiami tvirtinti du apleistų žemės sklypų sąrašai. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti.

Šį klausimą jau svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė pasakojo, kad iš pradžių kalba ėjo apie 20 nenaudojamų žemės sklypų.

Tačiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad trys – Liepų g. 41A, 71, Žalgirio g.13A – yra sutvarkyti.

Dar šešių – Joniškės g. 3, Kretingos g. 100, 179A, Liepų g. 36A, Pievų Tako g. 36A, Vilniaus pl. 8 – nuomininkų teisinis statusas yra bankrutavęs, o Tilžės g. 28A yra areštuotas.

„Pagal nustatytą tvarką į sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros. Matyt, būtent dėl šios priežasties tie sklypai ir yra nenaudojami“, – aiškino vedėja.

Pasak R.Gružienės, dar vienas sklypas – Skerdėjų g. 8 – yra išnuomotas aukciono būdu. Nuomos mokestis yra maksimalus ir viršija 4 proc. sklypo vertės.

Nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkams, nuomininkams ir naudotojams buvo išsiųsti pranešimai, kuriuose prašyta iki birželio 1 d. susitvarkyti ir apie tai informuoti savivaldybę.

Sureagavo ne visi

Į prašymus sureagavo Baltijos pr. 111 ir Didžiosios Vandens g. 28 sklypų naudotojai. Jie iš dalies sutvarkė teritorijas. Pirmieji uždengė inžinerinių tinklų šulinius, iškirto sumedėjusius augalus, nupjovė žolę, sutvarkė tvorą. Panašius darbus atliko ir Didžiosios Vandens g. 28 nuomininkai ir naudotojai. Jie nupjovė žolę, surinko šiukšles, išlygino žvyro krūvą, sudėjo išmėtytas plytas.

Tad po pakartotinio patikrino šių sklypų taip pat nuspręsta netraukti į apsileidėlių sąrašus.

Teritorijų Nemuno g. 47, Skautų g. 33, Šilutės pl. 48A, Turistų g. 8A savininkai, Uosių g. 25 naudotojas ir Skerdėjų g. 2 ir 6 nuomininkas į pranešimus nereagavo.

Dalyje jų ir toliau stūkso apleisti pastatai ar jų griuvėsiai, teritorijos neaptvertos, apaugusios žole ar piktžolėmis, krūmokšniais, sumedėjusiais augalais.

Kai kuriuose sklypuose yra išvirtusių medžių, pilna šiukšlių, statybinių atliekų. Uosių g. 25 sklype užfiksuota, kad laikomi ir seni, nenaudojami, sulūžę lengvieji automobiliai

Skerdėjų g. 6 sklypas yra iškasinėtas. Duobėse kaupiasi vanduo. Teritorijoje yra ir atviras inžinerinių tinklų šulinys. Atkreiptas dėmesys, kad šis sklypas yra aptvertas kartu su šios gatvės 2 ir 8 sklypais.

„Situacijos yra užfiksuotos. Turime nuotraukas“, – teigė vedėja.

Mokestis išaugs 

Į apsileidėlių sąrašą įtrauktų sklypų savininkams, nuomininkams ar naudotojams bus taikomas maksimalus žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai. Jis siekia 4 proc. nuo sklypo vertės.

Pasak R.Gružienės, jei taryba pritars, tada apsileidėliams minėti mokesčiai išaugs nuo 10 iki 40 kartų. Pavyzdžiui, jei iki šiol mokėjo 189 eurus, tai padidės iki 3,78 tūkst.

„Šis sprendimas papildytų miesto biudžetą, tačiau pagrindinis tikslas nėra tas. Siekiame priversti apleistų sklypų šeimininkus tvarkytis. Gaila, kad ne maža dalis yra bankrutavę ir jiems negalima taikyti maksimalaus tarifo“, – tvirtino vedėja.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad savininkai gali būtų bankrutavę kelis dešimtmečius. Politikai domėjosi, ką daryti, kad tie apleisti pastatai ir sklypai nebadytų akių. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad užsienio šalyse esant tokioms situacijoms turtas yra nacionalizuojamas.

