Skelbdama apie restruktūrizaciją, bendrovė teigė, kad tikslų atleidžiamų darbuotojų skaičių lems rinkos ypatumai ateinančius dvejus metus.

„Po planuojamos restruktūrizacijos per 18–24 mėnesių laikotarpį vietoje dabar „Nokia“ dirbančių 90 tūkst. darbuotojų, jų liks 80–85 tūkst.“, – sakoma bendrovės pranešime, kuriame pristatoma plataus masto restruktūrizacija, inicijuota naujojo generalinio direktoriaus Pekka Lundmarko.

Bendrovė taip pat sumažins savo siūlomų prekių asortimentą bei ilguoju laikotarpiu sumažins jų fragmentaciją, teigiama pranešime.

Iki šiol „Nokia“ nepavyko išsiveržti į priekį varžybose su „Ericsson“ ir „Huawei“ 5G ryšio įrangos rinkoje. Pernai bendrovė pralaimėjo kovoje dėl didžiulio sandorio JAV su „Verizon“, jai taip pat nepavyko įsiskverbti į Kinijos rinką.

Pernai rugpjūtį pradėjęs vadovauti „Nokia“ P. Lundmarkas atsisakė ankstesnės strategijos ir pažadėjo „investuoti viską, ką reikės, kad nugalėtume varžybose dėl 5G“.

„Ten, kur mes pasirinksime konkuruoti, mes žaisime tam, kad laimėtume“, – antradienio pranešime teigė P. Lundmarkas.

Suomijos bendrovė plačiau naująją strategiją ir ilgalaikes finansines prognozes pristatys ketvirtadienį.

„Pasaulyje susisiekimas oru pastaraisiais mėnesiais praktiškai sustojo. Tai ypač smarkiai paveikė mūsų ketvirčio rezultatus. Dėl itin lėto paklausos atsigavimo dabar turime imtis toli siekiančios restruktūrizacijos priemonių“, – pranešime teigė „Lufthansa“ generalinis direktorius Carstenas Spohras.

Pirmasis šių metų ketvirtis bendrovei buvo kur kas prastesnis nei pirmasis praeitų metų ketvirtis, kai „Lufthansa“ nuostoliai sudarė 342 mln. eurų. Kadangi metų pradžioje žmonės skraido mažiau, oro linijoms šis laikotarpis dažnai būna nuostolingas.

Pirmadienį „Lufthansa“ valdyba patvirtino 9 mlrd. eurų paramos paketą, kurį skirs Vokietija. Birželio 25 d. dėl šios paramos balsuos „Lufthansa“ akcininkai.

9 mlrd. eurų suteikusi Vokietijos vyriausybė perims 20 proc. „Lufthansa“ akcijų paketą. Vokietija taip pat turės galimybę perimti dar 5 proc. akcijų. Taigi, Vokietijos valstybė taps didžiausia „Lufthansa“ akcininke.

Kaip ir dauguma kitų oro linijų, „Lufthansa“ ypač nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Iš turimų 760 orlaivių, bendrovė kitąmet ketina į padanges nekelti 300, o 2022-aisiais – 200 lėktuvų.

Gegužę C. Spohras teigė, kad „Lufthansa“ net ir ilguoju laikotarpiu gali turėti 100 lėktuvų per daug. Taigi, bendrovei gali tekti atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su šiais lėktuvais.

Bendrovė uždarys visas 350 parduotuvių visame pasaulyje, įskaitant ir 178 parduotuves JAV, skelbė „The Wall Street Journal“.

Bankroto paskelbimas yra „sąmoningas ir ryžtingas žingsnis, kuris leis mums pasiekti sėkmę ateityje“, pranešime teigė bendrovė. Tiesa, „Forever 21“ nepraras turto, tačiau turės įgyvendinti bendrovės restruktūrizaciją.

„Forever 21“ 1984 m. Los Andžele įkūrė korėjiečiai vyras ir žmona Do Wonas ir Jin Sook Changai.

Konkuruodama su tokiais milžinais, kaip „H&M“ ir „Zara“, po 2008 m. finansų krizės „Forever 21“ pradėjo agresyvią plėtrą vyrų aprangos ir avalynės sektoriuose, padidindama visame pasaulyje veikiančių parduotuvių skaičių iki 800.

Visgi analitikai pabrėžia, kad „Forever 21“ nepavyko sureaguoti į internetinės prekybos augimą ir į vis augantį pirkėjų sąmoningumą dėl pigių drabužių įtakos aplinkai.

