Tuo metu į rinkimų peržiūros grupę po pasitraukimo sugrįžusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija jokių rinkimų tvarkos pokyčių, pasak A. Vyšniausko, nėra pateikusi. Pati „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė sako, kad LVŽS taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuos iš siūlymų, jau priimtų darbo grupėje, jie palaikys, o kurių – ne. Atskirų pasiūlymų „valstiečiai“ teikti neketina.

A. Vyšniauskas: dabar grupės tikslas – ne kažkokių pasiūlymų laukti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys A. Vyšniauskas teigia, kad grupės darbų terminai nusikėlė vėlesniam laikui, kadangi VRK pastabų ir siūlymų buvo laukta ilgiau, nei planuota. Visgi konservatorius pažymi, kad Komisija atliko kokybišką ir svarbų darbą.

„Greičiausiai Seimo valdybos prašysime bent mėnesiui pratęsti darbo terminą, nes VRK užtruko mėnesiu ilgiau, nei planavome, dėl jų dalies. Jie atliko labai gerą ir didelį darbą, perkratė visą projektą, atsakė į visus klausimus, atliko daug redakcinio darbo“, – Eltai situaciją rinkimų peržiūros grupėje pristatė A. Vyšniauskas.

Parlamentaras pažymi, kad rengiamą Rinkimų kodekso projektą dar reikės suderinti su trimis kitais šiuo metu Seime svarstomais projektais, kurie taip pat turės įtakos rinkimų tvarkai: Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, Referendumo įstatymo projektu bei pataisomis dėl galimybės į Seimą kandidatuoti apkaltos būdu pašalintiems politikams. Pasak konservatoriaus, darbo grupė susirinks į dar vieną posėdį, apsvarstys VRK pateiktas pastabas, o tuomet Seimo valdybai reikės apsispręsti, kada Rinkimų kodekso projektas bus įtrauktas į parlamento darbotvarkę.

Nors LVŽS į šią darbo grupę sugrįžo gegužės pradžioje, jau po sutarto termino, kuomet Rinkimų kodekso projektui partijos galėjo pateikti savo siūlymus, A. Vyšniauskas „valstiečiams“, kaip didžiausiai opozicinei frakcijai, tuomet padarė išimtį ir leido įtraukti ir jų siūlymus. Visgi LVŽS, pasak darbo grupės vadovo, iki šiol nepateikė savo idėjų, kurias norėtų pateikti šiam projektui.

„Nepateikė. Nieko negavau iš „valstiečių“. Nežinau, ar jie pateiks. Manau, mūsų darbo grupės tikslas dabar – jau ne ten kažkokių pasiūlymų laukti, laiškų ir kitų dalykų, bet tiesiog užbaigti tai, ką pradėjome“, – teigė A. Vyšniauskas, kartu akcentuodamas, kad „valstiečių“ parlamentarai pataisas Rinkimų kodeksui dar galėtų pateikti, projektą svarstant Seimo komitetuose.

A. Širinskienė: pateiksime reakciją į kitų partijų siūlymus

Į darbo grupę LVŽS frakcijos deleguota A. Širinskienė sako, kad jos politinė jėga naujų idėjų Rinkimų kodeksui neteiks, kadangi visas konkretus projektas šiuo metu dar nėra pateiktas darbo grupei, todėl ir siūlymų jam „valstiečiai“ neturi. Visgi LVŽS taryba, jos teigimu, yra priėmusi vertinimus dėl kitų partijų pateiktų rinkimų tvarkos pokyčių idėjų.

„Mūsų taryba yra patvirtinusi tam tikras nuostatas, kaip ji vertina vienus ar kitus jau priimtus sprendimus rinkimų peržiūros grupėje. Net neabejoju, kad šią savaitę Vyšniauską pasieks tie sprendimai, kurie tarybos lygmeniu yra priimti“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

Vienas iš tarybos sprendimų – nepalaikyti siūlymo suvienodinti rinkimų komitetams ir partijoms taikomus reguliavimus.

