Versijų, kodėl buvo nužudytas 34-ejų sportininkas – kelios, tačiau nei viena nebuvo patvirtinta. Vieni beda pirštu į galimas skolas, kiti – į galimą draugystę su nusikalstamo pasaulio veikėjais. Nors paskutiniais gyvenimo metais R. Morkevičius garsėjo įvairiais skandalais, jo sportiniai pasiekimai buvo stulbinantys. Iki šiol R. Morkevičius – daugiausia titulų turintis Lietuvos kovinio sporto atstovas.

„Viename darželyje priėjo vaikiukas, kokių penkerių metų, ir pasakė – kai užaugsiu, būsiu kaip Remyga. Reiškia, jis paliko pėdsaką“, – prisimindamas mokinį kalbėjo R. Morkevičiaus treneris Marius Misiūnas.

Tą lemtingą trečiadienį, kai R. Morkevičius prie savo laiptinės buvo pakirstas automato kulkų, vos prieš penkiolika minučių jį iš treniruotės išlydėjo būtent M. Misiūnas. Prisimindamas tą vakarą treneris sakė, kad iš pradžių negalėjo patikėti naujiena. Tačiau sporto salėje sklandančius gandus patikrino internete ir suprato, kad jo mokinio nebėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Prie Kaune, Baltų prospekte, esančios laiptinės greitai sugūžėjo būrys smalsuolių ir policijos pareigūnų. Vienas jų – tuomet kriminalistu dirbęs verslininkės ir dainininkės Natalijos Bunkės vyras E. Eidėjus.

„Taip atsitiko, kad mes buvome Baltų prospekte tuo metu, kai įvyko tas įvykis. Gavosi, kad pirmieji atvykome į nusikaltimo vietą. Žinojome, kad galimai ten nušautas sportininkas“, – prisiminė E. Eidėjus.

Prisimindamas tą vakarą, E. Eidėjus sako, kad pareigūnai į įvykio vietą atvyko greičiau nei pradėjo burtis žmonės – pavyko laiku apsaugoti ir kūną, ir aplinką.

„Kūnas gulėjo prie laiptinės. Buvo vykdomi pirminiai veiksmai, perimetro apsaugojimas, aptvėrimas. Matyt, buvo praėjusios tik kelios minutės, dar net nebuvo pradėję rikiuotis žmonės“, – tęsė E. Eidėjus.

Kodėl treneris nepasiilgsta R. Morkevičiaus ir kokių naujų vilčių suteikia prieš kelias savaites atnaujintas žmogžudystės tyrimas – laidoje „KK2“ per LNK. 

Premjeroje buvo ir R. Morkevičiaus treneris, „Titano“ klubo įkūrėjas Marius Misiūnas, dainininkė ir nuomonės formuotoja Gabrielė Rutkauskienė-Vasha, reperis ir sportininkas Vytautas Medineckas-IronVytas, kovinio sporto atstovai Mindaugas Narauskas, Vitas Karosas, Raimondas Avlasevičius ir kiti.

Prieštaringai vertinamas kovotojas R. Morkevičius buvo daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas, 2003–2004 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ trečios vietos laimėtojas, 2004–2005 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ čempionas, keliolika kovų laimėjo ir profesionalų ringe, iš kurių daugiau nei pusę – nokautais.

Triuškinamais smūgiais ir greitais nokautais garsėjęs vienas tituluočiausių ir garsiausių visų laikų Lietuvos kovos menų atstovų R. Morkevičius buvo nušautas 2016 m. gruodžio 21 d. vakare. Tuomet jam buvo 34 metai. Nors nusikaltimas vis dar neatskleistas, šio dokumentinio serialo kūrėjai bandė atskleisti iki šiol nežinomus prieštaringai vertinamo kovotojo biografijos faktus, jo artimiausią aplinką bei paskutinį jo gyvenimo vakarą, apie tai pakalbinę gausybę garsiausių šalies kovinio sporto atstovų, trenerių, visuomenės veikėjų.

„Daugelis mane tapatina su kriminaline dokumentika, bet „Remyga. Nematytas čempiono gyvenimas“, sakyčiau, yra labiau sporto dokumentika. Man pačiam šis posūkis mano karjeroje įdomus. Daugiau gilinausi į prieštaringai vertinamo R. Morkevičiaus asmenybę, kalbinau daugybę sporto pasaulio žmonių, kurie pasakojo apie jo, kaip sportininko, karjerą. Tik paskutinėje serijoje pasakojama apie vakarą, kai jis buvo nužudytas. Taigi tik paskutinę seriją kas nors galės pavadinti sukurtą D. Dargio stiliumi“– atviravo serialo režisierius Dailius Dargis.

