„Valstybinis sektorius man yra naujas, ir tai yra iššūkis, kur, tikiu, bus įdomu dirbti. O panašios darbovietės yra tuo, kad tiek „Maximoje“, tiek STT yra labai operatyvus darbas, labai operatyvi sklaida informacijos, o aš esu žmogus, kuriam patinka dirbti pirmosiose linijose“, - BNS sakė R.Saulytė.

Ji tapo STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininke ir trečiadienį davė priesaiką, pranešė STT. R.Saulytė pakeitė vasaros pradžioje iš šių pareigų pasitraukusį Ruslaną Golubovą..

Iki šių metų rugpjūčio R.Saulytė vadovavo „Maxima LT“ Komunikacijos skyriui. Anksčiau ji ketverius metus dirbo elektros skirstymo bendrovėje VST, žiniasklaidoje.  

Ant Vilnios upės kranto įrengtame spalvingame daugiau kaip 10 kv. m ploto darže pasodinta 10 skirtingų rūšių daržovių ir prieskoninių augalų, kurie čia žaliuos iki pat vėlyvo rudens. Taip iniciatyvos sumanytojai siekia atkreipti dėmesį į turiningo laisvalaikio ir subalansuotos mitybos svarbą šalies vaikų vystymuisi.

„Nepaisant to, jog dėl įtempto gyvenimo tempo trumpėja tėvų ir vaikų kartu praleidžiamas laikas,  šeima lietuviams – svarbus prioritetas. Radę laisvo laiko, gyventojai jį mielai skiria savo atžaloms. Įdomu tai, kad vienas labiausiai šalies gyventojų pamėgtų laisvalaikio praleidimo būdų – buvimas gryname ore, net jei nepavyksta ištrūkti iš miesto šurmulio. Dėl to, ėmęsi šalies šeimoms skirtos iniciatyvos „Linksmieji daržiukai“, nusprendėme ją įgyvendinti ir už tradicinių lietuvių namų ribų, kur šie bus prieinami kiekvienam parko lankytojui“,  – sakė bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Kuriant šį vaikams ir suaugusiems atvirą daržą buvo pritaikytas sparčiai Europoje ir Lietuvoje populiarėjantis modernus daržininkavimo būdas, kai vietoje įprastų žemėje iškastų lysvių augalai sodinami specialiose medinėse dėžėse. 10 spalvingų specialiai daržovių ir prieskonių auginimui pritaikytų dėžių, aprūpintų specialiu dirvožemiu, įrengtos Pavilnio regioninio parko teritorijoje veikiančiame „Lauko darželyje“. Visą vasarą čia augsiančius pomidorus, ridikėlius, salotas, laiškinius česnakus ir kitas daržoves padedami pedagogų prižiūrės darželio auklėtiniai.

„Mūsų darželyje vadovaujamės filosofija, jog nėra blogo oro – yra tik netinkama apranga. Didžiąją laiko dalį vaikai čia praleidžia gryname ore, kur ne tik žaidžia ir dūksta, bet ir mokosi pažinti juos supančią aplinką bei gyvąją gamtą. Padedami darželio pedagogų kasdien stengiamės savo auklėtinius įtraukti į kuo daugiau įvairių veiklų, ugdyti jų gebėjimus ir sumanumą. Tikime, kad nuo šiol čia augsiantis gausesnis daržas tik dar labiau prisidės prie visapusio mažųjų tobulėjimo – šie išmoks rūpintis gyvais augalais, pažins, kaip ant kasdienio stalo atkeliauja įvairios daržovės, kada šios sunoksta ir tampa tinkamos valgyti“, – sakė viešosios įstaigos „Lauko darželis“ įkūrėjas Žilvinas Karpis.

Tam, jog labai svarbu vaikus įtraukti į įvairias veiklas, taip pat ir sodininkavimą bei kasdienio maisto ruošą, pritaria ir knygų apie vaikų mitybą leidėja bei autorė Ilma Paluckė. „Mitybos įpročiai, kuriuos suformuosime mažiesiems, bus labai svarbūs jų vystymuisi ir sveikatai ilgus metus. Įtraukdami vaikus į maisto atsiradimo ant šeimos stalo procesą atrakinsime duris daržovėms ir visam „sveikuoliškam“ maistui į jų pilvelius. Vaikas, pats pasodinęs, auginęs, puoselėjęs, o galiausiai ir pagaminęs daržovę, greičiausiai mielai ją ir suskanaus. Tik žinoma, tam reikia tėvų palaikymo. Ir gerų jų pačių mitybos įpročių“, – sakė I. Paluckė.

Pasak Ž. Karpio naujasis daržas pirmaisiais augalais turėtų pradžiuginti jau po poros savaičių. Tikimąsi, jog jau vasaros pradžioje bus galima skinti ir pirmąjį derlių – tradiciškai birželį sunokstančius ridikėlius, salotas, laiškinius svogūnus. 

Darželio auklėtinių ir pedagogų puoselėjamas daržas visą sezoną bus atviras ir Pavilnių regioninio parko lankytojams. Šie galės ne tik išvysti, kaip auga čia pasėti augalai, bet ir sužinoti naudingos informacijos apie įvairių daržovių rūšių naudą organizmui. Projekto iniciatoriai tikisi, jog spalvingas daržas praeivių akį džiugins iki pat vėlyvo rudens.

Tokias pat daržoves ir prieskoninius augalus kiekvienas „Maxima“ pirkėjas gali pasodinti ir namuose. Įsigydami specialiais „Linksmųjų daržiukų“ atvaizdais pažymėtų vaikiškų sodo prekių bei „Linksmųjų daržiukų“ sėklyčių, šalies tėvai drauge su atžalomis nuosavą daržą gali įkurti ir ant namų palangės.

Projekto interneto svetainėje taip pat gausu ir naudingų patarimų, kaip gaminti įvairius daržovių patiekalus į kasdienę maisto ruošą įtraukiant ir pačius mažiausius šeimos narius.

Dar vienas į Lietuvos rinką žengiantis prekybos tinklas veikiausiai ypatingų perversmų kainų srityje nepadarys. "Lidl" parduotuvės vargiai čia pateiks didelių stebuklų, nes, lyginant kainas Lenkijoje, jos tik šiek tiek mažesnės nei kitų čia veikiančių prekybos centrų. Be to, sunku įsivaizduoti, kad lietuviai atsisakytų savo mitybos įpročių ir dėl kelių centų kainų skirtumo imtų pirkti ne Lietuvos gamintojų maisto produktus.

