Pirmąjį vakarą elegantiškoje Palangos gintaro muziejaus erdvėje skambėjo aistra pulsuojanti „Tango Piazzolla“ programa su operos soliste Ieva Prudnikovaite ir ansambliu 4TANGO. Užburiantis vakaras paliko įspūdį ir Palangos miesto merui Š. Vaitkui. Miesto meras džiaugėsi, kad istorinėje Palangos vietoje vyksta aukščiausios kokybės renginiai.

Festivaliui prasidėjus, pajūryje susirinkusių klausytojų dar laukia romantiškas Donato Montvydo ir styginių kvarteto koncertas bei fortepijono virtuozo Petro Geniušo pasirodymas. Išskirtinėje Lietuvos vietoje vykstantis renginys pasižymi kruopščiai apgalvota aplinkos ir koncertų idėjos derme.

Šeštadienį festivalio scenoje vienas ryškiausių šalies dainininkų D. Montvydas klausytojus pasitiks su geriausiomis savo dainomis ir specialiai styginių kvartetui sukurtomis aranžuotėmis. Elegantiškoje Gintaro muziejaus rūmų aplinkoje jausmingus kūrinius dar labiau pagyvins fortepijono bei gitaros skambesys.

Sekmadienį į paskutinį festivalio vakarą susirinkę klausytojai išgirs vieno žinomiausių Lietuvos pianistų P. Geniušo atliekamą unikalią ir užburiančią muzikos programą. Fortepijono virtuozo talentas ir jaudinanti muzikinė ekspresija tikrai paliks neišdildomą įspūdį kiekvienam klausytojui – koncerte P. Geniušas atliks improvizacijas „Iš pasąmonės saugyklų“ bei žinomų kompozitorių kūrinius.

Jaunimas kurorte rinksis rugpjūčio 7-13 dienomis. Dalyvauti juose kviečiami visi norintys jaunuoliai – tiek vietos gyventojai, tiek ir miesto svečiai.

„Šiais renginiais siekiame ne tik reprezentuoti Palangos miestą ir jauniems žmonėms siūlomas veiklas, tačiau ir paminėti Tarptautinę jaunimo dieną, kurią švenčiame rugpjūčio 12 dieną. Juk tik vieną dieną švęsti Palangoje nėra teisingas pasirinkimas“, – sako Palangos miesto savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Laura Janušienė.

Renginių ciklu šiais metais tęsiama 14-29 metų jaunimui svarbių temų analizė bei diskusijos. Jaunimo savaitės šūkis – „Kas tu?“.

„Kiekviena Jaunimo savaitės diena yra skirta parodyti, kokie įvairūs esame. Džiaugiamės, kad prie Jaunimo savaitės renginių noriai prisijungia Visuomenės sveikatos biuro specialistai, Palangos sporto centro, Botanikos parko darbuotojai, ekstremalaus sporto varžybų „Karramba“ organizatoriai ir kiti. Visi drauge jaunuoliams galime pasiūlyti daugiau ir įvairesnių veiklų“, – teigė L. Janušienė.

Kiekviena Jaunimo savaitės diena yra skirta parodyti, kokie įvairūs esame.

Jaunimo savaitė startuoja sekmadienį jaunimo paplūdimio tinklinio ir krepšinio mėgėjų varžybomis.

Pirmadienį jaunuoliai kviečiami į jau trečią kartą vyksiantį patirtinį žygį „Tylom basom“.

„Žygio pradžioje dalyviai keliaus basomis, vėliau nutils ir nebekalbės, ir taip – visą kelią, kuris veda mišku, kopomis ir pajūriu. Grįžę dalyviai pasidalins savo potyriais ir atradimais“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro Atvirosios jaunimo erdvė „Be stogo“ jaunimo darbuotoja Asta Tiškutė.

Į renginius Palangoje atvyks jaunimas bei su juo dirbantys asmenys iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

Pirmą kartą jaunimo savaitės Palangoje metu vyks festivalis „Saulės jūra“. Jo metu veiks penkios skirtingos erdvės, siūlančios skirtingas veiklas bei patirtis.

Kitą šeštadienį jaunimą į Palangos paplūdimį sukvies ekstremalaus sporto varžybos „Karramba“. 

Intensyviai rengiasi

Patys azartiškiausieji „Stintų šventę“ pradės ankstyvą šeštadienio rytą su meškerėmis rankose – ant jūros tilto vyks tradicinės stintų meškeriojimo varžybos. Žvejai jau dabar buria komandas, ieško stintų gaudymo sėkmės paslapčių bei registruojasi į šias varžybas.

Darbų nestinga ir kitiems – virtuvės meistrams reikia rasti bei iki šventės spėti išbandyti originalius bei pačius skaniausius stintos paruošimo būdus, tautodailininkams – atrinkti gražiausius dirbinius, kurie bus pristatomi „Palangos stintos“ metu šurmuliuosiančioje mugėje, amatininkams – rasti pačius atraktyviausius būdus, kaip pristatyti savo amatą šventės svečiams.

Neabejojame, kad pastangos, kurias deda būsimieji šventės dalyviai, su kaupu pateisins į šventę atvyksiančių svečių lūkesius.

„Pasirengimas artėjančiai „Palangos stintai“ vyksta visu pajėgumu. Neabejojame, kad pastangos, kurias deda būsimieji šventės dalyviai, su kaupu pateisins į šventę atvyksiančių svečių lūkesius. Visos Lietuvos gyventojų pamėgtoje „Stintų šventėje“ bus tiktai smagu ir įdomu“, – kalbėjo šventės „Palangos stinta“ organizatorius, Stintų ordino kancleris Nerijus Stasiulis.

