Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) Ispanijos socialistų darbininkų partija (PSOE) vėl turėtų gauti daugiausiai vietų parlamente, tačiau tikriausiai neužsitikrins daugumos. Tai reiškia, kad socialistams teks sudaryti aljansus su kitomis partijomis, kad galėtų valdyti.

Svarbiausi klausimai, galintys paveikti rinkimus:

Neramumai Katalonijoje

Daugelį metų rengęs taikias demonstracijas, spalio 14 dieną katalonų separatistų judėjimas griebėsi smurto, Ispanijos Aukščiausiajam Teismui devyniems jo lyderiams skyrus griežtas – iki 13 metų laisvės atėmimo – bausmes už vaidmenį 2017 metais organizuojant uždraustą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Nuosprendžiai išprovokavo kelias dienas trukusius masinius protestus Barselonoje ir kituose Katalonijos miestuose, per kuriuos  sutemus gatvėse įsivyraudavo chaosas, o demonstrantai padeginėjo automobilius, barikadas ir svaidė į policininkus Molotovo kokteilius.  

Elisenda Paluzie (Elizenda Paluzi), vadovaujanti už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančiai įtakingai pilietinei organizacijai „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), sakė, kad visą pasaulį apskrieję liepsnojančios Barselonos vaizdai katalonų separatistų ir Madrido konfliktą „pavertė matomu“.  

Ši tema atsidūrė rinkimų kampanijos dėmesio centre. Dešiniųjų stovykla spaudžia P. Sanchezą suspenduoti Katalonijos regiono autonomiją arba pašalinti iš pareigų regiono prezidentą. 

P. Sanchezas atsisako imtis šių priemonių, tačiau sugriežtino savo toną separatistų atžvilgiu.  

Stiprėjančios kraštutinių dešiniųjų „Vox“ pozicijos

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos krizė padėjo savo pozicijas sustiprinti kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“. Ši politinė jėga balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose iškovojo 24 vietas ir pirmą kartą pateko į parlamentą.

Nuo Ispanijos sugrįžimo prie demokratijos po F. Franco mirties 1975-aisiais „Vox“ yra pirmoji didelė ultradešinioji partija, prasimušusi į šalies parlamentą. 

„Vox“ nori, kad būtų uždraustos visos separatistų partijos ir organizacijos, o Katalonijos regiono autonomija suspenduota, kol bus „neabejotinai nugalėtas“ separatistų judėjimas.  

„Vox“ įsiveržimas į Ispanijos politinę areną pakeitė šalies politinį žemėlapį. Jos parama leido konservatyviai Liaudies partijai (PP) ir į verslą orientuotai partijai „Piliečiai“ („Ciudadanos“, Cs) suformuoti regionines valdančiąsias koalicijas Andalūzijoje, Madride ir Mursijoje, taip pat užsitikrinti Ispanijos sostinės tarybos kontrolę. 

F. Franco ekshumacija

2018 metų birželį į valdžią atėjęs P. Sanchezas vienu iš savo darbo prioritetų nusistatė diktatoriaus F. Franco palaikų perkėlimą iš grandiozinio mauzoliejaus netoli Madrido į kuklesnę šeimos kriptą. 

Ir kairiojo, ir dešiniojo sparno kritikai kaltino premjerą, kad jis naudojasi opiu F. Franco ekshumacijos klausimu siekdamas pelnyti politinių taškų prieš lapkritį vyksiančius visuotinius rinkimus.

Pats P. Sanchezas tvirtina, kad po ilgo teisinio mūšio su F. Franco šeima spalio 24 dieną įvykęs diktatoriaus palaikų perkėlimas sutvirtino Ispanijos, kaip demokratinės šalies, įvaizdį.

Daugelis analitikų mano, kad socialistai šia ekshumacija siekia mobilizuoti kairiųjų pažiūrų rinkėjus. Visgi Madrido autonominio universiteto politologas Fernando Vallespinas (Fernandas Valjespinas) sako, kad diktatoriaus palaikų perkėlimas „neturės tokio poveikio, kokio tikėjosi vyriausybė“.  

