„Sulaikyti nepavyko“, – Eltai trečiadienio rytą teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kaip skelbta, apie 22 val. Vilniuje, Antakalnio seniūnijoje, Žuvėdrų gatvėje, nenustatyti asmenys užpuolė ir sumušė į namo kiemą automobiliu atvykusį 44 metų L. Volkovą.

Po suteiktos medicinos pagalbos nukentėjusysis gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaip socialiniame tinkle „X“ teigia buvusi A. Navalno atstovė Kira Jarmyš, incidentas įvyko šalia L. Volkovo namų.

Pasak jos, nežinomi asmenys plaktuku išdaužė automobilio langą ir pripurškę akis ašarinių dujų L. Volkovą sumušė. Dėl patirtų sužalojimų opozicionierius išvežtas į ligoninę.

Įvykio vietoje dirbo gausios policijos pajėgos.

L. Volkovas yra neseniai kalėjime mirusio žymaus Kremliaus kritiko ir kovotojo su V. Putino režimo korupcija bendražygis. Jis iš Rusijos pasitraukė kilus arešto grėsmei. Šiuo metu L. Volkovas gyvena Lietuvoje.

Taip pat dėl įvykio bus pradėtas tarnybinis patikrinimas, BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

„Bus tiriama, ar teisėtai buvo panaudotas tarnybinis ginklas“, – antradienio vakarą sakė policijos atstovė.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad policijai panaudojus tarnybinį ginklą, dėl šio veiksmo teisėtumo visuomet atliekamas tyrimas.

„Pirminiais duomenimis, agresyvi moteris puolė medikus, puolė ir pareigūnus su peiliu, buvo panaudotas ginklas ir ji buvo nušauta“, – anksčiau sakė policijos atstovas.

Bus tiriama, ar teisėtai buvo panaudotas tarnybinis ginklas.

Kaip BNS informavo Greitosios medicinos pagalbos Vilniaus filialo atstovai, 12.24 val. gautas iškvietimas į Baraškų kaimą Juodšilių seniūnijoje, informuota, kad apie 50-ies metų moteriai sutriko sveikata.

Į įvykio vietą taip pat iškviesti policijos pareigūnai, jie atvyko pirmiau, nei medikai.

Vilniaus apskrities policijos atstovė nurodė, kad 1972-aisiais gimusi moteris buvo agresyvi, kastuvu apdaužė medikų automobilį.

„Paskui ji užsibarikadavo namuose, ten pasiėmė peilį ir su puolė greitosios pagalbos medikus ir policininką“, – BNS nurodė ji.

Pasak policijos atstovės, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, taip pat elektrošoko prietaisą „Taser“, tačiau galiausiai jiems teko panaudoti tarnybinį ginklą. Elektrošokas buvo panaudotas keturis kartus, tačiau tai nesustabdė agresyvios moters.

„Buvo keli šūviai – į koją, ranką ir kitas lemiamas“, – sakė J. Samorokovskaja. Pirminiais duomenimis, iš viso buvo iššauti penki šūviai.

BNS duomenimis, moteris peiliu į koją sužeidė ne tą pareigūną, kuris į ją šaudė.

Po pranešimo apie agresyvią moterį į įvykio vietą buvo sutelktos gausesnės nei per įprastinį įvykį policijos pajėgos.

Kas išprovokavo moters elgesį kol kas nėra žinoma, įvykis tiriamas.

Plačiau apie tai papasakojo policijos atstovas Ramūnas Matonis.

– Sukčiavimo schemos keičiasi, bet tam tikri dalykai išlieka tokie patys. Dažniausiai sukčiai taikosi į tas jautriausias situacijas, į jautriausius visuomenės atstovus, ar tai tiesa?

– Gal ir nevisiškai teisinga pasakyti, kad tos schemos labai keičiasi. Jos yra vienodos, keičiasi tik taktika. Kai pradedame kalbėti apie vienas taktikas, sukčiai jas palieka ir eina prie kitų, vėliau sugrįžta prie senų. Artėjant šventiniam laikotarpiui, žmonės tikrai gauna daug visokių skelbimų, nuolaidų, ypatingų bei stebuklingų pasiūlymų. Tikrai nemaža jų dalis gali būti apgaulinga. Sukčiai gali naudotis įvairiausiomis „Juodojo penktadienio“ bei Kalėdų nuolaidomis. Reikėtų labai atsargiai vertinti visus gaunamus pasiūlymus, reklamas socialiniuose tinkluose. Dažnai tos reklamos nuveda į apgaulingus puslapius. Kai paprašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis netikrose svetainėse, tai žmonės dažniausiai praranda savo pinigus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį? Kaip atpažinti sukčių?

