„Nėra ko komentuoti. Tai yra Seimo narių iniciatyva, bet mes frakcijoje tokios prasmės nematome“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Seimo kadencijai einant į pabaigą, atsirado naujų siūlymų, kaip sureguliuoti rentas ne tik signatarams, bet ir numatyti rentas buvusiems parlamentarams ir premjerams.

Tokį pasiūlymą įregistravęs Seimo vicepirmininkas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Liesys siūlo įteisinti, kad buvęs Seimo narys turi teisę gauti valstybinę Seimo nario rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Taip pat buvusiam Vyriausybės vadovui siūloma mokėti valstybinę Vyriausybės vadovo rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Beje, siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų jau 2020 m. lapkričio 12 d.

Nėra ko komentuoti. Tai yra Seimo narių iniciatyva, bet mes frakcijoje tokios prasmės nematome.

Dar vieną pasiūlymą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo nariai Andrius Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras ir Artūras Skardžius.

Buvusiems Vyriausybės vadovams jie siūlo mokėti rentą, kurios dydis būtų 75 procentai Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Pagal projektą, buvusiu ministru pirmininku laikomas asmuo, kuris buvo ministru pirmininku ne mažiau kaip dvejus metus.

Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų nuo 2021 metų.

Nauji, prieš šio Seimo kadencijos pabaigą atsiradę Seimo narių siūlymai dėl rentų yra adresuoti dar 2007 metų liepos 3 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui. 

Šiuo metu galioja Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas. Šiame dokumente apie socialines garantijas buvusiems Seimo nariams ir buvusiems premjerams nekalbama.

Šis įstatymas nustato Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.

Pasiūlymą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo projektui įregistravęs Seimo vicepirmininkas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Liesys siūlo suvienodinti rentos dydį signatarams, buvusiems Seimo nariams ir ekspremjerams.

Jis siūlo, kad valstybinės signataro rentos dydis nuo siūlomų 75 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį mažėtų iki 50 procentų. Tokio pat dydžio rentą politikas siūlo mokėti ir buvusiems Seimo nariams bei ekspremjerams.

Pagal J. Liesio siūlomą projektą, buvęs Seimo narys turi teisę gauti valstybinę Seimo nario rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Buvusiu Seimo nariu būtų laikomas asmuo, kuris buvo Seimo nariu ir nėra išrinktas kitai Seimo kadencijai.

Taip pat buvusiam Vyriausybės vadovui siūloma mokėti valstybinę Vyriausybės vadovo rentą, kurios dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Buvusiu Vyriausybės vadovu būtų laikomas asmuo, kuris buvo Vyriausybės vadovu ne mažiau kaip dvejus metus.

Jeigu Seimas pritartų, keistųsi ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimas. Jį siūloma pakeisti į „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, buvusių Seimo narių ir Vyriausybės vadovų statuso įstatymą“.

Beje, siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų jau 2020 m. lapkričio 12 d.

Naujos kadencijos Seimas į pirmąjį posėdį rinksis lapkričio 13 d.

Dar vieną pasiūlymą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo nariai Andrius Mazuronis, Mindaugas Puidokas, Valentinas Bukauskas, Petras Čimbaras ir Artūras Skardžius.

Buvusiems Vyriausybės vadovams jie siūlo mokėti rentą, kurios dydis būtų 75 procentai Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Pagal siūlomą projektą, buvęs ministras pirmininkas turi teisę gauti valstybinę ministro pirmininko rentą, jos dydis yra 75 procentai Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Pagal projektą, buvusiu ministru pirmininku laikomas asmuo, kuris buvo ministru pirmininku ne mažiau kaip dvejus metus.

Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų nuo 2021 metų.