Didėjanti politinė fragmentacija ir nestabilumas

Ispanijoje politinio nestabilumo laikotarpis prasidėjo nuo 2015 metų gruodžio rinkimų, per kuriuos iškilo „Piliečiai“ ir kraštutinių kairiųjų partija „Mes galime“ („Podemos“). Šie rinkimai užbaigė tris dešimtmečius trukusią dviejų politinių jėgų – socialistų ir PP – hegemoniją.

Politinė fragmentacija tęsėsi ir šiuo metu dešiniajame bei kairiajame sparnuose yra jau po tris partijas: atitinkamai PP, „Piliečiai“ ir „VOX“ bei PSOE, „Mes galime“ ir „Daugiau šalies“ („Mas Pais“), kurią rugsėjį įkūrė buvęs „Mes galime“ vicepirmininkas Inigo Errejonas (Injigas Erechonas).  

Viešosios nuomonės apklausos leidžia prognozuoti, kad nei kairiųjų, nei dešiniųjų blokui nepavyks iškovoti pakankamai vietų, kad parlamente turėtų daugumą. 

Jeigu socialistai vėl laimės daugiausiai vietų, bet, kaip prognozuojama, neturės daugumos, vienu iš sprendinių galėtų tapti PP sutikimas susilaikyti per parlamento balsavimą dėl pasitikėjimo, kad P. Sanchezas galėtų formuoti naują vyriausybę.  

Socialistai „turi pasiekti kažkokį susitarimą su PP“, sakė F. Vallespinas.

Be to, pirmąkart nuo 8-o dešimtmečio į šalies parlamentą pateko kraštutiniai dešinieji.

Negalutiniai balsavimo rezultatai rodo, kad socialistus palaikė apie 29 proc. rinkėjų, ir partija gaus 122 mandatus 350 vietų parlamente.

Nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ sulaukė 10 proc. balsų ir parlamente turės 24 vietas. Pirminiai rezultatai taip pat rodo, kad konservatyvioji Liaudies partija (PP), kažkada buvusi valdžioje, gaus 66 mandatus.

Tuo metu centro dešiniųjų partija „Ciudadanos“, iki šiol turėjusi 32 savo atstovus parlamente, dabar turės 57 įstatymų leidėjus.

Socialistų partijos lyderis ir dabartinis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pareiškė, kad svarstys galimybę derėtis dėl koalicijos tik su tomis partijomis, kurios gerbia konstituciją ir vadovaujasi socialinio teisingumo principais.

P. Sanchezas paskelbė savo partijos pergalę sekmadienio rinkimuose.

„Šiandien Ispanija nubalsavo už teisių ir laisvių, lygybės ir socialinio teisingumo apsaugą, už šalį, žvelgiančią į ateitį ir norinčią judėti pirmyn. Dėkojame daugiau kaip 7 mln. 300 tūkst. ispanų, kurie šiandien pasitiki“ Socialistų partija, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė premjeras.

Savo šalininkams Madride P. Sanchezas sakė, kad jo partija yra pasirengusi „ištiesti ranką visoms politinėms jėgoms, kurios gerbia konstituciją“.

„Vienintelė sąlyga, kurią kelsime, bus gerbti konstituciją, siekti socialinio teisingumo, normalaus sambūvio visuomenėje ir politinės švaros“, – pridūrė jis.

Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti gegužės 13 dieną.

Tokį sprendimą jis priėmė po to, kai parlamente dėl Katalonijos krizės buvo atmestas jo vyriausybės biudžeto projektas.

„Iš dviejų variantų – nedaryti nieko ir tęsti (darbus) be biudžeto arba... duoti ispanams progą pareikšti savo nuomonę – renkuosi antrąjį“, – žurnalistams pareiškė P. Sanchezas.

Apklausos rodo, kad tarp galimų scenarijų po pirmalaikių rinkimų yra dešiniojo sparno, įskaitant neseniai iškilusią kraštutinių dešiniųjų partiją, dauguma parlamente.

Rinkimų kampanijos metu daugiausiai dėmesio teks itin opiam Katalonijos klausimui. Dešinysis sparnas piktinasi P. Sanchezo bandymais derėtis su regiono separatistų lyderiais ir kaltina premjerą dėl nusileidžiant jų reikalavimams, kad galėtų išlikti valdžioje

„Norime kalbėtis“

P. Sanchezas į valdžią atėjo kiek daugiau nei prieš aštuonis mėnesius, per parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo nušalinęs varžovą konservatorių Marianą Rajoy (Marianą Rachojų), bet šie aštuoni mėnesiai nebuvo ramūs.