– Svarbiausia yra nesusigundyti tais išmestais pasiūlymais, nuolaidomis, nuorodomis. Labai svarbu nespausti gaunamų nuorodų. Jei domina kažkokia internetinė parduotuvė ar įmonė, tai geriau tiesiog naršyklėje suvesti tos įmonės pavadinimą, įeiti į oficialų įmonės puslapį ir ten ieškoti savo pirkinių. Dabar paplito toks būdas, kai neva tavo „Facebook“ draugas atsiunčia nuorodą su ypatingu pasiūlymu. Atrodo, kad tai tikrai patikima, nes gauni iš savo draugo. Tačiau tas draugas iš tiesų nieko apie tai net nežino. Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Ar policija sulaukia daug tokių pranešimų?

–Tikrai sulaukia nemažai. Pranešimų daugėja. Po pandemijos kasmet fiksuojame apie 20 proc. augimą.

– Ar pavyksta išsiaiškinti?

– Kasmet ištiriame apie 35 proc. sukčiavimo atvejų.

Lietuvos policija kartu su Lietuvos banko asociacija pradėjo informacinę kampaniją „Atpažink ir apsisaugok“.

Plačiau apie kampaniją papasakojo Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Labai svarbu nespausti jokių gaunamų nuorodų, o prekių ieškoti tik oficialiuose įmonių puslapiuose.

– Koks pagrindinis šios kampanijos tikslas?

– Siekiame nuolatos informuoti visuomenę apie naujai atsirandančius sukčiavimo būdus. Norime, kad žmonės būtų pasiruošę ir žinotų, kaip atpažinti sukčiavimą. Šia kampanija kviečiame žmones papildomai atkreipti dėmesį į galimus sukčiavimo atvejus bei dalintis šia informacija su vyresnio amžiaus artimaisiais, draugais, kad visi būtume saugesni. Taip pat kviečiame žmones dalintis savo istorijomis, kurias mes patalpinsime svetainėje atpažinksukčių.lt Kad visi galėtų matyti tuos atsinaujinančius būdus. Visai neseniai pastebėjome, kad sukčiai įsisuko į tokias svetaines kaip „airbnb“ ar „booking“, kur žmonės įsigyja nuomos paslaugas. Sukčiai išveda žmones iš tos platformos sakydami, kad pinigus reikia mokėti kažkur kitur, o ne tos platformos ribose. Yra tikimybė, kad žmogus praras pinigus. Per šių metų 9 mėn. sukčiai išviliojo apie 7,5 mln. eurų iš Lietuvos gyventojų ir verslo. Pernai per visus metus buvo išvilioti 12 mln. eurų. Galime pasidžiaugti, kad šiemet bankams pavyko sustabdyti 5,2 mln. eurų ir gražinti juos gyventojams. Kuo greičiau žmogus praneša savo kredito įstaigai apie tai, kad galimai įvyko sukčiavimas, tuo didesnė galimybė tas lėšas atgauti.

– Jei kyla įtarimas, kad tai buvo sukčiaus klasta, tai pirmiausiai reikėtų skambinti savo bankui?

– Pirmas žingsnis – skambinti savo bankui, o tada – policijai.

– Kaip atpažinti sukčių ir kaip nuo jo apsisaugoti?

– Niekam neatiduoti savo prisijungimo duomenų. Sukčiai nori tų duomenų, kuriais pasinaudoję gali pavogti pinigus iš sąskaitos. Jei kažkas jūsų prašo duomenų, tai turite jokiu būdu to nedaryti. Jei kyla abejonių, reikia pačiam kreiptis į įmonę, kuri jums siunčia elektroninį laišką ar mokėjimo pavedimą ir pasitikrinti, ar tikrai čia tas pavedimas tikras.

