Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu praėjusią savaitę išbraukė Rusų dramos teatro rekonstrukciją iš Valstybės investicijų 2021-2023 metų programos, nurodžiusi, kad nauji 13,83 mln. eurų darbai nebuvo suplanuoti į minėtą programą įtrauktame investicijų projekte.

Kaip anksčiau BNS sakė teatro atstovai, projektas buvo koreguojamas, nes atsisakyta ankstesnių planų pirmiausia modernizuoti Mindaugo g. 8 pastatą, kur norėta įrengti mažąją salę, o visi darbai bus nukreipti į pagrindinio komplekso pastato J. Basanavičiaus gatvėje atnaujinimą.

Sprendimą vadina „apmaudžia klaida“

Teatro vadovybė trečiadienį išplatino kreipimąsi, jog laukia „atsakingų pareigūnų išaiškinimo ir pasiūlymo, kaip kartu su Vyriausybe bus tvarkomas istorinis pastatas, bene vienintelis likęs nerekonstruotas iš Vilniuje veikiančių valstybinių teatrų“.

„Norėčiau išgirsti pagrįstą paaiškinimą be biurokratinių šablonų ir nusistovėjusių klišių, kodėl projektas buvo atmestas. Labai norėčiau diskusijos su tais žmonėmis, išgirsti jų konkrečius argumentus ir įsitikinti, kad jie tikrai įvertino visą projektą ir neįsivėlė apmaudžių nesusipratimų, lemiančių tokį sprendimą. Negaliu atsikratyti minties, kad tai yra didelė klaida, ir kartu nesiruošiu nuleisti rankų“, – sako teatro vadovė Olga Polevikova.

Anot jos, J. Basanavičiaus gatvėje įsikūręs teatro pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, pripažintas kultūros paminklu, jam būtina rekonstrukcija.

„Bet gyvename tokioje realybėje, kad net akivaizdžius faktus kartais reikia apginti ir įrodinėti. Tikiuosi, kad ši apmaudi klaida bus ištaisyta artimiausiu metu, kad Vyriausybė išgirs mus ir LRDT pastato rekonstrukciją iškels į prioritetus“, – sako O. Polevikova.

S. Kairys: teatras nebūtų spėjęs panaudoti pinigų

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS tvirtino, kad sprendimas priimtas teatro rekonstrukcijos projekte „iškilus problemoms dėl ES finansavimo“, anot jo, teatras nebūtų spėjęs laiku įgyvendinti suplanuotų darbų ir panaudoti ES lėšų.

Anot jo, Kultūros ministerijos pateiktame investicinių projektų sąrašę Rusų dramos teatras buvo įtrauktas, bet jam pagal ankstesnį projektą buvo prašoma numatyti tik apie 5,4 mln. eurų.

„Kultūros ministerija puikiai supranta Lietuvos rusų dramos teatro situaciją bei lūkesčius ir ketina drauge ieškoti išeičių iš susidariusios padėties. Šiandien Kultūros ministerija jau kreipėsi į Lietuvos rusų dramos teatrą, prašydama patikslinti, ar teatras matytų galimybę atskirai įgyvendinti energetinio efektyvumo projektą, jei taip – kokios lėšos tam būtų reikalingos“, – sako S. Kairys.

Anot jo, teatro atsakymo laukiama iki gegužės 3 dienos.

Vadovė: tai nėra naujas projektas

Tuo metu teatro vadovė teigia, kad priimdama sprendimą Vyriausybė neatsižvelgė į tokius svarbius faktus, kad tai nėra naujas projektas ir kad pastatas yra apverktinos būklės, reikalaujantis neatidėliotinų tvarkymų.

Teatras primena, kad dar 2013-aisiais buvo parengtas dviejų teatrui priklausančių pastatų J. Basanavičiaus g. 13 ir Mindaugo g. 8 techninis projektas, kuriuo buvo siekiama atkurti senojo pastato pradinį, architektų sumanytą teatro išplanavimą ir interjerą bei naujai įrengti šalia esantį pastatą, kuriame buvo suplanuota moderni nauja daugiafunkcinė salė.

Tuometinei teatro vadovybei nutarus teatro rekonstrukciją pradėti nuo naujesnio pastato, 2017-2019 m. buvo surengti du viešieji konkursai rangovo darbams pirkti, tačiau dėl teisinių aplinkybių ir užsitęsusio bylinėjimosi su potencialiais rangovais įsigyti paslaugų nepavyko.

