– Padaugėjo pranešimų ir besiskundžiančiųjų. Kas vyksta? Kokių Kelių eismo taisyklių (KET) nepaiso vairuotojai?

– Norėčiau pradėti nuo to, kad gyventojai, norėdami būti saugesni savo gyvenamojoje aplinkoje, kreipiasi į savivaldybės instituciją išduoti leidimus įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“, tikėdamiesi, kad vairuotojai laikysis taisyklių ir tai apsaugos juos nuo nelaimių. Šiuo metu tikrai yra didelis skaičius gyventojų, kurie kreipiasi ir nori tų ženklų, bet įrengus ženklus automatiškai atsiranda ir pareigų vairuotojams. Yra keturi punktai, kuriuos vairuotojai turėtų žinoti ir jų laikytis. Dažnai gauname klausimų, koks greitis leidžiamas gyvenamojoje zonoje, dažnai vairuotojai maišo 20 ar 30 km/val. Maksimalus leistinas greitis yra 20 km/val. Taip pat draudžiama laikyti užkurtą transporto priemonę, galima laikyti tiek, kiek reikia nusivalyti langus. Draudžiama parkuoti sunkiasvorį transportą, autobusus, to dažnai vairuotojai nežino ir nepaiso. Ir visai neseniai atsiradęs reikalavimas – gyvenamojoje zonoje draudžiama lenkti. Šį pažeidimą fiksuojame dažniausiai ir bauda yra tikrai nemaža – nuo 170 iki 230 eurų. Vairuotojai labai nustemba sužinoję, kad už tai gali būti baudžiami. Taip pat norėčiau priminti, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji, dviratininkai turi pirmenybę, jie neturi trukdyti transporto priemonių, tačiau jie turi pirmenybę prieš transporto priemones.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Sakėte, kad pažeidimų daugėja, gyventojai skundžiasi. Koks yra tas padaugėjimas? Kokių pažeidimų dažniausiai pastebi gyventojai?

Vairuotojai labai nustemba sužinoję, kad už tai gali būti baudžiami.

– Gyventojai prašo matuoti greitį, kad atvažiuotume ir vykdytume tikslines priemones su greičio matuokliais, stebėtume. Atsiunčia ir filmuotos medžiagos, deja, greičio iš filmuotos medžiagos neįvertinsi. Pranešimų padidėjimas juntamas geru oru, tikriausiai daugiau laiko žmonės leidžia tvarkydamiesi aplinką, atsidaro langus, daug pranešimų gauname dėl triukšmo iš gyvenamųjų zonų.

– Minėjote prevencines priemones, bet ar imatės kažkokių papildomų? Galbūt, jeigu vyksta pastovūs pažeidimai, atsiranda specialūs kalneliai ar dažniau trikojį greičio matuoklį galime išvysti?

– Taip, jūs teisi. Kreipiamės ir į savivaldybę dėl infrastruktūros pakeitimų, į Saugaus eismo komisiją. Tik gyvenamosios zonos yra tankiai apgyvendintos, kalneliai, kaip jūs įvardijote, arba plato, nėra sprendimo būdas, kadangi atsiranda triukšmo, dūmingumo, vibracijų ir šalia gyvenamųjų namų jie nėra rekomenduotini. [...] Dėl greičio matavimo prietaisų – taip, naudojame ir gana aktyviai mūsų to prašo, tad tą kontrolę mes aktyviai ir vykdome.

Pakalbinti gyventojai sakė pastebėję pokyčių, tačiau ramybės neduoda ne tik automobiliai: „Prilėtina labai daug kas, nes čia labai daug nubausta buvo, tai daug kas jau žino“, „Visaip būna. Dažnai prilėtina. Kartais ir truputį greičiau pravažiuoja“, „Didesnė problema dėl dviratininkų. Šituo takeliu ir pėstieji vaikšto, ir dviratininkai važiuoja, tai jų reikia baimintis. Kiekvienas dviratininkas turi skambutį, bet niekada nepaskambina. Eini nusisukęs, tau iš už nugaros visu greičiu pralekia.“

„Manau, tai paskatins daugiau kandidatų. Manau, kad daug daugiau žmonių nuspręs, jog tai lengviau pasiekiama. Taigi, jei abejojate savimi arba nesijaučiate pasitikintys savo sportiniais gebėjimais, manau, kad tai būtų puikus atspirties taškas“, – kalbėjo kandidatė į policijos akademiją Megan Bortner.

