EBU pranešime pabrėžė, kad leidimą dalyvauti Izraeliui davė ji, tad už sprendimą neturėtų būti kritikuojami ar smerkiami konkurso dalyviai.

Organizatoriai taip pat pažadėjo užtikrinti saugią aplinką visiems „Eurovizijos“ dalyviams. Sprendimas sulaukė palestiniečių rėmėjų kritikos, tačiau, pasak Europos transliuotojų sąjungos, pagrindo Izraeliui pašalinti nebuvo, nes renginys – nepolitinis.

Tačiau daugelį toks sprendimas papiktino, nes 2022 metais Rusija buvo pašalinta iš konkurso, kai ši įsiveržė į Ukrainą.

EBU generalinio direktoriaus pavaduotojas Jean Philip De Tender paskelbė pareiškimą, kuriame paragino nutraukti šių metų konkurso dalyvių „persekiojimą“.

„Europos transliuotojų sąjunga pripažįsta, kad konkursas, vykstantis baisaus karo Artimuosiuose Rytuose fone, sukėlė daug jausmų ir stiprių nuomonių. Sprendimas dėl bet kurio transliuotojo, įskaitant Izraelio transliuotoją Kan, dalyvavimo „Eurovizijos“ dainų konkurse – išimtinai EBU valdymo organų, o ne atskirų atlikėjų atsakomybė“, – komentavo J. P. Tender.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tvirtai remiame žodžio laisvę ir teisę reikšti nuomonę demokratinėje visuomenėje, tačiau griežtai pasisakome prieš bet kokią internete skleidžiamą neapykantą, nukreiptą prieš mūsų menininkus ar kitus su konkursu susijusius asmenis“, – sakė J. P. Tender.

J. P. Tender pabrėžia, kad tokie veiksmai – visiškai nesąžiningi, atsižvelgiant į tai, kad konkurso dalyviai nedalyvavo priimant tokį sprendimą.

Kita dainininkės palikimo „Eurovizijoje“ priežastis – Izraelis yra viena pagrindinių konkursą remiančių šalių. Pastebima, kad konkursas stipriai nukentėtų finansiškai, jeigu netektų rėmėjo.

Šių metų grandiozinis dainų konkursas vyks Malmėje, Švedijoje, gegužės septintą-vienuoliktą dienomis.

Klaipėdos laisvalaikio asociacijos vadovas Jevgenij Sokolov sakė, kad pernai šventė įvyko organizatorių ir rėmėjų iniciatyva, o šiemet tikimasi savivaldos palaikymo.

„Laukiame atsakymo, ar bus šiais metais skiriamas finansavimas. Jeigu bus skirtas, šventė turėtų įvykti Teatro aikštėje spalio 28–29 d. O jeigu nebus – ko gero, šventės irgi nebus. Pernai rengėme savo iniciatyva ir rėmėjų lėšomis, o šiais metais nėra tiek aktyvių rėmėjų“, – pažymėjo asociacijos vadovas.

„Reikėtų bent 10 tūkst. eurų finansavimo. Dar yra ir rėmėjai, kurie dengia dalį išlaidų, steigia prizus. Yra ir bendruomeniniai dalykai – perkami moliūgai, kurie bus dalinami, žmonės juos skaptuos. Per šventę vyksta ne tik skaptavimo konkursas, bet ir mokymai, į kuriuos aktyviai įsitraukia vaikai. Pernai buvo pasiektas rekordas – išdalinta per dvi tonos moliūgų. Iš viso buvo išskaptuota 770 – tiek, kiek Klaipėdai metų“, – įspūdžiais pasidalino J. Sokolov.

Nesinori nutraukti tradicijos, kuri jau „įsivažiavo“.

Praėjusiais metais šventė vyko ne įprastoje vietoje – Teatro aikštėje, o prie „Žvejo“ skulptūros. Renginys sulaukė tūkstančių žmonių dėmesio.

Jeigu šventė šiemet įvyks, planuojama įsigyti arba rėmėjų pagalba gauti apie tris tonas moliūgų, visi jie bus panaudoti renginyje.

„Kol kas esame laukime. O kitais metais šventė turėtų būti jubiliejinė – švęsime dešimt metų. Nesinori nutraukti tradicijos, kuri jau „įsivažiavo“. Net koronaviruso laikotarpiu buvo organizuojama nuotoliniu būdu, visi namuose skaptavo ir galėjo siųsti nuotraukas“, – pasakojo J. Sokolov.