Trapiai mažumos vyriausybei vadovaujantis 46 metų P. Sanchezas parlamente turėjo kliautis nepatogių partnerių, įskaitant kraštutinių kairiųjų partiją „Podemos“, baskų nacionalistus ir 17 katalonų separatistų, parama.

Trečiadienį katalonų parlamentarai drauge su dešiniojo sparno deputatais atmetė jo biudžetą.

Savo paramą katalonų parlamentarai atšaukė protestuodami prieš separatistų lyderių teismą dėl jų vaidmens per bandymą 2017 metais atskirti Kataloniją nuo Ispanijos ir prieš tai, kad negali surengti teisinio referendumo dėl nepriklausomybės.

Dar prieš P. Sanchezo pareiškimą socialistai nustatė kampanijos stiliaus toną, apkaltindami katalonų separatistus ir konservatorius blokuojant biudžetą, į kurį po daugelio taupymo metų buvo įtraukta daug socialinių išlaidų.

Penktadienį P. Sanchezas užsipuolė „socialinio biudžeto blokavimą po septynerių socialinės neteisybės, taupymo ir išlaidų mažinimo metų“.

Jis akcentavo neilgą savo vyriausybės darbų sąrašą, pradedant minimalaus darbo užmokesčio padidinimu 22 proc., baigiant kova su energetiniu skurdu.

Premjeras taip pat tvirtino, kad norint švelninti krizę dėl Katalonijos reikia eiti derybų keliu.

„Norime kalbėtis ir surasti sprendimą pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė P. Sanchezas. Jo pranešimas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją.

Baigdamas kalbėti jis nusišypsojo ir pasakė reporteriams turintis vilties „dar ilgai“ su jais matytis.

Opozicijos lyderis Pablo Casado (Pablas Kasadas) netrukus plačiai šypsodamasis išėjo iš savo konservatyvios Liaudies partijos (PP) būstinės Madride ir priešais didelę Ispanijos vėliavą pareiškė: „Mes nuvertėme Sanchezo vyriausybę.“

38 metų P. Casado sakė, kad per rinkimus bus „sprendžiama, ar Ispanija toliau bus šių partijų, kurios nori ją sunaikinti, įkaitė... ar (iškils) PP vadovybė, galinti susitarti su kitomis politinėmis grupėmis ir sustabdyti separatistų iššūkį“.

„Nerami kadencija“

„Tai netipiškos, neramios kadencijos pabaiga“, – sakė Madrido universiteto politologijos profesorė Paloma Roman.

P. Sanchezą negailestingai kritikavo PP, centro dešinės „Ciudadanos“ ir, pastaruoju metu, nedidelė kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.

Praėjusį sekmadienį jos surengė didelį protestą Madride ir reikalavo pirmalaikių rinkimų.

Kelios apklausos rodo, kad P. Sanchezo Socialistų partija laimės rinkimus, bet tikriausiai negalės suformuoti daugumos parlamente, net drauge su „Podemos“.

Tačiau apklausos taip pat rodo, kad PP, „Ciudadanos“ ir „Vox“, kuri neseniai iškilo dėl savo griežtos pozicijos katalonų separatizmo klausimu, galbūt galėtų suformuoti daugumą.

Tai nulemtų koalicinę vyriausybę su PP ir „Ciudadanos“, paremiant „Vox“. Taip nutiko pietiniame Andalūzijos regione po gruodį ten įvykusių vietos rinkimų.

„Įtampa tarp centrinės vyriausybės ir Katalonijos šiuo atveju tikriausiai padidėtų“, – sakė finansų įstaigos ING ekonomistas Ispanijai ir Portugalijai Stevenas Trypsteenas (Stivenas Tripstenas).

Kitas scenarijus, pagal jį, galėtų būti toks, kad dešiniojo sparno blokas negaus pakankamai vietų daugumai suformuoti.

Tokiu atveju bus įmanoma „politinė aklavietė“, sakė jis.

