Aiškios keturios komandos, kurias ten išvysime: pusfinaliuose susikaus Vilniaus „Rytas“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, taip pat – Kauno „Žalgiris“ ir „Šiauliai“.

Nors sudalyvauti renginyje Rimui Kurtinaičiui dėl darbų Azerbaidžane nepavyks, jis stebės kovas ekrane. Iki šiol treneris aktyviai sekė Citadele KMT aktualijas.

Bendraudamas su LKL.lt svetaine, R.Kurtinaitis pripažino, jog kiek pasigenda finalo ketverte Vilniaus „Wolves“, kadangi nepalankūs burtai juos suvedė su žalgiriečiais ketvirtfinalyje. Taip pat strategas atidavė duoklę Žydrūnui Urbonui už „Šiaulių“ ekipos prikėlimą.

Vis tik dėl nugalėtojų R.Kurtinaičiui daug klausimų nekyla.

„Nors prieš rungtynes visų šansai vienodi, bet pagal pajėgumą „Žalgiris“ yra geresnis. Plius, jie turi namų faktorių. Plius, tai ne šiaip rungtynės – kova dėl titulo. Jie turėtų laimėti šią taurę“, – net nedvejojo jis.

– Kalbant apie Citadele KMT ketvirtfinalius. Ar nustebino, kad uteniškiai visiškai nemetė iššūkio „Rytui“?

– Nustebau, nes šį sezoną stebėjau ne vienerias „Uniclub Casino – Juventus“ rungtynes ir man patiko, kaip jie žaidžia. Aišku, jie prarado svarbų žaidėją Ivey, geras žaidėjas, iš pradžių ta netektis net nepasijautė, nors jis komandai buvo reikšmingas. Prieš „Rytą“ jie sugriuvo visiškai, būna.

– Pora, kurioje komandos atrodė aplygės, buvo tarp Jonavos „Cbet“ ir „Šiaulių“. Bet Žydrūnas Urbonas prikėlė savo auklėtinius ir atvedė į Citadele KMT finalo ketvertą.

– Neįprasta gal dėl to, kad kas „Betsafe-LKL“ murkdosi dugne, tas įprastai ten ir lieka kovoti tarpusavyje. Gaunasi vos ne kelių lygų čempionatas: vieni kaunasi, kad neiškristų, kiti – viena koja atkrintamosiose, bet be perspektyvų jose ką nuveikti, treti kaunasi dėl aukštesnių vietų. Dabar „Šiauliai“ vos ne iš paskutinės vietos striktelėjo – laimėjo kelias rungtynes. Tai netikėta. Pastarajame mače jie irgi rodė kovingumą, vienu metu atrodė, kad palūš, bet nė velnio.

– Šiauliečių pusfinalis laukia su Kauno „Žalgiriu“. Matote galimybes patampyti nervus žalgiriečiams?

– Manau, jie pabandys. Aišku, „Žalgiris“ dėl titulų žaidžia kitaip nei paprastas rungtynes reguliariajame sezone. Jei reiktų statyti, statyčiau ant „Žalgirio“, niekur nedingčiau (Juokiasi). Nemanau, kad čia gali būti siurprizų. O „Šiauliai“, manau, turės šansą pakovoti dėl bronzos.

– Vilniaus „Wolves“ 19 taškų skirtumu pralaimėjo pirmą kovą su „Žalgiriu“ ir lygybė antrosiose jau nieko nereiškė. Kaip manote, jei pirmosios rungtynės būtų pasibaigusios mažesniu deficitu, ar vilniečiai dar galėjo pakovoti dėl vietos finalo ketverte?

– Taip jau lėmė burtai, kad šitos komandos susitiko ketvirtfinalyje – kai burtininkė priburia, irgi visaip gaunasi (Juokiasi). Manau, ketvirtfinalių serijas buvo galima aiškintis iki dviejų pergalių, niekas nebūtų atsitikę. Tebūnie, jie pralaimėtų pirmas, gal būtų laimėję antras, o trečiose pažiūrėtume. Intriga – gražu, tokie momentai puoštų krepšinį.