„2020 metais Kultūros ministerijai nusprendus lėšas skirti prastesnės būklės ir didesnės svarbos pagrindiniam senajam teatro pastatui rekonstruoti, teko iš naujo rengti dokumentus ir keisti bei papildyti techninį projektą. Šiuo metu baigiami projekto keitimo darbai ir rengtasi šių metų vasarą skelbti statybos rangos konkursą“, – pažymima pranešime.

Lietuvos rusų dramos teatro pastatas statytas 1913 metais, jis buvo skirtas specialiai teatro veiklai. 1917-aisiais rugsėjo 18-22 dieną šiame pastate vyko Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą, kuri 1918-ųjų vasario 16-ąją paskelbė paskelbė atkurtos Lietuvos valstybės nepriklausomybės Aktą.

„Darbus tikimasi tęsti šiemet. Šiuo metu vyksta teismo procesas su rangovais. Nereikia turbūt slėpti, kad yra problemų, nesutarimai tarp rangovų ir užsakovų. Užsakovas – mūsų viešoji įstaiga „Soboro projektai““, – Kauno tarybos posėdyje antradienį sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, rangovas nebaigė darbų laiku, be to, kilo priekaištų dėl darbų kokybės.

„Žiūrėsime, kaip klostysis teismo reikalai, bet bet kuriuo atveju tikimasi, kad šiuos darbus pabaigsime vienokiu ar kitokiu būdu: ar tas pats rangovas dirbs, ar kitas, bet to objekto, manau, kad nepaliksime likimo valiai“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Viešoji įstaiga „Soboro projektai“ bylinėjasi su darbų rangovu bendrove „Verslo“, šiai siekiant papildomų terminų darbams atlikti ir didesnio kiekio pastolių sutartyje numatymo.

Civilinėje byloje nurodoma, jog ginčas kilo dėl pastolių kiekio: sumontavus sutartyje nurodytą pastolių kiekį, bendrovės teigimu, paaiškėjo, jog jis nėra pakankamas. Viešoji įstaiga nurodžiusi, jog ieškovė yra pati atsakinga už pirkimo dokumentų klaidą – nurodytų pastolių kiekių trūkumą ir turi prisiimti visas šio trūkumo ištaisymo pasekmes bei atsisakė skirti papildomą finansavimą bei reikalavo pabaigti darbus.

Bylos dokumentuose nurodoma, jog atlikta 84 proc. darbų.

Objekto, manau, kad nepaliksime likimo valiai.

Pernai gruodžio pabaigoje „Soboro projektai“ nusprendė vienašališkai nutraukti rangos darbų sutartį, todėl „Verslo“ paprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šio sprendimo galiojimą.

Kauno apygardos teismas sausį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir sustabdė sutarties nutraukimą. „Soboro projektai“ šį sprendimą skundė apeliacine tvarka, tačiau teismas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti.

2 mln. eurų Soboro fasado atnaujinimo darbus užbaigti planuota dar praėjusių metų vasarą. Daugiau kaip pusę sumos rekonstrukcijai skiria Europos Sąjunga, likusią – Kauno savivaldybė.

Bažnyčioje planuojama sutvarkyti fasadus, įrengti įėjimą neįgaliesiems, restauruoti langus ir duris.

Pačiame Kauno centre stovintis išskirtinis architektūrinis daugiau kaip šimto metų senumo pastatas ateityje turėtų atverti savo erdves ir platesnėms kultūrinėms veikloms.

Savivaldybė yra skelbusi, jog čia numatoma rengti daugiau koncertų, ekskursijų apie bažnyčios istoriją, kitų edukacinių veiklų.

„Juodkrantės gelbėjimo stoties kapitalinis remontas iš tiesų buvo laukiamas ir jau kuris laikas planuojamas, tad džiugu, kad į pajūrio kraštovaizdį įsilies estetiškas, tvarkingas pastatas, kuriame, be abejo, bus geresnės sąlygos gelbėtojų darbui, vasaros laikotarpiu čia įsikuriantiems verslams bei didesnis komfortas pajūrio lankytojams“, – sakė bendrovės „Neringos komunalininkas“ laikinasis direktorius Andrius Meiženis.