Dar 2007 metų mėginimas sureguliuoti rentų klausimą

Nauji, prieš šio Seimo kadencijos pabaigą atsiradę Seimo narių siūlymai dėl rentų yra adresuoti dar  2007 metų liepos 3 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo  projektui.  Jau tada buvo siūloma pakeisti šio  įstatymo pavadinimą, įtraukiant ir buvusius Seimo narius. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir buvusių Seimo narių statuso įstatymo projekte  numatyta, kad valstybinės signataro rentos dydis yra  75 procentai Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Projekte taip pat  numatyta, kad valstybinę signataro rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis kaip signatarai gauti ne tik  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11–14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje, tačiau ir po 1990 m. kovo 11 d. į Aukščiausiąją Tarybą –Atkuriamąjį Seimą išrinkti deputatai. Projekte nurodytos 8 pavardės: Rūta Gajauskaitė,  Klemas Inta,  Vytautas Kvietkauskas, Petras Papovas, Sergejus Pirožkovas, Alfonsas Svarinskas,  Zita Šličytė,  Mečislovas Treinys. Beje, pusė iš jų jau yra mirę.

Pagal 2007 metų projektą, buvusio Seimo nario rentos dydis priklausytų nuo Seime išdirbtų kadencijų. Buvęs Seimo nariu vieną Seimo kadenciją  galėtų gauti 40 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį rentą, dvi Seimo kadencijas – 60 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį; buvęs  Seimo nariu tris Seimo kadencijas ir daugiau – galėtų pretenduoti į 75 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį rentą.

Rentos galiojančiame įstatyme

Šiuo metu galioja Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymas. Šiame dokumente apie socialines garantijas buvusiems Seimo nariams ir buvusiems  premjerams nekalbama.

Šis įstatymas  nustato  Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų  ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.

Įstatymas numato, kad signataras turi teisę gauti valstybinę signataro rentą. Valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 procento Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – tautos išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, kuris nustatyta tvarka 1990 m. kovo 11 d. užpildė vardinio balsavimo kortelę, joje pasirašė, balsavo už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir po juo pasirašė. Įstatyme nurodytos 124 signatarų pavardės.

Valstybinę signataro rentą turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti ir Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, 1990 m. kovo 11–14 dienomis vykdę svarbią valstybinę užduotį Maskvoje. Tai  Stasys Kašauskas,  Nikolajus Medvedevas ir Mindaugas Stakvilevičius.

Įstatymo priedėlyje nurodytos ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių  asmenų, kuriems suteikiamas signataro statusas, pavardės. Tai  Jonas Žemaitis- Vytautas,  Adolfas Ramanauskas-Vanagas,  Juozas Šibaila-Merainis,  Leonas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas,  Vytautas Gužas-Kardas,  Bronius Liesys-Naktis, Petras Bartkus-Žadgaila.

V. Pranckietis primena, kad norint šią iniciatyvą privaloma tvarka įtraukti į darbotvarkę reikėtų surinkti 47 parlamentarų sąrašus. Politikas taip pat neslepia pasiūlymą Seimo nariams mokėti rentas vertinąs skeptiškai.

„Tokia iniciatyva yra, bet į darbotvarkę netraukiam, nebent bus kažkokios dar kitokios iniciatyvos, kad būtų įtraukta. Tai yra ne nauja iniciatyva, likęs tam įstatymui yra tik priėmimas, tai taip, iš tiesų žinau ir aš, kad yra tokia iniciatyva, bet į darbotvarkę neįtraukiame ir jei niekas neprivers, tai ir neįtrauksim“, – „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.

Tai yra ne nauja iniciatyva, likęs tam įstatymui yra tik priėmimas.

Seimo pirmininkas primena, kad priversti gali 47 Seimo nariai, surinkę parašus dėl įstatymo pataisų įtraukimo į darbotvarkę. Visgi galimybę, kad parašai bus surinkti V. Pranckietis vertina skeptiškai.

„Bet kokiu atveju įvyktų taip, kad jis (įstatymas – ELTA) nusikeltų į naująjį Seimą, o naujasis Seimas tokio nepatvirtintų“, – sakė politikas.