– Labai lygi buvo Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ pora. Ar rezultatai iliustravo, kad tai šiai dienai – lygiaverčiai varžovai?

– Manau, kad taip. Rungtynės buvo geros, žiūrėjau.

– Ko tikitės iš „Ryto“ ir panevėžiečių pusfinalio?

– Sprendžiant iš to, ką prieš dvejus metus mačiau „Betsafe-LKL“ finale, tos komandos visada tarpusavyje žaidžia gerai. Negaliu pasakyti, kas stipresnis, nežinau, kas kam pavyks, bet tai bus lygiavertė kova. Komandos žaidžia skirtingais stiliais: „7bet-Lietkabelis“ – labiau organizuotai ir kontroliuojamai, „Rytas“ – lengviau ir greičiau. Bus įdomu, kuri sistema nugalės.

– Jei minėjome, jog „Šiauliams“ permainos davė gerą impulsą, atrodo, kad „7bet-Lietkabelio“ impulsas kažkiek baigėsi. Pritariate?

– Sunku kalbėti apie kitą trenerį. Čanakas grįžęs stabilizavo komandą, nurodė jai aiškesnį kelią nei Štelmaheris. Manau, kad „7bet-Lietkabelio“ pajėgumas yra ribotas. Ten eilė žaidėjų jau yra brandžiame amžiuje, gyvasties gal trūksta, nors to įneša Sirvydis. Labai svarbu, kokia situacija bus su Valinsku, nes jis pagerina žaidimą, yra reikšmingas komandai. Jiems trūksta pačios jėgos ir pajėgumo, nors tai nebūtinai reiškia, kad pralaimėsi. Gali tai kompensuoti taktiniais dalykais, tai jau trenerių darbas. Man kažkada Planiničius sakė: jūs turite sugalvoti tokį puolimą ir tokią gynybą, kad man namie nereikėtų galvoti apie krepšinį, kad ateitume ir nugalėtume (Juokiasi).

– Tai, kad „Rytas“ susigrąžino Marcusą Fosterį tokioje sezono stadijoje – privalumas ar dalinė destabilizacija?

– Visokių nuomonių yra, nors man jis patinka. Aišku, turbūt jis nėra šilkinis vaikinas, prisimenant, kaip pernai rankomis mojavo. Bet paprastai žaidėjai, kurie yra aukštesnio lygio, yra savotiški. Manau, kad visada komandai reikalingas toks žmogus, gebantis žaisti 1 prieš 1, kuris esant lygiam, įtemptam rezultatui, kai trūksta greičių ir viskas stringa, galės imtis iniciatyvos. Fosteris būtent toks, jis vienas gali gale laimėti rungtynes. Jis nebijo iniciatyvos ir realizuoja situacijas gerai.

– Jei reikėtų spėti Citadele KMT čempionus, kaip galima suprasti, manote, jais taps žalgiriečiai?

– Manau, kad taip. Nors prieš rungtynes visų šansai vienodi, bet pagal pajėgumą „Žalgiris“ yra geresnis. Plius, jie turi namų faktorių. Plius, tai ne šiaip rungtynės – kova dėl titulo. Jie turėtų laimėti šią taurę.

„Nežinau laimingesnio žmogaus už tą, kuris žaidžia krepšinį ir už tai dar gauna atlyginimą. Žmonės eina į darbą gamykloje, visą dieną stovi prie staklių, parneša namo „mizerną“ atlyginimą ir vakare dar savo malonumui eina žaisti krepšinį. O mes, sportininkai, darome tai, ką mylime, dar duoda pinigų ir dar visą pasaulį matai. Tai yra svajonių gyvenimas“, – kaip visuomet iškalbingas R. Kurtinaitis.

Jis stebisi, kodėl dabar kai kurie krepšininkai pavargsta nuo savo darbo sezonui vos prasidėjus: „Žinojome, kad už mūsų Lietuva. Ir tai nėra tušti žodžiai“, – jėgų šaltinį nurodo buvęs žalgirietis.

