57 metų televizijos šefas savo restorane „Gordon Ramsay“, esančiame Čelsyje, vakarų Londone, patiekė 14 dienų brandintą antį. Už patiekalą klientai turi sumokėti 260 svarų sterlingų, tačiau kai kurie anties porciją palygino su „žiurkėno“ dydžio patiekalu. Pastebima, jog šio patiekalo nėra pagrindiniame G. Ramsay restorano meniu, tačiau, kaip manoma, jis yra įtrauktas į trijų „Michelin“ žvaigždučių restorano „Carte Blanche“ meniu.

Minimalistinis anties gabalas padėtas ant didžiulės baltos lėkštės kartu su nedideliu daržovių garnyru. Portalas skelbia, kad daugelis lojalių klientų liko šokiruoti porcijos dydžiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ar tai porcija žiurkėnui?“ – pyktį liejo vienas iš restorano lankytojų.

Jam pritarė ir kitas pasipiktinęs klientas, kuris sakė, kad kaina už tokią porciją – tiesiog neadekvati.

„Išleidęs nemažai keliems kąsneliams, pakeliui namo dar turėsiu pasiimti picą“, – komentavo jis.

Tarp replikų pasitaikė ir šmaikštūs juokeliai.

„O kur po to eisime vakarieniauti?“ – juokavo žmogus.

LNK.lt primena, kad 2023 m. sausio mėn. duomenimis, A. Ramsay turi 58 restoranus įvairiose pasaulio vietose, tokiose kaip Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Dubajuje, Singapūre.

Meniu – tik su kodu

Klaipėdiečiai pietų ne taip seniai užsuko į miesto centre esantį restoraną „Čili pica“.

„Ne pirmą kartą lankėmės šioje įstaigoje, tačiau ilgesnį laiką nebuvome užsukę. Visuomet rasdavome meniu arba juos atnešdavo padavėja. Salė buvo pustuštė, tik prie kelių staliukų sėdėjo žmonės. Padavėja ilgokai nesirodė, o jai priėjus, paprašėme meniu. Mergina bestelėjo pirštu į kortelę, stovėjusią ant stalo su QR kodu, ir pratarė: „Meniu rasite čia“, – pasakojo klientai.

Klaipėdiečiai pastarąjį kartą šiame restorane pietavo prieš mėnesį, dar gruodžio pradžioje.

„Situacija pasirodė nelabai maloni – padavėja jau stovi prie stalo, tačiau tyli, meniu neduoda. Aš tuo metu turėčiau instaliuotis QR kodo nuskaitymo programėlę, tada ją paleisti mobiliajame telefone ir tik tuomet skenuoti kodą. Tai kada aš pavalgysiu? Vyro telefonas iš viso senesnio modelio, ten jau nebėra vietos papildomoms programėlėms. Mes neturime problemų dėl skaitmeninio raštingumo, bet tokių dalykų tai dar neteko matyti“, – pasakojo klientė.

Pasak klaipėdiečių, jie antrą kartą paprašė atnešti meniu.

„Padavėja tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Ne, skenuokite QR kodą.“

Nustebęs svečias ironiškai mestelėjo, kad jei to nedarys, gal restorano darbuotojai iškvies policiją?

„Tada žodžiu paklausėme, ką galima būtų suvalgyti šioje įstaigoje. Ji išvardijo tik du patiekalus, iš jų ir pasirinkome. Kokia jų kaina, jau net neklausėme“, – pasakojo gyventojai.

Klaipėdiečiams liko slogus įspūdis po tokios viešnagės.

„O jei ateis dvi pensininkės, padavėja jas taip pat pasiųs QR kodo instaliuotis? Ar sugebės paaiškinti garbaus amžiaus klientams, kas yra QR kodas ir kas yra optinė etiketė? Paslaugas teikianti įstaiga ne tik turėtų galvoti apie aptarnavimo kultūrą, savo įvaizdį klientų akyse, bet ir apie prievolę supažindinti su patiekalų kaina. Tinkamas kliento informavimas vis tik turėtų būti“, – pastebėjo restorano klientė.

Realybė: daugeliui žmonių perteklinė skaitmenizacija reiškia atskirtį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Internete – skundų lavina

Portale „rekvizitai.vz.lt“ apie šią įstaigą palikta arti pusantro tūkstančio klientų atsiliepimų.

Kai kuriems lankytojams taip pat užkliuvo meniu skaitmenizacija.

