Kokie bus ateinantys metai uostamiesčiui, paklausėme Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko.
„Skambės galbūt nelabai šventiškai, bet ateinantys metai Klaipėdai – didžiulių iššūkių daugelyje sričių metai. Neabejoju, kad nuo metų pradžios prasidedantys rimti darbai bus pradėti laiku, o tie, kurie pradėti anksčiau, bus tęsiami arba baigti numatytais terminais“, – sakė miesto vadovas.
„Pasitinkant Naujuosius metus galima pasidžiaugti tuo, kad turime tikrai labai stiprų administracinės ir politinės lyderystės sąveikavimą, kas yra labai svarbu kalbant apie būsimus iššūkius ir ypač – jų suvaldymą. Tiek administracinės, tiek politinės valdžios kalbėjimas, derinimas ir daugelio probleminių klausimų sprendimas unisonu yra stiprus motyvas miestui įgyvendinti ambicingas vizijas“, – išvien miesto labui dirbančios mero ir savivaldybės administracijos institucijų svarbą pažymėjo V. Grubliauskas.
Klaipėda yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri yra pajėgi į miesto infrastruktūros išvystymą investuoti savo lėšas.
Miesto vadovas kvietė nusiteikti laikiniems, bet neišvengiamiems nepatogumams: „Be abejo, turime suprasti, kad šios vizijos – mieste vyksiantys darbai – kai kuriais atvejais taps tam tikrais nepatogumais miestiečiams. Kalbu apie tvarkomas gatves, aikštes ar kitas viešąsias vietas. Tačiau visa tai bus daroma tam, kad sutvarkytume, pastatytume, sukurtume mieste naują kokybę“.
Anot Klaipėdos mero, ateinantys metai bus iššūkių metai ne tik infrastruktūros, bet ir kultūrinių renginių srityje.
Vienas ryškiausių kultūrinių akcentų – po Jūros šventės uostamiestyje šurmuliuosianti „Europiada“, kuri į miestą sutrauks beveik 5 tūkst. svečių. Meras pabrėžė, kad iki to laiko turi būti deramai sutvarkytos erdvės, kuriose vyks „Europiados“ dalyvių iš įvairių šalių pasirodymai, o klaipėdiečiai vėl bus kviečiami prisiminti tas savo savybes, kurios juos visada išskirdavo iš kitų Lietuvos miestų gyventojų, – draugiškumą, aktyvumą, svetingumą, toleranciją ir geranoriškumą.
„Labai tikiu, kad 2020-ieji, kurie jau bus naujai išrinktos valdžios veiklos ir darbo metai, metų pabaigoje bus vainikuoti drąsių ambicijų įgyvendintais darbais, ir kad visi tie iššūkiai, kurie šiandien atrodo gana sudėtingi, taps kūnu. Belieka tikėtis, kad pavyks išvengti ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių. Taip pat belieka tikėtis ir linkėti, kad visi rangovai, kurie dirbs toje gausybėje objektų, bus patikimi, darbštūs, drausmingi, nes miesto valdžia tikrai bus labai reikli jų atliekamiems darbams, jų kokybei bei terminams“, – apie ateinančiais metais uostamiesčio valdžios laukiančius rimtus išbandymus kalbėjo meras V. Grubliauskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad savivaldybės strateginis veiklos planas ir biudžetas yra rengiami atsižvelgiant į daugelį anksčiau tarybos patvirtintų strateginių dokumentų, tokių kaip Miesto ilgalaikis strateginis plėtros planas, Ekonominės plėtros strategija, darnaus judumo planas.
Po savivaldybės tarybos rinkimų 2019 m. balandį Klaipėdoje buvo pasirašyta tarybos daugumos – koalicijos programa „Nauja jėga Klaipėdai!“, kurioje numatyti perspektyviniai uždaviniai. Remiantis šiuo dokumentu 2019 m. liepos 25 d. buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės 2019–2023 metų veiklos prioritetai, kuriuos turės įgyvendinti savivaldybė. Tarp prioritetuose numatytų darbų yra ir naujų, ir tęstinių, pradėtų vykdyti prieš keletą metų.