Kvepės stinta

Visą šventinį savaitgalį J. Basanavičiaus gatvėje sklandys stintos aromatas. Čia bus galima įsigyti šviežios žuvies tiesiai iš žvejų, o taip pat pasimėgauti jau paruošta stinta.

Pasak šventės organizatorių, virtuvės meistrai kasmet nustebina vis naujais ir labai įdomiais stintos paruošimo būdais, tačiau populiariausių patiekalų trejetukas nesikeičia jau beveik dvidešimt metų. „Topų topas be konkurencijos yra miltuose pavoliota kepta stinta. Antroje vietoje pagal populiarumą kasmet būna marinuota stinta stiklainėliuose, kurią galima ne tik skanauti, bet ir kaip suvenyrą parvežti lauktuvių namuose likusiems artimiesiems ar bičiuliams. Populiariausių patiekalų trejetuką užbaigia rūkyta stinta, o nuo jos nedaug atsilieka žuvienė, kuri, tiesa, verdama ne tik iš stintos, bet ir būna pagardinama kitokia žuvimi“, – kalbėjo N. Stasiulis. Beje, šventės „Palangos stinta“ metu, be kitos, bus pristatoma ir čempioniška „Stintų ordino“ žuvienė, kurios paragauti tiesiog būtina.

Žuvies grilio čempionatas

Geriausių receptų bei skaniausių prieskonių jau ieško ne tik Palangos kavinių bei restoranų virtuvių meistrai – įtemptas pasirengimas artėjančiai šventei „Palangos stinta“ vyksta ir kituose šalies miestuose, kadangi, be kitų renginių, „Palangos stintos“ metu vyks ir Lietuvos žuvies grilio čempionatas.

Geriausi grilio meistrai demonstruos savo išmonę, kurdami išskirtinius ir originalius patiekalus, iš kurių nors vienas būtinai turi būti pagamintas iš stintos.

Gausu atrakcijų

Kai kurios rungtys jau tapo išskirtine tradicija ir yra neišvengiamos – be jų šventės nebeįsivaizduoja daugelis „Palangos stintos“ svečių. Tai – inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos.

Skaniai pavalgius, galima ir pasilinksminti, tad „Palangos stintos“ svečių lauks gausybė atrakcijų ir įdomių rungčių. Neabejojama, kad didelio smalsuolių dėmesio sulauks šeštadienį vyksiančios garsiosios Ruonių maudynės prie jūros tilto. „Įvairių žaidimų ir pramogų nemažai bus Vaikų kieme bei Amatų kieme, bet žvejiškos atrakcijos šventėje „Palangos stinta“ kasmet išlieka pačios populiariausios. Kai kurios rungtys jau tapo išskirtine tradicija ir yra neišvengiamos – be jų šventės nebeįsivaizduoja daugelis „Palangos stintos“ svečių. Tai – inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos“, – sakė N. Stasiulis.

Pasak šventės organizatoriaus, šiemetinė „Palangos stinta“ bus gausesnė įvykių. Be jau įprastos tautodailininkų bei kulinarinio paveldo atstovų mugės, šiemet šventės svečius kvies ir amatininkų kiemai, kuriuose bus akcentuojami ne tik „Palangos stintos“ dalyviams, bet ir visai Lietuvai svarbūs įvykiai. Pavyzdžiui, be kitų kiemų, „pasižmonėti“ kvies ir centrinėje miesto aikštėje įsikūręs Regionų amatų kiemas, kuriame bus pristatoma programa, skirta Sūduvos prijungimo prie Lietuvos 600 metų ir karaimų atvykimo į Lietuvą 625 metų sukaktims. Lietuvos regionų amatininkai čia gyvai demonstruos savo amatus.

Daugiau pramogų numatoma ir mažiesiems šventės dalyviams – jų lauks Kurhauzo aikštėje įsikūręs Vaikų kiemas, viliosiantis smagiomis atrakcijomis.

„Stipriname ryšius ir su kituose miestuose rengiamų panašios tematikos švenčių organizatoriais, tad svečių lauks ir J. Basanavičiaus g. bei Birutės al. sankirtoje įsikūręs Rusnės kiemas. Kaip žinia, Šilutės kraštas garsėja savo šventėmis, kurių neatsiejama dalis yra teisinga žuvienė ir žvejų dainos, tad Rusnės festivalio organizatoriai pristatys savo kulinarinius ir meninius sugebėjimus verdant gardžią žuvienę bei Šilutės krašto žvejų tradicijas“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Dėmesys „Palangos stintos“ metu bus skiriamas ir šalies regionų išskirtinumams. Neabejojama, kad didelio šventės svečių dėmesio sulauks Žemaitiško kastinio kiemas, įsikūręs J. Basanavičiaus gatvėje. Būtent čia bus pristatomas žemaičių kulinarinio paveldo pasididžiavimas – kastinys, kurio visi norintieji galės ne tik paragauti, bet ir išmokti pasigaminti – gaminimo paslaptis atskleis geriausi šio patiekalo gaminimo meistrai.

Skambės muzika

Kokia gi šventė be geros muzikos? Jos, kaip ir kasmet, „Palangos stintoje“ ne tik nestigs, bet ir bus gerokai daugiau, nei įprastai. „Iki šiol buvo įprasta, kad smagi muzika J. Basanavičiaus gatvėje bei Jūratės ir Kastyčio skvere skambėdavo pagrindinę Stintų šventės dieną – šeštadienį, tačiau šiemet, atsižvelgdami į šventės dalyvių bei svečių pageidavimus, koncertinę „Palangos stintos“ dalį gerokai išplėtėme – linksmos melodijos skambės visos šventės „Palangos stinta“ metu, tai yra, nuo penktadienio iki sekmadienio. Pradedame naują tradiciją – pirmąją Stintų šventės dieną, vasario 11 d., penktadienį, Jūratės ir Kastyčio skvero sceną norime atiduoti jauniesiems Palangos talentams“, – kalbėjo N. Stasiulis.

