„Esu laiminga matydama herojiškos knygnešių kovos ir pasiaukojimo prasmę – mylime ir puoselėjame didelėmis pastangomis apgintą, išsaugotą lietuvišką žodį“, – sakė KRSVB direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė. Direktorė padėkojo 30-ies bibliotekos padalinių darbuotojoms, kurios sudarė palankias sąlygas bibliotekose vaikams ir suaugusiesiems burtis ir rašyti darbus dailyraščio konkursui.

Vyr. bibliotekininkė Sandra Žydaitienė, dailyraščio konkurso „Myliu Lietuvą“ iniciatorė ir koordinatorė, pasidžiaugė: gausus konkurso dalyvių skaičius įrodo, kad tikrai mylime savo kalbą ir knygas. Kadangi konkursas skirtas Martyno Vainilaičio 90-osioms gimimo metinėms paminėti, penkių amžiaus grupių dalyviams buvo parinkta po poeto eilėraštį.

Baigiamojo renginio metu buvo įteikti diplomai ir prizai pirmų trijų vietų laimėtojams kiekvienoje amžiaus grupėje – knygos ir kanceliarinės prekės. Visi laureatus ruošę mokytojai gavo padėkas ir po Ingos Stepukonienės knygą „Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte“. Visi pažiūrėjo 2011 m. filmo „Knygnešys“ ištrauką, pamatė, su kokiais pavojais susidūrė Lietuvos didvyriai, nešę žmonėms tiesą ir šviesą. Vėliau moksleiviai, naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais ir bibliotekos planšetėmis, dalyvavo viktorinoje knygnešystės tema.

Pasak A. Antanaičio, VLKK nuosekliai pasisako už originalias užsieniečių, turinčių Lietuvos pilietybę, taip pat su užsieniečiais susituokusių Lietuvos piliečių pavardes lotyniškos abėcėlės pagrindu. Šią oficialią poziciją VLKK dar kartą paskelbė paskutinę praėjusių metų dieną.

Lietuvą pateikti savo poziciją dėl Europos Sąjungos piliečių teisių į originalius asmenvardžius gruodžio pabaigoje paragino Europos Komisija.

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasisako, kad užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę, ir jų sutuoktiniams būtų perrašoma pavardė pagal išduotą dokumentą, visiškai su visomis raidėmis, kurios įmanomos. Taip pat sakome, kad sutuoktinis turi gauti lietuvišką dokumentą pagal užsienio piliečio sutuoktinio pavardę“, – BNS sakė A. Antanaitis.

Anot VLKK pirmininko, specialistams pasakius savo nuomonę, „dabar sprendimai priklauso nuo politikų ir teisininkų“. Kartu jis primena, jog komisijos pozicija dėl Lietuvoje registruojamų naujų vardų yra kiek kitokia, nes vardai „yra labiau paslankūs“, tad, kalbininkų nuomone, turi būti rašomi laikantis visų lietuvių kalbos taisyklių.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius, šis Seimas kol kas taip pat neranda sutarimo.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerija gruodį pranešė, jog kreipsis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose.

Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.

Ceremonijoje prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių konkurso finalininkų: 5 suaugusiesiems, 2 užsienio lietuviams, 6 mokiniams ir mokyklai. Diktanto nugalėtoja suaugusiųjų kategorijoje apdovanota Vilniaus universiteto Filosofijos instituto doktorantė Živilė Pabijutaitė. Raštingiausia 2018 m. mokine tapo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos 4 klasės auklėtinė Ausmėja Uleckaitė. Būtent ši gimnazija apdovanota ir kaip raštingiausia – net 9 mokiniai iš šios mokyklos dalyvavo diktanto finale. Padėkos taip pat įteiktos raštingiausiomis užsienio lietuvėmis tapusioms Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje antrajai sekretorei Laurai Čeponytei ir Estijoje gyvenančiai gydytojai Neringai Mažulytei.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva esame mes patys tiek, kiek jos nešiojamės savo širdyje. Ne veltui konkurse kasmet taip aktyviai dalyvauja ir sėkmingai laimi svetur gyvenantys lietuviai. Kalba – tai mūsų identiteto, kovos, rezistencijos ir savitumo simbolis.

Nacionalinį diktantą rašė apie 30 tūkst. žmonių Lietuvos savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose. Ypač aktyviai šiemet dalyvavo įmonės ir organizacijos, kuriose diktantas jau tampa gražia tradicija suburti kolektyvą ir kartu pasitikrinti žinias. Diktanto finale rungėsi 117 suaugusiųjų ir moksleivių, pirmajame etape padariusių ne daugiau kaip 4 klaidas.

Prezidentė sveikindama konkurso laimėtojus pabrėžė, kad šiandien viskas yra mūsų pačių rankose – taip pat ir kalbos likimas, jos puoselėjimas. Šalies vadovė pasveikino visus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bei palinkėjo, kad net ir po šimto metų galėtume didžiuotis, jog turime tokią nuostabią kalbą.

Išsigimė ir televizijos laidos, kuriose jau nebestebina nuolat skambantys barbarizmai, feisbukinis slengas, padugnėms būdingas kirčiavimas ir rusiška sakinių struktūra.

