„Žinomas Lietuvos ekonomistas Raimondas Kuodis tapo TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus nariu“, – antradienio vakarą feisbuko paskyroje rašė TS-LKD Vilniaus rajono skyrius.

„Raimondas Kuodis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos kūrėjų ir narių. Kadangi krikdemiškos vertybės liko ir toliau aktualios, todėl artimiausiu metu turėtų atnaujinti narystę ir LKD bendrijoje“, – nurodoma įraše.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėju sistemų analizės klausimais R. Kuodis dirba nuo balandžio pabaigos.

R. Kuodis anksčiau ėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas, daug metų dirbo centriniame banke.

Premjerės patarėjas Raimondas Kuodis Žinių radijo laidoje pareiškė, kad Prezidentūros siūlymai įvesti šeimos mokesčio lengvatą bei leisti žmonėms išsiimti dalį lėšų iš antros pensijų pakopos yra nusikalstamas socialinis popsas.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė dar praeitą savaitę pareiškė, kad šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą didinant neapmokestinamą pajamų dydį artinti prie minimalios mėnesinės algos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat esą Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje.

„Dabar vyksta socialinio popso sezonas, sovietmečiu socialinės lenktynės būdavo, dabar socialinio popso lenktynės. Iš Prezidentūros eina vaiko pinigų sluoksnis, pasiėmimas iš pensijų fondų pinigus, daug keistų idėjų, kurios Lietuvoje nelaikomos korupcija, nes pas mus tokia semantika. Tas socialinis popsas yra nusikalstamas, tu negali tuo užsiiminėti politinėje scenoje norint pastatyti gerą šalį“, – kalbėjo R. Kuodis.

„Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.  

Premjerės patarėjas kritikavo ir valdžios sprendimą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) didinti labiau nei minimalią algą bei ketinimus 2028 metais sulyginti šiuos rodiklius – anot jo, tai nesprendžia viešųjų išlaidų ir pajamų problemos.   

„Neturime suaugusiųjų visuomenės, turim tik tokį vaikų darželį, kur reikia pasakyti, kad visi kažką gausime. Buvo reforma aplipdyta keistuoju „NPD lygu MMA“. O kodėl taip turi būti? MMA žmonės nesinaudoja viešosiomis paslaugomis? Vien jau iš pensijos sistemos per 15 metų gauna daugiau negu jai per 35 metus sumoka. De fakto reforma šituo požiūriu nepavyko, nes šitie bandymai pririšti visokių bantukų, kad parduotų kažkam kažką, baigėsi tuo, kad reforma nesprendžia viešųjų išlaidų, tai yra pajamų lygio. Išlieka visos 72 „gyvulių fermos“, kurias Pasaulio bankas kruopščiai suskaičiavo, nė viena neuždaroma“, – kalbėjo R. Kuodis.

Vyriausybė sprendimu minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų didės 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. 

Valdantieji konservatoriai, liberalai ir „laisviečiai“ koalicinėje taryboje praėjusią savaitę sutarė neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet.

Neturime suaugusiųjų visuomenės, turim tik tokį vaikų darželį, kur reikia pasakyti, kad visi kažką gausime.

 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytės-Nielsen teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant.   

Siekiams pensijai sukauptas lėšų išmokėjimą kitaip negu anuitetais – kritika

R. Kuodis taip pat kritikuoja siūlymus keisti pensijų kaupimo sistemą – leisti žmonėms fonduose sukauptas lėšas ar dalį jų pasiimti iš karto.  

„Sistema, kuri leidžia pasiimti pinigus kitaip negu anuitetais, net nėra pensijų sistema“, – tvirtino jis.

„Tai galime vadinti taupymo dantų protezavimui, virtuvės komplektui sistema. Bet tada taip ir vadinkime. Tai negalima leisti, nes tai demoralizuoja sveikąją visuomenės dalį, kurie stengiasi pasirūpinti savo senatve, kad nebūtų našta kitiems. Ant neteisingų pamatų niekas tvariai nestovės“, – kalbėjo R. Kuodis.