R.Gružienė tvirtino, kad už apleistus sklypus, pastatus yra skiriamos nuobaudos, surašomi reikalavimai susitvarkyti. Norint nacionalizuoti netvarkomą turtą, reikėtų keisti įstatymus.

Anksčiau miesto taryba tvirtindavo tik apleistų statinių sąrašą. Jų savininkams maksimalus nekilnojamo turto mokesčio tarifas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, turi būti metams nušalinta nuo šio darbo.

Valstybės tarnautoją Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo nuteisęs už tai, kad ši 2010 metų gruodžio pabaigoje tarnybiniame kabinete iš interesanto už greičiau parengtą dokumentą priėmė 200 litų kyšį.

Tąkart nuteistajai buvo skirta bauda, tačiau teisė dirbti savivaldybėje bei vadovauti skyriui nebuvo atimta.

Ketvirtadienį išnagrinėjęs nuteistosios apeliacinį skundą teismas pripažino, kad 2,6 tūkst. litų bauda šiai valdininkei skirta nepagrįstai, todėl panaikino baudą ir metams atėmė teisę vadovauti skyriui.

Rašydama skundą R.Gružienė prašė ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal sutuoktinio laidavimą. Tačiau išnagrinėjęs visas aplinkybes teismas konstatavo, kad moteris nebuvo nuoširdi ir nerodė apgailestavimo dėl savo poelgio ir net iškraipė faktines aplinkybes, tad taikyti prašomą kur kas lengvesnę bausmę jai nematė pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos, tačiau jį galima apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Daugelis klaipėdiečių kasdien laužo galvą, kur, grįžus namo po darbų, pastatyti automobilį. Kiemuose trūksta vietų, todėl gyventojai automobilius palieka ten, kur randa laisvos erdvės. Uostamiesčio valdžia kartoja tą patį – gyventojai privalo patys įsirengti aikšteles.

Klimpsta purve

Smiltelės gatvėje esančio 9 namo gyventojai skęsta purve. Šalia namo yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ji per maža.

Vėliausiai iš darbų grįžę gyventojai priversti savo automobilius palikti ant greta namo esančios kalvelės.

Todėl pievelė virto neišbrendama klampyne. Namo gyventojai su siaubu laukia šiltėjančio oro.

„Baisu ir pagalvoti, kas bus, kai išeis įšalas. Jau dabar automobiliai klimpsta, o ką jau ir kalbėti, kaip atrodo gyventojų batai, drabužiai, pati mašina, kol įveiki tą klampynę“, – pasakojo Smiltelės g. 9 name gyvenanti Ieva.

Namą administruojančios bendrovės „Vingio būstas“ direktorė Birutė Jevdokimenko teigė, kad tokie skundai – naujiena.

„Rengėme dešimtis susitikimų su ten gyvenančiais žmonėmis, svarstėme įvairias problemas, tačiau šis klausimas, kad reikėtų praplatinti aikštelę automobiliams, ją įrengiant pievoje, iškeltas nebuvo ir skundų nesulaukėme“, – aiškino B.Jevdokimenko.

Atleidžia nuo mokesčių

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas patikino, kad ši problema žinoma ir sprendimo variantų yra.

„Egzistuoja teorinė galimybė. Yra numatytos ir teisės, ir lengvatos tokiems veiksmams. Miestas baigiamas suplanuoti detaliaisiais planais, kad nereikėtų visko daryti nuo pradžių pradžios“, – aiškino A.Šulcas.

Norint prie daugiabučio namo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ar ją padidinti, reikia konkrečiam namui priskirti žemės sklypą, sudaryti žemės nuomos sutartį, parengti ir įgyvendinti projektą.

„Prisiskyrusiems žemės sklypus gyventojams nereikia mokėti žemės nuomos mokesčio“, – pabrėžė mero pavaduotojas.

