Sugrįžus iš lauko, apsilankius prekybos centre, išlipus iš viešojo transporto, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį – tai pagrindinės situacijos, kai kruopščiai nusiplauti rankas yra ypač svarbu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Ramutė Januškevičienė sako, kad rankų plovimo dažnumas priklauso nuo situacijos, tačiau jas turėtume plauti ne rečiau nei 7–10 kartų per dieną.

Nors dažnai manoma, kad rankas reikia plauti kuo karštesniu vandeniu, R. Januškevičienė paneigia šį mitą. „Rankas reikėtų plauti drungnu vandeniu, jis neturi būti karštas, nes karštas vanduo nuplauna riebalinę plėvelę nuo rankų, kuri taip pat dalinai atlieka mūsų rankų apsauginę funkciją“, – sako vaistininkė.

Reikiamai rankų švarai svarbu naudoti muilą, vaistininkė rekomenduoja rinktis neutralų, o jo forma visiškai nesvarbi, puikiai tinkamas tiek kietas, tiek ir skystas.

Vis dėlto kartais pasitaiko akimirkų, kai galimybės nusiplauti rankas neturime, nors jaučiame, kad derėtų tai padaryti. Vaistininkė tokiu atveju, kai nei dezinfekcinių priemonių, nei vandens su muilu neturite, rekomenduoja pasistengti neliesti paviršių, geriausiai sunerti rankas už nugaros ir kai tik turėsite progą, nusiplauti. Taip pat naudinga turėti rankinėje vienkartinių pirštinių ir tokiomis akimirkomis jas dėvėti.

„Pastebiu, kad dauguma tikrai skiria tinkamą dėmesį rankų higienai, tačiau dar priminčiau, kad plauti rankas reikia iki pat alkūnių. Įsivaizduokite, kad jos visos padengtos purvu, ypatingą dėmesį skirte nykščiams ir toms rankų dalimis, kuriomis viską liečiate“, – pataria „Eurovaistinės“ atstovė.

Rankų plovimo etapai:

– Rankų plaštakas ir riešus sudrėkinkite vandeniu.

– Namuose naudokite kietą ar skystą muilą be antiseptinių priedų.

– Kruopščiai 15-20 sek. rankas muiluokite trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius.

– Muiluotas rankas nuplaukite tekančio vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link.

– Nuplautas rankas nusausinkite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.

– Vandens čiaupą užsukite su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kurią išmeskite į šiukšlių dėžę.

SARS ir COVID-19 epidemijų metu surinkti įrodymai pagrindžia, kad rankų higiena yra labai svarbi siekiant apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus nuo užsikrėtimo.

Rankų plovimas visuomenėje efektyviai saugo ne tik nuo COVID-19 ligos, bet ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų kaip, pavyzdžiui, žarnyno bei oru plintančių infekcijų. Rankas reikėtų plauti su muilu ir tekančiu vandeniu kuo dažniau ir kai rankos yra nešvarios: po kosėjimo ar čiaudėjimo, slaugant sergančius, prieš ruošiant maistą, ruošimo metu ir po to, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, palietus gyvūną ar jo daiktus. Jeigu rankos švarios, dažnam naudojimui rekomenduojamas alkoholinis rankų dezinfekantas, kuris taip pat yra tinkamas, jeigu nėra galimybės nusiplauti rankas.

COVID-19 pandemijos metu rankų higienos įgūdžiai pasikeitė iš esmės. Tačiau labai svarbu nepamiršti šių įgūdžių ir pasibaigus pandemijai ar karantinui. Apie 80 proc. užkrečiamųjų ligų gali plisti per nešvarias mūsų rankas.

Primenama ir dėl per intensyvaus dezinfekcinio skysčio naudojimo pasekmių – juo tepti rankas reikėtų ne daugiau nei du kartus per dieną, kitu atveju rankos taps šiurkščios.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė nustebo sužinojusi, jog daugelis socialiniame tinkle „Facebook“ komentarus palikusių žmonių teigia rankas per dieną plaunantys ir 20, ir net 30 kartų. Vaistininkė sako, kad persistengti nereikėtų, nes sausėja rankos, taip pat nuplaunamas natūralus ant odos esantis apsauginis sluoksnis, kuris jau savaime kovoja su bakterijomis.