„Meniu telefone – didžiausias nesusipratimas. Jei ateini su šeima pailsėti nuo telefonų, čia vėl esi priverstas braukyti ekraną. Esant šešiems žmonėms ir turint du telefonus, meniu peržiūra užtrunka pusvalandį“, – viešai atsiliepimą sausio 7 d. parašė klientas.

Kita klientė dar gruodžio 27 d. taip pat piktinosi tvarka šioje įstaigoje.

„Nepalikti klientui alternatyvų skaitmenizacijos pasaulyje nėra padoru. Negebėjimas tinkamai informuoti kliento apie pokytį – nepagarba“, – taip apie patirtį restorane rašė kita klientė.

Rizika dėl atskirties

Dienraštis „Klaipėda“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kyla klausimas, ar restoranų tinklui nepalikus alternatyvų susipažinti su siūlomomis paslaugomis nebus atskirta vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kuriems skaitmenizacijos niuansai gali būti nesuprantami?

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė paaiškino, kad norinti tiksliai nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

„Restorano lankytojams siūlome pasikonsultuoti su mūsų tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, – intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – patikino M. Kolinytė.

Pasak specialistės, skaitmeninė atskirtis apima ne tik gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.

„Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių. Ši rizika išryškėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – aiškino M. Kolinytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentavo, kad prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama atsižvelgti į skaitmeninės atskirties rizikas ir suteikti galimybę informaciją apie prekes bei paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

Nepaliko alternatyvų?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priminė tvarką, kuria privalo vadovautis paslaugų teikėjai.

Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė priminė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

„Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan. būtų privalomas informacijos suteikimas vartotojui. Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio – įvykusio pirkimo“, – aiškino specialistė.

Preliminariai vertindama konkrečią klaipėdiečių nupasakotą situaciją, D. Malinauskienė pripažino, kad verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas.

„Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, – paaiškino D. Malinauskienė.

Pasak D. Malinauskienės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, – patikino specialistė.

Miglė Kolinytė / M. Ambrazo nuotr.

Rūpi ekologija

Įmonės „Čili pica“ atstovė Kamilė Rimkutė paaiškino, kad popierinių meniu įmonė atsisakė dėl ekologijos.

„Reaguodami į svečio atsiliepimą, paaiškiname, kad skaitmeniniai meniu restoranuose įdiegti nuo 2023 m. Jie prisideda įgyvendinant mūsų verslui svarbius tvarumo principus. Spausdinama žymiai mažiau fizinių meniu, saugomi miškai, tausojami gamtos resursai, mažinamas CO2 pėdsakas. Taip pat dalies aptarnavimo proceso skaitmenizavimas įgalina restoranus greičiau suteikti svečiams pageidaujamas paslaugas, o šiems – skirti daugiau laiko mėgavimuisi maistu“, – raštu situaciją komentavo įmonės atstovė.

K. Rimkutė paaiškino, kad tokiais atvejais, kai svečiai dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasinaudoti savo įrenginiais, kiekviename restorane yra tam tikras kiekis tradicinių meniu bei skaitmeniniam meniu skirtų planšečių.

„Personalas visuomet svečiui pasiūlo šias alternatyvas. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad nurodytame restorane to nebuvo padaryta, ir dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Savo ruožtu išsiaiškinome, kad šiuo konkrečiu atveju Liepų g. restorane svečio apsilankymo metu nebuvo fizinių meniu. Taip atsitiko dėl jų atnaujinimo – atnaujinti dar nebuvo pristatyti, o senieji buvo „išimti“, kad nekiltų klaidinančių situacijų. Šiuo atveju personalas turėjo suteikti svečiui galimybę susipažinti su meniu planšetėje“, – paaiškino K. Rimkutė.

Įmonės atstovė patikino, kad visa informacija apie alergenus yra pateikta skaitmeninėje formoje.

Su ja svečias gali susipažinti savo įrenginyje arba kreiptis į aptarnaujantį personalą ir sužinoti šią informaciją suteiktoje planšetėje.

Šiuo metu minėtame restorane jau yra pateikiami visiškai nauji popieriniai meniu.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko pirmadienio paryčiais, apie 5.35 val., Konstitucijos prospekte esančiame restorane.

31 metų vyras per konfliktą sužalojo 49 metų vyrą, nukentėjusysis paguldytas į ligoninę.

