Naujas upių sandūros veidas

Parko atnaujinimas kardinaliai pakeis dešiniajame Nemuno krante esantį Daugirdo amfiteatrą su viršutine terasa. Ši kauniečių ir turistų dažnai lankoma vieta jau senokai praradusi reprezentacinę išvaizdą.

Krantinėje ties Senąja prieplauka bus įrengti turėklai – tokie patys, kaip ir visos Nemuno krantinės atitvarai, o link amfiteatro ves patogūs nauji laipteliai. Šalia Vytauto bažnyčios esanti erdvė transformuosis į pusapvalę apžvalgos aikštelę.

Remonto sulauks Santakos gatvė, o tarp Popiežiaus kalnelio ir vadinamojo Santakos stadiono nusidrieks naujas dviračių takas. Juo bus atskirtos pėsčiųjų ir dviratininkų zonos: link vaizdingos Nemuno ir Neries santakos vedantis pagrindinis takas liks ramiems pasivaikščiojimams, o dviratininkai „nukirs“ gabaliuką, riedėdami jiems skirto Nemuno krantinės tako link.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Aktyvaus laisvalaikio erdvės

Sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančius kauniečius atnaujintas Santakos parkas pasitiks patraukliomis laisvalaikio erdvėmis. Guminės dangos bėgimo takai apjuos atgimstantį Santakos parko futbolo stadioną. Aplink jį bus įrengtas drenažas, kad po smarkesnių liūčių bėgimo takelių nesemtų vanduo.

Čia pat bus išlygintas gretimas žemės plotas ir naujai patiesta natūrali žalios vejos danga. Ji pasitarnaus dar kelioms mobilioms futbolo aikštelėms, kitoms sporto šakoms, renginiams.

Greta baiginėjamų Krepšinio namų lauks „Žalgirio“ sirgalių verta krepšinio aikštelė.

Netoliese numatyta įrengti naujas treniruoklių ir vaikų žaidimų aikšteles, o senosios iškeliaus į miesto bendruomenių kiemus. Moderniems sportiško laisvalaikio ir žaidimų įrenginiams parinkta patogesnė erdvė, esanti atokiau nuo judraus tako. Prieplaukos krantinės gyventojams praeivių klegesį ir kitą aplinkos triukšmą slopins šalia namų pasodinti želdiniai.

Tikimės, kad nuo šiol viskas vyks sklandžiai ir pagal planą, o darbai prasidės jau ankstyvą pavasarį.

Kliūčių neliko – veiksmas tęsiasi

Nemuno ir Neries santakos parko atnaujinimo projektas užstrigo, o galiausiai ir priverstinai stabtelėjo dėl sutartį pažeidinėjusio rangovo. Statybų bendrovė „LitCon“ atliko nemažai darbų, tačiau nesilaikė terminų ir kitų įsipareigojimų, neištaisė akivaizdaus broko. Dėl to sutartis galiausiai nutraukta. Už netinkamus darbus miestas nemokėjo, o defektams šalinti iš buvusių rangovų paimta 100 tūkst. eurų suma.

„Įvertinus visus jau atliktus darbus, teko pakoreguoti techninį projektą. Konkursą laimėjusi „Autokausta“ privalės ne tik pratęsti pradėtus darbus, bet ir ištaisyti buvusios įmonės paliktus defektus. Dabar visos pirkimų procedūros ir teisiniai ginčai baigti. Tikimės, kad nuo šiol viskas vyks sklandžiai ir pagal planą, o darbai prasidės jau ankstyvą pavasarį“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Santakos parko rekonstrukcijos darbai dėl popiežiaus Pranciškaus vizito Kaune buvo planuojami dviem etapais: per pirmąjį – sutvarkyti krantinę ir susidėvėjusią parko infrastruktūrą, o antruoju – stadioną ir jį supančią aplinką.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Buvę rangovai tinkamai atliko tik dalį numatytų darbų. „LitCon“ atnaujino pagrindinį pėsčiųjų bei dviračių taką, sutvarkė pakrančių takelius, išklojo krantinės šaligatvius. Nemuno pašonėje atnaujinti lauko inžineriniai tinklai, išklota betono danga bei įrengtos atraminės sienelės. Už tai pilnai atsiskaityta.