Prie Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų spalio 23–29 d. atsiras instaliacija „Moliūgų pieva“.

„Nekantraudami kviečiame Klaipėdos ir miesto apylinkių įstaigas, organizacijas, meno ansamblius registruotis jau dabar. Sukurkite meno šedevrą, o vėliau jis su jūsų inicialais atsidurs prie Žvejų rūmų (Taikos pr. 70) instaliacijoje „Moliūgų pieva“, – paskelbė Žvejų rūmų atstovai.

Kalvotame sostinės priemiestyje Kohdamane susirinkusi minia – vien vyrai ir berniukai – klausėsi Talibano lyderių ir karo vadų kalbų.

Ši demonstracija yra pirmas tokio pobūdžio renginys sostinėje nuo tada, kai islamistų grupuotė prieš septynias savaites po staigaus puolimo perėmė šalies valdymą.

Kalbėtojai, apsupti karine apranga vilkinčių ir automatais ginkluotų kovotojų, nuo pakylos kreipėsi į eilėmis ant kėdžių susodintus susirinkusiuosius.

Renginys prasidėjo nuo vėliavomis ir ginklais, įskaitant granatsvaidžius, nešinų kovotojų eisenos aplink susirinkusią minią.

Genčių lyderiai ją stebėjo nuo pakylos krašto, sėdėdami sukryžiavę kojas.

Į renginį atvykstančius žmones pasitiko Talibano pergales šlovinanti muzika, o renginio vietą saugojo dešimtys gerai ginkluotų kovotojų.

„Amerika nugalėta. Neįmanoma, neįmanoma, bet įmanoma!“, – skelbė viena dainų.

Moterų protestai

Praėjusį ketvirtadienį Talibanas šiurkščiai numalšino nedidelę kovotojų už moterų teises demonstraciją rytinėje Kabulo dalyje, vaikydamas protestuotojus šūviais į orą.

Tuomet ginkluoti vyrai nustūmė moteris, bandžiusias tęsti demonstraciją, o vienas filmuoti bandęs užsienio žurnalistas sulaukė smūgio šautuvu.

Talibams užėmus valdžią daugelyje Afganistano miestų vyko pavienės demonstracijos prieš Talibaną. Jų priešakyje buvo moterys. Per vieną tokią demonstraciją vakariniame Herato mieste buvo nušauti du žmonės.

Tačiau vyriausybei uždraudus demonstracijas be išankstinio leidimo ir perspėjus dėl „griežtų teisinių pasekmių“ tokių protestų sumažėjo.

„Rekomenduočiau tai“, – interviu „Fox News“ sakė D. Trumpas.

„Rekomenduočiau tai daugeliui žmonių, kurie nenori jų ir, tiesa sakant, daugelis tų žmonių balsavo už mane“, – teigė jis.

„Tai yra puiku vakcina, tai yra saugi vakcina ir ji veikia“, – pridūrė buvęs prezidentas.

Tai buvo pirmasis toks tiesioginis D. Trumpo pritarimas nacionalinei masinės vakcinacijos kampanijai nuo sausio, kai jis baigė kadenciją.

Visi kiti buvę prezidentai, išskyrus D. Trumpą, jau anksčiau buvo viešai paraginę gyventojus skiepytis nuo COVID-19.

Apklausos rodo, kad daugiausiai vakcinų atžvilgiu skeptiškai nusiteikusių žmonių yra tarp respublikonų vyrų, kurie taip pat daro D. Trumpo rėmėjų pagrindą.

D. Trumpas interviu taip pat neišsklaidė abejonių dėl jo planų 2024 m. prezidento rinkimuose.

„Remiantis visomis apklausomis, jie nori, kad aš vėl kandidatuočiau, tačiau mes pasižiūrėsime ir matysime“, – sakė jis.

Iš įvairių Amerikos kampelių į Vašingtoną susirinkę demonstrantai sakė išgirdę D. Trumpo kvietimą susirinkti sostinėje trečiadienį, kai Kongresas turėtų patvirtinti išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę rinkimuose.

„Mano vadas pakvietė mane, ir mano Viešpats ir Gelbėtojas pasakė man“ vykti, sakė 66 metų Debbie Lusk, į pensiją išėjusi buvusi buhalterė iš Siatlo.

„Arba susigrąžinsime savo šalį, arba jos nebeliks“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

D. Trumpas patvirtino, kad kreipsis į mitingo dalyvius. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis paragino savo šalininkus „atvykti anksti“. Jo kalba per mitingą netoli Baltųjų rūmų numatyta 11 val. (18 val. Lietuvos laiku).