Seriale „Remyga. Nematytas čempiono gyvenimas“ – nemažai archyvinių kadrų, kurie buvo panaudoti iš privataus R. Morkevičiaus šeimynos archyvo.

Žiūrovai išvys žymiausius kovinio sporto atstovus – R. Morkevičiaus trenerį, „Titano“ klubo įkūrėją M. Misiūną, vienu geriausių pasaulio kikboksininkų laikomą Sergejų Maslobojevą, karatė pradininką Lietuvoje kaunietį Kazimierą Bartkevičių, sporto propaguotoją, buvusį karatistą ir politikos veikėją Stanislovą Buškevičių, Artemijų Sitenkovą, kuris gal prieš dešimt metų ringe laimėjo kovą prieš garsųjį airį Conorą McGregorą. Kalbinti sportininkai sakė, kad jiems nebuvo žinoma ta kita R. Morkevičiaus gyvenimo pusė. Juos siejo sportas, varžybos, pasiruošimas joms, o ką jis veikė po varžybų ir treniruočių, sportininkai tikino nesidomėję.

Dokumentinis serialas „Remyga. Nematytas čempiono gyvenimas“  – per naujos kartos televiziją „Go3“. Nuo lapkričio 20 d. žiūrovai galės mėgautis ir papildoma 120 min. trukmės dalimi, kurioje bus išsamus R. Morkevičiaus trenerio M. Misiūno interviu.

Prieštaringai vertinamo Lietuvos muaitai kovotojo R. Morkevičiaus titulų bagaže – daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas, 2003–2004 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ trečios vietos laimėtojas, 2004–2005 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ čempionas, keliolika kovų laimėjęs profesionalų ringe, iš jų daugiau nei pusę – nokautais.

2016 m. gruodžio 21 d. 34 metų R. Morkevičius krito nuo žudiko kulkų. Maždaug 20 val. Šilainiuose, kai kovotojas sugrįžo po treniruotės, prie Baltų pr. 31 namo laiptinės nuaidėjo šūviai. Nužudytojo kūną tą patį vakarą apžiūrėję Kauno morgo specialistai nustatė, kad į R. Morkevičių buvo paleisti septyni šūviai.

Dokumentinio serialo apie kovotoją autorius D. Dargis interviu „Kauno dienai“ pabrėžė, kad šis serialas kitoks nei paprastai tikisi žiūrovai iš knygų apie kriminalinio pasaulio žvaigždes autoriaus.

– Daugelis mane tapatina su kriminaline dokumentika, kriminalinio turinio knygomis, straipsniais. Šis projektas ne visai kriminalinis. Sakyčiau, tai labiau sporto dokumentika. Man pačiam šis posūkis mano karjeroje įdomus. Daugiau gilinausi į prieštaringai vertinamo R. Morkevičiaus asmenybę, kalbinau daugybę sporto pasaulio žmonių, kurie pasakojo apie jo, kaip sportininko, karjerą. Tik paskutinėje serijoje pasakojama apie  vakarą, kai jis buvo nužudytas. Taigi tik paskutinę seriją kas nors galės pavadinti sukurtą D. Dargio stiliumi.

Daug apie R. Morkevičių serialo „Remyga“ prodiuseriui D. Dargiui atskleidė „Titano“ įkūrėjas M. Misiūnas. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Kas patį nustebino ar trikdė, o gal buvo labai sunku, nes skyrėsi nuo įprasto kriminalinio žanro?

– Ta paskutinė serija, žinoma, man buvo artimiausia, nes esu įsigilinęs į kriminalines temas. Man buvo nauja susidurti su kovinio sporto pasauliu. Nors daug metų rašau kriminalinėmis temomis, kovinis sportas nepapuldavo į domėjimosi lauką. Mane maloniai nustebino kovinių sporto šakų atstovai. Jie apsiskaitę, dažnas domisi Rytų filosofija, galima giliomis temomis kalbėtis. Nelaikiau kvailiais šio sporto atstovų, bet visiškai pakeičiau nuomonę.