Įtariamasis taip pat sužalojo 40-metę moterį. Suteikus medicininę pagalbą, ji gydoma ambulatoriškai.

Įtariamasis ieškomas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Padeda akseleruoti socialinį verslą

Anot Agnietės Žilinskaitės, „Tele2“ prekių ženklo vadovės, korporatyvinės dovanos gali būti  prasmingos – operatorius toliau tęsia 2019 metais pradėtą partnerystę su socialiniu restoranu „Pirmas blynas“, kuriame įdarbinami įvairią negalią turintys žmonės.

„Jei norime pokyčių visuomenėje, verslai turi siekti ilgalaikės partnerystės. „Pirmo blyno“ komanda labai atsakingai žiūri į savo klientus, jie drąsiai priima iššūkį paruošti ir didelius užsakymus. Su restoranu „Pirmas blynas“ pirmą kartą gaminome kalėdines dovanas dar prieš 4 metus. Ši komanda ne kartą ėmėsi maitinimo mūsų organizuojamuose renginiuose, ir jau kelerius metus iš eilės užsakome įvairius skanėstus – olandiškus vaflius, triufelius, kuriuos dovanojame verslo partneriams įvairiomis progomis. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį jau esame užsakę daugiau nei 7,5 tūkst. skanumynų rinkinių“, – sakė A. Žilinskaitė.

Restorano įkūrėjas ir vadovas T. van Wijkas priduria, kad partnerystė su didelėmis organizacijomis socialiniam verslui ypač reikalinga – ji prisideda prie galimybės įdarbinti daugiau neįgaliųjų.

„Kai pradėjome partnerystę, mūsų restoranas buvo ne itin palankioje lokacijoje, todėl ieškojome būdų, kaip padaryti, kad mums sektųsi verslo prasme. Pradėjome gaminti olandiškus vaflius, kuriuos pasiūlėme įsigyti pietų metu. „Tele2“ buvo pirmieji, kurie užsisakė mūsų vaflių pabandymui, o vėliau ir kaip kalėdinę dovaną įmonės darbuotojams visoje Lietuvoje. Mums tai buvo neįtikėtinas verslo paskatinimas. Po to pradėjome sulaukti užklausų ir iš kitų verslų, Lietuvos miestų – Klaipėdos, Kauno, Marijampolės“, – prisimena T. van Wijkas.

Dovanų dėžutė. Partnerio nuotr.

Šiemet „Tele2“ šventines dovanų dėžutes su „Pirmo blyno“ darbuotojų keptais veganiškais olandiškais vafliais papildė ir puodeliai, kuriuos taip pat gamino negalią turintys žmonės. Puodelių gamyba pasirūpino organizacija „Didelės akys“, teikianti įvairiapusišką pagalbą neįgaliesiems.

Žmonės su negalia nori ir gali dirbti, o didžiųjų verslų partnerystė su socialiniais verslais ar nevyriausybinėmis organizacijomis gali padėti ne tik išsaugoti, bet ir sukurti naujų darbo vietų.

 

Anot T. van Wijko, tokia dovana – daug prasmingesnė. „Kalėdų laikotarpis mums labai svarbus, nes leidžia užsidirbti veiklos plėtrai. Pavyzdžiui, pernai po Kalėdų galėjome įsigyti kavos aparatą. Tai leidžia mums pasiūlyti daugiau verčių restorano svečiams ir toliau plėsti veiklos sritis. Įmonės, kurios į mus kreipiasi, pačios labai rūpinasi įvairove ir įtrauktimi savo organizacijos viduje, tad jų parama socialiniam verslui parodo papildomą rūpestį šia tema“, – tikino restorano vadovas.

Galimybė gyventi visavertiškai

Restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjas pasakoja, kad darbuotojai kalėdinio laikotarpio laukia. Kelias savaites iki Kalėdų restorane atidaromos šventinės dirbtuvės, kuriose visi prie bendro stalo pakuoja verslo klientams pagamintas dovanas. T. van Wijko teigimu, restorano darbuotojų motyvacija – su niekuo nesulyginama, jie neretai paprašo dirbti daugiau nei suplanuota.

