Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad šiuo metu nėra galimybės šiuolaikinėmis analitinėmis priemonėmis sistemingai kaupti sporto srities duomenų, o tokius įrankius suteiks Sporto registras.

„Sporto registras sudarys sąlygas rinkti, sisteminti, analizuoti aktualius sporto srities duomenis ir atsižvelgiant į juos priimti sprendimus dėl sporto paslaugų prieinamumo ir įvairovės, kryptingai planuoti investicijas į sporto infrastuktūrą, sportininkų rengimą“, – ministras cituojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime.

Anot jo, įsteigti Sporto registrą yra numatyta Vyriausybės programoje, Sporto įstatyme, tokios duomenų bazės poreikį yra išreiškusi sporto bendruomenė, tai pažymėjo ir aukšto meistriškumo sporto valdymą analizavusi Valstybės kontrolė.

Sporto registre bus renkami aktualūs duomenys apie sporto organizacijas, sportininkų rengimą, trenerių, teisėjų, kitų sporto srities specialistų kvalifikaciją, sporto bazių pasiskirstymą, būklę ir joms skirtas investicijas, valstybės, savivaldybių skirtą skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.

Ministerija teigia, kad skaitmenizavus ir susisteminus sporto srities duomenis bus sukurta galimybė daug detaliau nei iki šiol analizuoti situaciją nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmeniu, taip pat kontekste su kitomis sritimis – švietimu, sveikatos apsauga, socialine apsauga.

Sporto registro valdytoja bus ŠMSM, tvarkytoja – Nacionalinė sporto agentūra, jai pavesta ir sukurti registrą. Programavimo darbai bus pradėti šiemet, planuojama, kad Sporto registras pradės funkcionuoti ir duomenys į jį bus pradėti vesti nuo 2024 metų liepos.

Devyni iš dešimties lietuvių mano, kad šalyje turi atsirasti asmenų, teistų dėl seksualinių nusikaltimų vaikams, registras. Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paskelbtais UAB „Baltijos tyrimų“ duomenimis, šiuo metu visos be išimties gyventojų grupės pasisako už tai, kad seksualinių nusikaltėlių vaikams registras Lietuvoje turėtų veikti.

Palaikymą registrui labiau reiškė ir dažniau už kitus variantą „tikrai taip“ rinkosi moterys (63 proc., o „greičiau taip“ – 29 proc.). Žvelgiant į amžiaus grupes matyti, kad dažniausiai variantą „tikrai taip“ rinkosi 30–49 metų amžiaus respondentai (63 proc., o „greičiau taip“ – 31 proc.). Mažiau už kitus registrui pritarė 50-ies ir vyresnio amžiaus respondentai (89 proc.).

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė taip pat sakė, kad prokuratūra palaiko seksualinių nusikaltimų registro idėją, tačiau abejoja dėl jo viešumo lygio.

„Taip, pirmiausia, džiaugiamės, kad atsirado tokia iniciatyva. Ją tikrai palaikome. Manome, tikslinga būtų turėti tokį registrą, bet ar jis turėtų būti viešas, dėl to labai dvejojame“, – interviu LRT Televizijos laidai „Dienos tema“ sakė prokuratūros vadovė.

Anot jos, dėl registro dar turėtų nuomonę išsakyti ekspertai, „kad nebūtų pažeisti asmens duomenys“, nes kyla svarstymų, kad registras turėtų būti ne tik viešas, bet ir su asmenų nuotraukomis.

Dar visai neseniai, 2017 m., seksualinių nusikaltėlių registro projektas mėgino rasti palaikymą Seime, tačiau, nesulaukęs palaikymo, nugulė į rengėjų stalčius. Šiemet gegužę registruotas įstatymo, kuriuo numatytas seksualinių nusikaltėlių registras, projektas pamatytas lyg naujomis akimis.

Situacija: iki K. Bartoševičiaus galimo pedofilijos skandalo seksualinė vaikų prievarta šitokio dėmesio nebuvo sulaukusi. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Daugiau viešumo

Iki K. Bartoševičiaus galimo pedofilijos skandalo seksualinė vaikų prievarta šitokio dėmesio nebuvo sulaukusi. Turinčiųjų sprendimo teisę taip nesujaudino net kai dėl galimos pedofilijos į teisiamųjų suolą sėdo žinomi Panevėžio globėjai, kurių namuose gyveno per dešimt, o išaugo dar daugiau, globojamų vaikų, kai kurie jų su negalia.

