Pabaigtuvės – Rygoje

Moterų „EuroBasket“ finalo turnyras šiemet numatytas Izraelyje ir Slovėnijoje, tad šių šalių krepšininkės nesuka galvos dėl savo rezultatų atrankos varžybose.

Likus paskutiniam kvalifikacinių rungtynių turui, vietas tarp 16 laimingųjų taip pat jau yra užsitikrinusios Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Turkijos, Serbijos, Juodkalnijos, Graikijos, Italijos ir Latvijos nacionalinės ekipos.

Lietuvės, priešpaskutines B grupės rungtynes Vilniuje pralaimėjusios prancūzėms 75:83, pasunkino savo žygį į „EuroBasket“ šešioliktuką, tad rytoj Rygoje laukia lemiamas mūšis su ukrainietėmis, kurias būtina įveikti.

Pastarąjį kartą mūsų šalies krepšininkės Europos elito gretose buvo 2015-aisiais.

Pastarąjį kartą mūsų šalies krepšininkės Europos elito gretose buvo 2015-aisiais (Vengrijoje pateko į ketvirtfinalį, tačiau 66:68 nusileido baltarusėms, o mačus dėl 5–8 vietų pralaimėjo – turkėms 57:66 ir juodkalnietėms 77:89).

Nepavyko revanšuotis

Trenerio Rimanto Grigo vadovaujama Lietuvos rinktinė per antrą mačą su 2021 m. Europos vicečempionėmis prancūzėmis buvo arti revanšo (pernai svečiuose pralaimėta 56:83).

Ketvirtą kėlinį likus žaisti beveik 4 minutes, mūsiškės buvo priartėjusios 73:74, tačiau iniciatyvos neįtvirtino ir vėl atsiliko – 73:82.

Karjera: kaunietė G. Petronytė – antra visų laikų rezultatyviausia Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja. / fiba.com nuotr.

„Turime suvokti: šiandien šios varžovės – ne mūsų jėgoms, nors pergalė buvo pasiekiama“, – kalbėjo naudingiausia rungtynių žaidėja Gintarė Petronytė.

17 taškų surinkusi vidurio puolėja tapo antra visų laikų rezultatyviausia Lietuvos rinktinės krepšininke – yra pelniusi iš viso 1 783 tšk.

Lyderė – 1997 m. Europos čempionė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (2 101 tšk.), trečia šioje rikiuotėje – Sandrą Linkevičienė (1 782 tšk.).

Varžovės – pažįstamos

Ukrainos komanda Rygoje 74:59 (15:16, 31:20, 21:10, 7:13) įveikė B grupės autsaideres suomes.

Nugalėtojų gretose pasižymėjo Alina Jagupova (22 tšk., 10 atkovotų kamuolių, 8 klaidos), afrikiečių kraujo turinti Miriam Uro-Nile (14 tšk.), Kristina Fylevič (12 tšk.), Olga Mazničenko (11 tšk., 6 atkovoti kamuoliai).

Varžovė: viena Ukrainos komandos lyderių – iš ukrainietės ir Togo piliečio šeimos kilusi M. Uro-Nile (antra iš kairės). / fbu.ua nuotr.

Pernai Vilniuje lietuvės nugalėjo ukrainietes 81:62.

„Jos labai mėgsta greitą žaidimą, kaip ir prancūzės, visos metikės, gali pataikyti. Jeigu mes pradėsime kontroliuoti kamuolį ir gynybos, ir puolimo atvejais, jas stabdysime, viskas bus gerai. Pozicinės atakos – ne ukrainiečių koziris“, – apie laukiančią žūtbūtinę akistatą kalbėjo R. Grigas.

„Bus svarbu iškart žaisti dideliu tempu. Lietuvos komanda – stipri varžovė, ji nubaus mus, jeigu dozuosime savo energiją ir pamažu įsitrauksime į kovą, kaip kad buvo per mačą su suomėmis“, – svarstė Ukrainos ekipos strategas juodkalnietis Srdjanas Radulovičius.