R. Kurtinaitis sako: „Noras nugalėti, kovingumas lenkia meistriškumą ir talentą. Tačiau gali būti geriausias krepšininkas, bet jei pats nenori žaisti, nepriversi. Pavyzdžiui, kaip laimėjome olimpiadą, kai prieš mus žaidė būsimos NBA žvaigždės? Atsidavimas buvo 150 procentų“. Tačiau kaip 4 lietuviai 1988-ais metais Seule tapo olimpiniais čempionais, jei tikėsime dabar paplitusiu mitu, kad auksinio „Žalgirio“ krepšininkai tik gėrė ir spekuliavo? Olimpinis čempionas neneigia, kad švęsdavo. Tačiau švęsdavo pergales, o ne kelią link jų.

„Manau, kad dabartiniai krepšininkai treniruotėse gauna tik pusę to krūvio, kurį patirdavome mes, – teigia 18-a sezonų profesionalo duoną krimtęs vyras. –Prieš rimtas varžybas mėnesį stovyklaudavome kalnuose. Trūko deguonies, tačiau treniruotės vykdavo tris kartus per dieną. Nuo pervargimo būdavome komos būsenoje. Tai buvo pragaras“, – prisimena R. Kurtinaitis.

Tačiau tai tik pavyzdžiai, kuriais remdamiesi „Kauno dienos“ studijoje kalbamės apie sudėtingą „Žalgirio“ situaciją, Edgaro Ulanovo vaidmenį komandoje ir gandus apie galimą trenerio Kazio Maksvyčio atleidimą.

Apie Lietuvos rinktinę mintimis dalijosi krepšinio veteranas Rimas Kurtinaitis.

– Žaidėme puikiai, graži pergalė. Jeigu prisimenant amerikiečius, jie nelabai žino geografiją, mes jiems parodėme, kokia šalis yra Lietuva. Jeigu priminčiau tokį atvejį, kai Sidnėjaus olimpiadoje vos nelaimėjome prieš irgi tą vadinamą „dream team“ (liet. svajonių komandą), tada Sabonis pasakojo, kad jis nuvažiavo į Portlandą po vasaros atostogų ir visi žaidėjai į rūbinę atsinešė žemėlapį, prašė parodyti tą šalį, kuri norėjo juos aplošti, Sabonis parodė taškelį prie Baltijos jūros, visi klausė, ar šis taškelis norėjo aplošti Ameriką? Manau, kad sekmadienio rungtynės buvo labai gera geografijos pamoka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje labai džiaugiamės ir sakome, kad tai yra istorinė pergalė, nes niekas Europoje nėra laimėjęs prieš tą svajonių komandą, bet tos rungtynės iš esmės nieko nereiškia. Ir Lietuva, ir Amerika išėjo iš grupės. Ar jūs sutinkate su tokia mintimi?

– Na, čia toks savotiškas paradoksas. Aš manau, kad būtų buvę parankiau išeiti iš grupės antriems, nes italai, mano manymu, yra silpnesni nei serbai. Aišku, negali tokių dalykų reguliuoti, turi žaisti iš visų jėgų, nes nesame ant tiek pajėgūs, kad galėtume kažką dar ten pasirinkinėti. Žaidėme iš visų jėgų, gražiai, pagauta, kaip aš vadinu, pergalinga banga. Manau, kad bus problemų su serbais, bet nėra, ką rinktis. Reikia tokia pačia energija žaisti ir viskas bus gerai. Krepšinis labai gražus, pats stilius gražus. Net jeigu vakar būtume pralaimėję, tai nebūtų kažkokia tragedija, nes pačios rungtynės buvo gražios.

– Kaip tik pirmadienį Lietuvos krepšininkai rinkosi į treniruotę, kokiomis nuotaikomis, manote, jie atėjo, apie ką galvojo, kas yra jų širdyse, galvose? Ar džiaugsmas dėl vakar, ar nerimas dėl antradienio, nes serbai yra tas varžovas, kuris sugadina ne vienas atkrentamąsias. 