Jis stebėjosi, kiek daug „socialinio popso“ šiuo požiūriu sulaukiama iš Prezidentūros.

Prezidentas Seimui ketina teikti Pensijų kaupimo įstatymo pataisą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laiką žmogus galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

„Ekonomisto įžvalgos apie mokesčius ir pinigų politiką vertinamos įvairiose darbo grupėse ir komisijose, jis yra Valstybės pažangos tarybos narys“, – rašoma pranešime.

R. Kuodis iki šiol dirbo LB valdybos pirmininko pavaduotoju, jis daug metų dirbo centriniame banke.

Apie tai diskutavo du ekonomistai – Marius Dubnikovas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Šiandien Lietuvą daugelis nesibaimindamas galėtų pavadinti didelių kainų kraštu – bankų įkainiai ir imamos palūkanos už paskolas tą tik patvirtina. Kad nebūtų nuluptas devintas kailis, kai kurie šalies gyventojai šiandien į kaimyninę Lenkiją išvyksta ne tik apsipirkti maisto produktų, bet ir ima naudotis lenkiškų bankų paslaugomis. O ką daryti kitiems?

Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu bankams pasiūlė įvesti laikinąjį solidarumo mokestį, o surinktas papildomas valstybės pajamas skirti krašto apsaugai.

R. Kuodis / TV3 nuotr.

Tačiau tam pritaria ne visi. Anot M. Dubnikovo, milijardas – tik skaičius, kuris tikrai nereikalauja papildomų mokesčių.

„Jei pradėsime taip žaisti, kad, galbūt, kažkoks sektorius uždirba per daug, ir tuoj jį papildomai apmokestinsime, mes baigsime su 57 tarifais skirtingiems sektoriams ir gausime baisų chaosą. Jei norime kažką apmokestinti papildomai, visiems sektoriams tai turi būti taikoma lygiai taip pat. Ir nesvarbu, kas tai – bankas, prekybos centras, degalinė ar kitas sektorius, kurį galima lengvai apkaltinti kažkokiais nestabilumais, nes visuomenė į tą sektorių žiūri kažkiek aršiau“, – sakė laidoje ekonomistas.

Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema.

M. Dubnikovas šios situacijos nėra linkęs lyginti ir su kita panašia – kai kur kas didesnius pelnus pradėję gauti elektros gamintojai netrukus buvo apmokestinti. „Lietuvoje tiesiog užaugo karta, kuri nežino, kad pinigai apskritai kainuoja, ir kas yra palūkanos. Dabar jie tai sužinojo ir šiais metais pradėjo kelti tokius klausimus“, – sakė jis.

O bankų apmokestinimas, anot M. Dubnikovo, gali padaryti ir žalos.

„Visos išimtys, kurios yra taikomos tiek į vieną, tiek į kitą pusę, žeidžia sistema. Nepamirškime, kad bankai ir šiuo metu turi 20 proc. pelno mokestį, kuris buvo įvestas, ir kuris žeidžia sistemą. Prisiminkime ir kitą dalyką – kada apskritai paskutinis bankas buvo pas mus atėjęs? Kodėl jie čia neina? Todėl, kad šis sektorius yra nepatrauklus, per mažas ir per seklus. Mokesčių padidinimas patrauklumo tikrai neprideda“, – tikino M. Dubnikovas.

Kitokios nuomonės buvo R. Kuodis. Anot jo, siekdama apmokestinti bankus, Vyriausybė tikrai nedaro klaidos. Taip pat jis išreiškė ir palaikymą G. Skaistės idėjai iš bankų apmokestinimo surinktas pajamas panaudoti šalies gynybai, mat poreikis dabar tam tikrai jaučiamas.

TV3 nuotr.