Neprisiima atsakomybės

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė teigė, jog vis daugiau klaipėdiečių ryžtasi imtis veiksmų – prie daugiabučių namų prisiskirti žemės sklypus, kad juose galėtų įsirengti pakankamo dydžio automobilių stovėjimo aikšteles.

„Miesto planavimo dokumentuose pažymėta, kad šiuo metu maždaug 70 proc. Klaipėdos daugiabučių namų gyventojų turi teisę išsipirkti žemę, tačiau tik nedaugelis pasinaudoja šia galimybe“, – pastebėjo R.Gružienė.

Namų, kuriuos administruoja bendrija, gyventojams atlikti tokias procedūras paprasčiau, nes žemės nuomos sutartį pasirašo administratorius. Jei namas nepriklauso bendrijai, tokią sutartį turi pasirašyti vienas iš gyventojų.

„Šioje vietoje įprastai ir sustojama, niekas nenori prisiimti atsakomybės“, – aiškino skyriaus vedėja.

R.Gružienė pabrėžė, kad automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo projektai laikomi prioritetiniais.

Statys daugiaaukštes

Prieš kurį laiką buvo kalbama apie galimybes tankiai gyvenamuose miesto kvartaluose statyti daugiaaukštes stovėjimo aikšteles, tačiau šiuo metu tokios kalbos pritilusios.

A.Šulcas patikino, kad sumanymas niekur nedingo. Tokią aikštelę norėjo įrengti Naujasis turgus, buvo atlikta gyventojų apklausa, ar šie laikytų savo automobilius toje aikštelėje, ir paaiškėjo, kad daugeliui ji nereikalinga.

„Kiekvienas automobilį nori laikyti savo bute, bet butas per mažas, todėl nori bent jau po langais“, – juokavo A.Šulcas.

Tačiau planų neatsisakoma. Viena pirmųjų daugiaaukščių stovėjimo aikštelių turėtų atsirasti prie įvažos į Klaipėdos piliavietę.

Melnragiškių šeima ne vienerius metus mėgina gauti leidimus senam namui perstatyti. Tačiau pensininkų planus žlugdo jų kieme nuo sovietmečio stovintis valstybinis sandėliukas, kuris iki šiol priklauso nebeegzistuojančiai institucijai – Darbo žmonių deputatų tarybos Klaipėdos miesto vykdomajam komitetui.

Planavo rekonstrukciją

Dėl valstybei priklausančių 11 kvadratinių metrų žmonės negali rekonstruoti namo, nupirkti šašu virtusio turto taip pat negali, negali net nugriauti savo statinių, nes griūtų bendros su valstybiniu sandėliuku pastato konstrukcijos.

Kopų gatvėje įsikūrusių Neviadomskų namelis pastatytas 1955 metais. 66 kvadratinių metrų, iš kurių gyvenamojo ploto yra tik 49 kvadratiniai metrai, namą šeimininkai jau senokai norėtų rekonstruoti.

"Į Klaipėdą norėtų sugrįžti gyventi mūsų dukra su trimis anūkais. Norėtume praplėsti antrąjį aukštą ir visi kartu įsikurti po vienu stogu. Tačiau kur tik mes nesikreipėme, kokių tik raštų nerašėme – iš visų įstaigų gauname atsakymus, kad nevalia mums išplėsti namo", – pasakojo Gediminas Neviadomskis.

Beveik 6 arų sklype, be gyvenamojo namo, yra garažas su ūkiniu pastatu ir du iš valstybės nupirkti sandėliukai, viena siena prisišlieję prie nežinia kam priklausančio trečiojo.

Tam, kad galėtų išplėsti namą, Neviadomskiai kreipėsi į kaimynus sutikimo, kad jų būstas priartėtų prie kaimynų tvoros.

"Vieni kaimynai sutiko, kiti taip pat neprieštaravo. Juk pagal įstatymą reikia laikytis 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, tačiau jie sutiko, kad atstumas būtų mažesnis", – pasakojo G.Neviadomskis.