V. Pranckietis tikina, kad Seimo nariai yra „tokie patys žmonės, kaip ir visi Lietuvoje, nusipelno pensijos pagal tai, kiek mokėjo mokesčių, o ne pagal tai, kur dirbo“.

Portalas delfi.lt trečiadienį pranešė, kad pastarąjį penktadienį Seimo kanceliarijoje įregistruotas pasiūlymas įteisinti buvusių Seimo narių valstybines rentas, prilyginant buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas.

Taip pat pranešama, kad pasiūlymų iniciatoriai – Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Liesys ir Darbo partijai Seime atstovaujantys Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis.

Pasak portalo, dar 2007-ais metais dvi procedūrines stadijas – pateikimo ir svarstymo – praėjusiam įstatymo projektui teikiamais papildymais siekiama prilyginti buvusius ir naujai į Seimą neišrinktus parlamentarus Nepriklausomybės akto signatarams, nustatant jiems tokias pačias privilegijas. Valstybinė renta būtų mokama ir visiems buvusiems premjerams.

Pasiūlymų iniciatoriai – Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Liesys ir Darbo partijai Seime atstovaujantys Artūras Skardžius ir Andrius Mazuronis.

J. Liesio pasiūlyme siūloma įstatymo įsigaliojimo data laikyti jau šių metų lapkričio 12-ą dieną, A. Skardžiaus ir A. Mazuronio – ateinančių metų sausio 1-ąją.

BNS primena, kad panaši iniciatyva svarstyta ir 2007 metais, bet kilus kritikos bangai Seimo nariai rentų neįteisino.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad vetuotų tokį Seimo narių bandymą.

Tokias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas parengė Užsienio reikalų ministerija (URM). Jas dar vertins ir balsuos Seimas.

„Projekto tikslas yra sustiprinti diplomatinę tarnybą“, – per Vyriausybės posėdį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Anot jo, rentas gautų labai ribotas žmonių skaičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis susilaikė balsuodamas dėl rentų. Anot jo, ministerija laikosi politikos, kad neturėtų būti didinamas nei valstybinių pensijų, nei rentų gavėjų skaičius.

Pagal projektą, į rentą galės pretenduoti pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, turintis diplomatinį rangą iki gyvos galvos ir įgijęs ne mažesnį kaip 25 metų diplomatinės tarnybos stažą.

Renta būtų skiriama iki gyvos galvos, ji siektų dviejų pareiginės algos bazinių dydžių sumą. Šiuo metu tai būtų 352 eurai.

Jos negautų diplomatai, kuriems skirta valstybinė pensija ar kita pensinio pobūdžio išmoka.

URM teigia, kad galimybė gauti rentą turėtų asmenis skatinti rinktis diplomatinę tarnybą ir joje pasilikti.

Ministerijos duomenimis, nuo 2014 iki 2019 metų į pareigas konkurso būdu priimti 36 asmenys, o iš diplomatinės tarnybos išėjo 26 jauni diplomatai.

„Tendencinga, kad jauni diplomatai nelinkę likti diplomatinėje tarnyboje, o tai gali lemti diplomatinės tarnybos stagnaciją ir patyrusio personalo mažėjimą ateityje“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Be to, projektu numatyta įtvirtinti naują pareigybę – specialiojo atašė. Tai būtų diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis valstybės tarnautojas, karys, pareigūnas ar valstybės institucijos darbuotojas.

Taip pat projekte siūloma nustatyti privalomą minimalų terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminą – dvejus metus. Suėjus šiam terminui asmuo galėtų kreiptis į užsienio reikalų ministrą su prašymu sudaryti nuolatinę diplomato tarnybos sutartį.

Projektas numato įvesti ir mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąvoką. Juo būtų laikomas formalaus pobūdžio tarnybinis nusižengimas, nesukėlęs neigiamų pasekmių.

Ministerijos rengiamose Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisose numatyta, kad rentas jau kitąmet galėtų gauti asmenys, diplomatinėje tarnyboje ištarnavę 20 ir daugiau metų, išlaikę diplomatinį rangą iki gyvos galvos ir į pensiją išėję iš diplomatinės tarnybos.