Anksčiau rugsėjį JAV pop muzikos žvaigždė Ariana Grande padavė „Forever 21“ į teismą, nes bendrovė esą reklamose naudojo A. Grandes logotipus be jos leidimo, o „Forever 21“ reklamose drabužius vilkėję modeliai buvo itin panašūs į pačią atlikėją.

„Įmonė ruošiasi keisti dabartinę strategiją ir įkurti 5-10 žmonių biurus 19-oje Europos šalių, kuriems būtų suteikta autonomija veikti pagal vietos rinkos poreikius. Vykdant naująją augimo strategiją, kompanija planuoja sukurti 200 naujų darbo vietų per ateinančius 6 mėnesius“, – praneša bendrovė.

Bendrovės įkūrėjas ir vadovas Nikas Storonskis sako, kad strategiją nuspręsta peržiūrėti siekiant dar greitesnio augimo.

„Dabartiniai rezultatai džiugina ir lenkia bet kokias prognozes, tačiau ir tai tėra ledkalnio viršūnė. Darbinis šios restruktūrizacijos pavadinimas – „Europos plėtros mechanizmas“ (angl. „European Growth Machine“), jos tikslas – dar sparčiau plėstis jau turimose rinkose, ir šis mechanizmas veiks nepriklausomai nuo mūsų planų šįmet startuoti naujose rinkose“, – atskleidžia N. Storonskis.

„Revolut“ praneša, kad šiuo metu sąskaitas kasdien atsidaro per 10 tūkst. naujų klientų, nors prieš pusmetį šis skaičius dar siekė vidutiniškai 7 tūkst. per dieną. Skaičiuojama, kad programėlės vartotojų skaičius per savaitę nuo 2018 metų liepos iki dabar išaugo nuo 500 tūkst. iki 1,2 mln., tuo metu aktyvių vartotojų per tą patį laikotarpį išaugo nuo 900 tūkst. iki 1,9 mln.

Dabartiniai rezultatai džiugina ir lenkia bet kokias prognozes.

Bendrovė skaičiuoja šiuo metu turinti 175 tūkst. klientų. Teigiama, kad vien Vilniaus mieste 20 proc. vyresnių kaip 18 metų gyventojų naudojasi įmonės paslaugomis.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas gruodį išdavė Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ specializuoto banko licenciją. „Revolut“ Lietuvoje planuoja teikti indėlių ir paskolų paslaugas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas anksčiau kreipėsi į valstybės tarnybas dėl galimų „Revolut“ ryšių su Rusija. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad S. Jakeliūno minima informacija buvo žinoma, potencialus investuotojas ilgai vertintas kompetentingų institucijų ir įvertintas kaip patikimas.

Praėjusį trečiadienį vyko uždaras BFK posėdis aptarti „Revolut“ galimai keliamas rizikas. S. Jakeliūnas sakė dėl galimų rizikų svarstysiantis galimybę trečią kartą kreiptis į komisiją, kuri vertina galimų investuotojų atitikimą nacionalinio saugumo interesams. 

Pasak CAA direktoriaus Jorio Gintilo, oro bendrovės veiklos perspektyvos priklausys ir nuo jos pagrindinių partnerių Lietuvoje – kelionių organizatorių „Novaturas“ ir „Tez Tour“ veiksmų.

„Jei „Small Planet Airlines“ kartu su „Novaturu“ ir „Tez Tour“ toliau tęs veiklą kartu aptarnaujant Lietuvos rinką, mes tikrai jokių rizikų vartotojams ar keleiviams neįžvelgiame. Keleiviams ir šiaip rizikų neturėtų kilti, nes aviakompanija yra čarterinio pobūdžio ir pati bilietų nepardavinėja, todėl net kilus blogiausiam scenarijui, „Novaturas“ ir „Tez Tour“ būtų pasiruošę į pagalbą pasitelkti kitus skrydžių operatorius“, – BNS sakė J. Gintilas.

„Small Planet Airlines“ padėtis ir jos planai pertvarkyti įmonę Lietuvoje penktadienį aptarti CAA Oro susisiekimo licencijavimo komisijos posėdyje.

„Išklausėme „Small Planet Airlines“ poziciją, kiek tai yra susiję su neseniai paskelbta informacija apie įmonei pradedamą restruktūrizavimo procesą. Aviakompanijos atliktus veiksmus vertiname pozityviai, tai teisiškas ir efektyvus būdas sprendžiant galimus finansinius iššūkius, susijusius su antrinių įmonių veikla Lenkijoje ir Vokietijoje“, – aiškino J. Gintilas.