– Aš manau, kad čia yra vienas iš profesionalumo požymių, kada sužaidi rungtynes, pasidžiaugi, bet kitą dieną prasideda viskas iš naujo ir tie dalykai pasimiršta. Tai yra jau graži istorija. Reikia žiūrėti rytdienos, manau, kad krepšininkai pakankamai profesionalūs, tą supranta ir reikia ruoštis antradienio rungtynėms. Serbai yra pavojingi, jie moka žaisti, kontroliuoja, žaidžia, kaip komanda, šiame čempionate žaidžia puikiai, lengva nebus.

– Ar jūs tikėjotės iš Lietuvos rinktinės tiek daug, kiek jie pasiekė šiame čempionate? Jie dabar eina be pralaimėjimų.

– Prieš prasidedant pasaulio čempionatui, kažkokiame interviu sakiau, kad neatvažiavo kažkokie mūsų gal vedantys žaidėjai, bet ne pavardėse esmė yra, esmė yra, kad susirinko tie žaidėjai, kurie nori žaisti, nori laimėti, nori kažką pasiekti. Tai pasirodė pakankama, kad laimėti ir nugalėti geriausias pasaulio komandas. Prieš čempionatą buvau optimistas, kur sakiau, kad pažiūrėsime, kaip čia bus.

Esmė yra ne kaip tu susikomplektavai prieš čempionatą, bet kaip kitos komandos susikomplektavo, ar jos turi problemų. Čempionatas parodė, kad ne viena komanda turi ne mažesnių problemų, nei mes galvojome prieš čempionatą su mūsų rinktine.

– Visi yra vienodo lygio. Jeigu jūs būtumėte dabar Maniloje, Filipinuose, galėtumėte dalyvauti treniruotėje su krepšinio rinktine, ką pasakytumėte jiems, ar yra koks nors patarimas, kurį norėtumėte perduoti? 

– Patarimą turbūt duos treneriai, nes vadovauja neblogai, visas štabas dirba puikiai. Iš savo patirties, kaip žaidėjo, galėčiau pasakyti, kad negalime džiaugtis tuo, ką pasiekėme sekmadienį, reikia žiūrėti į priekį. Praėjome gerą, pergalingą kelią ir būtų labai gaila jeigu dabar sukluptume. Reikia koncentracijos, nepervertinti savęs, ką mes dabar matome, kad žaidėjai puikiai susitvarko su savo vaidmenimi. Turiu omeny, negalvoti, kad mes čia kažkokios žvaigždės, nugalėtojai. Reikia kruopščiai dirbti savo darbą. 

– Kada atsiranda psichologinis spaudimas, kad reikia laimėti, negalima grįžti be pergalių? Dabar atrodo, kad nebuvo to psichologinio spaudimo, nes ir jūs gana skeptiškai, prisipažinote, žiūrėjote į rinktinės galimybes. Dabar, kai Lietuvos rinktinė įveikė net amerikiečius, tai spaudimas, matyt, atsiranda. Sutinkate su tuo?

– Spaudimas atsiranda nuo antradienio varžybų, kadangi jeigu grupėje žaidi, gali suklysti, po to gali atsitiesti – nebūsi pirmas, būsi antras, išeisi toliau. Dabar negalime suklysti, čia ir atsiranda spaudimas, bet aš manau, kad ši komanda labai puikiai atrodo psichologiškai, turi pasitikėjimą ir, aš manau, kad susitvarkysime su šituo spaudimu. 

Abipusiu susitarimu

„Dėkojame treneriui R. Kurtinaičiui už milžinišką indėlį mūsų komandai žengiant pirmuosius žingsnius. Būtent jis patikėjo mūsų projektu, drąsiai stojo prie komandos vairo praėjusią vasarą, prisidėjo prie sudėties formavimo ir iškovojo pirmas klubo istorijoje pergales, – kalbėjo „Wolves“ prezidentas Rimantas Kaukėnas.

Sutartis su R. Kurtinaičiu buvo pasirašyta šiam sezonui, ji galėjo būti pratęsta dar metams.