Naujajam rangovui teks perkloti akmeninį Nemuno krantinės grindinį, koreguoti neregių vedimo sistemą atnaujintame pėsčiųjų take bei kitus trūkumus. Atlikus šias korekcijas, pagreitį įgaus ir kiti suplanuoti rekonstrukcijos darbai.

Sporto halę rekonstruojančios bedrovės statybos vadovas teigia, kad šiuo metu baigtas halės stogas, sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, atlikta 70 proc. fasado atnaujinimo darbų. Halės viduje išbetonuotos grindys, ant jų montuojamos surenkamos teleskopinės tribūnos, o iki metų pabaigos bus įrengtos kėdės.

Šiuo metu įrengiami sanitariniai mazgai, klijuojamos plytelės, ant lubų montuojamos akustinės plokštės.

Pasak savivaldybės, oficialus atnaujintos sporto halės atidarymas planuojamas 2021 metų vasarą.

2019 metais, kai pasirašyta 9,3 mln. eurų rekonstrukcijos sutartis, skelbta, jog darbai truks ne ilgiau kaip 15 mėnesių, atidarymas planuotas 2020 metų birželį.

Vis dėlto vėliau dėl nenumatytų darbų rekonstrukcijos kaina išaugo iki 9,7 mln. eurų, o terminas pratęstas metams.

„Pagrindinė pratęsimo priežastis – nuardžius apdailą paaiškėjusi avarinė garažo būklė (po rekonstrukcijos čia įsikurs techninės, sandėliavimo, persirengimo patalpos). Taip pat reikėjo tikslinti kai kuriuos sprendinius, nes visko iš karto nebuvo įmanoma numatyti, vis dėlto ne nauja statyba“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Savivaldybė anksčiau skelbė, kad po rekonstrukcijos Kauno sporto halė virs daugiafunkciniu centru, kur vyks koncertai, konferencijos, parodos ir kongresai, taip pat neformali veikla: vaikų būreliai, užsiėmimai ir šokiai.

Komercinė veikla dėl Europos Sąjungos finansavimo sąlygų galės sudaryti ne daugiau kaip ketvirtadalį visų renginių.

Kauno sporto halė, drauge su kitais prie Ąžuolyno esančio sporto komplekso statiniais, pripažinta nacionaline kultūros vertybe.

Ji pastatyta Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) pasiūlius 1939 metais trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes surengti Kaune. Pirmojo Lietuvoje tokio techniškai sudėtingo statinio statyba truko mažiau nei pusmetį ir kainavo apie 400 tūkst. litų. Halėje buvo įrengta 11 tūkst. žiūrovų vietų, iš jų 3,5 tūkst. – sėdimos.

1958–1962 metais halė suremontuota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema. Nuo 1983 metų sporto halė su lengvosios atletikos ir futbolo stadionu sudaro vieną kompleksą, jis 1993 metais pavadintas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centru.

2007 metais Kauno sporto halė įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 

Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys sako, kad oro uosto infrastruktūra yra cikliška – jos nusidėvėjusias dalis būtina rekonstruoti kas 10–15 metų, kad būtų atitinkami aviacijos saugos ir aplinkosauginiai reikalavimai. Planuojama, kad šios investicijos atsipirks per tokį pat laikotarpį.

„Siekėme atlikti visus darbus ir pradėti vėl naudoti itin svarbius riedėjimo takus per maždaug pusmetį, todėl nuo pat pradžių buvo įtrauktos labai didelės rangovų pajėgos. Abu modernizuoti takai jau yra naudojami, o kitąmet vieną jų numatome dar pratęsti lygiagrečiai esamam kilimo-tūpimo takui ir tokiu būdu sukurti lygiagretų riedėjimo taką, kuris leis patogiau ir greičiau judėti orlaiviams oro uosto viduje“, – teigia D. Čiuplys.

Anot oro uosto vadovo, baigti rekonstruoti takai užtikrina ne tik saugesnį orlaivių judėjimą, bet ir taupo jų kuro sąnaudas, mažina išmetamo anglies dvideginio kiekį. Skaičiuojama, kad rekonstravus ir prailginus riedėjimo taką, kuris yra lygiagretus kilimo-tūpimo takui, bus beveik perpus sumažinta aplinkos tarša kiekvieno orlaivio riedėjimo metu.