Pirmasis šios tradicijos kūrėjas bus jaunasis palangiškis Kristupas Kerulis, kuris pristatys savo „didžėjinę“ „programą“, vėliau muzikinę programą atliks grupė „Kabinetas 303“ .

Pagrindinę šventės dieną – šeštadienį – į žvejišką koncertą „Nei žvyno, nei uodegos“ pakvies Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“, šokių grupė „Banguolis“, folkloro ansamblis „Mėguva“, Kristupas Kerulis, dainų autorė ir atlikėja gintė iš Palangos, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė.

Sekmadienio, vasario 13 dienos, koncertas taps savotiška įžanga į artėjančią šv. Valentino dieną – Romas Dambrauskas ir Deivydas Bastys pakvies į šventinį koncertą „Myliu“.

Žvejiškas festivalis „Palangos stinta 2022“

Vasario 11–13 d.

Žemaitiški žvejiški monai;

Koncertinė programa / Jūratės ir Kastyčio skveras;

Vasario 11 d.

15–18 val. Muzikinė programa, atliekama Kristupo Kerulio ir grupės „Kabinetas 303“.

Vasario 12 d.

8–12 val. Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto;

11 val. „Didžiosios Stintos“ sutiktuvės Vytauto ir Jūratės gatvių sankryžoje;

12 val. „Palangos Stinta 2022“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų Ordino“ riterių inauguracija;

12.30 val. Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai;

12.45 val. Lietuvos žuvies grilio čempionato atidarymas;

13–18 val. šventinis koncertas „Nei žvyno, nei uodegos“. Koncertuos Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“, šokių grupė „Banguolis“, folkloro ansamblis „Mėguva“, Kristupas Kerulis, dainų autorė ir atlikėja Gintė iš Palangos, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė;

14 val. žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia Jūros tilto;

14.30 val. Lietuvos žuvies grilio čempionato dalyvių apdovanojimai;

17 val. „Didžiosios Stintos“ palydos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Jūros tilto;

18 val. „Didžiosios Stintos“ sudeginimas paplūdimyje prie Jūros tilto.

Vasario 13 d.

13–16 val. šventinis koncertas „Myliu“, skirtas Meilės dienai. Koncertuos Romas Dambrauskas ir Deivydas Bastys.

Mugės ir kiemai

Žuvies mugė J. Basanavičiaus gatvėje

Pajūrio žvejai ir restoranai bei kavinės pateiks šviežios, agurkais kvepiančios, iškeptos, išrūkytos, vytintos stintos, gardžios žuvienės ir kitų žuvų skaniausius patiekalus.

Tautodailės mugė Vytauto gatvėje

Geriausi Lietuvos tautodailininkų, tautinio ir kulinarinio paveldo mugė. Čia rasite gintarinių, metalinių, molinių, medinių, megztų, meduolinių ir kitokių stintų bei geriausius Lietuvos Tautodailės dirbinius ir kulinarinio paveldo gardumynus.

Regionų amatų kiemas Centrinėje aikštėje

Programa skirta Sūduvos prijungimo prie Lietuvos 600 metų ir Karaimų atvykimo į Lietuvą 625 metų sukaktims. Bus pristatomas Karaimų kulinarinis ir kultūrinis paveldas. Vyks interaktyvūs Lietuvos regionų amatų demonstravimai, edukaciniai užsiėmimai, įvairios varžytuvės bei viktorinos.

Žemaitiško kastinio kiemas J. Basanavičiaus g. 44

Unikalaus žemaitiško kastinio bei jo gaminimo subtilybių pristatymas.

Vaikų kiemas Kurhauzo aikštėje

Speciali muzikinė, edukacinė, interaktyvi programa vaikams, senoviniai tautiniai žaidimai, linksmi personažai.

Rusnės kiemas J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžoje

Pristatomas Rusnės festivalis bei teisinga žuvienė ir žvejybos dainos.

Renginį remia Palangos miesto savivaldybė.

Renginys – viešas ir nemokamas. Bus fotografuojama bei filmuojama. Atvaizdai bus naudojami šventės viešinimo informacijoje

Dėmesio! Dėl epidemiologinės situacijos šalyje ir jos reglamentavimo taisyklių galimi programos pasikeitimai.

Prieš šimtą metų Palanga Tarptautinio arbitražo sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Tiesa, dviejų valstybių ginčai dėl to, kam – Lietuvai ar Latvijai – turi priklausyti Palanga, prasidėję 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, truko beveik trejus metus. Kad jie neperaugtų į konfliktą, tarpvalstybiniam sienų ginčui tarp Lietuvos ir Latvijos spręsti 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai, kurią sudarė 4 nariai (po du iš abiejų valstybių) ir pirmininkas, kuris turėjo būti Didžiosios Britanijos atstovas. Abiejų valstybių sutikimu komisijos pirmininku patvirtintas britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas. Būtent jo sprendimas lėmė, kad Palanga buvo grąžinta Lietuvai.

Susitarimo aktas buvo pasirašytas 1921 metų kovo 30 d., ir jau kitą dieną, kovo 31 d., Lietuvos kariuomenė kartu su žymiausiais šalies politikais, inteligentijos atstovais, bendruomenės nariais iškilmingai įžengė į Palangą. Čia ties dabartinių Kretingos ir Vytauto gatvių sankirtoje specialiai šiai progai įrengtais miesto vartais žygio dalyvius labai džiugiai pasitiko Palangos seniūnas bei gausiai susirinkusi miesto bendruomenė.