„Wolves“ žaidimas bangavo: LKL čempionate vasario 6-ąją R. Kurtinaičio vadovaujami krepšininkai 80:75 įveikė Kauno „Žalgirį“, tačiau jau 13 d. nusileido „Šiauliams“ – 102:107, vasario 15 d. privertė kapituliuoti Klaipėdos „Neptūną“ – 79:63 ir kovo 5 d. Prienų „Labas GAS“ – 88:78, bet vėliau pralaimėjo dvejas rungtynes iš eilės: 13 d. savo aikštėje – Jonavos „CBet“ (94:99) ir 21 d. – LKL debiutantams „Gargždams“ (82:85).

Alytaus klubo atstovų teigimu, sutartis su R. Kurtinaičiu nutraukta abipusiu susitarimu.

Pakvietė K. Kemzūrą

Projektai neįvykdomi per metus ar dvejus, todėl reikia būti kantriems ir gerai viską sudėlioti.

„Projektai neįvykdomi per metus ar dvejus, todėl reikia būti kantriems ir gerai viską sudėlioti. „Wolves“ klubas į viską žiūri logiškai, nuosekliai ir turi griežtus rėmus, – pernai sezono išvakarėse kalbėjo R. Kurtinaitis. – Kad ir kaip žaistum, tikslas yra pergalė. Nesakyčiau, kad mūsų tikslas – tik dalyvauti, mano tikslai visada aukščiausi. Yra pirma vieta, o visos kitos – paskutinės. Netvirtinu, kad mes būsime pirmi, bet stengsimės būti kuo aukščiau. Tai slidus reikalas, tačiau pažadu, kad dirbsime daug ir intensyviai.“

„Neatsimenu, kada anksčiau teko taip nemažai sportuoti“, – apie olimpinio čempiono rengiamas treniruotes yra sakęs „Wolves“ gynėjas Adas Juškevičius.

R. Kurtinaitį pakeitė Kęstutis Kemzūra, dirbantis ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės štabe.

„Iki sezono pabaigos likus porai mėnesių perimti komandos vadovavimą nelengva, todėl ieškojome solidžią patirtį tiek klubų, tiek nacionalinių rinktinių lygiu sukaupusio specialisto“, – sakė „Wolves“ krepšinio operacijų vadovas Algimantas Bružas.

Išsiskyrė antrąkart

„Uniclub Casino-Juventus“ antrą kartą išsiskyrė su 192 cm ūgio legionieriumi A. Hamiltonu.

Jis iš Utenos persikėlė į Lenkiją, Ščecino „King Wilki Morskie“ komandą. Aukštaitijos klubas už šį krepšininką gaus išpirką.

„Susiklosčiusi situacija netenkino nei klubo, nei komandos. Alexas buvo svarbus žaidėjas, tačiau negalime jo kelti aukščiau visos mūsų organizacijos“, – pareiškė Utenos klubo sporto direktorius Žydrūnas Urbonas.

Utenos ekipoje A. Hamiltonas žaidė ir 2018-aisiais, bet neužsibuvo – išvyko į Izraelį.

„Aplinka jam nepatiko, oras nepatiko, o pinigai pas mus ne tokie dideli, kad viską kompensuotų. Jam išvykus, kolektyvo mikroklimatas pagerėjo", – tąkart kalbėjo Utenos klubo vadovas Eimantas Skersis.

Jis pakeis iki šiol ekipai vadovavusį strategą Rimą Kurtinaitį, kuris paliko postą abipusiu susitarimu.

„Dėkojame treneriui Rimui Kurtinaičiui už milžinišką indėlį mūsų komandai žengiant pirmuosius savo žingsnius. Būtent jis patikėjo mūsų projektu, drąsiai stojo prie komandos vairo praėjusią vasarą, prisidėjo prie komandos formavimo ir iškovojo pirmąsias klubo istorijoje pergales“, – kalbėjo „Wolves“ prezidentas Rimantas Kaukėnas.

Pasak krepšinio operacijų vadovo Algimanto Bružo, prie „Wolves“ komandos vairo stosiančio K. Kemzūros laukia nelengva užduotis, sezonui artėjant prie finišo tiesiosios.

„Džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė ir komandai nuo šiol vadovaus treneris Kęstutis Kemzūra. Iki sezono pabaigos likus porai mėnesių, perimti komandos vadovavimą nėra lengva, todėl ieškojome solidžią patirtį tiek klubiniame, tiek nacionalinių rinktinių lygmenyje sukaupusio krepšinio specialisto“, – sakė A. Bružas.

2001 m. pradėjęs trenerio karjerą, K. Kemzūra dirbo trenerio asistentu Stambulo „Besiktas“ (Turkija), Vilniaus „Lietuvos ryto“, Sankt Peterburgo „Dinamo“ (Rusija) ir Trevizo „Benetton“ (Italija) klubuose.

Vėliau jis tapo vyriausiuoju Maskvos srities „Chimki“ bei Kubanės „Lokomotiv“ (abu – Rusija), Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija), Nimburko „Nymburk“ (Čekija) komandų treneriu, vadovavo Latvijos, Austrijos ir Lietuvos nacionalinėms rinktinėms. Su pastarąja 2010 m. pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalius.

Pasitraukęs iš Austrijos rinktinės, jis dirbo trenerio Davido Blatto štabe Stambulo „Darussafaka“ (Turkija) ir Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubuose. Amerikiečiui dėl sveikatos problemų nebegalėjus tęsti darbo, K. Kemzūra perėmė jo postą graikų klube, po to karjerą tęsė Izmiro „Aliaga Petkim“ (Turkija) komandoje.

2021 m. treneris vėl grįžo į Lietuvos rinktinę, tapdamas Kazio Maksvyčio asistentu, ir jį pavadavo vyriausio trenerio poste FIBA rinktinių langų metu, kadangi jų tvarkaraštis dubliavosi su Eurolygos rungtynėmis.

„Surinko Kurtis visus senukus į komandą, galvojau bus jauna komanda, su perspektyviais žaidėjais, nu bet gi visi žinom, kad Adas su perspektyva nedraugauja...“ – rašė „kamtareputacija“.

„Kad kaip tik aš draugauju su perspektyva, visada perspektyvus“, – juokėsi Adas Juškevičius.

Visi „Wolves“ klubo atstovams skirti komentarai bei jų atsakymai – Betsfae-LKL TV „YouTube“ kanale.

Nors krepšininkas yra kilęs iš Kauno, ryšys su gimtuoju miestu blėsta – su vienerių metų pertrauka M. Echodas jau žaidžia penktąjį savo sezoną sostinėje.

„Nenoriu nieko blogo apie Kauną sakyti, bet Vilniuje jaučiuosi kaip namuose. Man Vilnius labiau patinka, nes yra daugiau ką veikti, daugiau vietų pasivaikščioti, daugiau restoranų. Mano tėtis iš Kauno, keli draugai, bet žmonės, su kuriais daugiausiai bendrauju, yra Vilniuje. Su Kaunu turiu vis mažiau ryšio be artimųjų“, – pažymėjo Vilniaus klubo atstovas.

Iki praėjusio rugsėjo M. Echodas Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo tik atrankos languose. Rudenį 25-erių žaidėjas pagaliau pravėrė nacionalinės ekipos duris ir viename iš didžiųjų turnyrų – Europos čempionate. Kalbėdamas apie įstrigusus prisiminimus aukštaūgis išskyrė akimirką, kuomet sužinojo, kad gali būti ramus dėl vietos dvyliktuke.

„Įsiminė momentas, kai paskutinį žmogų atkabino ir jau tas visas stresas, svoris nuo pečių nukrito. Žinojimas, kad važiuosiu į Europos čempionatą, vienos didžiausių gyvenimo svajonių išsipildymas“, – pasakojo „centras“.

Šiemet į „Betsafe-LKL“ sugrįžo Rimas Kurtinaitis, vienas pirmųjų M. Echodo trenerių profesionaliame krepšinyje. Kalbėdamas apie dabartinį „Wolves“ strategą jo buvęs auklėtinis negailėjo gražių žodžių.