Ateinančius trejus metus savivaldybės veikla bus koncentruota į aplinkosaugą, miesto ir uosto darnią plėtrą, modernios miesto infrastruktūros vystymą, senamiesčio atgaivinimą, švietimo sistemos plėtojimą, sveikatos ir socialinių paslaugų kokybės bei prieinamumo didinimą, kultūros, sporto paslaugų bei jaunimo politikos plėtrą, skaidrią ir efektyvią savivaldą.
Strateginiuose planuose numatyta daug svarbių darbų, tačiau ar visiems jiems pakaks miesto biudžeto lėšų?
Apibendrindama šių metų biudžeto vykdymą, Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė pasidžiaugė, kad uostamiesčiui 2019-ieji buvo labai sėkmingi. Prognozuojama, kad į miesto biudžetą bus surinkta 7–8 mln. eurų viršplaninių pajamų. Didžiausią jų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, kurio, kaip prognozuojama, bus surinkta 4,5–5 mln. eurų daugiau, negu planuota. Daugiau pinigų į miesto biudžetą surinkta ir iš vietinių rinkliavų, reikšminga suma miesto biudžetą papildė dividentai, pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčių, turto pardavimo ir kt. (iš viso 2,5–3 mln.).
„Visos viršplaninės biudžeto lėšos bus skirtos kitų metų biudžeto pajamoms papildyti. Viršplaninės pajamos iš esmės bus naudojamos išaugusiam investicinių projektų lėšų poreikiui patenkinti, taip pat – kitoms programoms, kurios yra finansuojamos iš miesto biudžeto lėšų, tarp jų – Klaipėdos pasirengimui tapti Europos jaunimo sostine 2021 m.“, – patikino A. Špučienė.
Finansų ir turto departamento direktorė akcentavo, kad, nepaisant sėkmingo biudžeto lėšų surinkimo, savivaldybės administracijos laukia rimtas iššūkis – subalansuoti biudžetą taip, kad būtų numatytas finansavimas prioritetinėms sritims. 2020 m. biudžetas bus įtemptas, nes reikia užtikrinti valstybės politiką dėl nuoseklaus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo, prasideda daugelio ES iš dalies finansuojamų projektų rangos darbai.
Prioritetas – stambios apimties projektams, finansuojamiems iš ES lėšų
2020-ieji Lietuvos uostamiesčiui ir jo gyventojams bus nelengvų išbandymų metai, – tokios pat nuomonės, kaip Klaipėdos meras, yra ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Klaipėdoje bus vykdomas rekordinis skaičius infrastruktūrinių projektų, todėl miestas bus išraustas, bus daug nepasitenkinimo, tačiau tai – laikini sunkumai, prognozavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Dobranskis, kviesdamas laikinus nepatogumus vertinti pozityviai: „Miestas turi vystytis, nuo to jis tik gražės, čia gyventi bus patogiau visiems.“
Kokie svarbiausi darbai savivaldybės planuose numatomi 2020–2022 m. ir kur bus nukreiptos miesto investicijos?
„Prioritetas – dideli, miestui svarbūs objektai, kurių statyba turi konkrečius įgyvendinimo terminus, todėl turime padaryti viską, kad neprarastume šiems objektams skirto ES finansavimo“, – sakė A. Dobranskis.
Taip ateityje turėtų atrodyti Danės krantinės, kurios kitąmet bus pradėtos tvarkyti pagal Danės upės krantinių rekonstrukcijos ir prieigų sutvarkymo projektą. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)
Išsamiai apie tai, kas Lietuvos uostamiesčio laukia artimiausius keletą metų, papasakojo Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. Anot jos, ateinančių trejų metų laikotarpis ypatingas tuo, kad iki 2023 m. pradžios reikia panaudoti miestui skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Klaipėda šiuo metu įgyvendina virš 20 investicinių projektų, kuriems yra skirta ES finansinė parama. Visų pirma tai – kompleksinio miesto integruotos teritorijos vystymo projektai: Danės upės krantinių rekonstrukcija ir jos prieigų sutvarkymas, viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro pertvarkymas, pėsčiųjų tako palei Taikos pr. (nuo Sausio 15-osios iki Kauno g.) sutvarkymas, Turgaus aikštės ir jos prieigų sutvarkymas, taip pat – Ąžuolų giraitės bei Malūnų parko sutvarkymas.
