Virš 70 metų sulaukusiems senjorams jie siūlo kartą per vienerius metus Valstybinių ligonių kasų lėšomis apmokėti 90 proc. sanatorinio gydymo bazinės kainos už mažiausiai 5 dienas trunkantį gydymą.

„Dauguma Lietuvos senjorų dėl per mažų pajamų negali nuvažiuoti į sanatoriją.Todėl šiam tikslui gali pasitarnauti Valstybinių ligonių kasų 90 proc. finansuojamas sanatorinis gydymas, kuris leistų vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti sveikatą, sanatorinio gydymo metu išmokti jų amžiui pritaikytų fizinių pratimų, visavertės mitybos principų“, – sako Seimo narė R. Tamašunienė.

Kadangi mūsų visuomenė sensta, jos teigimu, labai svarbu kuo ilgiau palaikyti senyvo amžiaus žmonių gerą sveikatą.

Anot dokumento aiškinamojo rašto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 398 tūkstančių senjorų virš 70 metų ir tas skaičius nuolat mažėja.

Tikimasi, kad pasiūlytos įstatymo pataisos teigiamai atsilieps verslo plėtrai, sanatorijos galės praplėsti sveikatingumo ir gydymo programas.

Įstatymo pataisų autoriai mano, kad joms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, nes Valstybinės ligonių kasos, anot jų, pilnai neišnaudoja stacionariai reabilitacijai skirto finansavimo.

Visgi Seimo kanceliarijos Teisės  departamento nuomone, naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimas galimai pareikalautų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl Seimo teisininkai siūlo dėl projekto gauti Vyriausybės išvadą. Patariama atsiklausti Vyriausybės ir todėl, kad valstybės politikos formavimas sveikatos priežiūros srityje priklauso Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai.

Šiuo metu galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad 90 procentų sanatorinio gydymo paslaugų bazinės kainos apmokama už vaikų iki 7 metų gydymą, taip pat už neįgaliųjų asmenų iki 18 metų gydymą.

Tokį pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui įregistravę Seimo nariai sako, kad prašoma suma leistų užtikrinti aprūpinimą vadovėliais per tris kalendorinius metus: 2024 m., 2025 m., 2026 m.

Pasak R. Tamašunienės, kasmet būtų galima įsigyti 104 tūkst. 166 geografijos, fizikos, matematikos, chemijos, biologijos vadovėlių. „Prašoma suma apimtų tik būtinų dalykinių vadovėlių įsigijimo kaštus, neįskaitant mokymo priemonių“, – Eltai sakė R. Tamašunienė.

Pasak jos, atnaujinus ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokyklos susiduria su aprūpinimu vadovėliais problema. Parlamentarės teigimu, tautinių mažumų mokykloms ši problema dvigubai opesnė, tiek įgyvendinimo trukmės, tiek lėšų trūkumo prasme.

„Kaip prioritetą tautinių mažumų mokyklos ir jas jungiančios organizacijos įvardina 1–10 klasių dalykinių vadovėlių: istorijos, geografijos, fizikos, matematikos, chemijos biologijos vertimą į lenkų, rusų, baltarusių kalbas ir jų įsigijimą.

Mūsų skaičiavimais, tautinių mažumų mokykloms jų mokomąja kalba (1–10 kl.) aprūpinti reikalingi 73 išversti dalykiniai vadovėliai (dviejų dalių) bei 69 vadovėliai (dviejų dalių) lietuvių kalba. Apytiksliais skaičiavimais bendras visų dalykinių vadovėlių, išverstų į tautinių mažumų kalbas ir lietuvių kalba (1–10 kl.) poreikis sudarytų apie 312 tūkst. 500 egzempliorių.

Visų vadovėlių įsigijimui reikėtų skirti virš 6,3 mln. eurų, (vidutiniškai skaičiuojant 1 egz. kaina apie 20 eurų (vadovėlis lietuvių kalba kainuoja apie 17 eurų, o išverstas (pvz. į lenkų kalbą) – apie 23 eurus)“,– sako Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.