Išgelbėtojo belaukiant

Žemų kainų Vokietijos prekybos tinklas "Lidl" dar oficialiai neskelbia, kada pradės savo veiklą Lietuvoje. Prognozuojama, kad tai turėtų nutikti artimiausiais mėnesiais. Daugumoje didesniųjų miestų parduotuvės jau pastatytos ir baigiamos įrengti. Laukiama tik starto signalo.

"Norėdami tinkamai pasiruošti atidarymui, jo datos ir konkrečių parduotuvių kol kas neskelbiame. Tikimės jūsų supratingumo ir kartu skubame informuoti, kad planuojame startuoti šių metų pirmąjį pusmetį atidarydami daugiau kaip 10 parduotuvių visoje šalyje", – tikino tinklo atstovė Valerija Lebedeva.

Tuo pat metu viešojoje erdvėje nenustygsta "žemų kainų stebuklo" laukimas.

Dabar labai populiaru laukti išgelbėtojo, nes kai jis ateis, mūsų parduotuvėse ir kainos taps mažos, ir asortimentas platus, ir bus gražu it muziejuje. Feisbuke net sklando naujasis folkloras, esą "kas yra ilgiau už amžinybę? Ogi "Lidl" atėjimas".

Išgelbėtojas gal ir ateina, bet ar tikrai padarys stebuklus?

Taigi, ką jis pasiūlys? Įvertinus pagrindinio "Lidl" pirkinių krepšelio (47 prekių) ir dar trijų prekybos tinklų ("Kaufland", Tesco ir "Biedronka") kainas Lenkijoje, pribloškiamo skirtumo vis dėlto nematyti.

Ar išties viskas pigiau?

Išanalizavus Lenkijos prekybos tinklų "Kaufland", Tesco, "Biedronka" ir "Lidl" pagrindinių maisto, buitinės chemijos bei higienos prekių kainas, matyti, jog pasklidę gandai, kad "Lidl" pasiūlys tik išskirtinai žemas kainas, ne visai atitinka realybę.

Palyginome Lietuvos ir Lenkijos pasienyje veikiančių "Maximos" parduotuvių kainas su "Lidl" ir kitų tinklų kainomis.

Pavyzdžiui, rupi druska ("Optima linija", 1 kg) "Lidl" kainuoja 14 euro centų (0,63 zloto), tiek pat ji kainuoja ir "Biedronkos" bei "Kaufland" parduotuvėse.

Grikių kruopų ("Optima linija", 800 g), kvietinių miltų ("Optima linija", 2 kg), saulėgrąžų aliejaus ("Golden Oil", 1 l), juodosios arbatos ("Lipton Yellow Label", 25 pak.), pieno (3,2 proc. riebumo "Mū!", 1 l), kiaušinių (10 vienetų, rudų) ir didžioji dalis kitų prekių kainos "Lidl" tokios pat, kaip ir kitų tinklų parduotuvėse.

O kai kurių prekių, pavyzdžiui, ilgagrūdžių ryžių ("Optima linija", 800 g), saldainių ("Rafaelo", 15 vienetų), popierinių rankšluosčių ("Grite", 2 vienetai), grietinės ("Farm Milk", 380 g, 30 proc. riebumo), atšaldytos kiaulienos mentės be kaulų kainos "Lidl" parduotuvėse Lenkijoje yra netgi didesnės nei "Kaufland", "Tesco" ir "Biedronkos" tinklų prekybos centruose.

Pigiau lenkiškose "Lidl" galima nusipirkti tik labai nedaug prekių, kurių kainos tik truputį skiriasi nuo jų konkurentų.

Tai – apelsinų sultys ("Maxima Favorit", 1 l), fermentinis sūris ("Gouda", 48 proc. riebumo), trumpavaisiai agurkai, svogūnai, dešra (karštai rūkyta "Pusrytinė"), dešrelės su kalakutiena.

Beje, daržovių kainos Lenkijos prekybos tinkluose, net ir garsėjančiuose žemiausiomis kainomis, aukštesnės nei Lietuvoje.

Ko tikėtis Lietuvoje?

Daugumos maisto prekių kainos Lenkijoje šiandien pastebimai mažesnės nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, cukrus pigesnis 11 euro centų, grikiai – 54 euro centais, miltai – 57 euro centais, aliejus – 50 euro centų, malta kava – 97 euro centais, kiaušiniai – 36 euro centais, sauskelnės – 1,1 euro.

Kainų skirtumą daugiausia lemia ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris Lenkijoje maždaug pusei minėtų prekių siekia tik 5 arba 8 proc.

Tiesa, daliai produktų taikomas 23 proc. PVM. Tuo pat metu Lietuvoje visų prekių PVM yra 21 procentas.

Net išvedus labiausiai perkamų maisto, higienos ir buitinės chemijos perkamiausių prekių PVM vidurkį, Lenkijoje jis yra 3 proc. mažesnis nei Lietuvoje.

Tad akivaizdu, kad į Lietuvą ateinančio "Lidl" tinklo dėl PVM skirtumo tos pačios prekės turės būti brangesnės nei Lenkijoje.

"Mūsų tikslas – kiekvienoje rinkoje pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Mūsų stebėsena rodo, kad skirtingų rinkų palyginimas nėra įmanomas, nes kiekvienos šalies konkurencinė situacija, daranti įtakos pardavimo kainoms, yra skirtinga", – paaiškino V.Lebedeva.

Ar tai turėtų reikšti, kad "Lidl" atstovai patys pripažįsta, jog Lietuvoje tikėtis tokių kainų, kaip Lenkijoje, neverta?

Belieka palaukti, ir praktika parodys, ar prekių pasirinkimas, kurį "Lidl" ketina pateikti Lietuvos klientams, tikrai bus jiems priimtinas. Nes "Lidl" asortimentas grįstas ne vietine, o lenkiška bei vokiška privačių prekių ženklų produkcija.