Estės – už borto

C grupėje Rumunijos krepšininkės 32:75 pralaimėjo Ispanijos komandai.

Atrankos etapo nerezultatyvumo rekordas priklauso albanėms, kurios anksčiau D grupėje 19:125 nusileido lenkėms. Be to, Albanijos atstovės yra pralaimėjusios ir slovėnėms – 28:127.

Kartu su Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Suomijos, Islandijos, Rumunijos, Bulgarijos, Austrijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Airijos ir Švedijos ekipomis visas viltis patekti į „EuroBasket“ finalo turnyrą jau prarado ir Estijos rinktinė.

G grupėje estės iki šiol laimėjo tik vienas rungtynes – 72:69 palaužė brites.

Statistika

Lietuva–Prancūzija 75:83 (17:20, 23:20, 11:22, 24:21). Vilnius, „Jeep“ arena.

Lietuva: K. Nacickaitė 20 taškų (5 rezultatyvūs perdavimai), G. Petronytė 17 (10 atkovotų kamuolių), J. Jocytė 15 (5 atkovoti kamuoliai, 6 rezultatyvūs perdavimai), L. Juškaitė 13 (1/5 tritaškių, 8 atkovoti kamuoliai), G. Labuckienė 6 (4 atkovoti kamuoliai), G. Šulskė ir M. Grigalauskytė po 2, S. Baltkojienė, E. Šventoraitė, G. Meškonytė ir D. Donskichytė po 0.

Prancūzija: M. Johannes 21 taškas (4 rezultatyvūs perdavimai), G. Williams 17 (4 rezultatyvūs perdavimai), M. Badiane 16 (9 atkovoti kamuoliai), V. Vukosavljevič 13, S. Michel ir J. Salaun po 5, M. Fauthoux (0/3 tritaškių), M. Toure ir P. Astier po 2, I. Rupert, H. Ciak ir R. Bernies po 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 18/30 (60 proc.) ir 27/45 (60 proc.), tritaškių – 6/20 (30) ir 7/21 (33), baudų metimų – 21/27 (78) ir 8/10 (80). Atkovota kamuolių – 31 ir 30, perimta – 3 ir 6. Rezultatyvūs perdavimai – 19 ir 17. Klaidos – 15 ir 9.

B grupė

1. Prancūzija  4  1  +63

2. Lietuva  3  2  +3

3. Ukraina  3  2  0

4. Suomija  0  5  –66

Rezultatai

A grupė. Vokietija–Belgija 44:69, Bosnija ir Hercegovina–Šiaurės Makedonija 66:68. Rikiuotė: 1. Belgija (4 pergalės ir 1 pralaimėjimas), 2. Vokietija (3 ir 2), 3. Bosnija ir Hercegovina (2 ir 3), 4. Š. Makedonija (1 ir 4).

C grupė. Vengrija–Islandija 89:49, Rumunija–Ispanija 32:75. Rikiuotė: 1. Ispanija (5 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Vengrija (3 ir 2), 3. Islandija (1 ir 4), 4. Rumunija (1 ir 4).

D grupė. Slovėnija–Albanija 124:52, Lenkija–Turkija 76:72. Rikiuotė: 1. Turkija (4 pergalės ir 1 pralaimėjimas), 2. Slovėnija (3 ir 2), 3. Lenkija (3 ir 2), 4. Albanija (0 ir 5).

E grupė. Serbija–Kroatija 85:57. Rikiuotė: 1. Serbija (3 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Kroatija (2 ir 2), 3. Bulgarija (0 ir 3).

F grupė. Juodkalnija–Austrija 65:48. Rikiuotė: 1. Juodkalnija (3 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Austrija (1 ir 3), 3. Danija (1 ir 2).

G grupė. Didžioji Britanija–Estija 100:45, Portugalija–Graikija 66:60. Rikiuotė: 1. Graikija (4 pergalės ir 1 pralaimėjimas), 2. Portugalija (3 ir 2), 3. D. Britanija (2 ir 3), 4. Estija (1 ir 4).