2020 m. bus užbaigtas ES lėšomis finansuojamas Klaipėdos bastionų komplekso arba Jono kalnelio sutvarkymas. Iš dalies ES lėšomis finansuojama ir miesto gatvių rekonstrukcija: Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstravimas, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą, Šilutės plento ruožo nuo Tilžės g. iki geležinkelio pervažos (iki Kauno g.) rekonstrukcija, Teatro g. ir Sukilėlių g. rekonstrukcija, senamiesčio grindinio atnaujinimas ir pritaikymas žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
Vykdant ES projektą, 2020 m. planuojama įrengti parką šiaurinėje miesto dalyje – 9 hektarų teritorijoje Melnragėje, tarp Vėtros ir Nėgių gatvių. Dabar ten yra pušynas, auga savaime prižėlę krūmai.
Šiems prioritetiniams projektams įgyvendinti 2020–2022 m. numatoma skirti didžiausius savivaldybės finansinius (planuojama, kad per trejus metus savivaldybė prie ES projektų prisidės beveik 20 mln. eurų) ir žmogiškuosius resursus.
Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. planuojama pradėti šiaurinės miesto dalies gyventojams aktualų ir ilgai lauktą projektą – įvažiavimo į miestą pro Tauralaukį – Pajūrio g. rekonstrukciją. Darbai tęsis iki 2022 m. Miestas prie šio projekto ketina prisidėti maždaug 3,3 mln. eurų.
Kitų metų pradžioje bus pradėtas vieno iš svarbiausių miesto gyventojams projekto įgyvendinimas, tai – Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžos rekonstrukcija, kuri bus vykdoma kooperuojant miesto ir valstybės lėšas. Šio maždaug 36 mln. eurų vertės projekto rangos darbus ketinama pradėti kitąmet. Iš valstybės biudžeto šiam projektui finansuoti kitąmet pažadėta skirti 5 mln. eurų. Tikimasi, kad prie šio projekto finansavimo prisidės uostas, niekad neneigęs šios transporto arterijos svarbos.
Apie šio objekto rekonstrukcijos svarbą kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Baltijos prospekte nuolat susidaro didelių krovininių bei lengvųjų automobilių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų. Savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą ir išvažiavimo iš jo problemų, dėl to tikimasi sulaukti deramo valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus įrengimui bei Baltijos pr. žiedinių sankryžų rekonstravimui. Įgyvendinus minėtus projektus, žymiai sumažėtų spūsčių, pagerėtų gyventojų gyvenimo kokybė, į uosto teritoriją būtų galima patekti greičiau ir patogiau, tai darytų teigiamą įtaką šalies ekonominiams rodikliams. Savivaldybė tam yra pasirengusi: 2017 m. buvo parengti Baltijos pr. žiedinių sankryžų projektiniai pasiūlymai, 2020 m. pavasarį planuojama užbaigti rengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei, sulaukus valstybės investicijų, pradėti rekonstrukciją.
Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)
Dėmesys gamtosaugai
Miesto gyventojams labai aktuali gamtosaugos tema. Kaip miestas planuoja spręsti aštrėjančias aplinkos taršos problemas?
Aplinkos oro užterštumas yra viena iš pagrindinių aplinkosaugos problemų. Įgyvendinant LR Aplinkos oro apsaugos įstatymą ir siekiant gerinti aplinkos oro kokybę Klaipėdos savivaldybės teritorijoje rengiama aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kuriuose numatytais veiksmais ir oro kokybės valdymo priemonėmis siekiama palaikyti ir toliau gerinti tinkamą aplinkos oro kokybę ir užtikrinti švaresnį orą mieste. Rengiant planą tiriama oro kokybė mieste, t. y. suderintose vietose ir suderintu laiku atliekami aplinkos oro kokybės taršos matavimai (kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, sieros dioksidu, sieros vandeniliu, amoniaku ir lakiaisiais organiniais junginiais; analizuojama iš anksto nežinomų lakių ir pusiau lakių medžiagų, įskaitant kvapą turinčių junginių, cheminė sudėtis ir koncentracija), bus vykdomas aplinkos oro taršos modeliavimas, o pagal gautus rezultatus bus pasiūlytos priemonės probleminiams klausimams spręsti. Tikimasi, kad atlikti tyrimai ne tik leis parengti kokybišką oro kokybės gerinimo planą, bet ir pagelbės kontroliuojančioms institucijoms nustatant taršos objektus.
