„Gruodžio 3 dieną Sviatlana Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi perimti vadovavimą Baltarusijai pereinamuoju laikotarpiu. Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Aliaksandras Dabravolskis pristatė galimus padėties Baltarusijoje plėtotės scenarijus ir pačios Cichanouskajos dalyvavimą juose“, – sakoma ketvirtadienį baltarusių opozicijos lyderės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

A. Dabravolskis pažymėjo, kad pirmuoju scenarijumi gali tapti po derybų surengti nauji rinkimai. Tokių derybų pradėjimo priežastys gali būti dvi: Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pats priima sprendimą arba „ankstesnės valdžios interesams atstovaujanti žmonių grupė priima sprendimą įsitraukti į derybas“. Abiem atvejais „protestuotojų vardu derybose dalyvauja Sviatlanos Cichanouskajos paskirta derybinė grupė, ji bendradarbiauja su [baltarusių opozicijos] Koordinacine taryba“.

Antras scenarijus, pasak A. Dabravolskio, būtų nauji rinkimai atsilaisvinus prezidento postui – „buvusiam prezidentui išvykus iš šalies, atsistatydinus arba jį areštavus“.

Trečias variantas gali būti „režimo griežtėjimas, masinės represijos, nepaprastosios arba karo padėties paskelbimas“. A. Dabravolskio nuomone, tokiu atveju „Lukašenka kuriam laikui lieka valdžioje, bet šį laikotarpį sutrumpina jo neteisėtumas ir išteklių režimui egzistuoti trūkumas“. Tuomet scenarijus tampa „nestabilus, linkęs virsti pirmuoju arba antruoju scenarijumi“.

Pagal ketvirtą scenarijų „Lukašenka bando gaišinti laiką konstitucinės reformos pažadais, vildamasis, kad protestai nuslops“.

„Surengiamas visos Baltarusijos liaudies susirinkimas (kuris yra nekonstitucinė institucija). Per susirinkimą priimamas konstitucijos pakeitimo projektas (greičiausiai be konkretaus turinio ir be konkrečių įgyvendinimo terminų). Nepaisant galimo laiko gaišinimo Lukašenka šiuo atveju lieka neteisėtas, visuomenės paramos jis negalės tikėtis“, – sakė A. Dabravolskis.

Jo nuomone, naujų prezidento rinkimų 2021 metų pavasarį paskelbimas galėtų sušvelninti padėtį ir prislopinti protestus, bet „Lukašenka vargiai tam ryšis“.

„Labai sunkiai įtikima, kad pavyks valdžią savo rankose išlaikyti iki 2021 metų pavasario. Tikimybė išsilaikyti iki rudens išvis artima nuliui“, – pareiškė S. Cichanouskajos patarėjas.

Kaip dar vieną scenarijų A. Dabravolskis nurodė Rusijos karių ir policininkų įvedimo į Baltarusiją galimybę, su inkorporacija ar be jos. Patarėjo nuomone, „Rusija turės išteklių išlaikyti režimą gana ilgą laiką, bet sankcijos, didelis krūvis ekonomikai ir vidaus neramumai destabilizuos padėtį Rusijoje“.

Antro šio scenarijaus varianto atveju A. Lukašenka gali būti nušalintas arba prarasti realią valdžią. Tai gali išprovokuoti skilimą jėgos struktūrose ir masinius protestus. „Tuo metu visuomenės nuotaikos nulems masinį antirusišką judėjimą. Santykiai su Rusija bus beviltiškai sugadinti“, – prognozavo A. Dabravolskis.

Paskutiniu galimu scenarijumi opozicionierius vadina „nomenklatūrinį arba karinį perversmą, Lukašenkos nušalinimą nuo valdžios“.

„Minėtų scenarijų analizė rodo, kad tik du iš jų yra stabilūs ir gali turėti stabilių pasekmių. Tai pirmasis ir antrasis scenarijai. Jų įgyvendinimo rezultatas yra pagrindinio prieštaravimo (tauta nebepasitiki Lukašenka ir reikalauja jo trauktis, bet Lukašenka atsisako išeiti) išsprendimas“, – apibendrino A. Dabravolskis.

Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje. Šis sprendimas suderintas su Migracijos departamentu.

„Tai reiškia, kad visiems baltarusiams, kurie atvyksta dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tai reiškia, kad visiems baltarusiams, kurie atvyksta dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai.

Tuo metu ministerija nurodo, kad ši priemonė reikalinga po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų šalyje susiklosčius sudėtingai padėčiai dėl valdžios vartojamos prievartos ir vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, nes į Lietuvą atvyksta vis daugiau Baltarusijos piliečių.

„Dalis atvykstančiųjų turi Šengeno vizas, dėl ypatingų humanitarinių priežasčių išduodamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro leidimą, tačiau ilgalaikiam buvimui Lietuvos Respublikoje įteisinti reikalingos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos“, – teigia ministerija.

Laikinasis užsienio reikalų ministras posėdyje pabrėžė, kad konsulinis mokestis šiuo metu siekia 60 eurų ir jį už ieškančius Lietuvoje prieglobsčio dažniausiai sumoka nevyriausybinės organizacijos.

Migracijos departamento duomenimis, nuo rugsėjo 21 dienos iki gruodžio 1 dienos išduotos 1354 vizos Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių. Iš viso per šį laiką išduotos 5696 nacionalinis vizos baltarusiams, didžioji dalis – darbinių santykių Lietuvoje pagrindu.

J. Wongas už grotų turės praleisti 13,5 mėnesio, jo bendražygė Agnes Chow – 10 mėnesių, o Ivanas Lamas – septynis mėnesius, iš teismo rūmų pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.

Pernai Honkongą septynis mėnesius krėtė didelio masto protestai, per kuriuos dažnai prasiverždavo smurtas. Pekinas ir vietos valdžia atmetė protestuotojų reikalavimus surengti laisvus rinkimus ir ėmėsi griežtų priemonių prieš demokratijos šalininkus.  

J. Wongas, Agnes Chow ir I. Lamas praeitą savaitę prasidėjus teismo procesui padarė kaltės pripažinimo pareiškimus.

Teismo salėje 24 metų J. Wongas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų kurstymu ir neteisėto susibūrimo organizavimu. I. Lamas pripažino kaltę dėl kurstymo, o 23 metų A. Chow – dėl kurstymo ir dalyvavimo proteste.

Visi trys buvo palikti arešte iki nuosprendžio paskelbimo.

Disidentams grėsė iki penkerių metų nelaisvės, tačiau magistratų teismas gali skirti ne ilgesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Protestų dalyviai

Policija tapo demonstrantų taikiniu, kai vaikyti pernai birželį prasidėjusiems protestams pasitelkė ašarines dujas ir gumines kulkas.  

Protestuotojai buvo ne kartą apsiautę policijos būstinę. Pastato sienos buvo apipaišytos grafičiais ir apmėtytos kiaušiniais.

J. Wongas tapo aktyvistu dar būdamas paauglys. 2012 metais jis organizavo sėkmingas protesto akcijas prieš planus paversti Honkongo švietimo sistemą labiau „patriotiška“ ir panašesne į žemyninės Kinijos.  

I. Lamas ir A. Chow prie prodemokratinio judėjimo taip pat prisijungė būdami paaugliai.

2014 metais jie padėjo organizuoti vadinamąjį Skėčių judėjimą už visuotinę rinkimų teisę. Per šią taikią jaunų aktyvistų vadovautą kampaniją 79 dienas buvo paralyžiuota dalis miesto, protestuotojams blokavus tris judrias žiedines sankryžas. 

J. Wongas ir dauguma kitų „Skėčių judėjimo“ lyderių buvo įkalinti dėl dalyvavimo tuose protestuose.  

Kai pernai Honkonge kilo nauja didesnio masto protestų banga, J. Wongas dar buvo už grotų. 

Paleistas iš kalėjimo jis pažadėjo tęsti kovą už demokratiją ir dažnai pasirodydavo demokratijos šalininkų mitinguose. 