Postūmis – tokių bylų viešinimas. Teisėjų taryba taip pat pasisakė, kad ateityje žiniasklaida galės sužinoti kai kuriuos kaltinamuosius bylose dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečiams, kurios nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose. Kuriuos – spręs bylą nagrinėjantis teisėjas.

Šiuo metu kaltinamųjų duomenys tokiose bylose neskelbiami, argumentuojant siekiu apsaugoti aukas. Pasak teisėjų tarybos nario, Apeliacinio teismo pirmininko Nerijaus Meilučio, galimybių juos viešinti atsiras, modernizuojant teismų tvarkaraščių sistemą. Tai turėtų įvykti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

Viešinti asmenis, kurie nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir kurių atžvilgiu teismo nuosprendžiai įsiteisėję, yra pateisinama.

„Žinomų žmonių atliekami neteisėti veiksmai visada domina visuomenę, o jei tie veiksmai susiję su prievarta prieš vaikus, tai dar labiau kelia susidomėjimą, nes tokios istorijos savaime yra jautrios ir jaudina. Mano supratimu, viešinti asmenis, kurie nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir kurių atžvilgiu teismo nuosprendžiai įsiteisėję, yra pateisinama, tačiau labai svarbu, kad nuo to viešinimo nenukentėtų prievartą patyrę vaikai. Todėl bet kokia informacija apie juos turi būti griežtai saugoma“, – teigė advokatė Dovilė Murauskienė.

Ji sutiko, kad seksualinių nusikaltėlių registro poreikis suprantamas, jis egzistuoja kai kuriose užsienio valstybėse, labai aiškus ir jo tikslas – veikti prevenciškai ir apsaugoti vaikus nuo galimos seksualinės prievartos. Kita vertus, pati idėja dar reikalauja detalaus apmąstymo.

Ne mažiau svarbus, anot advokatės D. Murauskienės, vaiko dalyvavimas baudžiamajame procese: „Vienas pagrindinių tikslų yra padėti užtikrinti vaiko interesus, o kad tai padarytume, pirmiausia reikia tuos interesus identifikuoti. Galiausiai, sudėtinga teisėsaugos institucijų atstovus įtikinti, kaip tuos vaiko interesus apsaugoti, ypač esant smurtui artimoje aplinkoje, kai vaikas emociškai labai prisirišęs prie smurtautojo.“

Institucijų bendradarbiavimas

Dar vienas žingsnis į priekį – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pasirašyta penkiašalė bendradarbiavimo sutartis, skirta kovai su seksualiniu smurtu prieš vaikus. Kaip pranešė SADM, susitarime apibrėžtas institucijų veiksmų algoritmas, susidūrus su šia smurto rūšimi.

Šį susitarimą pasirašė SADM, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT), Policijos departamento, Generalinės prokuratūros ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos. Susitarime numatyta naujovė, kad prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios inicijuoja tarpžinybinę Atvejo koordinavimo grupę.

Numatyta, kad šią grupę sudarys prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, VVTAĮT ir policijos atsakingi asmenys, dirbantys su konkrečiu atveju. Šiuo pakeitimu siekiama suderinti skirtingų institucijų veiksmus, siekiant apsaugoti nukentėjusį nepilnametį nuo neigiamo baudžiamojo proceso poveikio, tinkamai užtikrinti jo interesų apsaugą ir teisių įgyvendinimą, skelbia SADM.

Tikėtina, kad šis susitarimas padės išvengti advokatės D. Murauskienės minėtų nesusipratimų dėl institucijų nebendradarbiavimo: „Prasidėjus tokiam tyrimui, neretai atsitinka taip, kad vaiko teisių apsaugos specialistai įgyvendina savo funkcijas, policija ir prokuratūra – savo. Vien dėl to nebendradarbiavimo vaikas dar iki bylai patenkant į teismą būna apklausiamas ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, ir teisėsaugos institucijų atstovų. Tokiu atveju tikėtis visiškai objektyvių vaiko parodymų teisme jau sunku.“

Anot advokatės, sunkiausia vaikams pasakoti apie įvykius, kurie nutiko namuose, jo artimoje aplinkoje, kai prieš jį smurtauja (bet kokia forma) artimas žmogus. Tokiu atveju vaikui tenka dviguba našta: jam reikia priimti sprendimą, liudyti prieš savo artimąjį, taip pat atlaikyti kitų artimųjų sąmoningą ar nesąmoningą spaudimą ir emocijas dėl įvykio.