Jo teigimu, restruktūrizavimas leis apsaugoti „Small Planet Airlines“ kreditorių, keleivių ir savininkų interesus, taip pat užtikrins tam tikrą veiklos tvarumą Lietuvos rinkoje, apsisaugant nuo papildomų finansinių ieškinių dėl Vokietijos ir Lenkijos bendrovių veiklos.

„Aviakompanija įsipareigojo parengti restruktūrizavimo planą ir atnaujinti verslo planą, kuriame turėtų būti akcentuota įmonės veikla Lietuvoje, be plėtros niuansų (...) Kaip iš esmės toliau vystant pelningą veiklą Lietuvoje būtų galima padengti įsiskolinimus dėl antrinių įmonių veiklos (...) Jie planuoja tai padaryti per mėnesį nuo dabartinio susitikimo“, – sakė CAA vadovas.

Pasak jo, „Small Planet Airlines“ vadovo Kristijono Kaikario duomenimis, prognozuojamas įmonės veiklos Lietuvoje pelnas šiemet turėtų būti apie 2 mln. eurų.

„Kokie gali grėsti finansiniai reikalavimai dėl įmonių Lenkijoje ir Vokietijoje, reikėtų klausti pačios aviakompanijos, nes scenarijai gali būti skirtingi. Tačiau bet kuriuo atveju, bendra tų reikalavimų imtis viršytų prognozuojamą pelną Lietuvoje. Restruktūrizavimo procesas keliamas ne iš gero gyvenimo, įmonė objektyviai susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais ir galimais iššūkiais, susijusiais su antrinių įmonių Lenkijoje ir Vokietijoje veiklos palikimu, todėl tas žingsnis ir buvo žengtas“, – tvirtino J. Gintilas.

Jo teigimu, CAA taip pat paprašė „Small Planet Airlines“ iki kitos savaitės pabaigos pateikti daugiau informacijos apie bendrovės veiklą užsienio rinkose.

„Suformavome aviakompanijai tam tikrus klausimus, susijusius su jų veikla Azijoje – Vietname ir Kambodžoje, skrydžiais iš Švedijos Bilundo miesto ir taip toliau. Prašome ne visiškai su Lietuva susijusios informacijos“, – sakė J. Gintilas.

„Small Planet Airlines“, dėl finansinių sunkumų jau pertvarkanti savo bendroves Lenkijoje ir Vokietijoje, pradeda pertvarką ir Lietuvoje – dėl to antradienį kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą. Anot įmonės, investuotojas Lietuvoje jai nėra būtinas, tačiau jo jau ieškoma.

Pasak bendrovės, pertvarka Lietuvoje neturės įtakos jos skrydžiams iš Lietuvos ir užsienio šalių bazių.

Praėjusią savaitę skelbta, kad „Small Planet Airlines“ iki lapkričio pabaigos Vilniuje atleis 44 darbuotojus, nes dalis paslaugų grupėje buvo teikiama centralizuotai – iš Vilniaus biuro. Be to, Lenkijoje įmonė jau sumažino orlaivių skaičių nuo 10 iki dviejų.

„Small Planet Group“ įmonių Lenkijoje ir Vokietijoje restruktūrizavimą inicijavo rugsėjį ir spalį. Be šių trijų rinkų, įmonė veikia ir Kambodžoje.

Nors operacinė bendrovės veikla Lietuvoje šiemet yra pelninga, restruktūrizacijos prireikė dėl Lenkijoje ir Vokietijoje patiriamų finansinių sunkumų, praneša įmonė.

Šiose šalyse veikiančios bendrovės nesuvaldė plėtros bei augančių kaštų ir dėl to kiek anksčiau šį rudenį pradėjo restruktūrizaciją, teigiama pranešime.

Dėl pertvarkų Vokietijos ir Lenkijos bendrovėse Lietuvoje veikianti „Small Planet Airlines“ nebegaus iš šių bendrovių pajamų už paslaugas, tad restruktūrizacijos keliu sieks sumažinti turimą infrastruktūrą, taip pat – apsaugoti veiklą nuo išorinių paslaugų teikėjų reikalavimų: „Small Planet Airlines“ yra garantavusi išoriniams paslaugų teikėjams už bendroves Vokietijoje bei Lenkijoje, tad jie turi galimybę kreiptis į bendrovę Lietuvoje, siekdami susigrąžinti Vokietijos bei Lenkijos įmonių skolas. Restruktūrizacijos procesas suteiks laiko susidariusioms skoloms grąžinti, teigia bendrovė.

„Small Planet Airlines“ teigimu, restruktūrizacija neturės įtakos bendrovės vykdomiems skrydžiams iš Lietuvos ir užsienio šalių bazių – kartu su kelionių organizatoriais, su kuriais „Small Planet Airlines“ Lietuvoje yra sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis, bendrovė toliau skraidys taip, kaip ir buvo suplanuota.