Lietuviai laikosi įpročių

Didžiausio šalies prekybos tinklo "Maxima" atstovė Renata Saulytė pabrėžė, jog pirkėjai Lietuvoje – itin išrankūs. Teigiama, kad jiems svarbu viskas – kokybė, kaina, asortimentas, apsipirkimo patogumas, aptarnavimas, parduotuvės aplinka ir daugybė kitų dalykų.

"Ko užteko prieš 10 metų, tarkime, geros parduotuvės vietos, šiandien negana. Apsipirkimo procesui mūsų šalyje keliami vis aukštesni reikalavimai – tuo mes esame unikalūs ir skiriamės nuo kitų pasaulio šalių. Todėl mums, prekybininkams, svarbiausias iššūkis šiemet išliks pažinti savo pirkėją ir pasiūlyti tai, ko reikia būtent jam ir būtent tuo metu", – teigė R.Saulytė.

Lietuvos ypatumas tas, kad didelė dalis pirkėjų mūsų šalyje maisto kokybę sieja būtent su kilme – ypač mėsos, pieno, duonos gaminių, taip pat vaisių ir daržovių. Jeigu lentynose bus lietuviška ir nelietuviška prekės, pirkėjai pirmiausia rinksis lietuvišką.

"Kokybiška prekė pirkėjams pirmiausia yra lietuviška prekė. Šiais metais pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje, kai pernai jų buvo 6 iš 10. Šiuo metu prekybos tinklas "Maxima" bendradarbiauja su daugiau nei tūkstančiu Lietuvos tiekėjų. Lietuviškos prekės šviežio maisto skyriuose sudaro vidutiniškai 71 procentą", – dienraščiui akcentavo R.Saulytė.

Lietuvos pirkėjams vien tik mažos kainos esą nebepakanka. Jie pageidauja tinkamos kokybės už mažą kainą.

Pastebima, kad vis daugiau dėmesio Lietuvos gyventojai skiria sveikatai ir renkasi sveikesnius produktus – auga vaisių ir daržovių suvartojimas, jų perkama įvairesnių, perkama ir daugiau liesesnės bei įvairesnės mėsos, duonos su įvairiais grūdais ir sėklomis, populiarėja įvairūs sveiki užkandžiai.

Didieji poveikio nebijo

Esą sunku prognozuoti, kaip dar vieno "žaidėjo" atėjimas paveiks rinką. Kiekvienas dalyvis pasirenka ir vadovaujasi skirtinga įėjimo į rinką ir plėtros strategija.

Vieni labiau orientuojasi į mažo formato parduotuves ir kiekybinę tinklo plėtrą, kiti vysto tik didelius prekybos centrus, vieni konkuruoja kaina, kiti – asortimentu.

"Vienareikšmiškai "Lidl" atėjimas reikš konkurencijos didėjimą, tačiau konkurencija yra sveikintina. Ji priverčia pasitempti, įvertinti savo stiprybes ir silpnąsias vietas, pergalvoti savo strategiją ir veiksmus. Konkurencijos didėjimas yra ir privalumas vartotojams, kurie turi daugiau galimybių rinktis, o mūsų užduotis padaryti viską, kad rinktųsi būtent mūsų parduotuves", – sakė R.Saulytė.

Esą būtų klaidinga manyti, kad su "Lidl" bus konkuruojama tik kaina. Mažmeninė rinka Lietuvoje jau ir iki šiol buvo labai konkurencinga, o rinkos dalyviai stengėsi išlaikyti kiekvieną pirkėją, pasiūlydamos jam ne tik gerą kainą, bet ir produkcijos kokybę, poreikius atitinkantį asortimentą, apsipirkimo patogumą.

"Maxima" Lietuvos rinkoje sėkmingai veikia jau daugiau nei 20 metų, šio tinklo parduotuves apsipirkimui renkasi didžioji dalis lietuvių. Per dieną "Maximos" parduotuvėse apsiperka daugiau nei pusė milijono klientų.

Komentaras

Nerijus Mačiulis

Ekonomistas

Nesunku įvardyti ekonomines priežastis, kodėl lietuviai važiuoja (kartais 350 km) apsipirkti Lenkijoje. Atpigęs zlotas, lengvatinis PVM ir žema perkamoji galia, verčianti taupyti ir optimizuoti. Toks optimizavimas yra viena iš pamatinių ES vertybių – laisvas prekių ir žmonių judėjimas. Tačiau galiu surasti bent penkias ekonomines priežastis, kodėl tokia praktika turi ne tik privalumų. Pirma, už Lenkijoje sumokėtus PVM ir akcizus socialinės išmokos, atlyginimai mokytojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams mokami ne Lietuvoje. Antra, mažesnė mažmeninė prekyba Lietuvoje riboja prekybininkų ir gamintojų galimybes didinti atlyginimus ir taikyti mažesnius antkainius. Trečia, mažesnė kaina – nelygu geresnis kainos ir kokybės santykis. Ketvirta, mažesnė kaina ir toli esančios parduotuvės skatina pirkti daugiau nei reikia, per daug vartoti ir net kartais išmesti sugedusius produktus. Ir penkta, egzistuoja ne tik tiesioginės išlaidos (degalams ir transporto priemonės nusidėvėjimui padengti), bet ir alternatyviosios – prarastą laiką būtų galima skirti produktyvesnei ar turiningesnei veiklai.

Puodų ir keptuvių už lipdukus pirkimas išsikvepia – prekybos centrai ir degalinės ieško naujų viliojimo formų. Žmonės sako, kad lipdukus vėl gausiai rinktų, jeigu pigiau už juos būtų galima nusipirkti maisto.

Nors vartojimas šalyje neslopsta, net ir daug perkantys žmonės pagal išleidžiamą sumą jiems priklausančius lipdukus parduotuvėje pasiima toli gražu ne visada.

Nuo pirmųjų sumanymų vilioti pirkėjus interaktyviai ir siūlyti už lipdukus tam tikrų prekių nusipirkti pigiau praėjo kone dešimtmetis.

Tada buvo didžiulis susidomėjimas. Lipdukus kasoje žmonės susirinkdavo visus iki vieno, o vėliau net keisdavo su kolegomis ar draugais – mat vieniems labiau norėjosi to prekybos tinklo prekių, kitiems – kito. O ir pats klijavimas nė kiek nevargino, buvo nauja, įdomu, ypač patiko vaikams.