Praėjusį mėnesį D. Trumpas tviteryje parašė, kad jo šalininkai turėtų vykti į Vašingtoną, žadėdamas, jog tai bus „audringa“ protestų diena.

Didelė dalis pastatų sostinės centre buvo apkalti lentomis, baiminantis galimo naujo smurto protrūkio po pernykščių neramumų per miestą krėtusius protestus, kuriuose buvo reikalaujama rasinio teisingumo.

D. Trumpas atsisako pripažinti pralaimėjimą rinkimuose ir toliau skelbia jokiais įrodymais nepagrįstus kaltinimus, esą rezultatai buvo suklastoti tose valstijose, kur jis pralaimėjo J. Bidenui nedideliu balsų skirtumu.

Virtinė teismų atmetė D. Trumpo komandos skundus.

Daugiau nei pusė respublikonų rinkėjų mano, kad laimėjo D. Trumpas, arba nėra tikri, kas yra nugalėtojas, parodė apklausa, kurią praėjusį mėnesį atliko didžiųjų JAV universitetų, įskaitant Harvardą, tyrėjai.

Panašus sutrikimas buvo juntamas ir tarp daugelio D. Trumpo šalininkų, antradienį susirinkusių Laisvės aikštėje netoli Baltųjų rūmų.

„Nepasitikime šių rinkimų rezultatais“, – sakė 69 metų Chris Thomas, į pensiją išėjusi buvusi pardavėja, dėvėjusi D. Trumpo rinkimų kampanijos kepuraitę.

Moteris AFP sakė atvykusi su vyru iš Oregono, nes „tiki Amerikos laisve“ ir nori parodyti paramą D. Trumpo ekonominei politikai, padėjusiai suklestėti jų sūnaus vyno šaldytuvų įmonei.

Antradienį į susirinkusiuosius kreipėsi ilgametis D. Trumpo patarėjas Rogeris Stone'as bei buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas. Jie abu buvo nuteisti dėl kaltinimų, susijusių su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimu, per kurį buvo aiškinamasi, ar D. Trumpo rinkimų komanda buvo susimokiusi su Maskva.

Neseniai prezidentas jiems abiem suteikė malonę.

M. Flynnas įspėjo Kongreso narius: „Tie iš jūsų, kurie šįvakar jaučiasi silpni, kurie neturi moralinės stiprybės, susiimkite, nes rytoj mes, tauta, būsime čia, ir norime, kad žinotumėte, jog nepalaikysime melo.“

Be kaukių

Iki pusiaudienio susiriko mažiausiai 300 D. Trumpo šalininkų. Beveik visi jie buvo be kaukių, nors Vašingtone jas privaloma dėvėti.

Keli iš susirinkusiųjų sakė, kad žiniasklaida išpūtė koronaviruso pandemijos, Jungtinėse Valstijose jau pareikalavusios per 355 tūkst. gyvybių, mastą.

Trečiadienį viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmininkaus bendram abejų Kongreso rūmų posėdžiui, kuriame turi būti patvirtinti lapkričio 3-iąją vykusių prezidento rinkimų rezultatai.

Rinkikų kolegijos balsavimo rezultatų tvirtinimas Kongrese paprastai tebūna formalumas, tačiau ne šįmet. D. Trumpas spaudžia jam lojalų viceprezidentą nepripažinti J. Bideno pergalės, melagingai tvirtindamas, kad M. Pence'as turi įgaliojimus atmesti už demokratą atiduotus balsus.

„Išties nustebtume, jei M. Pence'as nepalaikytų D. Trumpo“, – sakė Ch. Thomas.

Daugelis demonstrantų sakė laukią netikėtumo, leisiančio D. Trumpui likti prezidento poste po sausio 20-ąją numatytos J. Bideno inauguracijos.

„D. Trumpas neabejotinai laimėjo. Įrodymų esama daugiau nei pakankamai“, – sakė 59 metų Matthew Woodsas iš Kalifornijos.

Taip pat iš Kalifornijos atvykęs Anthony Lima (Entonis Lima) sakė, kad yra Vašingtone, nes nori savo akimis pamatyti, kas iš tiesų vyksta.