Abiejų takų rekonstrukcijos metu taip pat pagerintas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, o riedėjimo takuose įdiegti LED žiburiai mažina viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius.

Vieno iš riedėjimo takų (F takas) šiuo metu jau rekonstruotos dalies, kuri eina lygiagrečiai kilimo-tūpimo takui, ilgis yra beveik pusantro kilometro, o kito (E takas) – apie 116 metrų.

Vilniaus oro uosto rekonstrukcija

2020 metų viduryje prasidėjusios Vilniaus oro uosto aerodromo rekonstrukcijos metu siekiama atnaujinti esamas dangas, jas išplatinti, diegti energiją taupančius ir aplinkai draugiškus sprendimus.

Didžiąją dalį darbų atlieka kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2021 metų pabaigos, nestabdant oro uosto veiklos. Visa rekonstrukcijos darbų sutarties vertė siekia 34 mln. eurų, didžioji dalis atsinaujinimo projektų iš dalies finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Kalbėdamas apie rekonstrukcijos planus 2021 metais, D. Čiuplys pabrėžia, kad nuo šiol daugiausia darbų vyks šiaurinėje oro uosto pusėje – dalis atnaujinimo darbų čia jau yra įpusėję.

„Šiaurinė aerodromo dalis yra itin daug rekonstrukcijos darbų apimanti vieta. Ten numatome įrengti naujus, rekonstruoti esamus riedėjimo takus, sukurti visiškai naują šiaurinį peroną ir stovėjimo aikšteles didžiųjų orlaivių statymui, sujungti minėtą peroną su kilimo-tūpimo taku greitesniam judėjimui užtikrinti, o tai reiškia ir mažesnį poveikį aplinkai. Ruošiamės artimiausiai ateičiai, kai teks vėl valdyti augančius aviacijos srautus, juos efektyviai aptarnauti“, – sako D. Čiuplys.

Oro uosto perone kitais metais taip pat bus įrengtos naujos orlaivių nuledinimo aikštelės ir pradėta statyti nuotekų valykla. Taip pat toliau bus diegiamos požemines elektros sistemos (angl. „ground power unit“), modernizuotas apšvietimas, įgyvendinti nauji paviršinių nuotekų surinkimo sprendimai.

Pagal savivaldybės parengtą gatvės humanizavimo schemą jau vyksta Didlaukio g. nuo Baltupio g. iki Kalvarijų g. rekonstrukcijos darbai, o po remonto gatve patogiau judės pėstieji, eismas taps saugesnis, surasti tvarkingesnio automobilių statymo sprendiniai, o pati gatvė įgaus estetiškesnį vaizdą. Didlaukio gatvės atnaujinimo darbams savivaldybė skyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Užbaigti remontą planuojama jau gruodžio pabaigoje. Bus sutvarkyti pėsčiųjų takai, pertvarkomi įvažiavimai į teritorijas užtikrinant pėsčiųjų prioritetą, o pavasarį čia bus pasodinti nauji želdiniai, kurie suteiks daugiau jaukumo.

Miestiečių judėjimo įpročiai keičiasi, tad turi keistis ir miesto infrastruktūra, atsižvelgiant į visų poreikius bei juos subalansuojant.

„Miestiečių judėjimo įpročiai keičiasi, tad turi keistis ir miesto infrastruktūra, atsižvelgiant į visų poreikius bei juos subalansuojant. Todėl vykdydami gatvių remontus siekiame išnaudoti galimybę jas paversti patogesnes ir saugesnes mieste visiems. Pagal tą patį principą planuojame šiemet sutvarkyti dar dvi gatves – Šaltkalvių gatvę ir jungiamąją gatvę tarp J. Baltrušaičio gatvės ir Laisvės prospekto. Ateityje sostinėje turėtų atsirasti dar daugiau tokių draugiškų gatvių miestiečiams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas.

Tvarkoma Didlaukio gatvės važiuojamosios dalies atkarpa susiaurės nežymiai: eismo organizavimas liks toks pat – po vieną juostą kiekviena kryptimi, taip pat paliekama pakankamai vietos viešajam transportui. Tikimasi, kad  siauresnės transporto eismo juostos sąlygos ir saugesnį greitį. Bus paklota nauja asfalto danga, kelio bortai, šaligatvio plytelės, pertvarkytos pėsčiųjų perėjos, paženklintos parkavimo vietos, pavasarį – pasodinti nauji želdiniai.  