– Iš esmės turbūt kažkuo labai nesiskiria, ypač nuo vakar dienos, nes, vėlgi, gavo dauguma įstaigų nakties metu nuo 2 iki 3 val. Ir visi atėjo į darbą, pradėjo pranešinėti policijai. Tai šiai minutei mes turime virš 1 tūkst. pranešimų apie galimus tokius grasinimus. Tačiau, kas šiandien pasikeitė – tai iš esmės mes atnaujinome rekomendacijas, nes atliekant tyrimą, surinkus pakankamai duomenų, nematome jokios realios grėsmės. Todėl yra atnaujintos rekomendacijos ir tikrai nesiūlome nutraukinėti veiklos, evakuoti žmonių, o tiesiog siūlome, pavadinkim, karštąja linija su specialiu policijos telefonu, pasiskambinti, pasikonsultuoti ir gauti tolimesnius nurodymus.

– Bet tas telefonas net nėra 112. Kas įvyko vakar, visa šita sistema, galima sakyti, nustojo veikti, kai reikėjo pagalbos tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų jos reikia, kai, pavyzdžiui, patenka į kokią nors nelaimę. Dabar yra visiškai kitas telefono numeris, kuriuo reikia skambinti.

– Taip, tai būtent tam ir yra paskirtas kitas telefono numeris, kad nebūtų „užlaužiamas“ Bendrasis pagalbos centras ir kad žmonės, kuriems reikia realios pagalbos čia ir dabar, galėtų greitai ir operatyviai prisiskambinti ir gauti pagalbą. Tai telefonas yra kitas. Ten mūsų konsultantai pakonsultuoja žmones. Matome, kad viskas neblogai veikia ir policija gali dirbti savo darbą, ir priiminėti tikrus pagalbos skambučius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet nepaisant to, kad jūs jau vakar atnaujinote rekomendacijas, mes jau turime įvairių pranešimų iš šalies mokyklų, kurios sako, kad jos priėmė sprendimus paleisti vaikus nuo pat ryto, nes šįkart grasinime buvo nurodytas rytinis laikas, kada neva tie netikri sprogmenys turėtų detonuoti. Tai žiūriu, kad mokyklos, vis dėlto, nesureagavo į tas rekomendacijas.

– Aš, manau, kad tiesiog tos rekomendacijos buvo paruoštos vakar vakare, perduotos savivaldybėms, jos turbūt nepasiekė iš pat ryto mokyklų. Mokyklos administracijos priėmė vienokius ar kitokius sprendimus, ne visur administracijos priėmė tokius sprendimus, kai kur juos priėmė ir savivaldybės, merai. Tai, vėlgi, aš labai tikiuosi, kad jie dabar gavę tas rekomendacijas, kurios dabar yra viešai visur paskelbtos, įsivertins tuos sprendimus savo ir tikrai nedarys tokių dalykų, kad siųsti vaikus savaitei į nuotolį. Aš, manau, tikrai, mes galim pabrėžti, kad jokios realios grėsmės šiuo metu nematome. Mes toliau nuolat stebime situaciją ir jeigu tiktai nors minimali grėsmė įstaigoms, organizacijoms, ypač mokykloms ar darželiams bus, tai tikrai bus tos rekomendacijos atnaujintos.

Mažiau panikos, mažiau sąmyšio ir visi galės ramiai ir įprastai vykdyti savo numatytas veikas.

– Bet tai yra toks labai jautrus klausimas, kai tėvai galvoja apie savo vaikus. Kaip žinoti, kada grėsmė yra reali? Niekas nenori turėti net mažiausios rizikos dėl savo vaikų.

– Aš siūlau pasitikėti valstybe, valstybės institucijomis, tame tarpe ir policija. Ir jeigu mes sakome, kad tokios grėsmės nėra šiuo metu, tai mes tikrai labai atsakingai tai skelbiame ir atsakingai patikriname tą informaciją. Aišku, vėlgi, jeigu savivaldybės ar mokyklos priims kitokį sprendimą, tokia yra jų teisė. Čia nėra kažkokie privalomi nurodymai, čia yra tik rekomendacinio pobūdžio informacija. Tačiau visgi siūlome vadovautis ja. Taip bus mažiau panikos, mažiau sąmyšio ir visi galės ramiai ir įprastai vykdyti savo numatytas veikas.