Siekiant mažinti aplinkos oro taršą kietosiomis dalelėmis, 2019 m. įsigytos 4 vakuuminės valymo mašinos, kurios nuolatos dirba miesto gatvėse. Dar keturias mašinas – tris, skirtas šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų valymui, ir vieną – siauresnėms gatvelėms prižiūrėti, savivaldybė įsigis 2020 m.
Aplinkosaugos srityje taip pat numatyta įgyvendinti apsauginių želdinių įrengimo veiksmų planą siekiant apželdinti labiausiai taršos veikiamas teritorijas bei žvyrkelių asfaltavimo planą siekiant išasfaltuoti ne mažiau kaip 10 km žvyruotų kelių, taip sumažinant dulkėtumą gyvenamuosiuose rajonuose.
Miesto aplinkos kokybei didelę reikšmę turi darnaus judumo priemonių įgyvendinimas – kuo daugiau žmonių kasdieninėms kelionėms renkasi viešąjį transportą, dviratį, tuo mieste mažiau automobilių, tuo švaresnis oras ir saugesnė gyvenamoji aplinka. Sekdama pažangių Europos miestų pavyzdžiu, Klaipėda siekia nuosekliai įgyvendinti 2018 m. savivaldybės patvirtintą Darnaus judumo planą. Vienas svarbiausių darbų – per ateinančius 3 metus bus paruošti ir įgyvendinti viešojo transporto parko atnaujinimo strategiją norint padidinti alternatyviu kuru varomų viešojo transporto priemonių dalį iki 65 proc.
Siekiant mažinti triukšmą, savivaldybė kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalyvaus projekte, kurio metu planuojama įrengti triukšmo saugos 3–6 metrų aukščio užtvaras prie gyvenamųjų teritorijų, esančių Dariaus ir Girėno g., Smilties Pylimo g., Herkaus Manto g., Pušyno g., Stadiono g., Malūnininkų g., Geležinkelio ir Girulių g. Tokiu būdu bus sumažintas geležinkelio neigiamas poveikis aplinkai ir gyventojams.
Klaipėdos savivaldybė taip pat inicijuos reikiamus veiksmus siekiant išsiaiškinti chromu užteršto dirvožemio šiaurinėje miesto dalyje paplitimą ir dirvožemyje rasto chromo prigimtį.
Kaip jau skelbta, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė pakartotinių tyrimų išvadą, kuri patvirtino dirvožemio užterštumą chromu šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje šalia Vitės progimnazijos ir Švyturio g. gyvenamųjų namų. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminių tyrimų skyriaus laboratorija patvirtino ankstesniais tyrimais nustatytą viršytą chromo taršą.
Klaipėdos savivaldybė ruošia reikalingus dokumentus ir nedelsdama vykdys būtinus pirkimus, kad kuo greičiau būtų atliktas ekogeologinis tyrimas Vitės kvartale. Papildomai bus nustatomas ir chromo valentingumas, nes atlikus vien ekogeologinius tyrimus, jų turinys būtų nepakankamas įvertinti, kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas. 2020 m. taip pat numatyta parengti teritorijos, kurioje rasta chromu užteršto dirvožemio, tvarkymo programą.
2022 m. planuojama pradėti statyti naują sporto salę Kretingos g. / Šviesos g. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)
Kultūros, sporto paslaugų ir jaunimo politikos plėtra
2020–2022 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taip pat laukia tokie svarbūs renginiai kaip „Europiados“ folkloro festivalis, „Tall Ships Races“ regata bei Europos jaunimo sostinė.
2020 m. rugpjūčio 5–9 d. į Klaipėdą po vienuolikos metų pertraukos sugrįš tarptautinis renginys „Europiada“. Tai – spalvingas Europos šalių tautinės kultūros festivalis. Džiugu, kad šįkart sėkmė dėl galimybės priimti milžiniško susidomėjimo sulaukiantį renginį – kitąmet jau 57-ąją „Europiadą“ – nuo Lietuvos uostamiesčio nenusigręžė.