Kad eismo dalyviai pajustų kuo mažiau nepatogumų, Didlaukio gatvės atnaujinimo darbų metu įrengti laikini įspėjamieji kelio ženklai, nukreipiamosios gairės bei įrengti informaciniai stendai.  

Šiemet miesto infrastruktūros gerinimui ir miesto tvarkymui skirta dar daugiau pastangų ir apie 37 mln. eurų biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų: išasfaltuota apie 25 km gatvių, nutiesta ir suremontuota 34 km šaligatvių, išasfaltuota apie 15 km žvyrkelių įvairiose seniūnijose.

Išryškės rotušė ir kiti pastatai

Architektų planuose – atkurti atvirą, švarią ir vientisą erdvę, išplečiant jos ribas nuo vienų fasadų iki kitų abipus Rotušės aikštės. Vystant tokią viziją, atsižvelgta į istorinę raidą, kai šioje miesto dalyje nebuvo tranzitinio eismo, o ribas žymėjo tik perimetru stovintys pastatai.

„Projektiniais pasiūlymais siekiame, kad Rotušės aikštė būtų universali miestiečių susibūrimo ir bendravimo erdvė, joje atsiskleistų skirtingų laikmečių darna. Aikštės dirbtinai neskaidome atskiromis zonomis. Jos vidurys paliekamas reprezentacinei funkcijai, kuri lanksčiai gali virsti į kasdienę ir laisvalaikio, leidžiant kavinėms statyti staliukus arčiau centro ar laikinai įrengus paviljonus įvairių renginių metu. Mūsų sprendiniai atspindi ir Darnaus judumo principą, kuris taikomas visam Kauno miestui – prioritetu čia tampa pėstysis“, – apie projektinius pasiūlymus kalbėjo viena iš autorių, architektė Lina Bareikytė-Dumčiuvienė.

Pagrindinis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, žmonių su negalia ir dviratininkų poreikiams. Atsisakius automobilių eismo ir parkavimo aplink aikštę, atlaisvėjusį plotą savo plėtrai galės išnaudoti lauko kavinės, o per įvairias miesto šventes atsiras daugiau skirtingų erdvių renginiams, paviljonams, turgeliams ar įvairioms pramogoms. Netranzitinis automobilių eismas bus leidžiamas tik A. Jakšto–Muziejaus gatvėmis.

Išryškės ne tik aikštės centre esantis bei netrukus renovacijos taip pat sulauksiantis rotušės pastatas, bet ir jį supanti Jėzuitų bažnyčia, Zabielų namas ir Siručio rūmai, vadinamasis Arklių pašto stoties kompleksas (buvęs Ryšių istorijos muziejus), Kauno Švč. Trejybės bažnyčia su bernardinų vienuolynu. Daugiau patrauklumo tikimasi suteikti teritorijoms prie Maironio muziejaus ir Kauno kunigų seminarijos.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Senieji akmenys ir granitas

Rengiant projektinius pasiūlymus atsižvelgta, kad skirtingais laikotarpiais Rotušės aikštės ribos bei forma išliko ta pati, tačiau jos danga išgyveno ne vieną pokytį. Kadaise aikštė buvo užpilta smėliu, vėliau išklota medinėmis lentomis, o XIX amžiaus pabaigoje pradėta grįsti akmenimis. Tarpukariu pagrindinė miesto erdvė buvo paversta į skverą su takais ir želdiniais, o dabartinę išvaizdą įgavo tik po 1972 metų.

Kapitališkai remontuojant aikštės teritoriją bus pakeisti inžineriniai tinklai bei šviežiai įrengti pagrindai. Ant jų nuguls nauja visos aikštės danga, sudaryta iš šiuo metu ten esančių tašytų akmenų bei naujų granito plokščių. Jos pakeis dabartines susidėvėjusias betonines plyteles. Ties pastatais – alsuojančios nuogrindos, kurios neleis prie pamatų kauptis vandeniui.

Mūsų sprendiniai atspindi ir Darnaus judumo principą, kuris taikomas visam Kauno miestui – prioritetu čia tampa pėstysis.