URM nurodo, kad tokia socialinė garantija padėtų išlaikyti žmones diplomatinėje tarnyboje, nes ši sistema vienintelė neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą. Būtent rentas, o ne valstybines pensijas buvusiems diplomatams siūloma skirti dėl to, jog tarnyba yra maža – pakeitimai paliestų apie 50 žmonių.

„Pagal vieną realiausių siūlymų, renta sudarytų 0,5 priedo už diplomatinį rangą, su kuriuo išeinama į pensiją. Preliminariais skaičiavimais, 2021 metais tai kainuotų 46,4 tūkst. eurų per metus, jei pataisos įsigaliotų sausio 1 dieną, arba 23,2 tūkst. eurų, jei nuo liepos 1 dienos. 2025 metais ši suma pasiektų 157,1 tūkst. eurų. Bet skaičiavimai dar turės būti tikslinami, kadangi reikia įvertinti daug aplinkybių“, – aiškino URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai.

Klausite, kodėl taip nuožmiai? O ko čia smulkintis? Juk naujosios koalicijos iš frakcijų lipdytojai taip įkyriai darbuojasi ne dėl žmonių, o dėl postų.

Seimo pitagoriečiai net pasiūlė dar neregėtą matematinį viražą: "keturi frakcijos nariai lygu vienas ministro postas".

Kitaip tariant, jie atrado parlamentinį dėsnį, pagal kurį politikierių gaujoms pagal jose esančių parankinių skaičių privalomai turi atitekti šiltos kėdės – ministerijos su visais jų finansiniais, galios bei etatų ištekliais.

Apie tai, ką padarys, kad pensija viršytų 250 eurų, kad šalyje baigtųsi korupcijos atlaidai, kad nuskurdinti žmonės nebebėgtų į užsienį, kad vieškeliai būtų išasfaltuoti, o lauko "šikanai" taptų praeitimi, frakcininkai negalvoja.

Jie visi mieliau mąsto apie aktualesnę perspektyvą. TSKP nario mokestį uoliai kažkada rinkęs ir grąžos neskaičiuodavęs G.Kirkilas geidžia tapti Seimo pirmininku ir pagaliau pramušti šventą seimūnų rentų reikalą, nes pas mus net pačių išrinktųjų pensijos – per menkos oriam gyvenimui. Ką jau kalbėti apie paprastus žmones.

Seimo vadu toliau nori būti ir V.Pranckietis, kuris jau įprato iš Ringaudų važinėti tarsi nuolatinė Kalėdų dovana visai Lietuvai – apšviestas raudonu ir mėlynu apsaugos švyturėlių fejerverku. Nieku gyvu nenori, – vis dėlto gera būti feldmaršalu ir "lygesniu už lygius", nors "Gyvulių ūkio" taip ir neperskaitė, – kam tas humanitarizavimasis žiemkenčių valstybėje? Ir jam visai nesvarbu, kad ta jo mobili dovana tėvynei kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, atimtų iš savais automobiliais ir savu benzinu į darbą važiuojančių paprastų tautiečių, kurių gyvenimas nė iš tolo nepanašus į švieselėmis padabintą Kalėdų pasaką.

„Yra daug Seimo narių, kurie norėtų... Ir tai ne tik politikai iš Socialdemokratų darbo frakcijos, apie tai kalba netgi (politikai .– ELTA) iš Liberalų frakcijos. Bet šis klausimas keliamas tik tuomet, kai kalbamasi tarpusavyje. Kai tarpusavyje kalba – šiai idėjai pritariama, bet kai tik viešai pradedama kalbėti – iškart sakoma, kad mes prieš“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.

Jis teigė, kad rentų klausimas LSDDP frakcijoje nebuvo aptariamas, tačiau, tikino jis, šios idėjos iniciatoriai su kitų parlamento frakcijų nariais kalbėjosi.