Pagal šios bendrovės sutartį su įmone „Svalex“, planuojama įrengti lauko ir vidaus vandentiekio, nuotekų tinklus, oro vėdinimo, šildymo sistemas, elektroninius ryšius, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas, sustiprinti konstrukcijas.

Be to, ketinama padidinti stoties langus, o ant stogo įrengti apžvalgos aikštelę.

Remonto darbai bus finansuojami iš „Neringos komunalininko“ biudžeto.

Anot savivaldybės pranešimo, dabartinė gelbėjimo stotis nerenovuota nuo pastatymo  1989 metais ir neatitinka saugumo reikalavimų, pro stogą teka vanduo, laikančiosios konstrukcijos – sutrūniję, nėra vandens ir nuotekų sistemų. 

Kaip šeštadienį pranešė uosto direkcija, pirmiausiai bus tvarkomas pietinis bangolaužis, tad Melnragėje esantis šiaurinis molas šiemet gyventojams liks atviras.

Anot direkcijos, nuo pietinio molo bus nuimami ten esantys tetrapodai, vėliau, įvertinus jų būklę, dalis tetrapodų bus pergabenti ant šiaurinio molo.

„Prie pietinio bangolaužio dirbs rangovų atplukdyta technika – laivas „Albatrosas“ su hidrauliniu kranu bei specialus pontonas“, – rašoma direkcijos pranešime.

Taip pat teigiama, kad rekonstruojant molus dirbs bene dešimt įvairios technikos vienetų, didžioji dalis kurių jau yra pasiekusi Klaipėdą. Pagrindinės rekonstrukcijos medžiagos – plieniniai įlaidai, vamzdiniai poliai, akmenys ir kitos, yra atgabenamos laivais ir sandėliuojamos bendrovės „Klasco“ aikštelėj. Iš čia jos akvatorija bus plukdomos prie pietinio molo.

Pirmajame etape numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Jie abu bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Rekonstravus bangolaužius, planuojama laivybos kanalo kryptį pasukti 104 ir 284 laipsniais, laivybos kanalą išgilinti iki 17 metrų. Po rekonstrukcijos ant pietinio molo bus įrengtos dvi apžvalginės aikštelės.

Bangolaužius rekonstruos konkursą laimėjusių Vokietijos bendrovės „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos bendrovės „Herbosch – Kiere“ konsorciumas. Darbų vertė – apie 49 mln. eurų (su PVM), jiems bus panaudotos ir Europos Sąjungos lėšos.

Atnaujinus bangolaužius ir išgilinus laivybos kanalą iki 17 metrų gylio, Klaipėdos uostas atsivers didžiausiems laivams, galintiems įplaukti į Baltijos jūrą. Projektą ketinama užbaigti 2023 metais.

Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1374 metrai, o šiaurinio – 733 metrai. Jie pastatyti iš akmenų, supiltų tarp medinių polių.

Iš viso iki 2022 m. į tinklo plėtrą Baltijos šalyse planuojama investuoti per 100 mln. eurų.

Anot „Kesko Senukai“ atstovės Elonos Uckutės, atnaujinant prekybos centrą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas besikeičiantiems pirkėjų poreikiams.

„Pastarųjų metų pavyzdys parodė, kaip klientams svarbu apsipirkti kaip įmanoma saugiau, greičiau bei visas reikalingas prekes rasti vienoje vietoje. Todėl renovuotuose „Senukuose“ išplėtėme asortimentą iki 55 tūkst. skirtingų prekių, o patogus prekių išdėstymas ir paprastesnė navigacija leis greičiau apsipirkti tiek vietiniams gyventojams, tiek laisvalaikio prekių užsukantiems įsigyti poilsiautojams“, – teigia E. Uckutė.

Pasak jos, atnaujintame prekybos centre taip pat įrengtos šiuolaikinės prekių ekspozicijos, atnaujinta dalis prekybinės įrangos, įdiegtos greito atsiskaitymo kasos, išmani eilių valdymo sistema, kainų tikrinimo aparatai. Čia taip pat pradėta teikti nauja paslauga, suteikianti galimybę klientams iš karto parduotuvėje su konsultantų pagalba išsirinkti ir užsisakyti norimą prekę iš daugiau kaip 200 tūkst. prekių asortimentą turinčios elektroninės parduotuvės www.senukai.lt.