„Iki šiol keliami reikalavimai buvo kiek per sunkūs. Manau, kad anksčiau reikėjo nubėgti pusantros mylios per 13 ar 12 minučių ir kai kurie žmonės tiesiog netiki, kad gali tai padaryti ir iškart save atmeta, sakydami: aš nekandidatuosiu“, – nurodė kandidatas į policijos akademiją Emmanuel Berneaud.

Keturiasdešimtmetis, kuris buvo tarp stojančiųjų, fizinio parengimo testo vis dėlto neišlaikė, bet jis nenusiminė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tas faktas, kad susidorojau su pritūpimais, kad kažkaip įveikiau sprintą, o iki atsispaudimų pritrūko tik dviejų, leidžia manyti, kad tai, ką turėsiu pasiekti, yra daug lengviau nei maniau“, – šnekėjo kandidatas į policijos akademiją Christopher Carter.

Kita vertus, Filadelfijos policijos vadovybė puikiai įsivaizduoja, koks sunkus yra vietos policijos pareigūnų darbas taip pat ir fiziškai. Tai reiškia, kad akademijos kursą įveiks toli gražu ne visi priimti į mokslus.

Manau, kad daug daugiau žmonių nuspręs, jog tai lengviau pasiekiama.

„Jie privalo gauti teigiamą įvertinimą ir kartu su juo išlaikyti fizinio pajėgumo testą. Taigi taip, visada bus diskusijų, ar mes ką nors sumažinome, bet mes to paprasčiausiai nedarome, nes akademijos baigimo standartai tebėra tokie patys kaip per pastaruosius dešimt metų“, – aiškino Filadelfijos policijos įdarbinimo skyriaus vadas John Walker.

Pagal paskutinius Filadelfijos policijos akademijos duomenis, dabar į pirmą kursą jau pavyko priimti apie 50 procentų panorusių mokytis ir kada nors gauti nelengvo, bet gana gerai apmokamo policininko darbo.

Vyriausybei praėjusią savaitę atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis, tačiau atsisakyta anksčiau numatytų sugriežtinimų nuo 2026-ųjų.

Numatoma, kad mažiausiai klasėse kitąmet galės būti aštuoni moksleiviai (1–10 klasėse), su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – čia galėtų likti ir būti finansuojamos iš valstybės mažesnės klasės.

Išimtys liks ir po 2026-ųjų

Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III-iąsias gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams: numatyta nemažai išimčių, kai gali būti formuojama tik viena klasė, kurioje mokosi 21 arba tik 12 mokinių.

III-iąsias klases su 21 moksleiviu dar galės turėti įstaigos, esančios miestuose, kurie nėra savivaldybės centrai, tai pat kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklos, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklos.

Tuo metu 12 mokinių klasės galės būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ar tokioje, nuo kurios 30 kilometrų spinduliu nėra kitos gimnazijos,  ir kai kuriose kitose.

Ministerija BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis, mažesnes nei 21 moksleivio trečiokų klases galės kitąmet turėti apie 20 šalies gimnazijų.

Taip pat bus mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.

Vyriausybė tai pat nusprendė atsisakyti ligšiolinių planų, kad nuo 2026-ųjų bent dvi trečiokų klasės privalo būti visose gimnazijose, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu.

Įvedami kokybiniai kriterijai

Taip pat stiprinant tinklą nuo kitų metų nustatyti kokybiniai kriterijai, tokie kaip ugdymo aplinkos pritaikymas vaikams su negalia, prevencijos programų įgyvendinimas, galimybė gauti švietimo pagalbą, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus ir kita.

Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, suteikiant laiko mokykloms pagerinti savo veiklą.

Nauji mokyklų tinklo kriterijai patvirtinti Seimui anksčiau priėmus Švietimo pataisas, kurios nustatė bendruosius kriterijus mokykloms. Pataisos priimtos Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės patvirtintos ligšiolinės mokyklų tinklo taisyklės prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti įstatyme. Šis KT nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad atnaujintais reikalavimais siekiama pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą.

„Stiprindami mokyklų tinklą siekiame lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams. Visi turi turėti galimybes naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, lankyti būrelius, mokytis kalbų, gauti švietimo pagalbą“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

„Matydami ugdymosi rezultatų skirtumus tarp savivaldybių ar tos pačios savivaldybės mokyklų, siekiame juos mažinti, įgalinti mokyklų steigėjus tai daryti. Visos mokyklos turi teikti mokiniui lygiavertį ugdymą“, – pridūrė jis.

Pasak ministerijos, siekiama daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

Dėl per didelių klasių mažins finansavimą

Nuo kitų mokslo metų taip pat planuojama mažinti finansavimą savivaldybėms, kurių mokyklose viršijamas maksimalus mokinių klasėse skaičius.