H grupė. Slovakija–Šveicarija 78:50, Liuksemburgas–Italija 51:109. Rikiuotė: 1. Italija (5 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Slovakija (3 ir 2), 3. Liuksemburgas (1 ir 4), 4. Šveicarija (1 ir 4).

I grupė. Čekija–Airija 74:57. Rikiuotė: 1. Čekija (3 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Nyderlandai (2 ir 1), 3. Airija (0 ir 4).

J grupė. Izraelis–Švedija 71:57. Rikiuotė: 1. Latvija (3 pergalės ir 0 pralaimėjimų), 2. Izraelis (2 ir 2), 3. Švedija (0 ir 3).

Nuo pat susitikimo pradžios vyko labai atkakli kova ir net keturiolika kartų rezultatas buvo lygus.

Ypač permainingai klostėsi antrasis kėlinys. 43 min. „Varsos-Stronglaso“ pranašumas siekė keturis įvarčius 26:22, tačiau „Šviesa“ sugebėjo ne tik išlyginti, bet ir persverti savo naudai. 57 min. vilniečiai pirmavo 34:31 ir buvo labai arti pergalės.

Bet šeimininkai dramatiškai sugebėjo pasivyti varžovus ir du kėliniai baigėsi lygiosiomis 34:34. Lietuvos taurės laimėtojai paaiškėjo po 7 metrų baudinių serijos.

Čia sėkmė lydėjo „Šviesos“ rankininkus, kurie išplėšė pergalę rezultatu 38:37 ir Lietuvos taurę susigrąžino po dvejų metų pertraukos.

Finalo rungtynėse viską gali nulemti viena klaida, vienas prarastas kamuolys.

Antrą kartą istorijoje finale žaidusi „Varsa-Stronglasas“ dar niekada nėra laimėjusi Lietuvos taurės. Geriausiu finalo rungtynių žaidėju „Šviesos“ gretose išrinktas Mantas Urvikis nugalėtojams pelnė 8 įvarčius. 7 įvarčius prie pergalės pridėjo Karolis Bliuvas, po 5 – Tadas Rasakevičius ir Valdas Drabavičius.

„Varsos-Stronglaso“ komandoje rezultatyviausiai žaidė 8 įvarčius pelnęs Žygimantas Micevičius, po 7 įvarčius surinko Vilius Juozaitis ir Arminas Stankūnas, 6 – Tadas Stankevičius.

„Finalo rungtynėse viską gali nulemti viena klaida, vienas prarastas kamuolys. Turėjome trijų įvarčių persvarą ir beliko pora minučių. Bet nesumetėm savo metimų ir leidom varžovams grįžti į rungtynes. Ko mums pastoviai trūksta, tai kantrybės. Mes norime kuo greičiau viską užbaigti ir tai neretai pakiša koją. Nors žaidėjams buvo ne kartą sakyta, kad reikia kantrybės, kad reikia kentėti ir išlaukti. To nepavyko įgyvendinti. Lietuvoje yra trys komandos – Lietuvos krepšinio rinktinė, Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda ir Vilniaus „Šviesa“, kurios be cirkų negali baigti rungtynių“, – po pergalės finale juokavo „Šviesos“ treneris Žygimantas Sinkevičius.

„Finalinis ketvertas Alytuje tapo tikra rankinio švente. Daug žiūrovų, puiki atmosfera arenoje ir neįtikėtina drama aikštelėje. Nugalėtoją lėmė psichologija. Vienu metu mes buvo geresnėje situacijoje, vėliau jau varžovų rankose buvo visi koziriai ir jau atrodė, jog pralaimėsime. Bet grįžome į rungtynes ir prireikė baudinių serijos. O čia jau loterija lėmė kas laimės taurę“, – teigė „Varsos-Stronglaso“ treneris Egidijus Petkevičius.

