Teismui nuosprendžio priėmimo metu nustačius, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą, ketvirtadienį nurodė Šiaulių apygardos teismas.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje kaltinimai yra pareikšti ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tad tikslinga papildomai apklausti FNTT specialistę bei atlikti kitus procesinius veiksmus.

Šioje byloje dėl kurstymo padaryti nusikalstamą veiką pareikšti kaltinimai ir Raseinių rajone esančios įmonės direktoriui, R. Ačo svainiui Orestui Jankauskui.

Jis su dviejų Kauno rajono įmonių vadovais Arvydu Stankevičiumi ir Andriumi Vyšniausku kaltinami apgaulingu jų valdomų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui 2022 metų pradžioje.

R. Ačą ir tuometinį Raseinių autobusų parko direktorių Vladislovą Šimaitį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė 2018 metų lapkritį.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius buvo įtariamas kyšininkavimu, tačiau per tyrimą įtarimai buvo pakeisti ir jis teismui perduotas dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų.

V. Šimaitis byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

„Mano manymu, įrodymai pagrindžia kaltinimus. Teismas įvertins tuos duomenis“ – BNS sakė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Andrejus Mirnyj.

Prokuroras taip pat prašo atimti R. Ačui penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Nuosprendis bus skelbiamas kovo 7 dieną, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kartu su R. Aču nuosprendį išgirs ir kaltinimo sukursčius iššvaistyti svetimą turtą sulaukęs Raseinių rajone registruotos įmonės direktorius, R. Ačo svainis Orestas Jankauskas – jam prokuratūra siūlo skirti daugiau nei 13,7 tūkst. eurų.

Dviejų įmonių Kauno rajone vadovus – Arvydą Stanevičių ir Andrių Vyšniauską – prokuratūra prašo pripažinti kaltais dėl galbūt apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinės apskaitos. Abiem siūloma skirti baudas po 15 tūkst. eurų.

Pasak teismo atstovo V. Jončo, nė vienas kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jų advokatai sako, kad byloje nesurinkta įrodymų kaltei pagrįsti.

Ši byla teismui buvo perduota 2022-ųjų sausį, ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

Tuomet teisėsauga skelbė, kad tyrimo duomenimis, R. Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, įtariama, siekė turtinės naudos sau.

Įtariama, kad dar 2018 metais R. Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė Raseinių savivaldybės valdomo Raseinių autobusų parko direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.

Pasak prokuratūros, per tyrimą surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R. Ačo priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 1 tūkst. eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.

Tyrimo duomenimis, tos pačios Raseinių rajono savivaldybės valdomo autobusų parko direktorių bendrovės lėšas panaudoti ne įmonės veikloje sukurstė ir Raseinių rajone registruotos įmonės vadovas O. Jankauskas.

Remiantis surinktais duomenimis, 2018 metų pavasarį O. Jankauskas davė minėtos bendrovės direktoriui nurodymus, jog šis apmokėtų sąskaitas už O. Jankausko įsigytas 10 padangų.

Įtariama, kad tokių būdu O. Jankauskas sukurstė savivaldybės valdomos įmonės direktorių iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės valdomos bendrovės direktorius V. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Galėjo apgaulingai tvarkyti apskaitą

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą taip pat surinkta duomenų, jog visi kaltinamieji galėjo apgaulingai tvarkyti savo valdomų įmonių apskaitą. Kaltinamieji į savo bendrovių buhalteriją galbūt įtraukdavo fiktyvias sąskaitas, kurios buvo išrašomos už tariamai suteiktas paslaugas ir prekes. Tyrimo metu gauta duomenų, jog tokie sandoriai buvo vykdomi ir tarp kaltinamųjų valdomų bendrovių.

Įtariama, kad į vienos iš A. Stankevičiaus valdomų įmonių apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai, patvirtinantys netikrus sandorius bendrai už beveik 79 tūkst. eurų, į kitą – daugiau nei 32 tūkst. eurų.