Visgi protestų judėjimas sąmoningai neturėjo aiškių lyderių, o demonstracijos paprastai būdavo organizuojamos per socialinius tinklus ir koduotų pokalbių svetaines.  

Pernai per protestus dažnai prasiverždavo smurtas. Riaušių policija prie demonstrantus naudojo ašarines dujas bei gumines kulkas ir buvo nekart nufilmuota talžanti areštuotus protestuotojus lazdomis.  

Nedidelės grupelės aršiausiai nusiteikusių aktyvistų svaidydavo į policininkus akmenis, padegamąsias bombas ar netgi leisdavo iš lankų strėles.  

Uždrausti susibūrimai

Per septynis protestų mėnesius buvo areštuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, todėl Honkongo teismai dabar yra užversti bylomis. Teisiami dauguma garsiausių Honkongo aktyvistų ir opozicijos veikėjų. 

Tęsiantis masiniams areštams ir mieste dėl koronaviruso pandemijos įvedus griežtus suvaržymus, šių metų pradžioje demonstracijos nuslopo. Draudimas viešosiose erdvėse rinktis didesnėmis kaip keturių asmenų grupelėmis galiojo beveik visus metus.

Be to, birželį Pekinas primetė Honkongui naują drakonišką saugumo įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už virtinę politinio pobūdžio pažeidimų.

Įstatymas taip pat pirmą kartą atvėrė kelią žemyninės Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge ir suteikė Pekinui jurisdikciją byloms, susijusioms su ypač rimtais nusikaltimais nacionaliniam saugumui.

Įsigaliojus šiam įstatymui, savo veiklą buvo priversta nutraukti buvusių studentų aktyvistų įkurta prodemokratinio jaunimo partija „Demosisto“, kuriai priklausė ir J. Wongas, I. Lamas bei A. Chow.   

Pagal šį įstatymą taip pat buvo diskvalifikuoti opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai, o  pusiau autonominio miesto įstatymų leidybos institucijos rinkimai atidėti metams.

Honkongo valdžia tvirtina atkūrusi stabilumą šiame tarptautiniame finansų centre.

Kritikai savo ruožtu sako, kad nebuvo išspręsta nė viena iš esminių problemų, išprovokavusių neramumus, ir nusistatymas prieš Pekino valdžią niekur nedingo, nepaisant fakto, kad gatvėse nebevyksta protestai.

„Inicijuoju vieningą nusikaltimų registravimo knygą, sukurtą Nacionalinės antikrizinės valdybos ir buvusių jėgos struktūrų darbuotojų komandos „ByPol“, – sakoma antradienį „Telegram“ kanalu paskelbtame S. Cichanouskajos pareiškime.

S. Cichanouskaja pažymėjo, kad paleidžiamoje interneto platformoje „Bendroji nusikaltimų registracijos knyga“ bus „kaip įmanoma detaliau“ fiksuojami įstatymo pažeidimai, o teisininkai „patikrins surinktą medžiagą ir parengs [ją] baudžiamųjų bylų kėlimui ir tarptautiniu lygiu, ir naujosios Baltarusijos teismuose“.

„Žmonių, prieš kuriuos surinkta realių įrodymų, vardus mano komanda rekomenduos įtraukti į sankcijų sąrašus. Praėjusią savaitę jau iškėlėme pirmąją baudžiamąją bylą tarptautinės jurisdikcijos teisme Lietuvoje. Tai Maksimo Chorošino, kuris buvo kankinamas ir turėjo išvykti iš Baltarusijos, byla“, – sakė ji.

S. Cichanouskaja taip pat pabrėžė, jog visi, kas dalyvavo neteisėtuose veiksmuose prieš demonstrantus, „gali konfidencialiai parašyti nuoširdų prisipažinimą arba duoti parodymus apie nusikaltimus, kuriuos matė“.

S. Cichanouskaja Baltarusijos prezidento rinkimuose dalyvavo po to, kai Centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti jos vyro Siarhejaus Cichanouskio, kuris vėliau buvo suimtas, iniciatyvinę grupę.