Prekybos tinklai, idėją į Lietuvą atvežę pirmieji, taip pat ir degalinės, ją perėmusios vėliau, – visi sutaria, kad dabar lipdukai jau nekelia ažiotažo. Manoma, todėl, kad siūlomi, palyginti, netrumpai, o ir prekių, kurios domintų visus, sunku surasti. Puodai, keptuvės, indai, įrankiai, tekstilės gaminiai voniai ir miegamajam, čiužiniai – viskas jau siūlyta.

„Kiekvienais metais bandoma surasti kažkokių naujų, atraktyvių dalykų, naujų mechanizmų. Tačiau taip, turbūt pirmaisiais metais, kai startavo akcijos, jos sulaukdavo didesnio susidomėjimo“, – pripažino „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

„(Svarbu yra), kokią interaktyvumo formą pasiūlai: kiek įdomu yra rinkti tuos lipdukus ir kiek po to naudinga, kokias nuolaidas pasiūlai su tais lipdukais, ar pasiūlai kažką pusvelčiui įsigyti ir pan. Ir antras kriterijus yra pati prekė. Esame pastebėję, svarbios yra tos prekės, , kurios skirtos visai šeimai, namams“, – pasakojo „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.

„Visada tai, kas nauja, yra be galo įdomu. Kai tai kartojasi, tas įdomumas slūgsta. Kitas dalykas – labai daug tinklų pradėjo tai siūlyti. Daugumoje vietų yra lipdukų rinkimas, klientas gali pasirinkti. Galbūt kažkada tie lipdukai buvo gerai, dabar jau reikėtų kitokių priemonių, panaudoti naujesnes technologijas“, – situaciją analizavo Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.

Anot prekybininkų, ne kiekvienas tiekėjas turi tokį kiekį prekių, kad galėtų aprūpinti visą tinklą. Dabar paklausiausios akcijos, kai ką nors rinkti siūloma vaikams – žaisliukus, magnetukus.

Pirkėjai į lipdukus, sako, atsigręžtų vėl, jeigu naudojantis jais galima būtų gauti naudos perkant maistą ar kitas būtiniausias prekes.

„Aš asmeniškai niekada neimu lipdukų, nes jie paprasčiausiai išsibarsto. Ir reikia skaityti papildomai, domėtis. Aš nemanau, kad tai geriausias būdas patraukti pirkėją“, – sakė prekybos centre sutikta pirkėja.

„Kad už tuos lipdukus galima būtų gauti nuolaidą, tarkim, toms pačioms prekėms, kurias čia perki, būtų naudingiau“, – sakė kita pirkėja.

„Būtų daug geriau, jei galima būtų lipdukus naudoti atsiskaitant už maistą. Kodėl? Na, kaip  – maistas vartojamas kasdien“, – pabrėžė parduotuvė klientė.

Prekybininkai sako ieškantys kitų viliojimo būdų ir formų, kurios stebintų. Bet kuo toliau, tuo labiau einama nuo masinių siūlymų prie individualių kiekvienam pirkėjui. Tokia kitų šalių praktika esą rodo, kad šitaip gaunama didžiausia pridėtinė vertė. Degalinės irgi svarsto, kad siūlymai galbūt jau galėtų būti personalizuoti, susieti su technologine pažanga.

Graikinių riešutų prekybos centre nusipirkęs klaipėdietis nė neįtarė, kokių dar "skanėstų" įsigijo kartu su šiuo baltymų šaltiniu. Namuose praplėšus pakuotę paaiškėjo, kad ji pilna ne tik riešutų, bet ir baltų, judančių kirmėlaičių. Versijų, kaip šios "gyventojos" atsirado pakuotėje, apstu, tačiau kuri tikra, pečiais šiandien gūžčioja ir pardavėjai, ir tiekėjai.

Pirko sportuojančiam sūnui

Klaipėdietis Mindaugas (pavardė redakcijai žinoma) į viename didžiųjų uostamiesčio prekybos ir pramogų centrų esančią parduotuvę "Maxima" nukulniavo lapkričio 13-osios vidurdienį.

Tądien jis pirko įprastas, kasdien naudojamas prekes, maisto produktų. Apie tai liudija ir klaipėdiečio turimas kasos čekis.

Apžiūrinėdamas prekes bei vis pildydamas jomis pirkinių krepšį uostamiesčio gyventojas stabtelėjo ir prie lentynų, kur išrikiuoti įvairiausių rūšių riešutai bei džiovinti vaisiai pakuotėse.

Įvertinęs asortimentą Mindaugas išsirinko 100 gramų gliaudytų graikinių riešutų pakuotę. Ant jos nurodyta, kad riešutai geriausi iki kitų metų rugpjūčio 30 dienos.

Šis skanėstas turėjo būti skirtas sportuojančiam klaipėdiečio sūnui.

"Buvau skaitęs, kad graikiniuose riešutuose yra daug baltymų. Pamaniau, jog sportuojančiam sūnui būtų naudinga, jam ir pirkau", – dėstė pašnekovas.

Vis dėlto klaipėdiečio sūnui šiais riešutais taip ir neteko pasimėgauti. Vos tik pirkinius parsivežęs namo ir ištraukęs juos iš krepšio, Mindaugas apstulbo pamatęs, kad sūnui skirtoje pakuotėje – ne vien riešutai.

Akyliau į riešutus joje įsižiūrėjęs gyventojas išvydo, kad ten knibždėta knibžda kirmėlių. Pakuotėje jau šliaužiojo keliolika baltų kirmėlaičių, o patys riešutai buvo tarsi įsukti į voratinklį.

Pašnekovas pripažino nesikreipęs nei į prekybos centro atstovus, nei į riešutų tiekėjus.

Dėl incidento apgailestauja

Kaip kirmėlės galėjo atsirasti riešutų pakuotėje ir kodėl apie tai nieko nežinojo pardavėjai – klausimas, į kurį atsakymas glūdi kažkur "anapus".

Prekybos centras ir riešutų pakuotojai negalėjo tiksliai pasakyti nei kada riešutuose atsirado minėtų "gyventojų" kolonija, nei kaip tokia prekė galėjo atsirasti prekybos centro lentynoje.

Neaišku ir tai, kiek pirkėjų galėjo įsigyti tokių pakuočių.