„Kesko Senukai“ nuotr.

Prekybos centre atnaujintos ir kitos „Senukų“ lankytojų pamėgtos erdvės: „Proficentras“, „Sodo centras“, taip pat „Paslaugų centras“, kuriame klientai ras visas papildomas paslaugas vienoje vietoje. Čia teikiamos interjero dizainerio konsultacijos, įrankių, priekabų nuomos, raktų gamybos, užuolaidų siuvimo, dažų maišymo ir kitos paslaugos.

Atnaujintoje parduotuvėje ir toliau veikia specialūs el. paštu ir telefonu užsakytų prekių atsiėmimo punktai. Juose klientai gali saugiai atsiimti užsakymus viso karantino metu.

Anot E. Uckutės, atnaujinant prekybos centrą, buvo atsižvelgta ir į miesto svečių poreikius.

„Statistika rodo, kad kas penktas praėjusią vasarą šiame prekybos centre apsilankęs pirkėjas nėra Klaipėdos gyventojas. Džiaugiamės, kad uostamiesčio svečiai čia užsuka įsigyti būtinų atostogų atributų: aktyvaus laisvalaikio prekių, paplūdimio skėtį, šaltkrepšį ar mėgstamo autoriaus knygą“, – teigia E. Uckutė.

Prekybos centras Šilutės plente buvo atidarytas 2008 m. Praėjusių metų pradžioje uostamiestyje, Liepų gatvėje, duris atvėrė dar viena prekybos tinklo parduotuvė, į kurios atidarymą įmonė investavo daugiau nei 2,5 mln. eurų.

„Kesko Senukai“ įmonių tinklą sudaro 88 nuosavos ir franšizės pagrindu veikiančios parduotuvės Baltijos šalyse: 69 „Senukų“ parduotuvės Lietuvoje, 8 „K-Rauta“ parduotuvės Estijoje, 11 „K Senukai“ parduotuvių Latvijoje ir viena didžiausių regione elektroninės prekybos platformų.

Vietoje asfalto – daugiau žalumos

„Nors dėl ankstesnių rangovų neatsakingumo šio projekto įgyvendinimas strigo, dabar viskas vyksta sklandžiai ir pagal planą. Neabejojame, kad atsinaujinęs Santakos parkas atskleis tikrąjį savo potencialą ir taps dar viena Kauno puošmena“, – sakė mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Tęstinę rekonstrukciją 13,5 hektarų plote vykdo konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“, su kuria Kauno savivaldybė metų pradžioje pasirašė 3,25 mln. eurų vertės rangos darbų sutartį. Pagal ją rangovai įsipareigojo sutvarkyti parką ir jo pašonėje esantį senosios prieplaukos amfiteatrą su viršutine terasa.

„Atgyvenusias konstrukcijas pakeis naujos, o galutinis vaizdas bus analogiškas amfiteatrams, esantiems prie Kauno pilies. Tuo tarpu stadiono teritorijoje prasidės archeologiniai tyrimai, o po jų ateis eilė ir drenažo įrengimui, kuris apsaugos naujus guminės dangos bėgimo takus nuo apsėmimo“, – teigė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Nedideliais plotais likusi nusidėvėjusi stadiono asfalto danga bus demontuota – ją pakeis žalia veja. Šalia esančią pievą numatyta sutvarkyti išlyginant kupstus, šią erdvę pritaikant mobilioms futbolo aikštelėms, kitoms sporto šakoms ir renginiams. Siekiant išlaikyti ir puoselėti žalumą ištisus metus, nutarta įrengti automatinę laistymo sistemą.

Naujos laisvalaikio erdvės

Netoli Lietuvos „Krepšinio namų“ oranžinio kamuolio virtuozams suprojektuotos naujos guminės dangos krepšinio aikštelės, greta suplanuotos vietos žiūrovams.

Siekiant atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų zonas, tarp Popiežiaus kalnelio ir stadiono bus įrengtas naujas tranzitinis dviračių takas. Šitaip po rekonstrukcijos bus užtikrinti saugūs pėsčiųjų pasivaikščiojimai pagrindiniu taku vaizdingos Nemuno ir Neries santakos link.