Tikiuosi, kad šis dokumentinis serialas paskatins ištirti R. Morkevičiaus nužudymo bylą.

– Tai ir pašnekovai – ne iki šiol buvę kriminalinio pasaulio atstovai ar jų darbelius narpliojantys teisėsaugininkai?

– Serialui kalbinome beveik visus žymiausius kovinio sporto atstovus – vienu geriausių pasaulio kikboksininkų laikomą Sergejų Maslobojevą, karatė pradininką Lietuvoje kaunietį Kazimierą Bartkevičių, sporto propaguotoją, buvusį karatistą ir politikos veikėją Stanislovą Buškevičių, Artemijų Sitenkovą. Šis sportininkas įdomus tuo, kad gal prieš dešimt metų ringe laimėjo kovą prieš dabartinę pasaulinio lygio sporto žvaigždę Conorą McGregorą. Aišku, tada C. McGregoras dar nebuvo tokia žvaigždė kaip šiandien. Labai daug padėjo R. Morkevičiaus treneris, „Titano“ klubo įkūrėjas Marius Misiūnas. Galima sakyti,  jis yra šio projekto konsultantas, nes rekomendavo ir su kuo kalbėti, ir kontaktų parūpindavo. Jie visi daugiau ar mažiau buvo susidūrę su R. Morkevičiumi. Kalbinti sportininkai sakė, kad jiems nebuvo žinoma ta kita R. Morkevičiaus gyvenimo pusė. Juos siejo sportas, varžybos, pasiruošimas joms, o ką jis veikė po varžybų ir treniruočių, sportininkai tikino nesidomėję.

Serialo kūrėjai filmavo „Titano“ klube, kur visą laiką sportavo R. Morkevičius. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Įprastai žmonės vengia viešai kalbėti apie nusikalstamas grupuotes, jų tarpusavio santykius, nusikalstamas veikas. Tikėtina, sportinėje dokumentikoje šių kliūčių pavyko išvengti?

– Buvome numatę gerokai didesnį sąrašą žmonių, kuriuos norėjome pakalbinti, bet dalis atsisakė dalyvauti šiame projekte, esą nenorėjo tapatintis su R. Morkevičiumi dėl prieštaringų vertinimų ir pakenkti savo karjerai. Tai ir šiandien kovinių sporto šakų federacijose aukštas pareigas einantys žmonės. Jie pažinojo R. Morkevičių, bet dabar saugo savo reputaciją. Dalis žmonių iki šiol bijo jo praeities. Mane perspėjo, kad bus sunku prikalbinti sportininkus kalbėti apie R. Morkevičių, nes kiekvienas nori, kad apie jį būtų sukurtas filmas. Kai kuriais atvejais tai pajutau.

D. Dargiui šių laikų kovinio sporto žvaigždė S. Maslobojevas teigė, kad šis sportas jam padėjo ištrūkti iš gatvės. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Apie R. Morkevičiaus sąsajas su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis, agurkiniais, taip pat nužudytu Deimantu Bugavičiumi esi rašęs ne vieną rašinį. Ką naujo apie šį žmogų pamatei gilindamasis labiau per sporto prizmę?

– Atmetus asmenybės bruožus, kurie apgaubti įvairiais šešėliais, kalbinti sportininkai pripažino, kad jis galėjo būti visų laikų geriausia, profesionaliausia, ryškiausia kovinių sporto šakų žvaigždė. Tai, kaip sportininkai kalba apie konkurentą, yra stipru. R. Morkevičius augo labai sudėtingomis aplinkybėmis. Jam buvo gal treji ar ketveri metai, kai tėvai pradėjo jį mokyti vogti. Mama buvo priklausoma nuo narkotikų, tėvas nuo alkoholio, sėdėjo kalėjime. Įsivaizduokite, kokioje aplinkoje jis gyveno. Jis augo labai tamsiame liūne. Vėliau jį augino močiutė. Matydavai R. Morkevičių, kai gyvenau Kaune, Dainavos rajone. Jam gal buvo 10–14 metų. Jis bendravo su mano klasiokų broliais, išdykaudavo ir kartais gal ne visai gražius dalykus darydavo. Jis mūsų rajone buvo ganėtinai ryškus. Tik pradėjęs lankyti treniruotes „Titane“ ėmė garsėti kaip sportininkas. Iki tol jis buvo gatvės vaikas, kuris galėjo nuklysti labai tamsiais keliais. Manau, sportas, disciplina, trenerių priežiūra atitraukė jį nuo dar didesnių tragedijų, ateities problemų.

