„Oras puikus, nuotaika gera. Mums nakvynės užsisakyti nereikėjo, turim, kur apsistoti“, – dalijosi kalbinta poilsiautoja.

„Pasiėmėme išeigines, močiutė čia gyvena, tad pas ją apsistojome“, – kalbėjo kitas kalbintas vyras.

Ir kiti atvykę į kurortą neslėpė, kad pasidarė ilgąjį savaitgalį.

„Išleido bendradarbis, tai išvažiavau. 10 metų nebuvau Palangoje, viskas pasikeitę atrodo čia“, – teigė vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O kai kurie užsuko tik vienai dienai.

„Labai smagu vienai dienai, nes įdegi, o kitą dieną ką veikti? Jau visas įdegęs būni“, – šmaikštavo vyriškis.

Surasti nakvynę šiomis dienomis yra tiesiog misija neįmanoma.

„Turime šimtaprocentinį užimtumą tiek vakar, tiek šiandien. Svečiai pradėjo užsisakyti iš anksto, lietuviai tikrai mėgsta ilguosius savaitgalius“, – apibendrino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Vieni kurortininkai sako leidžiantys sau, ko širdis geidžia. Kitiems Palangoje atrodo per brangu, nes yra vietų, kur šaltibarščiai kainuoja 7 eurus. Kurorto verslininkai atkerta.

„Svečias atvažiavęs visada gali rasti padorią, normalią kainą. Yra ir 4 eurai, yra ir 4,5 euro. Yra visokių vietų“ , – kalbėjo L. Taučiūtė.

Kai kurie gaminantys maistą sako seniai tokių eilių nematę.

Pasak kurorto verslininkų, pandemija išmokė negailėti pinigų ilsintis. Bet kai kuriems poilsis kurorte apkarto ir pabrango – tiems, kam audringa jūra pasirodė iki kelių.

„Buvo surašyta dvylika administracinių teisių pažeidimo protokolų, buvo nubausti nuo 100 iki 300 eurų. Už tai, kad maudėsi esant iškeltai raudonai vėliavai“ , – kalbėjo gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Buvo surašyta dvylika administracinių teisių pažeidimo protokolų, buvo nubausti nuo 100 iki 300 eurų.

Nors vanduo įšilo iki 16 laipsnių, bet jūra jau antrą dieną audringa. Raudonos vėliavos draudžia maudytis. Tai daugelį poilsiautojų nuvylė.

„Jeigu negalima, tai negalima. Nenorime pažeisti taisyklių“, – pasisakė kalbintas poilsiautojas.

Kai tiek žmonių, gelbėtojams ir kitų bėdų kyla.

„Daug buvo vaikų be suaugusiųjų priežiūros. Teko vaiką nuvesti pas tėvus, o tėvai kažkur prie baro sėdėjo“, – kalbėjo J. Pirožnikas.

Policija vakar irgi kone perpus daugiau iškvietimų sulaukė.

„Pranešimų buvo netoli 100, bet ikiteisminių tyrimų nepradėjome“, – teigė Palangos policijos viršininkas Algirdas Budginas.

Policija sako, kad kurorte daugiausia Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

– Kokie praėjusio savaitgalio rezultatai?

Rezultatai geri, aukų išvengėme. Turėjome daug darbo, užimti buvome pilnai. Su mumis kartu patruliavo policijos pareigūnai. Tie, kurie neklausė gelbėtojų ir nekreipė dėmesio į raudoną vėliavą, buvo nubausti. Poilsiautojai elgiasi visai kitaip, kai kartu su mumis būna ir pareigūnai.

– Savaitgalį teko vieną žmogų traukti iš jūros. Ar tai buvo vienintelis skendimas?

– Tai buvo vienintelis skendimas. Patruliuodami su pareigūnais pastebėjome, kad toli jūroje yra žmogus, kuris maudėsi. Pradėjome jį kviesti, kad grįžtų į krantą. Galvojome, kad jis nereaguoja, kad ignoruoja mūsų nurodymus. Jis buvo nuplaukęs apie 60 metrų. Kada jis pradėjo šauktis pagalbos, tada gelbėtojai šoko į vandenį ir jį parplukdė į krantą. Paskui žmogus gailėjosi, sakė, kad tikrai nesuprato, jog taip atsitiks.

– Kiek laiko prireikė jį išgelbėti?

– Apie 4–5 minutes. Pamatėme patruliavimo metu, kad toli jūroje yra žmogus. Tada pradėjome šaukti, kad grįžtų į krantą. Jį pagavo srovė. Jam buvo surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolas. Pirmą kartą bauda vyrauja tarp 100 ir 300 eurų, antrą kartą – 300–900 eurų.

– Lieka kelios vasaros savaitės. Kaip bendrai atrodo šis sezonas?

– Mes suprantame žmones. Nėra gero oro, nėra tos vasaros. Jeigu žmogus sako, kad labai nori išsimaudyti, duodame paprastą pasiūlymą: nėra pasaulyje, kad kas nors nuskęstų su gelbėjimo liemene. Tegul ateina prie gelbėtojų, mes galime duoti gelbėjimo liemenę, prie jos pririšame virvę ir žmogus gali pabandyti. Antrą kartą žmogus jau to pakartoti nenorės. Sakyčiau, kad mums atrakcija, tačiau žmogui būtų stresas, jis net neįsivaizduoja, kad taip gali būti, jog ir su liemene gali gauti kelis gurkšnius vandens. Su gelbėjimosi liemene galima maudytis bet kokiu oru.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia šiais metais situacija su vaikais?

– Su vaikais kiekvienais metais tokia pati, nesikeičia. Pasiklydę vaikai yra normalus dalykas, juk pilnas žmonių paplūdimys. Būna, kad pakeliam droną, su juo stebime. Mums pasako, kaip vaikas apsirengęs ir ieškome.

„Šiandien apie 16 val.  jūroje, netoli Palangos tilto, skendo 63-ejų vyras. Jis iš pradžių buvo įspėtas gelbėtojų, kad maudytis negalima – iškelta raudona vėliava“, – feisbuke rašė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas ir pagyrė gelbėtojus už dar vieną išgelbėtą gyvybę.

Paplūdimių lankytojai nepažįsta spalvų?

Nutikus nelaimei dažniausiai kaltinami tie, kurie rizikuoja savo gyvybe, gelbėdami kitus.

Pasak biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Alvydo Girdvainio, žmonės įspėjimų nepaiso.

„Vėliavų reikšmės yra surašytos ant plakatų, persirengimo kabinų, yra garsinis perspėjimas, dėl kurio daug kas skundžiasi, kad įkyrėjo, bet kad žmonės šitaip savo gyvybės nesaugo ir nekreipia dėmesio į perspėjimus, sunku suvokti“, – teigė A.Girdvainis.

Įstaigos kitas direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki priminė, kad juodos vėliavos, kuri reiškė, jog maudytis draudžiama, nebėra nuo 2004 m., vietoje jos – raudona.

„Raudonos ir geltonos spalvų vėliava reiškia, kad gelbėtojai budi. Geltona vėliava – pavojinga, bet maudytis galima. Raudona – maudytis draudžiama. Būna dar žalia vėliava, bet jos prie jūros nekabiname. Juodos vėliavos nebėra nuo tada, kai įstojome į Europos Sąjungą“, – nurodė A.Siakki.

Skaitytojo vaizdo įrašas.

Į klausimus atsakys gelbėtojai

Pašnekovas užsiminė, kad, nežinant, ką ženklai reiškia, visada galima paklausti paplūdimyje budinčio gelbėtojo.

Žmogus turi rūpintis pats savo saugumu.

„Žmogus turi rūpintis pats savo saugumu, pagalvoti apie saugų elgesį prie vandens ir visada gelbėtojo paklausti, kur geriau maudytis, kur galima ar negalima. Be to, yra informaciniai stendai, kuriuose viskas paaiškinta. Būna, kad prieina ir pasiklausia gelbėtojų tiek vietiniai, tiek ir turistai iš kitų šalių“, – pasakojo A.Siakki.

Tačiau vis dar pasitaiko tokių asmenų, kurie nekreipia dėmesio į jokius ženklus ar įspėjimus. Tačiau vėliau gelbėtojams teisinasi, kad neišgirdo ar apskritai nesuprato, kas yra sakoma.

A.Siakki sakė, kad nubausti už neatsakingą elgesį prie vandens gali policijos pareigūnai ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Asmeniui, kuris maudosi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, arba apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 900 eurų.

– Koks pajūryje budinčių gelbėtojų darbas?

– Viskas priklauso nuo orų. Darbas yra nuo ryto iki vakaro stebėti poilsiautojų elgesį ne tik vandenyje, kad nepaskęstų, bet ir ant smėlio, nes ten irgi vyksta daug veiksmo. Reikia patruliuoti, dėl saugaus elgesio bendrauti su poilsiautojais. Reikia pastoviai būti budriems, nes niekada negali žinoti, kas gali atsitikti.

– Kaip Klaipėdos gelbėtojams pavyksta suvaldyti tokį didžiulį žmonių srautą?

– Gelbėtojai bando suvaldyti. Jeigu nepavyksta, tada kviečiama policija. Tačiau dažniausiai poilsiautojai geranoriškai atkreipia dėmesį į gelbėtojų nurodymus, kur saugiau maudytis, kaip saugiau elgtis, tad kol kas gelbėtojams situaciją suvaldyti pavyksta.

– Ar norėtumėte, kad Klaipėdos pliažuose budėtų policijos pareigūnai?

Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.

– Mes bendradarbiaujame su policijos pareigūnais, jie turi savo keturratį. Jie atvažiuoja ir kartu su gelbėtojais patruliuoja, taip pat jie patruliuoja ir atskirai. Jeigu atsiranda problemų, mes bet kada galime paskambinti policijai ir iškviesti patrulius.

– Kiek šiais metais šiltuoju metų laiku skendo žmonių? Kiek pavyko išgelbėti?

– Ši vasara – labai sudėtinga. Po šalto pavasario, vasaros pradžia irgi buvo šalta. Paskui atėjo šilti orai. Žmonės, kurie pasiilgo šilumos, puolė prie jūros, ėjo maudytis pamiršę apie saugų elgesį. Šią vasarą jūra pavojinga, dažnai vėjuota ir banguota, dažnai keičiasi vėjo kryptis, stipriai vyrauja povandeninės srovės. Šią vasarą išgelbėti jau 22 poilsiautojai, kurie negalėjo grįžti į krantą, skendo. Vienas poilsiautojas buvo dingęs jūroje.

– Koks pastebimas pokytis palyginus su praėjusių metų vasara?

– Praeitais metais buvo žymiai karščiau, mažiau vėjuota ir banguota, todėl pernai teko gelbėti mažiau žmonių. Gelbėtojai taip pat stengiasi ir dėl prevencijos, kad nebūtų prieinama iki skendimo. Vietiniai žmonės sąmoningesni negu tie, kurie atvyksta iš kitų miestų arba šalių. Neretai, nors jeigu pamato raudoną vėliavą, vis tiek nori maudytis. Banguojanti jūra jiems – pramoga. Tačiau tai taip pat ir didelis pavojus.

– Kokio amžiaus ir iš kur yra daugiausiai nepaklusnių poilsiautojų?

– Nėra amžiaus vidurkio. Skęsta vaikai, kurių tėvai nepastebi. Taip pat ir jaunimas nori pasirodyti. Suaugę bei vyresniojo amžiaus žmonės taip pat.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar stebima tendencija, kad daugiau nepaklusnių poilsiautojų yra ne Lietuvos piliečiai?

– Pagal statistiką, dažniausiai skęsta tie, kurie yra ne vietiniai. Kai prastos sąlygos, vietiniai dažniausiai sėdi namuose. Bet pasitaiko atvejų, kai skęsta ir vietiniai.

– Kokios priežastys lemia tai, kad žmonės skęsta?

– Atėję į paplūdimį nepažiūri, kokia iškelta vėliava. Jeigu raudona, jie vis tiek bando maudytis. Taip pat nežiūri į ženklus prie vandens. Pamatę jūrą pamiršta apie savo saugumą.

– Ką patartumėte poilsiautojams, jog jie išvengtų nelaimių? Ką daryti skendimo atveju?

– Atėjus į paplūdimį reikia apsižvalgyti, pažiūrėti į gelbėtojų postą, kokia plevėsuoja vėliava. Taip pat pažiūrėti, kokie prie jūros ženklai. Galima priėjus prie gelbėtojų paklausti, kur maudytis saugiausia. Pradėjus skęsti nepanikuoti, atsipalaiduoti, laikytis ant vandens paviršiaus ir laukti gelbėtojų pagalbos, nes pagalba visada ateina. Panikuojant ir plaukiant prieš srovę prarandama daug jėgų ir pradedama skęsti.

Suskaičiuota, kad nuo gegužės vidurio teko perspėti beveik 200 nesaugiai besimaudančių žmonių. Skendo septyniolika asmenų, išgelbėta šešiolika, devyni perduoti medikams ir išvežti į reanimaciją. Yra ir nuskendusių.

Piktybiškų maudynių mėgėjų nestabdo nei garsiniai draudimai maudytis, nei iškeltos raudonos vėliavos. Palangos paplūdimiuose pradeda patruliuoti sustiprintos policijos pajėgos.

Pareigūnai primena, kad besimaudantiems draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų. Bet didžiausia kaina, kurią gali tekti sumokėti draudimų nepaisantiems poilsiautojams, – prarasta gyvybė. Apie policijos pajėgas paplūdimiuose ir jų užduotis LNK reportaže buvo kalbamasi su Palangos policijos viršininku Algirdu Budginu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Baudos piktybiniams plaukikams tikrai nemenkos. Ar šią vasarą jau turite nubaustų asmenų ir kiek jų yra?

– Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą bauda yra nuo 100 iki 300 eurų. Šiais metais esame nubaudę šešis asmenis, kurie nesilaikė tvarkos. Jiems skirtos piniginės baudos. Žmonėms reikėtų paisyti tvarkos, nes nežinai, kur tyko nelaimė.

– Palangoje ar Šventojoje yra daugiau žmonių, kurie nepaiso taisyklių?

– Nepasakysiu, kur tie drąsuoliai. Reikėtų žmonėms sakyti, kad net jeigu ir moka gerai plaukti, negali žinoti, kas gali atsitikti, kokios povandeninės srovės. Neseniai teko pravažiuoti ruožą, tai lietuviai klauso, bet jeigu užsienietis, tai gal ir kalbos nesupranta, reikia su jais kitaip kalbėtis, nes jiems faktas, kad didelės bangos ir neleidžiama maudytis, yra nelabai suprantamas.

– Iš kokių šalių dažniausiai būna tokie žmonės?

– Dažniausiai rusakalbiai: baltarusiai, ukrainiečiai. Būna, kad atvažiuoja iš Europos šalių ir jiems kyla tam tikrų klausimų. Tačiau viskas sprendžiama ir konfliktų įvyksta vis mažiau.

– Kaip poilsiautojams susilaikyti ir nebristi į jūrą, kai jie atvažiuoja kelioms dienoms, saulė įkaitina ir norisi atsigaivinti, o kabo raudona vėliava?

– Tikiu, kad visi norintieji galės išsimaudyti, bet jeigu jau yra vėliava, reikia pasirinkti kitą telkinį. Turime ir Šventosios upę, kuri įteka į Baltijos jūrą, ten yra geras krantas. Turime ir kitų telkinių. Reikia paisyti tvarkos, saugoti save bei kitus.

„Pastarosiomis dienomis sutarta, kad, atsižvelgiant į oro sąlygas ir poilsiautojų gausą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, bus skiriama po pareigūną ir policijos rėmėją, jie šiuose paplūdimiuose patruliuos nuolat“, – rašoma BNS ketvirtadienį pateiktame Klaipėdos apskrities policijos atsakyme.

Šią savaitę Palangoje įvyko policijos pareigūnų, gelbėtojų ir mero Šarūno Vaitkaus susitikimas. Pirmadienį pas kurorto merą ketina apsilankyti policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Policijos vadovas BNS teigė, kad su meru ketina aptarti veiksmus, kurie padėtų paskutinį vasaros mėnesį išvengti žūčių.

„Mūsų visų bendras reikalas, žmonės žūsta, visiems yra iššūkis, ką daryti, kad užtikrintumėme geresnę prevenciją. Nieko nauja nesugalvosim, matyt, reikia stiprinti patruliavimą su kartu gelbėtojais, informuoti asmenis dalyvaujant ir policijos pareigūnams“, – BNS sakė R. Požėla.

„Policijos reikia visur – ne tik paplūdimiuose, ir vakarais, ir naktim, ir centrinėse gatvėse, reikia reaguoti į smurtą, vagystes, reikia patruliuoti, bet suprantam, kad mūsų reikia ir ten – uniformuoto žmogaus buvimas duoda didesnį efektą, nei vien gelbėtojo“, – sakė generalinis komisaras.

Meras įspėja apie pinigines baudas

Palangos meras ketvirtadienį feisbuke pranešė, kad kurortas skelbia „nulinę toleranciją“ tiems, kas paplūdimiuose ignoruoja gelbėtojų įspėjimus.

„Jei, nepaisydami gelbėtojų įspėjimų, nuspręsite pasipliuškenti Baltijoje, esant iškeltai raudonai vėliavai ar ten, kur tai draudžiama daryti, ir skęsite – kai gelbėtojai jus išgelbės, galimai iškart būsite nubausti pinigine bauda. Kitu – blogesniu – atveju, jei gelbėtojams nepavyks jums padėti ir išplėšti iš audringos Baltijos bangų, deja, jus nubaus ir sąskaitą išrašys ponas Neptūnas. Tai pasakytina apie tuos ir tiems, kurie nepaiso sveiko proto, savisaugos instinkto, ignoruoja maudytis draudžiančius ženklus ir rizikuoja ne tik savo, bet ir gelbėtojų, o neretai – tiesiog pagalbon puolančių paplūdimyje esančių niekuo dėtų žmonių gyvybe“, – savo įrašą socialiniame tinklalapyje pradėjo meras.

Pasak jo, kad ir kaip nepopuliariai ir drastiškai beskambėtų šis teiginys apie maudynes ir baudas, bus daroma viskas, kad žmonės neskęstų jūroje ir iš kurorto grįžtų namo, o ne keliautų į liūdnas vietas.

„Todėl MES SKELBIAME NULINĘ TOLERANCIJĄ tiems, kas nepaiso įspėjamųjų lentelių paplūdimiuose, pranešančių, jog maudytis čia draudžiama dėl povandeninių duobių ar didelių srovių. Tiems, kam atrodo, jog gelbėtojai raudonas vėliavas iškelia tik baikštuoliams ir, nepaisydami didelių bangų bei savo saugumo, vandens motociklais link jūsų skuba tik savo pačių pramogai. Galiausiai – tiems, kas vis dar nesupranta, jog jūra nebūna iki kelių ir su ja negalima juokauti“, – susimąstyti kvietė Š. Vaitkus.

Pasak jo, Palangos gelbėtojai suskaičiavo, kad nuo gegužės 15 iki liepos 26 dienos buvo perspėti 153 nesaugiai maudęsi žmonės, 31 asmuo perspėtas dėl paplūdimio taisyklių nesilaikymo, 41 suteikta pirmoji medicininė pagalba. Skendo 17 asmenų, išgelbėta 16, devyni perduoti medikams ir išvežti į reanimaciją, vienas šį savaitgalį nuskendo Šventojoje.

Dar 16 poilsiautojų gelbėtojai kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jie patyrė traumas, saulės smūgį.

Taip pat 16 kartų buvo kviesti policijos pareigūnai – jie surašė keturis protokolus dėl paplūdimio taisyklių nesilaikymo, t.y. dėl maudymosi esant iškeltai raudonai vėliavai. Be to, rasti pasimetę ir tėvams perduoti 25 vaikai.

„Taip, jūs teisingai supratote, vien nuo gegužės 15 d., kai gelbėtojai pradėjo budėti Palangos ir Šventosios paplūdimiuose, Baltijos aukomis galėjo tapti beveik 200 žmonių, ir absoliuti dauguma jų – vos per kelias pastarąsias savaites, ir ypač – pastarąjį savaitgalį.

Štai sekmadienį Šventojoje nuskendo 58 metų Baltarusijos pilietis. Įbridęs į jūrą esant iškeltai raudonai vėliavai, jis buvo įspėtas gelbėtojų ir paprašytas grįžti į krantą. Gelbėtojams nuskubėjus prie kitų besimaudančiųjų, baltarusis kaip niekur nieko toliau nėrė į bangas, kol jūra jo neįtraukė. Kovodami už šio vyriškio gyvybę, jauni vyrai gelbėtojai patys vertėsi su vandens motociklu ir galynėjosi su stichija, tačiau svečio išgelbėti nepavyko.

Prieš tai penktadienį  mergina skendo ties Palangos jūros tiltu – toje vietoje, kur stovi lentelės, draudžiančios čia maudytis dėl povandeninių duobių. Jauna visiškai nemokanti plaukti poilsiautoja įkrito į povandeninę pusantro metro gyli duobę, virš kurios  – dar beveik tiek pat vandens. Tad mūsų kurorto viešnia pateko į beveik trijų metrų gylio vandens spąstus...

Penktadienio vakarą lygiai toje pačioje vietoje (!) gelbėtojai jau traukė jaunuolį. Tam, kad žmogus po skendimo būtų kuo greičiau perduotas medikams, gelbėtojai su žiburėliais į miestą lėkė J. Basanavičiaus gatve, o link jų važiavo garsinius signalus įjungęs Greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Sukoordinavus visus veiksmus, jaunuolis medikų buvo perimtas pusiaukelėje, kur jam teikta skubi medicininė pagalba. Vėliau jis nugabentas į vienos iš Klaipėdos ligoninių reanimacijos skyrių.

Todėl labai PRAŠAU: būkite sąmoningi ir protingi, saugokite savo ir savo artimųjų gyvybes, nepalikite vaikų vienų vandenyje.

Tokių istorijų labai daug, teisingiau būtų pasakyti – neleistinai per daug. Tačiau mes negalime esant audringai jūrai paplūdimuose išrikiuoti kariuomenę, kad kariūnai apglėbtų Baltiją. Todėl labai PRAŠAU: būkite sąmoningi ir protingi, saugokite savo ir savo artimųjų gyvybes, nepalikite vaikų vienų vandenyje, taip pat nelikite abejingi ir sudrausminkite tuos, kurie vis dar yra įsitikinę, jog yra stipresni už jūrą. Įsiklausykite į gelbėtojų žodinius įspėjimus, įsidėmėkite visiems laikams, kad raudona vėliava – tai griežtas NE“, – skaudžius įvykius paplūdimiuose aprašė Palangos meras.

Jo žodžiais kalbant, padedant Lietuvos policijos generaliniam komisarui Renatas Požėla šią savaitę sutarta, kad nuo šiol centrinėse gelbėjimo stotyse Palangoje bei Šventojoje budės ir po vieną policijos pareigūną, kurie jiems suteiktais įgaliojimais atitinkamai tramdys savo taisykles jūrai bandančius diktuoti pramogautojus.

„Ir apie baudas – ne gąsdinu, ne įspėju, o tik geranoriškai primenu: maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, užtraukia baudą nuo 100 iki 300 eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 300 iki 900 eurų. Tai numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnis.

Žinau, kad mylite Palangą, iš visos širdies dėkoju, kad atvažiuojate į mūsų kurortą! Nuoširdžiai linkiu Jums gero, turiningo ir saugaus poilsio mūsų Palangoje! Svarbiausia – namo grįžkite laimingi, pailsėję ir  su visa šeima.

Šią vasarą Palangos ir Šventosios paplūdimiuose įrengta 19 gelbėjimo postų, juose darbuojasi per 80 gelbėtojų. Ačiū jiems už išgelbėtas gyvybes!“ – įrašą baigė Š. Vaitkus.

Vaizdo įraše – pastarojo antradienio vakarą skendusio žmogaus gelbėjimo operacija Šventojoje, nuotraukoje – praėjusį savaitgalį Palangoje išgelbėtas ir medikams perduotas jaunas vyras gabenamas į reanimaciją.

„Raudona vėliava, moteriškė vaikui leidžia maudytis, o pati tuo metu stovi su kūdikiu ant rankų. Klausiu, o kaip gelbėsite, prižiūrėdama kūdikį, jei vaikas skęs? Sako, kažkaip išgelbėsiu. Buvo ir tokių, kurie klausė, o kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti savo vaikus vandenyje. Jie negalvoja, kad vienas žingsnis giliau – srovė pagaus vaikus ir nuneš į jūrą. Visi mano, kad taip nutiks kitam, tik ne jiems“, – neslėpė apmaudo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Savaitgalį į pagalbą teko kviestis ir policiją. Iš paplūdimio išprašyti keletas alkoholį vartojusių poilsiautojų.

Buvo ir tokių, kurie klausė, o kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti savo vaikus vandenyje.

„Žmonių ėjo tūkstančiais. Iki pietų gelbėtojai dar susitvarkė. O paskui visi puolė į vandenį ir nekreipė dėmesio į gelbėtojų perspėjimus“, – teigė A.Siakki.

Nelaimių savaitgalį pajūryje vis dėlto pavyko išvengti.

„Vienam kitam teko padėti iš duobės išplaukti – gelbėtojai nelaukia, kada žmogus pradės skęsti. Pamatė, kad neša į jūrą, priplaukė ir padėjo grįžti į krantą“, – paaiškino „Klaipėdos paplūdimių“  direktoriaus pavaduotojas.

Aleksandras Siakki / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sekmadienį jūra buvo ypač apgaulinga.

„Šeštadienį pakilo bangos, ir jūra įsibėgėjo. Tada dar buvo ne taip pavojinga. Ir vėliava buvo geltona, tik vakare pakeitėme į raudoną. O sekmadienį atvirkščiai – vėjas rimo, tuomet labai padidėja atgalinės srovės ir prasideda trauka į jūrą“, – paaiškino A.Siakki.

Jis apgailestavo, kad poilsiautojai neigiamai žiūri į gelbėtojų perspėjimus, esą šie tik trukdo ilsėtis.

„Atitveri ruožą, užtveri farvaterio teritorijas ir toje vietoje būtų prie gelbėjimo posto. Mes pastatysime gelbėtojus ir būtent tą dieną, kada yra audringa jūra, niekur kitur neleidžiama maudytis, bet šioje teritorijoje būtų galima maudytis su gelbėjimo liemenėmis“, – svarstė Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas taip pat mano, kad reikėtų ieškoti kompromisų ir inicijuoja diskusiją.

„Sprendimo dar nėra, bet pati diskusija, kaip palengvinti žmogui važiuojant prie jūros galimybę pasimaudyti tikrai yra ieškoma“, – sakė jis.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki vertinimu, tokia galimybė skatintų žmones rizikuoti, manant, kad sėkmingai išsimaudžius aptvertoje zonoje, tą saugu daryti ir kitur.

Šventojoje ties molu Baltijos jūra į krantą išmetė nuskendusio 39 metų vilniečio Igorio S. kūną. Tai pirmasis šią vasarą Palangos gelbėtojų prižūrimuose paplūdimiuose nuskendęs žmogus, rašo lrytas.lt.

Tragiška nelaimė įvyko ketvirtadienį po pietų.

Jūroje bangavimas siekė 3 balus, virš gelbėtojų postų plevėsavo raudona, maudytis draudžianti vėliava.

Tačiau jos nepaisančių buvo begalės. Ant kranto palikę vaikus su močiute 39 metų Igoris S. kartu 33 metų žmona nubėgo į jūrą netoli molo, kur pakilus bangoms yra pačios didžiausios srovės.

Vienu metu vilniečiai pakliuvo į bangų išmuštą duobę ir dugno nesiekiančius žmones srovė beregint ėmė nešti į jūrą.

Jie pradėjo skęsti apie 30 metrų nuo kranto. Tai išvydę gelbėtojai puolė juos gelbėti, tačiau spėjo ištraukti tik moterį.

Tragediją matė ir ant kranto buvę jų vaikai.

Po 7 valandų bangoms į krantą išplukdžius skenduolio kūną, įvykusi tragedija pasitvirtino.

„Žmonės patys puolė mirčiai į nagus“, - taip šį įvykį įvertino Šventosios gelbėjimo stoties vyriausiasis gelbėtojas Kęstutis Kazlauskas.

„Žmonių abejingumas savo gyvybei mane stebina. Mes ieškome ką tik nuskendusio žmogaus, ant kranto būriuojasi paieškas stebintys žmonės, o kiti poilsiautojai lyg niekur nieko toje pačioje vietoje brenda į bangas“, - piktinosi K.Kazlauskas.