„Be abejo, duoti parodymus visada yra sudėtinga net ir suaugusiajam, tačiau tai daryti apie žmogų, su kuriuo vaikas nėra emociškai stipriai susijęs, yra lengviau. Kitas man įsiminęs momentas yra tas, kai vaiku nepatikima. Pavyzdžiui, teismas priima išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei pritrūksta įrodymų, nors vaikas ir pasakojo apie patirtą prievartą. Tai nėra visiškai reta situacija seksualinės prievartos prieš vaikus bylos, nes tokio pobūdžio bylose paprastai tiesioginių įrodymų nėra ir tėra vaiko liudijimas prieš kaltininką. Iš tiesų, įrodinėjimas tokiose bylose yra labai sudėtingas, todėl ir rekomenduodama pasitelkti kaip įmanoma daugiau specialistų, kurie veiktų kaip tarpininkai tarp vaiko ir teismo ir padėtų teismui išgirsti ir suprasti vaiką“, – pastebėjo advokatė.

Svarbu: D. Murauskienės teigimu, rekomenduodama pasitelkti kuo daugiau specialistų, kurie veiktų kaip tarpininkai. D. Murauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Pasigendama švietimo

Grįžkime prie minėto registro. Lenkijoje seksualinių nusikaltėlių registras veikia jau šešerius metus. Registrą sudaro dvi duomenų bazės – vieša ir uždara, skirta tik vaikų auklėjimu ar jų sveikata besirūpinančioms įstaigoms. LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas sakė, kad per anksti teigti, ar registras pasiteisino, nes nematyti žymaus seksualinių nusikaltimų mažėjimo. Tokio registro atsiradimas šalyje sulaukė daug kritikos.

Vis dėlto registras yra reagavimas į padarinius, o viena silpniausių grandžių seksualinių nusikaltimų vaikams kontekste yra švietimas. Ši mintis buvo gana plačiai apžvelgta šiemet balandį vykusioje konferencijoje „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“.

Joje dalyvavusi ir vėliau su „Kauno Diena“ kalbėjusi Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė kartojo: „Vaikams turi būti sakoma, kad yra tam tikri dalykai, kurių negali daryti niekas. Jau geriau bus melagingas ar perdėtas sureagavimas, policija išsiaiškins, kad nieko nebuvo, bet geriau sureaguoti, nei nereaguoti.“

Kalbant apie vaikų seksualinį švietimą, nereikėtų mesti akmens į ugdymo įstaigų daržą. Pirmosios švietimo pamokos prasideda šeimoje. Pats paprasčiausias dalykas, kuris priklausytų tėvams, su kuo jie galėtų supažindinti savo vaikus, tai – apatinių drabužėlių taisyklės. Net ir visai mažiems vaikams galima išaiškinti, kad viskas, kas yra po apatiniais drabužėliais, kitų yra neliečiama, kad tai yra riba, kurios negali peržengti kitas, išskyrus higienos procedūras.

Seksualinio smurto prevencija, anot VšĮ „Ribologija“ įkūrėjos Rugilės Butkevičiūtės, nustoti vadinti šią temą nepatogia, pikantiška, paslaptinga ar aštria. Ši tema yra gyvenimiška, su ja susiduriame, nes ji susijusi ir su lytiškumu, seksualumu.

„Apie seksualumą ir lytiškumą turėtume kalbėti lygiai taip pat atvirai, kaip apie tai, ką šiandien valgysime pietums. Kai atvirai kalbėsime apie tai, bus lengviau atvirai kalbėti ir apie seksualinį smurtą. Raidžių linijoje seksualinis smurtas yra raidė ž, iki raidės ž dar turime labai daug raidžių, taigi, daug ką galėjome padaryti prieš tai“, – natūralų kalbėjimą pabrėžė R. Butkevičiūtė.

