Ukrainos kultūros ir informacinės politikos viceministrė Anastasia Bondar informavo, kad dėl Rusijos kariuomenės veiksmų per pirmus du karo mėnesius buvo sunaikinti arba apgriauti 242 Ukrainos kultūros paveldo objektai. Tarp jų – 127 senoviniai, 92 religiniai pastatai, 28 paminklai, 20 muziejų, 19 teatrų ir kultūros namų, 13 bibliotekų. Taip pat akcentuota būtinybė suskaitmeninti ir inventorizuoti Ukrainos muziejuose saugomas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes.

A. Bondar kartu su Ukrainos kultūros ir informacinės politikos Informacinių technologijų paramos ir koordinavimo departamento vadovu Evgenu Tonkopriadovu pristatė Ukrainos kultūros paveldo skaitmenizavimo projektą, kuris vėliau turėtų pasitarnauti ir atkuriant sunaikintus bei sugadintus paveldo objektus, išsaugant Ukrainos muziejuose sukauptas vertybes. Planuojama sukurti nacionalinę platformą, kurioje bus renkami, generuojami ir saugomi duomenys kultūros paveldo srityje.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo valstybės sekretorius Jaroslawas Sellinas, aptarti praktiniai šio projekto įgyvendinimo klausimai.

„Lietuva kartu su Lenkija yra pasirengusios „Liublino trikampio“ formatu teikti Ukrainos kultūros paveldo skaitmenizavimo projektui finansinę, ekspertinę ir kitą reikiamą pagalbą, taip pat tarpininkauti dėl galimos Europos Sąjungos paramos“, – sakė kultūros viceministras R. Mikaitis.

Vasario 28 dieną Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kultūros ministrų pasirašytoje ketinimų deklaracijoje dėl trišalio bendradarbiavimo „Liublino trikampio“ formatu įsipareigojama, siekiant stabdyti karinę Rusijos agresiją Ukrainoje ir apsaugoti kultūros bei istorijos paveldą, skirti daugiau dėmesio šalių kultūros paveldo ir istorijos sklaidai, skatinti kultūros institucijų bei ekspertų bendradarbiavimą.

„Lietuvą su Lenkija sieja ilgametė istorija, kurią šiandien liudija daugybė paveldo objektų. Svarbiausiais abiem šalims kultūros paveldo apsaugos klausimais turime siekti tęstinio konstruktyvaus dialogo, drauge keistis gerąja patirtimi šioje srityje ir spręsti su paveldo išsaugojimu susijusius iššūkius. Būtent šioms temoms bus skirtas ir artimiausias abiejų šalių ekspertų grupės susitikimas“, – sako viceministras R. Mikaitis.

Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo grupės ekspertų posėdžiai periodiškai vyksta nuo tada, kai 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės pasirašė sutartį dėl Vyriausybės įgaliotųjų atstovų bendradarbiavimo kultūros paveldo apsaugos srityje. Šių metų spalio 18–20 d. Kaune bus organizuojamas jau dvyliktasis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis. Kaip praneša Kultūros ministerija, jame dalyvaujant šalių delegacijoms planuojama aptarti abiem šalims aktualius kultūros paveldo apsaugos ir istorinės atminties išsaugojimo klausimus, taip pat atminties institucijų – muziejų, bibliotekų ir valstybės archyvų – bendradarbiavimo kryptis.

„Siūlau nepalaikyti Roberto Šarknicko siūlymo apjuosti Juškų muziejų gyva grandine. Teatralizuoti performansai yra gerai, bet jokių apjuosimų nereikia, kai kalbame apie teisinius dalykus“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad viešojoje erdvėje apie A. ir J. Juškų muziejaus situaciją buvo paskleista klaidinančių faktų, kurie įaudrino visuomenę. „Vertiname muziejininkų nuopelnus, bet šis muziejus priklauso Kauno rajono savivaldybei, todėl turime gerbti ir savivaldos autonomiją“, – pabrėžė V. Juozapaitis.

Kartu komiteto pirmininkas pasidžiaugė Kauno rajono mero Valerijaus Makūno viešai pareikšta nuomone apie galimybę pratęsti prieš dvejus metus pasirašytą susitarimą dėl Arūno ir Vidos Sniečkų gyvenimo muziejuje, kol vyks diskusija ir visos suinteresuotos institucijos suras teisinį sprendimą.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs A. Sniečkus sakė, kad jį tenkintų esama padėtis. Muziejuje kartu su žmona Vida jis gyvena daugiau kaip 30 metų, čia deklaravęs gyvenamąją vietą.

Posėdžio dalyviai sutarė, kad muziejininkų nuopelnus reikia gerbti, bet vien paprotine teise negalima vadovautis, ir diskutavo, kaip išspręsti muziejuje gyvenančių darbuotojų problemą. Posėdyje buvo svarstyta dar 2020 metais R. Šarknicko inicijuota Muziejų įstatymo pataisa, kuria siekiama įteisinti gyvojo muziejaus statusą.

Seimo nario Armino Lydekos nuomone, įstatymas parengtas netinkamai, – vienas jo straipsnis prieštarauja kitam, į daugybę klausimų neatsakyta. „Gyvasis muziejus turi labai nedaug bendro su gyvenimu muziejuje, todėl nereikėtų painioti šių dviejų sąvokų. Gyvasis muziejus reiškia, kad jame gyvai atkuriamos tam tikros kultūros vertybės, ir tai gali stebėti lankytojai“, – A. Lydeka paminėjo, kad R. Šarknicko parengtoms pataisoms nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos muziejų asociacija ir Kultūros ministerija. „Įstatymo projektas, švelniai tariant, silpnas, daug atsiliepimų ir visi negatyvūs“.

Posėdyje dalyvavęs Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas taip pat pastebėjo, kad įstatymo projekte lieka daug atvirų klausimų. „Kaip gyvenimas muziejuje derės su Darbo kodeksu, kaip bus skaičiuojamas muziejuje gyvenančių darbuotojų darbo laikas ir atlyginimai? Kas pavaduos muziejininkus, kai jie atostogaus arba ilgesnį laiką sirgs? Ar muziejininkų etatams užimti bus skelbiami konkursai? O gal ši vieta bus paveldima?“, – retoriškai klausė muziejaus direktorius.

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas tvirtino, kad panašūs klausimai buvo keliami ir anksčiau, bet į juos nebuvo atsakyta.

„Kauno rajonas kartu su Kauno miestu dalyvauja projekte „Europos kultūros sostinė 2022“, todėl norėtume muziejų suremontuoti, pritaikyti neįgaliesiems, pakeisti vamzdynus, šildymo sistemą, įrengti atskirą sanitarinį mazgą lankytojams. Prašome teisinio aiškumo, antraip suplanuoti darbai nusikels į neapibrėžtą ateitį“, – kreipėsi į įstatymų leidėjus vicemeras.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose atkreipiamas dėmesys, kad muziejai pagal saugomų kultūros vertybių pobūdį yra klasifikuojami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių ir žinybinius. Teisininkai patikino, kad pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms yra ne Muziejų įstatymo, o Statybų įstatymo ir kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. „Sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio neapibrėžtumas tik apsunkintų tinkamą įstatymo taikymą“, – tvirtinama teisininkų išvadose.