„Dauguma žmonių su negalia nori turėti normalų gyvenimą. Vienintelis būdas tai pasiekti – turėti darbą. Vienas mūsų kolegų ateidamas dirbti man pasakė, kad nori turėti žmoną, namą, vaikų – tai buvo jo aiškus tikslas. Įsidarbinus, jam pavyko įsigyti būstą ir rasti antrąją pusę. Kiti kolegos, kurie yra ir draugai, pirmą kartą užsidirbo savo asmeninių pinigų ir dabar dažnai drauge leidžia laisvalaikį. Tai aiškūs pavyzdžiai, kodėl žmonėms su negalia taip svarbu turėti galimybę užsidirbti“, – sakė T. van Wijkas.

„Žmonės su negalia nori ir gali dirbti, o didžiųjų verslų partnerystė su socialiniais verslais ar nevyriausybinėmis organizacijomis gali padėti ne tik išsaugoti, bet ir sukurti naujų darbo vietų. Tikime, kad šios dovanos padeda kurti kalėdinę nuotaiką ir prisideda prie prasmingos veiklos kūrimo specialių poreikių turintiems asmenims. Skatiname ir kitus verslus bei žmones prisidėti prie stigmos mažinimo ir palaikyti žmonių su negalią troškimą būti visaverčiais visuomenės nariais“, – pridūrė A. Žilinskaitė.

Apie tai, kad ties Prienų savivaldybės Stakliškių seniūnijos Pikelionių kaimu, esančiu šalia kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė, užsidegė tarpmiestinio „Kautros“ autobuso „Temsa“ stabdžių kaladėlės, 15.37 val. pranešė įvykio liudytoju prisistatęs asmuo. Jis teigė, kad keleiviai spėjo išlipti ir, pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų tarp jų nėra. O gaisrą bando gesinti vairuotojas.

Ugniagesiai gelbėtojai, pasiekę įvykio vietą per devynias minutes, konstatavo, kad autobuso vairuotojas 5 litrų milteliniu gesintuvu jau ataušinęs stabdžių kaladėles ir ratą. Tačiau dar nuspręsta pabudėti, kol jis galutinai atvės. O tai įsitikinta, patikrinus po penkiolikos minučių šį ratą termovizoriumi.

Nesiskirstė ir autobuso keleiviai, kuriems dėl viso pikto buvo iškviesti greitosios medikai, pakartotinai konstatavę, kad niekam jų pagalbos nereikia.

Iškviesto kito autobuso, nes šis jau tęsti kelionės negalėjo, keleiviai laukė, įleisti į jo vidų. Netikėtai nutrūkusią savo kelionę jie pratęsė tik apie 17 val., t. y. beveik po pusantros valandos – kai atvyko pakaitinis autobusas.

Pranešimas apie suveikusią priešgaisrinę signalizaciją Vytautojo Didžiojo tilto prieigose – Muitinės gatvėje įsikūrusiame vėlyvųjų pusryčių restorane „BrunchBar“ – iš saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojos buvo gautas šiąnakt, 2.43 val. Pranešėja teigė, kad suveikus restorano apsaugos mygtukui ir nuvykus į vietą, patalpos viduje matyti dūmai, tačiau žmonių nėra.

Ugniagesiai gelbėtojai, atskubėję per penkias minutes, konstatavo ir svilėsių kvapą šiame dviejų aukštų pastate. Tačiau dar reikėjo surasti gaisro židinį.

Į antrajame aukšte esančias, neaišku, ar gyvenamas, ar biurų patalpas, niekas jų neįsileido. Laimė, apieškant restorano patalpas, vienoje iš jo spintelių aptiktas ir gaisro kaltininkas – apsilydęs ledukų gaminimo aparatas.

Išjungus jį iš elektros tinklo, gaisro kaltininkas perlietas kibiru vandens ir išneštas į lauką. Nors, greičiau, labiau dėl šio įvykio kalti žmonės, laikę elektrinį prietaisą, įjungtą į tinklą, spintelėje, dėl ko, kilus galimam gedimui, jis greičiau įkaito, negu tai būtų atsitikę, laikant jį atviroje vietoje.

Be to, jeigu ne priešgaisrinė sistema, neaišku ir, kuo visa tai galėjo baigtis, nes, kaip skelbiama internete, restorano darbuotojai, dirbę penktadienį iki 16 val., šeštadienį vėl jį atidarė tik 8 val. ryto.

Visgi vienas žmogus per praėjusią parą budėjusią Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pamainą nukentėjo. Tai įvyko apie 13.30 val. Taikos prospekte.