Tyrimo duomenimis, už realiai nesuteiktas paslaugas A. Vyšniauskas į savo įmonės sąskaitą gavo beveik 27 tūkst. eurų, o kaltinamasis O. Jankauskas – daugiau nei 12 tūkst. eurų.

Iš pradžių R. Ačas buvo sulaikytas dėl kyšininkavimo – R. Ačą ir tuometinį Raseinių autobusų parko direktorių V. Š.STT pareigūnai sulaikė 2018 metų lapkritį.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius buvo įtariamas kyšininkavimu, tačiau per tyrimą įtarimai buvo pakeisti ir jis teismui perduotas dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą. 2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

2018 metų kovą R. Ačas tapo naujai įkurtos Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariu, po STT sulaikymo sustabdė narystę šioje partijoje.

Raseinių rajono savivaldybės taryba R. Ačą 2018 metų balandį trečiu bandymu po pareikšto nepasitikėjimo atleido iš administracijos vadovo pareigų.

Pernai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas R. Ačui paliko galioti verdiktą už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Buvęs politikas nepripažino kaltės.

Naujienų portalas „Delfi“ pernai kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

„Atmesti gynėjo kasacinį skundą,“ – paskelbė teisėja Sigita Jokimaitė.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Buvęs politikas nepripažino kaltės ir teismo prašė nutraukti jo bylą, jo advokatė Aušra Ručienė sakė, kad byloje nepakanka įrodymų kaltinimams.

Į posėdį antradienį neatvyko nei advokatė, nei nuteistasis.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti kovo pabaigoje, tada ji buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. R. Ačui ir jo advokatams pareiškus norą surengti žodinį procesą, toks prašymas buvo patenkintas ir byla buvo svarstoma žodiniame posėdyje.

Naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

Pasak portalo „Delfi“, teismai konstatavo, kad R. Ačas, būdamas didelės bendrovės vadovu, būdamas daugiau nei tris kartus vyresnis, pakvietė socialiai nesubrendusį nepažįstamą jaunuolį pas save į butą, žinodamas, kad pastarasis tikisi ir toliau gauti darbo, siūlė gerti su juo alkoholinius gėrimus, o pastarajam atsisakius, vadino „mamytės sūneliu“, taip skatindamas gerti.

Pasak teismo, visa tai rodo, kad R. Ačas, žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį šeimoje, jam liepdamas draugams nesakyti apie pasiūlytą papildomą darbą, ruošėsi kitam žingsniui, o būtent – už atlygį su nukentėjusiuoju tenkinti lytinę aistrą, todėl ir skatino šį vartoti alkoholį.

Nepilnametis išsaugojo buvusio parlamentaro jam siųstas žinutes, jas vėliau nufotografavo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.

Planuotas nusikaltimas paaiškėjo, kai R. Ačas nusprendė susitikti su 17-mečiu prie prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Jaunuolis įjungė telefoną, norėjo įrašyti pokalbį, kad turėtų įrodymų, jei kas nors vyktų.

Kai R. Ačo vairuojamas automobilis BMW privažiavo prie nepilnamečio, šis į jį įlipo. Į automobilį norėjo įsėsti ir nepilnamečio draugas, tačiau nesuspėjo – vos tik jį pamatęs vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą.

17-metis nutarė iššokti iš važiuojančio automobilio ir tada smarkiai susižalojo.

Kelias dienas sužalojimus namuose gydęsis jaunuolis vėliau nuvyko į Santaros klinikų Vaikų ligų skyrių.

Kadangi jo sužalojimai buvo smurtinio pobūdžio, gydymo įstaigos darbuotojai privalėjo pranešti teisėsaugai apie sužalotą nepilnametį. Tuomet ir paaiškėjo buvo politiko ketinimai seksualiai suartėti su jaunuoliu.

Pasak portalo, R. Ačas teismams pripažino, kad nukentėjusiajam sumokėjo 3 tūkst. eurų už patirtus nemalonius išgyvenimus.