Baltarusijoje jau beveik keturis mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Pensininkų eitynėms mėgino sutrukdyti jėgos struktūrų pareigūnai.

Kaip pranešė liudininkai, keli šimtai pensininkų susirinko Nepriklausomybės aikštėje šalia Raudonosios bažnyčios ir pajudėjo įprastu maršrutu centro link.

Tačiau centriniu Nepriklausomybės prospektu jiems pavyko nueiti vos 300 metrų.

„Prie viešbučio „Minsk“ jėgos struktūrų pareigūnai užkirto kelią eisenai šaligatviu. Dėl to kolona pajudėjo aplinkiniu keliu“, – praneša portalas tut.by.

Daliai protestuotojų pavyko apeiti kordoną. Jie vėl susirinko Nepriklausomybės aikštėje. Prie Valstybės saugumo komiteto (KGB) protestuotojai šoko ratelius, tačiau jėgos struktūrų pareigūnai nustūmė juos toliau nuo pastato.

Per eitynes teisėsaugininkai žiedu apsupo nedidelę grupę protestuotojų ir kelis jų sulaikė.

Demonstrantai nešėsi raudonos ir baltos spalvų skėčius ir vėliavas, tapusias protestų simboliu, ir skandavo „Žiurke, išeik!“.

„Senelės ir seneliai eis iki pat pergalės“, – skelbė vienas transparantas. „Nemušk manęs, sūnau“, – buvo parašyta kitame.

Žmogaus teisių centras „Viasna“ informavo, kad tarp devynių sulaikytųjų yra trys žurnalistai, įskaitant vienos iš Rusijos naujienų agentūrų korespondentą.

Du žurnalistai buvo paleisti patikrinus jų dokumentus.

Minsko milicijos atstovai kol kas nekomentuoja situacijos.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Valdžia griežtomis priemonėmis slopino daugiausia taikias demonstracijas, kurių didžiausiose dalyvaudavo iki 200 tūkst. žmonių. Milicija vaikydama mitingus naudoja kurtinamąsias granatas, ašarines dujas ir lazdas.

Milicija per protestus sulaikė tūkstančius demonstrantų, o daugelis jų vėliau pasakojo patyrę pareigūnų smurtą ir kankinimus.

Masiniai sulaikymai, ašarinių dujų ir kurtinamųjų granatų naudojimas tęsėsi, nors šį mėnesį protestuose dalyvauja mažiau žmonių.

Sekmadienį milicija per mitingus keliuose miestuose, tarp jų sostinėje Minske, sulaikė 313 žmonių. „Viasna“ skelbia, kad buvo sulaikyti 424 žmonės.

Lapkričio 29-ąją Baltarusijos protestuotojai į gatves išėjo pasitelkę naują taktiką – telkėsi nedideliuose susibūrimuose. Vien tik sostinėje tokių tokių susibūrimų suskaičiuota apie 20.

„Viasna“ sudaromuose sulaikytųjų sąrašuose pirmadienį ryte buvo 416 pavardžių. Pranešama, kad dalis sulaikytų protestuotojų jau paleisti.  

Anksčiau teisių gynėjai skelbė, kad buvo sulaikyta 340 asmenų.

Daugiausiai protestuotojų sulaikyta sostinėje Minske. Tačiau teisių gynėjai taip pat pranešė apie areštus Vitebske, Breste, Gardine, Lydoje, Žodzinoje, Liachavičuose, Baraulianuose, Mogiliave, Liasne, Smaliavičuose, Maladečinoje, Dziaržynske, Vijoje.

Lapkričio 29-ąją Baltarusijos protestuotojai į gatves išėjo pasitelkę naują taktiką – telkėsi nedideliuose susibūrimuose. Vien tik sostinėje tokių tokių susibūrimų suskaičiuota apie 20.

Baltarusijoje jau beveik penkis mėnesius vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

„Jie yra sąžinės kaliniai, sulaikyti tik dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, ir turi būti nedelsiant ir besąlygiškai paleisti, o baudžiamasis persekiojimas jų atžvilgiu – nutrauktas“, – sakoma antradienį išplatintame „Amnesty International“ pranešime.