Gavę pranešimą, kad šalia autoserviso, esančio netoli Kauno centrinio turgaus, dega automobilis „Opel Vectra“, ugniagesiai gelbėtojai, buvę įvykio vietoje po keturių minučių, rado jį jau prigesintą darbuotojų. Ir galutinai sutramdė šį gaisrą per devynias minutes.

Konstatuota, kad automobilis užsidegė, atliekant pjaustymo darbus. O vienas iš jį gesinusių vyrų prisikvėpavo dūmų ir jam reikia medikų pagalbos.

Kadangi degęs automobilis – užsienio piliečio, neatmetama, kad jis ir nukentėjo. Tačiau, panašu, kad nesunkiai – užteko greitosios medikų suteiktos pagalbos vietoje.

Keliautojus džiugina ne tik solidūs kambariai, bet ir elegantiškai įrengtos konferencijų salės, kuriose galima organizuoti įvairius renginius ir susirinkimus. Taip pat viešbučių svečiai gali mėgautis vandens ir sporto zonomis, kuriose galima atsipalaiduoti po intensyvios darbo arba pramogų dienos.

Vienas iš didžiausių pranašumų yra puiki viešbučių vieta. Iš viešbučių galite lengvai pasiekti visus svarbiausius miesto objektus, tokius kaip Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią (Soborą), Kauno senamiestį, Kauno pilį ir Santakos parką. Be to, netoli yra puikių miesto restoranų, kuriuose galite mėgautis skaniu maistu.

Partnerio nuotr.

Prabangūs kambariai su išskirtinio dizaino interjeru nukelia svečius į komforto ir nepretenzingo rafinuotumo pasaulį. „Best Baltic Hotel Kaunas“ turi 75 jaukius kambarius, o „Best Western „Santaka“ svečiai gali rinktis net iš 92 kambarių, kurių prabangi ir jauki apdaila kuria ypatingą atmosferą. Kiekviena jūsų viešnagė mūsų viešbučiuose taps malonia patirtimi.

Partnerio nuotr.

Modernios konferencijų, posėdžių salės ir jose įrengtos pažangios technologijos užtikrina itin sėkmingus renginius ir aukštų standartų įmonių susitikimus. „Best Western „Santaka“ ir „Best Baltic Hotel Kaunas“ jums suteiks visas sąlygas, kad seminarai, pristatymai, furšetai, banketai ir uždari vakarai būtų aukščiausios kokybės. Platus konferencijų salių pasirinkimas leidžia rengti tiek didelius, tiek mažus renginius, tad tikrai rasite sau tinkamą erdvę.

Partnerio nuotr.

Gastronomijos meistriškumas viešbučių „Europa“ ir „Daniela“ restoranuose – nuo gausių pusryčių iki įmantrių pietų ir elegantiškų vakarienių. Kiekvienas patiekalas yra kruopščiai sukurta skonių simfonija, kuria didžiuojamės galėdami dalytis su jumis. Kiekvienas patiekalas čia pasakoja istoriją, o kiekviena akimirka yra skonio ir tobulumo šventė.

Partnerio nuotr.

Naktis, kurią reikia prisiminti: Naujųjų metų šventė

Viešbutis „Best Western „Santaka“

Partnerio nuotr.

Viešbutis „Best Western „Santaka“ kviečia jus dalyvauti nepakartojamoje Naujųjų metų šventėje. Siūlome mėgautis prabangia šventine vakariene ir įsitraukti į nakties ritmą su gyvo garso ansambliu „Metronomas“. Pakelkime tostą už ateinančius metus ir stebėkite kvapą gniaužiančius fejerverkus pirmąją 2024-ųjų naktį.

Partnerio nuotr.

Nesirūpinkite gaminimu namuose ir mėgaukitės Naujųjų metų švente be streso su mūsų nuostabiu maistu. Nuo pikantiškų užkandžių iki skanių desertų – mūsų specialiai sukurtas meniu suteiks nepaprasto skonio jūsų šventei namuose.

Informacija renginio registracijai „Best Western „Santaka“: 

Tel.: +370 698 51 284;

e. paštas: office@santakahotel.eu;

adresas: J. Gruodžio g. 21, 44293 Kaunas, Lietuva.

„Best Baltic Hotel Kaunas“ su dideliu džiaugsmu kviečia jus švęsti

„Best Baltic Hotel Kaunas“

Partnerio nuotr.