Ji išskyrė dar vieną svarbų momentą – visas kūno dalis, tarp jų ir intymias, turime vadinti taip, kaip jos vadinamos iš tikrųjų, o ne peliukais, varpeliais, lizdeliais ar pelytėmis. Kai vaikas, tarkime, darželio auklėtojai sako, kad dėdė varpelį dėjo į lizdelį, vargu ar auklėtoja pagalvoja apie galimą seksualinę vaiko prievartą.

Jos duomenimis, 91 proc. 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai mano, kad toks registras Lietuvoje turėtų atsirasti. 58,4 proc. su tokio registro atsiradimu visiškai sutinka ir 32,9 proc. greičiausiai sutinka.

4 proc. apklaustų šalies gyventojų – 1 proc. visiškai nesutinka ir 3 proc. greičiau nesutinka, kad tokio registro reikia Lietuvoje. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 5 proc. apklaustų gyventojų.

Kaip rodo tyrimas, už registro atsiradimą pasisakė 94 proc. didmiesčių gyventojų, mažiausiai – 89 proc. – palaikė mažesnių miestų gyventojai.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu birželio 14-29 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

46 valstybių Europos Tarybos sukurta priemone bus registruojamos pretenzijos dėl žalos ar nuostolių, taip atveriant kelią mechanizmui, pagal kurį ateityje bus kompensuojama karo aukoms.

Tai buvo „pirmas, būtinas ir neatidėliotinas žingsnis“ užtikrinant „teisingumą, kurio centre yra karo aukos“, sakė ET vadovė Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič), atvykusi į antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo Islandijoje dieną.

Ji teigė, kad iki ankstyvo trečiadienio registrą pasirašė 40 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Japoniją ir visas kitas Didžiojo septyneto (G-7) šalis.

Dar trys šalys baigia rengti vidaus procedūras.

Ji ir kiti vadovai pabrėžė, kad šalys, nepriklausančios Europos Tarybai, su Europos Sąjunga nesusijusiai, bet visas 27 bloko valstybes nares vienijančiai žemyno teisių institucijai, galėtų paremti registrą.

Iš pradžių trejiems metams įsteigtas registras bus įkurtas Hagoje, o Ukrainoje bus įsteigta jo papildoma buveinė.

Viršūnių susitikime dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pasveikino registrą kaip „svarbų etapą kelyje į teisingumą ir žalos atlyginimą Ukrainai ir ukrainiečiams, kurie labai nukentėjo nuo šio karo“.

„Dabar prasideda sunkus darbas – turime užtikrinti, kad registras greitai pradėtų veikti, kad nuo Rusijos agresijos nukentėję asmenys galėtų pateikti savo pretenzijas“, – sakė premjeras.

Plati parama

Viršūnių susitikime stebėtojos teisėmis dalyvaujanti JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild) Islandijos žiniasklaidai sakė, kad Amerika didžiuojasi galėdama prisijungti prie susitikimo.

Pernai Rusija buvo pašalinta iš ET, kai vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą.

Kelios ES šalys pritaria Ukrainos reikalavimui įsteigti specialų teismą, kuris teistų Rusijos vadovybę už karo nusikaltimus.

Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė V. Putino arešto orderį, kaltindamas jį neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) išreiškė pritarimą registrui, kurį jis pasirašė, tačiau pažymėjo, kad „jame nesprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo“ Ukrainai.

Jis sakė, kad Europa galėtų panaudoti pinigus, gautus iš įšaldytų Rusijos lėšų, kad padėtų sumokėti už Ukrainos atstatymą po karo.

Šis platesnės Europos bendruomenės žingsnis pabrėžė Rusijos izoliaciją žemyne.

Viršūnių susitikimas „aiškiai rodo, kad Putinas patyrė nesėkmę“,  sakė O. Scholzas.

Ukraina prašo naikintuvų

Bendrijos Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė: „Šis susitikimas ir ši deklaracija yra svarbūs siekiant parodyti mūsų vienybės tvirtumą, mūsų įsipareigojimo Ukrainai tvirtumą.“

Aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko iškart po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baigė kelionę po Europos sostines, kurios metu Vokietija, Prancūzija ir Britanija pažadėjo padidinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Ukraina rengia kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas savo teritorijos rytuose, kuris turėtų prasidėti per kelias savaites.

„Nebus patikimos taikos be teisingumo“, – antradienį per aukščiausiojo lygio ET susitikimo atidarymą vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis nori stiprinti oro gynybą, Rusijai puolant Ukrainą raketomis ir dronais.