Sutvarkytame Santakos parke veiklos turės ir patys mažiausieji – jiems numatytos naujos žaidimų aikštelės. Svarbu tai, kad atnaujintos erdvės užtikrins patogų bei saugų aktyvų laisvalaikį visiems kauniečiams ir miesto svečiams, nes jų vieta – atokiau nuo judraus tako.

Atsinaujinęs Santakos parkas atskleis tikrąjį savo potencialą ir taps dar viena Kauno puošmena.

Dalis darbų – įgyvendinta

„Laukia ir daugiau darbų – rangovas perklos akmeninį Nemuno krantinės grindinį, ties Senąja prieplauka įrengs turėklus. Taip pat teritorijoje numatyti nauji suoliukai. Bus sutvarkytas ir pats amfiteatras. Jo link ves nauji patogūs laipteliai. Vytauto bažnyčios aplinką papuoš apžvalgos aikštelė ir pakrantės takeliai“, – pridėjo R. Savickienė.

Santakos parkas po rekonstrukcijos taps kur kas saugesnis tamsiuoju paros metu – pėsčiųjų ir dviračių takus apšvies modernūs LED žibintai.

Ankstesnis rangovas įrengė pagrindinį pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkė pakrančių takelius, išklojo krantinės šaligatvius. Nemuno pašonėje atnaujinti lauko inžineriniai tinklai, įrengta betono danga bei atraminės sienelės.

Anot „Litgrid“, projektas užtikrins perdavimo tinklo stabilumą, reikalingą ir sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Šių metų pradžioje pabaigus projektavimo etapą, kovo 29 d. prasidėjo 330 kV oro linijos Lietuvos elektrinė–Alytus rekonstrukcijos darbai Prienų rajono savivaldybėje.

„Lietuvos elektrinė–Alytus yra viena iš trijų 330 kV linijų, jungiančių „LitPol Link“ jungtį su likusiu šalies elektros tinklu. Būtent per „LitPol Link“ jungtį, kurios išplėtimo darbus šiemet baigsime, 2025 m. bus sinchronizuojamos sistemos. Taigi, pradedame dar vieną darbų seriją, kuri vėliau prisidės prie tikslo – sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais – įgyvendinimo“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Litgrid“ duomenimis, rekonstrukcijos metu bus pakeista 210 oro linijos atramų, laidai, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidžiu kabeliu. Darbai bus atliekami Elektrėnų, Kaišiadorių r., Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių teritorijose, jų pabaiga numatyta 2023 m. rugsėjį.

Rekonstrukcijos darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Į tinklo atnaujinimą bus investuota 15,088 mln. eurų.

Rangos darbus pagal 2020 m. balandžio mėn. pasirašytą sutartį atliks ūkio subjektų grupė – AB „Kauno tiltai“ bei UAB „Litenergoservis“.

Geležinkelininkai ėmėsi pervažos remonto darbų, dėl to visai dienai ja buvo nutrauktas automobilių eismas. Gyventojai buvo nukreipiami važiuoti apylankomis. Eismas buvo atnaujintas tik vakare.

Pasak įmonės, atlikusios remonto darbus, atstovų, dienos prireikė tam, kad būtų sutvirtintas pervažos pagrindas. Vėl iš naujo teko sukloti betono luitus, sutvirtinti tarpus, o nuolydžius nuo sankasos padengti skalda.

Aistros internete

Socialiniame tinkle „Facebook“ internautai pasidalijo nuotraukomis iš Ąžuolyno. Jose užfiksuoti takai be dangos. Toks įrašas sukėlė diskusijų, kam tokių darbų reikia ir kas iš viso tai daro.

Žmonės pradėjo komentuoti, kad galbūt tiesiamas kelias į teritoriją, kurią miesto taryba pritarė perimti visuomenės poreikiams. Šioje teritorijoje svarstoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

„Ką suplanavo, tą ir vykdo. Liūdna“, – komentavo viena kaunietė.

„Įvažiavimas į parkingą“, – pasisakė dar vienas internautas.

Tačiau tokie komentarai nėra tikslingi, mat realybė kitokia. Takai tiesiami visoje Ąžuolyno teritorijoje ir šie darbai nėra susiję su miesto perimama teritorija. Iš tiesų takų tiesimo darbai yra susiję su vykdoma Ąžuolyno parko rekonstrukcija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ąžuolyne prasideda suplanuota parko rekonstrukcija. Su dendrologų ekspertų priežiūra tiesiami kabeliai naujam apšvietimui ir saugiais atstumais nuo vertingų medžių pradedama naujo dviračių tako statyba.