Bendrovės "Maxima LT" Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Saulytės teigimu, sunku įvardyti ir tai, kuriame riešutų kelio etape buvo užkrėstos šios prekės.

Kenkėjai graikiniuose riešutuose, anot jos, galėjo atsirasti prekei patekus į kenkėjams daugintis palankias sąlygas, kai vyrauja teigiama temperatūra ar yra daugiau drėgmės. Taigi, nepageidaujami gyviai įsiveisti galėjo bet kuriame prekės gaminimo, laikymo ar transportavimo etape.

"Apgailestaujame dėl šios nemalonios situacijos. Stengiamės užtikrinti, kad "Maxima" parduotuvėje būtų parduodamos tik kokybiškos prekės", – pažadėjo R.Saulytė.

Tikrino visas parduotuves

Pašnekovės teigimu, apie šį nemalonų incidentą "Maxima" sužinojo tik iš dienraščio.

Prekybos centro informacinėje linijoje nebūta nė vieno pranešimo apie kirmėles riešutuose.

Skundų nesulaukė ir Taikos pr. esančiame prekybos ir pramogų centre "Akropolis" įsikūrusios parduotuvės atstovai.

Vos tik gavus šią žinią, imtasi prevencinių patikros veiksmų ne tik toje parduotuvėje, kurioje Mindaugas įsigijo riešutų su kenkėjais, bet ir kitose to paties tinklo parduotuvėse.

"Patikrinome visą partiją tiek toje parduotuvėje, tiek ir perspėjome kitas parduotuves, kad šie riešutai būtų patikrinti kitur. Nieko panašaus neradome, taip pat daugiau jokių skundų dėl šios rūšies galbūt nekokybiškų riešutų nesame gavę", – po atliktų tikrinimų teigė R.Saulytė.

Pašnekovė priminė, kad įsigijęs nekokybišką prekę klientas ją visada gali grąžinti ir jam bus sugrąžinti sumokėti pinigai. Svarbu tik turėti pirkimo kvitą.

Visko pasitaiko

Prekybos tinklo atstovė patikino, kad tokie atvejai nėra dažni, tačiau pavienių vis dėlto pasitaiko.

"Dirbame laikydamiesi visų higienos normų ir taisyklių", – teigė R.Saulytė.

Gyviai į maisto produktus, anot pašnekovės, gali patekti laikant produktus netinkamai arba neužkrėstus produktus laikant greta produktų, kurie jau turi užkratą. Vyraujant palankioms sąlygoms, šie gyviai dauginasi ir užkrečia kitus maisto produktus.

"Mes savo ruožtu nuolatos valome ir dezinfekuojame patalpas, o pasitaikius panašiems atvejams informuojame visas savo parduotuves bei tiekėjus, kad ši problema kaip įmanoma greičiau būtų išspręsta", – dėstė "Maximos" atstovė.

Prekė iki atsiduria ant pirkėjo stalo patenka ne į vienas rankas. Anot R.Saulytės, jų patikra vykdoma periodiškai "Maxima" sandėliuose ir parduotuvių lentynose.

Patikros esą vykdomos ir kraunant, papildant prekes, valant lentynas bei vykdant kitus prevencinius veiksmus.

"Mūsų įmonėje sudaryta kenkėjų priežiūros programa, pagal kurią nuolatos atliekama patikra, o kontrolę ir naikinimą padeda vykdyti įmonė, su kuria esame sudarę sutartį", – apie kovą su šliaužiojančiais gyviais pasakojo pašnekovė.

Skundų bendrovei nebuvo

Ant riešutų pakuotės nurodyta, kad juos pakuoja bendrovė "Baltic Supply", įsikūrusi Vilniaus rajone. Ji veiklą vykdo nuo 2007-ųjų ir tiekia džiovintus vaisius, riešutus bei valgomąsias sėklas.

Kaip teigiama oficialiame bendrovės tinklalapyje, šiuo metu įmonė yra viena didžiausių šios kategorijos tiekėjų Lietuvoje.

Produkcija tiekiama mažmeninės prekybos tinklams, konditerijos produkcijos gamintojams ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse, Šiaurės, Rytų Europoje.

Bendrovės vadovas Rimantas Kaminskas patikino, jog kirmėlės riešutuose galėjo atsirasti įvairiais būdais.

"Sunku pasakyti, kaip šie gyviai galėjo įsiveisti. Produktas vežtas vasarą, gali būti pažeistos laikymo sąlygos. Galbūt pervežant, galbūt dar kitur. Šis produktas yra jautrus, ir vabzdys, nutūpęs bet kur, gali pernešti tokį užkratą", – paaiškino pašnekovas.

Vis dėlto R.Kaminskas abejojo, kad gyviai riešutuose atsirado jau šiems pasiekus prekybos centrą. Anksčiau panašių skundų bendrovė nėra sulaukusi.

Pašnekovo teigimu, tokių bėdų tikimybė išauga vasarą, mat oro temperatūra tampa palanki organizmams veistis.

"Čia – kaip lietuviškuose obuoliuose", – palygino R.Kaminskas.

Bendrovės direktorius pasakojo, kad prieš supakuojant visi produktai yra specialiai apdorojami. Šios procedūros metu žūsta visi kenkėjai ir užkratai.

Minėtas veiksmas atliekamas prekės kilmės šalyje, todėl pakuotojus produktai pasiekia jau be užkratų ar papildomų "gyventojų".

Gyvių negali būti

Maisto produktus bei jais prekiaujančius verslininkus uostamiestyje kontroliuojančios Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Antano Baužos teigimu, maisto produktuose aptikus panašius gyvius ar tai, ko neturėtų būti, pirmiausia vertėtų kreiptis į pardavėją bei informuoti minėtą tarnybą.

Tiesa, kreiptis geriau nepažeidus gaminio pakuotės.

Tarnyba įvertina visą prekės, dėl kurios skundžiamasi, partiją ir, jeigu įtarimai pasitvirtina, stabdoma prekyba tuo produktu.

"Nesvarbu, ar tų kirmėliukų ten buvo daug, ar ne. Maisto produktuose ar pašaruose jokių kirmėlyčių negali būti. Prekybos tinklai tai žino, tačiau per maisto grandinę, sandėlius – visko būna", – pastebėjo A.Bauža.