Paaiškėjus, kad teisės akto projektas parengtas netinkamai, R. Šarknickas jį atsiėmė ir pasiūlė iniciatyvą dėl gyvojo muziejaus perimti Kultūros ministerijai. Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis patvirtino, kad ministerija rengia naują, šiuolaikiškesnį Muziejų įstatymą, kurį numatyta teikti Seimui kitąmet.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pastebėjo, kad savivaldybė galėtų svarstyti tarnybinio buto klausimą: muziejininkai jame galėtų gyventi, kol galiotų jų darbo sutartis.

Vis dėlto tokio buto įrengimas neatsakytų į visus muziejaus steigėjos – Kauno rajono savivaldybės – keliamus klausimus.

Gyvojo muziejaus bruožų Lietuvoje turi ir daugiau muziejų, tačiau nė viename jų darbuotojai negyvena. Dalis muziejų – privatūs, todėl darbuotojų ar savininkų gyvenimas juose nesukelia teisinių problemų.

Kauno rajono savivaldybė, anot mero patarėjo Edmundo Mališausko, prieš kelerius metus siūlė Sniečkų šeimai atnaujintą municipalinį butą toje pačioje Vilkijoje, kur yra jų darbovietė, tačiau šiems muziejininkams toks būstas netiko.

 

Vilniaus miesto tarybai sustabdžius paminklo projekto vykdymą, kultūros viceministro teigimu, visus tolesnius su paminklo projektu susijusius klausimus yra siekiama perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.

Kaip teigia kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, pinigai, skirti paminklo projektui, jo nuomone, bus grąžinami į biudžetą, o tolesni sprendimai dėl paminklo projekto, kaip tikisi R. Mikaitis, atiteks Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei, esą paminklo projekto įgyvendinimas yra atsidūręs aklavietėje.

„Vilniaus miesto savivaldybei išreiškus valią, kad konkursą laimėjęs projektas jiems nepriimtinas, ir tai, kad prašoma organizuoti naują konkursą įtraukiant Vyriausybės ir savivaldybės narius į komisiją, – tokiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė nederins jokio leidimo statyti šiam paminklui“, – argumentavo viceministras.

„Pagal dabartinius priimtus sprendimus Vilniaus miesto savivaldybėje, projektui skirti pinigai, matyt, grįš į biudžetą“, – tęsė R. Mikaitis.

Jei visgi būtų nuspręsta organizuoti naują konkursą A. Smetonos paminklui sukurti, viceministras siūlytų visus naujo konkurso parengiamuosius darbus patikėti savivaldybei.

„Jeigu Vyriausybė nuspręstų iš naujo organizuoti konkursą, vėl iš naujo skirti lėšas, tada geriau būtų, kad viskas būtų vienose – Vilniaus miesto savivaldybės – rankose“, – teigė R. Mikaitis.

Praėjusio konkurso nugalėtojų likimas – sostinės savivaldybės valioje

Pasak viceministro, tai, kaip bus elgiamasi su praėjusio konkurso rezultatais ir nugalėtojais, turėtų tapti Vilniaus savivaldybės atsakomybe. Pasak jo, yra tik laiko klausimas, kada savivaldybė teiksis priimti Kultūros ministerijos jai perleidžiamas atsakomybes.

„Rezultatai yra patvirtinti, autorinių teisių sutartis yra Kultūros ministerijoje, todėl  norime autorinę teisę perduoti Vilniaus miesto savivaldybei“, – sakė kultūros viceministras.

„Norime viską perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, į kurią yra išsiųsta sutartis, kuomet padėję parašą jie iš karto gautų 250 tūkst. tikslinę dotaciją projekto įgyvendinimui, tačiau jie tų pinigų neima ir nenori įgyvendinti šio projekto“, – kalbėjo R. Mikaitis.

Vilniaus miesto savivaldybė linkusi ieškoti sprendimo

Reaguodamas į viceministro išsakytą kritiką, esą sostinės savivaldybė nesiima tolesnio projekto įgyvendinimo, Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas teigė, kad savivaldybė yra nusiteikusi ieškoti geriausio sprendimo.

„Lauksime Kultūros ministerijos pozicijos. Esame tikrai pasiruošę kalbėtis ir derintis, kaip galėtume iš tos situacijos išeiti“, – sakė T. Gulbinas.

Seimo Kultūros komiteto diskusijoje dalyvavo Kultūros ministerijos, Vilniaus savivaldybės atstovai bei laimėto paminklo projekto kūrėjai. Anot Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio, Kultūros komitetas yra ta vieta, kurioje gali susitikti skirtingų institucijų atstovai ir pasidalinti situacijos vertinimu iš savo perspektyvos.

ELTA primena, kad paminklo A. Smetonai konkursas buvo inicijuotas praėjusios Vyriausybės, o jo nugalėtojais tapo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas bei Indrė Rakauskaitė ir jų projektas „622522“, kuriam buvo skirta 250 tūkst. eurų.

 

„Skaitant rezoliuciją ir suprantant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos išreikštą valią, kad konkursą laimėjęs projektas jiems nepriimtinas, ir tai, kad jie prašo organizuoti naują konkursą ir prašo įtraukti į naujos konkurso komisijos sudėtį jų atstovus, rodo jų poziciją. Niekas per prievartą to paminklo neįgyvendins ir nepastatys“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rimantas Mikaitis.

„Įsivaizduokite, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos tokia pozicija, tai niekas nederins jokio leidimo, jokio veiksmo Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai iš esmės yra aklavietė“, – tvirtino jis.

Anot kultūros viceministro, tokioje situacijoje logiškiausia, kad sostinės savivaldybė turėtų pati organizuoti naują konkursą, sudaryti sąlygas, pati parinktų komisiją ir priimtų sprendimus, kurie juos tenkintų.

„Toks kelias turbūt logiškiausias ir sklandžiausias“, – sakė jis.

Į Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio klausimą, kas tokiu atveju turėtų finansuoti paminklo statybą, R. Mikaitis tiesiai neatsakė. Jis pabrėžė, kad dabar numatyta tikslinė dotacija – 250 tūkst. eurų – yra skirta įgyvendinti jau įvykusio konkurso laimėtojų projektą. Kadangi jis nebus įgyvendintas, lėšos grįš į biudžetą.

Kultūros viceministras pabrėžė, kad savivaldybė atsisako įgyvendinti konkursą laimėjusio parinkto paminklo A. Smetonai projektą.

Jis informavo, jog šio paminklo konkursui organizuoti jau išleista 30 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas savo ruožtu teigė, kad paminklas A. Smetonai reikalingas, tačiau miestas pageidauja dalyvauti visuose jo parinkimo, statymo etapuose.