„Organizacija priėjo prie išvados, kad jie veikė visuomenės labui, o jų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir areštas buvo bausmė už vyriausybės dezinformacijos atskleidimą“, – pabrėžė organizacija.

Kaip pranešta anksčiau, buvo pradėta baudžiamoji byla prieš gydytoją A. Sarokiną, kuris baltarusių portalui tut.by pateikė informacijos apie R. Bandarenkos, mirusio po konflikto viename iš Minsko rajonų, medicininę apžiūrą. Šioje byloje figūruoja ir nepriklausomo naujienų portalo tut.by žurnalistė K. Barysevič. Kaip įtariamoji ji yra laikoma KGB kardomojo kalinimo centre.

31 metų buvęs karys R. Bandarenka anksčiau šį mėnesį buvo areštuotas po ginčo sostinės daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai. Lapkričio 11-osios vakarą jis išėjo į savo namų kiemą, kai nežinomi kaukėti asmenys atvažiavo nuimti nuo tvoros baltos ir raudonos spalvų juostelių.

Kilo ginčas, R. Bandarenka buvo išvežtas. Kitą dieną pranešta, kad R. Bandarenka ligoninėje mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos saugumo pajėgos.

Baltarusijos Tyrimų komitetas teigia, kad R. Bandarenka buvo neblaivus ir per peštynes patyrė traumą, tada buvo nuvežtas į Minsko milicijos centrinio rajono valdybą aiškintis incidento aplinkybių. Vėliau jam buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, o lapkričio 12-ąją R. Bandarenka mirė.

Po šio incidento tut.by, remdamasis medicininiais dokumentais, pranešė, kad medikai R. Bondarenkos kraujyje alkoholio neaptiko. Straipsnyje taip pat buvo komentaras iš ligoninės gydytojo, kuris patvirtino, kad R. Bandarenka nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai pateko į ligoninę.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

ES dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų A. Lukašenkai.

Pensininkų kolona, susirinkusi į eilinį „Išminties žygį“, iš pradžių patraukė nuo Raudonosios bažnyčios Nepriklausomybės prospektu, bet paskui dėl jėgos struktūrų veiksmų kelis kartus keitė kryptį ir skilo.

„Nedaug pensininkų eisenos dalyvių sugebėjo nueiti iki Pergalės aikštės, kur jėgos struktūrų darbuotojai sulaikė vyrą su [baltos ir raudonos spalvų] vėliava“, – pirmadienį pranešė portalas tut.by.

Vienoje Nepriklausomybės prospekto sankryžoje jėgos struktūrų darbuotojų gretos pastojo kelią kolonai. Todėl kolona, skanduodama „Gėda!“, „Fašistai!“, pasuko Jankos Kupalos gatve Didžiojo operos teatro link. Tačiau dalis žmonių apėjo kordoną ir sugebėjo grįžti į Nepriklausomybės prospektą, iš kur daugelis dalyvių netrukus buvo išstumti į Jankos Kupalos parką ir aplinkines gatves.

Liudininkai praneša apie tikslinius žmonių sulaikymus. Minsko milicija komentarą dėl to pažadėjo pateikti vėliau.

Protestuotojų koloną lydėjo mikroautobusai su jėgos struktūrų darbuotojais. Kelių inspekcija iš dalis blokuodavo transporto judėjimą Nepriklausomybės prospekte ir kitose gatvėse, kuriomis ėjo protestuotojai.

Vis dėlto pranešama, kad nedidelė protestuotojų dalis pasiekė galutinį eisenos maršruto tašką – Jakubo Kolaso aikštę.

Baltarusijoje jau ketvirtą mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

„Per vakar visoje šalyje už masinių renginių įstatymo pažeidimą sulaikymo vietose atsidūrė 345 asmenys, kuriems iškeltos bylos dėl administracinių pažeidimų“, –  ministerijos paskyroje platformoje „Telegram“ nurodė ji.