Ji pastebi, kad pagal dabartinį finansavimo intensyvumą ir skiriamą lėšų sumą tautinių mažumų mokyklų aprūpinimas vadovėliais ir priemonėmis užtruktų ilgiau nei 12 metų.

„Teikiamas pasiūlymas užtikrintų aprūpinimą vadovėliais 2024–2026 m. Kasmet būtų įsigyjama 104 tūkst. 166 vadovėlių, todėl papildomai būtina skirti 1,57 mln. eurų“ , – sako R. Tamašunienė ir Č. Olševski.

2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d. Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.

„Aš įsivaizdavau, kad mes ateisime rugsėjo mėnesį, po vasaros, kai (Vyriausybė) turėjo daug laiko, ir jau bus pateiktas planas pirmomis dienomis, o mes pradėjome kalbėti apie darbų programą, kurios didžioji dalis, kalbant apie ministerijų teikiamus projektus, yra neregistruoti, pradėjome pilstyti vandenėlį, kaip mes dirbsime visą tą pusmetį. Ne dabar tokia veikla turėtume užsiimti, tikrai visi pasigedo sesijos pradžioje konkrečios žinutės žmonės, kaip atrodys jų žiema ir šildymo sezonas“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė R. Tamašunienė.

Kalbėdama apie opozicinių frakcijų prioritetus šiai sesijai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė teigė, jog svarbiausias klausimas yra energijos kainų krizės suvaldymas.

„Svarbiausi klausimai, kaip biudžete atsispindės, ir, mūsų vertinimu, jis projektuojamas per mažas, kaip konkrečiai bus sprendžiamas energetikos krizės suvaldymas, nes tai palies ir ekonomiką, verslo sektorių, ir kiekvieną namų ūkį“, – kalbėjo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė.

Valdantieji, siekdami sumažinti gyventojams išaugusią energijos kainų naštą, pateikė siūlymą taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui dar du žiemos sezonus. Seimas ketvirtadienį jam pritarė po svarstymo, liko dar vienas balsavimas.

Ne dabar tokia veikla turėtume užsiimti, tikrai visi pasigedo sesijos pradžioje konkrečios žinutės žmonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kitų metų biudžete elektros ir dujų kainų kompensavimui gali prireikti daugiau nei 1 mlrd. eurų, o tiksli suma paaiškės spalio pradžioje, parengus 2023 metų biudžeto projektą.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

Premjerė patvirtino, kad Vyriausybė biudžetą Seimui išsiųs spalio pirmą savaitę, o jo pateikimas galės įvykti spalio 11 dieną.

Pradėjus naują politinį sezoną 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.

Tokį parlamentarės kreipimąsi paskatino liberalų ir konservatorių daugumos valdomos Trakų rajono savivaldybės tarybos kovo 31 d. sprendimas, kuriuo buvo palaimintas lenkų mokyklų reorganizavimas ir esamo statuso panaikinimas.

„Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės...“, – ironizuoja parlamentarė.

Ji primena  Vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, kuriose  parašyta, kad mokyklų tinklų pertvarkos bendrojo plano, jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomene ir atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę.

„Tačiau nei pati Vyriausybė, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nei savivaldybė į mokyklų bendruomenių bandymus pateikti savo argumentus nereaguoja, ignoruojamas jų siekis būti išgirstoms. Tiesą pasakius, kalbėjimasis tik su tais, kurie yra parankūs, jau tapo šių valdančiųjų vizitine kortele“, – apgailestauja Seimo narė R. Tamašunienė.

Trakų valdžia sugalvojo, kad vežioti mokinius yra geriau, o nuvažiavus į kitą mokyklą būtinai gerės mokymosi pasiekimai. Kuo toliau ir ilgiau važiuosi, tuo labiau gerės.