„Rimas „Betsafe-LKL“ buvo man įsimintiniausias treneris. Atėjau į „Rytą“ dar žalias, nelabai mokėdamas žaisti krepšinio. Buvo labai griežtas su manimi, būdavo dienų, kai nesinorėdavo eiti į treniruotes, bet praėjus laikui suprantu, kad jis labai mane mylėjo ir norėjo, kad tapčiau geresniu krepšininku. Beprotiškai daug dalykų išmokau iš jo“, – legendos muštrą prisiminė M. Echodas.

Pilnas pokalbis su vienu „Ryto“ lyderių – Betsafe-LKL TV „YouTube“ kanale.

Lietuvos krepšinio legendos buvo pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krepšinio rinktinės nariai ir 1992-ųjų metų vasaros Olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

Jūsų dėmesiui prisiminimai ir pasakojimai apie prieš trisdešimt metų vykusį istorinį Lietuvos rinktinės žygį.

Šįkart pašnekovo kėdėje atsidūrė „Wolves“ ekipos vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis.

Pokalbio pradžioje strategas buvo paprašytas palyginti žaidėjo ir trenerio karjeros privalumus.

„Jei atvirai, prie širdies man labiau žaidėjo statusas, nes gavęs nurodymus tu gali tiesiogiai pakeisti rungtynių eigą. Treneriui sunkiau – tu tik duodi nurodymus, bet ar tave žaidėjai supranta, ar žino, ką gali padaryti – čia yra problema, juos reikia tuo įtikinti. Yra ir techninis arsenalas – ar jiems pavyks tą padaryti, kaip nori treneris. Tai yra du didžiausi skirtumai, bet ir čia, ir čia jaučiuosi gerai“, – teigė treneris.

Kalbėdamas apie krepšininkus, prie kurių tobulėjimo jaučiasi labiausiai prisidėjęs, R. Kurtinaitis išskyrė ne vieną garsią pavardę.

„Joną (Valančiūną) treniravau nedaug. Bet mes kartais susitinkame, pasikalbame, jis prisimena daug dalykų, kuriuos aš esu užmiršęs, sako, kad jam daug tuo metu įteigiau – supratimą apie krepšinį, pagrindus. Turėjome ir Aroną Baynesą, Tyrese‘ą Rice‘ą, Petterį Koponeną. Turbūt pamenate Marijoną Petravičių ir Chucką Eidsoną, kurie buvo aukščiau vidutinio lygio, geri žaidėjai ir tapo labai gerais žaidėjais. Negaliu sakyti, kad tai mano nuopelnas. Jie yra talentai ir su jais dirbant reikiama kryptimi galima pasiekti rezultatų. Džiaugiuosi, kad ir mano dalelytė indėlio yra tuose žaidėjuose“, – geriausius auklėtinius prisiminė „Wolves“ vairininkas.

Paklaustas apie tai, ar dabartiniai krepšininkai atsilaikytų auksinių laikų žalgiriečių pirtyje, strategas ilgai nedvejojo bei pridūrė, kad tai lėmė pasikeitęs žaidėjų požiūris į kūno priežiūrą bei galimybės iš sportininko karjeros užsidirbti kur kas didesnes sumas.

„Nemanau, kad atsilaikytų. Laikai kiti, žaidėjai labiau profesionalūs, kitos galimybės. Ne kartą esu minėjęs, kad uždirbdavau 150 rublių būdamas olimpiniu čempionu, o mano mama fabrike uždirbdavo 320 rublių. Jei prarastum krepšinį, materialiai nenukentėtum.

Šiuolaikiniai krepšininkai yra profesionalesni, nes jei gyvensi profesionaliai, gali uždirbti iki 100 milijonų. Jei eisi reikiama linkme, nedarysi dalykų, kuriuos mes darėme. Noras uždirbti pinigų verčia tave tobulėti. Tokių krepšininkų, kokie buvome mes, dabar nėra – sugebėdavome ir laisvalaikį praleisti audringai, ir pasiekti tai, ką pasiekėme – olimpinį auksą“, – skirtingus laikmečius lygino R. Kurtinaitis.

Pilnas pokalbis su legendine Lietuvos krepšinio asmenybe – LKL TV „YouTube“ kanale.