Renginio metu Klaipėdos etnokultūros centras surengs tautinės kultūros pristatymo renginį Teatro aikštėje, taip pat suorganizuos tradicinį, mūsų kraštą bei šalį reprezentuojantį jomarką. Jomarke veiklas vykdys bei prekiaus apie 300 amatininkų ir kulinarinio paveldo meistrų. Numatomas tautinę kultūrą pristatančių dalyvių skaičius – apie 300 folkloro ansamblių, dainų, šokių ansamblių dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Biržų, Plungės, Palangos, Šilutės, Juodkrantės bei Klaipėdos.
„Tall Ships Races“ regata organizuojama kartu su Tarptautine buriavimo mokymo organizacija. Vykdant renginio programą, bus sudarytos sąlygos jūrinės kultūros puoselėjimui Klaipėdoje, jūrinių tradicijų išsaugojimui, buriavimo tradicijų perdavimui Klaipėdos jaunimui ir buriavimo mokymo srityse. Tikimasi, kad šių lenktynių organizavimas Klaipėdoje padės plėtotis kultūrinio turizmo, paslaugų sektoriaus verslams, tarptautinei Klaipėdos miesto, regiono ir visos šalies rinkodarai, prisidės prie turistų skaičiaus augimo Klaipėdoje. Miestiečiai ir miesto svečiai turės unikalią galimybę pažinti pasaulinę buriavimo kultūrą, planuojama, kad mieste apsilankys apie 100 A, B, C ir D klasės burlaivių, kartu planuojama renginio metu mieste sulaukti apie pusę milijono šalies ir užsienio svečių.
Klaipėdos mieste 2020–2022 m. bus įgyvendinama ambicinga „Europos jaunimo sostinė“ programa, kuri susideda iš trijų krypčių: jaunimo socialinis ir pilietinis aktyvumas, į jaunimą orientuota kūrybiškumo ir verslo aplinka bei atviras, draugiškas ir patrauklus jaunimui miestas. Tikimasi, kad šios programos įgyvendinimas sustiprins miesto jaunimo politiką, sudarys sąlygas išlaikyti ir pritraukti į miestą jaunus, gabius ir talentingus žmones.
Siekiama vykdyti priemones, kurios pritrauktų jaunimą į Klaipėdą. Norima pritraukti Vakarų regiono ir kitų regionų moksleivius ir jaunuolius Klaipėdoje studijuoti, dirbti ir gyventi, pristatyti Klaipėdą kaip studijų, verslo ir draugišką jaunimui miestą. Siekiant paskatinti gabius ir talentingus moksleivius studijuoti Klaipėdoje, bus skiriama 40 stipendijų gabiems ir talentingiems Klaipėdos aukštųjų mokyklų I kurso studentams.
Klaipėda yra aktyvus Sveikų miestų tinklo narys, dėl to mieste intensyviai dirbama populiarinant sveiką gyvenimo būdą nuo pat vaikystės, siekiama sveiko senėjimo, organizuojami renginiai, užsiėmimai, skatinantys gyventojus judėti. Tam reikalingos kokybiškos sporto bazės. Todėl 2020–2022 m. numatomos investicijos į sveikatingumo ir sporto infrastruktūrą. Tai – jau anksčiau paminėti rekonstrukcijos darbai Futbolo mokyklos ir buvusio baseino pastatuose, nauja sporto salė, atsirasianti šiaurinėje miesto dalyje Kretingos g. / Šviesos g. Šiuo metu jau paskelbtas koncesijos konkursas, kurio laimėtojas Paryžiaus Komunos gatvėje, buvusios II vandenvietės teritorijoje, įrengs sporto ir laisvalaikio kompleksą.
Taip baigus statybas atrodys Futbolo mokykla. (Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.)
Planuojama, kad komplekse bus krepšinio, lauko teniso, tinklinio, rankinio, salės futbolo, badmintono infrastruktūra, dvi ledo aikštelės bei komercinės patalpos. Savivaldybė ir toliau planuoja investuoti į kultūros infrastruktūrą. Vienas svarbiausių tęsiamų projektų – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso restauravimas ir atgaivinimas. 2021 m. restauravus šiaurinę kurtiną ir atlikus bastionų tvarkybos darbus, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą bei skatinat smulkųjį ir vidutinį verslą, patalpose bus įrengta nauja moderni muziejaus ekspozicija apie Klaipėdos miestą XVI–XVII a.