Kadangi siekiama patogesnio grindinio be bortelių ar kitų iškilumų, akmenys bus lyginami nupjaunant ir nudeginant jų paviršių. Vientisa ir lygi aikštė taps labiau pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia, tėveliams su vežimėliais bei dviratininkams.

Gatvių ribos „nutrinamos“ ir kuriant atsikartojantį raštą, kuris formuojamas iš seno ir naujo grindinio. Didesnių matmenų plokštės liks aikštės viduryje ir smulkės einant į kraštus bei rotušės link. Ketinama pasitelkti skirtingus tonus, kurių intensyvumas derinamas su esamų akmenų spalvine gama bei senamiesčio grindiniu.

Išsaugos brandžius medžius

Visuomenės atstovus per viešą pristatymą ypač domino dabartiniai želdiniai. Atsižvelgdami į dendrologų išvadas, architektai siūlo išsaugoti visus brandžius ir sveikus medžius. Aplink jų kamienus kuriamos jaukios salelės su gėlynais, smilginiais želdiniais ir akmenimis. Jos formuojamos kaip apsauga į paviršių išsikerujosioms šaknims. Tuo pačiu čia bus integruojami mediniai suoliukai. Šalia atsiras vietos ir dviračių stovams, kitiems mažosios architektūros elementams.

Kuriant daugiau erdvių, kuriose norisi užsibūti, atsinaujins ir aikštėje esantys vandens šaltiniai. Geriamojo vandens fontanėlį numatyta transformuoti į didesnį ir patogesnį.

Vaikams bei neįgaliesiems sunkiai pasiekiamas, susidėvėjęs, estetiškai neatraktyvus ir Jėzuitų bažnyčios šešėlyje nuolat paskendęs „Šulinio“ fontanas bus išmontuotas. Vietoj jo planuojamas naujas, iš aikštės dangos trykštantis fontanas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Ties Maironio paminklu taip pat siūloma sukurti jaukų skverelį su dviem eilėmis žemaūgių medžių. Naujieji želdiniai būtų sodinami taip, kad neužstotų muziejaus pastato ir jaukia žaluma apsuptų čia pat esantį paminklą. Šitaip būtų sukuriama atokesnė oazė nuo pagrindinės aikštės šurmulio. Esamą žalią plotą čia pakeistų akmens danga su žolės intarpais.

Visoje teritorijoje keisis ligšioliniai šviestuvai. Jais bus apšviesti senamiesčio pastatų fasadai, čia pat esantys Maironio ir M. Valančiaus paminklai bei dalis aikštės medžių. Intensyviausiai apšviečiama ir išryškinama aikštės centre esanti rotušė.

Skelbtas konkursas 

2013 metais Kauno miesto savivaldybė paskelbė Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams supaprastintą atviro projekto konkursą. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba sulaukė daugiau kaip dešimties pasiūlymų su pagrindinės miesto aikštės pertvarkymo idėjomis ir sprendiniais. Pirmų trijų vietų laimėtojams išmokėtos premijos.

Šių metų pradžioje įvyko Rotušės aikštės sutvarkymo techninio projekto parengimo paslaugų supaprastintas pirkimas, kuriame dalyvauti buvo kviečiami visi trys konkurso laimėtojai. Po derybų Rotušės aikštės atnaujinimu rūpintis patikėta vilniečių architektų komandai „SOMA Architects“. Ją sudaro projekto dalies vadovas Mindaugas Raišutis, architektai Povilas Dumčius, Lina Bareikytė-Dumčiuvienė, Donatas Žvirblis bei Kultūros paveldo dalies architektė Vilija Skėrienė.

Po pristatymo visuomenei projektas dar gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į miestiečių pasiūlymus. Rotušės aikštės kapitalinį remontą planuojama pradėti 2023 metais, nuleidus projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ uždangą 2022-aisiais.

Miesto akiračio teritorija

Žiemos uosto įlanka yra istorinė Klaipėdos uosto ir  miesto dalis. Ji buvo pastatyta 1930–1933 m., rekonstruota 1965 m., remontuota – 2011 m.

Teritorija šalia Žiemos uosto yra traukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip istorinė Klaipėdos naujamiesčio dalis. Krantinės neišsiskiria kokiu nors istoriniu vertingumu, todėl prieš rekonstrukcij derinant dokumentus papildomų reikalavimų dėl istoriškumo nebuvo keliama. Tačiau Žiemos uosto teritorija yra Klaipėdos miesto valdžios akiratyje.