„Daugelis naujienų agentūrų nesako mums tiesos, – kalbėjo jis. – Esu pasirengęs patikėti, kad Joe Bidenas ir Kamala Harris laimėjo rinkimus, bet noriu tyrimo.“

Viešoji įstaiga „Krepšinio namai“ įsteigta 2017 birželio 13 dieną priimtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Ji numatė, kad Kauno Senamiestyje, Santakos parko pašonėje, statybai suteiktame sklype iškilsiančiuose Lietuvos krepšinio namuose įsikurs krepšinio muziejus, renginių ir konferencijų salės, suvenyrų parduotuvė, kavinė su lauko terasa, kino salė, interaktyvios pramogos bei administracinės patalpos ir LKF būstinė.

ELTA primena, kad tų pačių metų sausį vykusiame projekto pristatyme LKF prezidentas Arvydas Sabonis aiškino, kad „Krepšinio namų“ statybos idėja kilo dar 2012 aisiais.

„Per visus Lietuvos krepšinio gyvavimo metus esame pasiekę įspūdingų rezultatų, skambių pergalių. Norisi, kad krepšinio namai taptų traukos centru bei edukacine priemone jaunimui. Norime viską susisteminti ir pateikti vienoje vietoje. Kaune užsimezgė visos krepšinio ištakos: Steponas Darius atvežė krepšinį į tuometinę Lietuvos sostinę Kauną, šiame mieste 1922 metais taip pat įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynes. Kaune vyko trečiasis Europos vyrų krepšinio čempionatas 1939 metais. 37-asis Europos vyrų krepšinio čempionatas vėlgi vyko Kaune, ir šis miestas manau pagrįstai vadinamas Lietuvos krepšinio sostine“, – priežastis, kodėl Lietuvos krepšinio namams buvo pasirinktas Kauno miestas, sakė šios idėjos autorius A. Sabonis.

Visą statybų techninį projektą parengė ir jį Kauno miesto savivaldybei padovanojo architektas Gintautas Natkevičius.

„2014 metais į mane kreipėsi LKF prezidentas Arvydas Sabonis dėl pagalbos. Neįsivaizduoju, kaip jam būtų galima pasakyti „ne“. Man teko daug kur keliauti ir matyti įvairių muziejų – nuo meno iki sporto. Pabandėme sudėlioti akcentus, kokie yra LKF poreikiai, ir manau, mums puikiai tai pavyko. Šis pastatas bus vienas moderniausių Lietuvoje“, – teigė architektas.

 „Kaunas šią idėją palaikė nuo pat pradžių. Sprendimas buvo labai paprastas, ir mes net nediskutavome – Lietuvos krepšinio namai tiesiog turi būti Kaune“, – 2017-ųjų pradžioje tvirtino ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

2017-aisiais minėta, kad viso būsimo pastato vertė yra apie 2,1 mln. eurų, o jo išlaikymas kainuos vos 4,5 tūkst. eurų metams.

Šiuo metu, 2020-ųjų biudžeto perskirstymo projektą miesto Tarybos posėdžiui, kuris vyks ateinantį antradienį, parengusio savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus duomenimis, „Krepšinio namų“ statybai jau išleista daugiau nei 2 mln. eurų. Dar trūksta 724,9 mln. eurų.

Šios iniciatyvos labai svarbios ne vien materialine pagalba. Tai solidarumas bei paramos gestas tokiu metu, kai mūsų medicinos darbuotojai kasdien, negailėdami savo jėgų ir laiko, grumiasi su vis didesniais iššūkiais ir išbandymais, rizikuodami savo sveikata.

Deja, kai kurie pavieniai asmenys, manipuliuodami žmonių jausmais, siekdami savanaudiškų tikslų, platina tikrovės neatitinkančią, iškraipytą informaciją, neva ligoninės darbuotojas pardavinėja asmens apsaugos priemones, neva kažkur dingsta gauta parama.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė patikina rėmėjus, miesto ir regiono gyventojus, kad visa gauta parama kruopščiai surašoma, pajamuojama ir skiriama ligoninės darbuotojų apsaugai bei kitai veiklai užtikrinti. Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai bei kiti darbuotojai ir toliau dirbs, kad gyventojai būtų sveiki.

Klaipėdos universitetinė ligoninė visos bendruomenės ir pacientų vardu taria nuoširdų ačiū už paramą visiems rėmėjams.

„Šis mūsų žingsnis – tai dėmesys visos Lietuvos mylimam krepšinio klubui ir jo sirgaliams. Būdami kartu su geriausiais didiname ir savo kompanijos matomumą ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir Europoje. Partnerystė su klubu suteikia galimybę užmegzti artimą ryšį ir su kitais komandos rėmėjais, tuo sieksime dar daugiau pergalių ne tik sporte, bet ir versle,“ – teigia Marius Olšauskas, kompanijos „Vestel Poland“, kuri pagal licenciją gamina ir prekiauja žinomų Europos ir Japonijos prekių ženklų buitinės technikos gaminiais 23 šalyse, pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalyse.