Buvęs ilgametis parlamentaras pažymėjo, kad tai, kas įvyko, esą tebuvo „tam tikra nevykusi provokacija“, kurios jis, būdamas subrendusiu žmogumi, neturėjo daryti ir daugiau niekada nekartotų.

R. Ačas 2003 metais buvo tuometinio prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą.

2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas. R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, 2015-aisiais mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Baigęs Seimo nario kadenciją R. Ačas 2016-2018 metais ėjo Raseinių administracijos direktoriaus pareigas.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. Ačas, kaip buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, yra kaltinamas piktnaudžiavimu, sukurstymu iššvaistyti svetimą turtą bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Jo advokatė Aušra Ručienė sako, kad byloje nepakanka įrodymų kaltinimams.

„Aš manau, kad jokių įrodymų, patvirtinančių kaltę, byloje surinkta nėra. Ir mes labai tikimės, kad labai objektyviai įvertins visus įrodymus paskutinės instancijos teismas, tai yra kasacinės instancijos teismas, įvertins ir situaciją, kuri buvo susiklosčiusi ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmos, ir antros instancijos teismų padarytų procesinių pažeidimų analizę atliks ir priims tinkamą sprendimą“, – žurnalistams sakė advokatė.

Aš manau, kad jokių įrodymų, patvirtinančių kaltę, byloje surinkta nėra.

R. Ačas po teismo posėdžio proceso nekomentavo.

„Advokatė yra, aš melagysčių nekomentuoju“, – žurnalistams sakė R. Ačas.

A. Ručienė tikino, kad jos klientas yra nekaltas ir kaltės teismuose nepripažino.

„Jis (R. Ačas – BNS) pats pinigų nemokėjo, o buvo kalba, kad nepilnametis iššoko iš automobilio, tiesiog galbūt patyrė skausmą, tai buvo ir sumokėta. Be to, tas sumokėjimas, kaip mane informavo tiek Remigijus Ačas, tiek jo gynėjas, buvo žadama nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi tokios kategorijos bylose galima nutraukti tyrimą su tam tikrom sąlygom, tačiau jie mano, kad buvo tiesiog apgauti ir tyrimas atsirado visose instancijose teismų“, – kalbėjo advokatė.

Pasak jos, pareiškus įtarimą, R. Ačas jų nepripažino ir tvirtino, kad „jokių nusikalstamų veikų, kuriomis esu kaltinamas, nepadariau“.

Remigijus Ačas. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„R. Ačo prisipažinimo nėra ir nebuvo, nes jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė“, – tikino advokatė.

Žinoma teisininkė teigė, kad nuo R. Ačui inkriminuotų veikų Baudžiamojo kodekso prasme gintis yra labai sunku.

„Atvirai pasakysiu, lengviau gintis kaltinant nužudymu, negu nuo tokių veikų. Tai pripažįsta ir teismai, net prokurorai neneigia to fakto“, – sakė A. Ručienė.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti kovo pabaigoje, tada ji buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. R. Ačui ir jo advokatams pareiškus norą surengti žodinį procesą, toks prašymas buvo patenkintas ir dabar byla  bus svarstoma žodiniame posėdyje.

Galutinį ir neskundžiamą verdiktą trijų teisėjų kolegija skelbs birželio 6 dieną.

Kvietė į butą paauglį gerti alkoholį

Naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Tuomet pats R. Ačas teigė, jog byla dar nebaigta, o istoriją bandoma užglaistyti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalą. Savo feisbuko paskyroje jis taip pat sakė teisme nepripažinęs kaltinimų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

Pasak portalo „Delfi“, teismai konstatavo, kad R. Ačas, būdamas didelės bendrovės vadovu, būdamas daugiau nei tris kartus vyresnis, pakvietė socialiai nesubrendusį nepažįstamą jaunuolį pas save į butą, žinodamas, kad pastarasis tikisi ir toliau gauti darbo, siūlė gerti su juo alkoholinius gėrimus, o pastarajam atsisakius, vadino „mamytės sūneliu“, taip skatindamas gerti.