D. Dargis su Lietuvos karate pradininku K. Bartkevičiumi. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Iki nužudymo R. Morkevičiaus pavardė kriminalinėse suvestinėse skambėjo ne kaip organizuoto nusikaltėlių pasaulio atstovo – jis buvo patekęs į policijos akiratį dėl žiaurių išpuolių prieš atsitiktinius gatvės praeivius, smūgių merginai ir užsieniečiui. Tada jis tikino, kad koją pakišo alkoholis. Galimos sąsajos su nusikaltėliais lįsti ėmė tik po jo mirties.

– Kalbinau žmones iš nusikalstamo pasaulio, kurie buvo glaudžiai susiję su R. Morkevičiumi, ir siūlau jiems atsiverti. Jie nesutiko, tačiau pasakojo, kad R. Morkevičius nebuvo tas žmogus, kuris galėjo vartyti didelius pinigus. R. Morkevičius vargo iki paskutinių savo gyvenimo dienų. Jo vaidmuo kriminaliniame pasaulyje sunkiai nusakomas, jei būtų šio pasaulio dalis, būtų kiek kitaip gyvenęs ir kitokiais finansiniais ištekliais apsirūpinęs.

Jis iš viso nemokėjo tvarkytis su pinigais. Pasakojama, kad gavęs didesnę pinigų sumą už turnyrą, nulėkė ir nusipirko „Jaguarą“ ir labai greitai jį sudaužė. Tai patvirtina, kad tik gavęs daugiau pinigų imdavo taškytis. Šį jo bruožą patvirtino gyvenimo draugė ir sportininko vaikų mama, bet ji nesutiko filmuotis seriale. Man užkliuvo, kad R. Morkevičiaus artimieji ir giminės bijojo kalbėti. Jei jie įsitikinę, kad giminaitis buvo puikus žmogus, kodėl nesutinka to papasakoti viešai? Kaip žurnalistui ir šios istorijos tyrinėtojui man paliko klausimų tokie sprendimai.

D. Dargis su A. Sitenkovu, kuris kadaise ringe nugalėjo šių dienų pasaulinę UFC žvaigždę C. McGregorą. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Kai į R. Morkevičių pavyko pažvelgti ne tik iš kriminalinės, bet ir iš sportinės pusės, kokius jo bruožus išskirtum, kuo jis įdomus?

– Jis buvo neprognozuojamas, bet talentingas. Kūrybiškumo jam netrūko. Išėjimo į ringą muziką jis rinkdavosi pats, sėdėdavo studijoje, kol ji būdavo tokia, kokią įsivaizduoja. Tai minėjo ir kalbinti žmonės. Be to, tragiško likimo asmenybė.

Pagalvojau, kad šio sporto resursai labai kuklūs. Mes žinome, kad gerai uždirba krepšininkai, dar gal futbolininkai, o kovinių sporto šakų atstovai vegetuoja su trupiniais. Verslininkai nei šio sporto, nei jo atstovų nelinkę remti, todėl išlieka rizika susigundyti, kad ir kriminalinio pasaulio atstovų parama ar nelegalia veikla.

Seriale apie tai, kaip R. Morkevičius bandė repuoti ir filmavosi muzikiniame klipe prisiminė reperis Ironvytas. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Gruodį bus septyneri metai, kai prie savo namų Šilainiuose buvo nužudytas R. Morkevičius, o mes iki šiol nematome jokių pareigūnų pasiektų rezultatų. 2018 m. ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

– Taip, jo nužudymas vis dar neišaiškintas. Versijų yra daug. Viena jų, kad galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Buvo versija, kad R. Morkevičių nužudė tie patys estai, kurie nužudė ir D. Bugavičių. Tačiau kriminalinės policijos pareigūnai šių versijų nepatvirtina. Įvykdyti tokį nužudymą daugiabučių kvartale, kur gyvena daugybė žmonių, galėjo arba labai profesionalus žudikas, arba gimęs po laiminga žvaigžde. Kaip mūsų seriale sako vienas pašnekovas – prieš ginklą visi lygūs. Gali būti koks nori čempionas, bet prieš ginklą pralaimėsi. Mums pavyko prašnekinti vieną iš pirmųjų tą vakarą į nužudymo vietą atskubėjusių Kauno policijos patrulių Edgarą Eidėjų, dabartinį Natalijos Bunkės vyrą. Jis tuo metu dirbo Kauno policijoje.