Kieno turtas?

Pensininkai stebėjosi, kad toje pačioje gatvėje už kelių metrų esantis pastatas šiuo metu yra rekonstruojamas taip, kad namo gegnės kyšo net virš šaligatvio.

"Juk čia Melnragė – žemė be galo brangi. Tačiau pikta tai, kad aplinkui pilna triaukščių pastatų, kiti jau lipa ant šaligatvio, o mes savo pačių sklype negalime elgtis kaip tikri šeimininkai", – piktinosi vyras.

Koją melnragiškių planams pakišo valstybinis sandėliukas, kuris ribojasi su melnragiškių teritorija.

"Faktiškai jis yra mūsų sklype. Sovietmečiu šie sandėliai priklausė Darbo žmonių deputatų tarybai. Todėl raštu kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę. Valdininkai pareiškė, kad sandėliai jiems nepriklauso. Jie nesprendžia jo likimo", – aiškino gyventojas.

Kitame savivaldybės rašte rašoma, kad ji negali duoti sutikimo namo rekonstrukcijai, ir nusiuntė pensininkus į Turto banką arba Valstybės turto fondą, nes valstybiniai pastatai veikiausiai priklauso jiems.

Žemė po statiniais priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.

Negali užstatyti sklypo

Nacionalinė žemės tarnyba melnragiškiams pareiškė, jog nesutinka, kad būtų viršytas užstatymo plotas šiame sklype.

"Nuo sovietmečio čia buvo trijų sandėliukų blokas. Du iš jų mes už tuomečius čekius išsipirkome iš valstybės. Tačiau priblokuoto trečiojo sandėliuko nuosavybe niekas nesirūpino. Net nėra aišku, kam jis priklauso. Durys iš kitos pusės tai yra, gal kaimyninio sklypo gyventojai juo naudojasi?" – svarstė G.Neviadomskis.

Nacionalinė žemės tarnyba gyventojams išaiškino, kad melnragiškių sklype yra 11 kvadratinių metrų, priklausančių Lietuvos Respublikai.

Todėl valstybinė institucija nesutinka, kad statiniai būtų rekonstruojami mažesniu atstumu nei numatyta teisės aktuose, o tai reiškia, kad arčiau nei per tris metrus iki kaimyno tvoros G.Neviadomskis nesistatys.

"Valdininkai pareiškė, kad ne tik dėl 11 kvadratinių metrų mano sklype esančios valstybinės žemės kyla problemos. Gretimame sklype taip pat yra valstybinis sandėliukas, gal valdininkai gina ir jo interesus? Nacionalinė žemės tarnyba rūpinasi, kad mūsų su kaimynu sklypuose stovintiems sandėliukams užtektų žaliųjų plotų ir pievelės. Išaiškinta, kad užstatymo ploto negalime viršyti", – piktinosi gyventojas.

Negali nei pirkti, nei griauti

Žmonės valdžios namų slenksčius mynė ketverius metus ir, panašu, jų viltys žlugo galutinai. Melnragiškiams pavyktų pasistatyti tik grybo formos pastatą, kurio antras aukštas būtų gerokai išsikišęs nei pirmas.

"Ir kam nuo to geriau? Pasijutome įvaryti į kampą. Valstybei priklausę sandėliai dabar mums yra kaip šašas nuosavoje žemėje", – tikino vyras.

Kam privačių sklypų sandūroje valstybinės institucijos, lyg įsikirtusios, laikosi nuosavybės, G.Neviadomskis kėlė savą versiją.

"Paprašėme leisti valstybei priklausantį sandėliuką nusipirkti? Buvo atsakyta, kad negalima. Paklausėme, ar galima tą sandėliuką nugriauti? Kur jau nugriausi. Nieko negalima daryti. Šventa nuosavybė. O mūsų nuosavybė, pasirodo, nieko nereiškia. Kam taip trukdyti žmogui gyventi? Ar ne specialiai? O ar tai negali būti puiki proga valdininkų savivalei ar pasipelnymui?" – retoriškai klausė vyras.