Pažiūrėkite, kaip kalba ir mūsų pačių valdžia. Žodžių "seniai" ir "senai" neskiria jos ekscelencija Prezidentė D.Grybauskaitė, buvęs premjeras A.Butkevičius, plejada ministrų, tarp jų ir buvusioji švietimo ir mokslo, taip pat Seimo nariai, neišskiriant ir ekonomistės.

Jei norite dar daugiau cirko, tų nusipelniusiųjų gyventi geriau paklauskite, ką parašė J.Cortázaras, G.G.Márquezas ar H.Hesse. Išgirsite bejėgį stenėjimą, nes jų atminties sąvartyne plazdena tik Teofilis Tilvytis, Pranas Zibertas ir Jonukas su Grytute.

Visas tas pseudofilologinės patirties jovalas byloja apie tai, kad iki šiol neišlipome iš guminių kaliošų, kuriais esame įpratę braidžioti po kaimietiškos būtovės tvartus. O išlindęs iš tvarto pranašu nebūsi. Tai ir juokiname vieni kitus antilingvistiniais kalambūrais ir avigalviškais nusišnekėjimais. Kai visos tos liapių trubeckojų kalbos tampa dar ir kūnu, pamatome, kokių nesąmonių pridaro ta mūsų valdžia: ko tik imasi – vieni kliedesiai.

Taigi, pradėti reikėtų nuo elementaraus mokymosi kalbėti, kad viešojoje kalboje bent jau nebeliktų to rusiškojo "kad" su bendratimi. Tuo penktadienį radijo stoties M1 žiniose sužibėjo žemės ūkio ministras B.Markauskas. Tą pačią dieną dvi prieš korupciją kovojančios ministerijos išplatino pranešimus, kuriuos papuošė kalbos sifilitikų mėgstamas prieveiksmis "galimai". Betrūktų dar visų beraščių mėgstamo "matomai", šiuolaikinė Lietuvos raštija būtų turėjusi dar porą neraštingumo paminklų.

Ir dabar Seimo stalčiuose guli įstatymas, kurį priėmus lotyniški rašmenys būtų leidžiami. Taigi, su valstiečiais žaliaisiais į Seimą išrinktas ir premjeru tapęs Saulius Skvernelis pritaria lotyniškų raidžių rašymui asmens dokumentuose, frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša – priešingos nuomonės. Seimo pirmininkas irgi į postą atėjęs iš valstiečių žaliųjų siūlo ir toliau diskutuoti, todėl tapo įdomu, ką mano pats svarbiausias žmogus valstiečių žaliųjų gretose. Ramūnas Karbauskis nuo savaitės vidurio telefono nekėlė, frakcija paaiškino, kad iki pirmadienio jis su žiniasklaida bendrauti nenori. Į klausimą kodėl, gavome atsakymą – „labai įsigilinęs studijuoja vyriausybės planą“.

Dar prieškariu, 1938 metais, prezidentas Antanas Smetona pasirašė įstatymą, kuriuo leido Lietuvos pase nelietuviškas pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis. Nepriklausomos Lietuvos AT 1991-jų sausį priėmė nutarimą, kuriuo nurodė Lietuvos piliečio pase vardus ir pavardes rašyti lietuvių kalbos rašmenimis asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę vardus ir pavardes leista rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą arba jį atitinkantį dokumentą. Tačiau 1999-siais KT konstatavo: „...asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Šia išvada KT nurodė, kad lietuviškuose pasuose turi nelikti svetimų rašmenų.

Dėl to dabar už užsieniečių ištekėjusios Lietuvos pilietės ir jų vaikai užsienyje dažnai patenka į keblią situaciją – lietuviškame pase sulietuvintos jų pavardės skiriasi nuo sutuoktinių. Dėl to Lietuvos teismai užversti dešimtimis ieškinių. Šią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo Prancūzijos piliečio Romano Goreckio-Mickievičiaus ieškinį. Garsaus lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus provaikaitis reikalavo teismo, kad jo Lietuvoje gimusios dukros Aleksijos, kuri yra Lietuvos ir Prancūzijos pilietė, lietuviškame pase būtų įrašyti originalus vardas ir pavardė. Priverstinis asmenvardžio pakeitimas atitolina Alexią nuo didžios giminės, apsunkina savęs suvokimą, sukelia nepatogumų užsienyje.

„Jeigu esu Prancūzijoje, Austrijoje, parodau pasą savo dukros, sako, atsiprašau, nėra jūsų dukra. Administracija kitose šalyse sako – ok, prašau parodyti mums gimimo liudijimą ir ant gimimo liudijimo yra raidė „x“ ir „w“ – tai čia yra Itališka komedija“, – pasakojo R. Gorecki-Mickievich.

Analogišką bylą teismas svarstė ir diena anksčiau – prancūzas ir lietuvė reikalavo sūnui išduoti naują pasą, kuriame būtų originali jo pavardė. Jam gimus, lietuviškame pase, kaip ir prancūziškame, pavardė užrašyta su raide „q“. Teismas abiejose bylose įpareigojo Migracijos valdybą išduoti pasus, kuriuose nepilnamečių vardai ir pavardės turi būti įrašyti lietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o originalūs jų variantai – „kitų įrašų“ paso skyriuje.

„Toks yra teisinis reguliavimas, teismas negali sukurti teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų galiojančiam“, – sakė Arūnas Dirvonas.