Pasak VRM atstovės, sekmadienį buvo imtasi „būtinų priemonių tvarkai šalyje palaikyti ir visuomenės saugumui užtikrinti nesankcionuotų renginių vietose“. 

„Įvairiuose Minsko rajonuose protestuotojai rinkosi grupėmis. Piliečiai buvo ne kartą perspėti, kad turi laikytis įstatymų ir kelių eismo saugumo taisyklių, tačiau pavieniai asmenys išeidavo į važiuojamąją dalį ir blokavo transporto eismą. Kai kurie elgėsi agresyviai, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Aktyviausi viešosios tvarkos pažeidėjai, priešinęsi milicininkams, buvo sulaikyti, taip pat ir panaudojant specialiąsias priemones“, – nurodė V. Čemodanova.

Pasak jos, „nežiūrint destruktyviuose „Telegram“ kanaluose pasirodžiusių daugybės raginimų dalyvauti protestuose, respublikos regionuose, išskyrus sostinę, palaikymas nebuvo toks didelis, kokio jie tikėjosi“.

Kaip skelbia Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centras „Viasna“, sekmadienį visoje šalyje buvo sulaikyti 389 protestų dalyviai. Daugiausia jų sulaikyta Minske, tačiau protesto akcijos vyko ir Gardine, Breste, Navapolocke, Pinske, Liachovičiuose, Baraulianų gyvenvietėje prie Minsko.

Baltarusijoje jau ketvirtą mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo oficialiai paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Protestų akcijų dalyviai šiuos rinkimus laiko suklastotais, reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Visi trys kaltinamieji sakė prognozuojantys, kad jiems bus skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pernai Honkongą septynis mėnesius krėtė didelio masto protestai, per kuriuos dažnai prasiverždavo smurtas. Pekinas ir vietos valdžia atmetė protestuotojų reikalavimus surengti laisvus rinkimus ir ėmėsi griežtų priemonių prieš demokratijos šalininkus.  

24 metų J. Wongas teisiamas kartu su aktyvistais Agnes Chow ir Ivanu Lamu. Jie kaltinami dėl pernai vasarą šalia Honkongo policijos būstinės vykusios protesto akcijos. 

„Mes trise nusprendėme padaryti kaltės pripažinimo pareiškimus, – sakė J. Wongas žurnalistams prieš prasidedant teismo procesui. – Nebūtų keista, jei šiandien pat būčiau suimtas.“  

„Tęsime kovą už laisvę – dabar ne laikas mums keliaklupsčiauti prieš Pekiną ir pasiduoti“, – kalbėjo jis. 

„Nieko nesigailime“, – pridūrė 26 metų I. Lamas.

Kiaušiniai ir grafičiai

Teismo salėje J. Wongas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl kaltinimų kurstymu ir neteisėto susibūrimo organizavimu. I. Lamas pripažino kaltę dėl kurstymo, o 23 metų A. Chow – dėl kurstymo ir dalyvavimo proteste.

Visi trys buvo palikti arešte iki nuosprendžio paskelbimo gruodžio 2-ąją, todėl beveik neabejotina, kad jiems bus skirtas įkalinimas.

Už šiuos kaltinimus gali būti skirta iki penkerių metų nelaisvės, tačiau magistratų teismas gali skirti ne ilgesnę kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kai buvo išvedamas J. Wongas šūktelėjo: „Visi – laikykitės ten! Žinau, kad jums [laisvėje] likti sunkiau.“

Policija tapo demonstrantų taikiniu, kai vaikyti pernai birželį prasidėjusiems protestams pasitelkė ašarines dujas ir gumines kulkas.  

Protestuotojai buvo ne kartą apsiautę policijos būstinę. Pastato sienos buvo apipaišytos grafičiais ir apmėtytos kiaušiniais.    

A. Chow anksčiau sakė planuojanti padaryti kaltės pripažinimo pareiškimą, nes dėl to galėtų būti skirta švelnesnė bausmė.

J. Wongas ir I. Lamas anksčiau žadėjo siekti teisme įrodyti savo nekaltumą. 

Tačiau J. Wongas pakeitė nuomonę ir sekmadienį vėlai vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė planuojantis pripažinti kaltę.