Vicemero teigimu, savivaldybės atstovai dalyvavo tik parenkant vietą paminklui.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria prašoma Vyriausybės stabdyti pernai įvykusio konkurso rezultatų įgyvendinimą, nes jos atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.

Be to, taryba įsipareigojo per du mėnesius apsvarstyti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl alternatyvių vietų paminklui prezidentui Antanui Smetonai pastatyti.

Dar buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė siūlo erdvėje Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą.

Paminklą A. Smetonai planuojama pastatyti Vilniuje prie Gedimino prospekte 13-uoju numeriu pažymėto pastato, kitapus Vinco Kudirkos aikštės.

Šioje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus.

Čia pradėtas leisti ir nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda A. Smetoną yra pavadinęs Lietuvos valstybingumo simboliu.

Kaip BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys, jo ilgametis bendražygis Kauno savivaldybėje R. Mikaitis turėtų būti paskirtas į pareigas sulaukus specialiųjų tarnybų išvados, jis bus atsakingas už kultūros paveldo sritį, kurią prieš daugiau nei dešimtmetį koordinavo ir būdamas Kauno vicemeru.

Pasak S. Kairio, buvusi ministerijos vadovybė kultos paveldo srityje padarė „daug gerų darbų, nukreiptų į strateginį požiūrį, planavimą“, o R. Mikaitis turėtų imtis šių planų realizavimo.

„Su paveldu ir yra ta situacija, kad vis tiek visas veiksmas vyksta savivaldoje, miestuose, kur yra ir visokie teritoriniai padaliniai, ir panašūs dalykai, ir savivaldybėse yra visokių interesų. Tai man buvo svarbu rasti žmogų, kuris turėtų ryšį ir su savivalda, ir pats būtų perėjęs tuos dalykus, matęs, kas yra viešoji nuomonė, kaip konfliktai atsiranda“, – sakė S. Kairys.

Anot jo, R. Mikaitis, būdamas Kauno vicemeru, buvo atsakingas už daug diskusijų sulaukusią Kauno pilies rekonstrukciją, taip pat Pažaislio vienuolyno,  Kauno šv. Jurgio bažnyčios tvarkymą, kitus objektus.

Pats kandidatas į viceministrus sako turintis patirties ir koordinuojant  „Kauno Hanzos dienų“ projektą, skirtą istorinei atminčiai, paveldui. Savo prioritetus ministerijoje jis žada atskleisti, jei bus patvirtintas pareigose.

R. Mikaitis 2003-2019 buvo tarybos narys, 2008-2011 metų kadencijoje kurį laiką buvo meras, dirbo vicemero pareigose. Pastaruosius ketverius metus jis dirba LLAF direktoriumi, 2013-2016 metais vadovavo viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“ – ši įstaiga figūruoja politinės korupcijos tyrime, kaip gavusi 10 tūkst. eurų paramos iš koncerno „MG Baltic“ būtent R. Mikaičio vadovavimo metu. Jis pats byloje apklaustas kaip liudytojas.

„Tyrimas buvo atliktas, jis seniai baigtas, jokių neteisėtų veiksmų niekas nenustatė, tai nemanau, kad čia turėtų būti kliūtis. Bet klausimas turbūt ministrui, kaip jis vertina, jis formuoja komandą“, – teigė R. Mikaitis.

S. Kairys įsitikinęs, kad ši istorija nesutrukdys politikui viceministro pareigose.

„Aš Rimantą gerai pažįstu ir juo pasitikiu. Yra ta istorija, kuriai gal nepelnytai tas toks dėmesys atsirado. Bet iš kitos pusės, ta istorija daug politikų įtraukė vienu ar kitu kampu, ir tie žmonės dalyvauja viešojoje politikoje, ne vien tik iš Liberalų sąjūdžio. Kitaip tariant, žmogus suinteresuotas, kad byla kuo greičiau baigtųsi, yra davęs visus parodymus, ir visi laukiame, kad istorijoje greičiau būtų padėtas taškas“, – sakė S. Kairys.

Į kultūros viceministres taip pat ketinama skirti kadenciją baigiančią Lietuvos kultūros tarybos pirmininkę Daina Urbanavičienė, ministerijos kancleriu turėtų tapti buvęs Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas.

Atstove spaudai taps V. Vitkauskaitė

Kultūros ministro S. Kairio atstove spaudai taps žurnalistė Viktorija Vitkauskaitė, BNS informavo Kultūros ministerija.

Aštuoniolikos metų žurnalistinio darbo patirtį turinti V. Vitkauskaitė pastaruoju metu dirbo žurnalo „IQ Life“ redaktore ir „IQ“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, buvo Lietuvos žurnalistikos centro ir žiniasklaidos judėjimo „Media 4 Change“ projektų bendraautorė.

V. Vitkauskaitė yra dirbusi dienraštyje „Lietuvos rytas“, radijo stotyje „M-1“, ryšių su visuomene agentūroje „Publicum“, dėsčiusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, moderavusi įvairias diskusijas ir vedusi renginius.

Ji yra baigusi komunikacijos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute, taip pat įgijusi magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje.

Jis liudijo apie iš koncerno gautą paramą jo vadovautai viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“.

Ši įstaiga, kuri dabar likviduojama, gavo 10 tūkst. eurų paramos iš „MG Baltic“.

„Atsidariau sąskaitą, žiūriu 10 tūkstančių eurų“, – teismui pasakojo R. Mikaitis.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2016-ųjų birželį, R. Mikaičio namuose buvo atlikta krata.

R. Mikaitis anksčiau taip pat buvo minėtas kaip šešėlinis Liberalų sąjūdžio susisiekimo ministras.

Jis pasakojo, kad Laisvės studijų centrą 2013 metais įsteigė liberalai, jo  tikslas – ugdyti pilietinę visuomenę, dirbti su jaunimu, tai buvo realizuojama per projektus.

Atsidariau sąskaitą, žiūriu 10 tūkstančių eurų.

„Dalyvavau Briuselyje, teikėm projektus, organizavom pilietiškumo pamokas, daugiau nei 300 mokyklų aplankyta“, – prisiminė liudytojas.

Kaip skelbia portalas 15min.lt, R. Mikaičio pavardė minima bylos epizode, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas davęs nurodymą „Laisvės studijų centro“ vadovui kreiptis į „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį su prašymu skirti 10 tūkst. eurų paramą. Ši parama buvo panaudota G. Steponavičiaus ir partijos veiklos, susijusios su rinkimais į Seimą, finansavimu.