Šis istorinis žygis bus atkartotas ir šį šeštadienį, liepos 3 d. Teatralizuotas istorinis žygis, prie kurio prisijungti gali visi norintys, 13 val. pajudės nuo Kretingos g. pradžios (iš Kretingos pusės) ir eis iki Vytauto ir Kretingos gatvių sankirtos, kur ties įrengtais istoriniais miesto vartais eisenos dalyvius pasitiks LR Prezidentas Gitanas Nausėda ir kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

Tuomet eisenos dalyviai, atkartodami prieš šimtą metų vykusius įvykius, patrauks į Birutės parką, kur Birutės kalno papėdėje, tiksliai toje pačioje vietoje, kur iškilmės vyko prieš šimtą metų, vyks Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui skirtas teatralizuotas renginys, atkartojantis anuometinius įvykius.

Siekiant išskirtinai pagerbti Lietuvai palankų sprendimą iškovojusią Derybinę grupę dėl Palangos grąžinimo Lietuvai bei Tarptautinės arbitražo komisijos pirmininką Dž. J. Simpsoną, šiais metais kurorte buvo ne tik atnaujinta J. Simpsono vardu pavadinta gatvė, bet ir J. Simpsono bei Meilės al. sankirtoje pastatyta skulptūra, skirta Derybinei grupei bei Dž. J. Simpsonui atminti. Šios skulptūros atidarymo renginys vyks šeštadienį 15 val.

Sekmadienį, liepos 4 d., Šimtmetis bus paminėtas Palangos koncertų salėje – 19 val. čia prasidės šventinis koncertas, kurio metu itin didelis dėmesys bus skiriamas Palangos dabarčiai ir praeičiai. Pasitelkiant senosios bei dabartinės Palangos nuotraukas, bus atgaivinami istoriniai prisiminimai, žiūrovams bus priminta, kaip Palanga atrodė prieš šimtą metų, ir koks kurortas yra šiandien.

Koncerte dalyvaus išskirtinai Palangos ir Klaipėdos krašto atlikėjai, tarp kurių – Jurga Šeduikytė, Tadas Girininkas, Loreta Sungailienė, jaunasis talentas Kristupas Kerulis ir kiti, bus svečių ir iš Latvijos. Koncertas unikalus ir tuo, kad jo programą akomponuos Palangos orkestras, tačiau ne scenoje, o iš skirtingų žinomiausių kurorto vietų.

Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui skirtas šventinis koncertas bus filmuojamas ir kiek vėliau transliuojamas per LRT.

Koncertas yra nemokamas, Galimybių pasas nėra būtinas, tačiau bus vykdoma registracija, todėl į renginį kviečiame atvykti anksčiau 17.30 val. Arba prašome iki liepos 1 d. el. p. kultura@palanga.lt atsiųsti norinčių dalyvauti koncerte sąrašą, nurodant vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis – tel. nr. arba el. pašto adresą. Vaikams iki 16 metų registracija nėra būtina.

Visas tas kinas

Kaip ir pernai, bendradarbiaujant su Vilniaus centre įsikūrusiu lynčišku kino teatru „Kino Deli“ ir nuo 2016-ųjų vykstančiu „European Film Challenge“, parengtas dvylikos kino juostų ciklas – „EFC Vasaros Kino Delikatesai“, kuriais „Oldman parko“ lankytojai galės mėgautis kiekvieną vasaros trečiadienį ir sekmadienį.

Pirmajame seanse liepos 1 d. – pirmoji „Emmy“ apdovanotų režisierių Waados al-Kateab ir Edwardo Watts dokumentinė juosta „Mano dukrai Samai“. Filme pasakojama Waados al-Kateab penkerių metų gyvenimo istorija sukilimo niokojamame Alepe, Sirijoje, kur ji, aplink ją siaučiant katastrofiškam konfliktui, įsimyli, susituokia ir pagimdo Samą. Moters kamera fiksuoja neįtikėtinas netekties, juoko ir išgyvenimo istorijas, kol galiausiai Waadai tenka stoti į akistatą su sunkiu pasirinkimu – pabėgti iš miesto tam, kad apsaugotų dukters gyvybę, ar likti.

Filmas specialios peržiūros metu buvo pristatytas Kanų kino festivalyje, kur buvo apdovanotas „Prix L’Œil d’Or“ prizu už geriausią 2019 metų dokumentinę juostą.

Liepos 7 d. prasidės jau tradicija pajūryje tampanti „Scanoramos vasara“ – kiekvieną antradienį Europos šalių kino forumas „Scanorama“ „Oldman Parko“ kino gurmanams pristatys aštuonias puikias kino juostas, pelniusias iškiliausių kino festivalių apdovanojimus: „Sonja. Baltoji gulbė“ (2019), „Pieno karas“ (2019), „Pašėlusios gastrolės“ (2018), „Kvadratas“ (2017), „Vasara, 1993-ieji (2017), „Ateitis“ (2016), „Kariaujanti moteris“ (2018) bei filmą „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014), kuriuo ir startuos europietiško kino istorijų vakarai.

Pirmąjį savaitgalį vainikuos – Giedrė

Savaitgalio koncertų maratoną penktadienį, liepos 3 d., pradės beveik palangiškis Kristijonas Ribaitis, kurio muzika sklando kažkur tarp indie, elektronikos ir žiupsnelio dainuojamosios poezijos. Atlikėjo bagaže – albumas „Vakar Buvo Rytoj“, EP „Penki“, EP „Preliudas“, bei dabar įrašinėjamas antrasis albumas, kurio keletas dainų suskambės ir šiame koncerte.