Skundžiasi ir dėl vandens

Pašnekovo teigimu, nuo šių metų pradžios Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 272 vartotojų skundus dėl nekokybiškų maisto produktų ar su maistu susijusių paslaugų teikimo.

Iš visų šių skundų 80 atvejų įtarimai pasitvirtino, tai atitinka 29,4 proc.

Klaipėdiečiai skundžiasi dėl įvairių dalykų – kliūva prekybininkai, geriamojo vandens kokybė, maisto produktus pakuojančiųjų darbas.

Tarnybos atstovai nenorėjo atskleisti, kuriais prekybos tinklais skundžiamasi, tačiau pastebėjo, kad kritikos strėlių sulaukia dauguma.

Skelbė netikrą pavojų

Per šiuos metus tarnyba dar nesulaukė nė vieno skundo dėl nekokybiškų riešutų ar pranešimų apie maisto produktuose apsigyvenusius gyvius.

Praėjusiais metais vienas gyventojų skundėsi grikiuose atradęs gausybę kirmėlių, tačiau patikrinus prekybos vietą jo skundas nepasitvirtino.

2013-aisiais skųstasi dėl kruopose šliaužiojusių gyvių, tačiau ši informacija taip pat buvo netikras pavojus, o po kurio laiko besiskundęs gyventojas informavo savo spintelėje radęs panašių gyvių, todėl tikėtina, kad taip jie ir pateko į įsigytas kruopas.

"Kirmėlės nėra dažnas skundas. Klaipėdoje dabar tokios problemos nėra", – patikino A.Bauža.

Visiems lietuviams geltona kainos etiketė asocijuojasi su sumažinta kaina, teigia rinkodaros specialistas Linas Šimonis.

Dėl šios priežasties „Maxima“ prekybos tinkle reikėtų būti atidesniems: geltona etiketė čia reiškia reguliarią kainą, kaip ir įprasta balta. Prekybos tinklo atstovai teigia, kad etikečių spalva ir šriftai keičiami siekiant, kad kainos būtų aiškesnės.

„Kainų trispalvės ekvilibristika. Geltonos ir baltos etiketės – reguliari kaina. Kam geltonos? Nes anksčiau taip buvo žymima nuolaida? Bet po lapkričio 1-osios vėl bus kitaip. Sužinosite po apsipirkimo fakto gavę kvitą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo viena žinoma ekonomistė. Sprendimu netruko pasipiktinti ir komentatoriai.

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė aiškina, kad prekybos centruose buvo ne tik pereita prie kainos žymėjimo viena valiuta bei etikečių spalvos keitimo. Taip pat buvo pakeisti ir užrašų šriftai.

„Visus pastaruosius metus prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai atliko ir analizavo įvairius tyrimus, konsultavosi su Lietuvos silpnaregių sąjunga, siekdama, kad kainos tinklo parduotuvėse klientams būtų kuo aiškesnės ir gerai įskaitomos, jiems tai nesukeltų papildomų rūpesčių ar nepatogumų“, – sako R. Saulytė.

Nepatogumų buvo, nusiskundimų – ne

„Vis dėlto supratome, kad mūsų pirkėjams tai nemenkas pokytis, todėl apie keičiamas etiketes savo klientus informavome visur, kur tik įmanoma. Informacija apie tai buvo išplatinta visais mūsų valdomais kanalais – per vietinį radiją, kaininiuose leidiniuose, parduotuvių skyriuose iškabinti plakatai, informacija pateikiama ir ant pirkinių čekių, tinklo svetainėje ir kt. Išties galvojame, kad informacijos apie kainų etikečių keitimą yra pakankamai“, – LRT.lt teigia R. Saulytė.

Pašnekovės teigimu, prekybos tinklas neturi jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad klientams trūksta informacijos ir kad geltonos etiketės žmones klaidina.

„Su pasikeitusiomis etiketėmis gyvename jau daugiau nei savaitę. Šiuo periodu fiksuojame netgi mažesnį vartojimą nei iki pokyčio. Taip pat nei parduotuvių administracijos duomenimis, nei mūsų klientų linijos duomenimis, skundų dėl kainų keitimo nėra užfiksuota. Parduotuvių personalas patikino, kad žmonės kartais pasitikslina etikečių spalvas, tačiau tai pavieniai atvejai“, – tikina R. Saulytė.

Nuo šiol iki lapkričio 1-osios geltonos ir baltos etiketės reikš reguliarią prekės kainą, nuo lapkričio 1-osios baltųjų nebeliks. Sumažinta kaina bus nurodoma raudonose etiketėse. 

Pašnekovė paaiškina, kad trispalvis žymėjimas išliks iki lapkričio 1-osios, nes iš viso teks pakeisti apie 15 mln. etikečių, o padaryti tai per vieną dieną ar net savaitę fiziškai neįmanoma.

Rinkodaros specialistas: tai – keistas sprendimas

Rinkodaros specialistas L. Šimonis pažymi, kad akciją reiškianti geltona etiketė Lietuvos prekybos centruose atsirado prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kiti tinklai pasekė jos pavyzdžiu.

„Visiems lietuviams ta geltona etiketė asocijuojasi su akcija, sumažinta kaina. Žmonės tikrai gali apsigauti.

Aš nežinau priežasties, kodėl „Maxima“ keičia kainų etiketes. Man sprendimas atrodo gana keistas, motyvų, išskyrus pasiaiškinimus, kurie labiau panašūs į atsikalbinėjimą, negirdėti. Galbūt yra rimti vidiniai argumentai, bet aš jų negirdėjau“, – kalba L. Šimonis.

Tačiau rinkodaros specialistas pabrėžia nemanantis, kad tai prekybos tinklo triukas, siekiant trumpalaikio pelno.

„Maxima“ nerizikuotų apsigavusių pirkėjų nepasitenkinimu. Ypač turint mintyje tai, kad Lietuvoje visi laukia „Lidl“ parduotuvių atidarymo“, – sako jis.

Sausio 15 -oji – paskutinė diena, kai prekybos ir paslaugų teikimo vietose galima atsiskaityti dviem valiutomis – eurais ir litais. Nuo rytojaus vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje taps eurai, o užsilikusius litus dar ilgą laiką bus galima nemokamai iškeisti bankuose, paštuose bei kredito unijose. Pasak prekybininkų, perėjimas prie atsiskaitymo eurais buvo sklandus, o šios savaitės pradžioje mokėjimai litais skirtinguose prekybos tinkluose sudarė nuo 15 iki 25 proc. atsiskaitymų.