Konsultuojantis su specialistais tikslinamos projektuojamų laiptų į Tunelio gatvę ir Radvilėnų plentą vietos, poilsio, treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelių išdėstymas parko teritorijoje. Pirmieji darbai prasidėjo nuo apšvietimo sistemos atnaujinimo – prižiūrint aplinkosaugos ekspertams parke tiesiamas kabelių tinklas. Ypatingas dėmesys skiriamas vertingų ąžuolų ir kitų želdinių apsaugai, todėl visi darbai preciziškai planuojami“, – portalui kauno.diena.lt teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak savivaldybės atstovės, parko rekonstrukcija turėtų būti užbaigta kitų metų pavasarį.

Infrastruktūros pokyčiai

Atnaujinant parką bus išsaugotas esamas takų tinklas – per visą Ąžuolyno ilgį nusidriekusi lenkta alėja su daugybe atsiskiriančių ir tarp storakamienių medžių vingiuojančių takelių. Numatyta atnaujinti esamų asfalto takų dangą, o natūralūs gruntiniai takai bus sutvirtinami užpilant juos skaldele. Tvarkingi ir patogiai išsidėstę takeliai natūraliai skatins Ąžuolyno lankytojus savo pasivaikščiojimams rinktis būtent tam skirtus maršrutus ir nevaikščioti po visą teritoriją. Tai užtikrins saugią aplinką ąžuolams. Parke taip pat atsiras naujas dviračių takas, kurio trasa, atsižvelgiant į dendrologų ekspertizės išvadą, pakoreguota taip, kad maršrutas vingiuotų saugiu atstumu nuo vertingų želdinių, vaikų žaidimo aikštelių ir pėsčiųjų zonų. Taip pat nuspręsta panaikinti po senųjų ąžuolų lajomis įsikūrusias aikšteles, kad nebūtų trypiamos medžių šaknys. Biologinės įvairovės pažinimui bus įrengtas pažintinis takas. Papildomu akcentu turėtų tapti ir atnaujintas apšvietimas.

Ką suplanavo, tą ir vykdo. Liūdna.

Parke lankytojus pasitiks nauji suoliukai, atokiau nuo senųjų ąžuolų įrengtos poilsio, treniruoklių ir vaikų žaidimų aikštelės. Kauniečių ir miesto svečių patogumui Ąžuolyne bus įrengti du viešieji tualetai, suremontuoti esami tilteliai ir atnaujinta kita parko infrastruktūra. Darbų plane numatyta vietoje esamo išminto tako ant sraigtinių pamatų įrengti laiptus į Tunelio gatvę ir Radvilėnų plentą. Dėmesys ąžuolams

Kauno Ąžuolynas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ įtrauktas objektas. Didžiausia parko vertybė – senieji paprastieji ąžuolai ir juose gyvenantys vabzdžiai – niūriaspalviai auksavabaliai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Siekiant išvengti neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms, rekonstrukcijos projektas paruoštas bendradarbiaujant su Lietuvos dendrologų draugijos, saugomų teritorijų, valstybinės miškų tarnybos ir kitų sričių specialistais bei ekspertais. Taip pat atsižvelgta į kauniečių pastabas ir pasiūlymus.

Viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno keliai“. 62,6 hektarų plote vykdant parko infrastruktūros gerinimo darbus, įmonė privalės vadovautis „Kauno plano“ numatytomis parko tvarkymo ir apsaugos priemonėmis. Visa tai leis tinkamai apsaugoti gamtos paveldą – šimtamečius ąžuolus ir biologinę įvairovę.

Jau ne vienus metus Ąžuolyne arboristai atlieka saugomų medžių lajų korekciją ir sutvirtinimo darbus, sausų šakų šalinimą. Specialistai rūpinasi, kad dirvožemis po ąžuolais būtų gerinamas patręšiant, purenant ir mulčiuojant, atliekamas saugotinų medžių drevių atvėrimas, mūro, betono likučių ir kitų šiukšlių šalinimo darbai.