R. Mikaičio apklausa nebaigta, ji bus tęsiama po kelių savaičių, balandžio 15 dieną.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Byloje be „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

 

Prastesnė statistika

2018-ieji  saugiausi keliuose per pastaruosius 20 metų. Lietuvos kelių policijos tarnyba skelbia, kad nelaimės keliuose per praėjusius metus nusinešė 170 žmonių gyvybę – 21 gyvybe mažiau nei 2017-aisiais. Prieš dvidešimtmetį žuvusiųjų keliuose skaičius siekė net 829. Per praėjusius metus didžiausią žuvusiųjų dalį sudarė pėstieji – 67 (16 – žuvo pėsčiųjų perėjose, 47 – tamsiuoju paros metu), antroje statistinės lentelės eilutėje – vairuotojai – 61 (13 – motociklų vairuotojų ir 1 mopedo vairuotojas), 32 keleiviai ir 10 dviračių vairuotojų. Ir nors žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja, eismo įvykių kreivė kyla į viršų – per metus eismo įvykių skaičius išaugo 5 proc., sužeistųjų – 6 proc.

Kauno kelių policijos valdyba per 2018-uosius registravo 483 eismo įvykius. Jų metu buvo sužeisti 568 eismo dalyviai, žuvo 12. Lyginant su ankstesniais, 2017-aisiais, eismo įvykių skaičius padidėjo. 2017-ųjų statistika skelbia, kad Kaune per minimus metus įvyko 421 eismo įvykis, kurio metu sužeisti 473 žmonės, o žuvusiųjų skaičius – 9. Daugiausia žuvusių eismo dalyvių buvo pėstieji – 8.

Žvelgiant į avaringiausius mėnesius, galima išskirti sausio ir spalio. Sausį buvo užfiksuoti 27 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 5, dar 34 eismo dalyviai sužeisti. Per spalio mėnesį įvykusius 74 eismo įvykius sužeisti 66 eismo dalyviai.

Avaringiausia Kauno mieste praėjusiais metais buvo Taikos prospekto – Garažų gatvės sankryža. Čia įvyko 6 eismo įvykiai, per kuriuos buvo sužaloti žmonės. Pagrindinė eismo įvykių priežastis – važiavimas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Praėjusiais metais buvo nustatyta 21 nauja juodoji dėmė Kauno mieste, tačiau 23 juodosios dėmės buvo panaikintos.

Nuveikti darbai

Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Mikaitis, žvelgdamas į praėjusiais metais pagerintą eismo saugumą Kauno gatvėse, pirmiausia išskiria atliktus darbus, kad gatvėse saugūs jaustųsi pėstieji. "Specialus kryptinis apšvietimas įrengtas daugiau nei 200 pėsčiųjų perėjų, per pastaruosius dvejus metus ryškiai apšviestų perėjų skaičius Kaune pasiekė daugiau nei 500", – skaičius vardija R.Mikaitis. Itin avaringose Tunelio gatvės pėsčiųjų perėjose įrengtos išmaniosios perėjos.

Siekiant pagerinti pėsčiųjų saugumą, buvo panaikinta ne viena nesaugi perėja arba ją pakeitė reguliuojama, o kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją dalį, jaustųsi saugesni, keliajuosčiuose keliuose įrengtos saugumo salelės.

2019-aisiai dėmesys ir toliau bus skiriamas pėsčiųjų saugumui – ketinama visas miesto perėjas apšviesti kryptiniu apšvietimu, dėmesio sulauks ir bus rekonstruojamos senosios šviesoforais reguliuojamos sankryžos.

Rekonstruota nemažai pavojingų miesto sankryžų. Dvi juodosios dėmės panaikintos į žiedines sankryžas rekonstravus Prancūzų ir Verkių bei Prancūzų ir Breslaujos gatvių sankryžas. Rekonstruotos itin avaringos Taikos ir A.Basanavičiaus bei Taikos ir Studentų gatvių sankryžos. Naujas, saugesnis eismo valdymas įrengtas nemažai Savanorių prospekto sankryžų. Rekonstruojant šviesoforinę įrangą sankryžose dauguma nesaugių kairiųjų posūkių išskirti į atskiras fazes.

"Perorganizuotas eismas Jonavos gatvėje, įrengiant papildomą eismo juostą kairiesiems posūkiams, leido sumažinti eismo įvykių šioje gatvėje skaičių ir padidinti leistiną greitį. Pertvarkytas eismas K.Baršausko gatvės ir Pramonės prospekto bei Šilainių plento ir Baltų prospekto žiedinėse sankryžose leido sumažinti eismo spūstis šiose sankryžose", – pasakoja Eismo saugumo komisijos pirmininkas. Įrengta nauja nuovaža iš magistralinio kelio A1 į Ašigalio gatvę ženkliai sumažino eismo srautus, spūstis šiaurinėje Eigulių ir Kalniečių mikrorajonų dalyje (Šiaurės, Sukilėlių ir Jonavos gatvėse). Metų pabaiga pažymėta pradėjusiais veikti greičio kontrolės įrenginiais.

Planų netrūksta

2019-aisiai dėmesys ir toliau bus skiriamas pėsčiųjų saugumui – ketinama visas miesto perėjas apšviesti kryptiniu apšvietimu, dėmesio sulauks ir bus rekonstruojamos senosios šviesoforais reguliuojamos sankryžos. "Vienas iš svarbiausių šių metų darbų – pasirengimas Kelių eismo taisyklių pasikeitimui nuo 2020 m. sausio 1 d., pagal kurį nebeliks galimybės sukti į dešinę, kai dega raudonas šviesoforo signalas, o šalia jo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Dėl šio taisyklių pokyčio teks pertvarkyti eismą ne vienoje miesto sankryžoje", – tvirtina R.Mikaitis.

Taip pat šiais metais toliau bus tęsiamas naujų juodųjų dėmių tyrimas ir juodųjų dėmių šalinimas. Įdiegus papildomas eismo saugumo priemones pavasarį planuojama padidinti leistiną greitį Nuokalnės gatvėje, peržiūrėti leistiną greitį kitose miesto vietose. Didelis dėmesys šiais metais bus skiriamas išmaniosioms eismo valdymo technologijoms diegti gerinant tiek eismo saugumą, tiek ir eismo laidumą.

Žada bendradarbiauti

Neseniai Susisiekimo ministerija paskelbė, kad, siekiant dar labiau padidinti saugumą šalies keliuose ir detaliau išsiaiškinti juose įvykstančių avarijų priežastis, glaudžiau bendradarbiaus Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos policija ir Generalinė prokuratūra. Minėtos institucijos glaudžiau bendradarbiaus tiriant eismo įvykius, analizuojant į įvykį pakliuvusių automobilių būklę ir asmenų veiksmus, teikiant teisės aktų tobulinimo ar naujų teisės aktų priėmimo iniciatyvas, rekomendacijas ir numatant kitas priemones eismo saugai gerinti.

"Kiekviena gyvybė yra svarbi, mūsų siekis – sutelkti visus, galinčius prisidėti prie eismo saugos gerinimo, kad artėtume prie pagrindinio tikslo – "Vizijos 0", kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Šis bendradarbiavimas išties labai svarbus, nes, tik žinant tikslias avarijų priežastis, galima parinkti efektyvias saugaus eismo gerinimo priemones", – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

"Analizuodami žuvusiųjų pagal transporto rūšis skaičius, vis labiau matome poreikį telkti dėmesį į gilesnę lengvųjų automobilių ir pėsčiųjų eismo įvykių analizę, ko iki šiol mes, kaip institucija, nedarėme", – apie nuo šių metų pradedamą lengvųjų transporto priemonių eismo įvykių priežasčių tyrimą sako Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.