Šeštadienio scenoje - indie/rock grupė „Arbata“, birželio pradžioje atšventusi 19-ąjį gimtadienį. Nuolat eksperimentuojantis kolektyvas ir šį kartą žada nustebinti savo nauju skambesiu, nors nebus pamirštos ir senos grupės dainos, kurias grupės vokalistas Andrius Zalieska - Zala, kaip visada subtiliai improvizuojat, pagardins eilėraščiais.

Pirmąjį muzikinį savaitgalį užbaigs nuo 1995-ųjų muzikos pasaulyje spindinti Giedrė. Profesionalumas, ypatingas balso tembras, improvizacija, mokėjimas pajusti kiekvieną kūrinį savaip – būtent tai žavi atlikėjos gerbėjus.

Karjerą Giedrė pradėjo su grupėmis „Summerland“, „Dogbones“, o kartu su grupėmis „Empti“, „Jazz Miniatures“ ir „Pieno lazeriai“ laimėjo nemažai apdovanojimų, išleido penkis albumus. Šiuo metu Giedrė tęsia savo kaip solistės kelią ir kilnoja stogus lengva pop elektronika. Naujausias projektas – antrasis solinis albumas „Nuolat pildoma“. Projektas išskirtinis, nes albumas vis papildomas naujais kūriniais skaitmeninėje erdvėje, naujausias jų eteryje pasirodys kaip tik liepos 1 d.

Muzikinių atradimų ir susitikimų su jau gerai pažįstamais muzikos kūrėjais Oldman Parke netrūks visą vasarą, čia svečiuosis: Antikvariniai Kašpirovskio Dantys, Colours of Bubbles, Planeta Polar, Ministry of Echology, Jurga, Pilnatys, Sirupas, Trimbao, Eglė Ancevičiūtė, Markas Palubenka ir Kristupas Kmitas – Apola, Graži ir ta galinga, Reinis Jaunais, Baltic Balkan ir kiti.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad šis sprendimas suderintas su kultūros sektoriumi, atsižvelgiant į kultūros atstovų kreipimąsi. Pasak ministro, leidimas organizuoti daugiatūkstantinius renginius sudarytų riziką prasidėti naujam koronaviruso protrūkiui.

Savo ruožtu Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad komitetas, atsižvelgdamas į palankią epidemiologinę situaciją  galėtų teikti pasiūlymus ankstinti datas, kuriomis numatytas renginiuose dalyvaujančių žmonių skaičiaus didinimas. Pasak valdančiųjų lyderio, toks sprendimas tenkintų ir kultūros atstovus.

M. Kvietkauskas: su kultūros bendruomene žiūrovų skaičius buvo suderintas

„Šie skaičiai buvo nuosekliai derinami su kultūros sektoriumi ir buvo kultūros sektoriaus atstovų kreipimasis. Pagal tą kreipimąsi dėl lauko renginių dalyvių skaičiaus toks Vyriausybės nutarimas ir buvo priimtas, ir kultūros įstaigos pačios įsivertina galimybę, kiek žmonių, kokiais skaičiais jie gali užtikrinti saugumą renginyje“, – Kultūros komiteto posėdyje sprendimą paaiškino M. Kvietkauskas.

Ministro teigimu, erdvės, kuriose vyksta kultūros renginiai, yra aiškios ir ribotos. Pasak M. Kvietkausko, leidus daugiatūkstantinius renginius, yra labai didelė tikimybė, kad virusas vėl pradėtų sklisti.

„Mes, aišku, galime galvoti (apie leidimą rengti) daugiatūkstantinius renginius, bet kas atsakys už jų padarinius. Mes puikiai žinome, kad virusas gali sklisti be galo greitai. (...) Mes turime žiūrėti labai atsakingai į visus tuos siūlymus“, – teigė ministras.

„Pažvelkite į pasaulio situaciją, greta esančių valstybių situaciją, kur tokių renginių organizavimas apskritai neleidžiamas. Lietuva yra viena iš pirmųjų, kuri leidžia sau tokią galimybę, atsižvelgdama į didžiules rizikas jau pradėti tokius renginius“, – taip pat akcentavo jis.

M. Kvietkauskas akcentuoja, kad pagrindinė problema, kad kultūros renginių metu žmonės ilgą laiką būna toje pačioje erdvėje, todėl, pasak jo, tikimybė užsikrėsti žymiai padidėja.

„O kultūros renginiuose žmonės yra ilgą laiką vienoje erdvėje, tai yra ilgas kontaktas. Dėl to Sveikatos apsaugos ministerija nuolat argumentuoja, kad iš tikrųjų saugos taisyklių čia reikia laikytis atidžiai, nes čia gali būti užsikrėtimo židinys. Ir dėl to aš tikrai noriu būti tas, kuris pasakys, kad rizikų nebėra, man atrodo tai būtų labai neatsakinga“, – savo poziciją išsakė ministras.

Visgi konservatorių atstovas V. Kernagis Kultūros komiteto posėdyje kaip kontrargumentą į ministro teiginius pateikė Palangos pavyzdį. Anot politiko, Palangos paplūdimyje vasarą ilsėsis tūkstančiai žmonių.

„Paimkime pavyzdį Palangos paplūdimio, kuris bus tūkstančiais žmonių nusėtas. Ar ten irgi bus tik po 300 žmonių pasinaudojimas jūra, juk taip nebus“, – atkreipė dėmesį V. Kernagis.