Parko teritorijoje taip pat vykdomas gamtotvarkos projekte numatytas invazinių uosialapių klevų naikinimas, senųjų ąžuolų polajų valymas nuo menkaverčių želdinių bei krūmų, taip sudarant palankias sąlygas naujai ąžuoliukų kartai įsitvirtinti ir augti bei prailginti šimtamečių ąžuolų gyvavimo amžių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ąžuolyno parko atgimimas – tik dalis visų suplanuotų kompleksinių darbų. Greta netrukus tikimasi pratęsti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybas, toliau vyksta sporto halės rekonstrukcija, artėja Sporto gatvės aikštės rekonstrukcija, taip pat laukia naujojo lengvosios atletikos maniežo statybos ir Dainų slėnio atnaujinimas.

Atsirado tvoros

Kaunietis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad Santakos parke, erdvėje, kur popiežius Pranciškus laikė šv. mišias, atsirado tvoros. Jis smalsavo, kas ten bus daroma.

„Matyt, kad vėl tvarkys, nes kurį laiką rekonstrukcija buvo sustojusi, jokie darbai nevyko“, – pastebėjo skaitytojas.

Jis buvo teisus. Po pertraukos į šią Kauno vietą sugrįžta darbininkai, kurie atnaujins Santakos parko erdves. Tiesa, darbininkai kiek anksčiau pradėjo tvarkyti T.Daugirdo gatvėje esantį amfiteatrą, tad dabar apimtys didinamos ir dalis darbų bus pradėta ir pačiame parke.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Grįžta po pertraukos

Portalas kauno.diena.lt primena, kad Santakos parką jau buvo pradėta tvarkyti daugiau nei prieš metus, tačiau viskas sustojo, nes miesto savivaldybė nebesutarė su projekto rangovais. Metų pradžioje Kauno savivaldybė skelbė, kad pasirašė naują sutartį su kitais rangovais, tad Neries ir Nemuno santakos parke bus atnaujinti rekonstrukcijos darbai.

Tuomet buvo skelbta, kad parko atnaujinimas kardinaliai pakeis dešiniajame Nemuno krante esantį Daugirdo amfiteatrą su viršutine terasa. Ši kauniečių ir turistų dažnai lankoma vieta jau senokai praradusi reprezentacinę išvaizdą.

Krantinėje ties Senąja prieplauka bus įrengti turėklai – tokie patys, kaip ir visos Nemuno krantinės atitvarai, o link amfiteatro ves patogūs nauji laipteliai. Šalia Vytauto bažnyčios esanti erdvė transformuosis į pusapvalę apžvalgos aikštelę.

Remonto sulauks Santakos gatvė, o tarp Popiežiaus kalnelio ir vadinamojo Santakos stadiono nusidrieks naujas dviračių takas. Juo bus atskirtos pėsčiųjų ir dviratininkų zonos: link vaizdingos Nemuno ir Neries santakos vedantis pagrindinis takas liks ramiems pasivaikščiojimams, o dviratininkai „nukirs“ gabaliuką, riedėdami jiems skirto Nemuno krantinės tako link.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Aktyvaus laisvalaikio erdvės

Sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančius kauniečius atnaujintas Santakos parkas pasitiks patraukliomis laisvalaikio erdvėmis. Guminės dangos bėgimo takai apjuos atgimstantį Santakos parko futbolo stadioną. Aplink jį bus įrengtas drenažas, kad po smarkesnių liūčių bėgimo takelių nesemtų vanduo.

Čia pat bus išlygintas gretimas žemės plotas ir naujai patiesta natūrali žalios vejos danga. Ji pasitarnaus dar kelioms mobilioms futbolo aikštelėms, kitoms sporto šakoms, renginiams.

Netoliese numatyta įrengti naujas treniruoklių ir vaikų žaidimų aikšteles, o senosios iškeliaus į miesto bendruomenių kiemus. Moderniems sportiško laisvalaikio ir žaidimų įrenginiams parinkta patogesnė erdvė, esanti atokiau nuo judraus tako. Prieplaukos krantinės gyventojams praeivių klegesį ir kitą aplinkos triukšmą slopins šalia namų pasodinti želdiniai.

13,5 hektarų Santakos parko plote bus atlikti darbai už beveik 3,25 mln. eurų. Parko rekonstrukciją tikimasi užbaigti iki 2022 metų.