Melnragiškiai parengė kitą projektą, kuriam Nacionalinė žemės tarnyba jau neprieštarautų, tačiau paaiškėjo, kad planuojamo namo neleistų pripažinti tinkamu naudoti ugniagesiai. Nes tuomet kiti statiniai būtų per arti gyvenamojo namo.

Neparduos daikto, kurio neturi

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė ironizavo, kad iš tiesų Darbo žmonių deputatų tarybos turto niekas neperėmė.

"Savivaldybė šio neturto neperėmė. Formaliai jis priklauso valstybei, tačiau realiai jis yra niekieno. Galima būtų pradėti minti kelius ir prašyti, kad valstybė nugriautų šį statinį arba priimtų sprendimą parduoti", – rėžė R.Gružienė.

Jos teigimu, nuo 2011 metų keitėsi tvarka, pagal kurią gaunami sutikimai statantis arčiau gretimo sklypo žemės ribos.

"Jei žmonės dabar pakartotų prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba duotų atsakymą tuomet, kai mes jį pateiktume. O mes duotume žmonėms atsakymą, atsižvelgdami į esamą situaciją", – melnragiškius ramino R.Gružienė.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus juristė Regina Vladykina aiškino, kad pagal tarnybos turimus dokumentus Darbo žmonių deputatų tarybos turtu buvę sandėliukai priklauso Klaipėdos savivaldybei.

"Juk parduodant kitus sandėliukus 2005 metais sprendimus priėmė Klaipėdos miesto taryba. Kaip mes parduosime žemę žmonėms, jei joje yra savivaldybės turtas? Jie gali nusipirkti žemę tik ten, kur turi nuosavybę", – kalbėjo R.Vladykina.

R.Gružienės nuomone, savivaldybė negali parduoti daikto, kurio neturi.

"Situacijų be išeičių nebūna. Klaipėdoje tai ne vienintelė tokia situacija dėl Darbo žmonių deputatų tarybai priklausančio turto. Vadinamajame Celiuliozės ir kartono kombinato rajone yra keli tokie statinukai, kurie priklausė deputatų tarybai. Savivaldybei jie nebuvo perduoti, nes turėjo būti nugriauti, bet, deja, stovi iki šiol. Iš tiesų jie yra bešeimininkiai. Panaši situacija buvo ir dėl vadinamojo Plytinės rajono kamino, kuris per teismus buvo pripažintas bešeimininkiu ir atsirado galimybė jį nugriauti", – priminė R.Gružienė.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Žemėtvarkos skyriaus vadovė Raimonda Gružienė pirmadienį nuteista už kyšio paėmimą. Valdininkei skirta bauda, metus jai draudžiama dirbti šios skyriaus vedėja.

Pirmadienį po pietų Klaipėdos miesto apylinkės teisme paskelbtas teismo sprendimas, kuriuo R.Gružienė pripažinta kalta. 2010 metų gruodžio pabaigoje moteris paėmė 200 litų atlygį už darbą, kuris apmokamas darbdavio. Tai buvo atlygis už vieno privataus žemės sklypo Plytinės gatvėje dokumento sutvarkymą.

Kaltinamojoje išvadoje teigta abstrakčiai, nenurodant tikslios datos, kada moteris gavo 200 litų kupiūrą. Mat verslininkas, davęs kyšį, apie tai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams papasakojo po poros metų.

Teismo sprendime teigiama, kad R.Gružienė pripažino kalta, nors komentuodama pareikštus kaltinimus ji laikėsi tokios pat pozicijos kaip ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltę neigė.

Kaltinamosios gynėjas prašė atleisti baudžiamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sutuoktinio laidavimą. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja įsitikinusi, kad korupcijos bylose laidavimas neturėtų būti taikomas.

R.Gružienei skirta 2,6 tūkst. litų bauda, iš jos atimta teisė metus dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Iki šiol valdininkė tebedirbo šiose pareigose.