„Labai džiugu, kad žmonės sąmoningi, supranta rankų plovimo svarbą ir to moko savo vaikus, moterys primena vyrams. Rankų plovimas yra įprotis, kurį išugdyti nėra sunku, o tai gali atnešti tikrai daug naudos. Rankų plovimas grįžus iš lauko, prieš valgant ar gaminant maistą, paglosčius gyvūną, gali padėti išvengti virusų ir bakterijų“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, jeigu pajutote intensyvesnį rankų sausėjimą, galima įprastą muilą pakeisti švelnesniu, pavyzdžiui, kurio sudėtyje yra arbatmedžio. Vaistininkė K. Staivė pataria nepamiršti ir drėkinti odos drėkinamuoju kremu, o naktį net ir maitinamuoju rankų kremu.

Vardindami, kada plauna rankas, daugelis žmonių sako, kad plauna jas kaskart po išėjimo į lauką ir vizitų parduotuvėse, užsiimant ruošos darbais virtuvėje, po tualeto, grįžę iš parduotuvės, po darbų sode ar vos atėjus į darbą.

Vaistininkai primena taisyklingo rankų plovimo etapus:

Rankų plaštakos ir riešai sudrėkinami vandeniu;

Namuose naudojamas kietas ar skystas muilas be antiseptinių priedų;

Kruopščiai, 15-20 sek. rankos muiluojamos trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai;

Muiluotos rankos nuplaunamos tekančio vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link;

Nuplautos rankos nusausinamos vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle;

Vandens čiaupas užsukamas su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kuri išmetama į šiukšlių dėžę.

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad asmenų, dirbančių biuruose, rankos yra labiau užterštos negu dirbančiųjų fizinį darbą. Labiausiai užteršti mikroorganizmais (bakterijomis, virusais, kirmėlių kiaušinėliais) biure – telefonai, darbo stalai, klaviatūros, kompiuterių pelytės, durų rankenos ir šviesos jungikliai.

Lietuvoje bendras sergamumo bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis nuo 2004-2017 m. padidėjo nuo 440 iki 701 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pagrindinis daugelio šių ligų rizikos veiksnys yra asmens higienos stoka, teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime.

Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti šiomis „nešvarių rankų“ ligomis: salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotavirusine bei noravirusine infekcija, oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių. Paglosčius naminius gyvūnus ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia įdomių faktų apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų. Pavyzdžiui, vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų, o ant rankų bakterijos ir mikrobai gali gyventi iki 3 valandų. Pasirodo, per šlapias rankas perduodama 1000 kartų daugiau bakterijų negu per sausas. Po laikrodžiais ir apyrankėmis randama milijonai bakterijų, o po žiedais jų gali būti daugiau negu visoje Europoje gyvenančių gyventojų.

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus.

Su vienu rankos paspaudimu galima perduoti mikrobus 14-ai asmenų ir palikti jų ant 5 paviršių, sako specialistai. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas, o ant mobiliųjų telefonų randama 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete...

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus. Rankų plovimas su muilu gali sumažinti viduriavimo riziką maždaug 50 proc. Rankų plovimas muilu yra veiksmingiausia ir nebrangi profilaktinė priemonė, užkertanti kelią viduriavimo ligoms bei pneumonijai, nuo kurių kasmet miršta 3,5 mln. vaikų.

Nors kartais ir atrodo, kad plauti rankas ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, kuris priklauso nuo žmogaus kultūros, auklėjimo bei įpročių, tačiau, kaip teigia PSO ekspertai, nešvarių rankų problema turi katastrofiškų padarinių. PSO duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių ir tik 19 proc. plauna rankas po kontakto su ekskrementais (po tualeto, po vystyklų pakeitimo ir t. t.). Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina nuo jų paviršiaus net 90 proc. mikroorganizmų bei 40 proc. sumažina tikimybę susirgti kontaktiniu buitiniu keliu žarnyno grupės infekcijomis ir 25 proc. – kvėpavimo takų infekcijomis. Mokslininkai nustatė, kad Europoje tik pusė vyrų ir trys ketvirtadaliai moterų plauna rankas po apsilankymo tualete.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl, kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime, pagrindinė profilaktikos priemonė tebėra tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Jas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Vienas po kito pasirodantys tyrimai atskleidžia, kad net ir Vakarų gyventojai ne visada po tualeto plauna rankas – vos daugiau nei pusė suaugusiųjų klauso šios higienos normos. Kai kurie žmonės apskritai teigia, kad tai nėra būtina, jei ant rankų nepateko kokios nors atliekos. Dar kiti užsispyrusiai baksnoja į praeitį, kuomet rankų taip dažnai tikrai niekas neplovė. Bet kaip yra iš tikrųjų?