„Aš galiu užtikrinti, kad su daugelių frakcijų atstovais buvo kalbamasi: su Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio frakcija ir su „valstiečių“, ir netgi su kai kuriais partijų lyderiais, kiek aš girdėjau iš šalies (...) Aptarę (privačiai. – ELTA) šį klausimą su kitų frakcijų nariais, (LSDDP lyderiai. – ELTA) matyt, pajuto, kad daugelis gali pritarti, bet kai klausimas buvo iškeltas į viešumą - jie pradėjo kalbėti atvirkščiai“, – teigė politikas, pabrėždamas, kad patį šios diskusijos aplenkdavo nes, tvirtino jis, visi žino, kad jis yra nusiteikęs prieš tokią iniciatyvą.

A. Butkevičiaus žiniomis, rentų klausimas buvo atskirai aptartas ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris pastarąją savaitę teigiamai atsiliepė apie galimybę įgyvendinti šią iniciatyvą. Tačiau, A. Butkevičiaus nuomone, visuomenė tokius politikų įnorius įvertins labai neigiamai.

„Kiek aš žinau, buvo pokalbis su premjeru ta tematika. Bet aš jums galiu pasakyti, kaip Seimo narys nuo 1996 metų, – šis klausimas sukels dideles emocijas, ir jis nebus priimtas, o šios idėjos iniciatorius visuomenė labai neigiamai įvertins. Reikia būti realistams ir jausti visuomenės nuotaikas“, – sakė A. Butkevičius.

Buvęs Vyriausybės vadovas tvirtino, kad tam, jog šis įstatymas būtų priimtas, reikia klausimą gerai išdiskutuoti.

„Būtina žinoti, kad visuomenė tikrai pasakys, kad Seimo nariai yra to nusipelnę. Bet šiuo metu yra įtampa ir dėl pensijų, ir dėl socialinių išmokų, kurios nėra didelės. Niekada tokioje aplinkoje tokį klausimą pateikus nesulauksime pritarimo. Todėl nemanau, kad šis klausimas realizuosis, o jį keliantys politikai susilauks daug kritiško vertinimo iš visuomenės“, – apibendrino A. Butkevičius.

ELTA primena, kad „socialdarbiečių“ iniciatyva siekiama įteisinti rentas tiems Seimo nariams, kurie į parlamentą nėra išrenkami dar vienai kadencijai.

Premjeras S. Skvernelis teigia pritariąs „socialdarbiečių“ iškeltai rentų neišrinktiems Seimo nariams idėjai. Pasak ministro pirmininko, tai padėtų pakelti Seimo narių skaidrumo lygį ir padėtų Seimui atsinaujinti.

„Teigiamai vertinu tą idėją, nes tai yra Seimo atsinaujinimas. Matome, kad nemažai yra kolegų, kurie tiesiog laikosi įsikibę (Seimo nario kėdės. - ELTA) dėl to, kad po tokios karjeros išėjus yra sudėtinga įsilieti į darbo rinką, ir tai leistų užtikrinti Seimo narių didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą“, – pastarąjį ketvirtadienį Seime teigė S. Skvernelis.

„Manau, kad tai pasitarnautų visapusiškai“, – konstatavo premjeras.

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad „socialdarbiečių“ iniciatyva stumiamas įstatymas, numatantis Seimo nariams skirti valstybės rentas, yra nesavalaikis ir, jo nuomone, plenarinių posėdžių salės šis klausimas neturėtų išvysti.

„Manau, kad neišvys, manau, kad nėra tokio sutarimo, o šis klausimas labai jautrus ir, man atrodo, kad Lietuva turi žengti dar daug žingsnių gerinant visos visuomenės gyvenimą, o tada jau bus galima šnekėti ir apie rentas“, – „Žinių radijui“ pastarąją savaitę sakė R. Karbauskis.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra pareiškęs, kad, jei įstatymas dėl rentų parlamentarams Seime būtų priimtas, jis, be abejo, jį vetuotų.