„Mūsų taryba pasisakė už tai, kad komitetų veikla nebūtų apsunkinta ir tikrai neprilyginta partijų veiklai. Nes ir Konstitucinis Teismas darė aiškią takoskyrą tarp partijų veiklos, kuri yra nuolatinė, ir komitetų, kaip tam tikrų vietų, kur susiburia partijoms nepriklausantys žmonės vien tam, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose daugiamandatėse apygardose“, – pasakojo parlamentarė, kartu pridurdama, kad visgi palaiko, jog tiek komitetams, tiek partijoms būtų taikomos vienodos finansinės apskaitos taisyklės.

Nepalaikys siūlymo partijoms leisti steigti analitinius centrus

A. Širinskienė taip pat teigė, kad „valstiečių“ partijos taryba nusprendė nepalaikyti TS-LKD iniciatyvos leisti partijoms steigti nuo verslo paramos atribotus analitinius centrus, kurie, konservatorių nuomone, galėtų stiprinti pačias politines partijas.

„Mes matome, kad per teisę steigti įvairius institutus ir leisti jiems gauti finansavimą ne tik iš partijų, bet ir iš įvairių fondų, panašu, juridinių asmenų rėmimas partijos veiklai pamažu grįžtų. Galbūt ne tiesiogiai, per aplinkui, per institutų veiklą“, – mano LVŽS frakcijos parlamentarė.

Ji tikina, kad partijos jau ir dabar gali iš savo finansų pasitelkti ekspertų, analitikų paslaugas. Tuo metu partijoms leidus steigti analitinius centrus, jos nuomone, būtų sudaryta galimybė juridiniams asmenims finansuoti jiems palankias politines jėgas.

„Siūlymas, kurį mūsų taryba labai kritiškai vertina, tai valdančiųjų noras leisti kurti įvairius institutus, kurie būtų finansuojami partijų ir galbūt netgi fondų iš užsienio. Kaip žinoma, Lietuvoje buvo atsisakyta juridinių asmenų finansavimo būtent dėl skaidrumo, nes savo laiku prezidentės Grybauskaitės iniciatyva buvo pastebėta, kad partijas dažnai linksta paremti ir laimėję konkursus viešajame sektoriuje subjektai. Kilo daug klausimų, ar taip nėra bandoma atsilyginti už konkursų laimėjimą. Būtent tų skandalų, kurie tuo metu Darbo partijai kilo, aplinkoje buvo uždraustas juridinių asmenų rėmimas“, – teigė „valstietė“, kartu primindama ir valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos bylą.

„Nepamirškime, kad Liberalų sąjūdžio, kuri yra įtariama partija „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, vieni iš kaltinimų yra finansavimo gavimas per institutus“, – akcentavo A. Širinskienė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri peržiūrėjo Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrino teikiamus siūlymus ir ketina pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, LVŽS paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau TS-LKD gegužės pradžioje pranešė siūlanti nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Tačiau, panašu, kad iki šio termino numatytų planų įgyvendinti nepavyks. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas sako, kad planai nusikėlė, kadangi vis dar laukiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) konkrečiai suformuotų pasiūlymų. Taip pat neskubėti grupės narius skatina ir šiuo metu parlamente svarstomas tiesioginių merų rinkimų klausimas bei Europos Parlamento (EP) lygiu vykstančios diskusijos dėl rinkimų tvarkos į šią instituciją pokyčių.

„Negalėčiau pasakyti, kad kažkas stringa ar kažkaip vėluojame. Produktą padarysime“, – Eltai sakė darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas.

Pasak politiko, darbo grupė tikisi iki rugpjūčio sulaukti konkrečių VRK rekomendacijų, kurias būtų galima įtraukti į rengiamą Rinkimų kodeksą.

„Yra techninė pertrauka, kadangi reikia VRK nuomonės, ten buvo daug pasiūlymų, tai mes paprašėme viską labai konkrečiai viską suformuluoti. Gavę VRK pasiūlymus, ten tiesiog yra daug procedūrinių dalykų, juos apsvarstysime ir rugpjūčio antrojoje pusėje aktyviau padirbėję teiksime pasiūlymus“,- kalbėjo darbo grupės vadovas.

Yra techninė pertrauka, kadangi reikia VRK nuomonės, ten buvo daug pasiūlymų, tai mes paprašėme viską labai konkrečiai viską suformuluoti.