Pasak teismo, visa tai rodo, kad R. Ačas, žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį šeimoje, jam sakydamas, kad draugams nesakytų apie pasiūlytą papildomą darbą, ruošėsi kitam žingsniui, o būtent, už atlygį su nukentėjusiuoju tenkinti lytinę aistrą, šiam tikslui ir skatino šį gerti alkoholį.

Nepilnametis išsaugojo buvusio parlamentaro jam siųstas žinutes, jas vėliau nufotografavo ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.

Planuotas nusikaltimas paaiškėjo, kai R. Ačas nusprendė susitikti su 17-mečiu prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Jaunuolis įjungė telefoną, norėjo įrašyti pokalbį, kad turėtų įrodymų, jei kas nors vyktų.

Kai R. Ačo vairuojamas automobilis BMW privažiavo prie nepilnamečio, šis į jį įlipo. Į automobilį norėjo įsėsti ir nepilnamečio draugas, tačiau nesuspėjo – vos tik jį pamatęs vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą.

17-metis nutarė iššokti iš važiuojančio automobilio ir tada smarkiai susižalojo.

Kelias dienas sužalojimus namuose gydęsis jaunuolis daugiau negalėjo kęsti skausmų, todėl nuvyko į Santaros klinikų Vaikų ligų skyrių.

Kadangi jo sužalojimai buvo smurtinio pobūdžio, gydymo įstaigos darbuotojai privalėjo pranešti teisėsaugai apie sužalotą nepilnametį. Tuomet ir paaiškėjo buvo politiko ketinimai seksualiai suartėti su jaunuoliu.

Pasak portalo, R. Ačas teismams pripažino, kad nukentėjusiajam sumokėjo 3 tūkst. eurų už patirtus nemalonius išgyvenimus.

Buvęs ilgametis parlamentaras pažymėjo, kad tai, kas įvyko, esą tebuvo „tam tikra nevykusi provokacija“, kurios jis, būdamas subrendusiu žmogumi, neturėjo daryti ir daugiau niekada nekartotų.

R. Ačas 2003 metais buvo tuometinio prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą.

2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas. R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, 2015-aisiais mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Baigęs Seimo nario kadenciją R. Ačas 2016-2018 metais ėjo Raseinių administracijos direktoriaus pareigas.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. Ačas, kaip buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, yra kaltinamas piktnaudžiavimu, sukurstymu iššvaistyti svetimą turtą bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

„Ateis laikas, pakomentuosiu, (Šiandien – BNS) ne. Į sufabrikuotus klausimus neatsakinėju“, – žurnalistams teigė nuteistasis, paklaustas, ar siūlė nepilnamečiui pinigų.

Teismo posėdyje R. Ačą gina žinoma Kauno advokatė Aušra Ručienė.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti kovo pabaigoje, tada ji buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. R. Ačui ir jo advokatams pareiškus norą surengti žodinį procesą, toks prašymas buvo patenkintas ir dabar byla  bus svarstoma žodiniame posėdyje.

Į sufabrikuotus klausimus neatsakinėju.

Naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu, teismas jam skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismai konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Tuomet pats R. Ačas teigė, jog byla dar nebaigta, o istoriją bandoma užglaistyti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalą. Savo feisbuko paskyroje jis taip pat sakė teisme nepripažinęs kaltinimų.

R. Ačas 2003 metais buvo tuometinio prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004-2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys buvo išrinktas į Seimą.

2011-2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas. R. Ačas, pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, 2015-aisiais mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Baigęs Seimo nario kadenciją R. Ačas 2016-2018 metais ėjo Raseinių administracijos direktoriaus pareigas.