„Restruktūrizacijos procesai Lenkijoje ir Vokietijoje iš esmės skiriasi nuo pertvarkų Lietuvos bendrovėje: Lenkijoje ir Vokietijoje veikiančios bendrovės šiemet patyrė žymius nuostolius, ir tai buvo pagrindinė restruktūrizacijos priežastis. Tuo tarpu „Small Planet Airlines“ Lietuvoje veikla šiemet yra pelninga – planuojame, kad operacinis pelnas metų gale sieks 3,4 mln. eurų. Vis dėlto jį viršys sumos, kurias turėsime nurašyti dėl Vokietijos bei Lenkijos įmonių neapmokėtų paslaugų“, – pranešime teigia „Small Planet Airlines“ vadovas Kristijonas Kaikaris.

Pasak jo, tam, kad Vokietijos ir Lenkijos bendrovėse būtų sėkmingai užbaigta restruktūrizacija, būtinas investuotojas, tuo tarpu Lietuvos bendrovei tai nėra būtina sąlyga.

„Kita vertus, atsiradus investuotojui, restruktūrizacijos procesą Lietuvoje būtų galima sėkmingai baigti anksčiau, taigi šios galimybės neatmetame ir kalbamės su Lietuvos bendrove besidominčiais investuotojais. Manome, kad „Small Planet Airlines“ restruktūrizacija yra geriausias būdas išsaugoti ir toliau tęsti sėkmingą veiklą“, – teigia K. Kaikaris.

„Small Planet Airlines“ veikla buvo pelninga ir 2015 bei 2017 metais –bendrovės pelnas siekė atitinkamai 4,5 mln. eurų ir 2,3 mln. eurų prieš apmokestinimą.

Planuojama, kad 2018 m. pabaigoje „Small Planet Airlines“ pajamos turėtų pasiekti 122,7 mln. eurų, beveik penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais. Vasarą sulaukusi trečdaliu didesnio keleivių srauto ir perskraidinusi virš 204 tūkst. atostogautojų, 2018-2019 m. žiemos sezono metu bendrovė tikisi augimą išlaikyti ir pervežti dar apie 100 tūkst. keleivių iš Lietuvos.

„Žiemos sezono metu skraidysime aštuoniais lėktuvais. Du kils iš Vilniaus, vienas – iš Bilundo, keturi vykdys sezoninius projektus Azijoje - Vietname kartu su naujais partneriais „Bamboo Airways“ ir Kambodžoje kartu su ten veikiančia „Small Planet Airlines“ Co. Ltd bendrove. Dar vienas orlaivis bus pakaitinis – skrydžius vykdys kitų orlaivių vėlavimų atvejais, taip sumažinant keleivių patiriamus nepatogumus. Panašų skaičių orlaivių turėjome 2014 metais, tad gerai žinome, kaip valdyti tokio dydžio orlaivių parką – optimizavę veiklą, galėsime stabilizuoti procesus įmonėje ir geriau valdyti rizikas“, – teigia K. Kaikaris.

Žymiai sumažėjus, o tam tikrose srityse visai nelikus paslaugų, teikiamų Lenkijos ir Vokietijos bendrovėms, „Small Planet Airlines“ turės atleisti dalį perteklines funkcijas atliekančių darbuotojų Lietuvoje.

Teigiama, kad keleiviai dėl bendrovėje vykstančių pertvarkų nepatogumų nepatirs – „Small Planet Airlines“ kartu su istoriniais partneriais Lietuvoje -–kelionių organizatoriais tęs veiklą pagal suplanuotus žiemos sezono skrydžių tvarkaraščius. Šią žiema atostogautojai iš Lietuvos galės rinktis ne tik populiarias kryptis Kanarų salose, Egipte ir JAE, slidinėjimo kurortus, bet ir išbandyti naujienas – skrydžius į Jordaniją bei Džerbos salą Tunise.

Bendrovė per "Nasdaq" Vilniaus biržą pranešė, kad sprendimus pirmadienį priėmė akcininkai.

Pasak kai kurių rinkos analitikų, nuolatiniai įmonės bandymai restruktūrizuotis bei teiginys, kad akcijų emisiją įsigis niekam nežinomas investuotojas, yra tik bandymas atitolinti neišvengiamą įmonės bankrotą.

Po kelių dienų - liepos 27-ąją Vilniaus apygardos teismas turėtų pradėti iš esmės nagrinėti "Dvarčionių keramikos" bankroto bylą, kurią inicijavo jos pagrindinis kreditorius "Swedbank".