Pasak jo, kitas svarbus niuansas yra tai, kad Seime šiuo metu taip pat svarstomas tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimas, kuris nėra Rinkimų peržiūros grupės atsakomybės dalis. Kadangi kyla diskusijų dėl tiesiogiai renkamo mero atsakomybių, A. Vyšniausko vadovaujamai grupei rengti tam tikras savivaldos rinkimų pataisas dabar esą nebūtų prasminga.

„Į „eterį“ grįšime rugpjūčio antroje pusėje, kadangi šitas merų klausimas, matyt, dėl procedūrinių dalykų šiek tiek išsitęs į rudenį. Dabar turėsime tik pirmąjį pateikimą, tada rugsėjo mėnesį svarstymą ir tada dar ilga priėmimo procedūra. Pradėjome skaičiuoti, kad, matyt, be gruodžio mėnesio merų konstitucinės pataisos neišspręsime, tai atitinkamai ir tas rinkimų įstatymas truputėlį nusikels“,- patikslino konservatorius.

Dar viena priežastis, dėl kurios darbo grupė nusprendė padaryti pertrauką – EP lygiu vykstančios diskusijos dėl rinkimų į šią instituciją tvarkos pokyčių.

„Atsirado dar viena aktualija: Europos Parlamente yra svarstomi EP rinkimų įstatymo pakeitimai, ten irgi reikia įsigilinti“, – pridūrė darbo grupės vadovas, kartu patikslindamas, kokie pokyčiai šiuo metu svarstomi dėl rinkimų į šią Europos Sąjungos instituciją.

„Europos Parlamentas, kaip suprantu, galbūt ketintų siūlyti naują EP rinkimų modelį. Nuolatinė diskusija yra apie bendraeuropinius rinkimų sąrašus bei atitinkamus pakeitimus dėl balsavimo procedūros. Pasigirdo kalbų apie Europos mastu vykdomą elektroninį balsavimą. Kartu turėtų atsirasti europinė „VRK“, rinkimų agentūra. Viskas vyksta diskusijų lygmeniu“, – aiškino A. Vyšniauskas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlanti nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino frakcijos narė Rima Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Idėją Lietuvoje palikti tik proporcinę rinkimų sistemą savo programoje įrašę socialdemokratai išsakė pastabas dėl konservatorių ryžto stokos. Ne itin entuziastingai tokį TS-LKD sprendimą vertina ir koalicijos partneriai Laisvės frakcijoje.

Seime suburtos rinkimų sistemos darbo grupėje Laisvės frakcijos pozicijai atstovaujantis Vytautas Mitalas teigia, kad koalicijos partnerių TS-LKD sprendimas nebepalaikyti vienmandačių atsisakymo idėjos jo paties nenustebino, kadangi dėl šio klausimo parlamentinių politinių jėgų nuomonės kardinaliai skyrėsi ir dėl šios iniciatyvos konservatoriai susilaukė daugybės kritikos strėlių.

„Tiesą sakant, toks konservatorių sprendimas manęs nenustebino, nes matant visą poliarizaciją ir nuomonių išsiskyrimą, kuris matomas dabartiniame Seime, tai plataus pritarimo, kad reikia keisti rinkimų sistemą, aš, tiesą sakant, nesitikėjau“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Seimo narys Vytautas Mitalas, M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas mano, kad dalis TS-LKD politikų vienmandačių apygardų atsisakymo idėją iškėlė dar būdami opozicijoje, tačiau atsidūrus valdančiojoje daugumoje kritika dėl šios iniciatyvos jiems buvo nenaudinga ir būtent todėl konservatoriai išsižadėjo šios idėjos.

„Matyt, yra pragmatiniai išskaičiavimai ir, kadangi tai yra partinis dalykas, tai dažnai atskirų asmenų iniciatyvos būdavo gal ir neblogai sutinkamos, o kai būni opozicijoje, šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią“,– sakė A. Sysas.

Vis dar tikisi pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos

V. Mitalas mano, kad TS-LKD, išgirdę kritišką poziciją dėl daugelio jų iniciatyvų, dalies jų išsižadėjo, siekdami susikoncentruoti ir įgyvendinti bent kai kurias iš jų.

Šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią.

„Gal jie, išgirdę kokius nors argumentus, savo nuomonę pakeitė ir dabar nebenori siūlyti tiek pokyčių, kiek planavo anksčiau. Turime pakankamai plačią diskusiją dėl tiesioginių merų rinkimų, kur konsensusą nebus lengva pasiekti, tai gal jie pagalvojo, kad ties tuo ir pakanka apsiriboti šiuo metu“,– teigė V. Mitalas, pažymėdamas, kad, nepaisant konservatorių atsitraukimo, toliau diskutuoti apie Seimo rinkimų sistemos reformą vis vien yra būtina.

„Manau, yra pagrindo, kad tokią sistemą reikėtų tobulinti. Jeigu ne dabar, tai reikėtų nusistatyti kažkokią kryptį ilgesnei reformai. Laisvės partija buvo priėmusi sprendimą, kad reikėtų atsisakyti vienmandačių ir palikti proporcinę sistemą, taip pagerinant atstovavimo procesą“,– sakė Laisvės frakcijos narys.

Idėjos pereiti vien prie proporcinės rinkimų sistemos, kuomet Seimo nariai būtų renkami vien pagal partijų sąrašus, neišsižada ir socialdemokratai. A. Sysas vylėsi, kad didžiausios parlamentinės frakcijos inicijuotoje rinkimų sistemų peržiūros darbo grupėje idėja išsižadėti vienmandačių bus rimtai apsvarstyta, tačiau dabar, konservatoriams atsitraukus, reikės iš naujo apgalvoti, kokiais būdais būtų galima įgyvendinti šią idėją.

„Šiuo metu yra skirtingos nuomonės frakcijoje, bet mes visada pasisakėme, kad reikėtų pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, tai būdavo įrašyta ir mūsų programoje. Bet kadangi dabar mes delegavome Julių Sabatauską į tą darbo grupę, tai mes laukiame ir tikėjomės, kad iniciatyva, kurios ėmėsi konservatoriai, įgaus kažkokį pagreitį. Tai dabar iš naujo reikės svarstyti, ką mes čia galime daryti“,– svarstė socialdemokratų frakcijos seniūnas, akcentuodamas, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti mišri rinkimų sistema yra taikoma tik mažumoje ES valstybių.

„Mes turime rytietišką rinkimų sistemą, kuri egzistuoja Rusijoje ir Baltarusijoje. Europos Sąjungos valstybėse tokių sistemų beveik nėra. Akivaizdu, kad tai sukelia be galo daug problemų, ir pačių rinkimų antras turas kainuoja mokesčių mokėtojams“,– tvirtino A. Sysas.

Ketvirtadienį per dar vieną susitikimą rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės nariai pasiskirstė atsakomybės sritimis ir per savaitę planuoja peržiūrėti bei įvertinti įvairių suinteresuotų pusių pateiktus konkrečius pasiūlymus, kurie vėliau bus aptariami visų grupės narių. Kartu su socialdemokratu J. Sabatausku būtent už Seimo rinkimų tvarkos pokyčių siūlymus atsakingas V. Mitalas tikina, kad jis vis vien rekomenduos visiems darbo grupės nariams apsvarstyti idėją atsisakyti vienmandačių apygardų.

„Manau, kad, kai įvyks preliminarus darbas ir viskas grįš į grupę, pasiūlymą dėl vienmandačių atsisakymo vis tiek verta teikti ir formaliai išsiaiškinti nuotaikas“,– sakė V. Mitalas.

Seimo narys Algirdas Sysas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Konservatorių išsakyti argumentai A. Syso neįtikina

Seime suburtai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas, komentuodamas TS-LKD partijos prezidiumo sprendimą atsitraukti nuo vienmandačių apygardų naikinimo idėjos, aiškino, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tai, jog, pakeitus balsavimo tvarką ir parlamentarus renkant vien pagal partijų sąrašus, būtų pakenkta politinės sistemos stabilumui, kadangi tuomet daugiau mandatų į Seimą iškovotų tokios radikalios politinės jėgos, kaip „Drąsos kelias“ ar Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-tautininkai.

„Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų. Jeigu žiūrime į buvusių rinkimų rezultatus, kaip sekdavosi tokioms radikalioms politinėms jėgoms 2016 metais, tai jiems vienmandatėse sekėsi ganai sunkiai, o jeigu būtų vien proporcinė sistema, tai jie būtų turėję dvigubai, o kartais net daugiau mandatų, kas atitinkamai būtų jų politinį svorį padidinę“,– Eltai yra sakęs A. Vyšniauskas.

Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų.

Visgi LSDP frakcijos seniūno A. Syso šie konservatorių argumentai neįtikino. Socialdemokratas tikina, kad būtent proporcinė rinkimų sistema leistų sustiprinti ir stabilizuoti partinę sistemą, kuri, pasak parlamentaro, yra visos Europos demokratijos pagrindas. Maža to, aiškinimai, kad rinkimų sistema gali apsaugoti nuo vienų ar kitų asmenų išrinkimų, A. Syso taip pat neįtikina, kadangi būtent „išmetami“ balsai ir skirtingų nuomonių atstovavimo mažinimas slopina ir pačių rinkėjų aktyvumą.

„Aš manau, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje. Tauta yra pagrindinis sprendėjas. Mes visokiais būdais stengiamės tuos mūsų rinkėjus ir mus pačius nukelti nuo politikos. Pavyzdžiui, kodėl aš pasisakau prieš kadencijas: jeigu žmonėms patinka Živilė Pinskuvienė Širvintose, ją renka, vadinasi, jiems taip priimtina. Jeigu mes norime įtraukti daugiau žmonių į politiką, tai duokim teisę tiems žmonėms daugiau spręsti. O kai vienmandatėse išmetame krūvą balsų, nors žmonės ir atėjo, tai žmogus ir galvoja: ko man ten eiti“,– konservatorių argumentus kritikavo A. Sysas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė siūlantys nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, „valstiečių“ frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

„Saugiau šiandien kalbėti yra apie tai, kad mes fundamentaliai nekeičiame Seimo rinkimų sistemos“, – Eltai ketvirtadienį teigė ji.

Anot politikės, šiuo metu pakaktų, jei Seimui pavyktų rasti kompromisą sprendimui, leisiančiam toliau išlaikyti tiesiogiai renkamus merus. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad esama tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, Seimo politikai nesutaria, kaip reikėtų keisti Pagrindinį šalies įstatymą, įteisinant tiesioginius mero rinkimus.

„Mes turime uždavinį, kurį reikia išspręsti, ir aš manau, jei pavyks sėkmingai jį išspręsti, tai bus didelis šio Seimo politikų pasiekimas“, – teigė politikė.

Mes turime uždavinį, kurį reikia išspręsti, ir aš manau, jei pavyks sėkmingai jį išspręsti, tai bus didelis šio Seimo politikų pasiekimas.

Nepaisant to, kad tiek konservatoriai, tiek jos vedami liberalai mano, jog esminių rinkimų sistemos pokyčių nereikia, dar nereiškia, tikina V. Čmilytė-Nielsen, kad kovą Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, turinti pateikti rinkimų įstatymų pakeitimus, leido laiką veltui. Pasak jos, darbo grupėje, į kurią po konservatorių prezidiumo sprendimo nebeinicijuoti didelių pokyčių rinkimų sistemose nusprendė sugrįžti anksčiau pasitraukę „valstiečiai“, tikrai bus įvairių pasiūlymų.

„Net neabejoju, kad bus pateiktas paketas pasiūlymų (...). Iš Liberalų sąjūdžio pusės yra pateiktas sąrašas mažesnių pakeitimų. Ar tai būtų susiję su reguliavimu rinkimų metu, ar su tomis problemomis, kurios kaskart pasimato per rinkimus. Tad tobulinti mūsų sistemą tikrai reikia“, – apibendrino Seimo vadovė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus.

Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė siūlantys nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, „valstiečių“ frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pranešė, kad grįžti apsisprendė pasiūlius iš Seimo pasitraukusiam partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

„Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų ir teikti pasiūlymus, kurie mūsų rinkimų sistemą tobulins ir užtikrins demokratinius bei nepriklausomus rinkimus“, – sako R. Karbauskis.

