Pagal jų parengtą Seimo statuto pataisą, šių lėšų mokėjimas parlamentarams stabdomas paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje šalies teritorijoje ir atnaujinamas jai pasibaigus.

Savo pataisą Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Bilotaitė grindžia gresiančia ekonomine krize, kylančia dėl karantino uždarius dalį verslų.

Anot jų, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 metais galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 procento. Esant blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, anot prognozių, šalies bendrasis vidaus produktas smuktų 20,8 proc., nedarbas išaugtų iki 16 procentų.

Projekto autorių teigimu, parlamentarai turi solidarizuotis su visuomene ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliajai situacijai valdyti.

Anksčiau Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą nuo balandžio 1-osios nebenaudoti reprezentacinių lėšų.

Tuomet paklausta ir frakcijų nuomonės dėl siūlymo laikinai atsisakyti parlamentinei veiklai skirtų išmokų.

Didžiausia valdančioji parlamento frakcija – „valstiečių“ – pareiškė, kad toks siūlymas neatitinka Konstitucijos, nes ten numatyta prievolė apmokėti parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.

„(...) mūsų įsitikinimu, lėšų, skirtų Seimo nario parlamentinei veiklai, panaikinimas būtų neteisėtas ir netikslingas bei apsunkintų Seimo narių, ypač gyvenančių atokesnėse vietovėse, parlamentinį darbą“, – teigiama „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pasirašytame rašte.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas kiekvieną mėnesį gauna 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą reprezentacijai, o jo pavaduotojai – po 0,4 dydžio VMDU sumą. Seimo nariams taip pat kas mėnesį skiriama 0,8 VMDU dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.

Vienas VMDU šiuo metu siekia per 1 tūkst. eurų.

„Atkreipčiau dėmesį į tuos projektus, kur vienareikšmiškai didinamos baudos dėl karantino sąlygų nesilaikymo. Susidaro įspūdis, kad negebant kažkokiomis priemonėmis užtikrinti žmonių saviizoliacijos, kaip tikrinimo elektroninėmis priemonėmis, tai dabar manoma, kad didesnės baudos turėtų atgrasyti nuo nesilaikymo. Netgi Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad beatodairiškas baudų didinimas situacijos realiai nekeičia. Jei pati valstybė neskiria atitinkamo dėmesio, tokių kaip policijos tikrinimo ir paprasčiausių priemonių, baudų gali tiesiog neužtekti“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, Lietuva turėtų pavyzdį imti iš kitų valstybių.

„Lenkija ganėtinai primityviomis priemonėmis sugeba. Kaip nuotrauka iš namų, kurią reikia atsiųsti kas kažkiek laiko stebinčiam asmeniui, valstybės tarnautojui ir tuo būdu įsitikinama, kad žmogus savo vietoje. Singapūras turi tam tikrų mobilių programėlių mobiliuosiuose telefonuose, kurios ir kitoms valstybėms jau yra prieinamos. Galima taip pat užtikrinti policininkų, savivaldybės tarnautojų tikrinimais“, – sakė jis.

Seimui antradienį skubos tvarka teikiamas Vyriausybės siūlymas griežtinti sankcijas už karantino taisyklių nesilaikymą.

Reprezentacinės Seimo lėšos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad pandemijos metu reprezentacinės Seimo lėšos turi būti nedelsiant sustabdytos.

„Akivaizdu, kad situacija jau dabar nėra gera. (...) Vakar Seimo valdyboje mano siūlymas buvo tuos pinigus palikti valstybės biudžete ir tegul Vyriausybė apsisprendžia, ką ji su tais pinigais darys. Vyriausybė yra gavusi teisę 5 mlrd. eurų padidinti valstybės skolą. Tai gal galime turėti šiek tiek sąmoningumo ir tos skolos nedidinti dar labiau perkant kokius nereikalingus daiktus“, – žurnalistams antradienį sakė opozicijos lyderis G. Landsbergis.

„Europos Parlamente šiuo metu vyksta diskusija, kad apskritai visos nepanaudotos lėšos, nespėtos išleisti mažau reikalingiems reikalams būtų panaudotos kovai su pandemija. Man atrodo, kad Lietuva turėtų eiti ta pačia kryptimi. (...) Reprezentacinės Seimo lėšos turi būti nedelsiant sustabdytos“, – sakė TS-LKD lyderis.

Pirmadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nepritarė siūlymui keisti parlamentinių lėšų panaudojimo aprašą, kad iš šių lėšų būtų galima pirkti ir dovanoti žmonėms priemones, skirtas koronavirusui stabdyti.

Toks sprendimas pirmadienį priimtas siekiant taupyti biudžeto lėšas, reaguojant į koronaviruso sukeltą ekonominę krizę.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas kiekvieną mėnesį gauna 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą reprezentacijai, o jo pavaduotojai – po 0,4 dydžio VMDU sumą.

Premjero ir ministrų reprezentacijai kas mėnesį numatyta po 0,77 VMDU dydžio sumą.

Vienas VMDU šiuo metu siekia per 1 tūkst. eurų.

Parlamento opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis siūlė Seimo nariams atsisakyti ir parlamentinei veiklai numatytų lėšų, tačiau Seimo valdyba dėl šio pasiūlymo sprendimo nepriėmė, nutarta sulaukti frakcijų nuomonių ir pasitarti su teisininkais dėl teisinio pagrindo. Mat parlamentiniai veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje.

„Jeigu nesitaisys padėtis, mes apskritai turėtume kelti klausimą, ne ką leisti ar neleisti Seimo nariams pirkti, bet turėtų būti rodomas pavyzdys – Seimo narių atlyginimai turėtų būti mažinami, o reprezentacinės ir parlamentinės lėšos apskritai turėtų grįžti į valstybės biudžetą“, – sakė G. Landsbergis.

Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius siūlė keisti parlamentinių lėšų panaudojimo aprašą, kad iš šių lėšų būtų galima pirkti ir dovanoti žmonėms priemonių, skirtų koronavirusui  stabdyti.

Tačiau Seimo valdyba tam nepritarė, nutarta, jog tai sunkiai įgyvendinamas sprendimas. Mat kiekvienam parlamentarui nupirkti tokių priemonių savo apygardos įstaigoms būtų sudėtinga, neracionalu ir brangu.

Parlamentarai antradienį sutiko, kad dar metams būtų pratęstas parlamentinei veiklai skiriamų lėšų ir Seimo vadovybės reprezentacinių fondų sumažinimas.

Pagal Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymą, ir kitąmet Seimo nariams su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai būtų skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma. Tai sudaro apie 700 eurų.

Seimo pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį ir toliau bus skiriama 1 VMDU dydžio suma, o Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentaciniai fondai liks po 0,5 VMDU.

Šią Seimo statuto pataisą siekta priimti dar spalio 1 dieną, bet tuomet dalis parlamentarų boikotavo priėmimą ir jis buvo nukeltas kitam posėdžiui.

Antradienį už sumažinimą balsavo 84 parlamentarai, vienas buvo prieš, penki susilaikė.

Parlamentinių išlaidų mažinimo pratęsimą pasiūliusi Seimo pirmininkė jį argumentavo taupymo būtinybe. Pasak L.Graužinienės, tokiu būdu kitąmet bus sutaupytas apie 1 mln. eurų.

„Manau, kad šiuo metu tiek Seimo pirmininkui, tiek Seimo nariams skiriamos lėšos yra pakankamos, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas. O net ir tie Seimo nariai, kurie lėšas parlamentinei veiklai skiria iš savo atlyginimo, supranta, kad šiandien mūsų prioritetas turėtų būti mažai uždirbančių žmonių pajamų didinimas. Tol, kol mes iki tinkamo lygio nepakėlėme minimalios mėnesinės algos, pedagogų, ikimokyklinių įstaigų darbuotojų algų bei pensijų, neturėtume didinti valstybės ir Seimo narių išlaidų“, – sakoma BNS perduotame Seimo pirmininkės komentare.

Pirmąkart lėšos parlamentinei veiklai buvo sumažintos 2008 metų lapkritį dėl ekonominio nuosmukio. Seimas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas per kelis kartus sumažino nuo 3 iki 1 VMDU dydžio.

Seimas ketvirtadienį dar metams pratęsė reprezentacinių ir parlamentinei veiklai skiriamų lėšų mažinimą.