Tačiau „kitų įrašų“ skyriuje vardas ir pavardė, įrašyti nevalstybine kalba, negali būti prilyginti lietuviškajam įrašui. Be to, joks teisės aktas nenurodo, kuriame paso puslapyje turi būti įrašyta originalus asmenvardžio variantas. Asmens tapatybės kortelėje tokiems įrašams vieta iš viso nėra numatyta.

Žinomas istorikas profesorius Nerijus Šepetys tikina, kad asmenvardžių rašymo problemą pirmiausiai turime išspręsti savo galvose.

„Šiais laikais moderniame pasaulyje, paskutinius 200 metų, kai panaikintos buvo visokios baudžiavos ir žmonės įgijo kažkokias teises, viena iš tų teisių yra turėti ir nešioti vardą. Ir ne tik ant antkapio užrašyti – šito nieks nereguliuoja ir leidžia, nesako rašykit ant antkapio kitos pusės“, – kalbėjo dr. N. Šepetys.

Profesorius Antanas Smetona sako, kad trys raidės, dėl kurių dabar politikai nesugeba susitarti, niekaip negali pakenkti lietuvių kalbai. Šiuolaikinio rašto istorija skaičiuoja jau daugiau nei 120 metų, kai Vincas Kudirka 1890 m. išleido pirmąjį rašybos vadovėlį „Statrašos ramsčiai“.

„Ten rastume, pirmasis sakinys parašytas, kad lietuvių raštas rašomas dviejų tipų raidėmis – vienas lietuviškam tekstui rašyti raidės yra, na ir išvardintos visos raidelės su visom nosinėm ir panašiai. Plius prierašas, dar šešios raidės, kurios tinkamos svetimiems žodžiams užrašyti. Atsiverčiam dabartinės lietuvių kalbos gramatiką. Ir ten parašyta: lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės. Toliau išnaša: svetimuose varduose, tiksliau, net svetimuose žodžiuose, ypač vardažodžiuose galima parašyti raideles q, x, w“, – sakė dr. A. Smetona.

Konstitucinis Teismas 2014 metais dar kartą svarstė svetimvardžių rašybos klausimą ir paskelbė, kad nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos piliečio pase teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas turi gauti iš ekspertų sudarytos valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą. Ši pateikė Seimui išvadą.

„Jeigu pilietis yra buvęs kitos valstybės piliečiu, turi galiojantį kitos valstybės išduotą dokumentą, būtų galima jo asmenvardį įrašyti taip kaip jis įrašytas lotyniškais rašmenimis galiojančiame dokumente. Taip pat tas galėtų būti taikoma, kai pavardė yra gaunama susituokus, ar kai vaiko pavardė yra perimta iš tėvų“, – aiškino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

S. Skvernelio Vyriausybė savo veiksmų plane santykių su Lenkija normalizavimą įvardija kaip vieną iš svarbiausių veiklos prioritetų. Tačiau Seimo pirmininkas nežino ar šis klausimas bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

„Seimas kol kas ketina diskutuoti apie šią problemą, o kad ji turi būti sprendžiama, kad mūsų piliečiai galėtų būti laimingesni, užrašydami teisingai savo pavardes“, – sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tuo metu Valstiečių žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša Seime atstovauja ir piliečių iniciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą”. Ši visuomenininkų grupė surinko 50 tūkst. parašų, parengė įstatymo projektą, siūlantį svetimvardžius nelietuviškais rašmenimis kelti į paso papildomų įrašų skyrių, o asmens tapatybės kortelėje – į kitą jos pusę.

Idėjos autoriai tikisi, kad tai atitiktų dalies Lietuvos lenkų lūkesčius asmens dokumente turėti pagal lenkų kalbos taisykles užrašytą pavarde, pavyzdžiui, su raide w.

Anot apžvalgininkų, toks sprendimas galėtų būti vertinamas kaip simbolinis žingsnis siekiant pagerinti santykius su Lenkija, bet kai kurie teisininkai abejoja, ar svarstomos taisyklės atitiktų Lietuvos Konstituciją.

Mackevič/Mackiewicz?

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad šiuo metu analizuojama galimybė, jog pagrindiniame paso puslapyje būtų pateikiamos abi pavardės versijos per pasvirąjį brūkšnelį. Tokiu atveju pase galėtų būti rašoma, pavyzdžiui, Mackevič/Mackiewicz.

„Mes kalbėjome apie įrašymą pirmame puslapyje, bet kad į registrus eitų tik versija lietuviškais rašmenimis“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad tai būtų taikoma tik lotyniško pagrindo rašmenims, o ne kirilicai.

Lietuvos politikai daugelį metų svarstė du variantus – leisti originalią rašybą pagrindiniame įraše arba papildomame paso puslapyje, bet sprendimų iki šiol nepriėmė.

Pavardžių rašybos klausimas aktualus ne tik Lietuvos lenkams, bet ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Pastaraisiais metais situaciją ėmė keisti teismai, jie kelis kartus įpareigojo Lietuvos piliečių dokumentuose įrašyti asmenvardžius su nelietuviškais simboliais „w“ bei „x“.

Teismai atkreipė dėmesį, kad prievartinis pavardžių lietuvinimas gali sukelti neproporcingų nepatogumų, pažeisti privatų ir šeimos gyvenimą, ypač po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje atsivėrus valstybių sienoms.