Pasak jos, Vyriausybė ir ministerija kitame savo nutarime, pagal kurį pradedama įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų programa, taip pat įrašė labai gerą punktą, numatantį išimtį tautinių mažumų mokykloms komplektuojant klases.

R. Tamašunienė sako, kad ši išimtis turėtų užtikrinti mokyklų išsaugojimą ir esant šiek tiek mažiau mokinių klasėse. „Tačiau šis nutarimo punktas – akių dūmimas lenkų ir rusų mokykloms. Šiandien Trakuose duodama pradžia lenkų mokyklų naikinimui ir jų statuso sumenkinimui. Mokyklos, kurios atitinka bendruosius, visoms Lietuvos mokykloms keliamiems reikalavimams (joms nereikia išimties!) pakliuvo į tylųjį liberalų ir konservatorių lenkų mokyklų „žudymo planą“, – piktinasi parlamentarė.

Ji paminėjo Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją, Senųjų Trakų A. Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

„Tai mokyklos, kurios tarp Lietuvos lenkų mokyklų yra labai vertinamos tiek tėvų, tiek visos švietimo lenkų kalbos bendruomenių. Mokyklos, kurios puoselėja ypatingas, šimtametes tradicijas, kurios investuoja į kiekvieną vaiką, kuriose mokiniai pasiekia gerų rezultatų, išlaiko egzaminus, dalyvauja olimpiadose, o puikiai organizuotoje popamokinėje veikloje atskleidžiami jų talentai, ugdomi gebėjimai. Mokyklos su Lenkijos parama sukūrusios puikias sąlygas ir jaukią šiuolaikinės mokyklos reikalavimus atitinkančią aplinką“, – sako Seimo narė R. Tamašunienė.

Ji  pabrėžia, kad šiose abiejose mokyklose puikiai integruojasi ukrainiečių vaikai. „Jie jaučiasi saugūs, laimingi ir patenkinti. Mes tai galėjome stebėti lankydamiesi mokykloje. Ukrainiečių vaikų jau dabar daugiau nei dvidešimt. Tačiau visi argumentai nustumiami į šalį ir bendruomenė neišklausoma“, – apgailestauja parlamentarė.

Anot jos, baigę Paluknio gimnaziją jaunuoliai įstoja ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos aukštąsias mokyklas, įgiję išsilavinimą, kompetencijų ir žinių, grįžta į Lietuvą ir labai sėkmingai įsidarbina, siekia karjeros Lietuvoje. R. Tamašunienės teigimu, tai yra esminis rodiklis, pagrindžiantis Lietuvos lenkų mokyklos ugdymo kokybę.

„Verta priminti, kad viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į gimtąją kalbą ir ugdymą gimtąja kalba. Tačiau visi lenkų mokyklų bendruomenių pasirinkti būdai: raštai, prašymai, vizitai, piketai, susirinkimai – balsas tyruose“, – sako Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.

Politikė teigia suprantanti savo atsakomybę prieš rinkėjus, todėl tikina bent jau kol kas apie pasitraukimą iš partijos nesvarstanti.

Seimo narė B. Petkevič ir Vilniaus rajono vicemeras R. Komarovskis partiją paliko po LLRA-KŠS atstovo Zbignevo Jedinskio pareiškimų, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Nieko naujo neįvyko. Apskritai ši Seimo kadencija pasižymi tuo, kad judėjimo yra labai daug. Ir tai yra kolegų apsisprendimas. Jie išėjo, bet keturis kartus daugiau yra naujų narių nei išėjusių. Tai taip ir vertiname“, – Eltai teigė R. Tamašunienė.

Visgi politikė pripažino, kad šis kolegų žingsnis greičiausiai paskatins rinkėjų nusivylimą.

„Rinkėjai turėtų įvertinti, nes vis dėlto buvo išnaudojamas partijos resursas renkant kolegas, tai yra ir žmogiškieji ištekliai, ir stebėtojai, ir komisijose dirbo žmonės, agitavo, tikėjosi, kad šie žmonės jiems ir atstovaus. Tai nusivylimas bus tarp rinkėjų“, – sakė ji.

Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę.

Paklausta, ar iš kitų partijos kolegų nėra girdėti pasvarstymų apie tolesnę ateitį partijoje, politikė teigė, kad dėl šio klausimo planuojamas LLRA-KŠS susitikimas.

„Čia jau pirmininko reikia klausti, be abejo, bus pasvarstymai, bet aš dabar bendros nuomonės nepateiksiu, nes bus planuojamas mūsų susitikimas“, – pažymėjo parlamentarė.

Pati R. Tamašunienė teigia apie pasitraukimą iš partijos kol kas nesvarstanti.

„Gavau žmonių pasitikėjimo mandatą, žmonės patikėjo manimi, kad galiu atstovauti jų interesams. Ir tai stengiuosi maksimaliai daryti ir suprantu atsakomybę“, – akcentavo Seimo narė.

„Aš būsiu šią kadenciją su tuo, kas mane išrinko“, – pažymėjo politikė.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.

„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.

Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę LLRA-KŠS. Apie tai penktadienio vakarą feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Taip LLRA-KŠS atstovė atsakė į Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo prašymą reaguoti į feisbuke buvusio Seimo nario, šiuo metu parlamentaro Česlavo Olševskio padėjėjo Zbignevo Jedinskio paskyroje paskelbtą pasisakymą dėl Lenkijos ir Rusijos sąjungos.

E. Gentvilas pažymėjo, kad LLRA-KŠS kaip parlamentinė partija dalyvauja rengiant nacionalinius susitarimus dėl gynybos ir užsienio politikos, todėl norėtų išgirsti oficialią partijos poziciją dėl Z. Jedinskio pasisakymo.

„Tarp pasirašančių partijų turėtų būt ir LLRA. Šios partijos vienas lyderių Z. Jedinskis vakar pareiškė, kad Rusija su Lenkija turėtų sudaryti bendrą valstybę, Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO. LLRA yra parlamentinė partija, gauna biudžeto dotacijas, norėtųsi išgirsti LLRA ar partijos pirmininko poziciją dėl Z. Jedinskio pasisakymo“, – ketvirtadienį per plenarinį posėdį kalbėjo E. Gentvilas.

LLRA-KŠS atstovė R. Tamašunienė į tai atsakė, kad partija rengiant susitarimus dėl gynybos ir užsienio „dirba vienu pagrindu – Lietuva yra visateisė ES ir NATO narė ir mes stipriname savo pozicijas šiose tarptautinėse mūsų saugumo garantą užtikrinančiose organizacijose“.

„Mūsų viena strateginių partnerių regione yra Lenkija ir mes bendradarbiaudami su Lenkija siekiame geresnio ir efektyvesnio dalyvavimo tose svarbiose organizacijose taip pat remiame Ukrainos siekius. Mes parlamentarai tos pozicijos laikomės ir tos pozicijos aiškiai ir akivaizdžiai išsakomos tų darbo grupių darbe“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Zbignevas Jedinskis. Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.

Seimo narys Č. Olševskis teigia, jog jo patarėjo Z. Jedinskio pareigybė ir funkcijos neapima tarptautinės politikos tematikos, o jo komentarą diskusijoje feisbuke jis vertina kaip asmeninę nuomonę.

„Konstitucinis laisvos minties principas yra vienas svarbiausių iš žmogaus teisių srities. Todėl mano patarėjo Z. Jedinskio pasisakymą: „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“ vertinu kaip jo asmeninę nuomonę. Ir tik taip ji turi būti vertinama“, – Č. Olševskis cituojamas partijos išplatintame pranešime.

„Bendru Tarpparlamentinių ryšių grupių vardu pareiškiame, kad smerkiame civilių žmonių žudymą, teiksime paramą bei tvirtai remiame Ukrainos narystę Europos Sąjungoje“, – Eltai sakė R. Tamašunienė, komentuodama Kovo 11-ąją abiejų šalių parlamentarų pasirašytą dokumentą.