2024-uosius mūsų jaukiame restorane „Daniela“. Restorano svečių laukia prabangūs skoniai – ypatingai paruošta trijų patiekalų šventinė vakarienė. Šventė neabejotinai paliks puikių prisiminimų. Iki pasimatymo!

Kam leisti Naujųjų metų išvakares virtuvėje? Leiskite mums pasirūpinti jūsų švente!

Informacija registruotis į renginį „Best Baltic Hotel Kaunas“:

Tel. +370 37 321 505, +370 612 84 444;

e. paštas kaunas@bestbaltichotels.eu;

adresas: A. Mickevičiaus g. 28, 44311 Kaunas, Lietuva.

Viešbučiai „Best Western „Santaka“ ir „Best Baltic Hotel Kaunas“ suteiks visas sąlygas, kad seminarai, pristatymai, furšetai, banketai ir uždari vakarai būtų aukščiausios kokybės.

Didmiesčių ir kurortų maitinimo įstaigoms prasidėjo pats darbymetis. Nors klientų stygiumi nesiskundžia, sostinėje dalis restoranų susiduria su kita bėda – darbuotojų trūkumu.

„Tikrai yra tragiška situacija, tikrai trūksta žmonių. Sakykime, turime pakankamai klientų, kad jie užsėstų visą restoraną, bet neturime pakankamai kolektyvo, kad galėtume visus juos aptarnauti“, – sakė „HBH Vilnius“ vadovė Aida Čepukaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viešbučių restoranų asociacija pripažįsta, kad darbuotojų trūkumas – nuolatinė problema. Tačiau tikina, kad keli pastarieji metai buvo išskirtinai sunkūs.

„Kažkaip žmonės nebenori dirbti. Ir daugiausiai kalbu apie jaunimą. Nėra atsakomybės, nėra lojalumo įmonei, žiūri visi, kad kuo lengviau prasisukti“, – teigė Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Vilniuje ir pajūryje esantis šeimos restoranų tinklas pastebi, kad sostinėje didžiausia problema – sezoniniai darbuotojai, mat vyresni ieško pastovaus darbo, o jaunesni užsiprašo neadekvačiai didelės algos.

„Jaunimas dažnai prasilenkia su realybe, ką reiškia jų pirmas darbas ir kiek už tai turi būti mokama, bet kadangi socialiniuose tinkluose yra labai daug neva tai turtingų žmonių ir visi čia labai gerai gyvena, tai automatiškai jie irgi taip nori gyventi. Tai yra suprantama“, – apie tokios situacijos priežastis svarstė „HBH Vilnius“ vadovė.

Nėra atsakomybės, nėra lojalumo įmonei, žiūri visi, kad kuo lengviau prasisukti.

Be to, dalis jaunimo vasaros darbo ieškosi Lietuvos kurortuose, tad jeigu šalies didmiesčiams vasara – iššūkis, tai pajūris klesti. O ir atlyginimą pajūrio restoranai siūlo didesnį, tad privilioti darbuotojus lengviau.

Tad itin aukštos algos nereikalaujančių darbuotojų neradusiems restoranas lieka viena išeitis – užsieniečiai.

„Su labai nepalankia Ukrainoje esančia situacija gaunasi taip, kad kažkokią naudą gauname mes, nes jie neturi ką daryti ir važiuoja uždarbiauti tam, kad galėtų siųsti pinigus atgal saviškiams“, – pasakojo A. Čepukaitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje skaičiuojama kiek daugiau nei 144 tūkst. bedarbių. Tai 0,5 proc. mažiau nei užfiksuota prieš metus.

„Manau, kad daugelis žmonių galvoja apie supuvusių ingredientų panaudojimą, tačiau mūsų sektorius skatina maisto švaistymą, todėl susidaro gausybė atliekų, kurios iš tiesų dar yra valgomos. Mes tiesiog bandome susigrąžinti kai kuriuos produktus ir skatinti tvarumą“ – teigė restorano atstovė.

Šiame restorane picoms naudojami negražūs grybai, iškraipytos formos paprikos ir pakitusios spalvos pomidorai. Tiesa, visi šie ingredientai yra saugūs valgyti, tačiau dėl savo prastos išvaizdos kitu atveju būtų išmesti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai kurie žmonės gal neperskaito, kad šie mėsos kukuliai pagaminti iš jaučių širdžių, jie užsisako ir sako, kad tai yra geriausi mėsos kukuliai, kuriuos yra valgę gyvenime. O mes atsakome – „taigi, jums patinka jautienos širdis?“ ir jie nustemba. Smagu matyti tą pereinamąjį etapą ir atverti žmonėms akis“, – pasakojo restorano atstovė.