Eurai parduotuvėse įsivyravo jau prieš savaitę

„Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis praėjo ramiai, daugelis pirkėjų jau įprato atsiskaityti eurais. Mūsų tinklui priklausančios parduotuvės, įsikūrusios kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, dirbo įprastu ritmu – specialiai dėl euro duris užvėrusių parduotuvių nebuvo. Tiesa, įmonių personalui teko didžiulis krūvis – daugelis darbuotojų šiuo periodu dirbo praktiškai be poilsio dienų. Tuo tarpu pirkėjai elgėsi santūriai, klientų nusiskundimų su euro įvedimu susijusiais klausimais neužfiksavome“, – sakė per 500 parduotuvių tinklą vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, jog pirmosiomis sausio dienomis net 73 proc. pirkėjų atsiskaitė litais, tačiau jau baigiantis pirmajai savaitei su euru vis dažniau buvo atsiskaitoma naująja valiuta. „Pastarosiomis dienomis atsiskaitymuose visiškai įsivyravo eurai – jais atsiskaito maždaug 75 proc. klientų“, – sakė R. Saulytė.

Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, atsiskaitančių eurais pirkėjų dalis augo greičiau nei prognozuota: „Pirmą sausio savaitę buvo atsiskaitoma išskirtinai litais, o jau nuo sausio 10 d. didesnė klientų dalis už pirkinius mokėjo eurais. Šį pirmadienį ir antradienį eurais arba kortele atsiskaitė trys ketvirtadaliai pirkėjų”.

Prekybos tinkle „Iki“ jau nuo sausio 5 d. atsiskaitančiųjų naująja valiuta klientų buvo daugiau nei atsiskaitančių litais, o šią savaitę litais už pirkinius mokėjo tik apie 15 proc. pirkėjų.

„Palyginti šiuos rodiklius su kitų eurą įvedusių šalių duomenimis apie atsiskaitymą prekybos vietose, galime matyti, kad Lietuvos pirkėjai prie naujosios valiutos perėjo panašiu tempu kaip slovėnai ir šiek tiek sparčiau nei estai ir slovakai. Tiesa, kaimyninėje Latvijoje įprotis už prekes mokėti eurais susiformavo truputį greičiau nei mūsų šalyje“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, jau sausio 10 d. atsiskaitymai litais Lietuvos parduotuvėse tesudarė 26 proc. visų mokėjimų grynaisiais pinigais – triskart mažiau nei sausio 2 d. (84 proc.).

Klientus teko aptarnauti ilgiau

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės dviejų valiutų galiojimo periodu jokių problemų dėl atsiskaitymų litais ir eurais nepatyrė. Nesklandumų išvengta ir kavinių bei restoranų sektoriuje – vienintelė problema, pasak E. Šiškauskienės, buvo šiek tiek pailgėjęs grynaisiais atsiskaitančių klientų aptarnavimo laikas.

Prekybininkai taip pat patvirtino, jog pirkėjų aptarnavimas sausio pradžioje truko ilgiau nei įprasta.

„Paskaičiavome, kad pirmosiomis sausio dienomis vieno apsipirkimo laikas pailgėjo daugiau nei du kartus. Pirkėjai kruopščiai tikrino gaunamą grąžą, skaitė čekyje nurodytą informaciją, klausinėjo apie gaunamus pinigus. Pardavėjams irgi reikėjo laiko įprasti prie naujų monetų ir kupiūrų“, – sakė „RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė G. Bielskytė.

Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės R. Saulytės, prekybininkai iš anksto ruošėsi ilgesniam aptarnavimo laikui, todėl dviejų valiutų galiojimo periodu parduotuvėse vienu metu dirbo daugiau kasų nei įprasta: „Vis tik ilgiau prie kasų užtruko ne mūsų kasininkai, bet klientai, atsiskaitantys grynaisiais: jie ilgiau analizavo pirkinių čekius, ilgiau skaičiavo grąžą, užduodavo kasininkams papildomų klausimų“.

Nesusipratimų dėl grąžos būta tik sausio pradžioje

Prekybininkai neslepia, jog sausio pirmosiomis dienomis pasitaikė pavienių atvejų, kai teko pasinaudoti numatyta išimtimi dėl grąžos – pirkėjams už mažos vertės pirkinius atsiskaitant stambia litų kupiūra, ją išsmulkinti ir grąžą eurais atiduoti iš mažesnės kupiūros.

„Nesitikėjome, kad pirmosiomis sausio dienomis pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu dideliu mastu – daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų, neretais atvejais teperkant labai smulkias prekes, išdėliotas prie kasų“, – sakė R. Saulytė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad pirkėjų skundų dėl gaunamos grąžos litais daugiau būta tik sausio pirmosiomis dienomis. Iš gaunamų pranešimų apie galimus pažeidimus tik sausio 1-5 d. periodu vyravo skundai apie tai, kad prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo – 100, 200, 500 litų banknotais, atsisakoma nuo visos sumos grąžą atiduoti eurais.

„Gavę skundų, nedelsdami kreipėmės į didžiųjų prekybos tinklų vadovus, paprašėme paaiškinti tokių atvejų priežastis ir nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant pašalinti galimus pažeidimus. Vartotojų reakcija rodo, kad prekybininkai iškart reagavo į šiuos perspėjimus – nuo sausio 7 d. vartotojų pranešimų apie litais atiduodamą grąžą ženkliai sumažėjo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.

Litai toliau nemokamai keičiami į eurus

Nuo sausio 16 d. nustojus galioti litams kaip mokėjimo priemonei, grynaisiais laikomi litai ir toliau bus nemokamai keičiami bankuose, Lietuvos pašto skyriuose, kredito unijose, Lietuvos banke.

330 Lietuvos pašto skyrių ir 14 kredito unijų skyrių litai į eurus nemokamai keičiami iki kovo 1 d., 343 bankų padaliniuose – iki birželio 30 d. (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. 89 padaliniuose bus galima išsikeisti tik litų banknotus). Tuo tarpu 3 Lietuvos banko kasose litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima neribotą laiką.