LVŽS iš darbo grupės rinkimų sistemų peržiūrai pasitraukė kovą, nepritardami siūlomoms pertvarkoms.

Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų.

Konservatoriai tuomet siūlė diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.

„Valstiečiai“ tai įvertino kaip valdančiųjų „vienpusiškus siekius, kurie nukreipti tik į jų pačių galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose“.

R. Karbauskio teigimu, valdantieji taip pat siūlė keisti prezidento rinkimų tvarką, t.y. „siūlė prezidentą išsirinkti Seime“, Seimo rinkimuose – panaikinti vienmandates apygardas, išsiskyrė ir pozicijos dėl merų rinkimų.

LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, jog rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas. 

„Valdantiesiems atsitraukus nuo savo ketinimų, šiandien svarbiausias uždavinys tobulinant rinkimų sistemą – siekti, jog tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Mes konstruktyviai siūlysime atitinkamas Konstitucijos pataisas ir kviesime visas partijas jas paremti. Šiuo metu turime du variantus ir ieškosime pritarimo“, –  sako A. Norkienė.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė, jog siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir „nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, pabrėždami, kad dabartinė tvarka užtikrina Seimo sudėtį „tradicinių, stabilesnių, labiau prognozuojamų politinių jėgų pagrindu“.

Konservatoriai taip pat pranešė siūlantys toliau diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą, taip stiprinant politines partijas, jie siūlo įtvirtinti Konstitucijoje tiesioginius merų rinkimus apibrėžiant juos kaip „vykdomosios valdžios vadovus“ ir nustatant dviejų kadencijų ribą.“

Tarp konservatorių pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas, leisti internetinį balsavimą užsienio lietuviams, skaitmenizuoti kvietimą į rinkimus, įtvirtinti keturių arba penkių dienų išankstinį balsavimą ir kt.

„Aš labai sveikinu tokį priėjimą prie klausimo, kai yra diskutuojama, atvirai diskutuojama tiek su ekspertais, tiek su kitomis politinėmis jėgomis, išdėliojami argumentai, išklausoma visų pusių ir tada priimamas sprendimas, ar keisti, ar nekeisti rinkimų sistemos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Anot jo, gyvenimo realijos vis dėlto reikalauja kai kurių pataisymų, patobulinimų.

„Dėl jų taip pat bus diskutuojama Seime, ieškoma sutarimo“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.

„Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą“, – pridūrė jis.

Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą.

Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdančiosios TS-LKD atstovai trečiadienį nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų.

Tačiau konservatoriai siūlo pakeitimus, susijusius su su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.

Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas. 

Konservatoriai taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 

Tarp pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.

TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą.

G. Landsbergio teigimu, šios diskusijos kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios buvo praėjusios kadencijos metu, kai „rinkimų sistemos pataisymai buvo atnešami, ištraukiant iš kepurės, ir padedami ant stalo be diskusijos“.

„Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo palikti esamą Seimo rinkimų sistemą ir nepereiti prie pilnai proporcinės rinkimų sistemos“, – rašoma trečiadienio vakarą išplatintame partijos pranešime.

Partija pranešė tokį sprendimą priėmusi po trečiadienį vykusio jos prezidiumo balsavimo. 

„Viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų dėl dabartinės Lietuvos Seimo rinkimų sistemos tinkamumo. Šią sistemą šiandien matome kaip tinkamą, pirmiausiai dėl to, kad vienmandačių dalis padeda užtikrinti balansą tarp tradicinių, stabilesnių bei radikalesnių politinių jėgų“, – komentavo TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Anot jo, jeigu Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėje apygardoje, tai yra pagal partijos kandidatų sąrašus, tai tiek 2012 metais, tiek 2016 metais radikalesnių partijų mandatų skaičius būtų didesnis.

„Tad dabartinė rinkimų sistema leidžia Seimo sudėtį turėti labiau tradicinių, stabilesnių, labiau prognozuojamų politinių jėgų pagrindu. Ankstesnių rinkimų rezultatai rodo, kad rinkimų sistema parankesnė tradicinėms, tame tarpe iš dešiniųjų pažiūrų, politinėms partijoms“, – teigia konservatorių atstovas.

Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėje apygardoje, 70 – daugiamandatėje, pagal partijų keliamus sąrašus.

Apie tai, kad inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams, Seimo valdančioji konservatorių frakcija pranešė vasario pabaigoje. Kovą Seimo valdyba sudarė darbo grupę.

Atėjo laikas iš esmės normaliai padiskutuoti, ar mišri rinkimų sistema atitinka visuomenės lūkesčius.

Frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas tąkart BNS teigė, jog šia iniciatyva siekiama savalaikės vieningos rinkimų sistemų peržiūros, vengiant pavienių, smulkių iniciatyvų.

„Kai kalbame apie Seimo rinkimų sistemą, manome, kad atėjo laikas iš esmės normaliai padiskutuoti, ar mišri rinkimų sistema atitinka visuomenės lūkesčius“, – tuomet teigė parlamentaras.

Pasak jo, konservatoriai mano, kad reikėtų išsamiau padiskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime, nes dabar nuolat kintant rinkėjų skaičiui prieš kiekvienus parlamento rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių apygardų ribas.

„Per kitus rinkimus turėsime vienmandates, kurios apims keturių savivaldybių teritorijas. Tokios apygardos tampa nebelogiškomis, jos mažina atstovavimą regiono gyventojų, tuo metu Vilniaus atstovavimas didėja“, – vasarį BNS tvirtino A. Vyšniauskas.

Vis tik šią savaitę nusprendę siūlyti nekeisti rinkimų sistemų, konservatoriai pranešė pateikę siūlymų, susijusių su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.

Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas. 

„Gerosios Europos Sąjungos šalių praktikos rodo, kad programiškai ir idėjiškai stiprioms politinėms partijoms yra reikalingi analitiniai pajėgumai. Prie partijų veikiantys analitiniai centrai galėtų reikšmingai prisidėti prie analitinių pajėgumų didinimo, programinio turinio kūrimo ir tapti politinių idėjų kalvėmis. Tokie centrai galėtų veikti juos finansuojant pačioms partijoms ir registruotiems Europos politiniams fondams“, – pranešime teigė M. Prievelis

TS-LKD taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 

Tarp konservatorių pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.

TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą bei kt.

Jo teigimu, Konstitucijoje numatytos vienodos visų savivaldybės tarybos narių teisės, todėl Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų palaukti galutinio Konstitucinio Teismo (KT) verdikto, kuris numatomas balandžio 17d. ir tuomet nuspręsti, kaip tinkamai reglamentuoti merų rinkimo tvarką.

„Išankstine mano nuomone, tiesioginiai merų rinkimai nelabai dera su Konstitucija ir jai prieštarauja“,– Eltai teigė V. Sinkevičius, akcentuodamas 119 Konstitucijos straipsnį, kuriame numatyta, kad įstatymams ir įvairiems sprendimams tiesiogiai įgyvendinti būtent savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

„Jeigu pažiūrėtumėt į 119 straipsnį, tai ten paskutinė dalis yra, kad taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Kitaip tariant, dabar Konstitucija sukonstruota taip, kad atstovaujamoji institucija savivaldoje yra taryba ir taryba pati sudaro vykdomuosius organus“,– teigė MRU profesorius.

Todėl jis daro išvadą, kad pagal šiuo metu galiojančią Konstitucijos 119 straipsnio formuluotę, merą turėtų rinkti savivaldybės taryba, o ne gyventojai.

„Įstatymas nustatė, kad vieną iš tarybos narių – merą – tiesiogiai renka gyventojai. Tai galima kelti klausimą, ar įstatymas gali išskirti vieną iš savivaldybės tarybos narių ir nustatyti jo skirtingą rinkimo tvarką, negu kitų savivaldybės tarybos narių“, – tvirtino V. Sinkevičius, pridurdamas, kad tiesiogiai renkami merai viršija jiems Konstitucijoje numatytas tarybos nario funkcijas.

Išankstine mano nuomone, tiesioginiai merų rinkimai nelabai dera su Konstitucija ir jai prieštarauja.