Jis spaudžia Vakarų sąjungininkes suteikti pažangių naikintuvų, tačiau jos yra atsargios, baimindamosi, kad tai gali paaštrinti karą.

Pirmąją viršūnių susitikimo dieną britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) susitarė, kad sukurs „tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“.

Vyriausybė ketvirtadienį reorganizavo Gyvūnų augintinių registrą ir pritarė naujiems jo nuostatams.

Patikslinus nuostatus, informacija apie augintinius bus papildyta jų dingimo ir radimo duomenimis, radus gyvūną, bus lengviau susisiekti su jo savininku, pranešė Aplinkos ministerija.

Registro tvarkytojo interneto svetainės lange įvedus gyvūno augintinio mikroschemos numerį bus parodomi gyvūno augintinio laikytojo ar savininko kontaktiniai duomenys, kad būtų galima susisiekti norint augintinį grąžinti.

Aplinkos ministerija pažymi, kad keisis tik registro valdytojas, o siekiant sklandžios ir nepertraukiamos registro veiklos jo tvarkytoju skiriamas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Kitąmet jis bus pervadintas į Žemės ūkio duomenų centrą.

Pranešime nurodoma, kad pakeitimai bus aktualūs duomenų apie gyvūnus augintinius teikėjams: veterinarams, ženklintojams, gyvūnų augintinių laikytojams, savininkams, veisėjams.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai numato, kad Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos nuo sausio 1 dienos perims ir politikos formavimo funkcijas gyvūnų augintinių gerovės bei apsaugos srityje. Taip pat Aplinkos ministerija perims gyvūnų augintinių ženklinimo bei registravimo reglamentavimą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba liks atsakinga už gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą. Taip pat toliau vykdys kitas įstatymo jai priskirtas funkcijas.

Tuo metu savivaldybių administracijoms pavesta kontroliuoti, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai, savininkai nustatyta tvarka yra suženklinę bei užregistravę laikomus gyvūnus augintinius.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiems Teisingumo ministerijos siūlymams keisti Politinių partijų bei kitus įstatymus. Teisės aktų pakeitimus dar turės priimti Seimas.

Nuo 2023-iųjų liepos įsteigus registrą, dabartinė Teisingumo ministerijos tvarkoma informacinė sistema būtų likviduota, taip pat partijoms nebeliktų prievolės dukart per metus teikti duomenis apie narių skaičių.

Registre jie būtų pildomi dažniau, t. y. partijų vadovai turėtų informaciją apie naujus ar išstojusius narius atnaujinti ne vėliau nei per penkias darbo dienas.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pažymi, kas dabartinė sistema nebeatitinka šiuolaikinių visuomenės poreikių ir interesų, žmonės negali pakeisti partijos, jei jų duomenys nepašalinami iš politinės jėgos, kurioje nutraukė narystę, sąrašo.

„Dažnai gauname žmonių prašymus panaikinti jų duomenis iš sistemos, tačiau Teisingumo ministerija neturi tokios teisės – už juos atsako politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas“, – Teisingumo ministerijos pranešime cituojamas E. Jankevičius.

Anot jo, taip pat partijų sąrašai nėra tikslūs, nes elektroninėje sistemoje nėra privaloma nurodyti visų jos narių, tik būtiną skaičių partijai išlaikyti – du tūkstančius.

Pagal pataisas, partijų registrą valdytų Teisingumo ministerija, tvarkytų Registrų centras, teikiami duomenys būtų lyginami su Gyventojų ir kitų registrų duomenimis.

Registrų centras galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei jos narių skaičius, kaip numato įstatymai, ilgiau nei metus nesiektų 2 tūkstančių. Šiuo metu šį klausimą sprendžia Teisingumo ministerija.

Registrų centras už duomenų nepateikimą ar už klaidingą informaciją taikytų administracinę atsakomybę – nuo 30 iki 1450 eurų baudą.

Ministerija pažymi, kad dabartinė informacinė sistema skirta kontroliuoti, ar partijos atitinka minimalią įstatymų numatytą kartelę – dviejų tūkst. narių, todėl šiuo metu sąrašuose gali būti nurodytas tik šis, o ne tikrasis narių skaičius. Dabar šie duomenys, anot ministerijos, dažnai yra „nepakankami ir neaktualūs“, jų negalima panaudoti kitiems tikslams, tuo metu registro duomenys būtų „tikslūs, teisingi ir tikri“.