Susidaro gausybė atliekų, kurios iš tiesų dar yra valgomos.

O štai Portlande įsikūręs kavinių tinklas nuo šiol gamina ledus, kurių skoniams gaminti naudojami tokie perdirbti ingredientai kaip duona ir malti kakavos lukštai, kurie paprastai išmetami gaminant šokoladą. Anot restorano savininkų, taip skleidžiama žinia visuomenei, kad neišvaizdus maistas neturėtų atsidurti šiukšlių dėžėje ir paskatinti žmones mažiau švaistyti. Mat Amerikoje kasmet išmetama daugiau kaip 35 mln. tonų maisto, o tai yra apie 40 proc. viso šalyje pagaminto maisto.

Visi gaminiai iš perdirbtų produktų dabar Amerikoje žymimi specialiu ženklu. Kai 2021 metais šis ženklas buvo imtas naudoti, jį gavo 30 produktų. Dabar šį ženklą turi 450 maisto gaminių.

Tokiu būdu restorano savininkas Wander Alblas siekia atkreipti dėmesį į besaikį mėsos vartojimą: „Kai valgote makaronus su Bolonijos padažu, jūs turite juos valgyti su mėsa, taigi, kai jūs valgote mėsą, jūs turėtumėte galvoti, kad tai yra gyvūnas, iš kur jis atkeliavo.“

Vien Nyderlanduose kasmet paskerdžiama apie pusę milijardo viščiukų.

„Jos vaikšto laisvai, tai joms sukelia daug mažiau streso“, – pasakojo savininkas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dažnam vien pamačius aplink laisvai lakstančias vištas, jų pasidaro gaila.

„Žmonės turi žinoti, ką jie daro gyvūnams“, – pasisakė restorano lankytoja.

Kai vištiena atkeliauja ant stalo, pačiam patyrus visą skerdimo procesą, patiekalas nebeatrodo toks patrauklus.

„Tiesą sakant, aš praradau apetitą, bet ateityje tikrai daug daugiau skirsiu dėmesio tam, iš kur atkeliauja mėsa ir ar verta ją valgyti“, – išreiškė savo nuomonę vienas iš klientų.

Restoranas šią akciją žada tęsti visą mėnesį ir tikisi, kad ateityje mėsą valgydami lankytojai vis dažniau pagalvos apie tai, kad reikėtų vartoti mažiau mėsos.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi kauniečiai, suabejoję, ar Vilniaus gatvėje įsikūręs gruziniškas restoranas nesavivaliauja. Pasak kauniečių, lauko kavinė užėmė tris ketvirtadalius gatvės, tad pėstiesiems paliktas gerokai siauresnis takas.

„Verslininkai visai suįžūlėjo. Vilniaus gatvę beveik užtvėrė gėlių vazonais ir staliukais. Juk būna ir masiniai renginiai, Kauno gimtadienis ir pan., tai Vilniaus gatvėje būna pilna žmonių, o dar dėl lauko kavinės paliko tokį siaurą praėjimą“, – piktinosi skaitytojas.

Skaitytojo nuotr.

Portalas kauno.diena.lt miesto atstovų paklausė, ar iš tiesų gruziniškas restoranas Senamiestyje išlaikė lauko kavinės įrengimo sąlygas. Paaiškėjo, kad šios viešojo maitinimo įstaigos lauko kavinė iš tiesų buvo įrengta didesnė, nei numatė išduotas leidimas.

Įmonė teikė paslaugas nesilaikydama ir viršydama suderintą projektą.

„Penktadienį sulaukėme informacijos, kad gruziniškas restoranas „Chačapuri“ gėlių vazonais užtvėręs didelę dalį Vilniaus gatvės. Viešosios tvarkos specialistai atliko patikrinimą ir nustatė, kad įmonė teikė paslaugas nesilaikydama ir viršydama suderintą projektą. Jame numatyta lauko kavinės erdvė – 12 m ilgio ir 3,6 m didžiausio atstumo nuo pastato.

Gėlių vazonai iš Vilniaus gatvės pašalinti. Įmonės atsakingam asmeniui dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų pažeidimo pradėta administracinio nusižengimo procedūra“, – portalui komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Skaitytojo nuotr.