„Europos Centrinis Bankas kovojo su defliacija, po to – su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Europos Centrinis Bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasekmė – bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai, gavo trilijonus perteklinių rezervų, už kuriuos dabar Europos Centrinis Bankas kažkodėl nori mokėti teigiamas palūkanas. Ši dalis yra tikrai neteisinga. Už tai tikrai neturėtų būti gaunami šimtai milijardų, kaip kad įvertino Europa. Tuo metu, kai vyksta karas, ir žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, staiga kažkuri grupė pradeda gauti pinigus iš dangaus“, – savo nuomone laidoje dalijosi ekonomistas.

Kritikos ekonomistas negailėjo ir patiems bankams.

„Jei būtų sąžiningi, bankai suvoktų, kad jei didėja palūkanos už paskolas, tai, būkite mieli, tuomet mokėkite palūkanas ir už indėlius. Tačiau bankai galvoja, kad kaip nors praslys“, – sakė jis.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

– Kas, jūsų nuomone, kaltas dėl didelių elektros kainų – karas Ukrainoje ar dar kažkas?

– Karas Ukrainoje yra viena trečioji problemos. Niekas neneigia, kad V. Putinas, jo agresija sujaukė energijos rinką pasaulyje ir ypač Europoje, bet problema, ką jau kelerius metus šneku, europiniai algoritmai, liberalizacija su visokiais mažmeniniais perlais yra papildomi veiksniai, kurie sustiprino V. Putino efektą. Viskas mūsų rankose. Ši problema Europos politikų buvo baisiai pražiūrėta. Dujų kainos pradėjo augti lygiai prieš metus, kai dar iki karo buvo beveik pusė metų. Jau tada ir aš, ir kiti ekonomistai sakėme, kad Europa išsimuš dantis su savo algoritmais, kurie nustato elektros kainas pagal brangiausio ribinio gamintojo principą. Tam reikia visai kitų algoritmų ir principo, kad visi gautų vidutinę kainą, atspindinčią jų išlaidas, kapitalo normalią grąžą. Tada nebūtų kilusi didžiulė ši krizė, kuri baigiasi tuo, kad stoja pramonė, žmonės pakraupę nuo didelių sąskaitų. Tai buvo politikų rankose, mes sakėme, metus niekas nieko nedarė. Dabar, kai visiems akivaizdu, kad rimta problema, bando paskubomis kažką daryti. Europos Komisija (EK), kuri atsakinga už liberalią reformą, permeta atsakomybes atskiroms šalims.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Sakėte, kad V. Putinas – viena trečioji problemos, o kas kitos dvi trečiosios?

– Yra du liberalizavimai – didmeninis, kuris veikia pagal ribinio brangiausio gamintojo principą, ir mažmeninis, kuris žmonėms primeta problemą rinktis tiekėjus, žiūrėti, ar jie bankrutuos, ar ne, derinti planus.

– Ką dabar daryti? Rinka jau liberalizuojama, vartotojai išsibarstė pas atskirus tiekėjus.

– Reikia arba iš naujo pergalvoti iš pagrindų, aišku, nėra laiko, arba apeiti algoritmus aplink.

– Ekonomikos ministras Dainius Kreivys sako, kad negali pažadėti nieko iki savaitės galo, bet vartotojui kilovatvalandės kaina bus 24–28 centai. Ar tai būtų labai prastai?

– 24 centai nebūtų labai traumuojantis dalykas nei žmonėms, nei verslams. Įdomu, kokiais ištekliais pasiekti tai, kai rinkoje formuojasi 50–60 centų. 10 centų už kilovatvalandę subsidija kainuotų 2 proc. BVP. Tai labai rimti skaičiai. Nekalbu apie šilumą...

– Atrodo, kad šalies gynybai gali būti mažiau skiriama nei elektros kainoms kompensuoti.

– Taip. 10 centų už kilovatvalandę yra visas gynybos biudžetas. Valdžia lįs į deficitą.

– Ar Vokietijos dosniai remiama visuomenė neišbalansuos situacijos Europoje?

– Gelbėjimas pavieniui vyksta kuris laikas ir pavasarį ispanai su portugalais priėmė panašius sprendimus, apeidinėjo kvailą algoritmą, subsidijuodami dujų kainas. Bėda, kad EK palaikė viską, o gelbėjimasis vyksta pavieniui. Rizikuojame rinkos fragmentacija, rizikuojame, nes valstybės turi skirtingo gylio kišenes.