Ją, kaip galimą miesto teritoriją, bandyta įtraukti į šiuo metu rengiamą Klaipėdos bendrąjį planą, tačiau jau patvirtintame Klaipėdos uosto bendrajame plane ji numatyta kaip uosto teritorija.

Manoma, kad ateityje, kada nors vykstant uosto diversifikacijai, ši teritorija galėtų būti viena iš tų, kuri tiktų Klaipėdos miesto istorinėms kultūrinėms reikmėms.

Tačiau tvarkant krantines ir pritaikant jas didesniems laivams priimti, aiškiai nubrėžiama linija, kad artimiausius dešimtmečius toje vietoje apie Klaipėdos miestui atviros teritorijos statusą kalbos nebus.

Sustiprins krantinės dangas

Dabar Žiemos uosto teritoriją Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) naudoja birių,  taip pat įvairių kitų krovinių krovai.

KLASCO atstovai yra teigę, kad ta teritorija ypač tinkama amonio nitratui arba salietrai krauti, nes Žiemos uosto užutėkyje beveik nėra bangavimo ir prie krantinės nešokdinami laivai. Dabar čia gali būti priimami palyginti nedideli iki 8 tūkst. tonų vandentalpos laivai. Po rekonstrukcijos bus priimami šiek tiek didesni – iki 8,5 tūkst. tonų vandentalpos laivai.

Rekonstruojant krantines bus šiek tiek padidinta teritorija prie jų, nes numatyta, kad naujų krantinių linija eis du metrus į akvatoriją.

Žiemos uoste planuojama rekonstruoti 16, 17 ir 18 krantines. Kiekvienos jų ilgis beveik panašus – nuo 130 iki 133 metrų. Bus rekonstruotas bendras 393 m ilgis. Rekonstrukcijos metu nei krantinių ilgis, nei gylis prie jų nesikeis. Tačiau iš esmės keisis krantinės stovumas. Prie jų ne tik atsiras papildomi keli šimtai kvadratinių metrų teritorijos, bet ir esama krantinių dalis bus sustiprinta – papildomai sutankintas gruntas.

Taip pat naujai bus įrengtos į krantines iš Anglinės kelyno vedančios dvi geležinkelio atšakos.

Numatyta, kad 16 krantinės ir geležinkelio atšakos bus rekonstruojamos pagal vieną konkursą, o 17 ir 18 krantinės – pagal kitą. Abu konkursai paskelbti vienu metu.

Sąlyga – mažiau triukšmauti

Krantinių rekonstrukcijos projektinėje medžiagoje teigiama, kad rekonstruojant krantines polius kals poliakalės nuo pontono. Kaip įprasta tokiais atvejais, padidės triukšmas. Derindami šį projektą aplinkosaugininkai nurodė, kad triukšmas negalės viršyti nustatytų normų.

Planuojama, kad pneumatinė poliakalė veiks tik dienomis nuo 7 iki 18 val. Žiemos uostas yra palyginti arti gyvenamųjų namų. Iki artimiausio jų yra vos 145 metrai.

Kitokių papildomų sąlygų prie šių planuojamų rekonstruoti krantinių kaip ir nėra. Jos yra užutėkyje, todėl nesvarbios žuvų migracijai.

Kiek anksčiau parengtą vienintelės žiedinių lenktynių trasos Lietuvoje investicinį projektą išnagrinėjusios šios dvi sporto federacijos raštiškai išdėstė pagrįstas abejones jo finansiniu atsiperkamumu ir perspektyvomis pritraukti privačias investicijas.

Nors tiek LASF, tiek LMSF džiaugiasi, jog buvo sukurtas konstruktyvus dialogas su valstybiniu sektoriumi, tvirto susitarimo su ligšiolinės Vyriausybės įgaliotomis institucijomis pasiekti nepavyko.

Po jau minėto pirmojo raštiško kreipimosi įvyko nuotolinis konferencinis pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministre Kornelija Tiesnesyte, investicinį projektą rengusiu Lietuvos sporto centru bei kitomis suinteresuotomis šalimis.