Anot ministerijos, spalį su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasirašytoje sutartyje numatyta, kad nuo ateinančios rugsėjo 1-osios suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė savivaldybėms ar kitiems mokyklų savininkams didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 klasėse mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 klasėse – nuo 24 iki 22 mokinių.

„Šie pakeitimai bus priimti atskiru nutarimu“, – tvirtina ministerija.

Tai numato viešai paskelbtas priedangoms ir slėptuvėms skirto statybos techninio reglamento projektas.

Pagal jį priedangų įrengimas nebus privalomas religiniams statiniams. Tuo metu visuomeniniuose statiniuose, kur telpa daugiau nei 100 žmonių, bei aukštesniuose daugiabučiuose nenumatant priedangų jos turės būti statomos kaip atskiras jų statinys – jis turėtų talpinti bent 40 proc. pastate nuolat esančių žmonių, o maksimalus plotas nebūtų ribojamas.

Patekimas į patalpą turės būti pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms, joje turės būti numatytas bent vienas avarinis išėjimas.

Nuo oro pavojaus gyventojams skirtoje pasislėpti patalpoje turės būti įrengtas elektros tiekimas bei šildymo sistema, taip pat rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su bent vienu vandens čiaupu ir vandens surinkimo trapu.

Tuo metu karo atveju skirtose pasislėpti slėptuvėse turėtų būti įrengtos šildymo ir vėdinimo sistemos, elektros tiekimas iš dviejų nepriklausomų šaltinių bei stacionarus interneto ryšys.

Reglamentą planuojama patvirtinti 2024 metų pradžioje.

Pernai sausį įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę visuose naujai statomuose daugiau nei 100 žmonių talpinančiuose visuomeniniuose pastatuose bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose suprojektuoti ir įrengti priedangas.

„Nei fašistinis priešas ir jo arogantiška vadovybė (...), nei jo rėmėjai (...) negalės pasiimti savo belaisvių gyvų be mainų, derybų ir pasipriešinimo reikalavimų įvykdymo“, – sakė „Hamas“ ginkluotojo sparno atstovas Abu Obeida per televiziją, turėdamas omenyje Izraelyje įkalintų palestiniečių paleidimą.

Izraelis paskelbė karą „Hamas“ po to, kai per precedento neturintį išpuolį spalio 7 dieną kovotojų grupuotė nužudė 1,2 tūkst. žmonių ir, Izraelio duomenimis, paėmė 240 įkaitų.

„Hamas“ vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 17,7 tūkst. žmonių, dauguma jų – moterys ir vaikai.

Per trumpas paliaubas dešimtys įkaitų iš Izraelio ir kitų šalių buvo išlaisvinti mainais į žydų valstybės kalėjimuose laikomus palestiniečių kalinius.

Per gruodžio 1 dieną žlugusias savaitės trukmės paliaubas buvo išlaisvinti 105 grupuotės laikyti įkaitai, tarp jų 80 žydų, o Izraelis paleido 240 įkalintų palestiniečių.

Šeštadienį Izraelis skelbė, jog palestiniečių teritorijoje tebėra 137 įkaitai.

Deryboms tarpininkaujantis Kataras sekmadienį sakė, kad tęsiamos pastangos sutarti dėl naujų paliaubų ir įkaitų paleidimo, bet perspėjo, kad nepertraukiamas Izraelio bombardavimas „susiaurina langą“ sėkmingai pasiekti rezultatą.

A. Obeida teigė, kad grupuotė tęs kovą su Izraelio pajėgomis.

„Mes neturime kito pasirinkimo kaip kovoto su barbarišku okupantu kiekviename rajone, gatvėje ir alėjoje, – sakė jis. – Priešas vykdo holokaustą siekdamas palaužti mūsų pasipriešinimo jėgą (...) Bet mes kaunamės savo žemėje šventame kare.“

Įprastas rytas

Ryte apsilankius vienoje streikuojančių mokyklų – VDU „Rasos“ gimnazijoje – nesimatė jokių streiko ženklų. Gimnazistai ramiai rinkosi į pamokas. Prie įėjimo – jokių iškabų, užrašų, plakatų, susijusių su protestu, reikalavimais.

Prie įspėjamojo streiko buvo prisijungę 26 šios gimnazijos mokytojai. „Tądien buvo sporto šventė. Jokios sumaišties nebuvo. Dabar streikuoja šeši mokytojai, dar vienas pritariantis šiandien neturi pamokų, o antrasis lieka mokykloje. Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo. Į pirmą pamoką kai kurie mokiniai neatvyks. Po to pasitelksim į pagalbą kitus mokymo specialistus“, – prieš 8 val. rytoj sakė gimnazijos direktorius Arūnas Sakalauskas.