– Kodėl Vokietija plačiai atveria kišenes?

– Vokietija – pramonės šalis. Ten energija labai svarbi, daug sunkiosios, chemijos pramonės. Lietuvoje nėra tokių sunkių industrijų, „Achema“ nebedirba. Praleido Lietuvos politikai metus nuo rimto signalo, kuris turėjo priversti reaguoti nelaukiant karo. Net prasidėjus karui ilgai buvo delsta.

– O kodėl?

– Nes yra inercija. Pradžioje matėme, kad politikai ginė algoritmus, liberalizaciją. Jie negalėjo imtis veiksmų, nes buvo įsitikinę, kad viskas gerai veikė. Tačiau dabar Vyriausybės vadovai nebelaukia ministrų postringavimų ir pradėjo kvestionuoti modelį.

– Ar viršpelnio dalijimosi modelis mums būtų naudingas?

– Problema, kad 99 proc. politikų nežino, kas tas viršpelnis. Tai grąža, kuri viršija alternatyvias sąnaudas – vidutinius kaštus ir normalų pelno lygį.

– Ką mums reikštų derėtis su švedais dėl viršpelnio?

– Švedija abstrakti sąvoka. Viršpelnius gauna konkrečios įmonės: valstybinės, iš dalies valstybinės ir privačios. Prasidės rimtas cypimas, kai iš ko nors peš plunksnas. Klausimas, kaip sukurti mechanizmą, apimant teisnius aspektus. Pamatysime, kuo tai baigsis, nes tai nebus lengvas procesas.

Pasak ekonomisto, iki pradedant smarkiai brangti ištekliams bei kylant karui gana ilgai vidutinės realios gyventojų pajamos didėjo, tad jie turėtų nusiteikti ir pasiruošti sudėtingesniems laikams.

„Žmonės turėtų formuotis adekvačius lūkesčius, kad gali ateiti blogi laikai, ypač kai tai siejasi su tokias sunkiai prognozuojamais dalykais kaip karai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Kuodis.

Ateityje gali būti blogiau. Galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė.

Jis neatmetė, kad ateityje ekonominė padėtis gali prastėti, ir kritikavo Lietuvoje bei kitose Europos šalyse priimtus sprendimus subsidijomis ir išmokomis amortizuoti šiuo metu kylančius „laikinus sunkumus“, tokius kaip rekordiškai brangūs energijos ištekliai. R. Kuodžio teigimu, dabar jų brangimui švelninti skiriamas išlaidas ilgainiui vis vien turės grąžinti mokesčių mokėtojai.

„Ateityje gali būti blogiau. Todėl, jei turi resursų ir ūpo pakelti laikinus sunkumus kaip energijos kainos, galbūt neverta vis nuspirti problemos į ateitį, ką nemažai Europos valstybių padarė. Suslepiant didesnes energijos kainas kažkur „po kilimu“, užskolinant kažkokius „Igničius“ milijardinėmis sumomis. Visai tai reikės mums apmokėti. Klausimas, ar apmokėjimo metu neturėsime kažkokių kitų didelių problemų, kur tas apmokėjimas gerokai apsunkins situaciją, lyginant su dabartimi“, – svarstė ekonomistas.

„Siūliau valdžiai mažiau žaisti subsidijas ir panašius dalykus ir praryti šitą dalyką, gal ir sunkiau. Nes ateitis gali būti dar blogesnė“, – tęsė jis.

R. Kuodis pastebėjo, kad infliacijos, brangstančio kuro, galimai mažėjančios gyventojų perkamosios galios ir panašios problemos yra veikiau psichologinės, o ne realiai ekonominės. Anot jo, Lietuvoje kylantys sunkumai neatrodo reikšmingi, lyginant su tuo, ką tenka patirti ukrainiečiams arba kokiomis sąlygomis teko gyventi Lietuvai vos tapus nepriklausoma.