Daugiau kaip 36 mln. rinkėjų turi teisę atiduoti savo balsus rinkimuose, kurie prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos laiku) ir vyks iki 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

Jie gali rinktis radikalius pokyčius, siūlomos griežtai kairiosios koalicijos, kuriai vadovauja partija „Podemos“, arba stabilumą ir saugumą, kurį žada iki šiol vadovavusi konservatyvioji Liaudies partija (PP).

Šie precedento neturintys pakartotiniai rinkimai buvo surengti, kai pernai gruodį per rinkimus į parlamentą patekusios partijos nesugebėjo susitarti, kuri iš jų turėtų perimti valdžią.

D. Britanijos netikėtas pasirinkimas pasitraukti iš Europos Sąjungos dar labiau paaštrino skilimą tarp permainų trokštančių rinkėjų šalyje, krečiamoje didžiulio nedarbo, ir tų, kurie baiminasi, kad tokie pokyčiai tik dar labiau pablogintų padėtį. Ispanija vos prieš kelerius metus buvo priartėjusi prie finansinio žlugimo slenksčio.

Liaudies partija tvirtina, kad šaliai reikalingas stabilumas, ypač kai stiprėja „radikalizmas“ ir „populizmas“, akivaizdžiai geldama koalicijai „Unidos Podemos“.

„Jeigu norite vieningos šalies ir ne radikalios Ispanijos, pagalvokit apie tai; rinkitės tai, kas saugu ... balsuokit už Liaudies partiją“, – vienoje savo „Twitter“ žinutėje rašė premjero pareigas einantis Mariano Rajoy (Marianas Rachojus), prieš įsigaliojant politinės agitacijos draudimui.

Rinkėjai galės rinktis iš keturių didelių politinių susivienijimų, kai iškilusi „Podemos“ ir nauja centro dešinioji partija „Ciudadanos“ („Piliečiai“) užbaigė šalyje nusistovėjusį dviejų partijų dominavimą.

Dėl tokių permainų po pernai gruodį vykusių rinkimų susiformavo „pakibęs“ parlamentas, o partijoms nesugebėjus susitarti dėl koalicijos, teko surengti pakartotinius rinkimus.

Visuomenės apklausos rodo, kad sekmadienį vykstantis balsavimas taip pat neatneš aiškių nugalėtojų. Tikėtina, kad PP surinks daugiausiai balsų, bet neįgis daugumos; antri gali likti „Unidos Podemos“, kuriai prognozuojama tapti pagrindine kairiojo sparno jėga ir išstumti iš šios pozicijos 137 metus gyvuojančią Socialistų partiją.

Politiniai lyderiai turės grįžti prie derybų stalo, bet šįkart spaudimas suformuoti koaliciją bus dar didesnis.

Dėl to Ispanijai gresia naujas ilgas politinių derybų laikotarpis ir galbūt dar vieni rinkimai, jeigu nebus pasiektas proveržis.

Stabilumas arba persitvarkymas

Vykstant naujausiai kampanijai, taip pat penktadienį, po sukrečiančio „Brexit“ smūgio, PP aiškino, kad būtina užtikrinti stabilumą, akivaizdžiai perspėdama dėl stiprėjančios „Unidos Podemos“, kuri, kaip ir Graikijos valdančioji partija „Syriza“, atmeta ES palaikomą griežto taupymo politiką ir žada kovoti už labiausiai nepasiturinčius.

Koalicija, vadovaujama charizmatiško, ilgus plaukus į kaselę susirišusio Pablo Iglesias (Pablo Iglesijaus), savo ruožtu ragino per daug nesibaiminti ir stengėsi užgesinti jai žeriamą kritiką.

„Unidos Podemos“, kurios logotipe raidė „o“ žodyje „Unidos“ pakeista širdele, savo emocingai kampanijai pasirinko šūkį „Šalies šypsena“.

M. Rajoy argumentuoja, kad nuo 2011 metų, kai PP atėjo į valdžią, jo partija sugebėjo atkurti Ispanijos ekonomikos augimą ir sugebėjo šiek tiek sumažinti nedarbą, nors jis tebesiekia 21 proc. ir yra antras didžiausias Europos Sąjungoje po Graikijos.

Tačiau jo varžovai atrėžia, kad padidėjo nelygybė, o dauguma naujai sukurtų darbo vietų yra nestabilios. Be to, kairieji atkreipia į PP krėtusius korupcijos skandalus.