Pasak jo, praėjusiais metais pradėtas Lietuvos transporto saugos administracijos ir Policijos departamento bendradarbiavimas tiriant krovininių ir keleivinių transporto priemonių eismo įvykius pasiteisino. 2018-aisiais išanalizavus eismo įvykių priežastis, įgyvendinta tikrai daug rekomendacijų – papildomai ženklinami keliai eismo įvykių vietose, teikiami pasiūlymai vairavimo mokykloms dėl mokymo programų tobulinimo, teisės aktų pakeitimai, kontrolė nukreipiama į skaudžias vietas ir pan.

Įgyvendindamos saugaus eismo politiką, prokuratūra, policija ir Lietuvos transporto saugos administracija sutarė pagal kompetenciją bendradarbiauti tiriant eismo įvykius, kuriuose žuvo bent vienas žmogus, taip pat eismo įvykius, kuriuose dalyvavo keleivinė ar krovininė transporto priemonė ir buvo sužeistas bent vienas žmogus. Lietuvos transporto saugos administracija savo žiniomis padės prokuratūrai tirti eismo įvykių bylas.

"Analizuodami eismo įvykių statistiką ir priežastis, šiemet daugiau dėmesio planuojame skirti chuliganiško vairavimo, leistino greičio viršijimo, naudojimosi mobiliaisiais įrenginiais, saugos diržų dėvėjimo kontrolei, pėsčiųjų ir dviratininkų saugumo užtikrinimui", – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

33 metai ant bačkos

Pusmetį Kauno meru buvęs, o vėliau šį postą iškeitęs į Seimo nario kėdę Vytautas Šustauskas šiomis dienomis – ne itin pakilios nuotaikos. "Dviese su Jolanta gyvenam. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judinam, judinam. Tai vieną piketą padarom, tai kitą. Iš valstybės nesam gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis", – pasakojo dabar jau Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardintos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis tik prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. "Mes jau 17 metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Bet šiaip nesam nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyvena jie bendrabutyje, kurį prieš dvejus metus parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. "Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikom, daug ką išmetėm. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkam, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje."

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru "pirmasis iš konservų atėmė Kauną". "Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau, ir nušlaviau visas partijas", – prisiminė politikas.

Vos nesusimušė

V.Šustauskas pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. "Esu dar partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais", – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena iš labiausiai įsimintinų jam akimirkų, būnant meru – įvykusi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuris šiuo metu griaunamas, remontas. "Sėdžiu ložėje, ir viešai dėkojama Kauno merui Vytautui Šustauskui. Tai sukėlė daug emocijų. Net šiurpas nuėjo per kūną", – prisiminė kaunietis, pridūręs, kad stadiono būklė tuomet buvo apverktina.

Dar vienas ryškus įvykis – aistros dėl šilumos kainų. "Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų", – gyrėsi V.Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. "Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – milijardas eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas", – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

Vytautas Šustauskas/ Laimio Steponavičiaus nuotr.

V.Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. "Kai miesto taryboje laimėjome trim mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą su kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda", – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.

Labiausiai V.Šustauską išgąsdino darbo krūvis. "Panašu, kad ilgai niekas nebuvo tvarkęs dokumentų. Netvarkytų popierių ant stalo buvo prikrauta apie metro aukščio krūva. Net nežinojau, nuo kurių pradėti. Nebūčiau sugebėjęs dirbti, jeigu prieš tai nebūčiau penkis metus dirbęs savivaldybės tarybos nariu ir susigaudęs visuose procesuose", – kalbėjo V.Šustauskas.

Galvojo, kad gyvena rojuje

Buvęs inžinierius, verslininkas Henrikas Tamulis – pirmasis Kauno meras, šiame poste norėjęs ir sugebėjęs išsilaikyti visą kadenciją iki pat 2000-ųjų. Baigęs vadovauti miestui jau buvo pasiekęs pensinį amžių ir nebegrįžo į verslą, savo dalį pardavė partneriams, o pats persikraustė į miškų apsuptą sodybą – norėjosi ramybės.

"Tikriausiai nebūčiau tiek metų sulaukęs, jeigu nebūčiau pasitraukęs iš politikos. Ką veikiau? Džiaugiausi gyvenimu. Išvažiavau į kaimą. Gamta, bitutės, maudynės. Visą vasarą. Maniau, kad rojuje gyvenu – toks didelis kontrastas, buvau atpratęs turėti tiek poilsio", – pasakojo buvęs inžinierius, daug metų sukęsis statybų versle.

Visą gyvenimą mylėjęs bites jis jas ir dabar laiko, tik bityną sumažino. "Pagal jėgas", – pridūrė pašnekovas. Dabar jis skaito knygas, dėl jų tiesiog yra pamišęs. "Bet nepamišęs dėl interneto. Jį riboju. Esu sulaukėjęs – gyvenu miške", – apie 14 km atstumą nuo civilizacijos užsiminė H.Tamulis.

Henrikas Tamulis

Anot jo, sodyboje visada yra ką veikti. "Apie tris valandas kasdien dirbu fizinį darbą. Dar pajėgiu. Malkų pasiruošiu žiemai, pjaunu žolę – 40 arų, tad yra ką veikti. Žodžiu, gerai gyvenu, tik kad pradėjo šlubuoti žmonos sveikata", – apgailestavo aštuoniasdešimtmetį neseniai atšventęs vyras.

Nėra visiškas atsiskyrėlis, pakonsultuoja, jeigu kas paprašo. Kokiais klausimais jis geriausias konsultantas? "Visų galų meistras: ir politikos, ir savivaldybių", – juokiasi H.Tamulis.

Jis minėjo, kad būdamas meru dirbo nuo 8 iki 21 val. kabinete, o atsikėlęs 4 val. ryto dar baigdavo peržiūrėti likusius dokumentus. Anot jo, vargino ne tik krūvis, bet ir nemalonios emocijos, kurių, pavyzdžiui, patyrė, kai pradėjo įgyvendinti Vyriausybės nutarimą dėl kultūros darbuotojų apmokėjimo tvarkos keitimo, kai norint gauti finansavimą ansambliams ir pan., reikėjo teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse. "Tai baigėsi prakeiksmais man, mano giminei ir ateinančioms kartoms. Tai buvo nemalonus momentas, kai pagalvojau, gal nereikėjo imtis šios veiklos", – pasakojo H.Tamulis, pridūręs, kad imdamasis šių pareigų maždaug žinojo, kur eina, nešoko aklai.

"Atėjau iš verslo. Dirbau statybų sektoriuje. Su politika reikalų neturėjau, bet buvau už laisvą Lietuvą, dukra buvo sužeista per Sausio 13-osios įvykius", – prisiminė H.Tamulis.