„Aš problemas iškart lyginu su ukrainiečių padėtimi, su krentančiomis bombomis ant tavo galvos, ir tos problemos neatrodo tokios didelės. Senesnės kartos (kurios prisimena Sąjūdžio laikus, blokadas, karšto vandens nebuvimą ir t. t.) žymiai lengviau pergyvena šiuos sunkumus. Jaunosios kartos dažnai yra pripratusios sėdėti ant sėdmaišių, patogiai su latte kava rankose. Jiems, kaip viena socialinė reklama rodė, per daug įsipilto į kavą cukraus tampa tragedija, kuri kartais nuveda į savižudybę“, – kalbėjo R. Kuodis.

Jis įsitikinęs, kad ištverti blogesnį ekonominį laikotarpį galima ir be valstybės pagalbos – nusiteikus ir suvokus, kad padėtis galėjo būti dar blogesnė.

„Tai emocinio kapitalo klausimas – kaip smegenyse suvaldai šituos dalykus. Suprantu, kad daug žmonių gali sunkiai šituos dalykus pakęsti. Bet supraskim, kad čia tikrai nėra blogiausia, kas galėjo nutikti. Galėjom tiesiogiai būti kare ir tada šiek tiek brangesnis benzinas būtų atrodęs kaip visiškas niekas“, – teigė R. Kuodis.

„Jeigu centriniai bankai būtų tokie visagaliai, tai būtų daug ką išsprendę, bet kadangi jie tokie nėra, tai mes ir matome, kad infliacija arba per maža, nepriklausomai nuo jų, arba per didelė, nepriklausomai nuo jų. Bet ta iliuzija viešoje erdvėje išsilaiko, o ją ir patys centriniai bankai propaguoja, kad jie kažkokie planetos valdovai. Nieko panašaus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Kuodis.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Europos centrinio banko (ECB) svarstymai apie palūkanų normų didinimą verslui nėra svarbūs, kadangi įmonės, svarstant apie investavimo galimybes, daug didesnę svarbą skiria pelno galimybėms, o ne kapitalo kainai.

„Nieko ypatingo jie padaryti negali. Juolab kad kilnojimas 25 ar 50 bazinių punktų iš esmės nieko nekeičia. Firmos į tai menkai kreipia dėmesį investuodamos. Jos daugiau kreipia dėmesį į paklausos perspektyvas“, – tikino šalies centrinio banko valdybos narys.

Ekonomisto nuomone, pinigų politikos pokyčiai kažkiek įtakos gali turėti tik tiems asmenims, kurie turi paskolas kintančiomis palūkanų normomis.

„Namų ūkiams šitie dalykai šiek tiek svarbesni. Ypač tiems, kurie paskolas pasiėmė su plaukiojančiomis palūkanomis. Tai natūralu, kad tam reikės papildomų keliasdešimt eurų tų paskolų aptarnavimui“, – tikino R. Kuodis.

R. Kuodis / G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad apie galimą palūkanų normų didinimą praėjusį trečiadienį užsiminė ECB vadovė Christine Lagarde. Kalbėdama Liublianoje ji nurodė, kad ECB turėtų trečio ketvirčio pradžioje nutraukti savo obligacijų supirkimo programą ir tada po kelių savaičių galėtų pakelti palūkanų normas.

Infliacija euro zonoje balandį buvo rekordiškai didelė ir sudarė 7,5 proc. Ji gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą. Dėl šios priežasties bankas pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo raginimų pasekti savo kolegų užsienyje pavyzdžiu ir pakelti palūkanų normas, kad galėtų suvaldyti kainų augimą.

Balandžio viduryje vykusiame posėdyje ECB Valdančioji taryba nusprendė, kad po jos paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina vertinimą, jog trečią ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP).

Pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir Valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo, pažymi ECB.

Kaip ir prognozuota tuomet, paskutinio Valdančiosios tarybos posėdžio metu ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.

Balandį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį, gegužę – už 30 mlrd. eurų per mėnesį, o birželį – už 20 mlrd. eurų per mėnesį.