R. Morkevičiaus nužudymo vakaro situacijas Kauno Šilainiuose prisiminė tuometinis policijos darbuotojas E. Eidėjus. D. Dargio asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjai, kad serialas bus rodomas per Go3 jau nuo lapkričio 13 d., o lapkričio 16 d. Kauno „Akropolyje“, „Forum Cinemas“ bus serialo pristatymo renginys. Kokios tikiesi reakcijos?

– Tikiuosi, kad šis dokumentinis serialas paskatins ištirti R. Morkevičiaus nužudymo bylą. Labai norėtųsi, kad į dienos šviesą būtų ištraukti tikrieji užsakovai ir žudikai. Galų gale visuomenė turėtų tapti ramesnė, nes kai tokie dramatiški įvykiai lieka neišaiškinti, kyla nepasitikėjimas teisėsauga, valstybe.

Medikų korupcijos šešėlis

Vieną iš tokių "bombelių" šią bylą nagrinėjantis teisėjas Algirdas Jaliniauskas "susprogdino" tik šią savaitę po pertraukos įvykusio naujo posėdžio pabaigoje. Ir vėl jį teko atidėti. Viena to priežasčių buvo mįslinga vieno iš advokatų, ginančių du iš septyniolikos teisiamųjų, liga.

Įvairūs kitų šios proritetine pripažintos bylos dalyvių negalavimai buvo tapę priežastimi vilkinti ją ir anksčiau. Dėl to A.Jaliniauskas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teirautasi, ar pagrįstai buvo išduotos medikų pažymos apie dviejų nuosprendžio laisvėje laukiančių šios bylos teisiamųjų negalavimus, dėl kurių teko atidėti suplanuotus posėdžius.

Gautas atsakymas, kad, atlikus neplaninius patikrinimus, nustatyta daugybė pažeidimų išduodant šias pažymas. O bendrovė "Pasirink", kuriai priklauso vieną iš jų išdavusi Kauno šeimos klinika, dėl to net įspėta.

Kadangi ir minėtas advokatas, dėl kurio mįslingos ligos sužlugo šios savaitės posėdis, anot A.Jaliniausko, taip pat dažnai pateikia tų pačių įstaigų, kuriose nustatyti pažeidimai, pažymas apie savo trumpalaikius dviejų trijų dienų negalavimus, nuspręsta kreiptis į jau minėtą tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir dėl jo teismui pateiktos pažymos. O jo ginamiesiems A.Jaliniauskas pasiūlė pasinaudoti valstybės skirtų advokatų, kuriuos suras teismas, paslaugomis.

Teisiamieji su tuo nesutiko ir pareiškė, jog jie geriau pasirūpins turimo advokato sveikata, kad šis daugiau nebekeltų problemų. Šis dviprasmiškas kaltinamojo akto, pasodinusio į teisiamųjų suolą šioje byloje net septyniolika kamuolinių, kontekste pareiškimas sukėlė ne tik pačių teisiamųjų, bet ir kitų juos ginančių advokatų juoką.

Giedrius Janonis

Skandalinga repeticija Hagoje

Ne per seniausiai paviešinus apie 200 puslapių šios bylos kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais negu pergalėmis ringe.

Paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius.

Kamuolinių grupuotės vadeiva Giedrius Janonis kaltinamas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R.Morkevičių dar prieš penkerius metus iki minėto vis dar neatskleisto jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu Kamuolinių grupuotės nariui M.P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam paties G.Janonio giminaitį. O tuo metu R.Morkevičius buvo apsistojęs su M.P. Nyderlandų karalystėje – Hagoje.

G.Janoniui davus užduotį, nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M.P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius bei nupjauti ausį, septyniems "torpedoms" buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R.Morkevičių.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M.P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant sveikatą. Tai padarė nuosprendžio už grotų, kaip ir G.Janonis, laukiantis Artūras Osmankinas, pravarde Osama, bei Regimantas Jonušas, kuriam šiuo metu skirta švelnesnė kardomoji priemonė už suėmimą. Nusikaltimo metu jų panaudoti ginklai buvo įmesti į netoliese esantį vandens kanalą.