Kokia forma vyksta streikas? „Vienas streikuojančiųjų lieka mokykloje, kiti, kiek žinau, ruošiasi važiuoti į Vilnių, į piketą“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.

Nepavyko pakalbinti to vienintelio mokykloje turėjusio likti streikuojančio šios mokyklos pedagogo. „Būtų galima, bet dar nemačiau jo šiandien“, – tarstelėjo A. Sakalauskas. Šioje gimnazijoje iš viso dirba 72 mokytojai.

Arūnas Sakalauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Direktorius sutiko, kad būtina gerinti mokytojų daro sąlygas. „Bet, mano supratimu, reikalavimai šįkart yra šiek tiek neadekvatūs“, – išsakė savo nuomonę vadovas.

Mokiniai, anot jo, palaiko pedagogus, kovojančius už savo teises.

Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo.

Rajonas – aktyvesnis

Be šios gimnazijos, oficialiai prie streiko prisijungė ir VDU klasikinio ugdymo mokykla. Joje, Kauno miesto savivaldybės turimais duomenimis, streikuos  septyni jos mokytojai.

Kiek aktyvesnė situacija Kauno rajone. Tačiau, pavyzdžiui, jei net 95 proc. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojų dalyvavo įspėjamajame streike, prie tikrojo prisijungė vos devyni. „Parodėme solidarumą, o dabar mokymosi procesas vyksta kaip vyksta“, – tikrojo streiko išvakarėse „Kauno dienai“ teigė gimnazijos vadovas Vidmantas Vitkauskas.

Vienas streikuojančių mokytojų liks mokykloje, kiti prisijungs prie piketo Vilniuje.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja (ugdymui) Jolanta Jankauskienė teigė, kad jaučiamas mokytojų noras būti išgirstiems ir suprastiems, neabejingumas švietimo reikalams.

„Mokytojai nusiteikę parodyti vienybę ir solidarumą su kitais streikuojančiais Lietuvos mokytojais, atkreipti dėmesį į švietimo bendruomenėje esančius skaudulius“, – prieš įspėjamąjį streiką „Kauno dienai“ sakė savivaldybės atstovė.

Jos nuomone, pastaraisiais metais kaita vyksta visose gyvenimo srityse, todėl kaita turi vykti ir mokyklų gyvenime.

„Vykstant pokyčiams švietimo sistemoje, Kauno rajono savivaldybėje sudaromos sąlygos mokytojams atnaujinti žinias, įgyti naujas kompetencijas, gauti profesionalias konsultacijas, praktinę pagalbą. Kauno rajono savivaldybė supranta mokytojų lūkesčius, siekia gerinti mokytojų darbo sąlygas: nuo 2022 m. skiria lėšų mokytojų mokymo priemonėms įsigyti, nuo 2023 m. sausio mėn. kompensuoja pedagoginių darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui, bendradarbiavimui“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

„Mes tikime, – tęsė pašnekovė, – kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu. Jeigu visi mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, jų tėvai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vadovai) daugiau bendraus, pasitikės vieni kitais, savo kasdienius sprendimus ir veiklą grįs pagarba ir supratimu, palaikymu, tai galėsime išspręsti daug klausimų“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viltis vis dar gyva

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Rūta Gaulienė apgailestavo, kad Kaune dalyvaujančių tikrajame streike liko kelios organizacijos. „Tai galima paaiškinti žmonių baime, kad vėliau neatsilieptų jų darbiniams santykiams, finansinei padėčiai“, – teigė pirmininkė.

Mes tikime, kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu.

Kauno rajone, jos žiniomis, streikuojama gausiau. „Nors streike dalyvauja tiek pat mokyklų, tačiau jose prie streikuojančių profesinės sąjungos narių prisijungė ir kiti mokytojai. Pilietinio sąmoningumo situacija Kaune tikrai nedžiugina, bet viltis, kad mokytojų bendruomenė prabus ir taps aktyvia, kuriančia geresnę ateitį visuomenės lyderė, vis dar gyva“, – vylėsi R. Gaulienė.

Ji sakė, kad „tokio aršaus spaudimo, koks vyko prieš įspėjamąjį streiką, dabar nebesijaučia, matomi tik Nacionalinės švietimo akademijos desperatiški pertekliniai veiksmai kontroliuoti, valdyti ir bauginti“.

R. Gaulienė teigė nežinanti, kiek truks streikas. „Streiko trukmės tikrai negalima numatyti ar planuoti, nes visi streikuojantys supranta, kad turime derybose pasiekti sprendimų bent dėl savo pagrindinių reikalavimų. Kai kurie reikalavimai jau pajudėjo iš vietos, tačiau kol nebus nustatyti konkretūs veiksmų planai, streikuojantys nesitrauks“, – tikino pašnekovė.