2020 m. numatoma parengti didžiojo pilies bokšto atkūrimo techninį projektą. Šis projektas ateityje turėtų tapti vienu iš patraukliausių Klaipėdos turizmo simbolių.
Projektuojamas naujos, modernios bibliotekos-bendruomenės namų pastatas pietinėje miesto dalyje, siekiama kapitališkai suremontuoti Melnragės bibliotekos–bendruomenės namų pastatą, suorganizuoti Vasaros estrados modernizavimo architektūrinės idėjos konkursą.
Miesto biudžeto lėšos – bendruomenei svarbiems objektams
„Klaipėda yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri yra pajėgi į miesto infrastruktūros išvystymą investuoti savo lėšas“, – pažymėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja I. Butenienė. Anot jos, per praėjusius penkerius metus buvo investuojama į pietinę miesto dalį – sutvarkytos centrinės Pempininkų, Debreceno, Žardės gyvenamųjų rajonų aikštės, Klaipėdos miesto poliklinikos prieigos, įrengta nauja Sąjūdžio parko dalis, rekonstruotas ir išplėstas „Purienos“ lopšelis-darželis.
Nors ateinančius trejus metus savivaldybei reikės investicijas nukreipti prisidėjimui prie ES iš dalies finansuojamų projektų, tačiau yra nemažai objektų, kurie bus finansuojami vien miesto lėšomis. Didžiausias tarp tokių projektų yra naujos mokyklos statyba šiaurinėje miesto dalyje – 2022 m. duris turėtų atverti moderni 600 vietų mokykla, kurios statyba kainuos apie 12 mln. eurų. Iš uostamiesčio biudžeto lėšų bus vykdomas kapitalinis „Žaliakalnio“ gimnazijos remontas, iš esmės bus atnaujinti Vitės progimnazijos ir Hermano Zudermano gimnazijos stadionai. Miestas taip pat finansuoja sporto objektų – Irklavimo sporto bazės bei Futbolo mokyklos pastato bei stadiono rekonstrukciją. Jei miesto finansinė padėtis išliks stabili, 2022 m. planuojama pradėti statyti naują sporto salę Kretingos g. / Šviesos g.
Miestas investuoja ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą – 2020 m. pradžioje bus pradėti lopšelio-darželio „Klevelis“ rekonstrukcijos darbai, įsigyta modulinių kompleksų, kuriuose laikinai, vykstant remontui, bus įkurdinti darželinukai, nuomos paslauga, parengti dar 9 lopšelių-darželių pastatų modernizavimo projektai.
Kadangi miesto centrinės dalies lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų mažiausiems klaipėdiečiams, rekonstravus lopšelio-darželio „Svirpliukas“ pastatus bus padidintas ugdymo vietų skaičius, išplečiant bendrąjį pastato plotą. Projekto rezultatas – įkurtos 95 naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos. Taip pat bus plečiamos virtuvės patalpos, įgyvendinamos energetinio efektyvumo didinimo veiklos, kiti remonto darbai. Įstaigos teritorijoje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyti želdiniai ir vaikų žaidimų aikštelės.
2020 m. planuojama atnaujinti lauko žaidimų aikšteles ir įrenginius 15 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
2020–2022 m. 20-yje švietimo įstaigų savivaldybė planuoja įrengti išmaniąsias klases. Bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu savivaldybė organizuos universitetinių klasių veiklą Baltijos ir „Žemynos“ gimnazijose. Šiose gimnazijose pagal bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos universitetu bus sudarytos sąlygos universiteto dėstytojams, kaip partneriams, dalyvauti ugdymo procese, suteikti mokiniams pagilintas gamtos mokslų, matematikos, techninių, inovatyvių technologinių procesų valdymo pagrindų žinias ir gebėjimus, koordinuoti tiriamuosius-kūrybinius darbus.
Taip atrodys sutvarkytas Ferdinando skveras Bokštų gatvėje. (Klaipėdos savivaldybės nuotr.)