Prisišaukti nukentėjusiojo statusą turintį M.P. į Kauno apygardos teismą nepavyko. "Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti", – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, dėl to galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M.P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vengia akistatos ir kiti

Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A.P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A.P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G.Janonio bei kito Kamuolinių lyderio – Tomo Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti svetimi valstybiniai numeriai.

Jame prie A.P. daugiabučio, laukiant patogaus momento – užsidėjus kaukes ir pasiėmus radijo ryšio stotelę, budėta ilgai. A.P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip esantiems automobilyje bendrininkams pranešdavo vienas iš būsimų A.P. užpuolikų ketverto, budėjęs kitoje gatvės pusėje – taip pat su radijo ryšio stotele.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A.P., paaiškėjo, kad iki galo negalima įvykdyti užduoties, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A.P., iš šio pasisavintas sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A.P. piniginė, kurioje rasti 3 100 litų pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinamasis šios bylos, įstrigusios Kauno apygardos teisme jau beveik devynis mėnesius, aktas grindžiamas ir su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė jį apklausti, naudojant vaizdo konferencijos įrangą. "Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problemiška – balandžio pabaigoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi šios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje", – teigė savo prašyme, kurį Kauno apygardos teismas gavo prieš pustrečio mėnesio, minėtas liudytojas.

Pusė teisiamųjų – narve

"Kauno diena" rašė, kad į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės Kamuolinių grupuotės bylos sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai.

Trys įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, esant nepilnamečiu) teistu 44-erių G.Janoniu, nuo kurio pravardės Kamuolys kilęs ir grupuotės pavadinimas, nuosprendžio už grotų laukia ir T.Gaidanka, Deividas Čereška, Andrius Juodis, Genadijus Ževžikovas, A.Osmankinas bei Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Likę devyni šios bylos teisiamieji: Tauras Grinius, Andrius Guoga, Justinas Jašinskas, R.Jonušas, Mindaugas Lukauskas, Eligijus Maželis, Marius Navickas, Nerijus Venslavičius ir Edgaras Meizeraitis, atėjęs į vieną šios bylos posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, šiuo metu yra laisvėje.

Kaltinimai jiems pareikšti įvairūs: neteisėtas laisvės atėmimas, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu bei sunkus sveikatos sutrikdymas minėtomis aplinkybėmis, plėšimas, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimas bei jų pagrobimas ar panaudojimas nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos teisiamųjų savo kaltės nepripažįsta. Ir lig šiol neteistas tik vienas iš jų – N.Venslavičius. Kiti teisti jau ir po penkis kartus. Ir nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.

Nužudyto R. Morkevičiaus šeima antrąją Šv. Kalėdų dieną paskelbė, kada bus galima su juo atsisveikinti. Antradienį, gruodžio 27 dieną, Kauno Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčioje (Milikonių g. 18, Kaunas) žmonės galės kovotoją palydėti į paskutinę kelionę.

Šeimos prašymu, atsisveikinimas šarvojimo salėje nuo 12.00 val. vyks tik artimiesiems. 12.45 val. urna bus įnešama į bažnyčią, kur 13.00 val. bus aukojamos Šv. Mišios. Šeima kviečia pagerbti Remigijaus atminimą jose dalyvaujant. Taip pat prašo laidotuvių dalyvių vietoje gėlių prisidėti auka, taip paremiant Remigijaus šeimą – besilaukiančią žmoną bei be tėvo likusius mažamečius vaikus.

Norintys prisidėti prie aukos R. Morkevičiaus šeimai, gali aukoti į šias sąskaitas:

Raimondos Orvydaitės sąsk. Nr: LT157044060008009021.

Užsienyje gyvenantiems: AB SEB banko SWIFT CODE-CBVILT2X. Arba: PayPal: Cherygarden11@gmail.com.

„Kauno diena“ primena, kad R. Morkevičius prie savo namų buvo nušautas gruodžio 21 dieną. Po treniruotės grįžusį kovotoją pakirto kulkų serija. Šiuo metu įvykio aplinkybes aiškinasi Vilniaus policijos kriminalistai.

Įtariamųjų dar nėra

Prie daugiabučio Šilainiuose vakar rastas 34 metų žinomo bušido kovotojo R. Morkevičiaus lavonas su šautine žaizda. Tyrimą dėl jo nužudymo atliekantis Lietuvos kriminalinės policijos biuras kol kas nėra nustatęs įtariamųjų, BNS sakė kriminalinės policijos viršininkas Rolandas Kiškis.