Kritikai teigia, kad įteisinus nelietuviškus rašmenis būtų sumenkintas lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Konstitucinis Teismas ilgus metus laikėsi pozicijos, kad pagrindinis  įrašas pase turi būti lietuviškais rašmenimis, o papildomas įrašas originalo kalba galimas paso kitų įrašų skyriuje. Prieš porą metų reguliavimo galimybes teismas kiek praplėtė, išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymo taisyklės gali būti keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius mano, kad „valstiečių“ svarstomas variantas gali prieštarauti Konstitucijai.

„Asmuo turi vieną pavardę, ne dvi pavardes. Aš manau, yra pagrindas abejoti, ar tai atitiks Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Pagrindinė pavardė turi būti viena. Pirmas puslapis turi būti su viena pavarde ir parašytas taip, kaip reikalauja galiojantys teisės aktai“, – BNS sakė V.Sinkevičius.

Kaip reaguotų Lenkija?

Lenkai ne kartą kaltino lietuvius, kad jie nevykdo susitarimo dėl pavardžių rašybos. Siūlymą leisti originalias pavardes 2010 metais buvo pateikęs tuometinis premjeras Andrius Kubilius, bet Seimas jį atmetė. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės metais skirtingi projektai įstrigo ankstesnėse stadijose, iki galutinio balsavimo Seime nebuvo prieita.

„Valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis kaimyninę Lenkiją įvardijo strategine partnere ir sakė sieksiąs „perkrauti“ dvišalius santykius.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto sako, kad „valstiečių“ siūlymas būtų mažas žingsnis siekiant pagerinti santykius su Lenkija, bet proveržio nepadarytų. Pasak jo, kritikams gali nepatikti, kad lenkiškai asmenvardžio versijai nesuteikiamas teisinis statusas, be to, lenkams šiuo metu didesnį nerimą kelia švietimo situacija.

„Tai būtų nedidelis simboliškas žingsnis į priekį. Manau, kad laukiama didesnio žingsnio. Tai nėra opiausia problema, pastaruoju metu daugiau įtampos sukūrė švietimo reforma, mokyklų lenkų dėstomąja kalba reorganizavimas“, – BNS sakė A.Pukšto.

„Valstiečių“ koalicijos partneriai socialdemokratai teigia, kad sprendimus reikia priimti tik įsitikinus, jog jie tenkins pačius lenkus.

„Jei tai tenkintų mūsų lenkų pusę, tuos žmones, kurie nori originalią pavardę turėti, tai kodėl ne. Visi kompromisai man priimtini, bet ar tai tenkins kitą pusę? Jei tiems, dėl kurių priimame sprendimą, jų tai netenkina, prasmės ypatingos nėra, tai tik dar labiau sukiršina“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Opoziciniai konservatoriai tvirtina, kad „valstiečių“ idėja yra svarstytina.

„Šį pasiūlymą reikėtų atidžiai nagrinėti bei įvertinti teisinius aspektus. Mano asmenine ir partijos Politikos komiteto nuomone, atsižvelgiant į gyvenimo realijas, vardų ir pavardžių rašymas su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis gali būti leistinas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai numatantis įstatymas turi atitikti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimuose suformuluotą doktriną“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Kompanijos įkurtoje įmonėje „Google Brain“ tyrėjai programuoja giliuoju mokymusi paremtą dirbtinio intelekto sistemą. Viena jų naudojamų technikų – mokyti savo sistemą rašyti grožinę literatūrą. Rezultatai buvo stulbinami. 

„Google“ panaudojo tūkstančius romantinio pobūdžio romanų ir kitų grožinės literatūros knygų mokyti dirbtinio intelekto sistemą. Kompanija pateikdavo sistemai du sakinius – vieną pradinį ir kitą – pabaigos, o ji turėjo pateikti vidurinius sakinius, kurie apjungtų šias dvi frazes, rašo mashable.com.

Nors kai kurie „Google“ dirbtinio intelekto kūrybos rezultatai buvo nesuprantami, kiti buvo visai pagaulūs.

Kelis „Google“ sistemos šedevrus galite perskaityti žemiau anglų kalba. Paryškinti sakiniai buvo pateikti kompanijos mokslininkų.

this was the only way.

it was the only way.

it was her turn to blink.

it was hard to tell.

it was time to move on.

he had to do it again.

they all looked at each other.

they all turned to look back.

they both turned to face him.

they both turned and walked away.

there is no one else in the world.

there is no one else in sight.

they were the only ones who mattered.

they were the only ones left.

he had to be with me.

she had to be with him.

i had to do this.

i wanted to kill him.

i started to cry.

i turned to him.

it made me want to cry.

no one had seen him since.

it made me feel uneasy.

no one had seen him.

the thought made me smile.

the pain was unbearable.

the crowd was silent.

the man called out.

the old man said.

the man asked.

„Lietuvos paštas" kartu su Nacionaliniu diktantu išsiaiškino, kokių lietuviškų žodžių rašyba gyventojams kelia daugiausia keblumų. Iš daugiau nei pusės tūkstančio pateiktų žodžių sudaryta sudėtingiausios rašybos žodžių atmintinė, padėsianti juos geriau įsidėmėti ir išmokti.