Madride valytoja dirbanti 51 metų Ileana Vellon Garcia (Ileana Veljon Garisija) sakė balsuosianti už „Unidos Podemos“.

„Jie atstovauja pokyčiams. Ilgai palaikydavau socialistus, bet jie tikrai mane nuvylė“, – aiškino moteris.

Kol kas dar neaišku, ar D. Britanijos referendumo baigtis kaip nors paveiks rinkimus Ispanijoje.

Tačiau 74 metų pensininkas Vicente Serrano (Visentė Seranas), gyvenantis pietrytiniame Alikantės uostamiestyje, sakė, kad netikrumas nėra gerai.

„Tuo metu, kai pasaulyje vyksta itin staigūs pokyčiai – pažvelkit į Jungtinę Karalystę – renkuosi dešiniuosius, nes jie linkę būti mažiau permainingi“, – nurodė jis.

Čia kadenciją baigiantys konservatoriai žada stabilumą, stiprėjant ultrakairiųjų pažiūrų prieš taupymą pasisakančiam aljansui „Unidos Podemos“.

Apklausos rodo, kad konservatoriška „Liaudies partija“ (PP) laimės sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus, tačiau absoliučios daugumos neturės. O „Unidos Podemos“, pasisakanti pieš ES remiamą taupymą, kaip ir Graikijos „Syriza“, atsidurs antroje vietoje.

„Labai svarbu pasiųsti žinią apie institucinį ir ekonominį stabilumą, – po „Brexit“ per televiziją kreipdamasis į žmones sakė laikinasis Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus). – Dabar ne metas dar labiau skatinti ir didinti netikrumą.“

Jis tiesiogiai neminėjo aljanso „Unidos Podemos“, norinčio nutraukti ES remiamą taupymo politiką, kurios M. Rajoy ėmėsi 2011 metais atėjęs į valdžią. Premjero teigimu, būtent tokia politika užkirto kelia ekonominiam kolapsui Ispanijoje.

Tačiau apie „Unidos Podemos“ prakalbo premjero pavaduotojai. Diplomatijos vadovas Jose Manuelis Garcia-Margallo (Chosė Manuelis Garsija-Margaljas) sukritikavo „Unidos Podemos“ dėl euroskeptiškumo ir pareiškė, kad jie nori atsisakyti euro.

„Radikalizmas ir populizmas niekada neatneša stabilumo, – sakė PP generalinė sekretorė Maria Dolores de Cospedal (Marija Dolores de Kospedal). – Mums reikia vyriausybės, kuri dirbtų, kad užtikrintų Ispanijos stabilumą ir paremtų Europos projektą.“

„Unidos Podemos“ lyderis Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas) paneigė, kad jo partija nori atsisakyti euro, tačiau pridūrė, kad Europa turi „keisti kursą“.

„Niekas nenorėtų palikti Europos, jeigu būtume sąžiningi ir vieningi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Sekmadienį Ispanijoje vyksiantys parlamento rinkimai yra jau antri per šešis mėnesius. Po gruodį įvykusių parlamento rinkimų šalyje nepavyko suformuoti koalicinės vyriausybės.

Rinkėjai gali rinktis iš keturių pagrindinių politinių grupių – pernai iškilusi „Podemos“ ir centro dešinioji „Ciudadanos“ įsiterpė tarp dviejų tradicinių anksčiau dominavusių partijų.

Nuomonių apklausos rodo, kad „Unidos Podemos“ gali būti antroji ir aplenkti 137 metus gyvavusią Socialistų partiją (PSOE).

PSOE vadovas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) penktadienį kritikavo liberalią ES politiką, bet taip pat smerkė „populizmą..., kuris iškėlė klaidingus realių britų problemų sprendinius“.

Kol kas sunku įvertinti, kaip „Brexit“ paveiks rinkimus Ispanijoje sekmadienį.

Nuomonių apklausos įstaigos GAD3 atstovė Sara Morais sakė, kad iš „Brexit“ naudos gali turėti ir „Podemos“ koalicija ir PP.

„Daugiau balsų gali būti už stabilumą“, – pažymėjo ji. Esą, referendumo Britanijoje rezultatai „taip pat demonstruoja žmonių galią... Žinia yra ta, kad reikalai gali keistis. Tai gali pastiprinti „Podemos“ koaliciją“.