Remia nepamirštamas emocijas

Puikiai žinome, koks populiarus krepšinis Lietuvoje, kiek daug jis pasiekęs Europoje ir pasaulyje, kokie atsidavę jo sirgaliai.

Sutartį pasirašęs Andrzejus Kropas, „Vestel Poland“ Lenkijos padalinio vykdomasis direktorius, atkreipė dėmesį, kad tai ne pirmasis rinkodaros projektas, susijęs su Lietuvos sportu, kompanija jau keletą metų remia mūsų šalies futbolą.

„Puikiai žinome, koks populiarus krepšinis Lietuvoje, kiek daug jis pasiekęs Europoje ir pasaulyje, kokie atsidavę jo sirgaliai, – sakė Kropas. – O „Žalgiris“ – ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos krepšinio fenomenas, pritraukiantis gausybę žiūrovų ir į „Žalgirio“, ir į kitas šalies sporto arenas bei prie televizorių ekranų. Jis sukuria nepamirštamas emocijas, bendrumo jausmą ir dovanoja nepakartojamus sporto renginius. Nekantraujame prisidėti prie šių akimirkų“.

Jis akcentuoja, kad tarptautinis matomumas ir sutapatinimas su vienu stipriausių prekių ženklu Lietuvoje „Žalgiriu“ – didelė vertė. Rėmimas suteikia patrauklias reklamos pozicijos galimybes ir matomumą stipriausioje Europos krepšinio lygoje – Eurolygos rungtynėse, o per LKL rungtynes pasiekiama vietos rinka. „Labai svarbus ir „Žalgirio“ žaidėjų, kaip asmenybių, teigiamas įvaizdis bei sąsaja su mūsų produkcija“, – teigia Kropas.

Pasaulio kompanijos įvertino „Žalgirį“

„Vestel Poland“ ne pirmoji pasaulinė kompanija, kuri pastebėjo Europoje gerai žinomą ir vertinamą krepšinio klubą. Tarp rėmėjų ir partnerių jau ne pirmi metai yra tarptautiniai prekių ženklai „Volkswagen“, „Olybet“, „Gjensidige“, „Husqvarna“, „Sanistal“, „Ramirent“, „McDonald‘s“, „Fiskars“, DHL, „Stanley Black & Decker“ bei kiti.

„Kiekvienas naujas prekių ženklas mūsų rėmėjų šeimoje – įrodymas, kad tinkami mūsų veiksmai siekiant būti žinomais ir palaikomais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, – teigia Paulius Motiejūnas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos direktorius. – Žinome, kad užsienyje turime daug gerbėjų – į areną ypač daug svečių atvažiuoja iš Estijos bei Latvijos, tačiau būti pastebėtiems verslo segmente – taip pat vienas iš mūsų strateginių tikslų. Tokios partnerystės liudija, kad Kauno „Žalgiris“ – tarptautiniu mastu pripažintas reklamos kanalas Europos auditorijai. Tačiau tai ne tik organizacijos, bet didelis mūsų sirgalių bendruomenės arenoje bei prie televizorių ekranų nuopelnas. Tokio pasiekimo neturėtumėme, jei „Žalgirio“ arena nuolat nebūtų sausakimša.“

„Žalgirio“ direktorius teigia, kad nėra tipinės rėmimo sutarties, su kiekvienu rėmėju aiškinamasi individualiai, kokiu tikslu prekių ženklas nori bendradarbiauti, ir pagal tai sukuriamas konkretus reklamos paketas.

„Jei rėmėjas nori pasiekti tarptautinę auditoriją, ieškome integracijos galimybių Eurolygos rungtynėse per televizijos transliacijas. Dalyvaudami Eurolygoje, pasiekiame 25 proc. Europos auditorijos – vien miestuose, kurių klubai dalyvauja prestižiniame Europos turnyre, gyvena daugiau kaip 36 mln. žmonių, – pasakoja Motiejūnas. – O Lietuvoje žinomumą didinti norintiems prekių ženklams siūlomos reklamos pozicijas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse. Pavyzdžiui, „Žalgirio“ rungtynes LKL per televiziją 2017–2018 m. sezono metu stebėjo 11 mln. žiūrovų, tad reklamos vertė nesunkiai išmatuojama.“

Jis atkreipia dėmesį, kad nėra rėmimo taisyklių ar konkrečių produktų, nes „parduodami ne reklamos plotai greitkelyje ar sekundės televizijoje“, o emocijos, kurios sirgalius sujungia su konkrečiu prekių ženklu.