„Aptarėme įvairius variantus, juos pristatysiu profesinėms sąjungoms penktadienį. Negalėčiau detalizuoti, norisi, kad pirmiausiai pasiektų profesines sąjungas siūlymai ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai“, – BNS trečiadienį sakė G. Jakštas.

„Pristatysiu dabar kitą siūlymą profesinėms sąjungoms penktadienį“, – tvirtino jis.

Vyriausybė kitąmet pedagogų atlyginimus ketina kelti dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, kad šie pasiektų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio dydį, tačiau streikuoti žadančių pedagogų atstovai nori reikšmingesnio algų augimo jau sausį.

G. Jakštas antradienį derybose su profesinėmis sąjungomis nesulaukė paramos siūlymui bendrai atlyginimus kelti 20,5 procento: nuo sausio – 6 proc., o likusią dalį pridėti rugsėjį.

„Susitikime su profesinėmis sąjungomis nebuvo galutinio sutarimo visiško ir dėl galutinio kėlimo, bet didžiausias diskusijas sukėlė tas pirmas žingsnis, kad jie norėtų didesnio pirmo žingsnio (...). Daugiau nei 20 proc. niekam niekur nekyla atlyginimai, čia tikrai būtų istorinis įvykis mokytojams, bet pirmas žingsnis labiausiai sukėlė abejonių. Apie tai kalbėjome ir su premjere“, – tvirtino ministras.

G. Jakštas sakė, kad mokytojų algų kėlimui kitais metais papildomai reikės apie 300 mln. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas po derybų antradienį teigė, kad siūlomas augimas netenkina ir mokytojo alga nuo sausio turi didėti ne mažiau 10 procentų.

Streiką planuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigė, jog jų siekis yra bendras 56 proc. mokytojų atlyginimų augimas.

Jis pažymėjo, kad Švietimo ministerijos pirminė pozicija „tikrai negali būti laikoma ir net nėra arti susitarimo“, o kol kas planų atšaukti streiką rugsėjo pabaigoje nėra.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga penktadienį surengė įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29 dieną planuoja pradėti tikrąjį streiką.

2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.

Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavus daugiau legioneliozės atvejų nei ankstesniais metais, liepos 1 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma, kuri įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad vandentiekio sistemose karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė nei 50 °C. Atsakingos institucijos ne tik griežtina šios pavojingos ligos prevenciją, bet ir primena karšto vandens vartotojams, kaip patiems prisidėti prie karšto vandens saugos palaikymo bei rūpintis savo sveikata. Atsakingas institucijų elgesys ir trys paprastos taisyklės, kurių turėtų laikytis kiekvienas karšto vandens vartotojas, padės užtikrinti, kad vandenyje neatsirastų pavojingą ligą sukeliančių bakterijų – legionelių.

Už daugiabučiuose namuose įrengtų karšto vandens sistemų priežiūrą, vandens temperatūrą ir saugą atsakingi pastatų prižiūrėtojai ar jų pasamdyti šildymo ir vandens sistemų prižiūrėtojai nuo liepos 1 d. vandens sistemose privalo palaikyti tinkamą vandens temperatūrą, todėl gyventojų prašymai ją sumažinti negali būti patenkinti.

„Kai kalbame apie sveikatą, jokių kompromisų neturi būti. Prašymai taupymo tikslais daugiabučiuose palaikyti žemesnę vandens temperatūrą gali kainuoti sveikatą, o kartais net ir gyvybę, nes liga, kurią sukelia legionelės, išties sunki. Todėl mes griežtai nerekomenduojame taip taupyti, priešingai – pastebėjus, kad iš čiaupo bėga nepakankamai karštas vanduo, primygtinai raginame kreiptis į pastato prižiūrėtoją, kad vandens temperatūra sistemoje būtų pakelta“, – ragina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.

Pastatų ir šildymo bei vandens sistemų prižiūrėtojams atsakingai atliekant savo pareigas ne mažiau svarbus ir kiekvieno vandens vartotojo atsakingas elgesys, kuris turėtų remtis šiomis taisyklėmis:

1. Nuleisti užsistovėjusį vandenį. Karštas vanduo tiekimo sistemose ne tik turi būti atitinkamos temperatūros, bet ir jose neužsistovėti. Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje bakterijos ir linkusios daugintis, todėl po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos, pavyzdžiui, grįžus iš 2 savaites ar ilgiau trukusių atostogų, pirmiausia būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes ir tik tuomet po juo praustis. Tiek laiko reikia, kad jūsų bute esančiuose vamzdynuose kurį laiką stovėjęs ir galimai nesaugus vanduo nubėgtų ir iš čiaupo pradėtų bėgti tinkamos temperatūros vanduo.

2. Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus. Legionelioze užsikrečiama ne vandenį geriant ar naudojant jį maistui gaminti, o įkvėpus vandens lašelių – aerozolio, kuris susidaro, pavyzdžiui, prausiantis duše. Todėl itin svarbus dalykas, kurio negalima pamiršti – reguliarus čiaupų, dušo galvučių valymas. Būtent dušų galvutėse ar čiaupuose ilgainiui susikaupusiose nuosėdose gali atsirasti ir daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos įrenginius valyti bent kartą per mėnesį, kad neužkalkėtų.  

3. Palaikyti tinkamą temperatūrą. Kad vandens sistemose neatsirastų sveikatai pavojingų bakterijų (legionelių), būtina palaikyti tinkamą vandens temperatūrą: karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie patys savarankiškai ruošia karštą vandenį (naudodami elektrinius vandens šildytuvus, taip vadinamus „boilerius“), taip pat turi laikytis šios taisyklės. Beje, įsigaliojus naujajai tvarkai palaikyti 50 °C karšto vandens temperatūrą nebelieka anksčiau daugiabučiuose periodiškai praktikuotų termošokų, kurie nuo šiol atliekami tik po remonto darbų ar tam tikrais kitais atvejais.

„Tinkamai laikydamiesi visų šių trijų taisyklių nesudarysime sąlygų legionelėms atsirasti ir galėsime būti ramūs dėl savo ir savo artimųjų sveikatos. Juk atsakingai stebėti vandens temperatūrą ar prižiūrėti dušų ir čiaupų švarą – nėra sudėtinga, o jūsų ir jums artimų žmonių sveikata yra kur kas brangesnė nei 5 minutės nuleisto karšto vandens, kurios Jums atsieis ne daugiau nei 45 centus“, – apibendrina NVSC direktorius Vaidotas Gruodys.

Vyriausybė subūrė NVSC ir kitų su vandens kokybės užtikrinimu susijusių institucijų atstovus į darbo grupę, kuri nedelsdama ėmėsi legioneliozės prevencijos proceso peržiūros. Šiuo metu darbo grupė ieško sprendimų, kaip sustiprinti karšto vandens kokybės kontrolę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri yra viena iš Kauno klinikų dalininkių, nori nustatyti mažesnius reikalavimus, nei į panašias pareigas buvo taikomi iki šiol. Ministerija tai motyvuoja siekiu pritraukti daugiau kandidatų, nes pasitaikydavo atvejų, kai konkurse dalyvaudavo tik vienas žmogus.

Vis dėlto, pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tam priešinasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris taip pat yra Kauno klinikų dalininkas. Konkursas galės būti paskelbtas tik tuomet, kai dėl reikalavimų susitars abu dalininkai.

Universitetas teigia šiuo klausimu nesąs kategoriškas, bet nesutiktų, kad vadovas būtų renkamas vienasmeniškai.

Esamo Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus antroji kadencija turėtų baigtis birželio 30 dieną. Generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės, tačiau ši nuostata įsigaliojo R. Jurkevičiaus pirmosios kadencijos metu.

Kaip BNS informavo klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, R. Jurkevičius ketintų dalyvauti konkurse, jeigu atitiks keliamus reikalavimus.

Atsisakė kai kurių reikalavimų

SAM yra skelbusi, jog inicijuoja permainas gydymo įstaigų vadovų atrankose. Universiteto ligoninės vadovo pareigybėms atsisakoma reikalavimo vadovaujančio darbo stažą turėti sveikatos apsaugos ar socialinių paslaugų sektoriuose bei universitetinių studijų ir mokslo srityje – kandidatais tapti gali ir kitose srityse vadovais dirbę asmenys.

Pasak ministerijos, tokie pokyčiai padeda pritraukti daugiau kandidatų, o kaip pavyzdys pateikiama Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurios vadovo pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes didelė dalis potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti, neatitikę formalaus reikalavimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.

SAM teigia, jog panaikinus šį reikalavimą antrajame konkurse į pareigas pretendavo dešimt kandidatų, ir laiko tai pažanga, lyginant su 2018-2019 metais, kai vadovai Kauno ir Vilniaus Santaros klinikoms būdavo renkami iš dviejų ar vienintelio konkurso dalyvio.