„Sakyti, kad 400 žmonių ar 500 žmonių vienoje vietoje su kaukėmis, su tam tikru atstumu, kurį organizatoriai užtikrina, kažkokius židinius įžiebs labiau, negu, pavyzdžiui, Palangos paplūdimys, aš drįsčiau abejoti“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis: galima siūlyti akstinti terminus, numatančius didinti žiūrovų skaičių

Savo ruožtu Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis akcentavo, kad sprendimus dėl renginiuose dalyvaujančių žiūrovų skaičiaus turėtų priimti Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į specialistų rekomendacijas.

Visgi R. Karbauskis teigia, kad Kultūros komitetas, atsižvelgdamas į epidemiologinę situaciją šalyje, galėtų teikti pasiūlymus ankstinti datas, kuriomis numatytas renginiuose dalyvaujančių žmonių skaičiaus didinimas. Pasak politiko, toks sprendimas tenkintų ir kultūros atstovus.

„Mes, kaip komitetas, ir Kultūros ministerija galime kalbėti apie terminus, kada tas planas įgyvendinamas, jeigu situacija yra 2-3 užsikrėtę per dieną, tai galbūt galima terminų klausimą truputį perkelti ir leisti, pavyzdžiui, liepos mėnesį anksčiau šiek tiek, savaitę ar kažkiek pradėti renginius su didesniu skaičiumi žmonių, jeigu situacija iki to laiko neblogėja, o dar tik gerėja“, – teigė R. Karbauskis.

„Šioje situacijoje manau, kad tai tenkintų ir kultūros visuomenę, ir tų renginių organizatorius, kad mes į tai žiūrėsime pagal natūralią situaciją“, – akcentavo jis.

Vyriausybės sprendimu nuo birželio 1 dienos Lietuvoje gali vykti iki 100 žmonių pritraukiantys renginiai uždarose erdvėse ir iki 300 – atvirose, laipsniškai, kas dvi savaites, didinant leidžiamą renginių dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičių. Į jį neįskaičiuojami atlikėjai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas.

Nustatyta, kad atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 m, o uždarose – mažiausiai 2 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Uždaras erdves, skirtas dalyviams (žiūrovams), leidžiama užpildyti ne daugiau nei 30 procentų.

Draudimai – tik vienai sričiai?

Švelnėjant karantino sąlygoms, daugelyje gyvenimo sferų bandoma grįžti į iki karantino buvusį ritmą, tačiau bent jau kol kas tokia prabanga gali džiaugtis ne visi.

Neslepiama, kad šiuo metu komercinių, populiariosios kultūros renginių rinkoje vyrauja gana pesimistiški vasaros scenarijai, šios srities verslininkai gyvena nežinioje.

Renginius organizuojančios bendrovės "Gera Nuotaika" vadovas Jevgenijus Sokolovas apgailestavo, kad komercinių renginių organizatoriai ne tik negauna apčiuopiamos valstybės pagalbos, bet bent jau kol kas yra suvaržyti griežčiausių apribojimų.

Juk 900 žmonių Vasaros estradoje – nieko baisaus, o 900 žmonių Parodų rūmų kiemelyje – lyg silkės statinėje.

Šios srities verslininkus glumina ir įžvelgiami dvejopi standartai.

"Dabar kalbama apie tai, kad, įsibėgėjus vasarai, galėtų vykti tik renginiai, suburiantys ne daugiau nei 900 žmonių. Tačiau yra kai kurių sričių, kur žmonės būriuojasi, o tai nedraudžiama. Pavyzdžiui, netoli Klaipėdos esantis turgus  kiekvieną savaitgalį sulaukia ypač daug žmonių. Ką jau ir kalbėti apie bažnyčias, kurios pritraukia nemažai į rizikos grupes dėl amžiaus patenkančių žmonių. Parduotuvės kasdien vis pilnesnės žmonių, o kiek dėmesio sulaukia lauko kavinės. Vieninteliai realūs vis dar galiojantys apribojimai, kurie, panašu, tęsis ilgokai, – renginiams", – dėstė pašnekovas.

Renginių organizatoriai teigia sunkiai suprantantys ir tai, kodėl nustatomas tiesiog maksimalus renginyje galinčių dalyvauti žmonių skaičius bendrai, o ne konkrečiai erdvei.

"Juk 900 žmonių Vasaros estradoje – nieko baisaus, o 900 žmonių Parodų rūmų kiemelyje – lyg silkės statinėje", – skirtumus akcentavo J.Sokolovas.

Kai kurios kitos Europos Sąjungos šalys, kuriose epidemiologinė situacija dar įtemptesnė nei Lietuvoje, kur kas lanksčiau žiūri į atvirose erdvėse vykstančius renginius, užtikrinant būtinas saugaus elgesio taisykles.

Verslininkai – nežinioje

Akcentuojama, kad renginių organizatoriai galėtų suplanuoti tokius renginius, kuriuose būtų galima išlaikyti ir saugų atstumą, ir kitas būtinas priemones, užkertančias kelią virusui plisti.

"Ir patys žmonės per karantiną tapo sąmoningesni. Parduotuvėje laikosi saugaus atstumo, paiso nurodymų", – sakė įmonės vadovas.

Piktinamasi ir tuo, kad spręsti dėl ribojimų per masinius renginius šalies valdžia neskubėjo, o šios srities verslininkams svarbi kiekviena diena.

"Neskubama pasakyti, kada ir kas bus leidžiama. Koncertui surengti dienos nepakanka, o kol tiksliai nežinome, nuo kada ir kokie ribojimai galios, negalime nė iš anksto imtis organizavimo darbų", – kalbėjo J.Sokolovas.