„Esame mažo miestelio krepšinio klubas, kuris šiemet švenčia jau 25 metų veiklos sukaktį, tuo pačiu jau 10 metų esame Lietuvos krepšinio lygoje. LKL turime vieną iš mažiausių biudžetų, nepaisant to – komanda aikštelėje atiduoda visas jėgas ir visada kovoja dėl aukščiausių tikslų. Džiaugiamės, kad prie mūsų klubo rėmėjų prisijungė novatoriška ir savo srityje lyderiaujanti įmonė. Tikime, kad tai komandai taps puikia motyvacija siekti pergalių ir kelti sau vis didesnius tikslus. Norime džiuginti savo gerbėjus bei pateisinti rėmėjų pasitikėjimą“, – teigė Prienų „Skycop“ klubo direktorius Adomas Kubilius.

Prisidėjimą prie Prienų miesto krepšinio komandos rėmėjų gretų, internetinių lošimų prekės ženklo „CBet.lt“ direktorius Olegas Smirnovas aiškino sutampančiomis vertybėmis ir išreikštu pasitikėjimu klubo vystoma kryptimi.

„Prienų klubas – tikras pavyzdys, kaip komanda iš nedidelio Lietuvos miestelio gali garsinti Lietuvą visame pasaulyje. Šiuometinis „Skycop“ komandos šūkis „Tik Aukštyn“ ir įvairūs inovatyvūs sprendimai klubo valdyme puikiai sutampa ir su mūsų valdomo prekinio ženklo vizija. Tikimės, jog „CBet.lt“ palaikymas leis Prienų ekipai pasiekti dar didesnių tikslų ir kilti tik aukštyn“, – kalbėjo O. Smirnovas.

Internetinių lošimų prekės ženklą „CBet.lt“ valdo UAB „Tete-A-Tete kazino“. Šiai įmonei sporto rėmimas – ne naujiena. Prekės ženklas, atstovaujantis didžiausią kazino internete Lietuvoje, buvo ilgametis Lietuvos Krepšinio Lygos rėmėjas, taip pat šiuo metu remia Karaliaus Mindaugo Taurės turnyrą, Lietuvos Bushido federaciją bei „Samsonas Rally“ varžybas.

Šeštadienį ryte Vilniaus žurnalistai rinkosi į „Siemens“ areną, kur buvo imami interviu iš krepšininkų bei pasirašyta sutartis su pagrindiniu rėmėju – „Švyturiu“. Simbolinėje ceremonijoje dalyvavo klubo generalinis direktorius Darius Gudelis bei „Švyturio“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

„Labai džiaugiamės pratęsę bendradarbiavimo sutartį su „Švyturiu“. Tikimės, jog vilniečių susidomėjimas krepšiniu ir mūsų komandos atsidavimas aikštelėje išsaugos mūsų partnerystę dar daugelį metų. – pasirašymo ceremonijoje kalbėjo klubo direktorius Darius Gudelis. – Šie metai svarbūs mūsų organizacijai, kaip atsinaujinimo laikotarpis. Džiugu, kad jį pasitinkame su rinkos lyderiais“

„Daugiau kaip ketvirtį amžiaus „Švyturys“ yra su krepšiniu. Bendradarbiavimas su sostinės komanda mums yra ypatingai svarbus. – kalbėjo generalinis „Švyturio“ direktorius R.Viršilas. – suprantame, kad mūsų parama yra reikšminga klubo biudžetui suma. Esame socialiai atsakingo verslo įmonė. Kiekvienais metais skiriame paramą priklausomai nuo turimų rezultatų, nes dirbame valstybės reguliuojamo verslo šakoje. Todėl mūsų pagalbą Lietuvos sportui ir kultūrai ateityje lems ir valdžios sprendimai.“

R.Viršilui „Lietuvos ryto“ klubas padovanojo simbolinius komandos marškinėlius su numeriu „0%“.

„Fantastiškas numeris, – juokavo R.Viršilas. – lietuviai atranda ir pamėgsta nealkoholinį alų. Ir šioje produktų kategorijoje esame lyderiai Lietuvoje. Tikimės, kad ir „Lietuvos rytas“ bus tokiais.“