„Cascada-HC Garliava“ nuo pat susitikimo pradžios išsiveržė į priekį ir neleido „Žalgirio“ komandai priartėti iki pat finalinės sirenos. „Cascada-HC Garliava“ šventė pergalę 36:24.

Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė Kamilė Bušaitė ir Karolina Sparnauskaitė, pelniusios po 7 įvarčius, po 6 įvarčius įmetė Martyna Ustilaitė ir Mantė Voskresenskaja.

„Žalgirio“ komandai 7 įvarčius pelnė Agnė Gudlinkytė, 4 – Austėja Narauskaitė.

„Mūsų žaidėjos išpildė viską, ką buvome sutarę. Lietuvos taurės turnyras – jėgų pasitikrinimas įpusėjus sezonui. Finaliniame ketverte gali pasižiūrėti kur tu esi sezono viduryje. Pergalė rodo, kad mes einame teisingu keliu, kad teisingai treniruojamės ir kylame aukštyn. Šį sezoną jau iškovojome du trofėjus iš trijų – Supertaurę ir Lietuvos taurę. Sieksime laimėti ir patį svarbiausią – Lietuvos čempionatą“, – sakė 2020 ir 2021 metais Lietuvos taurę laimėjusios „Cascada-HC Garliava“ komandos trenerė Rita Urnikienė.

„Koks bebūtų rezultatas, žaidimas finale duoda daug patirties jaunoms rankininkėms. „Garliavos“ komandai pavyko sustabdyti mūsų atakas, kamuolio judėjimą ir mums nepavykdavo kamuolio perduoti gerose pozicijose esančioms žaidėjoms. Ne viską pavyko išpildyti dėl meistriškumo stokos, dėl geresnio varžovių fizinio pasirengimo, tiek ir dėl jaudulio. Nes daugumai mūsų žaidėjų tai pirmas finalas. Tikėsimės ne paskutinis“, – teigė „Žalgirio“ treneris Miglius Astrauskas.

Nuo 2012 metų „Žalgirio“ rankininkės Lietuvos taurę yra laimėjusios net 8 kartus – 2012-2018 ir 2022 metais.

Įtemptą dieną vėl gelbėjo Paulo Fiuza – rimtesnių navigacijos klaidų išvengęs ekipažas finišavo septynioliktoje vietoje.

V. Žala pripažino, kad jau starte trūko jėgų, o greičio ruože tai labai pasijuto – norimą tempą palaikyti buvo neįprastai sunku. Iš pradžių važiavo per lėtai, o vėliau matydamas iš galo artėjančius automobilius galbūt kiek ir perspaudė. Nuotaika nepagerėjo ir ilgą laiką važiuojant paskui Christianą Levieille jo keliamose dulkėse. Prancūzą pavyko aplenkti tik vingiuotoje paskutinėje atkarpoje.

„Vienoje vietoje trumpam „užblūdijom“ ir jis mus aplenkė, o tada ir prasidėjo – kokius 80 kilometrų važiavom iš paskos. Net priartėt prie jo negalėjom – labai daug dulkių, per kurias nieko nesimato. Nesuprantu, kaip Sebastienas Loebas mus pasigavo tokiose dulkėse, tiesiog neįtikėtina – aš tiek drąsos neturėčiau“, – stebėjosi lenktynininkas.

Vienoje vietoje trumpam „užblūdijom“ ir jis mus aplenkė, o tada ir prasidėjo – kokius 80 kilometrų važiavom iš paskos.

„Teltonika Racing“ komandos ekipažas septintajame greičio ruože laikėsi iki šiol pasiteisinusios strategijos – pripūtę padangas didesniu slėgiu stengėsi išlaikyti stabilų tempą akmeninguose ruožuose, o kopose sulėtindavo. Vieną padangą pramušė greičio ruožo pradžioje, taigi du atsarginius ratus pavyko išsaugoti, tačiau atsirado kita netikėta problema – pradėjo streikuoti pakeista pavarų dėžė.