– Kokių jūs turite įrodymų dabar, kad ta grėsmė nėra reali, kad tai yra tiktai informacinė ataka?

– Na, tyrimo rezultatų paskleisti viešai aš kol kas negaliu. Bet tyrimas vyksta intensyviai, yra keičiamasi informacija su kitomis Europos šalimis, įsijungęs ir Europolas. Latvijos policija, pavyzdžiui, jau prieš dvi dienas priėmė tokį sprendimą, kad jie įsivertino visas rizikas ir vertina tai kaip spaminius laiškus, nekreipia išvis jokio dėmesio. Mes reaguojame šiek tiek rimčiau, pavadinkime. Tačiau lygiai taip pat, kaip latviai, nematom tame kažkokios rizikos ir tikrai siūlome žmonėms nepanikuoti.

– Kokios buvo šios Kalėdos policijos pareigūnų akimis?

– Turbūt jau tradicija tampa, kad šventės nebūna labai lengvos. Ir tų įvykių visuomet šiek tiek daugiau. Ne išimtis ir šios Kalėdos. Įvykių suvestines matėme dvigubai ilgesnes nei įprastai. Ir iškvietimų pareigūnams tikrai netrūko. Gal tai nebuvo labai tragiškos šventės, bet nestigo įvykių, kur buvo žalojami žmonės ar susižalojo patys.

–  Kokia pagrindinė tų įvykių priežastis?

– Spėčiau, kad pagrindinė šių įvykių priežastis yra besaikis alkoholio vartojimas. Ir kuo daugiau yra šventinių dienų, išeiginių, tuo daugiau su svaigalais susijusių įvykių. Buvo, kad alkoholis išprovokavo smurtinius atvejus. Stebina faktas, kad žmonės dažnai kenčia ne nuo svetimų žmonių, o nuo savo artimųjų (nuo sutuoktinių, brolių, seserų, kaimynų ir pan.). Dažniausiai visi kartu švenčia, paskui pykstasi, o to pykčio proveržiai virsta smurtiniais veiksmais. Būna, kad griebia tą, kas pasitaikė po ranka: šakutes, peilius, kirvius. Turėjome atvejį, kai sutuoktinis žmoną apipylė verdančiu vandeniu. Manau, alkoholis aptemdo protą žmonėms ir jie daro tokius protu nesuvokiamus dalykus.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ar panašius įvykius fiksuojate ir ne šventiniais savaitgaliais?

– Panašius galbūt įvykius fiksuojame socialinių išmokų dieną. Kurie gyvena vargingiau, gauna išmokas, o tada būna didelės šventės jų namuose. Tuomet ir smurtas artimoje aplinkoje vartojant alkoholį pasitaiko dažniau.

Turėjome atvejį, kai sutuoktinis žmoną apipylė verdančiu vandeniu. Kai alkoholis aptemdo protą, žmonėms daro tokius protu nesuvokiamus dalykus.

– Žvelgiant į įvykių suvestinę, užkliuvo eismo nelaimės, kurias sukėlė neblaivūs vairuotojai. Keleto kraujyje rasta gana didelis kiekis alkoholio. Kuo šie įvykiai išskirtiniai?

– Nežinau, ar jie labai išskirtiniai. Pareigūnai tikrai daug dėmesio skyrė eismo priežiūrai, buvo daug reidų, kurių metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Išgėrusių sustabdyta ir sulaikyta nemažai. Galima sakyti, dešimtimis. Tikėkimės, kad tai padėjo išvengti kažkokių skaudžių pasekmių. Bet fiksuota ir eismo įvykių, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Jeigu ieškotume pozityvo, galime pasidžiaugti, kad per tą šventinį laikotarpį nežuvo nei vienas eismo dalyvis keliuose. Išskyrus vakarykštį įvykį, kuomet krovininis automobilis sužalojo dviratininką. Apskritai vertinant šiuos metus, tai palyginti su pernai, šiemet  buvo 15–20 proc. mažiau žuvusių keliuose.

– Jūsų nuomone, kokios šio skaičiaus mažėjimo priežastys?

– Tikrai policija nenorėtų prisiimti sau visų laurų, kad žmonių keliuose žūsta mažiau. Tai lemia daugelis dalykų: geresni keliai, geresni automobiliai, geresnė infrastruktūra. Nors tų eismo įvykių keliuose skaičius panašus išlieka, skirtumas tas, kad mažiau žūsta žmonių.