A. Dulkys, šią savaitę Seime atsakinėdamas į grupės parlamentarų klausimus apie konkursų tvarką, tvirtino, jog siekia tokių nekonkurencingų konkursų praktiką išgyvendinti.

„Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu, kai dalyvavimas universiteto lygio vadovo konkurse yra aukščiausias profesinis įvertinimas – ar toks kandidatų skaičius yra normalus? Atsakysiu: ne, nenormalus“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, tai akivaizdžiai rodo, kad universiteto ligoninių vadovams iki šiol nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai ribojo kandidatų galimybes dalyvauti įstaigų vadovų konkursuose.

Tokie vadovų konkursai paneigia patį konkurso tikslą atrinkti geriausią kandidatą iš visų dalyvaujančių, nes tenka tiesiog pasirinkti laimėjusį tą kandidatą, kuris dalyvavo konkurse.

„Tokie vadovų konkursai paneigia patį konkurso tikslą atrinkti geriausią kandidatą iš visų dalyvaujančių, nes tenka tiesiog pasirinkti laimėjusį tą kandidatą, kuris dalyvavo konkurse“, – teigė A. Dulkys.

Nesutaria dėl pedagoginio vardo

Pasak ministro, reikalavimus turėti pedagoginį vardą pakeistas į reikalavimą turėti ne mažiau nei penkerių akademinių metų pedagoginio darbo universitete patirtį. Taip, pasak jo, sudaroma galimybė konkurse dalyvauti ir šiuo metu turintiems pedagoginį vardą, ir tiems, kurie formaliai pedagoginio vardo neturi, nors atitinka jo suteikimui keliamus reikalavimus.

Artimiausiu metu turėtų būti skelbiamas konkursas užimti Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms. Jo organizavimas vyksta dviem etapais: pirmiausia bendru dalininkų sutarimu tvirtinami konkurso nuostatai ir vadovo pareigybės aprašymas, o tuomet gali būti skelbiamas pats konkursas.

A. Dulkio teigimu, SAM ir LSMU kol kas nepavyko susitarti dėl minėtų sąlygų.

„Vis dar esame pirmame etape, kuris trunka ne vieną mėnesį. Dar kovo mėnesį ministerija inicijavo visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimams dėl vadovo konkurso organizavimo priimti, tačiau jis negalėjo įvykti dėl skirtingų ministerijos ir universiteto matymų, kaip turėtų būti vykdomas vadovo konkursas“, – kalbėjo A. Dulkys.

Pasak jo, „ne paslaptis, kad kvestionuojami ir nauji kvalifikaciniai reikalavimai vadovams“.

„Didelis noras yra grąžinti ribojantį kvalifikacinį reikalavimą – pedagoginio vardo turėjimą. Arba siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kandidatams, turintiems pedagoginį vardą, konkurso metu jiems suteikiant daugiau vertinamųjų balų“, – kalbėjo ministras.

LSMU: reikalavimas patvirtina akademinę brandą

Tuo metu universitetas teigia dar vasarį pakvietęs SAM inicijuoti procesą dėl Kauno klinikų vadovo konkurso, tačiau „konstruktyvios diskusijos šiais klausimais tarp dalininkų prasidėjo balandžio mėnesį“.

Kaip nurodoma universiteto BNS pateiktame atsakyme, kaip mokslo ir studijų institucija, LSMU mano, jog būtent pedagoginis vardas „geriausiai patvirtina asmens akademinę brandą“.

„Būtų gerai, kad ja pasižymėtų ir universiteto ligoninės vadovas, nes pagal galiojančius teisės aktus LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius yra ir LSMU prorektorius klinikinei medicinai“, – pažymi universitetas.

Institucijos teigimu, vien šiame universitete dirba beveik 400 darbuotojų, atitinkančių šį reikalavimą.

Ji pabrėžia, kad siūloma tai nustatyti ne kaip privalomą kriterijų.

„Tačiau LSMU nėra šiuo klausimu kategoriškas, ir tai Sveikatos apsaugos ministerijai yra išsakęs“, – teigiama atsakyme.

LSMU sako, kad palaiko siekį plėsti kandidatų ratą, todėl pateikė siūlymą, kad į universiteto ligoninės vadovo pareigas galėtų pretenduoti asmenys, ne tik turintys medicinos ir sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį, bet taip pat ir turintys gamtos mokslų srities laipsnį.

Pasak universiteto, šį pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerija svarsto.

Nesutinka dėl „vienašališko sprendimo“

Universitetas teigia, jog kategoriškai nesutiktų, jeigu vadovas būtų paskiriamas vienašaliu sprendimu.