„Greičių dėžę atidavėm perrinkimui, o visureigyje buvo sumontuota atsarginė, tačiau artėjant link finišo ji pradėjo ožiuotis, o pavaros ne visada sklandžiai persijungdavo. Jaučiu, kad baigiasi ir priekinių amortizatorių resursas, nes automobilis pradeda linguoti kaip laivas. „X-Raid“ technikai juos turėjo perrinkti jau anksčiau, bet buvo užsiėmę pagalba „Audi“ komandai. Šiandien jau būtinai nešim, nes nėra kitos išeities“, – komentavo V. Žala.

Po poilsio dienos – ištvermės patikrinimas

Saudo Arabijos sostinėje Rijade keturias dienas iš viso praleidę Dakaro ralio maratono dalyviai sekmadienį, sausio 9-ąją, pajudėjo į vakarus ir įveikė į Al Davadimį vedantį maršrutą. Iš viso per dieną sportininkams teko nuvažiuoti daugiau nei 700 kilometrų, iš jų 402 kilometrus – greičio ruože. Trasa ir vėl buvo įvairi – netrūko akmeningo grunto, tačiau taip pat įtrauktos ir smėliu padegtos atkarpos bei kopų masyvai.

Ilgame septintajame greičio ruože tarp pajėgiausių ekipažų šį kartą vyko itin atkakli kova. Ištvermės patikrinimą geriausiai atlaikė ir savo pranašumą dar kartą įrodė ryškųjį BRX visureigį vairuojantis S. Loebas. Prancūzas beveik penkiomis su puse minutės aplenkė antroje vietoje likusį Nasserą Al-Attiyah su T1+ klasės „Toyota Hilux“.

V. Žala nuo greičio ruožo laimėtojo atsiliko lygiai 23 minutėmis. „Teltonika Racing“ komandos ekipažas bendroje automobilių įskaitoje šiuo metu užima 11-ąją poziciją.

Patvirtinusi naują Socialinių paslaugų planą, Klaipėdos rajono savivaldybė pereina į kitą etapą – socialines paslaugas pirks iš nevyriausybinių organizacijų, socialinio verslo. Tokiu žingsniu siekiama praplėsti teikiamų paslaugų spektrą, suteikti klientams didesnį pasirinkimą ir dar kokybiškesnę pagalbą. Pasak rajono mero, šiuo sprendimu norima užsitikrinti kuo daugiau paslaugų teikėjų ir taip spręsti šiuo metu esamas problemas, pavyzdžiui, didesnės pagalbos žmonėms, gyvenantiems kaimiškose vietovėse.

Socialinių paslaugų rajone trūksta

Augantis rajono gyventojų skaičius didina ir socialinių paslaugų poreikį. Praėjusiais metais atlikus apklausą paaiškėjo, kad gyventojams svarbiausia gauti pagalbą į namus, socialinę globą, būsto pritaikymą, transporto paslaugą ar dienos socialinę globą. Dalis šių paslaugų teikiamos Savivaldybės biudžetinių įstaigų, tačiau poreikis gerokai didesnis, ypač kaimiškose vietovėse. Be to, trūksta ir tokių socialinių paslaugų, kaip apgyvendinimas apsaugotame būste ar savarankiško gyvenimo namuose, maitinimo organizavimas.

Siekiant šią situaciją keisti ir plėsti paslaugų bei jas gaunančių klientų ratą, šiemet atlikta išsami analizė dėl socialinių paslaugų išvystymo ir poreikio Klaipėdos rajone.  Konstatuota, kad ribotos Savivaldybės finansinės galimybės, darbuotojų stoka biudžetinėse įstaigose, trūkumas patalpų, automobilių, skirtų neįgaliems gyventojams vežti, ir net paslaugų teikėjų nebuvimas neleidžia užtikrinti ir patenkinti gyventojų poreikio.

Tad naujajame Socialinių paslaugų plane iškeltas konkretus tikslas – pereiti prie paslaugų asmens šeimoje ir bendruomenėje, siekiant kuo ilgiau užtikrinti paslaugas gaunančių gyventojų buvimą jų įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, didinti neįgaliųjų savarankiškumą.