Kaip pažymi ECB, bet kokie pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi laipsniškai.

Bet koks palūkanų normų kėlimas ECB būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį. Dabar palūkanų normos yra istorinėse žemumose.

Artimiausi banko valdančiosios tarybos posėdžiai numatomi birželio 9 d. ir liepos 21 d.

Apie tai, kam reikalingi šie Rusijos žaidimai, LNK eteryje pasakojo ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. 

„Na, čia žaidimas yra daug gilesnis nei daugumai atrodo. Šita rublių problema yra susijusi su tuo, kad Rusijai yra uždėtos sankcijos prekėms, t. y. kompanijos negali eksportuoti į Rusiją prekių, gyvybiškai būtinų Rusijai: komplektuojančių detalių, atsarginių dalių, medienos, pakuočių ir t. t. Kaip dabar Putinui pramušti šitą skylę? Jis sugalvojo planą, pakankamai išradingą – padaryti tokį trikampį, kad, pavyzdžiui, vokiečių kompanijos dabar būtų priverstos siųsti savo prekes į Rusiją tam, kad gauti rublių, tada tuos rublius perduotų energetikams, kad jie nupirktų dujas. Vakarai padarė genealų dalyką – užšaldė Rusijos centrinio banko lėšas. Centrinio banko užsienio rezervai laikomi užsienio valiutom – natūralu. Kad nebūtų tokio dalyko, kad kažkas sumokės eurais ar doleriais už energetinius išteklius ir jie bus užšaldyti, tam reikia padaryti taip, kad būtų atsiskaitoma valiuta, kuri funkcionuoja Rusijos viduje – būtent rublis. Tai yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl šitas išradingas, susuktas žaidimas yra daromas“, – teigė ekonomistas.

Šiame politiniame žaidime kažkuriai pusei reikės nusileisti. Tikėtina, kad tai bus Vokietija.

Silpnoji pusė bus ta, kuri sumirksės. Karas yra lošimų teorija, o tai yra matematika ir be jos sunku laimėti karą.

„Silpnoji pusė bus ta, kuri sumirksės. Karas yra lošimų teorija, o tai yra matematika ir be jos sunku laimėti karą. Dabar vyksta lenktynės kakta į kaktą ir Vakarai neturėtų sumirksėti, bet gali sumirksėti, nes vokiečiai sakys „mes negaunam dujų, mums šalta, leiskit eksportuot prekes už tuos pačius rublius“. Šitas žaidimas, turbūt, yra noras išbandyt Vokietijos tvirtybę, o vokiečiai, kaip žinome, yra silpnoji grandis Europoje: dėl įvairių priežasčių jie yra sušrioderėję – pripratę prie patogaus gyvenimo. Ukrainos skausmai jiems nėra dideli skausmai, jie nori, kad ir toliau viskas vyktų, suktųsi ir tie visi bizniukai su Rusija vyktų. Vokiečiai dar yra silpni tuo, kad ten 40 proc. visos energetikos yra iš Rusijos. Jie išvis neturi suskystintų dujų terminalų, tai jie, net ir norėdami, negali atsivežti iš, pvz., JAV. Tai jie yra ta mūsų silpnoji grandis, per kurią rusai ir bandys žaisti“, – sakė R. Kuodis.

Vokietija nėra vienintelė Europos šalis, nepasirengusi atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

„Akivaizdu – kažkokia strategija, tai nėra planas. Negali pasakyti, kad per naktį užsuksiu viską, nes tada užsuksi savo ekonomiką, bet, greičiausiai, tas ir bus tam tikru mastu. Jau vakar vokiečiai su austrais pradėjo galvoti, ką daryti, jeigu nebus tų dujų. Jie turi pasidarę planą, ką aš siūliau energetikos ministrui dar gruodį, pasakyti, kas gaus dujas, jeigu jų trūks. Ar gaus „Achema“, ar gaus chemijos pramonė, pavyzdžiui, Vokietijoje didelė chemijos pramonė azotines ir neorganines trąšas gamina iš tų dujų, tai jiems jų reikia daug. Suprantu, kad kai reiks rinktis tarp šiltų namų ir pagamintų trąšų, tas pasirinkimas nebus patogus vokiečių pramonei, bet ką darysi“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Kuodis / I. Gelūno / BNS nuotr.