Visos valiutos keitimo vietos ir jų darbo laikai nurodyti interneto svetainėje www.euras.lt. Išmaniųjų įrenginių naudotojai gali įsidiegti svetainėje esančias mobiliąsias aplikacijas, padėsiančias lengvai surasti artimiausias keitimo vietas. Nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais artimiausias keitimo vietas gali sužinoti paskambinę nemokama euro telefono linija 8 800 34528.

Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“.

„Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis. Žmonės dažnai atsineša stambias kupiūras litais ir perka menkavertę prekę, taip keisdami turimus litus į eurus“, – apie parduotuvių darbą per pirmas dienas įvedus eurą teigė „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Pasak jos, bendrovei teko pasinaudoti rezervinėmis eurų saugyklomis, atsivežti papildomų eurų į parduotuves.

Labdaros organizacijoms padedantys didieji Lietuvos prekybos tinklai pastebi, kad šiemet per žiemos šventes žmonės smulkius lietuviškus centus aukoja dosniau. Taip esą ne tik rodo gerumą, bet ir negaišta laiko juos keisdami į eurus.

Po žiemos švenčių ilgai vartojamus maisto produktus žmonės aukoja gana vangiai, bet  štai aukų dėžutės pilnos lietuviškų centų. Žmonės nenori jų laikyti piniginėse, kad nesimaišytų su euro centais ir verčiau paaukoja.

Didžiųjų prekybos tinklų darbuotojai sako, kad su įvairiomis labdaros organizacijomis bendradarbiauja ne pirmus metus. Priklausomai nuo akcijų trukmės smulkiais pinigais žmonės suaukoja net iki kelių šimtų tūkstančių litų, kuriais remiami vaikai, senukai ar neįgalūs žmonės.  Ir nors prieš šventes pirkėjai parduotuvėse esą visada dosnesni, keičiantis valiutoms lietuviški centai ypač gausiai keliauja į aukų dėžutes.

„Dar per Kalėdas mūsų visi šulinėliai pardėjo smarkiai pilnėti ir šiuo metu mes užsakinėjame papildomas inkasacijas, kad tuos šulinėlius ištuštinti ir kad žmonės galėtų ir toliau aukoti centus“, – kalbėjo  „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

„Tos mažytės dėžutės šalia mūsų kasų jos inkasuojamos dažnai kartą arba du kartus į savaitę, bet šiuo periodu vienareikšmiškai teko inkasuoti ir du kartus į dieną“, – teigė „Maximos“ prekybos tinklo atstovė spaudai Renata Saulytė.

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė  žmonių dosnumu džiaugiasi. Ji sako, kad štai tokioje baltų centų pilnoje aukų dėžutėje  yra maždaug 50–60 litų suma, ir tik penkių litų pakanka pamaitinti 3 dienos centrą lankančius vaikučius.

„Lietuvoje šiai dienai yra virš 20 tūkst. vaikų, kurie yra iš socialinės rizikos šeimų ir jiems kiekvieną dieną reikia pagalbos, o mūsų organizacija kuruoja 30 vaikų dienos centrų visoje Lietuvoje, kur tokie vaikai ateina“, – pasakojo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė    Rasa Dičpetrienė.

Duomenų už praėjusius metus statistikos departamentas dar neturi, tačiau 2013 metais Lietuvos gyventojai ir užsieniečiai iš viso yra paaukoję daugiau kaip 37 mln. litų. Didžiausia paramos dalis buvo skirta sportui remti, kiek mažiau – socialinei globai ir rūpybai.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įvedus eurą, didžiausiuose prekybos tinkluose grynųjų pinigų kol kas nepritrūko, o pirmą dieną - ketvirtadienį - visi tinklai dirbo be trikdžių, nors kai kurie jų - dar ne visu pajėgumu.

Bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų.

„Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo. (...) Viską reikėjo paaiškinti klientams, ypač senyvo amžiaus, kuriems pakankamai keblu duoti vieną valiutą, o gauti grąžą kita“, - LRT radijui penktadienį teigė R.Saulytė.

Pasak jos, kai kurie pirkėjai reikalavo grąžą atiduoti ne eurais, o litais.

R.Saulytė pabrėžė, kad eurų tinklas nepritūko: „Planavome gerokai iš anksto, susiskaičiavome pagal kiekvienos parduotuvės apyvartas, kiek mums prireiks eurų, ir jų atsargomis pasirūpinome“.

Tinklo atstovė taip pat pabrėžė, kad daugiau pirkėjų pirmąją euro įvedimo dieną atsiskaitė kortelėmis: „Taip išvengdami sumaišties ir palengvindami darbą prekybos centrui“.

Vieno didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė BNS tvirtino, jog pirmąją metų dieną dirbo visos prekybos tinklo parduotuvės, jos nepritrūko grynųjų eurų.

„Pirkėjai labai domėjosi atiduodama grąža, ilgiau nagrinėjo gautą eurų kiekį, taip pat detaliai nagrinėjosi pirkimo čekius. Eurų grąžai užtekome, tačiau nors pirmomis metų dienomis pirkėjų sulaukėme panašiai tiek pat, kaip ir praėjusiais metais, jie dažniau norėjo mokėti stambiomis litų kupiūromis“, - teigė G.Bielskytė.

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS sakė, kad sausio 1 dieną dirbo tik trys tinklo parduotuvės, grynųjų eurų jos nepritrūko.

„Vakar pas mus dirbo tik trys parduotuvės visoje Lietuvoje. Po vieną Vilniuje, Šiauliuose ir Raseiniuose. Jokių nesklandumų dėl euro nebuvo, nes mes buvome gerai pasiruošę. Atsargos eurų buvo pakankamos, net su kaupu“, - kalbėjo D.Ryliškis.

Jo teigimu, tinklas tikėjosi, kad bus pirkėjų, kurie naudos parduotuvę kaip valiutos keityklą, pirkdami nebrangias prekes ir atsiskaitydami didelėmis kupiūromis, tačiau pirkėjų srautai buvo labai nedideli.

„Pirmoji savaitė turėtų būti, kaip ir visos savaitės po Naujųjų metų, kai pirkėjų srautas yra štilinis“, - BNS sakė D.Ryliškis.