Numatyta, kad registro steigimui reikės apie 400 tūkst. eurų, jam palaikyti kasmet – dar apie 100 tūkst. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruotos 27 partijos.

Jis pakeistų dabartinę partijų informacinę sistemą, o neteisingus duomenis pateikusiems arba jų visai neteikusiems partijų vadovams grėstų administracinė atsakomybė.

Nuo 2023-iųjų liepos įsteigus registrą, dabartinė Teisingumo ministerijos tvarkoma informacinė sistema būtų likviduota, taip pat partijoms nebeliktų prievolės dukart per metus teikti duomenis apie narių skaičių: registre jie būtų pildomi dažniau, t. y. partijų vadovai turėtų informaciją apie naujus ar išstojusius narius atnaujinti ne vėliau nei per penkias darbo dienas.

„Norime įsteigti politinių partijų registrą, dabar tokio registro nėra, todėl dažnai susiduriame su problemomis, ypač kai kalbame apie partijų narių registravimą ir išregistravimą iš partijos“, – šią savaitę Vyriausybės pasitarime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Registrą valdytų Teisingumo ministerija, tvarkytų Registrų centras, teikiami duomenys būtų lyginami su Gyventojų ir kitų registrų duomenimis.

Registrų centras galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei jos narių skaičius, kaip numato įstatymai, ilgiau nei metus nesiektų 2 tūkstančių. Šiuo metu šį klausimą sprendžia Teisingumo ministerija.

Registrų centras už duomenų nepateikimą ar už klaidingą informaciją taikytų administracinę atsakomybę – nuo 30 iki 1450 eurų baudą.

Ministerija pažymi, kad dabartinė informacinė sistema skirta kontroliuoti, ar partijos atitinka minimalią įstatymų numatytą kartelę – 2 tūkst. narių, todėl šiuo metu sąrašuose gali būti nurodytas tik šis, o ne tikrasis narių skaičius. Dabar šie duomenys, anot ministerijos, dažnai yra „nepakankami ir neaktualūs“, jų negalima panaudoti kitiems tikslams, tuo metu registro duomenys būtų „tikslūs, teisingi ir tikri“.

„Steigiamas registras kartu būtų ir darbo priemonė politinėms partijoms, kurios galėtų naudotis aktualiais registro duomenimis formuojant politinių partijų narių sąrašus, informuojant juos apie suvažiavimus, balsuojant juose“, – sakė E. Jankevičius.

Numatyta, kad registro steigimui reikės apie 400 tūkst. eurų, jam palaikyti kasmet – dar apie 100 tūkst. eurų.

Kaip skelbia LRT radijas, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo tyrimą, tačiau apie galimą neteisėtą prisijungimą nepranešė nei teisėsaugos pareigūnams, nei duomenų apsaugos inspekcijai. Apie nuslėptą faktą iš žurnalistų sužinojusi Valstybinė duomenų inspekcija pranešė pradedanti tyrimą.  

LRT kalbintas Nacionalinio transplantacijos biuro direktorius Artūras Bagotyrius teigia nematantis duomenims kylančių pavojų.

„Galiu pasakyti, kad nieko nebuvo – tai yra kažkoks burbulas, kuris neturi jokio pagrindo. Duomenys man atėjus dirbti buvo saugūs ir dabar yra saugūs, ir aš nematau jokių problemų, kodėl čia kyla toks klausimas“, – LRT radijui teigė A. Bagotyrius.

Dėl galimo neteisėto prisijungimo prie Nacionalinio transplantacijos biuro donorų ir recipientų registro Sveikatos apsaugos ministerija pati pradėjo tyrimą, tačiau teisėsaugai apie tai nepranešta, nes, ministro Aurelijaus Verygos teigimu, duomenys nėra labai jautrūs.

Tai nėra tai, kas dažniausiai būna įdomu įsilaužėliams, kurie gali turėti interesų įvairių: šantažuoti žmones arba sužinoti kažkokius jautrius asmens duomenis...