„Su kuo LSMU kategoriškai niekada nesutiko? Yra toks viešo konkurso dėl universiteto ligoninės vadovo pareigų modelis, kuriame galutinis sprendimas dėl vadovo priimamas vienašališkai“, – nurodo universitetas.

„LSMU siūlo, kad pretendentus užimti universiteto ligoninės vadovo pareigas pagal nustatytus kriterijus vertintų jungtinė ministerijos ir universiteto atstovų komisija, sudaryta pariteto principu, kurios įvertinimai nulemtų, kas užims universiteto ligoninės vadovo pareigas“, – teigia LSMU.

A. Dulkys Seime savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog SAM pavaldžiose gydymo įstaigose dar 2018 metais buvo nustatyta dviejų etapų konkurso tvarka, kuomet kandidatą parinkdavo ministras po pokalbio su dviem geriausiais kandidatais.

Jis teigė, jog tokia tvarka turėtų būti taikoma ir bendrose su dalininkais įstaigose – pavyzdžiui, universitetinėse ligoninėse. Dėl to, pasak jo, jau sutarta su Klaipėdos universitetu ir bus vykdoma konkurso į Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovus metu.

„Antrą konkurso etapą matau prasmę taikyti ir universitetų ligoninių vadovų konkursuose, nes sudaroma galimybė įstaigos dalininkams išrinkti tinkamiausią kandidatą į įstaigos vadovo pareigybę iš konkurso komisijos pasiūlytų dviejų geriausiai pasiruošusių pretendentų“, – sakė ministras.

Kaip BNS informavo SAM, jeigu iki esamo vadovo kadencijos pabaigos nebus išrinktas naujas vadovas, dalininkų sprendimu šias pareigas eiti bus pavesta laikinam vadovui iki įvyks konkursas.

Ministras: kvietimą aiškintis galima palaikyti spaudimu

A. Dulkys antradienį pastebėjo, jog į Seimą aiškintis buvo iškviestas tuo metu, kai vyko dalininkų susitikimas dėl Kauno klinikų vadovo konkurso sąlygų, ir teigė, jog tai būtų galima laikyti spaudimu.

Man, žinokite, yra apskritai gėda, kad aš čia stoviu, nes šiuo metu vyksta dalininkų kalbėjimasis, kaip organizuoti konkursą.

„Man, žinokite, yra apskritai gėda, kad aš čia stoviu, nes šiuo metu vyksta dalininkų kalbėjimasis, kaip organizuoti konkursą. O sveikatos apsaugos ministras tuo metu, kai dalininkai tariasi, yra kviečiamas į Seimo salę paklausti, kaip jums ten sekasi susitarti, – kalbėjo ministras. – Gali, žinokite, kai kas pagalvoti, kad galbūt čia yra kažkoks daromas net ir spaudimas. Tai, aš manau, įstatymai ministrui leidžia nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, konkurso organizacimą sutaria dalininkai. Su dalininkais mes tą tvarką ir sutarsime.“

Tuo metu klausimus jam pateikę parlamentarai pabrėžė, jog ministro noras atlaisvinti reikalavimus gali nuleisti universitetinės ligoninės vadovui taikomus aukštus reikalavimus.

„Tos sąlygos, kurios buvo 2018-2019 metais, buvo taikomos tam, kad ateitų į vadovo postus labai kvalifikuoti žmonės, – Seimo posėdyje kalbėjo „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. – Dabar gi jūs norėtumėte atverti šituos vartus šitaip plačiai, kad į vadovo postą ateitų žmonės, labai nekaip kvalifikuoti.“

Jis klausė ministro, ar šiam neatrodo, jog savo veiksmais kelia „sumaištį įsigaliojusioje ir veikiančioje“ vadovų tvarkoje.

„Ar jūs nemanote, kad kažkam reikės priimti atsakomybę už tai, kad jūs priėmėte vienašališkus sprendimus, nepaisydamas, pavyzdžiui, universitetų statuto, kuriuos tvirtina šitos Lietuvos Seimas?“ – klausė parlamentaras.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, „kaip gali ligoninėse, kur yra aukščiausi mokslo pažangos centrai, ar kitose ligoninėse, kur steigėjas yra universitetas, dirbti asmuo be deramo išsilavinimo, be pedagoginių vardų“.

Tuo metu konservatorius Antanas Matulas, vadovaujantis Sveikatos reikalų komitetui, pabrėžė, jog pasitiki A. Dulkiu ir komitetui „nekilo jokių įtarimų, kad konkursai organizuojami neskaidriai“.

Jis atkreipė dėmesį, kad vykstant konkursams į savivaldybių valdomas gydymo įstaigų vadovus, juose dalyvaudavo po keliolika gerai pasiruošusių kandidatų.