„Net visą mėnesį gyventojai internetiniame Lietuvos pašto tinklalapyje galėjo siūlyti žodžius, kurie, jų manymu, yra patys sunkiausi. Iš dažniausiai paminėtų žodžių sudarėme dešimtuką sudėtingiausios rašybos žodžių. Tai – atmintinė, kuri pravers kiekvienam, norinčiam rašyti ir kalbėti taisyklingai“, – pažymėjo „Lietuvos pašto" Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Gyventojai pripažino, kad sudėtingiausia yra šių lietuvių kalbos žodžių rašyba: sūkurys, ačiū, beždžionė, vąšelis, nuopuolis, įsiręžęs, įgrysta, slenksčiai, įspįsti, sąžinė.

„Tai – žodžiai, kurių rašyba tiek moksleiviams, tiek ir suaugusiems yra tikras galvos skausmas! Šių žodžių vartojimas yra dažnas tiek bendrinėje, tiek šnekamojoje kalboje, todėl įsidėmėti jų rašybą yra pravartu kiekvienam. Jeigu kasmet pavyktų išmokti bent po dešimt įsidėmėtinos rašybos žodžių, neabejoju, kad taptume kur kas raštingesni“, – teigė Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė.

Sudėtingiausios rašybos žodžio titulas buvo siūlomas ir įvairiems moksliniams terminams, pavyzdžiui, ezofagogastroduodenofibroskopija ar cheminiams junginiams: deoksiribonukleorūgštis ar imunocelistonatriochlorhidrokarbonatas.

Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė A. Šventickienė pažymėjo, kad sudaryta sudėtingiausios rašybos žodžių atmintinė yra puiki papildoma mokymosi priemonė ruošiantis finaliniam Nacionalinio diktanto etapui, kuris įvyks balandžio 9 dieną.

Gyventojai, kurių pasiūlyti žodžiai pateko tarp dažniausiai minimų, burtų keliu bus apdovanoti „Lietuvos pašto" prizais.

Lietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu kviečia gyventojus rinkti sunkiausios rašybos lietuviškus žodžius. Iš dažniausiai paminėtų žodžių, kurių rašyba žmonėms kelia keblumų, bus sudaryta atmintinė, padėsianti įsidėmėti sudėtingos rašybos žodžius ir pasiruošti finaliniam Nacionalinio diktanto rašymo etapui. Iniciatyvą palaiko Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

„Labai džiaugiamės kasmet augančiu Nacionalinio diktanto dalyvių skaičiumi. Gimtajai kalbai neabejingi gyventojai noriai tikrinasi savo raštingumo žinias ir rūpinasi taisyklingu lietuvių kalbos vartojimu.

Kviečiame gyventojus išrinkti tuos, kurie, jų manymu, yra patys sunkiausi. Sudarius sudėtingiausios rašybos lietuviškų žodžių sąrašą, bus proga juos įsidėmėti, o besiruošiantieji finaliniam Nacionalinio diktanto rašymo etapui turės papildomą mokymosi priemonę“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Gyventojai siūlyti žodžius, kurių rašyba jiems atrodo sudėtingiausia, gali užpildydami anketą Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt. Gyventojų siūlymų bus laukiama iki kovo 31 dienos.

„Lietuvių kalbos žodžių lobynas neišsenkamas. Šis konkursas kartu yra ir paraginimas pasidžiaugti, kokia turtinga ir graži mūsų kalba, kiek joje subtilių niuansų. Didžiuokimės, kad kalbame viena seniausių kalbų pasaulyje“, - sako Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

Prieš Nacionalinio diktanto finalą, kuris įvyks balandžio viduryje, bus viešai paskelbtas sudėtingiausios rašybos lietuviškų žodžių sąrašas-atmintinė. Gyventojai, kurių pasiūlyti žodžiai pateks tarp dažniausiai minimų, burtų keliu bus apdovanoti Lietuvos pašto prizais.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Žmogaus raštas kinta visą gyvenimą – kiekvienas įvykis turi įtakos tiek mums patiems, tiek raštui, pavyzdžiui, vienoks raštas gali būti prieš vestuves, kitoks – išsiskyrus su partneriu, LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ sako grafologas ir kaligrafas Rolandas Bilinskas. „Mūsų raštas yra mūsų smegenų diagrama, nes tam tikrus raumenų procesus diktuoja būtent smegenys. Jos į ranką siunčia tam tikrus impulsus, todėl rašte atsispindi žmogaus būdo savybės. [...] Taigi, rašant tam tikra maniera, galima koreguoti charakterio savybes, pavyzdžiui, pyktį, kūrybiškumą, emocionalumą, susikaupimą“, – teigia jis.

Anot R. Bilinsko, net ir dabar, kai vis daugiau žmonių laiškus ir žinutes rašo telefonais ar kompiuteriais, raštas nebus išstumtas, nes, žmonėms patinka rašyti – tarkim, kaligrafijos kursai užsienyje labai populiarūs: „Žmonės suvokia, kad gražiai ranka užrašytas tekstas turi visiškai kitokią vertę. Neretai kaligrafiškai užrašytą sveikinimą įrėmina ir dovanoja kaip grafikos darbą, nes kaligrafija yra meno šaka. Net ir šiandien svarbūs ir gerbiami asmenys, pavyzdžiui, prezidentai, politikai, verslininkai, sveikinami tik ranka rašytais sveikinimais. Tai laikoma aukštos pagarbos ženklu.“

– Kaip susidomėjote grafologija? Juk šio mokslo universitete nedėsto.