Naujovė: perkama ne paslauga, o rezultatas

„Paprastai sakant, įsivertinę susiklosčiusią situaciją ir matydami poreikį mes galėjome išgryninti esminius tikslus. Toliau tęsime projektų įgyvendinimą, bet kartu ir vystysime jau esamų ir naujų paslaugų plėtrą. Vienas paslaugas Savivaldybė pirks, kitas įsigis. Tad kai kurios paslaugos bus plėtojamos ne per Savivaldybei pavaldžias biudžetines įstaigas, o ieškant kitų paslaugų teikėjų, kurie, manau, turėtų padėti išspręsti esamas problemas, ypač kaimiškose vietovėse. Esminis idėjos tikslas – perkamos ne paslaugos, o rezultatas“, – sakė rajono meras Bronius Markauskas.

Vienas iš pavyzdžių – neįgaliųjų savarankiškumo didinimas. Norima skatinti jų įsidarbinimą, didesnę integraciją į visuomenę. Tad jau kitų metų pabaigoje tikimasi  įvykdyti poveikio pirkimą, kad proto negalią ir psichikos sutrikimų turintys gyventojai būtų mokomi gyventi savarankiškai, įtraukiami į darbo rinką.

Intensyvi paslaugų plėtra

Pagalba į namus ir dienos socialinės globos paslaugos – dar vienas prioritetas. Sėkmingai įgyvendinus pirkimą, šias paslaugas papildomai gautų dar arti keturių dešimčių rajono gyventojų. Bus plečiamas ir asmeninės higienos ir priežiūros organizavimas, o dviejose seniūnijose planuojama įsteigti ir naujus vaikų dienos centrus.

„Būtina užtikrinti ir transporto organizavimo paslaugas, kurias teikia Savivaldybės biudžetinės įstaigos. Tačiau sieksime jas palaipsniui plėsti ir į šių paslaugų teikimą taip pat įtraukti nevyriausybinį sektorių. Pirmiausia, pervežimą tų gyventojų, kuriems reikalingos hemodializės ligoninėje, sunkios būklės asmenų, kuriems nereikalinga skubioji medicininė pagalba, pervežimą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos į namus ar atvirkščiai“, – teigė meras.

Dėmesys – vaikams ir senjorams

„Kitas labai svarbus tikslas – užtikrinti reikiamą pagalbą senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems ir vaikams institucijose. Kalbant apie vaikus, bus plėtojama vaikų dienos centrų infrastruktūra. Priekulės vaikų dienos centras iki 2021 m. spalio galo bus perkeltas į didesnes, suremontuotas ir asmenims su negalia pritaikytas patalpas. Papildomai bus galima priimti dar 16 vaikų“, – sakė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė.

Didinant asmenų su negalia savarankiškumą, planuojama steigti savarankiško gyvenimo namus. Kitos senjorams, neįgaliesiems ir vaikams reikalingos paslaugos, kurios neteikiamos rajone, pagal poreikį bus perkamos ir kitų savivaldybių įstaigose.

Vienu sunkiausių Dakaro ralių išbandymų nuo tada, kai varžybos persikėlė į Pietų Ameriką, organizatorių vadintos 2017 m. varžybos sportininkams pateikė tikrą iššūkį. Lenktynininkai kovojo su aukštikalnėmis, klampiomis kopomis, purvu, akmenimis ir net gamtos stichijomis. Visus sunkumus šių metų Dakare įveikė vienintelis lietuviškas ekipažas – lenktynininkas Antanas Juknevičius ir šturmanas Darius Vaičiulis.

Pozityvumo niekuomet nestokojantis tandemas susidūrė su įvairiomis problemomis, tačiau paskutiniuose varžybų etapuose parodė čempionišką ramybę, stabilumą ir atvežė Lietuvai rekordinį rezultatą. Įdomu ir tai, kad 10 val. 11 min., kurias nuo nugalėtojo Stephano Peterhanselio atsiliko A. Juknevičius, taip pat yra rekordiškai mažas skirtumas Pabaltijo sportininkų Dakare istorijoje.