Jauni lyderiai

Nepaisant jauno amžiaus J. Wongui jau yra tekę kalėti dėl vadovavimo demokratijos šalininkų protestams. Jis sakė esąs pasirengęs vėl grįžti už grotų.    

„Emociškai labai nenoriu į kalėjimą, tačiau žiūrint racionaliai, palyginus su daugeliu kitų, aš neturiu teisės skųstis“, – sakė jis prie teismo rūmų, turėdamas galvoje šimtus jau anksčiau nuteistų protestuotojų.  

J. Wongas tapo aktyvistu dar būdamas paauglys. 2012 metais jis organizavo sėkmingas protesto akcijas prieš planus paversti Honkongo švietimo sistemą labiau „patriotiška“ ir panašesne į žemyninės Kinijos.  

I. Lamas ir A. Chow prie prodemokratinio judėjimo taip pat prisijungė būdami paaugliai.

2014 metais jie padėjo organizuoti vadinamąjį Skėčių judėjimą už visuotinę rinkimų teisę. Per šią taikią jaunų aktyvistų vadovautą kampaniją 79 dienas buvo paralyžiuota dalis miesto, protestuotojams blokavus tris judrias žiedines sankryžas. 

J. Wongas ir dauguma kitų „Skėčių judėjimo“ lyderių buvo įkalinti dėl dalyvavimo tuose protesuose.  

Kai pernai Honkonge kilo nauja didesnio masto protestų banga, J. Wongas dar buvo už grotų. 

Paleistas iš kalėjimo jis pažadėjo tęsti kovą už demokratiją ir dažnai pasirodydavo demokratijos šalininkų mitinguose. 

Visgi protestų judėjimas sąmoningai neturėjo aiškių lyderių, o demonstracijos paprastai būdavo organizuojamos per socialinius tinklus ir koduotų pokalbių svetaines.  

Pernai per protestus dažnai prasiverždavo smurtas. Riaušių policija prie demonstrantus naudojo ašarines dujas bei gumines kulkas ir buvo nekart nufilmuota talžanti areštuotus protestuotojus lazdomis.  

Nedidelės grupelės aršiausiai nusiteikusių aktyvistų svaidydavo į policininkus akmenis, padegamąsias bombas ar netgi leisdavo iš lankų strėles.  

Uždrausti susibūrimai

Per septynis protestų mėnesius buvo areštuota daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, todėl Honkongo teismai dabar yra užversti bylomis. Teisiami dauguma garsiausių Honkongo aktyvistų ir opozicijos veikėjų. 

Tęsiantis masiniams areštams ir mieste dėl koronaviruso pandemijos įvedus griežtus suvaržymus, šių metų pradžioje demonstracijos nuslopo. Draudimas viešosiose erdvėse rinktis didesnėmis kaip keturių asmenų grupelėmis galiojo beveik visus metus.

Be to, birželį Pekinas primetė Honkongui naują drakonišką saugumo įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už virtinę politinio pobūdžio pažeidimų.

Įstatymas taip pat pirmą kartą atvėrė kelią žemyninės Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge ir suteikė Pekinui jurisdikciją byloms, susijusioms su ypač rimtais nusikaltimais nacionaliniam saugumui.

Įsigaliojus šiam įstatymui, savo veiklą buvo priversta nutraukti buvusių studentų aktyvistų įkurta prodemokratinio jaunimo partija „Demosisto“, kuriai priklausė ir J. Wongas, I. Lamas bei A. Chow.   

Pagal šį įstatymą taip pat buvo diskvalifikuoti opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai, o  pusiau autonominio miesto įstatymų leidybos institucijos rinkimai atidėti metams.

Honkongo valdžia tvirtina atkūrusi stabilumą šiame tarptautiniame finansų centre.

Kritikai savo ruožtu sako, kad nebuvo išspręsta nė viena iš esminių problemų, išprovokavusių neramumus, ir nusistatymas prieš Pekino valdžią niekur nedingo, nepaisant fakto, kad gatvėse nebevyksta protestai.