– Grafologija ir kaligrafija mano gyvenime jau nuo studijų laikų – už tai esu nuoširdžiai dėkingas savo dėstytojui profesoriui Albertui Gurskui. Studijuojant Dailės akademijoje, jis buvo mano kaligrafijos mokytojas ir, kadangi pats domėjosi grafologija, supažindino ir mane.

– Kas yra grafologija? Ką ji tyrinėja? Ne tik raštą, bet ir parašą?

– Raštas ir parašas yra tas pats, nes žmogus tiek parašą, tiek raštą rašo ranka. Grafologija yra mokslas, pagal rašyseną nusakantis žmogaus asmenines savybes, charakterį.

– Bet, tarkim, žmogaus lyties, amžiaus negalima nustatyti?

– Ne, raštas parodo tik charakterio savybes. Grafologai negali pasakyti žmogaus amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, lytinės orientacijos ir kitų panašių dalykų.

– Kiek, remiantis grafologijos mokslu, apie žmogų galima pasakyti?

– Pakankamai daug – patikimumas siekia net 95 proc.

– Vadinasi, iš dalies grafologiją galima prilyginti psichologijos mokslui? Bet mes apie psichologus girdime daug, o apie grafologus mažai.

– Psichologai savo darbe taip pat gana dažnai naudoja grafologiją, tiksliau – vieną iš jos šakų grafoterapiją. Tai terapija, kuri be jokio šalutinio poveikio gali koreguoti tam tikras žmogaus savybes.

Mūsų raštas yra mūsų smegenų diagrama, nes tam tikrus raumenų procesus diktuoja būtent smegenys. Jos į ranką siunčia tam tikrus impulsus, todėl rašte (raidžių detalėse) atsispindi žmogaus būdo savybės. Grafologijoje yra apie 90 požymių, kuriuos žinant galima nusakyti žmogaus charakterį. Taigi, rašant tam tikra maniera (ar raides, ar geometrines figūras), galima koreguoti charakterio savybes, pavyzdžiui, pyktį, kūrybiškumą, emocionalumą, susikaupimą.

– Ar ir pažiūrėjus į pradinuko raštą galima nusakyti vaiko charakterį?

– Grafologas iškart pastebi, kad tai vaikiška rašysena. Nors ir kai kurie suaugę žmonės išlaiko infantiliškumą. Yra tekę analizuoti pakankamai žinomų ir kaip asmenybių subrendusių žmonių raštą – buvo, kad vyriškiui daugiau nei keturiasdešimt, o raštas kaip kokio penktoko. Taigi amžius rašte tikrai neatsispindi.

– Kodėl grafologijos Lietuvoje tiek mažai? Jūs, ko gero, – vienas iš nedaugelio specialistų?

– Pas mus grafologija, kaip mokslas arba kaip disciplina, nedėstoma. Bet ji tikrai dėstoma, pavyzdžiui, Vokietijos universitetuose. Apskritai grafologija labai populiarėja visoje Vakarų Europoje – ten yra labai stiprių mokyklų ir centrų. Jai daug dėmesio skiriama ir Izraelyje, Indijoje, Rusijoje. Šito mokslo pradžia siekia 1625 m., taigi jis gana senas.

– Į ką grafologai atkreipia dėmesį žiūrėdami į žmogaus raštą?

– Yra daug kriterijų. Pačios raidės skirstomos į tris zonas – viršutinę, vidurinę ir apatinę. Taip pat atkreipiamas dėmesys į eilučių, raidžių pasvirimą. Tarkim, balsiai (o, e ir kt.) yra ties vidurine zona, d ir j jau turi ir viršutinę, ir apatinę zoną. Į viršų kylančios raidės (arba viršutinė zona) parodo žmogaus intelektą, kūrybingumą, savivertę. Į apačią besileidžiančios raidės, tokios kaip g, y ir kitos, parodo žemiškesnes savybes, kaip kad materialumą, seksualumą, emocionalumą.

Kiekvienas, pažvelgęs į savo raštą, tikrai pamatys, kad jis tam tikrais gyvenimo laikotarpiais kinta. Tarkim, vienoks raštas gali būti prieš atostogas, kitoks – po, vienoks – prieš vestuves, kitoks – po, dar kitoks – išsiskyrus su partneriu.

– Stresas veikia rašyseną?

– Raštas – mūsų smegenų diagrama. Kaip kad kardiograma matuoja širdies dūžius, taip smegenų diagrama atsispindi mūsų rašte.

– Kintant raštui, keičiasi ir charakterio savybės?

– Taip. Žmogaus raštas kinta visą gyvenimą. Kiekviena gyvenimo aplinkybė turi įtakos tiek mūsų smegenims, tiek raštui.

– Jūs esate ir kaligrafas, vadinasi, galite žmones išmokyti labai gražiai rašyti.

– Taip, kaligrafija, pakartosiu savo dėstytojo A. Gursko žodžius, – pati demokratiškiausia meno šaka. Net jokio meninio išsilavinimo neturintis žmogus gali išmokti gražiai arba gražiau rašyti.

– Gražiai arba gražiau?

– Yra tam tikra metodika. Labai džiugu, kad tėvai suvokia to prasmę ir net mažus vaikus, kurie dar tik pradeda rašyti, atveda į kaligrafijos pamokas.