Vilniuje šventiniuose Kovo 11-osios renginiuose dalyvavo ir Lenkijos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkė Iwona Arent ir jos vadovaujama delegacija.

Pasak R. Tamašunienės, šiandien visi esame sukrėsti įvykių Ukrainoje ir suvokiame, kad už laisvę kovojantys Ukrainos žmonės taip pat kovoja už mūsų visų laisvę.

„Karą išgyvenančiai, narsiai ir ryžtingai kovojančiai Ukrainai abi valstybės – Lietuva ir Lenkija – teikia visokeriopą palaikymą, pagalbą ir paramą. Mes esame su ukrainiečiais jų nepriklausomybės ir taikos kelyje“, – sakė ji.

Penktadienį Vilniuje susitikę Lietuvos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Seimu ir Senatu grupės nariai ir Lenkijos Seimo parlamentinės grupės su Lietuva nariai priėmė bendrą pareiškimą dėl įvykių Ukrainoje.

Priimtu dokumentu pripažįstamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė, teritorijos vientisumas ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybė ir teritorinis vientisumą, primena ELTA.

Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai pareiškė tvirtai remiantys Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai ir jos būsimą visateisę narystę ES, taip pat pakvietė tai padaryti visas ES valstybes nares.

Kartu griežtai pasmerkta Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir siekis nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, žvėriškas nekaltų žmonių žudymas, civilinių objektų sprogdinimas ir apšaudymas, prievartavimai, plėšimai.

Parlamentarai išreiškė palaikymą ryžtingiems Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių ir pilietinės visuomenės veiksmams teikiant visą įmanomą ir Ukrainai reikalingą humanitarinę, karinę, politinę, ekonominę ir socialinę pagalbą, taip pat teikiant būtiną pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams.

Politikai pareiškė dėsią visas pastangas, kad tarptautinės organizacijos ir visa tarptautinė bendruomenė padarytų dar daugiau ir kad nekaltų žmonių žudymas būtų kuo greičiau sustabdytas, o agresorius atsakytų už savo veiksmus.

Abiejų valstybių parlamentarai pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja kaip įmanoma glaudesnių dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių, ypač saugumo ir gynybos srityse, ir įsipareigojo išlaikyti konstruktyvų ir abiem pusėms naudingą parlamentinio bendradarbiavimo intensyvumą.

Nors šis projektas, parlamentarės nuomone, neužtikrins visiems lenkų tautinės mažumos atstovams galimybės įrašyti dokumentuose  originalias  pavardes, nes bus rašoma lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jos vertinimu, „tai yra didelis  žingsnis į priekį.“

„Seime svarstomas įstatymo projektas  nėra toks maksimalus, kaip galėtų kai kam atrodyti. Lenkams realiai tai  būtų tik viena raidė – dviguba W, nes nėra lenkiškuose asmenvardžiuose nei X, nei Q raidžių“, – Eltai sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji pažymėjo, kad su teisinėmis problemomis dėl pavardės susiduria ir Lietuvos piliečiai, kurie sudaro santuoką su užsieniečiais.

„Jie susiduria su biurokratinėmis problemomis, turi įrodyti, kad yra vienos šeimos nariai. Lietuviškais rašmenimis užrašytos pavardės dažnai neatrodo valstybės tarnautojams kitose valstybėse, kad tai yra ta pati pavardė“, – sako R. Tamašunienė.

Siūlo nerūšiuoti piliečių

Pasak R. Tamašunienės, svarbu, kad būtų vienodai traktuojami piliečiai, nes kai kurie pasiūlymus įregistravę parlamentarai siūlo taikyti įstatymą tik tiems piliečiams, kurie yra sudarę santuoką su užsieniečiais.

„Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Visiems turi būti sudarytos galimybės savo pavardę rašyti originalo kalba, pateikus, pavyzdžiui, įrodymus, kad ji buvo lenkiška. Turime sudaryti tokią galimybę be teismo proceso, nes šiuo metu turime daugybę teismų sprendimų, kurie leidžia pavardes piliečiams užrašyti originalo kalba. Manau, kad reikėtų įstatymu sureguliuoti šį klausimą ir nereikėtų įtraukti į tai teismų“, – mano R. Tamašunienė.

Ji pastebi, kad jau nuo nepriklausomybės pradžios mūsų valstybė deklaruoja ir vis atideda savo sprendimus  šiuo klausimu.

Negalima rūšiuoti piliečių, turime užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

„Nepritarimas arba atmetimas įstatymo projekto svarstymo stadijoje būtų ženklas ir Lenkijai, kad viena yra kalbama, deklaruojama, vaizduojamas nusiteikimas ir gera valia tuos klausimus spręsti iš Lietuvos politikų pusės, bet realiai  priimamas kitoks politinis sprendimas. Manau, kad dabar labai svarbu yra valdančiajai daugumai susitelkti ir parodyti, kad tai, ką jie pažada, tą ir įgyvendina“, – sako Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Ji tikisi, kad tiek metų svarstytas įstatymo projektas vis dėlto bus priimtas pavasario Seimo sesijoje.

Alternatyvus projektas nieko nesprendžia

Parlamentarė nepritaria alternatyviam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui, kuriame  siūloma nustatyti galimybę papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis vardą  ir pavardę paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

„Tas projektas nieko nesprendžia – žmonės nori naudoti dokumentą visur ir pavardę turėti visur vienodą. Čia nėra pasitenkinimo momentas, kad aš žinau, kad mano pavardė yra kitokia, ar aš ją turiu kažkur užsirašęs. Tai visai ne apie tai, nes asmeniškai galima sau atvirukus pasirašyti švenčių proga ir parašyti tas pavardės, vardus originalo  kalba. Čia kalba apie žmonių teisę turėti savo pavardę normaliai įtvirtintą dokumentuose“, – tvirtina R. Tamašunienė. 

Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai sugrįš prie pernai gruodį atidėtų dviejų įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, svarstymo.

Seimas turės apsispręsti dėl 70 parlamentarų inicijuoto dar 2017 m. pateikto Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto ir alternatyvaus projekto, kurį yra pateikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, primena ELTA.

Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, kaip siūloma projekte, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis.

Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Pasak komiteto, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, (....) todėl toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime.

Patobulintą rezoliucijos projektą „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“ trečiadienį įregistravo Seimo Lietuvos regionų  frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Dokumento projekte reiškiamas susirūpinimas dėl priešiškų jėgų bandymo skaldyti Europos Sąjungos vienybę, organizuojant neteisėtą užsieniečių iš trečiųjų šalių judėjimą į Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos teritorijas, kuriuo nusikalstama žmogiškumui ir tarptautinės teisės principams.

Seimui siūloma rezoliucija reaguoti „į rimtą padėties paaštrėjimą Lenkijos pasienyje, neteisėtiems migrantams mėginant masiškai neteisėtai įsiveržti į Lenkijos teritoriją per sieną su Baltarusija, rodantį, kad Baltarusijos režimas pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojančių veiksmų“.

Rezoliucijos projekto autoriai pabrėžia  intensyvaus dialogo tarp paveiktų ES šalių ir ES institucijų svarbą, pažymi intensyvaus Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogo poreikį, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius, įskaitant ir jo tąsą platesniame formate.

Lietuvos Seimas, anot rezoliucijos projekto, "vertina glaudų bendradarbiavimą su Lenkija, siekiant atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, bei bendras pastangas, siekiant sprendimų Europos Sąjungos mastu, įskaitant kuo greitesnio visų šio režimo sukurtų nelegalių migrantų gabenimo schemos dalyvių sankcionavimo bei ES migracijos politikos ir teisės sistemos pertvarkymo taip, kad šalys narės, prieš kurias vykdoma hibridinė ataka, galėtų nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių".