„Europos Centrinis Bankas žiūri nebe tik į infliacijos skaičius, bet pradeda labiau žiūrėti į darbo užmokesčio augimo skaičius, kitus indikatorius. Ir vis vėlina, vėlina, vėlina palūkanų normų mažinimo laikotarpį“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo Ž. Mauricas.

„Procesai inertiški, rizika egzistavo. Lūkestis ir mano buvo, kad palūkanos turėtų pradėti mažėti anksčiau, prognozavome balandžio-gegužės mėnesiais, bet dabar nusikelia mažinimas iki vasaros, birželio, gal net iki rugpjūčio mėnesį. Dabar rinkos pradeda tikėti, kad gal tik rugpjūčio mėnesį bus mažinamos palūkanos“, – teigė jis.

Ekonomistas taip pat tikino, kad rinkos tikisi, jog bazinės palūkanos kitais metais sieks apie 2,5 proc.

„Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją, ypatingai, jeigu Vokietijai sunkiai seksis su automobilių pramone“, – sakė Ž. Mauricas.

Inercija gali užvėlinti ekonominį pavasarį ir gal net įstumti euro zoną į dar vieną techninę recesiją.

 

„Rinkos tikisi, kad kitais metais palūkanos sieks apie 2,5 proc. T. y., net mažiau, negu tikėjosi praeitų metų rudenį“, – aiškino jis.

Ž. Mauricas žurnalistams po apžvalgos pristatymo kalbėjo, kad priežastys dėl nusikeliančio palūkanų normų mažinimo yra inertiškas sprendimų priėmimas bei ECB sprendimas nebesivadovauti infliacijos rodikliu.

„Priežastys yra tos, kad visgi pakankamai inertiškas sprendimų priėmimas. Kita priežastis tai, kad nesivadovaujame vien tik infliacijos rodikliu. (...) Akcentas dabar yra nukreiptas į darbo užmokesčio augimo skaičius. Kai keiti žaidimo taisykles vidury žaidimo, tai sunku prognozuoti. Bet tai vis tiek yra politinis sprendimas“, – kalbėjo ekonomistas.

ECB Valdančioji taryba kovo pradžioje nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc.

Kaip nurodoma banko pranešime, nuo praėjusio Valdančiosios tarybos posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. infliacija vidutiniškai sudarys 2,3 proc., 2025 m. – 2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.

ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

ECB vadovė Christine Lagarde tikino, kad institucija dar nėra „pakankamai įsitikinusi“ pažanga mažinant infliaciją.

Vokietijos ekonomika su sunkumais susiduria nuo tada, kai dėl 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo infliacija. Krizę paaštrino pramonės sulėtėjimas ir silpnumas pagrindinių prekybos partnerių rinkose.

„Tikėtina“, kad po 0,3 proc. prilygstančio susitraukimo paskutinį 2023 m. ketvirtį BVP sausio-kovo mėnesiais „vėl nežymiai susitrauks“, savo kasmėnesinėje ataskaitoje pareiškė Bundesbankas.

„Dėl antro iš eilės BVP susitraukimo Vokietijos ekonomika panirtų į techninę recesiją“, – nurodė centrinis bankas.

Finansų institucija išvardijo daugybę problemų, su kuriomis susiduria Vokietija, įskaitant lėtėjančią išorės paklausą ir suvaržytas vartotojų išlaidas bei vidaus investicijas.

Ekonomiką taip pat galimai veikia pastarojo meto streikų banga, ypač akcijos geležinkelių ir aviacijos sektoriuose, teigė bankas.

Dėl antro iš eilės BVP susitraukimo Vokietijos ekonomika panirtų į techninę recesiją.

Tačiau jis pridūrė, kad „vis dar nėra įrodymų, liudijančių recesiją, kalbant apie nuolatinį, plataus masto ir aiškų ekonomikos aktyvumo sumažėjimą, o tokia recesija šiuo metu nėra tikėtina“.

Paramą suteiks tvirta darbo rinka, didėjantys atlyginimai ir mažėjanti infliacija, pažymėjo centrinis bankas.

Po palūkanų normų padidinimo infliacija Vokietijoje sausį sumažėjo iki 2,9 proc. Šis įvertis yra artimas Europos centrinio banko (ECB) 2 proc. tikslui.

Vokietijos ekonomika per visus praėjusius metus susitraukė 0,3 proc. Nors šįmet tikimasi atsigavimo, stebėtojai neseniai perspėjo, kad jis gali būti lėtesnis nei manyta anksčiau.

Gruodį Bundesbankas sumažino 2024 m. augimo prognozę iki 0,4 proc. Birželį buvo numatoma 1,2 proc. ekspansija.

BVP pokyčio šalies gyventojai ir darbo rinka nepajus, sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Ekonomika kol kas svyruoja ties nuliu, tai čia, sakyčiau, yra gera naujiena žmonėms ir darbo rinkai, nes realiai darbo rinka ir žmonės tokio techninio BVP kritimo arba augimo, arba nulinio pokyčio nejaučia, recesija yra tokia labiau matematinė-ekonometrinė negu realaus gyvenimo recesija“, – BNS antradienį sakė „Citadele“ banko analitikas A. Izgorodinas.

Jo vertinimu, šalies ekonomika iš techninės recesijos pereina į stagnaciją: „Pagal naujausius makrorodiklius, žiūrint tai mes pereiname iš techninės recesijos į labiau stagnuojančią situaciją“.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad realusis Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį siekė 19,2 mlrd. eurų to meto kainomis – 0,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 

A. Izgorodinas praėjusią savaitę BNS prognozavo 0,9 proc. metinį BVP nuosmukį.

Jis sako, kad šalies ekonomiką šiuo laikotarpiu labiausiai veikė pramonė, kuri demonstruoja gerėjančius rodiklius.

„Man atrodo, pramonė labiausiai ištempia ekonomiką iš to tokio nedidelio techninio kritimo į stabilizaciją, nes, tarkime, rugsėjo mėnesį pramonės gamybos kritimas buvo mažiausias nuo šių metų pradžios ir išankstiniai mūsų pramonės rodikliai rodo, kad jie pradeda gerėti, įmonės pradeda fiksuoti labai ženklų atsargų kritimą, gerina gamybos prognozes ir taip toliau“, – aiškino ekonomistas.

Mažmeninės prekybos rodikliai rugsėjo mėnesį bent jau mane asmeniškai šiek tiek nuvylė ir jie rodo, kad vidaus vartojimas šlubuoja.

 

0,3 proc. metinį nuosmukį prognozavusi bendrovės INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą dėl anksčiau sukauptų atsargų.

„Nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, kylančių palūkanų normų, infliacijos šoko šleifo, aukštesnių nei prieš karą energetikos ir nestabilių naftos kainų, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Energinga pastarųjų metų Lietuvos ūkio plėtra leido sukaupti finansinių atsargų ir tinkamai pasiruošti sunkesniems laikams“, – pranešime teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad naujausia BVP statistika rodo, jog šalies ekonomikos raida tebėra vangi.

„Jos aktyvumą tebeslopina nedidėjantys daugelio apdirbamosios gamybos sektorių pardavimai, vis vangiau augantis paslaugų sektorius, neatsigaunantis namų ūkių vartojimas. (...) Labiausiai ekonomikos plėtrą ribojo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto operacijų veikla“, – teigiama LB išplatintame ekonomisto komentare.

A. Izgorodino teigimu, stiprėjanti pramonė dar nereiškia bendro ekonomikos augimo, juolab kad vidaus vartojimas Lietuvoje stringa.

„Mažmeninės prekybos rodikliai rugsėjo mėnesį bent jau mane asmeniškai šiek tiek nuvylė ir jie rodo, kad vidaus vartojimas šlubuoja. Tai mes turime gan skirtingą situaciją skirtinguose sektoriuose. (...) Pramonės rodikliai pradeda po truputį išlipti iš duobės, bet bendrai paėmus, ekonomika tikrai dar nepasiekė tos augimo stadijos“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

D. Imbrasas mano, kad nuosaikaus Lietuvos ekonomikos augimo galima tikėtis kitais metais: „Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis“.

I. Genytė-Pikčienė taip pat teigia, jog Lietuvos ekonomika kitais metais augs, bet dėl prastos padėties eksporto rinkose ji nepasieks savo potencialo.

„Eksporto rinkų problemos gali ir užsitęsti. Europos Sąjungos ekonomikos susiduria ne tik su cikliniais aukštų palūkanų normų, smukusio vartojimo ir vangesnės investicijų paklausos iššūkiais (...) Dėl šių priežasčių Lietuvos ekonomika kitąmet grįš į augimo teritoriją, tačiau augs nesiekdama savo potencialo“, – sakė ekonomistė.

Pasak jo, mažėjanti mažmeninė prekyba, o kartu ir prekių kainos bei dalies įmonių pelno maržos rodo ekonomikos nuosmukį. Analitiko teigimu, defliacija turėtų išsilaikyti ir vasarą, o nauja tendencija – nuo balandžio atlyginimai auga sparčiau nei kainos.

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog ilgai laukto didesnio infliacijos sulėtėjimo dar nėra, o pagrindinis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energijos ištekliai. Vis dėlto, jo manymu, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti vis dar aukštos maisto bei paslaugų kainos.

„Recesija, kuri užfiksuota jau Lietuvoje, ji nemažai ir prisideda prie kainų mažėjimo, nes mažmeninė prekyba neauga nuo praėjusių metų vidurio, kai kurių prekių prekyba susitraukusi ketvirtadaliu (...) Natūralu, kad tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas, o kai kuriais atvejais – ir pelno maržas. Defliacija jau yra silpnos paklausos ir ekonomikos nuosmukio pasekmė“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.

Tokioje aplinkoje negali būti kalbos apie kainų didinimą, o kai kurios įmonės jau yra priverstos mažinti kainas.

Gegužę mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pagrindinėmis kainų mažėjimo priežastimis N. Mačiulis įvardija smunkančias energijos kainas, o jeigu ne sezoninių drabužių ir avalynės brangimas, defliacija gegužę, anot jo, galėjo būti dar didesnė.

„Defliacinės tendencijos stiprėja, nors buvo abejojančių, ar apskritai kainos gali mažėti Lietuvoje, bet matome labai aiškius ženklus ir faktus, kad prekių kainos pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. (...) Gegužės mėnesį būtume matę dar didesnę defliaciją, jeigu ne pabrangę sezoniniai drabužiai ir avalynė, kurie kilstelėjo vidutinį kainų lygį, be šio veiksnio defliacinės tendencijos būtų dar labiau didesnės“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, defliacija dėl pigesnių daržovių ir vaisių turėtų išsilaikyti ir vasarą: „Labai tikėtina, kad tokios tendencijos tęsis ir vasarą, nes prie to prisidės sezoniškai atpigusios daržovės, vaisiai“.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad vienintelis mažėjančią metinę infliaciją ir mėnesio defliaciją lemiantis veiksnys yra energijos išteklių kainos, tačiau kainų lygį palaiko vis dar nemažėjančios maisto kainos.

„Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome. Nes pagrindinis ir kone vienintelis veiksnys, lemiantis kainų mažėjimą, yra energetika“, – BNS sakė Ž.  Mauricas.

Paveikslas nėra toks šviesus, kokio galbūt buvo galima tikėtis, nes ilgai laukto reikšmingesnio infliacijos sulėtėjimo visgi dar nematome.

 

„Maisto kainos gegužės mėnesį šiek tiek išaugo, tai pakankamai prastesnis nei tikėtasi rezultatas“, – pridūrė ekonomistas.

Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija siekė 11,7 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 19,7 proc.

Ž. Maurico teigimu, vienaženklės metinės infliacijos dėl palyginamosios bazės efekto galima tikėtis birželį, be to, vasarą turėtų išlikti ir mėnesio defliacija.

„Labai didelė tikimybė, kad birželį, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mes matysime mėnesinį maisto kainų kritimą vien dėl sezoniškumo, nes dažnai tokiu metu pinga daržovės ir vaisiai, taip pat pieno produktai“, – teigė Ž. Mauricas. 

„Mes nežinome tiksliai, ar antroje metų pusėje Lietuvoje nepakils energetikos kainos – matome įvairių prognozių dėl naftos kainų, tai jeigu ir degalų kainos šiek tiek šoktelėtų į viršų, vidutinė metinė infliacija gali būti artimesnė devyniems procentams“, – kalbėjo analitikas.

Anot jo, didesnę nei tikimasi vidutinę metinę infliaciją gali lemti išliksiančios aukštos maisto bei paslaugų, ypač viešbučių ir restoranų, kainos: „Jeigu mes šiais metais ir toliau judėsime tokiais tempais, gali būti, kad vidutinė metinė infliacija bus artima 10 procentų“.

Tuo metu N. Mačiulis sako, jog sumažėjusios kai kurių prekių kainos turėtų suaktyvinti vidaus vartojimą antrąjį pusmetį, nes atlyginimai nuo balandžio jau auga greičiau nei brangsta prekės.

„Jau mes matome – nuo balandžio atlyginimų augimas yra spartesnis nei kainų augimas, tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia auga. Mūsų skaičiavimais, gyventojų perkamoji galia į prieš tą rekordinį infliacijos lygį sugrįš kitų metų pradžioje – tai gana greitas atsigavimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, defliacija ir didėjanti gyventojų perkamoji galia antrąjį pusmetį gali neužgožti neigiamų ekonomikos tendencijų, kurias sukelia mažėjantys užsakymai eksporto rinkose, todėl pramonė privesta imtis sunkių sprendimų – darbuotojų atleidimų.

„Labai čia džiaugtis turbūt nereikėtų, nes tuo pačiu mes vis tiek matome labai silpną paklausą eksporto rinkose, užsakymai vis dar mažėja, nemažai pramonės įmonių pradėjo mažinti darbuotojų skaičių. Ši priežastis gali lemti vis dar prastas ekonomines tendencijas antrąjį šių metų pusmetį“, – teigė ekonomistas.

„Šiandieninę situaciją aš apibūdinčiau „K“ raidės formos ekonomine recesija. „K“ raidė – kam krizė, kam ne, tai ir yra tas pasakymas. Tą „K“ raidę turim nuo 2020 metų, nuo pandemijos, kada dalies sektorių perspektyvos buvo labai sudėtingos, didžiulis neapibrėžtumas, ypatingai – paslaugų sektoriuje. Tačiau pramonės sektoriuje, ypatingai – baldų pramonės, tai buvo aukso amžius, nes energetika buvo pigi, darbuotojų buvo daug, paklausa buvo didžiulė, nes žmonės sėdėjo namuose.

O kai žmonės sėdi namuose, tai pagalvoja, gal reikia pakeisti vieną ar kitą baldą. Taip pat ir statybų sektoriuje – 2021-2022 metai buvo aukso amžiaus. Pramonei buvo geri metai, transportui buvo labai geri metai, o IT paslaugų sektoriui buvo labai geri metai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kitiems sektoriams nebuvo tokie geri. Dabar svarstyklės sveriasi į kitą pusę. Matome, kad pramonė susiduria su eile iššūkių: energetinių išteklių šokas, kuris buvo ir vis dar yra jaučiamas. Taip pat ir žaliavų šuoliai, kurie išstabilizavo visą rinką. Yra įmonių, kurios nusipirko daug brangių žaliavų arba komponentų, ir dabar matome, kad paklausa krenta, kainos krenta arba bent jau nebekyla ir toms įmonėms yra sunkiau. Tai pramonė dabar yra ekonomikos augimą stabdantis veiksnys, tačiau yra eilė kitų sektorių, pavyzdžiui, laisvalaikio paslaugų sektoriai, kurie gyvena vis dar gerai“, – akcentavo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kiek poveikis pramonei, kiek kritimas pramonėje paveiks ir visą kitą, ypač viduriniąją klasę, kuri suvartoja Lietuvoje daugiau?

– Priklausys nuo to, kiek didės nedarbo lygis. Čia, turbūt, yra esminis klausimas.

– Kiek didės nedarbo lygis?

– Didžioji dalis įmonių sukandusios dantis stengiasi išlaikyti darbuotojus, nes jos supranta, kad yra fundamentalus darbuotojų trūkumas. Ir jeigu jie tuos darbuotojus atleis, jie vėliau jų nesusigaudys. Tai įmonės stengiasi juos išlaikyti. Bet, žinoma, atleidimų yra, jų šiek tiek daugėja. Nedarbo lygis taip pat šiek tiek didėja, bet jis dar nėra toks masinis, kad nugramzdintų Lietuvą į gilesnę, didesnę recesiją.

– Jūsų prognoze: koks gali būti nedarbo lygis ir kada tai gali jau tapti problema?

– Manyčiau, paaugti gali vienu, dviem procentiniais punktais nuo dabartinio pakankamai žemo lygio. Tai būtų labai švelnus nusileidimas, o ekonomikos krize to dar nepavadinčiau.

– Dalis žmonių turi paskolų ir statistika rodo, kad 40 proc. susiduria su sunkumais, arba jaučia, kad jiems sunkiau apmokėti tas paskolas, kurias yra pasiėmę. Ar atpigęs benzinas ir atpigę kai kurie produktai gali kompensuoti išaugusias palūkanas?

Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale.

– Kažkiek gali, nes sumažėja bendras spaudimas. Didžiausias spaudimas Lietuvoje praeitais metais buvo dėl sparčiai pakilusios infliacijos. Visų pirma dėl energetinių kainų, o vėliau – dėl maisto kainų. Dabar, sakykim, tai bangai atslūgstant, be abejo, lieka išaugusios palūkanų normos, kol kas tokio masinio iššūkio mes nematome. Tarkim, neveiksnių pasiūlų dalis yra pakankamai nedidelė.

– Ar ji didėja?

– Didėja, bet labai labai nežymiai. Tie asmenys, kurie būsto paskolą pasiėmė 2018-2019 metais, o ne 2020 metais, didesnio spaudimo nejaučia. Tuomet ir kainos buvo mažesnės, ir jie jaučiasi finansiškai turintys didesnę laisvę, nes jeigu ką, jie gali dabar parduoti tą būstą ir dar pakankamai nemažai uždirbti.

– Kiek ši krizė tęsis?

– Reiktų tikėtis, kad ji tęsis nepilnus metus ir metų pabaigoje mes matysime kažkokią šviesą tunelio gale, bet, be abejo, kaip ir dažniausiai nutinka, gali būti įvairių scenarijų.

„Keistas paveikslas: viena vertus, matome bendrą mažėjantį rodiklį, kurį tempia pramonė, bet dauguma kitų sektorių vis dar laikosi pakankamai gerai ir jau pradeda žiūrėti į ateitį – kad po pusmečio gali ir palūkanos mažėti, energetinė krizė kaip ir prašokta, situacija Ukrainoje taip pat nėra tokia labai bloga (...) – bei į vasarą įžengia su pakankamai neblogomis nuotaikomis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.

„Vertinant neigiama prasme, išsiskiria pramonė. Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį“, – teigė jis.

Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.

Visi sektoriai – paslaugų, statybų, informacinių technologijų įmonės – jos žiūri su atsargiu, bet optimizmu į ateitį.

Ž. Mauricas pažymėjo, kad šalies ūkio kritimą lėmė vienintelis pramonės sektorius, tačiau daugelis gyventojų „arba techninės recesijos nejaučia, arba, didžiausia našta arba praėjo, arba jie mato šviesą tunelio gale“.

„Bendras paveikslas yra labai nevienalytis, neapsiverstų liežuvis sakyti, kad visa ekonomika yra recesijoje, nes daug yra pozityvių ženklų, kurie rodo, kad artimiausi mėnesiai, ketvirčiai gali būti žymiai geresni“, – komentavo ekonomistas.

Pasak jo, optimizmo suteikia lėtėjanti infliacija, toliau besilaikantis žemas nedarbo ir aukštas užimtumo lygis, „pakankamai geri“ esą ir gyventojų lūkesčiai. Be to, pažymi Ž. Mauricas, tinkamus finansinius išteklius palaikyti ekonomiką turi ir Vyriausybė.

„Gal per daug nevertėtų užsikrėsti tuo virusu, juolab, kad matėme, kad Lietuva gaus 500 mln. eurų paramos (Europos Sąjungos RRF fondo lėšų – ELTA), biudžeto deficitas pernai buvo 0,6 proc. BVP – net procento nesiekė. Vyriausybė turi didžiulius rezervus pamėtyti dar pinigų visiems bent kurį laiką“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, prastėjusius pramonės rezultatus lėmė pasikeitęs ekonominis ciklas – jei per pandemiją gyventojai vartojo daugiau prekių, o ne paslaugų, dabar daugiau išlaidų skiriama, pavyzdžiui, kelionėms į užsienį.

„Ekonominis ciklas pereina iš prekių į paslaugas (...) ir nėra palankus Lietuvos ekonomikai, kuri didesne dalimi priklauso nuo pramonės ir transporto sektorių“, – sakė Ž. Mauricas.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę teigė, kad BVP nuosmukis jos nenustebino, tačiau, anot jos, derėtų sulaukti gegužę skelbiamo antrojo įverčio, kad būtų galima sužinoti, kokioms veiklos sritims tenka didžiausia susitraukimo našta. Panašiai yra sakęs ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė šių metų pirmo ketvirčio rezultatų taip pat nedramatizavo. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.

JAV Kongreso respublikonai reikalauja mažinti biudžetą mainais į tai, kad būtų pakeltos šalies skolinimosi lubos, o Vašingtonas jau kelis mėnesius tvirtina, kad dėl to neturėtų būti deramasi.

Tačiau nerimą kelia tai, kad JAV pirmą kartą istorijoje gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, ir nėra aišku, kada iš tikrųjų vyriausybė nebegalės apmokėti savo sąskaitų.

Abi pusės vis dar lieka nežinioje, nepaisant kelias savaites vyriausybės pareigūnų ir bankininkų žertų perspėjimų, kad įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti drastiškų padarinių, įskaitant galimą recesiją ir tikėtiną pasaulinę finansinę grėsmę.

Vis dėlto J. Bidenas sekmadienį pareiškė tikintis, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.

Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą.

„Išlieku optimistiškas, nes iš prigimties esu optimistas, bet tikrai manau, kad tiek jie [respublikonai], tiek mes norime susitarti. Manau, kad mums pavyks tai padaryti“, – žurnalistams teigė JAV prezidentas.

J. Bideno ir respublikonų lyderių, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį), derybų dėl skolos ribos etapas buvo nukeltas iš praėjusio penktadienio į šią savaitę.

J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar susitikimas antradienį įvyks, atsakė manąs, kad taip.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms jau birželio 1 dieną gali pritrūkti lėšų skoliniams įsipareigojimams apmokėti, o Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad tai nutiks birželio 15-ąją.

„Mūsų čia neturėtų būti“, – sekmadienį televizijos CNN laidai „State of the Union“ teigė JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas).

„Jei Kongresui nepavyktų padidinti skolos limito iki įsipareigojimų nevykdymo, prasidėtų recesija, ir tai būtų katastrofa“, – perspėjo jis.

„Niekada nebuvo taip, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nevykdytų savo skolinių įsipareigojimų – ir mes negalime leisti, kad taip nutiktų“, – teigė W. Adeyemo.

Didžiuliai išlaidų apribojimai

Respublikonai primygtinai reikalauja, kad bet koks šalies skolinimosi lubų pakėlimas būtų susijęs su esminiais išlaidų apribojimais. Šiuo metu skolinimosi limitas siekia 31,4 trln. JAV dolerių.

„Atėjo laikas sugrąžinti išlaidų lygį, buvusį prieš COVID-19 pandemiją, ir tada galėsime kalbėti apie skolos lubų pakėlimą“, – sekmadienį televizijai „Fox News“ teigė Atstovų Rūmų respublikonas iš Floridos Byronas Donaldsas (Baironas Donaldsas).

„Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą“, – pareiškė jis.

Dėl įsipareigojimų nevykdymo tikimybės taip pat iškilo grėsmė būsimai J. Bideno kelionei į Aziją, kur jis turi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikime bei kituose regiono renginiuose.

Sekmadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad kol kas susitikimų planai nesikeičia.

Mūsų čia neturėtų būti.

Konstruktyvios derybos

W. Adeyemo pabrėžė, kad šiuo metu vyksta konstruktyvios derybos tarp pareigūnų, ir atmetė teiginius, kad J. Bidenas nenori spręsti problemų, susijusių su didėjančia JAV skola.

„Prezidentas pateikė planą, kuriame numatyta per 10 metų sumažinti skolą 3 trilijonais JAV dolerių“, – nurodė W. Adeyemo. Jis turėjo omenyje kovo mėnesį pristatytą J. Bideno biudžeto prašymą, kuriame numatyta didinti mokesčius turtingiesiems ir verslams.

Jis pareiškė, kad Kongreso lyderiai privalo ieškoti būdų, kaip susitarti dėl fiskalinės politikos. W. Adeyemo pridūrė, kad šiuo metu nėra jokios priežasties, dėl kurios Vašingtonas neturėtų padidinti skolos limitą ir užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui šioje šalyje.

Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorė Lael Brainard (Lail Brainard) sakė mananti, kad susitarimas bus pasiektas.

Ji tikisi, kad Kongresas imsis būtiniausių priemonių, kad būtų išvengta įsipareigojimų nevykdymo.

J. Bidenas šį klausimą aptarė šeštadienį Delavere, kur trumpai kalbėjosi su žurnalistais.

„Jos vyksta toliau“, – sakė jis apie derybas. 

„Nustebino pats dydis, jeigu vertinti patį pokytį, bet kryptis nenustebino“, – žurnalistams penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak statistikų, realusis BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, smuko 3,7 proc., o palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu pernai – 3 proc.

Anot LB vadovo, ekonomikos nuosmukiui įtakos turi pramonė, kuriai per COVID-19 pandemiją sekėsi pakankamai gerai.

„Lietuvoje ji stipriai vystėsi, prie to prisidėjo kovidiniai užsakymai, Kinijos uždarymas, tam tikrų užsakymų perėmimas, o mes dabar turime atvirkštinį procesą – postkovidinis laikotarpis, tų užsakymų nėra tiek daug, Kinija atsidarė, turėjome energijos kainų šoką, kurį sugėrė verslas. Praėjusių metų ruduo – didžiulis netikrumas dėl būsimų kainų, galbūt dalies užsakymų ir nepadarė. Visa tai, be abejo, turėjo neigiamą poveikį pramonės sektoriui“, – sakė G. Šimkus.

„Iš kitos pusės, jokiu būdu mišių Lietuvos ekonomikai neužsakinėčiau. Reikėtų luktelti ir tolimesnių duomenų, juolab darbo rinka aktyvi, darbo užmokestis, stebime einamuosius duomenis, jis auga toliau dviženkliais skaičiais, nedarbas jei padidės, tai pakankamai neženkliai“, – kalbėjo jis.

Nustebino pats dydis, jeigu vertinti patį pokytį, bet kryptis nenustebino.

LB kovo pabaigoje prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 1,3 proc. Birželį LB prognozę atnaujins.

G. Šimkus sako, kad įskaičiavus pirmojo ketvirčio dabartinį įvertį, LB prognozes jis paveiktų neigiamai, tačiau dabartinį rodiklį dar reikia įvertinti.

„Pasilieku laiko įvertinti, juolab tai pirmasis įvertis, trūksta gilesnių duomenų, kad suprastume, kaip kas kur veikia“, – teigė G. Šimkus.

LB vadovas priminė, kad pirmas praėjusių metų ketvirtojo ketvirčio įvertis buvo 1,7 proc. nuosmukis, o antras įvertis – tik 0,5 procento.

„Priminsiu, kad pirmas praėjusių metų antro ketvirčio įvertis buvo neigiamas, kolegos ekonomistai jau prognozavo, kad esame techninėje recesijoje, po to buvo peržiūrėta į gana stiprų augimą. Šitoje kintančioje aplinkoje kolegoms statistikams, duomenų agentūros žmonėms yra sunkus uždavinys įvertinti realią situaciją“, – sakė G. Šimkus.

Pirmasis 2022 metų antrojo ketvirčio BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 proc., tuo metu antrasis įvertis buvo atitinkamai 0,5 proc. nuosmukis ir 2,6 proc.  augimas. 

Pirmojo šių metų ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs gegužės 31 dieną.

„Nėra pagrindo kalbėti apie, na, tokius jau niūriausius scenarijus. (...) Nėra pagrindo gąsdinti vieni kitų, turėtume žiūrėti į ateitį pakankamai ramiai“, – LRT radijui penktadienį sakė V Čmilytė-Nielsen.

„Pramonė, kuri yra vienas iš mūsų ramsčių, šiaip racionaliai vertina situaciją – tikrai jos nedramatizuoja, kalba, ką reikia daryti, ateities nepiešia tamsiausiomis spalvomis“, – pridūrė Seimo vadovė.

Jos teigimu, Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų.

„Taip, šie metai, kaip visi pastarieji, nelengvi ir nebus lengvi, tačiau mes įvairiausių esame krizių ir išbandymų užgrūdinti, verslas yra lankstus, manyčiau, kad sugebėsime ir su šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Taip, šie metai, kaip visi pastarieji, nelengvi ir nebus lengvi, tačiau mes įvairiausių esame krizių ir išbandymų užgrūdinti, verslas yra lankstus, manyčiau, kad sugebėsime ir su šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti.

Ji pabrėžė, kad situacija ekonomikoje tokia, nes „Putino karo atgarsiai atsirita įvairiomis formomis“.

„Būtų naivu manyti, kad jie neatsiris“, – teigė Seimo pirmininkė.

Statistikams balandžio pabaigoje paskelbus, jog Lietuvos pramonė pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 12 proc., o vien kovą – beveik 17 proc., kai kurie analitikai pareiškė, kad šalies pramonė jau yra recesijoje ir tikėtina, kad netrukus ją pajus ir kiti sektoriai.

Šalies BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, smuko 3,7 proc. – tai buvo antras ketvirtis iš eilės, kai fiksuojamas BVP smukimas – ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu 2021-aisiais, jis smuko 0,4 proc.

„Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, pirmąjį ketvirtį ekonomika pasiekė dugną, tačiau antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, BVP rodiklis turėtų būti teigiamas.

„Didelė tikimybė, kad (antrojo – BNS) ketvirčio augimas jau bus teigiamas ir mes, matyt, būsime turėję du ketvirčius trukusią techninę recesiją – praėjusių metų paskutinį ir šių metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

„Pramonė stabdo bendrą ekonomikos augimą, bet dauguma kitų sektorių arba laikosi paviršiuje, arba yra pasiruošę toliau kilti į viršų“, – kalbėjo ekonomistas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas taip pat mano, kad tai yra pramonės recesija.

Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome.

„Tai yra pramonės įmonių recesija, ką mes ekonomistai jau seniau kalbėjome, tik tiek, kad laukėme, kada bus pirmieji  signalai ir patys pramoninkai pradės apie tai kalbėti. Panašu, kad „pramušė“ ir tą jau ir matome“, – BNS sakė R. Krušinskas.

Anot jo, vienas pirmųjų indikatorių, kurie pasireiškė per pandemiją, kad pramonė sulėtėja dėl mažesnių užsakymų iš užsienio, lietuviškos produkcijos paklausą mažina ir Kinijos atsigavimas.

R. Krušinskas sako, kad BVP nuosmukiui įtakos turėjo ir tai kad pirmąjį metų ketvirtį, pasak jo, visada būna įsibėgėjimas po praėjusių kalendorinių metų ir vartojimas šiek tiek sulėtėja, be to, „geriausių metų euforija negali tęstis ilgai“.

„Pirmojo ketvirčio sindromas po labai sėkmingų praėjusių metų, kai buvo atsigavimas po pandemijos, o dabar žmonės šiek tiek atsargiau pradeda leisti pinigus, persiskirsto krepšelis dėl augančių palūkanų normų“, – sakė R. Krušinskas.

„Bet ar galima būtų vadinti situaciją kritine – manau, kad ne, reikia stebėti, kas bus toliau ir atsakingai leisti pinigus“, – pridūrė jis.

Pasak Ž. Maurico, pirmojo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ne tik mažmeninė prekyba bei šiuo metu nuosmukį patirianti pramonė, bet ir kiti veiksniai.

„Mažmeninės prekybos ir pramonės rodiklius didžiąja dalimi jau žinojome, kokie jie yra (...), tai galima jau numanyti, koks bus šių komponenčių augimas ar pokytis“, – teigė Ž. Mauricas.

„Tačiau, matyt, kad kiti sektoriai taip pat neparodė gerų rezultatų ir būtų įdomu pasižiūrėti, kokie tie sektoriai buvo, kurie nėrė į minusą, nes vien tiek pramonės ir mažmeninės prekybos nebūtų pakakę tiek žemai nutempti BVP rodiklį“, – kalbėjo ekonomistas.

R. Krušinskas atkreipė dėmesį, kad norint išlaikyti stabilų pramonės augimą, kuris būtų atsparus nuo įvairių sukrėtimų, reikia didinti produktyvumą ir darbo našumą.

„Šiame kontekste jis neauga tiek, kokie yra infliacijos ar atlyginimų tempai, todėl tas 3 proc. sąstingis, lyginant su praėjusių metų paskutiniu laikotarpiu, yra vis dar geras rezultatas ir nereikėtų tikėtis, kad augimas bus begalinis ir visados“, – sakė ekonomistas.

„Šioje vietoje trumpas stabtelėjimas galėtų būti naudingas pergalvojant buvusio augimo laikotarpį ir susimąstant apie tai, kokių priemonių kalbant apie produktyvumą, našumą, inovacijų diegimą, mums reikia, kad techniškai nekristume žemiau daugiau, o Lietuva galėtų išsilaikyti kaip pakankami lanksčios ekonomikos šalimi bendrame kontekste“, – pridūrė jis.

Metinį 0,8 proc. ir 0,2 proc. ketvirčio BVP nuosmukį prognozavęs Ž. Mauricas taip pat teigė, jog ketvirtinių Valstybės duomenų agentūros skelbiamų BVP rodiklių patikimumas nėra didelis, nes vėliau, anot ekonomisto, jie yra gerokai peržiūrimi.

„Lietuvoje ypatingai pastaraisiais metais tie peržiūrėjimai buvo ypač dideli. Prisiminkime 2020–2021 metų rodiklius, ypač 2021 metų rodiklius, kai prasidėjo didžiulis atsigavimas. Iš pradžių duomenys rodė žymiai mažesnį atsigavimą, vėliau metinis BVP buvo perskaičiuotas ir padidintas, o 2020-ųjų rodiklis buvo perskaičiuotas iš neigiamo į nulinį“, – teigė Ž. Mauricas.

Padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.

Anot jos, nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą, tai lems prastesnius vartojimo rezultatus. Be to, griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą šalies prekėms.

„Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus“, – pranešime teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sakė, kad nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika, tačiau darbo rinka rodo atsparumą.

„Išankstiniais duomenimis, pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo. Tokia padėtis darbo rinkoje leidžia tikėtis, kad ekonomikos nuosmukis ilgai netruks“, – pranešime sakė jis.

Pasak D. Imbraso, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi palankesnės ekonomikos raidos, tai siejama su darbo rinkos atsparumu, kuris kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį.  Be to, infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželį darbo užmokesčio augimas turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.

Į BVP nuosmukį sureagavo ir žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.

Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.

Recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija“, – rašė N. Mačiulis.

Nuomonę apie kritusį Lietuvos BVP savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikė ir ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos BVP susitraukė 3,6 proc., o lyginant su ketvirtuoju 2022 m. ketvirčiu BVP nuosmukis siekia 3 proc. Šiandien paskelbti skaičiai rodo, kad Lietuva oficialiai įžengė į recesiją: BVP augimas lyginant su ankstesniu ketvirčiu yra neigiamas du ketvirčius iš eilės: -0.5 proc. ir -3 proc.

Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą.

Reikia pripažinti, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį ekonomikos kritimas buvo gana reikšmingas: lyginant su pirmu 2022 m. ketvirčiu BVP nukrito iš karto 3,6 proc. – BVP mažėjimas yra sparčiausias nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai antrąjį 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 4,1 proc.

Reikšmingą ekonomikos Lietuvos BVP kritimą lėmė tai, kad ekonomikos nuosmukis yra gerai diversifikuotas: kritimas fiksuojamas iš karto keliuose sektoriuose, kurie turi didelį poveikį bendram Lietuvos BVP – o taip pat tai, kad kovo mėnesį didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai stipriai pablogėjo.

Pavyzdžiui, lėtėjant vartojimui eksporto rinkose, pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos gamybos) sumažėjo 9,1 proc., bet kovą nuosmukis jau buvo dviženklis ir siekė 11 proc. Mažmeninės prekybos apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį nukrito 2,1 proc., bet kovą jau fiksuotas 4,7 proc. kritimas. Nuo 2023 m. pradžios kas mėnesį turėjome stabilų mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukį (per visą ketvirtį kritimas siekė 7,1 proc.), tačiau vis labiau įsibėgėja mažmeninės prekybos ne maisto produktais nuosmukis: -0,1 proc. sausį; -1 proc. vasarį ir -6,1 proc. kovą – kas reiškia, kad Lietuvos vartotojai iki tam tikro lygio apribojo maisto prekių vartojimą, ir taupymo atžvilgiu vis labiau pereina į ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apribojimą.

Taigi, tokį BVP mažėjimą lėmė ne tik tai, kad pirmąjį ketvirtį pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai patyrė nuosmukį, bet ir tai, kad pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių rodikliai sparčiai blogėja.

Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas.

Iš teigiamų aspektų galima paminėti tai, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį (prieš COVID-19 pandemiją). Taip, Lietuvos ekonomika krenta, bet krentame nuo labai aukštos bazės. Kitas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų lems, kad galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius. Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų, kas turės akivaizdų teigiamą poveikį ir visam Lietuvos BVP“, – rašė A. Izgorodin.