Priimtos Seimo statuto pataisos, kurios Seimo pirmininkui ir jo pavaduotojams reprezentacijos išlaidoms apmokėti skiriamas lėšas bei Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamas lėšas palieka sumažintas iki 2015 metų pabaigos. Už balsavo 87 parlamentarai, trys susilaikė.

Skaičiuojama, kad priėmus šį projektą, bus sutaupyta 3,34 mln. litų. Nepriėmus pataisų nuo 2015-ųjų sausio 1-osios būtų buvę iš dalies atstatyti prieš krizę galioję dydžiai.

Pratęsus mažinimus, Seimo pirmininko reprezentacinėms išlaidoms ir toliau bus skiriama 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma, kuri kitąmet prognozuojama 2,4 tūkst. litų. Nustojus galioti mažinimams, ši suma būtų 3 VMDU (apie 7,4 tūkst. litų). Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentacinėms išlaidoms ir toliau bus skiriama 0,5 VMDU (apie 1,2 tūkst. litų), be mažinimų būtų - 1 VMDU.

Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos lieka 1 VMDU, nustojus galioti mažinimams jos padidėtų iki 1,7 VMDU (apie 4,2 tūkst. litų).

Seimas reprezentacines ir parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas sumažino 2009 metais dėl ekonominio sunkmečio. Iki krizės 2009-aisiais   Seimo  pirmininko reprezentacinėms išlaidoms buvo skiriama 6 VMDU, Seimo narių parlamentinėms išlaidoms - 3 VMDU.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje šią savaitę kilo diskusijos dėl reprezentacinių lėšų. Vieni politikai teigė, kad šiam tikslui prašoma per daug pinigų, kiti pritarė lėšų skyrimui. Apie jų poreikį kalbamės su Ligita Liutikiene, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuruojančia viešuosius ryšius.

Kiek lėšų skirta Savivaldybės reprezentacijai ir kam jos naudojamos?

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šiemet reprezentacinėms išlaidoms buvo skyrusi 35 tūkst. Lt. Ketvirtadienį Savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta prie šios sumos pridėti dar 20 tūkst. Lt. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai – nemaži pinigai, tačiau norėdami tinkamai pristatyti rajoną svečiams tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, turime skirti ir atitinkamas lėšas. Už jas perkamos gėlės, kava, saldainiai, vanduo, dovanų maišeliai, suvenyrai, rėmeliai, sveikinimo ir padėkos raštai, dėklai, kalėdiniai atvirukai, apmokamos oficialių delegacijų vizitų priėmimo išlaidos. Vyriausybė yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisykles, kuriose nustatyta, kas priskiriama reprezentacinėms išlaidoms. Kontrolės ir audito tarnyba bei Centralizuotas savivaldybės vidaus audito skyrius turi teisę tikrinti, ar tikslingai ir efektyviai naudojamos biudžeto lėšos.

Ar teisės aktai reglamentuoja, kiek pinigų gali būti naudojama šiam tikslui?

Pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl reprezentacinių išlaidų“, Klaipėdos rajono savivaldybės reprezentacijai rekomenduojama neviršyti 1 procento Savivaldybės administracijos išlaikymui skiriamų išlaidų. Tai reiškia, kad pagal šių metų biudžetą, reprezentacijai galėtų būti skirta 69 tūkst. Lt. Pasidomėjome, kad teritorijos dydžiu, gyventojų skaičiumi į Klaipėdos rajoną panaši Šilutės rajono savivaldybė reprezentacijai 2014 m. skyrė 95 tūkst. Lt, Palangos – 70 tūkst. Lt, Kretingos ir Kupiškio rajonų savivaldybės – po 40 tūkst. Lt.

Reprezentacinių lėšų prireikia ir bendradarbiaujant su užsienio šalių miestais–partneriais?