– Kur keliaujate?

– Į darbą. Kadangi į gatves išvažiavo policijos troleibusas, sumaniau pasižiūrėti, kaip jis atrodo, pravažiuoti su juo.

– Ar seniai Vilniaus gatvėmis važiuoja šis troleibusas?

– Prieš kelias dienas buvo apklijuotas ir vakar išriedėjo į Vilniaus gatves. Planuojama, kad važiuos trys tokie troleibusai ir kvies jaunimą rinktis policininko profesiją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tai akcija, kad žmonės atkreiptų dėmesį į policininko profesiją?

– Pagrindinis tikslas – jaunimą garsiai pakviesti jungtis į mūsų gretas ir tapti policijos pareigūnais. Tai viena iš daugelio vykdomų priemonių jaunimui pritraukti ir profesijai populiarinti. Tikimės, kad viešuoju transportu važiuojantis jaunimas pastebės, pamatys reklamą, gal ateityje prisijungs prie policijos pareigūnų.

– Kodėl policija ėmėsi tokių neeilinių priemonių? Ar trūksta darbuotojų?

– Šiuo metu tikrai trūksta. Galėtume priimti apie 1,5 tūkst. naujų darbuotojų. Jų ypač trūksta didžiuosiuose miestuose. Vilnius turbūt išsiskiria labiausiai darbuotojų trūkumu. Todėl tokiai reklamai pasirinktas Vilnius, sostinė. Čia viešuoju transportu važiuoja daugiausia žmonių. Tikimės, jie atkreips dėmesį.

– Troleibusas į iškvietimus nereaguoja?

– Ne. Tačiau važiuojant teko pastebėti, kad žiede automobilių vairuotojai šiek tiek pristabdo ir atkreipia dėmesį. Tikimės, gal tai veiks ir prevenciškai, pagerins Vilniaus gatvių saugumą.

– Kaip policija jaučia įsibėgėjusią vasarą ir didesnį atostogautojų antplūdį?

– Kiekvieną vasarą jaučiame tam tikrą pagyvėjimą, ypač vagysčių. Žmonės atsipalaiduoja, pradeda gyventi vasaros nuotaikomis, mažiau rūpinasi turto saugumu ir tuo naudojasi ilgapirščiai. Labiausiai ilgapirščius domina įvairūs sodo nameliuose, sodybose, gyvenamuosiuose namuose lauke palikti įvairūs vertingi daiktai: žoliapjovės, lauko robotai, kepsninės. Žmonės pamiršta šiuos daiktus įnešti į namus ir tuo pasinaudoja ilgapirščiai.

– Kokių nusikaltimų ir nelaimių vasarą sumažėja arba išauga?

– Pagal dabartines tendencijas nusikalstamumas apie 15 proc. padidėjęs. Galima pasidžiaugti, kad nuo kokių 2017 m. jis vis mažėjo, todėl padidėjimas dabar nedramatiškas. Nusikaltimų elektroninėje erdvėje padidėjo ne procentais, o kartais po pandemijos. Išsiskiria sukčiavimas, kurio padaugėjo 50 proc. Daugėja ir viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų. Galima pasidžiaugti, kad mažiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, sveikatos sutrikdymų, mažiau žūsta eismo įvykiuose.

– Kaip keičiasi gyventojų budrumas?

– Vagysčių didėjimą lemia vagystės iš prekybos centrų – padaugėjo 50 proc., iš gyvenamųjų patalpų tik keliais procentais. Keliolika procentų padaugėjo automobilių vagysčių. Vagys nesnaudžia. Žmonės atostogauja, iškeliauja į kurortinius miestus, matome kišenvagių aktyvėjimą. Norime atkreipti atostogautojų dėmesį, kad labiau atkreiptų dėmesį į savo turtą, nenorint susigadinti atostogų nuotaikos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip išvengti vagysčių?

– Labiausiai padeda žmonių budrumas ir neatsipalaidavimas. Vagys pasinaudos neblaiviais, atsipalaidavusiais žmonėmis. Labiau vogs iš be priežiūros daiktus palikusio žmogaus. Būtų geriau išvis nesinešti vertingų daiktų į paplūdimį.