– Įvaldę kaligrafijos meną, žmonės gali ir apgauti grafologą?

– Ne, net kaligrafiškai užrašytame tekste matomos tam tikros detalės, kurios išduoda žmogaus charakterio savybes.

– Dažnai Jūsų prašoma pagal raštą apibūdinti žmones? Kodėl apskritai susidomima grafologija?

– Tie, kurie žino, prašo. Kreipiasi ir tie, kurie kaligrafija ar grafologija susidomi paskaitę internete. Tenka apie tai pasakoti ir rimtuose renginiuose, ir pramoginiais tikslais. Tarkim, vyrukai, sužinoję, kad iš rašto galima nusakyti žmogaus seksualumą, iškart ima domėtis, kuri jų kolegė seksualiausia.

– Minėjote, kad užsienyje grafologija labai domisi ir remiasi darbdaviai. O Lietuvoje?

– Grafologija naudojama versle. Apie 80 proc. įmonių ja remiasi vykdydami darbuotojų, pavyzdžiui, aukštų vadovų, atranką. Tai praktikuoja netgi Vatikanas ir tokios stambios kompanijos, kaip „AstraZeneca“, IBM , „Toyota“. Jie samdo grafologijos kompanijas arba turi savo grafologus, kurie padeda personalo skyriams atrinkti darbuotojus.

– Užsiminėte apie aukštus vadovus. Ką pavaldiniams gali pasakyti vadovo parašas?

– Parašas parodo pakankamai daug. JAV buvo tiriama apie 500 kompanijų, t. y. jų vadovų parašai. Rezultatai buvo labai įdomūs: kompanijų, kurių vadovų parašai buvo gerokai didesni negu raštas, rezultatai buvo gerokai prastesni negu tų, kurių vadovų parašai būdavo normalaus arba šiek tiek mažesnio nei įprasta dydžio. Priežastis – didelių parašų savininkai turi narcizo savybių ir tai neigiamai atsiliepia kompanijų rezultatams.

– Keičiant raštą, galima pakeisti ir savo charakterį? Ir atvirkščiai – keičiantis charakteriui automatiškai pakis ir raštas?

– Ir vienas, ir kitas teiginys teisingas. Keisdami raštą, visiškai nepasikeisime, bet koreguoti tam tikras savybes įmanoma.

– Kaip tai daroma?

– Dažnai praktikuojantis, savybės keičiasi – tai įrodyta. Taigi reikia bandyti. Beje, yra ir labai įdomių pratimų. Galima atsisėsti prie stalo, šiek tiek pakelta koja sukti ratą ir bandyti rašyti. Tikrai nė vienam nepavyks suraityti nė vieno žodžio, nes smegenys dirba kitą darbą – suka koją. Toks pratimas įrodo, kad rašymas tiesiogiai susietas su smegenimis. Tai nėra mechaniškas darbas.

– Esu girdėjusi, kad vaikams, siekiant vystyti motoriką, gydytojai rekomenduoja spaudyti dygliuotus kamuoliukus.

– Dygliuotus kamuoliukus spaudyti rekomenduojama nervingiems žmonėms. Bet rašymas iš tiesų padeda atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir veikia terapiškai. Labai gaila, kad šiandien dalis tėvų savo mažiems, dar nemokantiems rašyti vaikams perka įvairius kompiuterius, kad jie, užuot lavinę motoriką, tik baksnotų pirštukais.

– Nes vaikai tiesiog brauko per ekraną?

– Sakyčiau, kad tai – vaikų bukinimas. Pamėginkite pirštais barbenti į stalą 10 minučių – ir spaudimas gali pakilti, ir galvą imti skaudėti, nes mūsų pirštai ne tam skirti. Jie – jautrus organas ir motorikos lavinimas labai teigiamai veikia smegenis.

– O kaip mus veikia rašymas kompiuterio klaviatūra?

– JAV ir Indijoje, kur grafologija labai populiari, buvo atlikti eksperimentai, kuriuose dalyvavo pradinių klasių mokiniai. Vienos klasės dirbo išskirtinai su kompiuteriais, t. y. baksnojo į klaviatūrą, kita dalis mokinių rašė tik ranka. Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad vaikų, rašiusių ranka, pažangumas buvo kone dvigubai didesnis negu tų, kurie barbeno kompiuterių klaviatūromis. Tai dar kartą patvirtina, kad rašymas ranka gerokai naudingesnis mūsų smegenims įsisavinant informaciją. Ne veltui dažnai dėstytojai ir mokytojai netgi ragina daryti vadinamąsias „špargalkas“, nes ranka rašytas tekstas įsimena geriau.

– Dažnai galvojama, kad grafologija susijusi su teisėsauga.

– JAV teisėsauga grafologiją naudoja, pavyzdžiui, prisiekusiųjų atrankai. O pas mus naudojama ne pati grafologija, o rašto identifikavimas, t. y. grafologinė ekspertizė, kuri nustato tik rašto tapatumą.

– Turbūt grafologija yra labai patogus metodas, kuriam nereikia, kad žmogus, kuris rašė tekstą, būtų šalia?

– Grafologija tuo ir unikali, kad, norint nustatyti žmogaus charakterio savybes, užtenka matyti jo raštą. Nėra jokio išorinio poveikio – nesvarbu, kaip žmogus atrodo, kaip kvepia, kaip elgiasi, kaip sėdi. Kūno kalba nedaro jokios įtakos, todėl grafologija yra gana objektyvi.