2017–2019 m. savivaldybės lėšomis buvo rekonstruotos Tauralaukio gyvenamojo rajono šiaurinės dalies gatvės – Akmenų, Debesų, Smėlio, Vėjo.
2020–2022 m. numatoma parengti techninius projektus ir tęsti darbus pietinėje Tauralaukio dalyje, pirmiausiai rekonstruojant Klaipėdos ir Virkučių gatves.
Toliau planuojamos investicijos į daugiabučių namų infrastruktūrą – tai bus daroma miesto lėšomis bei įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių namų kiemų tvarkymas“. Per trejus ateinančius metus planuojama atnaujinti ir įrengti apie 1 300 automobilių stovėjimo vietų daugiabučių namų kiemuose.
Įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą, startuos Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių namų kiemų tvarkymas. 140 tūkst. kv. metrų teritorija, išsidėsčiusi Taikos pr., Sausio 15-osios g., Rumpiškės g. ir Paryžiaus Komunos kvartale, parinkta dėl nusidėvėjusios viešųjų ir gyvenamųjų erdvių infrastruktūros. XX a. 7–8 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai neatitinka šiuolaikinių jaunimo ir didesnes pajamas turinčių gyventojų poreikių, todėl prioritetas, pasirenkant tvarkytinus kiemus, bus teikiamas renovaciją atliekantiems namams.
Bus tęsiamas ir viešųjų erdvių tvarkymas savivaldybės lėšomis. 2020 m. pradžioje bus užbaigtas skvero I. Kanto ir S. Daukanto g. sankryžoje įrengimas, vykdomi skvero Bokštų g., sutvarkymo darbai, parengus techninį projektą ketinama investuoti į Vingio gyvenamojo rajono viešųjų erdvių sutvarkymą, planuojama įrengti Sakurų parką pietinėje miesto dalyje greta Žvejų rūmų.
Toliau bus rekonstruojamos Klaipėdos miesto gatvės bendromis savivaldybės ir privačių asmenų lėšomis. Paskelbtus šaukimą gyventojams dėl pasiūlymų teikimo buvo gautos dvi paraiškos. 2020–2021 m. planuojamas Dienovidžio gatvės įrengimas bei Dailės gatvės remontas su sąlyga, kad gyventojai prie šių gatvių įrengimo prisidės savo lėšomis.
Siekiant užtikrinti saugesnes eismo sąlygas miesto gatvėse, planuojama tęsti Klaipėdos miesto gatvių pėsčiųjų perėjų kryptinį apšvietimą, kasmet apšviečiant po 15 pėsčiųjų perėjų.
Bus palaikoma integruoto stebėjimo sistema viešosiose vietose – vaizdo kameromis visą parą filmuojamos nesaugios miesto dalys, vaizdas perduodamas į stebėjimo punktą, veikiantį Vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją ir siekiant išlaikyti gyventojų saugumą, kameros įrengtos viešose vietose – Poilsio ir Sąjūdžio parkuose, Gedminų g. alėjoje, Minijos g. ir Baltijos pr. sankryžoje, Klaipėdos piliavietėje ir Vasaros estradoje bei didesnio saugumo reikalaujančiose miesto dalyse. Iš viso mieste 2020 m. bus eksploatuojamos 154 kameros.
Siekiant, kad miesto viešos erdvės ir gatvės būtų saugios, 2020 m. planuojama įrengti apšvietimą šiose vietose – take nuo Taikos pr. 8 iki Sausio 15-osios 2A, take nuo Kretingos g. iki Geležinkelio g. 2A, gatvės dalyje nuo J. Janonio g. 5 iki Pievų Tako g. 37, Simonaitytės kalne, įvažiavime į aikštelę Pievų Tako g. 14-16, Kaštonų g. (nuo Kretingos g. iki Valstiečių g.) ir kt.
Taip pat bus tęsiami Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų pastatų griovimo darbai, kurie savivaldybės tarybos sprendimais yra pripažinti netinkamais naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo. 2020 m. planuojama nugriauti 9 negyvenamus statinius.
Kaip ir kasmet, bus pasirūpinta naujų vaikų žaidimų aikštelių priežiūra, šalinami netinkami naudoti vaikų žaidimų įrenginiai daugiabučių namų kiemuose.