– Ar pastebite kaimynų bendruomeniškumą, pagalbą?

– Džiugu, kad saugios kaimynystės principas veikia vis geriau, ypač gyvenamųjų namų kvartaluose, bendrijose. Žmonės daugiau bendrauja, buriasi į saugios kaimynystės grupes. Vis daugiau žmonių įsirengia vaizdo stebėjimo kamerų, draudžiasi turtą.

– Draudimas ir kameros nepadeda kalbant apie elektroninį sukčiavimą, kuris auga kasdien.

– Palyginti su praeitais metais, padidėjo 45 proc. Kalbame kiekvieną dieną apie tai, rodome, diskutuojame, bet žmonės neįsimena. Dabar trys populiariausios sukčiavimo formos: kai žmonės perka internetu ir perveda pinigus nežinodami kam ir negauna jų arba gauna klastotes; SMS žinutės su nuorodomis, kurias paspaudus paprašoma suvesti e.banko duomenis; skambutis apsimetus banko atstovu, pareigūnu. Saugokite e.banko duomenis, nespauskite siunčiamų nuorodų – tai pagrindinė prevencija.

„Tikiuosi, kad dalyvių bus tiek, kiek praėjusį kartą 2019 metais – 10 tūkst. žmonių. (...) 2019-ieji Vilniuje parodė, kad eitynės be incidentų yra įmanomos, tikiuosi, kad šie metai irgi bus tokie patys“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

Už LGBTIQ žmonių teises rengiamos eitynės vainikuos savaitę truksiantį festivalį, kurio pradžią paskelbs antradienį po sostinę važinėjantis „Vaivorykštės autobusas“.

Juo vyksiantys bendruomenės atstovai aplankys „Baltic Pride“ rėmėjus ir draugus, pavyzdžiui, Norvegijos, Vokietijos ambasadas, Vilniaus savivaldybę.

Tikiuosi, kad dalyvių bus tiek, kiek praėjusį kartą 2019 metais – 10 tūkst. žmonių.

Dešimt muzikinių autobusų

V. Simonko teigimu, Vilniuje, „Kablyje“, visą savaitę vyks įvairūs LGBTIQ bendruomenės renginiai: kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, parodos bei kitos kultūrinės ir edukacinės veiklos.

„Festivalį vainikuos eisena. Su dešimt autobusų važiuosime nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę, pasuksim į J. Tumo-Vaižganto gatvę ir judėsim iki Baltojo tilto. Čia bus įrengta didžiulė scena, kur vyks koncertas“, – pasakojo LGL vadovas.

Kaip sako renginio organizatorius, šių metų „Baltic Pride“ šūkis yra „Eitynės už lygybę ir taiką“.

„Tai bus leitmotyvas, kad mes solidarizuojamės su mūsų kaimynais ir su mūsų LGBT bendruomene Ukrainoje“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Simonko, nors Lietuvoje pastaruoju metu ypač aktualus LGBT bendruomenės partnerystės klausimas, renginio tema turi atitikti ir kitų Baltijos šalių dalyvių interesus.

„Lūkesčiai turi būti suformuoti bendri, kurie tiktų ir mūsų partneriams iš Latvijos ir Estijos“, – sakė LGL vadovas.

Prašymų kitoms akcijoms negauta

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, leidimas šiam renginiui išduotas prieš metus.

„Kol kas prašymų tokiems renginiams, kurie būtų nukreipti prieš eitynes, nesame gavę: nei protestams, nei koncertams, nei renginiams. Bet dar yra nemažai laiko“, – teigė politikas.

„Natūralu, kad kažkokie kiti renginiai mieste gali vykti, bet mes darysime viską, kad tie maršrutai nepersipintų“, – pridūrė jis.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS nurodė, kad pareigūnai šiuo metu stebi elektroninę erdvę, socialinius tinklus, analizuoja kitą informaciją.

„Rengiamas viešosios tvarkos užtikrinimo planas, vyksta dialogas su renginio organizatoriais. Policija pasirengusi užtikrinti viešąją tvarką ir tikisi dalyvių bei žiūrovų supratingumo“, – sakė policijos atstovas.

Pastarąjį kartą Vilniaus centre „Baltic Pride“ vyko 2019 metais, tuomet incidentų policija nefiksavo.