„Supraskite tai, kokie ten yra duomenys... Tai yra su sveikata tiesiogiai nesusiję duomenys (....) Ką į tą sistemą įsilaužus galima paimti ir sužinoti apie žmogų – nelabai ką. Tai nėra tai, kas dažniausiai būna įdomu įsilaužėliams, kurie gali turėti interesų įvairių: šantažuoti žmones arba sužinoti kažkokius jautrius asmens duomenis... Tai ne šitoj sistemoje jie yra“, – kalbėjo ministras.

Tuo metu valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tvirtina, kad, gavus pranešimą apie galimą neteisėtą prisijungimą prie sveikatos sistemos registro, būtina informuoti ir duomenų apsaugos inspekciją.

Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos Danguolės Morkūnienės teigimu, jeigu duomenų valdytojas, arba koks kitas subjektas, kuris tvarko sveikatos duomenis, turi įtarimų dėl galimos neteisėtos prieigos prie registro, informacinės sistemos ar kitos duomenų bazės, jis turėtų kreiptis į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Pasak Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija už duomenų apsaugos reglamento pažeidimą gali skirti baudą.

Uostamiesčio savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė dėstė, kad pagal galiojančias tvarkas nustatyta, jog skolas galima laikyti beviltiškomis, jeigu skolininkas yra bankrutavusi įmonė.

Paaiškėjo, kad pernai ir užpernai likviduota per dvi dešimtys įmonių. Nurašomos ir dar kelių įmonių, bankrutavusių kiek anksčiau, skolos.

Pastebima, kad šių skolininkų prievolių vykdymas kitiems asmenims neperduotas, o įmonės iš registro išregistruotos.

Likviduotų dėl bankroto ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotų įmonių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos suma siekia daugiau nei 25 tūkst. eurų.

Skolas galima laikyti beviltiškomis ir tuo atveju, kai skolininkas yra miręs arba tokiu yra paskelbtas. Miesto tarybos nariams siūloma pritarti 13 tokių žmonių skolų nurašymui.

Tiesa, dabar jau mirusių žmonių palikti įsiskolinimai už atliekas yra mažesni nei anksčiau minėtųjų – siekia vos daugiau nei 1,2 tūkst. eurų.

R. Jievaitienės teigimu, beviltiškos skolos nurašomos jau ne pirmą kartą. Šįkart siūloma nurašyti suma – panaši, kaip ir anksčiau.

Siūlymui, be didesnių diskusijų, jau pritarė miesto Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.

„Naujas registras turėtų pagelbėti ne tik privačius interesus deklaruojantiems asmenims atlikti tą pareigą, bet ir kontroliuojantiems asmenims geriau atlikti priežiūrą. Tai yra, padės įstaigų vadovams užtikrinti savo pavaldinių interesų deklaravimą, jie galės sekti tuos pavaldinių deklaruojamus interesus ir vykdyti prevenciją galimų interesų konfliktų“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Anot jos, prieigas prie naujojo registro turės ir etikų komisijų nariai, jo duomenys bus skelbiami viešai, tad „visuomenė savo ruožtu irgi galės kontroliuoti“.

Naujasis privačių interesų registras, žadama, bus pažangesnis ir patogesnis nei šiuo metu veikianti elektroninė interesų deklaravimo duomenų bazė.

„Pavyzdžiui, deklaruojančiajam registras pateiks preliminarią privačių interesų deklaraciją, surinkęs duomenis iš kitų valstybės registrų ir informacinių sistemų. Asmuo norėdamas deklaruoti, matys preliminarią deklaraciją, iš kitų registrų duomenis, ir galės ją peržiūrėti, gal kažką paredaguoti, papildyti ir pateikti“, – sakė VTEK atstovė.

Be to, naujoji sistema, kurią tikimasi susieti su kitais valstybės registrais, siųs priminimus privačius interesus turintiems deklaruoti asmenimis.

„Jei atsirado naujas privatus interesas ar asmuo pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, gautų tokį priminimą“, – aiškino E. Ivanauskaitė.

Pasak jos, naujasis registras bus susietas su 17–18 kitų duomenų sistemų – Juridinių asmenų registru, Gyventojų registru, Valstybės tarnybos registru ir kitais.

VTEK skelbtą viešąjį pirkimą dėl naujo registro įdiegimo laimėjo bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ ir „Insoft“, jos pasiūlė darbus atlikti už 828 tūkst. eurų.