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. Ačas, kaip buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius, yra kaltinamas piktnaudžiavimu, sukurstymu iššvaistyti svetimą turtą bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Feisbuke aptarinėjamas Vilniaus savivaldybės dokumentas „Mero pavaduotojo pasitarimo Sporto ir sveikatingumo skyriaus klausimais protokolas“ (2021 metų birželio 26 d.).

Pasitarime, kuriam pirmininkavo V. Benkunskas, nutarta: pradėti „Jeep“ krepšinio arenos (buvusios „Lietuvos ryto“ krepšinio arenos) pirkimo procedūras ir kontroliuoti proceso eigą. Derybos vyko su bendrove „Saulės kopos“, kuriai iki šiol vadovauja R. Ačas ir kuriai tuo metu priklausė „Jeep“ arena.

V. Benkunsko inicijuotos derybos baigėsi gana šokiruojančiai: „Jeep“ arena nupirkta gerokai brangiau nei buvo planuota. Savivaldybės užsakytas nekilnojamojo turto vertinimas areną įvertino 2,6 mln. Eur, bet galiausiai kaina įspūdingai išsipūtė – buvo parduota už 3,6 mln. Eur.

Kokie buvo R. Ačo vadovaujamos bendrovės argumentai, trečdaliu išpūtę arenos kainą, nepasakoja nei R. Ačas, nei V. Benkunskas.

Paprašytas paaiškinti priežastis, dėl kokių priežasčių už areną galimai buvo permokėta, V. Benkunskas „Kauno dienai“ nurodė siųsti klausimus Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialistams.

Priminus, kad jis pats R. Ačo vadovaujamos arenos pirkime atliko svarbų vaidmenį, V. Benkunskas atsiribojo.

„Aš jokio svarbaus vaidmens neatlikau“, – pasakė jis, taip prieštaraudamas dokumente užfiksuotam faktui, kad būtent jis inicijavo arenos pirkimo ir derybų proceso kontrolės procedūras.

V. Benkunsko pozicijos laikėsi ir R. Ačas. Jis atsisakė žiniasklaidai komentuoti jo vadovaujamai bendrovei ypač palankiai pasibaigusį derybų procesą.

„Aš esu samdomas vadovas ir šitoje įmonėje neturiu nė vienos akcijos“, – dar 2021 metų gruodį portalui „TV3.lt“ aiškino R. Ačas.

R. Ačas pabrėžė apie paslaptis: „Čia yra komercinės paslaptys. Kaina nei brangesnė, nei pigesnė. Vieno pirkėjo buvo siūloma didesnė kaina“.

Mįslingas arenos pirkimo aplinkybes aprašęs portalas „TV3.lt“ atkreipė dėmesį, kad arenos kaina pakilo surengus kelis papildomus turto vertinimus.

Čia yra komercinės paslaptys. Kaina nei brangesnė, nei pigesnė. Vieno pirkėjo buvo siūloma didesnė kaina.

„Kosmosas, niekaip negaliu suprasti. Kaip gali derybos, kad nusiderėtum, virsti rezultatu su tokia didžiule kaina“, – paaiškėjus papildomų derybų ir naujiems turto vertinimo rezultatams situaciją portalui „TV3.lt“ komentavo Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas tuomet aiškino, kad tai reiktų suvokti kaip visiškai normalią praktiką.

„Trečias vertinimas buvo platesnio masto, rinkos analizė, keturios alternatyvos – kiek kainuotų statytis, kiek kainuotų statyti savo sklype, kiek – perkamam sklype. Manau, kad tai gera praktika, nes suteikia daugiau informacijos“, – komentavo administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Bužinskas.

Tokie aiškinimai visiškai neįtikino tarybos nario Artūro Zuoko.

„Tai nėra vertinimas, tai daugiau rinkos situacija, kas būtų, jeigu būtų. Nemanau, kad savivaldybės administracija ir meras galėjo remtis tuo dokumentu“, – sakė „TV3.lt“ cituojamas A. Zuokas.