Per jį paaiškėjo būtinybė iš naujo realistiškai įvertinti projekto perspektyvas, todėl abi federacijos naujajame kreipimesi detalizavo opiausius klausimus ir pateikė savo pasiūlymus. LASF bei LMSF nuogąstauja, jog paliekant nepatrauklias ir neatsiperkančias sąlygas, kyla didelė rizika, jog renovacija neįvyks apskritai.

LASF bei LMSF nuogąstauja, jog paliekant nepatrauklias ir neatsiperkančias sąlygas, kyla didelė rizika, jog renovacija neįvyks apskritai.

Dviejų federacijų nuomone, jei tarp šiandienos prioritetų svarbiausiasis yra užtikrinti prastos būklės žiedo atnaujinimą, tai ne mažiau svarbus yra ir racionalus biudžeto panaudojimas.

Žinant, kad techninių sporto šakų infrastruktūrai ir taip skiriama nedaug finansų, privaloma apsaugoti valstybės bei sporto interesus, taip pat – neleisti lėšų švaistymo. Todėl pakartotiniame savo kreipimesi LASF su LMSF iškėlė tris pagrindinius klausimus, į kuriuos būtina atsakyti, norint užtikrinti žiedinių automobilių ir motociklų lenktynių tęstinumą Lietuvoje.

Pirmasis klausimas: likusi privati žemė valstybei priklausančio žiedo teritorijoje. Kaip daugeliui žinoma, istoriškai „Nemuno žiedas“ juosia tris trečiosioms šalims priklausančius sklypus: du iš jų yra miško paskirties, o trečiajame yra gyvenamoji valda. Rekonstruojant trasą būtina apginti visų šalių interesus, siekiant užkirsti kelią potencialiems konfliktams, o tam tėra vienas būdas – išpirkti privačius sklypus iki realių rekonstrukcijos darbų.

Antrasis klausimas: investicinio projekto neatitikimas realybei, kuomet vertinant atsiperkamumą nebuvo atsižvelgta į ilgą žiemos sezoną. Dėl meteorologinių sąlygų negalint vykti didelėms sporto varžyboms, prognozuojamos metinės pajamos, akivaizdu, jog bus mažesnės nei planuota. Iš to galima darytą išvadą, kad ir planuojamas trasos atsiperkamumas nebus toks, kokį investiciniame projekte numatė jį rengęs Lietuvos sporto centras. Juo labiau, projekte nurodomos pajamos yra daugiau hipotetinės, mažai pagrįstos realiais skaičiais.

Racionalaus lėšų panaudojimo klausimas: ar verta iškart ieškoti milžiniškų investicijų ir atnaujinti trasą pagal anksčiau parengtą techninį projektą, ar pasirinkti investuoti mažesnę sumą ir per trumpesnį laiką atnaujinti trasos asfaltą bei saugą, o likusią infrastruktūrą palaipsniui sukurti vėliau. Iki šiol buvo siekiama, kad trasa gautų FIA Grade III kategoriją, tačiau toks siekis turi savo kainą ne vien finansine išraiška. Pagal investicijų planą, dideli rekonstrukcijos darbai uždarytų trasą dviem-trims sezonams bei panaikintų vieną iš jos simbolių – posūkį per kalną, bendruomenėje žargonu vadinamą „viršūne“. Negana to, Lietuvai visiškai pakaktų ir ekonomiškesnio trasos bei ją supančio komplekso varianto.

„Nemuno žiedas“ yra vienintelė nuolatinė Lietuvos automobilių bei motociklų žiedinių lenktynių trasa, kurioje taipogi ilgus metus vyksta ir dviračių plento varžybos. Iki šiol tik simboliškai tvarkant trasą, jos dangos būklė vis prastėja, o nelygus paviršius nebeatitinka moderniai technikai skirtų reikalavimų. Lenktynių trasai gyvybiškai svarbus ir saugumo užtikrinimo faktorius – tai ypač aktualu motociklininkams.

Tokį pasiūlymą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui įregistravo Utenoje išrinktas Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis.

Pasak jo, 1985 m. baigtas nutiesti magistralinis kelias A14 (Vilnius-Utena) yra vienas prasčiausių Lietuvos kelių. Cementbetonio danga yra sutrūkinėjusi, deformacinės dangos siūlės nesutvarkytos, vis atsinaujina dangos plyšiai bei iškilos. Anot parlamentaro, prasta kelio danga lemia didėjančias kelio priežiūros išlaidas, augančius autotransporto priemonių eksploatacijos kaštus ir laiko sąnaudas, nepakankamą važiavimo komfortą, didina avaringumą.