„Svarbu nuolat kilti aukštyn“

„Vieną iš savo tikslų įgyvendinome – visuomet sakiau, kad svarbu tai, jog rezultatas, kurį demonstruoja Baltijos šalių sportininkai, nuolat kiltų aukštyn. Džiaugiamės, kad tokiame rimtame Dakare mums pavyko suteikti nepamirštamų emocijų ir savo šaliai padovanoti naują rekordą“, – kirtęs finišo liniją teigė Antanas Juknevičius. „Savaime suprantama, kad visuomet norisi daugiau – dvidešimtukas buvo visai šalia. Tačiau pasižiūrėjus į priekyje ir už mūsų esančią techniką, biudžetus, manau, kad padarėme didžiulį darbą.“

Apie 22 val. 30 min. Argentinoje, Buenos Airėse, prasidės iškilminga finišo podiumo ceremonija, kurioje bus galima pamatyti ir Lietuvos vėliavą. Greičiausi Dakaro lietuviai Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis ant podiumo turėtų kilti naktį, apie 2 val. 10 min. Lietuvos laiku.

Dvi pergales iš eilės iškovojusi Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė trečiose čempionato rungtynėse su Australija bus poros favoritė. To tikisi tiek lažybų ekspertai, tiek krepšinio sirgaliai.

„Lietuviai vis dar aiškiai pasitiki Lietuvos rinktine. Net 85 procentai mūsų klientų neabejoja mūsiškių (koeficientas - 1,60) pergale prieš Australiją (koeficientas 2,61)“, - klientų pasirinkimus vardijo „TOP sport“ vadovas Gintaras Staniulis.

Panašias įžvalgas galima daryti ir apklausus dešimt vilniečių, ką jie galvoja apie būsimas rungtynes su Australija – aštuoni tiki Lietuvos rinktinės pergale. Tie patys aštuoni respondentai galvoja, kad rezultatyviausiu rungtynių žaidėju bus Jonas Valančiūnas.

„Prieš čempionatą pasiūlyti bukmekerių statymai, kad vienas ar kitas žaidėjas įmes ar neįmes kažkiek taškų, praktiškai nepakito. Aišku, išskyrus Mindaugą Kuzminską, apie kurį klausiame, ar jis įmes bent keturis (buvo devyni) taškus“, - pasakojo G.Staniulis.

Tiek lažybų bendrovėje, tiek sostinės Gedimino prospekte žmonės mano, jog Lietuvos rinktinės persvara nebus labai didelė. Respondentai gatvėje mano, kad Lietuva laimės 5,5 taško skirtumu, savo ruožtu, „TOP sport“ klientai dažniausiai renkasi intervalą nuo 3 iki 6 taškų (koeficientas – 7,50).

Po dviejų iškovotų pergalių atsirado dar daugiau žmonių, kurie tiki, jog Lietuva laimės Pasaulio taurę (koeficientas – 40,0).  Atrodo, kad tuo tiki ir bukmekeriai, kurie Lietuvos galimybes iš septintos vietos pakėlė į penktą.

„Kalbant apie didžiausius pasikeitimus per pirmąsias dvi dienas, tai pirmiausia reikia paminėti Senegalo didžiulį šoktelėjimą į viršų. Tačiau net ir dabar šios rinktinės kursas už čempiono titulą yra 1000. Daugiau skirtumų, kaip ir nėra. Vis dar kas antras beveik žmogus mano, kad čempionais taps JAV krepšininkai (koeficientas – 1,45), ryškiai antroje vietoje lieka ispanai (koeficientas – 2,40)“, - kalbėjo G.Staniulis.

Tarp keisčiausių dienos statymų, „TOP sport“ vadovas pažymėjo itin didelį tikėjimą tuo, kad Serbija pelnys pirmuosius taškus prieš Iraną, o Graikija – pirmą tritaškį rungtynėse su Puerto Riku.