Nesusipratimus dėl arenos pirkimo aprašęs portalas priminė, jog šalia esančios kitos arenos valdytojas Gediminas Žiemelis viešai komentavo, kad prieš metus „Jeep“ areną jam siūlė pirkti už 2,6 mln. eurų – irgi milijonu pigiau nei po metų susiderėjo Vilniaus miesto savivaldybė.

Antradienį, baigiantis darbo dienai, „Kauna diena“ sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės komentaro.

„Kauno dienai“ atsiųstame Vilniaus miesto savivaldybės komentare sakoma, kad galutinį sprendimą dėl vicemero V. Benkunsko inicijuoto arenos pirkimo priėmė ne vicemeras, bet Vilniaus miesto taryba.

Savivaldybės atstovas neatsakė į „Kauno dienos“ klausimus ir nepateikė komentarų dėl V. Benkunsko ir R. Ačo personalinio vaidmens bei atsakomybės įsigyjant areną.

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrlielius Grubinskas komentarą reikalavo paskelbti visa apimtimi:

Sprendimą dėl „Jeep“ arenos įsigijimo priėmė ne vicemeras, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021-08-25 nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją neskelbiamų derybų būdu įsigyti Ozo g. 14A, Vilniuje esančią „Jeep“ areną. Vykdant Tarybos sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamųjų daiktų, reikalingų Savivaldybės funkcijoms vykdyti, pirkimo komisija pradėjo pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos rekomendaciją, Nekilnojamojo turto skyrius užsakė dviejų nepriklausomų turto vertintojų vertinimo paslaugas. 2021-07-23 turto vertintojų nustatyta vertė – 2 147 000 Eur, 2021-09-20 turto vertintojų nustatyta vertė – 2 407 900 Eur. Visos vertės nurodytos, įskaitant visus mokesčius, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.

Vertintojai ataskaitoje pažymėjo, kad nėra žinomos visos lyginamųjų sandorių sudarymo aplinkybės, todėl nėra tiksliai žinoma, kuriems lyginamiesiems sandoriams buvo taikytas PVM mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centro fiksuojami sandoriai yra pateikiami kartu su PVM (jei šis mokestis yra taikomas), vertintojai nusprendė lyginamuoju metodu nustatytoje turto rinkos vertėje įskaičiuoti PVM. Turto vertintojai naudojo pajamų ir lyginamąjį metodą, tačiau ataskaitoje nurodė, kad dalies palyginamųjų objektų skirtumai dėl vietovės pernelyg dideli, esmingai skiriasi dalies sandorių turto panaudojimas ir pan.

Taip pat nurodyta atsižvelgti ir į pastate esančią įrangą bei atliktas investicijas, kad arena atitiktų LKL ir FIBA oficialius reikalavimus.

Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo 49 punkte nurodytas reikalavimas, pagal kurį nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn kaina negali daugiau kaip 10 procentų viršyti rinkos vertės, nustatytos atlikus individualų turto vertinimą. Tačiau šis punktas netaikomas, jeigu perkančioji organizacija pagrindžia nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn didesne kaina tikslingumą. Kadangi turto vertintojų nustatytos vertės su leistinu 10 proc. viršijimu buvo mažesnės nei pardavėjų užklijuotame voke pateikta pardavimo kaina (3 599 750 Eur), siekiant nustatyti, ar vis dėlto yra tikslinga treniruočių pastatą įsigyti už didesnę kainą, atliktas viešasis pirkimas Treniruočių pastato statybos ir eksploatavimo konsultacinėms paslaugoms įsigyti.

2021-11-17 Treniruočių pastato statybos ir eksploatavimo konsultaciją atliko tarptautinė NT paslaugų įmonių grupė „Newsec“, kuri išnagrinėjo tris pagrindines alternatyvas:

1. Pirkti jau veikiančią areną. Galima įsigijimo kaina – 3 872 000 Eur; 2. Statyti naują areną nuosavame sklype – alternatyva kainuotų apie 5.