Pasibaigus kadencijai jis dar liko mero poste, nes po naujų rinkimų valdančiosioms partijoms niekaip nepavyko sutarti, kas taps miesto vadovu. Mėnesį dar pavadovavęs jis atsisakė tai tęsti. Tuomet netrukus jį pakeitė V.Šustauskas.

H.Tamulis pasakojo kartais pasišnekąs su kitais Kauno merais. "V.Šustauskas visada sustodavo, išlipdavo. Ir kai galėdavo, ir kai negalėdavo", – pasakojo vyras.

Šeima ir kulinarija

Šiek tiek daugiau nei metus Kaunui vadovavęs Erikas Tamašauskas šiuo metu nebeturi nieko bendro su politika. Jis trejus metus prodiusuoja ir su žmona Indre veda kulinarinę TV laidą "Maistas ir aistros".

"Norisi pagyventi sau. Tikrai galiu pasakyti, kad taip ir gyvenu. Dukrai jau metai ir keturi mėnesiai. Labai miela, malonu, kiekviena diena vis kitokia. Gal kurti TV laidą pasirinkau todėl, kad tai yra toli nuo politikos. Beje, kulinarija man buvo įdomi nuo senų laikų", – aiškino E.Tamašauskas.

Erikas Tamašauskas su žmona Indre/ Žilvino Valeikos nuotr.

Tiesa, jis teigė, kad nuo politikos pabėgti labai sunku. "Ji man vis primenama. Yra ir tokių, kurie galvoja, kad dirbu TV tik dėl to, kad likčiau žinomas, kad noriu išsilaikyti viešumoje, kad vėliau galėčiau lengviau grįžti į politiką. Man toks įspūdis susidaro, nes man vis bandoma pakišti koją. Bet dabar tikrai neturiu planų grįžti į politiką. Žegnojuosi, kad manęs tik vėl ten neįtrauktų atgal", – tvirtino buvęs miesto vadovas.

Tuos metus, kai ėjo mero pareigas, jis vadina svarbiais ir reikšmingais. "Iš vienos pusės, norėjau ir stengiausi nuveikti kažką reikšmingo, iš kitos pusės, daug ką praradau: laiko, dalį savo gyvenimo", – dėstė kulinarijos virtuozas.

Politinę areną jis apleido ne dėl to, kad prarado mero pareigas. "Su politika atsisveikinau po to praėjus 14 metų. Dar pabuvau", – prisiminė kaunietis, per tą laiką buvęs išrinktas į Seimą, po prieš septynerius metus jam buvo patikėtos Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos.

"Tai buvo toks laikotarpis, kai išsiaiškinau, kas yra kas. Užimdamas pareigas daug kam tampi reikalingas, o kai pareigų atsisakai, tavęs nebereikia. Tada viskas ir sustoja į savo vietas", – kalbėjo E.Tamašauskas, kuriam vieninteliam iš Kauno merų teko palikti postą po interpeliacijos.

Keturi mėnesiai be darbo

Trečiasis Kauno meras Arimantas Račkauskas, kuris šias pareigas užėmė prieš ketvirtį amžiaus ir miestui vadovavo po Vidmanto Adomonio ir dabar jau mirusio Vilimo Čiurinsko, aktyviai tebesidomi politika ir viskuo, kas susiję su bendruomenių veikla, savivalda, susisiekimu.

Jis ilgus metus vadovavo Vietos bendruomenių organizacijų sąjungai, tebėra Lietuvos merų klubo tarybos narys, klubo Kauno merų poskyrio koordinatorius. "Dalyvauju meninėje veikloje, dainuoju dviejuose choruose, domiuosi susisiekimo klausimais. Daug metų dirbau konsultantu susisiekimo, teritorinio ir strateginio planavimo klausimais. Tą darbą tęsiu. Vienu žodžiu, užsiimu įvairia veikla", – vardijo A.Račkauskas, technikos mokslų daktaras, kurio sąskaitoje – 15 išradimų.

Arimantas Račkauskas/ Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

Buvęs meras iki šiol neapleidžia Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėjos, domisi greito susisiekimo tarp šių miestų galimybėmis, kitais viešojo transporto klausimais.

Trejus metus mero poste jis įvertino kaip labai reikšmingą gyvenimo ir veiklos etapą. "Įgijau labai didelės patirties. Valdyti didelį miestą yra sudėtinga, bet labai įdomu. Man tai buvo labai didelis kokybinis šuolis valdymo klausimais. Iš kitos pusės, buvo labai didelė atsakomybė, nelengvas etapas. Tuomet šalyje viskas keitėsi iš vienos sistemos į kitą, vyko privatizavimo procesai. Tuo metu įgytą patirtį pritaikau iki šiol", – pasakojo A.Račkauskas.

Jis teigė neturįs minčių sugrįžti į politiką, tačiau kaip konsultantas galįs patarti įvairiais jau minėtais klausimais. "Visąlaik seku politinius įvykius, turiu minčių, ką būtų galima įgyvendinti. Turiu platų vaizdą, ką reikėtų daryti", – apibūdino vyras.

Pasibaigus mero kadencijai jis tikėjosi būsiąs reikalingas toliau, tačiau pasiūlymų nesulaukė. "Nuotaikos buvo savotiškos. Keturis mėnesius buvau be darbo. Galvojau būsiu kam nors reikalingas... Tada pradėjau domėtis, ką veikia mano kolegos, kiti buvę Lietuvos merai. Pasiklausinėjau banko sferoje, vienas bankas mane priėmė. Taip, mero postas buvo labai geras atsispyrimas. Dėl patirties, įgytos vadovaujant miestui, vėliau vienas mano kolega pakvietė dirbti į Vyriausybę", – kalbėjo A.Račkauskas, tuomet trejus metus dirbęs susisiekimo viceministru.

Jam bendrystės su kitais merais poreikis atėjo ne iš neturėjimo ką veikti, ar nebuvimo, kur save realizuoti. "Dar dirbant meru labai reikėjo bendravimo su tuo metu buvusiais kitų Lietuvos miestų merais. Tai buvo spontaniškas susivienijimas, pajautėme poreikį, nes bendraujant su Vyriausybe reikėjo susivienyti. Naudingiau buvo kreiptis kelių miestų vardu, o ne po vieną", – pasakojo A.Račkauskas.

Garantavo stabilumą

Pakartoti H.Tamulio pasiekimą – išbūti visą kadenciją – vėliau pavyko tik verslininkui Arvydui Garbaravičiui bei istorijos, politologijos, komunikacijos studijas baigusiam Andriui Kupčinskui, kuris Kauną valdė beveik dvi kadencijas. Į jas įsiterpė R.Mikaitis, buvęs inžinierius statybininkas, kuris mero poste išsilaikė apie pusmetį. A.Kupčinskas šiuo metu yra Seimo narys.

Rimantas Mikaitis/ Akvilės Snarskienės nuotr.