Taip, žinoma. Juk reprezentuodami rajoną, kartu pristatome ir savo Valstybę. Savivaldybė yra užmezgusi tarptautinius ryšius su Lenkija ir Estija. Bendradarbiaudami su Ylavos ir Mardu miestais, organizuojame susitikimus, įgyvendiname bendrus projektus, vykdome kitas veiklas. Natūralu, kad sulaukiame tiek jų delegacijų vizitų, taip pat ir patiems tenka vykti į svečius. Tarpvalstybinio bendravimo lygmeniu įprasta apsikeisti simbolinėmis dovanomis, suvenyrais. Drįsčiau teigti, kad nepatogu ir netgi nemandagu būtų nuvažiuoti tuščiomis, ar atvykusių svečių nepavaišinti kava, saldainiais. Pagal etiketą, tarptautinį protokolą, svečiams būtina rodyti dėmesį ir pagarbą. Kitaip sudarysime ne itin gerą reputaciją ne tik apie rajoną, bet ir apie šalį. Ir atvirkščiai – tinkamu elgesiu pelnysime aukščiausią įvertinimą.

Ko gero, tai pasakytina ne tik apie bendravimą su delegacijomis iš kitų valstybių?

Klaipėdos rajono savivaldybės ir Administracijos vadovai patys vyksta ir sulaukia aukšto rango garbių svečių iš Vyriausybės, Seimo, ministerijų, kitų valstybės institucijų, organizacijų. Tokiuose susitikimuose bei atmintinų dienų, miesto švenčių, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, jubiliejų, kitų apdovanojimų skyrimo progomis taip pat prireikia simbolinių dovanų, gėlių. Juolab, kad į Savivaldybės administraciją kreipiasi švietimo, kultūros, sporto, socialinės įstaigos, reprezentaciniams poreikiams prašydamos knygų, suvenyrų, dovanų maišelių. Iki šiol reprezentacijai skirtų pinigų vos užtekdavo, nors įvaizdžio formavimas – labai svarbi Savivaldybės veikla. Tai užtikrina rajono žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, investicijų pritraukimą, naujų turistų srautus. Tad jeigu norime, kad Savivaldybė ir jos įstaigos deramai atstovautų ir garsintų Klaipėdos rajoną, reprezentacijai reikėtų skirti daugiau lėšų.

Praėjusiais metais Vyriausybės nariai savo reprezentacijai išleido per 108 tūkst. litų. Vieniems Vyriausybės nariams pernai reprezentacijai pakako vos kelių šimtų, o kitiems prireikė net keliasdešimt tūkstančių litų, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“ .

Mokesčių mokėtojams praėjusiais metais daugiausia kainavo sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio reprezentavimas – išleista beveik 24 tūkst. litų. Beveik 21 tūkst. litų reprezentacijai išleido ir Vidaus reikalų ministerijos vadovas „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas reprezentacijai išleido per 15 tūkst. litų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė reprezentavimo reikmėms panaudojo per 12,7 tūkst. litų.

Bene kukliausiai reprezentacijai skirtas lėšas naudojo aplinkos ministras „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Jis pernai iš savo reprezentavimo fondo dalykinei vakarienei ir pietums išleido 255 litus. Nė lito iš reprezentavimo fondų pernai nepalietė tik finansų ir susisiekimo ministrai Rimantas Šadžius ir Rimantas Sinkevičius, taip pat Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.

Opoziciniai liberalai siūlo dar metams pratęsti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų bei Seimo vadovybės reprezentacinių fondų sumažinimus.

Pagal liberalų Eligijaus Masiulio ir Remigijaus Šimašiaus registruotas Seimo statuto pataisas, šiuo metu galiojančios sumažintos lėšos būtų mokamos iki 2015 metų sausio.

Šiuo metu Seimo nariams mėnesiui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU (2253 litai) dydžio suma. Tačiau nuo sausio, pagal dabartinę Seimo statuto redakciją, ji išaugtų iki 1,7 VMDU.

Seimo pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma, tačiau nuo sausio ji augtų iki 3 VMDU. Seimo pirmininko pavaduotojų reprezentaciniai fondai atitinkamai nuo sausio didėtų nuo 0,5 iki 1 VMDU.

Pagal liberalų siūlymą, Seimo statute numatyti sumažinimai būtų pratęsti dar metams, ir nuo sausio minėtos išlaidos neaugtų.

"Siūlomos projekto nuostatos taip pat leistų užtikrinti solidarumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, kadangi šiuo metu nėra galimybės atstatyti į ikikrizinį laikotarpį biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinius atlyginimus", - siūlomą pataisą aiškina parlamentarai.