Visai neseniai R. Kuodis „Facebook“ patalpino įrašą, peikiantį Lietuvos aplinkos ir susisiekimo ministrus, kurie paskelbė apie leistino greičio didinimą kelyje Vilnius–Kaunas. 

„Aš galiu tą pakartot visiems žiūrovams – tai kenkia mūsų ekonomikai, todėl, kad sutaupytas laikas, kurį mes gauname didindami greitį – kelis kartus mažiau vertas negu sudeginti degalai. Šitie pinigai iškeliauja mordorui, nelieka Lietuvos ekonomikai. Aplinkos ministras daug mėgsta postringaut apie CO2, šiltnamio dujas ir visą kitą, čia irgi tiesiogiai su tuo susiję. O Ukraina, aš maniau, bus paskutinis lašas, kuris perlauš kupranugarį – nė velnio, pasirodo, ministrai stoiškai stovi ir šeria mordorą. Nesuprantu, kam to reikia, ypač dabartinėj situacijoj. Daug kas sako: „ai, tai čia dabar „Orlen“ mažai importuoja naftos iš Rusijos“, tai esmė yra ne importavime, o vartojime, nes, jeigu tu vartoji arabišką naftą, tu atlaisvini galimybę eksportuoti rusišką naftą, ką, beje, indai ir daro – supirkinėja rusišką naftą su didele nuolaida, indai, kaip žinom, nebalsavo Jungtinėse Tautose už tą rezoliuciją. Mums reikia pasistengti vartoti kuo mažiau šitų dalykų. Aš su Europos Komisija kalbėjau apie laipsnių mažinimą kambariuose nuo kito sezono, nes tai irgi labai svarbu. Na, sako, ką darysi, reikės – žmonės užsidės megztukus, pavaikščios prie aštuoniolikos, o ne prie 22, o tai turi milžinišką įtaką energijos suvartojimui“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Važinėjant greičiau sutaupyti nepavyks, nes atlyginimai Lietuvoje nėra tokie dideli.

„Tu greičiau važiuoji – tu daugiau sudegini kuro, bet sutaupai kažkiek minučių, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Kauno sutaupysi penkias minutes, tai aš žinau, kiek vertos tos penkios minutės pagal mūsų algas. Tos algos yra ganėtinai mažos, kad mums apsimokėtų lakstyti, todėl mums geriausia rinktis optimalų, kuro suvartojimo prasme, greitį: 90, 95, bet tikrai ne 130 ir ne 139, ką dar mūsų vairuotojai mėgsta padaryt, nes čia tipo paklaida“, – šypsojosi R. Kuodis.

Lietuva taip pat importuoja nemažai dujų iš Rusijos, tačiau R. Kuodis teigia jau metų metus kovojantis, kad tai pasikeistų.

„Vilnius dar sėdi ant dujų adatos – po tiek metų kovos už namų apšiltinimą, už tai, kad nenaudotume tų dujų, pereitume prie biokuro, tai yra maži darbai, kurie turi milžinišką reikšmę tai pačiai Ukrainai, nes mes tiesiog šeriam tą režimą, žinom puikiai, kiek šeriam, kur šeriam ir tai yra milžiniški pinigai“, – sakė R. Kuodis.

Lietuva ganėtinai garsiai kalba apie tai, kad mes esame nepriklausomi nuo rusiškos energetikos ir siekiame dar didesnės nepriklausomybės, tačiau „namų darbus“ reikėjo atlikti daug anksčiau.