"Dvarčionių keramikos" akcininkai pirmadienį nutarė, kad per 6 mėnesius bus parengtas ir pateiktas teismui restruktūrizavimo planas. Bendrovė nurodo, kad numatomos M.Pulpito investicijos bus atšauktos, jei iki akcijų apmokėjimo teismas iškels įmonei bankroto bylą arba nepatvirtins restruktūrizavimo plano.

Akcininkai nusprendė papildomais įnašais kapitalą padidinti nuo nuo 5,745 mln. eurų iki 9,245 mln. eurų, išleidžiant 6 mln.vienetų naujų akcijų po 58 centus.

Jei teismas trečią kartą iškeltų restruktūrizavimo bylą, M.Pulpito įmonė per 5 darbo dienas sumokėtų 250 tūkst. eurų, o visą sumą - tuomet, jei būtų patvirtintas pertvarkos planas, teigia "Dvarčionių keramika".

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 23 dieną jau pasisakė dėl M. Pulpito investicijų realumo - esą Lietuvos įmonė nepatvirtino, jog M.Pulpito įmonė investavo ar ketina investuoti į įmonę, neįrodė, kad su juo pasiektas susitarimas. Tuomet teismas atsisakė "Dvarčionių keramikai" iškelti restruktūrizavimo bylą, o Vilniaus apygardos teismas liepos viduryje pradėjo nagrinėti "Swedbank" inicijuotą jos bankroto bylą.

"Dvarčionių keramika" bankui "Swedbank" skolinga apie 6 mln. eurų, kurių ji nemoka nuo 2011 metų.

92,93 proc. "Dvarčionių keramikos" akcijų priklauso "Misotai", kurią netiesiogiai kontroliuoja buvęs ilgametis įmonės vadovas Juozas Raišelis. Įmonės akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektą parengusi Ūkio ministerija pabrėžia - tai kilstelės Lietuvos vietą "Doing Business" reitinge, bet verslininkai pasigenda realios pagalbos su nemokumo problema susidūrusioms bendrovėms, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Restruktūrizuoti įmonę siūloma leisti be teismo, neviešinant pradėtos restruktūrizavimo procedūros ir nekeičiant bendrovės duomenų viešuosiuose registruose. Projekte numatyta galimybė apie restruktūrizavimą ne teismo tvarka pranešti tik Vyriausybės įgaliotai institucijai, prievolės informuoti trečiuosius asmenis nelieka.

Per praėjusius metus daugiausia restruktūrizavimo procesų pradėta statybos įmonėms - 9, tai beveik trečdalis visų restruktūrizuojamų bendrovių.

Beveik dvejus metus neveikiančios "Dvarčionių keramikos" akcininkai nusprendė vėl atnaujinti restruktūrizavimo procesą ir iš didžiausio kreditoriaus "Swedbank" prisiteisti 13,3 mln. eurų.

"Dvarčionių keramika per "Nasdaq" Vilniaus biržą pranešė, kad akcininkai penktadienį pritarė restruktūrizavimo plano matmenims.

Vilniaus apygardos teismas šiemet gegužės pabaigoje nutraukė bendrovės restruktūrizavimo bylą.

Žemės ūkio srityje veikianti "Agrowill Group" dėl Rusijos įvestų sankcijų kas mėnesį skaičiuoja šimtatūkstantines prarastas pajamas, tačiau restruktūrizavimo proceso dėl to vilkinti neketina, rašo "Verslo žinios".

"Pastaraisiais mėnesiais, palyginti su 2014 m. sausiu-birželiu, dėl smarkiai sumažėjusių žaliavinio pieno supirkimo kainų kas mėnesį už parduodamą žaliavinį pieną gauname iki 0,4 mln. litų mažiau pajamų", - sakė "Agrowill Group" valdybos narys Vladas Bagavičius.

Nepaisant verslui kenkiančių Rusijos sankcijų, "Agrowill Group" nežada ilginti šiuo metu vykdomo restruktūrizacijos proceso. Pasak V.Bagavičiaus, iš viso 2014 metų gruodį 4-ių restruktūrizuojamų žemės ūkio bendrovių kreditoriams bus išmokėta 4 mln. litų, dar 9,4 mln. kreditorinių reikalavimų kitų metų balandį ketinama išmokėti pačios įmonės "Agrowill Group" kreditoriams. Kitų metų gruodį numatoma išmokėti 6,6 mln. litų kreditorinių reikalavimų ir likusiose 10-yje restruktūrizuojamų žemės ūkio bendrovių.