Tualetuose yra daug mikrobų, nepriklausomai nuo to, ar tai jūsų namai, ar prekybos centras. Tie mikrobai noriai sklando ore, ieškodami ant ko prikibti. Kartais – tai jūsų drabužiai, kartais – jūsų rankos. Skirtumas tas, kad rankomis jūs liečiate viską ir jomis naudojatės valgydami. Klausimų nekyla, jei pigus tualetinis popierius padėjo pasiekti jūsų vidinį „aš“ – po tokios filosofinės patirties suteptas rankas tikriausiai plauna visi. Tačiau net jei rankos ir neprisilietė prie tualeto paviršiaus ar kūno atliekų, jas plauti būtina.

Žmogaus išmatos yra labai nešvarios, jose noriai veisiasi mikrobai, kurie gali būti pavojingi žmogui. Nuo daugelio jų mūsų imuninė sistema moka apsiginti, tačiau atsakingi turite būti ne tik už save – savo mikrobų skleisti nereikėtų ir dėl kitų žmonių sveikatos. Tuo tarpu šlapimas yra kur kas švaresnis. Mokslininkai teigia, kad daug vyrų rankų nesiplauna pasinaudoją pisuarais, nes mano, kad nieko tokio nešvaraus nepalietė. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas apsilankymas tualete jūsų rankas, pagrindinį įrankį, kuriuo naudojatės valgydami, padaro labai nešvarias.

Taigi, rankas būtina plauti pasinaudojus bet kokiu tualetu, bet kokioje vietoje. Taip sumažinsite infekcijų tikimybę ir savo mikrobų neskleisite viešumoje. Bet ką daryti, jei tualete nėra muilo ar karšto vandens?

Vienas tyrimas parodė, kad vandens temperatūra rankų plovimo efektyvumui reikšmės neturi – pasirinkite tokią, kokia jums patogiausia. Jei yra muilo, būtinai jį panaudokite. Jei nėra – vanduo yra geriau nei nieko. Po to būtinai nusidžiovinkite rankas – prie drėgnos odos bakterijos prisikabina kur kas lengviau ir savo šlapiomis rankomis jas lengviau perduosite kitiems. Išeidami pasistenkite savo švariomis rankomis neliesti durų – juk beveik pusė žmonių rankų nesiplauna.

O tai kaip dėl tų istorinių laikų, kai rankų nesiplovė niekas? Viskas labai paprasta – jie jas plovė, kai galėjo. Senovėje žmonės taip pat negyveno taip tankiai. O ir sirgo sunkiai, jei prasidėdavo kokia infekcija.

Viduriavimas, pūlinės infekcijos, vėmimas – padariniai, kuriuos gali sukelti blogai nuplautos rankos.

Minint pasaulinę švarių rankų dieną, jau penkti metai UAB „Potem" iniciatyva švietimo įstaigose vykdomas moksleivių edukacijos projektas „Švarios rankos – mikrobams patrankos“. Pasak sveikatos specialistų, vaikų higienos ugdymas pradedant nuo tinkamo rankų plovimo – vienas svarbiausių žingsnių siekiant išvengti infekcinių ligų.

Vaikai rankų plauti nemoka

Nacionalinės maisto ir veterinarijos laboratorijos bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Ambrozevičienė, komentuodama kasmetinį vaikų rankų bakteriologinį tyrimą mokyklose ir darželiuose sako, jog darželį lankantys vaikai rankas nusiplauna geriau, negu tai daro mokiniai mokyklose. Tai patvirtina ir šių, ir praėjusių metų tyrimo rezultatai.

„Pastebime, kad auklėtojai skiria didesnį dėmesį vaikų rankų higienai, moka juos sudominti dainelėmis, pasakojimais ir praktiniais užsiėmimais. Tuo tarpu mokykloje tinkamam rankų plovimui skiriama mažiau laiko. Paaugę vaikai linkę labiau skubėti ir rankas dažnai nusiplauti pamiršta. O juk beveik 51 proc. bakterijų, sukeliančių ligas bei infekcijas, gali būti nuplaunamos nuo rankų tinkamai naudojant dvi svarbiausias higienos priemones – muilą ir vandenį, tačiau svarbu tai daryti tinkamai“, – teigia ekspertė.

Rankų plovimas – procesas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo, kurių vaikams kartais pritrūksta.

Tyrimą iniciavusios maitinimo paslaugų įmonės UAB „Pontem“ maitinimo paslaugų departamento vadovė Romana Leleivienė atvira – ne visi vaikai moka tinkamai plauti rankas tai rodo ir šių metų tyrimo rezultatai. Rankų plovimas – procesas, reikalaujantis kruopštumo, atidumo, kurių vaikams kartais pritrūksta.