„Mes neturim tos tikrosios priklausomybės, kuri yra pamatinis problemos sprendimas – jei tau nereikia dujų, tai jų ir neturėk. Tikrai nereikia kiaurų namų šildyti dujom, nes tai – absurdas, kad ir kaip bežiūrėsi. Jeigu mes turėtume sunkiosios pramonės, reikėtų aukšto kaloringumo energijos – būtų kitas reikalas. Nieko panašaus mes neturim, išskyrus vieną „Achemą“, todėl mes galim iš pamatų išspręst tuos klausimus ir tada mums visiškai nebus įdomu, kiek kainuoja dujos, nes dabar vilniečių, turbūt, neguodžia tas faktas, kad turim terminalą, jie keikia valdžią, todėl, kad pas juos sąskaitos šimtinėmis eina. Taip yra todėl, kad neišsprendėm pamatinių namų darbų. Tikiuosi, kad šitos pamokos liks visiems laikams Lietuvos politikoj, nes tas atsainumas brangiai mums kainuoja“, – konstatavo ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viešojoje erdvėje matome, kaip Rusijoje užsidaro parduotuvės, žmonės prekybos centruose kovoja dėl cukraus.

„Šiuolaikinės ekonomikos skiriasi nuo to, kad buvo prieš II pasaulinį karą, kai pasigavai kiaulę, paskerdei ir pavalgei. Šiuolaikinės ekonomikos yra sudėtingos: joms reikia pakuočių, sudėtingų mechanizmų, atsarginių dalių, tai kas iš to, kad tu pavogsi lėktuvus iš Vakarų, jeigu jiems reikia detalių. Matom, Rusijoje pradeda trūkti paprasto rašomojo popieriaus, mikroschemų jie neturi – melavo V. Putinui uždėdami savo lipdukus ant importinių mikroschemų ir sakydami, kad čia mūsų, tarybinės. Be šitų dalykų, kuriems uždėtas embargas, mėnesių klausimas, kada pradės stoti įrengimai dėl to, kad jie suges ir nebus, kaip jų pataisyt, nes nebus tų atsarginių detalių. Jie nenumirs badu, bet grįš į santykinį akmens amžių, jeigu Vakarų sankcijos išsilaikys tokios, kokios yra dabar“, – teigė R. Kuodis.

Jie nenumirs badu, bet grįš į santykinį akmens amžių, jeigu Vakarų sankcijos išsilaikys tokios, kokios yra dabar.

Daug kas kritikuoja sankcijas sakydami, kad jos nepakankamos ir, kad Ukraina neturi laiko laukti pusę metų, kol miestai lyginami su žeme, o žmonės žudomi. 

„Sankcijos būtų suveikę greičiau, jeigu būtų politikai žinoję apie tokį sprendimą kaip Norhauzo klubas, apie jį daug kartų pasakojau, t. y. sprendimas, kad gėrio klubas uždeda sankcijas ir tiems, kurie sėdi ant tvoros ir žaidžia oportunizmą. Jeigu sankcijos būtų įvestos ir Indijai, Kinijai, tuomet gėrio klubas būtų visi prieš vieną. Dabar mes turim kažką panašaus ne dėl politikų ryžtingumo, bet dėl to, kad visuomenės konsolidavosi – pradėjo bausti „Decatlon“, „Nestle“ ir visus kitus, o jie jau pradėjo galvoti: gal neapsimoka ten likti. Tas sukūrė tokį domino efektą“, – aiškino R. Kuodis.

Anot ekonomisto, lietuviams reikėtų mažiau jaudintis dėl kuro kainų, o labiau džiaugtis, kad gyvename taikioje šalyje ir mūsų gyvybei negresia pavojus.

„Aš nenoriu kalbėti apie Lietuvą šitame kontekste, nes man tai atrodo šventvagiška palyginus su tais skausmais, kuriuos patiria Ukraina, bet, jeigu norit skaičių: nafta turėjo pabrangti iki 170 dolerių už barelį tam, kad visiškai eliminuoti rusišką naftą iš tarptautinio žaidimo. Svarbiausia, kad bombos nekrenta ant galvos – mes esam laimingi kaip nežinau kas. Brangesnio kuro problemų išvengti galima mažinant greitį, persėdant ant dviračio, bent jau kol Ukraina laimės“, – sakė R. Kuodis.