„Galvojau, kad viskas bus ne taip ir pati pradžia prieš „Aris“, buvusią Eurolygos komandą, mums daug žadėjo, gerą ateitį. Gaila, kad truputėlį neįvertinome varžovų. Galbūt labiau neįvertinome situacijos, kad vakarą prieš žaidėme prieš „Aris“ ir buvo įtemptos rungtynės, o kitą dieną žaidėme su komanda, kuri prieš tai mačo neturėjo.

Tai buvo esminė problema vien dėl to, kad nebeturėjome tokios energijos, kokia paprastai pasižymime. Tai lėmė, kad labai prastai pradėjome rungtynes ir sakyčiau buvo neblogai tai, jog iš 21 taško deficito sugebėjome grįžti į rungtynes bei likus 4 minutėms atsilikinėjome tik 5 taškais. Deja, nesugebėjome privesti rungtynių iki pergalės ir vis tik pabaigoje priešininkas buvo stipresnis.

Pasirodymą vertinu negatyviai, nes tikėjomės patekti į FIBA Europos taurę. Deja, įvyko kaip įvyko. Aišku, truputėlį pritrūko laiko, pasiruošime laiko stoka jautėsi, trūko informacijos. Daug priežasčių, bet pagrindinė, jog nesužaidėme, kaip turėjome. Nebuvo energijos, nebuvo kovingumo, kurį esame įpratę matyti. Šito mums pritrūko“, – kalbėjo treneris.

– Trečiajame kėlinyje pralaimėjote atkarpą 0:21 bei paėmėte dvi minutės pertraukėles, tačiau komandai taip ir nepavyko atsitiesti. Kas nutiko?

– Turėjau dar vieną minutės pertraukėlę, bet tikėjausi, kad tų dviejų pakaks stabilizuoti padėtį. Padariau porą keitimų, bet padėtis nesistabilizavo, buvo ilgesnė duobė. Negalėjau imti trečios pertraukėlės, nes ketvirtajame kėlinyje be minutės pertraukėlės nesinorėjo likti. Kaip ir parodė situacija, vėliau mes tą padėtį stabilizavome, grįžome į rungtynes. Deja, per didelę atkarpą suteikėme priešininkui, kad atsiplėštų. Nežinau, komanda jauna, nesužaidė eilė mūsų žaidėjų taip, kaip aš norėjau, kad jie sužaistų. Ar tai atsakomybė, ar tai nuovargis. Dar yra daug klaustukų.

– Su treneriais iki gilios nakties žiūrėjote rungtynių įrašą, analizavote nesėkmės priežastis. Kokius pagrindinius taisytinus dalykus išskirtumėte?

– Energijos trūkumas, agresija gynyboje ir perėjimas iš gynybos į greitą puolimą. Manęs tai visiškai netenkina. Nuovargiu pateisinčiau neįmestus metimus, baudas, bet negaliu pateisinti, kai tu išeini žaisti krepšinio, bet paprasčiausiai nebėgioji. Iki krepšinio yra toli, paprasčiausiai reikia bėgti pirmyn ir atgal. Reikia daugiau pastangų įdėti į asmeninę gynybą ir šiuo klausimu mes vakar nusileidome.

– Dėl nepalankios turnyro lokacijos komanda į Lietuvą grįš šeštadienį. Kaip ruošitės pirmosioms namų rungtynėms prieš Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komandą?

– Tai yra truputėlį problematiška, bet nemanyčiau, kad katastrofiška. Taip, būtų gerai iškart po rungtynių grįžti namo ir ruoštis, bet jei neturime galimybės, ką padarysi. Pabandysime gauti čia salę. Turime treniruoklių salę viešbutyje. Ji nėra didelė, bet į tris grupes suskirstėme žaidėjus ir jie šiuo metu sportuoja. Rytoj pabandysime padaryti dvi treniruotes. Nemanau, kad turėtų nukentėti treniruočių procesas, kadangi klubo vadovybė daro viską, jog tas procesas vyktų. Mums nėra didelio skirtumo, ar treniruotis čia, ar Lietuvoje. Svarbu, kad būtų krepšinio salė, o mums ją žadėjo duoti.