„Kol kas nei sulaikytų, nei įtariamųjų, nei paieškų paskelbtų kol kas nėra“, – ketvirtadienį sakė R.Kiškis.

Įtariamų nužudymo motyvų pareigūnai kol kas nekomentuoja, nenorėdami pakenkti tyrimo sėkmei.

„Aktyviai dirbame – pajungta nemaža dalis pareigūnų“, – sakė kriminalinės policijos vadovas.

Tiki sėkme

Vyriausybės vadovo S. Skvernelio teigimu, svarbiausia užduotis – užkristi kelią tokiems nusikaltimams, stiprinant kriminalinės žvalgybos pajėgumus.

„Net neabejoju, žinant pajėgumą tos pačios Kauno kriminalinės policijos biuro, šis konkretus nusikaltimas bus atskleistas. Bet tai yra tam tikros tendencijos ir pagrindinis tikslas, taip pat ir kriminalinės policijos, – kad tokių nusikalstamų veikų nebūtų. O tai geriausia atliekama, kai tam užkertamas kelias, užtikrinamos kriminalinės žvalgybos pozicijos“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo S.Skvernelis.

Pasak jo, Vyriausybė darys viską, kad nusikaltėliai neperimtų iniciatyvos.

„Naujasis vidaus reikalų ministras turi gerą progą įvertinti pastarojo pusmečio pokyčius policijos sistemoje ir įvertinti, kiek tai daro įtaką bendrai situacijai su nusikaltimų tyrimų, kriminalinės žvalgybos pajėgumais ir su kriminogenine situacija. Tai bus geras atspirties taškas“, – sakė premjeras.

34 metų sportininkas sušaudytas Šilainiuose, prie dvylikaaukščio namo, kuriame gyvena, laiptinės. R. Morkevičius nušautas, kai po treniruotės išlipo iš automobilio ir ėjo link laiptinės.

Nusikaltimas įvykdytas Baltų prospekte, prie 31-o namo.

Aplinkiniai gyventojai sako, kad girdėjo septynis šūvius.

Žmonės kalba, kad pastaruoju metu kovotojas turėjo daug finansinių problemų. Neatmetama versija, kad su juo susidorota nesulaukus skolų grąžinimo.

Kaip pranešė policija, 20.20 val. gautas pranešimas, kad Baltų prospekte prie daugiabučio rastas vyro lavonas su šautine žaizda. Paaiškėjo, kad mirusysis yra žinomas sportininkas.

„Kūne rasta ne viena šautinė žaizda, detalesnės informacijos pateikti dabar negaliu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo“, – BNS sakė apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai dirba įvykio vietoje.

34 metų R.Morkevičius yra gerai žinomas buvęs daugkartinis Tailando bokso ir bušido nugalėtojas.

Balandį Kauno apylinkės teismas jį nubaudė arešto bausme už viešosios tvarkos pažeidimą. Kovotojas buvo nubaustas 30 dienų arešto bausme.

Policija pranešimą apie Kaune, Rotušės aikštėje, vykstančias muštynes gavo balandžio 11–osios vakarą. Pareigūnams nuvykus buvo rastas sužalotas Didžiosios Britanijos pilietis, kuris pristatytas į gydymo įstaigą. Po nukentėjusiojo apklausos sulaikytas jį sužalojęs 1982 m. gimęs R.Morkevičius.

R.Morkevičius 2005-aisiais metais tapo pasaulio ZST Grand Prix bušido varžybų nugalėtoju svorio kategorijoje iki 65 kilogramų.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

2013-ųjų gruodį Kauno apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir dėl merginos sumušimo. Vyrui buvo paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, priteista sumokėti 520 litų (150 eurų) baudą. Taip pat iš dalies tenkintas civilinis ieškinys – nukentėjusiąjai priteista 5 tūkst. litų (1450 eurų) neturtinės žalos.

Vos prieš porą dienų R. Morkevičius savo "Facebook" paskyroje pasidalino vaikystės ir šeimos nuotraukomis. O mirties dieną įdėjo liūtų nuotrauką, ant kurios parašyta: "Apsupk save tais, kurie turi tuos pačius tikslus".