Kultūros srityje 2020 m. planuojama atidaryti biblioteką – bendruomenės namus Kauno g. bei parengti naujos bibliotekos-bendruomenės namų pietinėje miesto dalyje (Statybininkų pr.) statybos techninį projektą. 2021 m. planuojama pradėti Melnragėje, Molo g. 60 esančio pastato rekonstrukciją, siekiant įkurti biblioteką-bendruomenės namus.
2020 m. planuojama suformuluoti būsimos Vasaros estrados koncepciją ir įvykdyti architektūrinės idėjos pasiūlymų konkursą.
Kasmet konkurso būdu numatoma suteikti ne mažiau kaip 15 stipendijų atskirų menininkų kūrybiniams sumanymams realizuoti. Stipendija bus skiriama laikotarpiui nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Jos dydis sieks 580 eurų per mėnesį.
Siekiant sutrumpinti eiles miesto gyventojams, laukiantiems socialinio būsto, savivaldybė pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo Rambyno g. 14A statybą, taip pat pradės rengti daugiabučio gyvenamojo namo Akmenų g. 1B statybos techninę dokumentaciją.
Socialinėje srityje bus taip pat sprendžiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo vaikų dienos centre paslaugos trūkumo problema – vykdant ES iš dalies finansuojamą projektą bus įrengtos patalpos vaikų dienos centrui, taip pat savivaldybė skirs daugiau nei dvigubai lėšų šios paslaugos pirkimui iš nevyriausybinių organizacijų.
Naujoji biblioteka Statybininkų prospekte. (Klaipėdos savivaldybės nuotr.)
Struktūros pakeitimai – darbui efektyvinti
Šių metų lapkričio pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė savivaldybės administracijos struktūros pertvarkai.
Nuspręsta naikinti departamentus, sujungti dalį skyrių bei poskyrių. Šios pertvarkos, įsigaliosiančios nuo 2020 m. balandžio, esmė – didinama atsakomybė už rezultatą. Labai svarbus aspektas – projektinio valdymo stiprinimas. Aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai bus paskirti svarbiausių projektų vadovais, bus nustatyta atsakomybė už projekto biudžetą, įgyvendinimo terminus ir rezultatus. Panaikinus departamentus, jų direktoriams bus siūlomos vyriausiųjų patarėjų pareigos, jie bus atsakingi už konkrečius miestui svarbius projektus. Skyrių vadovai taps savarankiškesni, jiems teks ir didesnė atsakomybė. Tikimasi, kad šie pokyčiai leis lanksčiau spręsti iškilusias problemas, greičiau pasiekti rezultatą.
„Nuoširdžiai tikiu, kad administracijos struktūros reforma, kuriai pritarė miesto taryba, taps puikiu įrankiu administracijai efektyviai koordinuoti, kontroliuoti, stebėti visus procesus ir užtikrinti jų įgyvendinimo terminus ir kokybę. Tai turbūt bus pats rimčiausias darbinis išbandymas naujai struktūrai, kuri jį, tikiuosi, garbingai išlaikys“, – sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.
Šių metų vasarą pradėjusi dirbti naujai išrinkta miesto valdžia jau turi kuo pasidžiaugti. Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. Dobranskio, didžiausias proveržis pasiektas vystant integruotos teritorijos projektus. Malūnų parkas, pėsčiųjų takas nuo Sausio 15-osios g. iki Paryžiaus Komunos g., daugiabučių kiemų tvarkymo projektas Rumpiškės kvartale, Dangės skveras, viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro tvarkymas – tai yra projektai, kurių įgyvendinimas stipriai vėlavo, o dabar jau pasirašinėjamos rangos sutartys ir laukiama darbų pradžios. Baigtas Jono kalnelio tvarkymo pirmas etapas. Sėkminga ir Futbolo mokyklos statybos pradžia.
Visi šie darbai – gerai sustyguoto komandinio darbo rezultatai. Pašnekovo nuomone, dėl savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos ateityje visi projektai turėtų būti sklandžiau įgyvendinami, nes kiekvienam bus priskirtas patyręs vadovas, kuris bus atsakingas už konkretų projektą ir jo savalaikį įgyvendinimą.