Bendrovės vadovas neslėpė nusivylimo ir tuo, kad verslą gelbėti žadanti valdžia jokios apčiuopiamos pagalbos ne valstybinio sektoriaus kultūros atstovams neteikia, o dėl griežtų apribojimų smarkiai sumenko renginius remti norinčiųjų gretos, didesnėse salėse organizuoti renginius tapo nuostolinga.

Koncerte – mažiau nei parduotuvėje

Tai, kad renginių, o ypač vykstančių uždarose erdvėse, organizatoriai yra patekę į nepavydėtiną situaciją, patvirtino ir bendrovės "Infrastruktūra LT" vadovas Paulius Baltrėnas.

"Leidžiami lankytojų skaičiai yra labai maži. Didžioji dalis organizatorių tikisi kur kas didesnių. Tikėtina, kad vasarą nieko nebus įmanoma padaryti", – situaciją apibendrino "Švyturio" areną, Palangos koncertų salę, kai kuriuos baseinus, kitus objektus valdančios įmonių grupės vadovas.

Pavyzdžiui, jeigu būtų nuspręsta Palangos koncertų salėje, kurioje numatyta apie 2,2 tūkst. sėdimų vietų, surengti koncertą, galiojant 250 klausytojų ribojimui, žmones vieną nuo kito skirtų dešimtys laisvų vietų.

Salė būtų beveik tuščia, tad sukurti jaukią, renginio sėkmei būtiną atmosferą – labai sunku.

Pašnekovas patikino, kad renginių organizatoriai neragina atsisakyti visų būtinųjų apsaugos priemonių ir į virusą numoti ranka.

"Manome, kad lankytojų skaičius turėtų būti nustatomas pagal salės dydį", – esminį ribojimų kriterijų įvardijo P.Baltrėnas.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad šiuolaikinės salės yra modernios, todėl renginių organizatoriams nekiltų sunkumų užtikrinti aukšto lygio patalpų vėdinimą, žmonių, jų srautų kontrolę, taip pat paisyti kitų būtinų saugumo priemonių.

Dabar galiojantys ribojimai kai kuriose koncertų salėse leis mažesnį lankytojų skaičių, nei apsilanko parduotuvėje ar kavinėje.

Numatė reikalavimus renginiams

Praėjusią savaitę Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, priėmė sprendimą pratęsti karantiną. Naujausiame sprendime kalbama ir apie renginius.

Bent jau kol kas numatomi kur kas griežtesni renginių žiūrovų ribojimai, nei tikėjosi organizatoriai.

Skelbiama, kad birželio 1–15 d. kultūros, pramogų, sporto ar kiti renginiai vis dar galės būti organizuojami ir vykdomi tik atvirose erdvėse, kai renginio metu neišlipama iš automobilio arba kai renginyje dalyvauja iki 300 žiūrovų.

Renginiuose uždarose erdvėse leidžiama dalyvauti iki 100 žiūrovų, kai tarp jų užtikrinamas 2 metrų atstumas, o erdvė užpildoma ne daugiau kaip 30 proc.

Nuo birželio 16 d. kultūros, pramogų, sporto ar kituose renginiuose uždarose erdvėse galės dalyvauti iki 500 žiūrovų, o uždarose erdvėse iki 150 žiūrovų, jei bus laikomasi visų apsaugos priemonių.

Vasarą skambės muzika?

Vis dėlto, nepaisant komplikuotos komercinių renginių organizatorių padėties, uostamiestyje pamažu atsiranda bandančiųjų miestiečiams padovanoti vasariško muzikinio skambesio.

"Pateikėme Klaipėdos savivaldybei prašymą leisti Šiaurės rage įrengti sceną, kur galėtų vykti lauko renginiai, sukviesiantys valstybės leidžiamą lankytojų skaičių", – apibendrino įmonės "Gera Nuotaika" vadovas J.Sokolovas.

Planuojama, kad šia erdve nemokamai galėtų pasinaudoti ir kitos Klaipėdoje renginius organizuojančios įstaigos.

Šioje erdvėje vasaros mėnesiais galėtų koncertuoti Lietuvos muzikos žvaigždės, dėl pasirodymo deramasi su mūsų šalies atstovais "Eurovizijoje" grupe "The Roop".

"Manome, kad tai būtų daugiau idėjinis projektas. Nors šiuo metu renginių nėra ypač daug, tačiau visa jų koncentracija – Vilniuje, klaipėdiečiams niekas nekoncertuoja", – sakė pašnekovas.

Jau kvepia stintomis

Penktadienį jau nuo ryto Vytauto gatvėje išsirikiavo tautodailininkai bei kulinarinio paveldo meistrai – šurmuliuoja Tautodailės metams skirtas kermošius. O paganyti akis išties yra kur – geriausi Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos tautodailininkai, tautinio ir kulinarinio paveldo atstovai čia siūlo savo gaminius. Kermošiuje galima įsigyti originalių gintaro, odos, molio, medžio ir kitokių dirbinių, įvairiausių rankdarbių, papuošalų. Palangiškiai ir kurorto svečiai  taip pat kviečiami paskanauti pyragų, meduolių, kaimiško kumpio ar žvėrienos, giros, kitokio kulinarinio paveldo, ir, be abejo, žuvies.

Organizatorių nuotr.

J. Basanavičiaus gatvėje jau pakvipo ir stintomis – dalis kurorto viešbučių ir restoranų atstovų jau kviečia paragauti tiesiog lauke iškeptos šios agurkais kvepiančios žuvies ar stintienės. Nosį jau kutena ir gatvėje rūkomos žuvies kvapai. Šventei įsibėgėjant stintų J. Basanavičiaus gatvėje randasi vis daugiau.