„Konstitucija sako, kad pati taryba sudaro vykdomuosius organus. Ar įstatymas, kuris sako, kad merą renka tiesiogiai gyventojai, nepažeidžia Konstitucijoje numatytos tarybos teisės, kad būtent ji renka vykdomuosius organus“,– svarstė vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų.

MRU profesoriaus teigimu, parlamentui praeityje nepavyko susitarti dėl 119 Konstitucijos straipsnio keitimo, todėl jie po ilgų diskusijų nusprendė priimti tiesioginius merų rinkimus įtvirtinantį įstatymą, kurio likimas šiuo metu svarstomas Konstituciniame Teisme.

Jeigu KT išvada sutaps su V. Sinkevičiaus nuomone, Teismo nutarimo įsigaliojimą reikėtų atidėti, kadangi, priešingu atveju, šiuo metu išrinktų merų įgaliojimai galios netektų tą pačią dieną.

„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– teigė V. Sinkevičius.

Jis pažymėjo, kad Seime suburtai rinkimų peržiūros darbo grupei reikėtų palaukti galutinio Teismo verdikto, tačiau, MRU profesoriaus nuomone, parlamentarams tektų keisti Konstituciją, jeigu jie visgi siektų išlaikyti tiesioginių merų rinkimų tvarką.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o šią savaitę numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.

Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.

Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.

V. Matjošaitytė pristatė politinės reklamos reglamentavimo pokyčius, kai kiekvieną įrašą, kuriame išsakoma teigiama ar neigiama informacija apie partijas ar politikus, visi asmenys, net ir nesantys politinės kampanijos dalyviais, privalo žymėti kaip politinę reklamą.

„Siūlytina atsisakyti laikyti rinkimų agitacija fizinių asmenų neatlygintinai socialiniuose tinkluose skleidžiamų įrašų, palaikančių vieną ar kitą politinį reklamos dalyvį, kadangi socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų“, – sakė L. Matjošaitytė.

Ji taip pat rekomendavo svarstyti, ar nereikėtų trumpinti arba išvis atsisakyti agitacijos draudimo laikotarpio, kuris šiuo metu įsigalioja likus 30 val. iki rinkimų pradžios. VRK pirmininkė pažymi, kad išankstiniai rinkimai, galintys vykti ir 3-4 dienas iki agitacijos draudimo įsigaliojimo, turi vienodą įtaką rinkimų rezultatams, tačiau išankstiniame balsavime agitacijos draudimas nėra taikomas.

Socialiniuose tinkluose kiekvienų rinkimų metu daugėja įvairių neatlygintinai skleidžiamų įrašų iš įvairių asmenų.

„Balsavimo iš anksto metu rinkėjai iš principo atlieka tą pačią funkciją, jie taip pat balsuoja, kaip ir rinkimų dieną, tačiau rinkimų dieną agitacija yra draudžiama, o balsavimo iš anksto metu – nedraudžiama. Reikėtų pagalvoti, ar sutrumpinti agitacijos draudimo laikotarpį, galbūt iš viso jo atsisakyti“, – pažymėjo L. Matjošaitytė.

Dar viena rekomendacija, kurią pristatė VRK vadovė: svarstyti apie vienmandatėse apygardose VRK organizuojamų debatų laidų atsisakymą, paliekant tik komisijos organizuojamus partijų lyderių debatus varžantis daugiamandatėje apygardoje.

„Galbūt debatus būtų tikslinga organizuoti tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje tarp besivaržančių politinių partijų“, – teigė ji, pažymėdama, kad VRK parengti 130 kokybiškų debatų laidų yra ganėtinai sudėtinga.

Rinkimų reformos darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad ši grupė sieks parengti Rinkimų kodeksą, kuris būtų konstitucinis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų reglamentavimo įstatymas.

„Turime tokią konstitucinę problemą, kad bet kuriuo metu, bet kurie (rinkimus reglamentuojančių įstatymų – ELTA) pakeitimai gali būti skundžiami Konstituciniam Teismui ir atitinkamai sulaukti blogų verdiktų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos-rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Antrieji darbo grupės klausymai vyks balandžio 6 d. Juose dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, docentas Mažvydas Jastramskis, VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandas Tučas.