Po nuolatinės merų kaitos, 2003 m. Kaunui pradėjęs vadovauti A.Garbaravičius neslėpė, kad darbas savivaldybėje buvo pakrikęs, todėl teko imtis ir nepopuliarių priemonių, kad tarnautojai vėl imtų normaliai dirbti.

"Kiekvienas Kauno meras išgyveno savitą laikotarpį. Kai tapau meru, nebuvo nei parengtos strategijos, įgyvendinamų projektų. Mieste buvo visiškas sąstingis, nebuvo nė vienų didesnių statybų. Su komanda teko parengti ir patvirtinti strateginį planą, kuris dabar ir įgyvendinamas. Tuomet sulaukdavome net ir pašaipų, tačiau mūsų pradėtais projektais dabar mėgsta visi girtis – tai ir Kauno laisvoji ekonominė zona, tai ir pigūs skrydžiai iš Kauno. Arenos projektą mes taip pat parengėme, todėl kitiems beliko įsisavinti pinigus. Nors biudžetas, palyginti su dabartiniu, buvo tris ar daugiau kartų mažesnis, tačiau mums pavyko pastatyti M.K.Čiurlionio tiltą, nutiesti Europos prospektą. Išties daug dėmesio skyrėme ir strateginiams projektams, ir, kiek leido lėšos, rūpinomės gatvėmis", – pasakojo dabar Kauno miesto tarybos narys A.Garbaravičius.

Arvydas Garbaravičius/Tomo Raginos nuotr.

Jis neslepia, kad politika jį įtraukė. "Pabuvęs meru, visai kitaip žiūri, kas dedasi mieste. Šeima? Pasakysiu atvirai, labai skeptiškai vertino mano apsisprendimą tapti meru. Šeimos nariams tam tikras antspaudas liko iki šiol", – neslėpė politikas.

Šiuo metu tarp miesto tarybos narių yra net trys buvę Kauno merai: Gediminas Budnikas, A.Garbaravičius bei R.Mikaitis.

Nuolatinė kaita

Dėl nuolatinių intrigų, politinių jėgų persigrupavimo ar kilusių korupcija dvelkiančių skandalų, ar geresnių pasiūlymų daug Kauno merų poste išbuvo tik apie metus ar dar trumpiau.

Pirmasis meras gamtos mokslų daktaras biofizikas Vidmantas Adomonis poste išbuvo metus, kol buvo priverstas atstatydinti. Vėliau jis buvo pakviestas dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru. Jau miręs Vilimas Čiurinskas miestą valdė taip pat apie metus. Iš šių pareigų jis pasitraukė nepaaiškindamas to priežasčių.

"Kodėl tokia formuluotė "vis dar esat" politikoje? Ir joje dar būsim!" – juokėsi iš netaktiškai suregzto klausimo tarybos narys Gediminas Budnikas, politikoje benardantis jau daugiau nei dvidešimt metų.

Gediminas Budnikas/Artūro Morozovo nuotr. 

"Meru buvau trumpai, įspūdžių daug nebuvo. Gaila, kad neturėjau geros komandos. O be komandos bet kur – ir sporte, ir politikoje – sunku ko nors pasiekti. Ir kaip politikas, ir kaip buvęs krepšininkas žinau geros komandos svarbą. Todėl savo noru išėjau iš posto, nes buvo mažai galimybių dirbti gerai", – dėstė buvęs "žalgirietis" ir rinktinės narys.

Į politiką jis atėjo dirbdamas verpimo fabrike "Drobė", kuriame per 37 metus nuo šaltkalvio, ekonomisto, ilgainiui pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pareigų. Į miesto tarybą jis yra renkamas jau septynios kadencijos iš eilės.

Dingo iš akiračio

Buvęs meras Rimantas Tumosa nuskambėjo dėl neskaidrių piniginių įplaukų. Vos jį išrinkus 1995 m., paaiškėjo, kad jis netikėtai praturtėjo keliais šimtais tūkstančių litų. Aiškinimai, kad tokios didelės lėšos atsirado iš prekybos šalikais Gariūnuose, nieko neįtikino. Po piketų jis nusprendė palikti pareigas, jose išbuvęs vos du mėnesius.

Rimantas Tumosa/Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

"Dėl Rimanto Tumosos ir man neaišku. Anksčiau bendraudavome, paskui pradingo. Jis lyg į verslo reikalus krypo", – sakė A.Račkauskas. "Atvirai sakant, niekas nežino, ką jis dabar veikia. Ko paklausiu, niekas nežino. Dingo", – teigė Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Kiek ilgiau, bet irgi vos kelis mėnesius meru teišbuvo ir matematikas, mokslininkas Alfonsas Andriuškevičius. Meras Vladas Katkevičius irgi nebaigė kadencijos, nes šį postą iškeitė į pasiūlymą dirbti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministru.

Inžinierių Giedrių Donatą Ašmį buvę kolegos apibūdino kaip kuklų ramaus būdo žmogų. "Savo laiku buvo aktyvus profsąjungų narys, atnaujinome kontaktus, jis neatsisako Lietuvos merų klubo veikloje padalyvauti, jeigu sukursime įdomesnį renginį, susitikimą", – kalbėjo A.Račkauskas.

Pats G.D.Ašmys, kai su juo susisiekė žurnalistai, buvo nekalbus. "Pasakiau, kad nenorėčiau skirti minučių, o jūs mane jau tardote", – įsiaudrino G.D.Ašmys, pasitikslinus vieną jo trumpų atsakymų. Apie metus mero poste iki kadencijos pabaigos išbuvęs kaunietis iš kitų miesto vadovų išsiskyrė tuo, kad į darbą važiuodavo troleibusu.

Giedrius Donatas Ašmys

"Kad ir kaip būtų, kai žmogus būna aukštai, nesinori žemai kristi. Buvai viršūnėje, o kai nebeturi galių, pasitaiko atvejų, kai politikos visai nesinori. Politikai reikia pasišvęsti, mylėti žmones", – nenorėdamas dalytis prisiminimais galimus motyvus aiškino G.Budnikas.

Merų portretai pro Rotušės langą

Kauno miesto ceremonmeisteris bei Kauno miesto muziejaus renginių organizatorius Kęstutis Ignatavičius yra ne tik pirmosios miesto tarybos narys bei Kauno deputatų klubo vadovas. Jam rūpinantis miesto reprezentaciniais reikalais teko bendrauti su visais Kauno merais, ir kol šie ėjo savo pareigas, ir paskui.

"Konservatoriai kaltinami, kad jie ilgai valdė ir nusiaubė miestą. Nieko panašaus. Pirmoji taryba, kai jos pirmininkas (atitinka dabartinių administracijos vadovų pareigas), merai V.Adomonis, V.Čiurinskas ir A.Račkauskas buvo sąjūdiečiai. Vėliau keturi konservatoriai – R.Tumosa, V.Katkevičius, A.Andriuškevičius ir H.Tamulis. V.Šustauskas ir G.Budnikas atėjo su Laisvės lyga, E.Tamašauskas – su Naująja sąjunga. G.D.Ašmys – "socdemas", A.Garbaravičius – kaip Centro sąjungos atstovas R.Mikaitis – liberalas, A.Kupčinskas – konservatorius", – vardijo K.Ignatavičius, niekuomet nepriklausęs jokiai partijai.