924 160 Eur, nevertinant papildomų išlaidų kitai infrastruktūrai (gatvėms, šviesoforams ir pan.); 3. Įsigyti naują sklypą ir statyti naują areną. Įsigyjant naują sklypą Ozo parke, alternatyva kainuotų apie 11 732 160 Eur, nevertinant papildomų išlaidų kitai infrastruktūrai (gatvėms, šviesoforams ir pan.).

Įsigyjant naują sklypą Liepkalnyje, alternatyva kainuotų apie 7 376 160 Eur, nevertinant papildomų išlaidų kitai infrastruktūrai (gatvėms, šviesoforams ir pan.).

„Newsec“ išanalizavę visas alternatyvas Vilniaus miesto savivaldybei rekomendavo rinktis pirmąją alternatyvą – t. y. įsigyti jau veikiančią areną. Kitu atveju paslaugos visuomenei būtų tiekiamos tik užbaigus statybas ir pradėjus vykdyti veiklą arenoje, t. y. mažiausiai po 3 metų.

Įvertinta, jog įsigyjant areną reikalingos mažiausios investicijos, o finansinė ir socialinė ekonominė naudos – didžiausios.

Pirkimo komisija 2021-11-24 posėdyje vykdė derybas, tačiau nutarė padaryti pertrauką derybose, kadangi arenos pardavėjai nesutiko su ženkliai mažesne kaina, nurodydami, kad turi potencialių pirkėjų bei kad tokios arenos statyba kainuotų ženkliai brangiau ir užtruktų keletą metų, ir pasiūlė tik simbolinį kainos sumažinimą. 2021-11-25 su UAB „Saulės kopos“ buvo suderėta treniruočių pastato pirkimo kaina 3 560 000 Eur, taip pat sąlyga, kad notarinius mokesčius sumokės pardavėjas.

Tęsiant pirkimo procedūras, buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas pirkti treniruočių pastatą už 3 560 000 Eur.

Šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas buvo svarstomas Ekonomikos ir finansų, Sveikatos ir sporto reikalų bei Miesto plėtros komitetuose. Visi klausimą svarstę komitetai pritarė šiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui, o Sveikatos ir sporto reikalų komitetas siūlė klausimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti skubos tvarka.

2021-12-15 Vilniaus miesto savivaldybės taryba bendru sutarimu nusprendė pirkti treniruočių pastatą už 3 560 000 Eur. Pažymėtina, kad Tarybos nariai jokių papildomų klausimų Tarybos posėdžio metu neuždavė, sprendimo priėmimui neprieštaravo, nebuvo kvestionuojamas nei treniruočių pastato poreikis, nei jo kaina.

Verta pastebėti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos narys Ž. Šilgalis, kuris taip pat palaikė sprendimo priėmimą, 2022 m. kreipėsi į prokuratūrą dėl šio atvejo. Faktinių duomenų apie teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų pirkimą, pažeidimus Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė.

Pats R. Ačas, dviejų instancijų teismų pripažintas kaltu,  aiškina, neva tyrimo metu jokių žinučių nepilnamečiui nebuvo rasta. „Va kokioje valstybėje dabar gyvename“, – penktadienį feisbuke paskelbtame įraše teigė jis.

R. Ačas tvirtino, kad, jo žiniomis, už straipsnyje minimo vaikino buvo „ir Pravieniškių veikėjai, nes pardavinėjant „Birželio namų“ butus jis buvo bandomas reketuoti“.

Penktadienį LNK žinioms pavyko gauti trumpą komentarą iš R. Ačo žmonos Vidos Ačienės.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Moteris dirba valstiečių frakcijoje patarėja. LNK žinioms V. Ačienė teigė, kad apie šią žinią sužinojo iš žiniasklaidos.

„Sužinojau turbūt kaip ir visa visuomenė tuo pačiu metu. Iš žiniasklaidos.  Šiandien. Daugiau jokių komentarų“, – LNK žinioms kalbėjo V. Ačienė.