„Manau, kad neišvys, manau, kad nėra tokio sutarimo, o šis klausimas labai jautrus ir, man atrodo, kad Lietuva turi žengti dar daug žingsnių gerinant visos visuomenės gyvenimą, o tada jau bus galima šnekėti ir apie rentas“, - „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.

Politikas pabrėžė, kad kol kas Lietuvos ekonominė padėtis neleidžia svarstyti rentų klausimo, kurį kelia daugiau postų ir įtakos valdančiojoje daugumoje reikalaujantys „socialdarbiečiai“.

„Šiandien šis klausimas yra nesavalaikis, ir padėtis, kuri yra valstybėje, neleidžia tokių klausimų svarstyti", - apibendrino R. Karbauskis.

Šiandien šis klausimas yra nesavalaikis, ir padėtis, kuri yra valstybėje, neleidžia tokių klausimų svarstyti.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad, jei įstatymas dėl rentų parlamentarams Seime būtų priimtas, jis, be abejo, jį vetuotų.

Reaguodamas į G. Nausėdos išsakytą poziciją, „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sakė, kad jo vadovaujama jėga nuo savo įstatymo idėjos vien dėl to, kad G. Nausėda pareiškė skepsį, neatsitrauks.

S. Skvernelis palaiko rentų idėją

Premjeras Saulius Skvernelis teigia pritariąs „socialdarbiečių“ iškeltai rentų neišrinktiems Seimo nariams idėjai. Pasak ministro pirmininko, tai padėtų pakelti Seimo narių skaidrumo lygį ir padėtų Seimui atsinaujinti.

„Teigiamai vertinu tą idėją, nes tai yra Seimo atsinaujinimas. Matome, kad nemažai yra kolegų, kurie tiesiog laikosi įsikibę (Seimo nario kėdės. - ELTA) dėl to, kad po tokios karjeros išėjus yra sudėtinga įsilieti į darbo rinką, ir tai leistų užtikrinti Seimo narių didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą“, - ketvirtadienį Seime teigė S. Skvernelis.

„Manau, kad tai pasitarnautų visapusiškai“, - konstatavo premjeras.

Seimo nario rentą siekiama įteisinti taisant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pakeitimus. Šią, kiek atnaujintą, įstatymo projekto pataisą šių metų gegužę pateikė parlamentaras, Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Šia pataisa siekiama įteisinti rentas tiems Seimo nariams, kurie į parlamentą nėra išrenkami dar vienai kadencijai.

Pagal pataisą, pralaimėjusiam rinkimus vieną kadenciją Seime dirbusiam nariui būtų mokama 30 proc. atlyginimo siekianti renta, dvi kadencijas – 40 proc., tris ir daugiau – 50 proc.

„Aš suprantu, kad klausimas yra labai sudėtingas, vieningos nuomonės nėra. Dėl to aš nemanau, kad šis klausimas į darbotvarkę pateks šioje kadencijoje. Bet kokiu atveju, jeigu būtų bendras sutarimas, galima būtų tai svarstyti. (...) Partijos ir Seimo nariai turi labai skirtingas nuomones, dominuoja neigiama nuomonė“, - antradienį vakare po „valstiečių“ frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Politikas teigė nematąs galimybės apie tai diskutuoti, nes, aišku, kad  sutarimo nebus.

Partijos ir Seimo nariai turi labai skirtingas nuomones, dominuoja neigiama nuomonė.

Paklaustas asmeninės nuomonės apie rentų parlamentarams idėją, R. Karbauskis atsakė“ „aš nesu už“.

Kaip ELTA skelbė, „socialdarbiečių“ inicijuotomis įstatymo pataisomis siūloma, kad vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc

Jau 2007 metais svarstyta ši aštrios visuomenės kritikos sulaukusi iniciatyva kol kas nėra registruota.

Rentas siūloma numatyti ir buvusiems Vyriausybės vadovams.