Jis pasakojo, kad pirmąjį merą V.Adomonį prisimena kaip labai inteligentišką, laisvai kalbėjo angliškai, buvo kruopštus, tikslus, ramus. "V.Čiurinskas – atėjęs iš įmonės, jis buvo veiklus, ūkiškas, dalykiškas", – kalbėjo pašnekovas.

A.Račkauskas, K.Ignatavičiaus nuomone, nekonfliktinė asmenybė. "Jis mėgsta viską ramiai išsiaiškinti, savo poziciją visada išdėstydavo labai nuosekliai. Jam teko misija priimti pirmąjį popiežių. Buvau popiežiaus priėmimo Kaune koordinatoriumi, tad su meru teko daug dirbti", – sakė Kauno ceremonmeisteris.

V.Katkevičių jis apibūdino kaip tikrą asmenybę: "Profesorius, technologijos mokslų daktaras paliko solidžiausią įspūdį iš visų merų. Buvo gana drąsus, mokėjo užmegzti ryšius. Prie jo prasidėjo platus tarptautinis bendravimas. Buvo užmegzti ryšiai net ir Los Andželu, JAV. Jis pirmas meras, kuris vicemere pasirinko moterį – ja tapo Vincė Vaidevutė Margevičienė", – teigė K.Ignatavičius.

A.Andriuškevičius – ramus, kuklus. "H.Tamulis – ūkiškas žmogus. Gyrėsi, kad nepraskolino miesto. Pirmasis meras, kuris nieko nesiskolino. Prie jo buvo patvirtinta Miesto diena. Jis viską apgalvodavo, neskubėdavo", – dėstė K.Ignatavičius.

"Apie V.Šustauską viską ir taip žinote. Tik pridursiu, kad su ubagais jis apsirengia kaip ubagas, o su bajorais – kaip bajoras. Teko matyti jį su smokingu? Čia fotografuota per priėmimą Rotušėje", – rodė K.Ignatavičius.

G.Budnikas išsiskiria tuo, kad jis yra aukščiausias meras. G.D.Ašmys – kuklus, sąžiningas, bet nereprezentatyvus. R.Mikaitis – malonus, kultūringas, nuotaikingas.

A.Garbaravičius, kaip pasakojo ceremonmeisteris, drąsiai paėmė paskolą Prisikėlimo bažnyčiai užbaigti, buvo įkalbėtas, kad reikia atkurti Kauno miesto muziejų, suremontuota Rotušė, kuri buvo aptriušusi.

Šie minėti ir likusieji buvę merai, anot K.Ignatavičiaus, visi buvo gana kultūringi.

Panašaus lygmens kaip dabartinių merų galias turėjo ir du pirmieji tarybų pirmininkai Gintaras Pukas ir Vygintas Grinis.

Kauno merų chronologija

1990 m. gegužės 15 d. – Vidmantas Adomonis.

1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas.

1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas.

1995 m. balandžio 12 d. – Rimantas Tumosa.

1995 m. birželio 6 d. – Vladas Katkevičius.

1997 m. sausio 21 d. – Alfonsas Andriuškevičius.

1997 m. balandžio 10 d. – Henrikas Tamulis.

2000 m. balandžio 13 d. – Vytautas Šustauskas.

2000 m. spalio 30 d. – Gediminas Budnikas.

2001 m. vasario 9 d. – Erikas Tamašauskas.

2002 m. birželio 10 d. – Giedrius Donatas Ašmys.

2003 m. balandžio 10 d. – Arvydas Garbaravičius.

2007 m. balandžio 12 d. – Andrius Kupčinskas.

2011 m. balandžio 14 d. – Rimantas Mikaitis.

2011 m. spalio 27 d. – Andrius Kupčinskas.

2015 m. – Visvaldas Matijošaitis.

Geriausias istorijoje – tokį įvertinimą ne kartą iš europiečių po savaitgalį pasibaigusio Europos atletikos (EA) kongreso-konvencijos išgirdo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) atstovai.

Per 300 svečių iš 50-ies EA šalių narių tris dienas diskutavo apie lengvosios atletikos ateitį, priėmė svarbius nutarimus, o renginį vainikavo geriausių žemyno lengvaatlečių „Golden Tracks“ apdovanojimai.

„Daugelis renginio dalyvių Lietuvoje lankėsi pirmą kartą. Tai buvo puiki proga sustiprinti Lietuvos lengvosios atletikos, šalies sporto pozicijas tarptautinėje arenoje, galimybė garsinti Lietuvos vardą. Ir šia galimybe mes puikiai pasinaudojome – kiekvieną dieną girdėjome dalyvių padėkas, o EA vadovai pabrėžė, kad tokio sėkmingo ir glaudaus bendradarbiavimo tarp EA ir nacionalinės federacijos dar niekada nebuvo“, – pasakojo organizacinio komiteto vadovas Rimantas Mikaitis.

Konvencijos metu lengvosios atletikos federacijos suderino 2018 metų svarbiausių varžybų, tokių kaip nacionaliniai čempionatai, kalendorių, pasirašė sutartis tarptautinių varžybų vykdymui. LLAF pratęsė bendradarbiavimą su Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Slovakijos federacijomis.

Kongrese nacionalinių federacijų vadovai balsavo už EA konstitucijos pakeitimus, susipažino su finansinėmis svarbiausios Europos lengvosios atletikos organizacijos 2015-2016 metų ataskaitomis. Trijų dienų renginius vainikavo „Golden Tracks“ iškilmės, kuriuose būrį nominacijų sugvelbė lietuviai – už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas disko metikas Virgilijus Alekna, EA trenerių apdovanojimus atsiėmė Viktoras Meškauskas ir Aldona Dobregienė, o moterų lyderės – LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Geriausiais Europos lengvaatlečiais pripažinti Vokietijos ieties metikas Johannesas Vetteris ir graikų šuolininkė su kartimi Ekaterini Stefanidi. Kylančių žvaigždžių titulus nuskynė Norvegijos bėgikas Karstenas Warholmas bei Ukrainos šuolininkė į aukštį Julija Levčenka.

„Mes, sporto žmonės, norėjome parodyti savo gyvenimą kitaip – ne vien stadioną, varžybas, treniruotes. Tai, kas vyko Lietuvoje, yra didžiausias ne varžybinis lengvosios atletikos šeimos renginys Europoje. Tai galimybė mums, federacijai ir lietuviams, parodyti kokybišką darbą, priimti svečius, kad jie išsivežtų iš mūsų šalies pačius geriausius įspūdžius“, – džiaugėsi LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis.

2019 metais Europos lengvosios atletikos kongresas vyks Prahoje (Čekija).