„Esame ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų maitintojai ir kasdieninėje savo veikloje matome, kad retas vaikas skiria tiek dėmesio savo rankų higienai, kiek vertėtų. Todėl jau penktus metus iš eilės vykdome edukacinį projektą vaikams, kurio metu mokome tinkamai plauti rankas bei atliekame laboratorinius tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti vaikų rankų plovimo ypatumus ir tendencijas“, – pasakoja R. Leleivienė.

Ką gali vaizdas ir švarios kriauklės?

Kasmet akcijos „Švarios rankos ̶ mikrobams patrankos“ metu vaikai sužino, kaip teisingai plauti rankas ir kodėl tai svarbu.

„Vaikams labai svarbu tinkamai, suprantamai ir įdomiai perteikti informaciją, kad ją būtų galima kuo lengviau suprasti. Mėginių ėmimas nuo odos paviršiaus, interaktyvus pasakojimas, pasitelkiant vaizdines priemones ar ryškius paveikslėlius,vaikus moko ir supažindina su ant rankų „tupinčiomis“ bakterijoms bei tykančiais pavojais“, – pastebi R. Leleivienė.

Na, o ekspertai primena, kad bakterijos ir virusai gali tykoti ir ant higienos priemonių paviršių, ypač tada, jeigu muilas paliekamas drėgnose muilinėse.

„Drėgna muilinė – puiki terpė virusams daugintis. Naudojant muilą iš nešvarios muilinės galima puikiai pernešti bakterijas tiesiai ant rankų, tiesa jos nuplaunamos, tačiau tai yra puikus apsikeitimo bakterijomis pavyzdys“, – teigia Č. Ambrozevičienė.

Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja priduria, jog vanduo, nenaudojant muilo, gali tik iš dalies pašalinti ant rankų esančias bakterijas, tad toks rankų plovimo būdas nėra tinkamas. Pasak jos, ne visos ugdymo įstaigos gali pasigirti patraukliomis kriauklėmis ar muilinėmis, o informacijos sklaida yra gana skurdi.

„Vaikai nejaukiai jaučiasi, kuomet kriauklė ar tualetas yra nešvarūs, o tai skatina juos pamiršti apie tinkamą rankų plovimą. Jei viskas purvina ar blogas kvapas ir ne taip, kaip namuose, vaikas nenori plautis rankų. Informacijos, kaip teisingai plauti rankas, mokyklose ir darželiuosepateikiama mažai, norėtųsi, kad jos būtų kur kas daugiau“, – teigia ekspertė.

Iniciatyva „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ gegužės pradžioje vyko trijose Vilniaus ugdymo įstaigose. Projekte dalyvavo sostinės lopšelių – darželių „Lazdynėlis“ ir „Žibutė“ vaikai bei Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos mokiniai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje vien nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o Didžiosios Britanijos mokslininkai apskaičiavo, kad jei visi kasdien reguliariai plautų rankas, net trečdalio šių mirčių būtų galima išvengti. Tai ypač aktualu vasarą, kai daugiau laiko praleidžiame gamtoje, daugiau keliaujame.

Kaip teisingai rūpintis savo rankų švara, kad vienas iš paprasčiausių būdų išvengti užkrečiamųjų ligų, būtų tikrai veiksmingas, Pasaulinės rankų higienos dienos, kuri minima gegužės 5 d., išvakarėse primena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

Per rankas plinta ligos

Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti šigelioze, hepatitu A, rotavirusine ir norovirusine infekcijomis, gripu bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, taip pat dizenterija, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais ir kitomis infekcinėmis ligomis.

Posakis „Tavo sveikata – tavo rankose“ yra ne tik skambi frazė.

„Posakis „Tavo sveikata – tavo rankose“ yra ne tik skambi frazė. Kai kalbėdami ar kosėdami burną pridengiame delnu, visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Ant jų lieka ir naminių gyvūnų platinamų ligų sukėlėjai. Taigi, mūsų rankos – savotiška įvairių bakterijų ir kitų mikroorganizmų kaupykla, ir jei nesilaikome tinkamos higienos, jos gali patekti į mūsų organizmą. Dalis mikroorganizmų yra nepatogeniniai ir nedaro mums jokios žalos, kita dalis – labai pavojingi ir gali sukelti įvairias bakterines, virusines, kirmėlines ar grybelines ligas. Bet išvengti vadinamųjų „nešvarių rankų“ ligų tikrai nėra sudėtinga. Tereikia jas dažniau ir teisingai plauti“, – sako SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja dr. Loreta Ašoklienė.

Jei susitepė – iš karto plaukite

Rankas reikia plauti ne tik pasinaudojus tualetu, grįžus iš parduotuvės, prieš valgant ar maitinant vaiką, bet kiekvieną kartą, kai jos atrodo nešvarios.