Susirungs ir žvejai

Tačiau didžiausios Stintų šventės linksmybės neabejotinai prasidės rytoj, šeštadienį. Nuo pat ryto jūros tiltą apgus žvejai – čia vyks tradicinės Stintų meškeriojimo varžybos. Tai – tradicinė smagi atrakcija, nekantriai laukiama visų žvejų-mėgėjų. Savo jėgas meškeriojimo varžybose šventės „Palangos stinta“ metu šiemet išbandys daugiau nei trisdešimt komandų, kurių kiekvieną sudaro du nariai. Populiarumo nestokojančioms varžyboms ypatingo pasirengimo bei specifinių žinių nereikia – norint pagauti stintą, svarbiausia kuo toliau užmesti meškerę. Sėkmę prisijaukinti padeda ir tinkamai parinktas masalas.

Organizatorių nuotr.

J. Basanavičiaus gatvė virs bene didžiausiu stintų restoranu po atviru dangumi – čia bus kepama, verdama, rūkoma ar kitais būdais gaminama stinta, norintieji galės įsigyti ir šviežios, žvejų ką tik sugautos stintos. Kurorto verslininkai pasirengę padaryti viską, kad atvykusieji į šventę liktų maloniai nustebinti ne tik stintų paruošimo būdų įvairove, bet ir netradiciniu kulinarų požiūriu į šią agurkais kvepiančią žuvį.

Praalkusiems nosį kutens ne tik ruošiamos stintos, bet ir kitokios žuvies kvapai – Jūratės ir Kastyčio skvere savo išmonę demonstruos Lietuvos žuvies grilio čempionato dalyviai.

Amatų kiemas

O skaniai prisivalgius, pramogautojai bus kviečiami pasinerti į jau tradicija tapusias žvejiškas linksmybes. Visų norinčiųjų išmėginti savo jėgas lauks linksmos žvejiškos rungtys – inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitose. Norintieji pamiklinti kojas taip pat neliks nusivylę – J. Basanavičiaus gatvėje skambės smagi muzika, tad šokėjų kojos pačios kilnosis šokiui.

Organizatorių nuotr.

Pasivaikščioti po Palangos centrą vilios ne tik spalvingasis kermošius, bet ir Centrinėje miesto aikštėje įsikursiantis Amatų kiemas – čia bus galima išvysti senuosius lietuvių amatus, pirmą kartą Palangoje bus pristatomas ir tautinių juostų ir austų rankšluosčių rekordas – Darbėnuose gyvenančių tekstilininkų bei kolekcininkų Daivos ir Arūno Dudėnų austų juostų bei rankšluosčių paroda.

Didžioji sėkmės stinta

Nepriklausomybės aikštę (Muzikinio fontano vietoje) šeštadienį papuoš ir šiųmetė šventės naujovė – Didžioji sėkmės stinta, kuria pagamino palangiškis tautodailininkas Linas Žulkus kartu su savo bendraminčiais. Kiekvienas Stintų šventės dalyvis galės prisiliesti prie Didžiosios sėkmės stintos bei ją papuošti savais linkėjimais sau, bičiuliams ar Palangai, prisipažinimais meilėje ar kitais teigiamais pastebėjimais.

O šeštadienio pavakare bus surengtos iškilmingos Didžiosios sėkmės stintos palydos J. Basanavičiaus gatve iki pat jūros, kur Didžioji stinta bus sudeginta – Didžiosios stintos „užprogramuota“ sėkmė bus užtvirtinta ugnimi.

Šventės „Palangos stinta 2020“ programa

Vasario 7-9 d.

Vasario 8 d.

Jūratės ir Kastyčio skveras

8.00 – 12.00 Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto.

11.00 – „Didžiosios Stintos“ sutiktuvės Nepriklausomybės aikštėje prie Muzikinio fontano.

12.00 – „Palangos Stinta 2020“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų Ordino“ riterių inauguracija.

12.30 – Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai.

12.45 – Lietuvos žuvies grilio čempionato atidarymas.

13.00 – Šventinis koncertas „Žvejiškos melodijos“. Koncertuos Palangos kultūros ir jaunimo centro ansamblis „Bočiai“ ir šokių grupė „Banguolis“, Kretingos raj. Kultūros centro Vydmantų skyriaus Moterų vokalinis ansamblis, Aušrinė, Kęstutis Jablonskis ir grupė bei kiti svečiai. Koncerto intarpuose vyks inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos.

15.00 – Žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia Jūros tilto.

16.00 – „Didžiosios Stintos“ palydos nuo Nepriklausomybės aikštės iki Jūros tilto.

16.30 – Lietuvos žuvies grilio čempionato dalyvių apdovanojimai.

17.00 – „Didžiosios Stintos“ sudeginimas paplūdimyje prie Jūros tilto.

J. Basanavičiaus gatvėje Palangos žvejai bei restoranai, kavinės ir viešbučiai siūlys įvairiais būdais paruoštos bei šviežios ar rūkytos stintos ir kitų žuvų. Veiks unikalus „Žemaitiško Kastinio kiemas“.

Tautodailės metų Kermošius 

vasario 7-9 d.

Vytauto gatvėje veiks Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos geriausių tautodailininkų, tautinio ir kulinarinio paveldo mugė, skirta Tautodailės metams.

Centrinėje aikštėje veiks amatų kiemas, kur šventės svečiai galės pasigrožėti rekordine senovinių austų juostų bei tautinių rankšluosčių kolekcija ir įvairių amatų demonstravimu.

Renginys viešas ir nemokamas. Bus fotografuojama bei filmuojama. Atvaizdai bus naudojami šventės viešinimo informacijoje