15 proc. Lietuvos futbolininkų ir 20,5 proc. krepšininkų yra asmeniškai sulaukę pasiūlymų dalyvauti susitarimuose dėl rungtynių baigties, rodo antradienį organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus paskelbti apklausos rezultatai.

Tyrime, kuriame dalyvavo 100 futbolininkų ir 259 krepšininkai, 28 proc. futbolo ir 44 proc. krepšinio žaidėjų yra girdėję, kad jų kolegos dalyvavo tokiuose susitarimuose.

Apklaustų sportininkų žiniomis, įsitraukti į susitarimus dėl varžybų eigos arba baigties dažniausiai pasiūlo  komandos draugai (28,4 proc.), buvę kolegos (24 proc.) ir klubų savininkai (18,4 proc.). 13,9 proc. respondentų minėjo lažybų bendroves, 7,5 proc. - trenerius, skelbia "Transparency International".

42,1 proc. krepšininkų ir 38 proc. futbolininkų teigia girdėję, kad jų kolegoms bent kartą teko patirti spaudimą įsitraukti į nesąžiningus susitarimus. Paklausti, kodėl sportininkai dalyvauja susitarimuose, tiek futbolininkai, tiek krepšininkai dažniausiai nurodė finansines priežastis: norą papildomai užsidirbti (52 proc.), prastą asmeninę finansinę padėtį (16 proc.), laiku neišmokamus atlyginimus (13 proc.).

"Transparency International" Lietuvos skyriaus užsakymu 2013 metų gruodį apklausą atliko bendrovė "Viseo". Tyrimą finansavo Europos Komisija.

Vilniuje penktadienį 18 val. nuo Baltojo tilto žaliosios zonos smėlio pakrantės startavę eksptremalaus plaukimo baidarėmis mėgėjai šiandien paryčiais finišavo Kaune po Vilijampolės tiltu. Ketvirtus metus organizuojamam „Dipolio iššūkio" plaukimui skirtos 24 val., tačiau pirmasis baidarininkas finišavo 6.44 val. 

Šio plaukimo baidarėmis rengėjai skelbė: „Dipolio iššūkis“ – tai apie 170 km vandens, šalčio, akmenų, slenksčių ir rėvų. Tai apie 24 val. psichoemocinių ir fizinių išbandymų: netikėtai išnyrančių bebrų, neramios vienatvės ir stingdančios nakties tamsos. Pirmasis finišavęs Arūnas Dubauskas 170 kilometrų Nerimi įveikė per 13 val. 14 min. Deja, jis nepagerino pernykščio Jono Ragausko pasiekto rekordo, kuris tą patį atstumą įveikė per 11 val. 40 min.

Penktadienį Vilniuje startavo 24 baidarių ekipažai. Vyravo vienvietės baidarės. „Dipolio iššūkio" rengėjas Linas Simaška džiaugėsi, kad plaukimas vyksta nuostabiai, nors pūslės ant rankų pritrintos iki kraujo, tačiau nuotaikos puikios.

Tiesa, šiųmetis plaukimas nebuvo lengvas. Naktį vyravo tirštas rūkas. Buvo nepaprastai sunku įžiūrėti, kur plaukti. „Tokiose situacijose pasimeta ir vestibiuliarinis aparatas. Todėl nutiko taip, kad žmonės ėmė plaukti atgal, pametė kryptį, tiesiog nebuvo įmanoma atskirti, kur sūkurys, kur srovė", – įspūdžiais dalinosi L. Simaška. Laimė, neįvyko jokių nelaimingų atsitikimų.

Tie, kurie „Dipolio iššūkyje" dalyvauja ne dėl rekordo, turi galimybę stabtelėti tam tikrose vietose: Neries pakrantėse deginami laužai, galima atsigerti karštos arbatos, užkąsti, persirengti sausais drabužiais. 

„Dipolio iššūkį" jau įveikė daugiau nei 50 drąsuolių.