„Nors 2018-2020 m. vykdyti atskirų kelio ruožų remonto darbai, didžioji magistralės dalis išlieka nerekonstruota. Todėl siūlymu siekiama nustatyti, jog Susisiekimo ministerijai, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, būtų numatyta papildoma 2,5 mln. eurų suma atlikti kelio A14 rekonstrukcijos galimybių studijos ruošimo ir projektavimo darbus“, – sako pasiūlymo autorius E. Pupinis.

Jis nurodo ir galimą lėšų šaltinį – valstybinių įmonių dividendai.

Projekto ODEUROPA vykdytojai sieks identifikuoti, aprašyti ir atkurti kvapus, kurie Europai buvo būdingi nuo XVI amžiaus iki XX amžiaus pradžios.

Ekspertų teigimu, kiekvienas istorijos periodas, nuo laikų, kai pagrindinis visuomenės ramstis buvo žemės ūkis, iki industrializacijos ir urbanizacijos, pasižymi savitu kvapu.

Kvapų istorikas Williamas Tullettas iš Anglijos Ruskino universiteto Rytų Anglijoje, ODEUROPA komandos narys, išreiškė viltį, kad toks archyvas suteiks naujų įžvalgų ir leis trumpam nusikelti į praėjusius laikus.

„Vienas dalykas apie praeitį, kuriuo domisi visuomenė, yra tas, kaip atrodytų būti ten, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Galvoju, tai suteiks žmonėms asmeniškesnių potyrių apie praeitį, bet taip pat paskatins žmones pagalvoti apie šiandien juos supančius kvapus.“

Pagal 2,8 mln. eurų vertės projektą muziejai visoje Europoje turės daugiau kaip 400 Europos gyvenimo metų pagrindinių kvapų.

Pasitelkus dirbtinį intelektą bus peržiūrėta šimtmečių literatūra septyniomis kalbomis, taip pat meno kūriniai, ieškant užuominų apie kvapus.

Archyvas bus prieinamas visuomenei internete, kaip pirmoji pasaulyje kvapų enciklopedija.

Kvapai būsimoms kartoms

Kai kurie muziejai jau yra įtraukę į savo ekspozicijas praeities kvapų. Londono Imperijos karo muziejuje galima pajusti Pirmojo pasaulinio karo apkasų kvapus, o Jorviko vikingų centre Jorke – atkurtus vikingų gyvenvietės kvapus.

ODEUROPA subūrė ekspertus ir mokslininkus iš universitetų ir institutų Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Didžiojoje Britanijoje. Komanda aiškinsis, kaip kvapai formavo bendruomenes ir tradicijas.

„Kvapai formuoja mūsų pasaulio jauseną, bet apie praeitį turime labai mažai juntamosios informacijos“, – sakė projekto vadovė, Amsterdamo laisvojo universiteto kultūros istorijos profesorė Inger Leemans (Inger Lemans).

„Norime išmokyti kompiuterį matyti kvapą. Mūsų tikslas yra sukurti „kompiuterinę nosį“, galinčią atsekti kvapus ir uoslės potyrius“, – pridūrė Vokietijos Erlangeno ir Niurnbergo universiteto skaitmeninių humanitarinių mokslų profesorius Peteris Bellas.

Pasak W. Tulleto, projektas apims paprastus kvapus, tokius kaip rozmarino, kuris, XVI amžiuje gyvenusių žmonių įsitikinimu, galėjo apsaugoti nuo maro.

Tačiau taip pat bus atkuriami didelio masto įvykių, pavyzdžiui, Napoleono pralaimėjimu pasibaigusio 1815 metų Vaterlo mūšio, „kvapų kraštovaizdžiai“.

Projekto autoriai kelia klausimą, ar kvapus reiktų išsaugoti būsimoms kartoms ir ar juos turėtų saugoti tokios organizacijos kaip UNESCO.

„Vienas esminių mūsų klausimų... yra tas, ar kvapus galima suvokti kaip kultūros paveldą, – sakė W. Tulletas. – Jei taip, ar galime ir turėtume juos išsaugoti ateičiai?“