– Taigi apgauti neįmanoma?

– Manau, kad ne. Net jei žmogus žino, kad jo raštą vertins grafologai, jis savo rašto tikrai nesuklastos. Kalbėdamas su kitos srities specialistu, gali būti gražiai apsirengęs, šypsotis, protingai kalbėti ir pateikti save daug geriau, negu esi iš tikrųjų, o grafologo šiuo atveju tikrai neapgausi. Nei rašto, nei parašo nesuklastosite (kita vertus, reikia ir žinoti, kaip tai padaryti), o, jei mėginsite jį klastoti, tai išryškės.

– O jei žmogus rašo vien didžiosiomis raidėmis?

– Yra toks pastebėjimas, kad didžiosiomis raidėmis rašo žmonės, kurie nelinkę atskleisti savo tapatybės, nori pasislėpti. Kita vertus, kiek teko matyti serijinių žudikų rašto, beveik visi jie rašo didžiosiomis.

– Kiek laiko užtrunka išstudijuoti žmogaus raštą?

– Greitai įvertinti galima ir per 5–10 min. Tikslesnė, nuoseklesnė ir detalesnė analizė gali užtrukti ir iki 30 min., nes grafologas rašte ieško pasikartojančių požymių, kurie rodo dominuojančias savybes.

– Kuo grafologai skiriasi nuo būrėjų? Nes skamba keistai: supranti, kad grafologija yra mokslas, bet, bandant išsiaiškinti, atrodo, kad yra kažkokios mistikos.

– Deja, Lietuvoje grafologais save vadina ir tie, kurie buria taro kortomis, kavos tirščiais, užsiima astrologija ir panašiais dalykais. Jie, pažiūrėję į raštą, neva mato ir žmogaus ateitį, pavyzdžiui, ar žmogaus išsiskirs su savo antrąja puse, ar ne, pasako, kaip žmogus turi gyventi, kokį darbą dirbti. Tai visiškas absurdas.

Grafologija kategoriškai atsiriboja nuo įvairių būrimų. Grafologas gali nusakyti žmogaus savybes tuo momentu, kai tekstas buvo užrašytas. Žinoma, kai kurias savybes mes atsinešame iš vaikystės, todėl kartais galima sakyti, kad kažkas atėjo iš mūsų praeities, bet apie ateitį save gerbiantis grafologas niekada nekalbės.

– O jei žmogus norėtų savarankiškai, savo malonumui pasidomėti grafologija?

– Informacijos apie grafologiją daug internete, yra daug literatūros. Kita vertus, vertinimas turi būti atsargus, reikia praktikos. Galima mėginti analizuoti tik pasiskaičius teorijos, bet to nereikėtų priimti kaip mokslinio tyrimo. Grafologas turi būti ir psichologas – tai ypač svarbu, kai grafoanalizė atliekama viešai ir jos rezultatų klausosi keli žmonės. Akis į akį galima daugiau komentuoti, bet vis tiek tai reikia daryti atsargiai – netgi gydytojai apsirinka ir ištraukia ne tą dantį, taigi ir grafologai gali suklysti. Todėl būtina bendravimo etika ir, žinoma, profesionalumas.

– O kur galima mokytis grafologijos?

– Galima kaligrafijos kursuose.

– Jūs kartu dėstote ir kaligrafiją?

– Nevadinčiau to dėstymu. Supažindinu, nes tai įdomu ir žmogus kartu gali analizuoti savo raštą: matyti, kaip raštas kinta – koks buvo anksčiau, koks yra dabar.

– Kokia šio mokslo ateitis? Juk skaitmeninės technologijos bando raštą išstumti.

– Nemanau, kad raštas artimiausiu metu bus išstumtas, nes, mano žiniomis, kompanijų, kurios prekiauja rašikliais, plunksnakočiais, rašaliniais parkeriais, apyvarta didėja. Žmonės tikrai rašo – tarkim, kaligrafijos, gražaus rašymo kursai užsienyje labai populiarūs ir populiarėjantys. Kasdien sulaukiu vis daugiau užsakymų kaligrafiškai užrašyti proginius sveikinimus ar dedikacijas.

Žmonės suvokia, kad gražiai ranka užrašytas tekstas turi visiškai kitokią vertę. Neretai kaligrafiškai užrašytą sveikinimą įrėmina ir dovanoja kaip grafikos darbą, nes kaligrafija yra meno šaka. Net ir šiandien svarbūs ir gerbiami asmenys, pavyzdžiui, prezidentai, politikai, verslininkai, sveikinami tik ranka rašytais sveikinimais. Tai laikoma aukštos pagarbos požymiu.

– Vadinasi, istorija sukasi spirale – kaip įnėrėme į naująsias technologijas, taip ir išnersime?

– Tie, kurie rašo, jaučia naudą. Mano mokiniai, praktikuojantys kaligrafiją, patys sako, kad rašydami pailsi. Be to, jei mes dažniau savo artimiesiems, draugams žinutes rašytume ranka, o ne siųstume SMS, ir smegenims būtų daugiau naudos, ir žmogus, gavęs ranka parašytą raštelį, jaustųsi labiau pagerbtas.