Rankas būtinai reikia nusiplauti po to, kai palietėte žalią paukštieną, kiaušinius, mėsą, žuvį, po to, kai plovėte indus ar stalo įrankius, keitėte mažylio vystyklus, grįžote iš kiemo, po darbo sode ar darže, pažaidus su gyvūnais.

Jas būtinai nusiplaukite ir pabendravę su sergančiu žmogumi, prieš tvarkydami žaizdą ir ją sutvarkę, o jei pats čiaudite ar sloguojate – nusičiaudėję ar išsivalę nosį.  Jei teko kur nors važiuoti viešuoju transportu ar lankėtės viešose vietose taip pat grįžę namo pirmiausia nusiplaukite rankas.

Kaip teisingai plauti rankas? 

„Tyrimai rodo, kad rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Jei dėl kokių nors aplinkybių nėra galimybės nusiplauti rankų, neturite vandens ir muilo, galima pasinaudoti specialiomis rankų higienai skirtomis servetėlėmis ir dezinfekantais. Tinkamai juos naudojant nuo rankų pašalinama dauguma bakterijų ir užkertamas kelias ligoms plisti“, – Pasaulinės rankų higienos dienos, kurios šūkis „Plauk rankas – saugok gyvybes“, išvakarėse pataria ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, primenanti, kodėl taip svarbu plauti rankas ir kaip jas plauti teisingai. 

20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas.  Prieš plaunant rankas būtinai nusimaukite žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. Rankas plaukite su įprastu muilu, nes jų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus, kadangi jis negali pašalinti riebalų ir baltymų.

Trinkite delną į delną, tarpupirščius, vidines ir išorines delnų puses. Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus, panages ir riešus. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

Kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu rankas, kad pašalintumėte muilą. Vanduo turėtų tekėti nuo riešo pirštų link. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą.

Venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės. Jei yra galimybė, rankas šluostykite vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą ir išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

„Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!“, – primena G. Zagrebnevienė.

Nieko nenustebins faktas, kad viešieji tualetai nėra labai švarūs. Taip yra jau vien dėl to, kad jais naudojasi šimtai žmonių. Kiekvienas vandens nuleidimas į orą pakelia tūkstančius bakterijų, kurias po to gerai paskleidžia žmonių judėjimo sudaryti oro srautai. Bakterijos nutupia ant visų paviršių, tačiau kuo paviršius lygesnis, tuo jos sunkiau įsitvirtinti. Todėl gerai žinomas faktas, kad ant klozeto nereikėtų tiesti tualetinio popieriaus sluoksnio, tikintis, kad taip bus švariau – pats tualetinis popierius dėl savo tekstūros jau yra aplipęs mikrobais.

Taigi, rankas plauti būtina. Gerai, kai viešuose tualetuose būna automatiniai čiaupai, kurie tausoja vandenį ir leidžia išvengti maišytuvo palietimo. Tačiau po to reikia nusisausinti rankas. Intuicija kužda, kad tai geriausia padaryti rankų džiovintuvu – juk tada nieko nereikia liesti. Tačiau iš tikrųjų yra ne taip. Mokslininkai paėmė kelis oro mėginius. Keli jų buvo tiesiog iš viešųjų tualetų, o kiti – išpūsti per rankų džiovintuvus. Spėkite, kuriuose mėginiuose buvo daugiau fekalijose augančių bakterijų? Taip, ore iš rankų džiovintuvo.

Panašu, kad džiovintuvai siurbia bakterijų priturtintą orą, tuomet jį sušildo, leisdami bakterijoms greičiau daugintis, o tada jį užpurškia jums ant rankų. Reikėtų pridėti, kad jūsų rankos tikriausiai ir po džiovinimo išlieka drėgnos, kas bakterijoms labai patinka.

Kai kurios iš aptiktų bakterijų yra pavojingos sveikatai, tačiau jas žmogaus imunitetas greitai įveikia. Problemų gali kilti tuomet, jei jūsų imunitetas yra nusilpęs dėl ligų ar vartojamų vaistų. Tačiau ar yra geresnis pasirinkimas?

Popieriniai rankšluosčiai iš tiesų nėra prasta išeitis, nes jie dažnai būna uždaruose laikikliuose. Ant jų, priešingai nei ant tualetinio popieriaus, mikroorganizmai taip lengvai nutūpti negali. Kita išeitis – įrenginėti brangesnius rankų džiovintuvus su HEPA filtrais. Arba tiesiog nesausinti rankų visai, nors tai nėra visada prieinama išeitis.