– Tokia praktika nustebino, ar ne?

– Na, visgi atostogos yra tas laikas, kai norėtųsi pailsėti nuo rūpesčių, atgauti jėgas. Tai jeigu jau yra vaikai išleidžiami į atostogas, tai kodėl tuo metu yra skiriami egzaminai, kurie yra didelę įtampą keliantis dalykas? Sakyčiau, galbūt sudėtinga organizuot ir galbūt būtinai šitą savaitę reikia daryti tuos atsiskaitymus. Bet gal tada galim nevadinti to atostogomis? Galbūt gali tada vaikai gauti tikras atostogas kitą savaitę po tos įtemptos savaitės? Man atrodo, čia kažkas yra netvarkoj. Nes darbo ir poilsio režimas yra nepaprastai svarbus, kad jaustumėmės gerai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet apskritai dešimtos, vienuoliktos, dvyliktos klasės atsiskaitymų ir egzaminų metu, ar nėra taip, kad mokiniai pastoviai patiria stresą ir ar neatsispindi tai skambučiuose „Vaikų linijoje“?

– Na, tai, kad vaikai išgyvena daug nerimo, baimės dėl įvairiausių dalykų, čia yra viena iš dažnesnių temų „Vaikų linijoje“. Egzaminai, atsiskaitymai tikrai kelia įtampą. Ar jų galima išvis atsisakyti? Čia klausimas, kurio aš negalėčiau komentuoti. Bet čia mes kalbam apie tai, kad egzaminas atostogų metu yra kažkas panašaus į tai, kad darbuotojui būtų paskirta kokia nors atestacija vidury atostogų, nuo kurios priklausytų, ar jis galės toliau dirbti, ar gaus paaukštinimą. Toks įvykis negali vykti atostogų metu, tada yra sudėtinga pailsėti. Mes visi susiduriam su situacijomis, kurios kelia įtampą. Jeigu būna trumpalaikis stresas dėl kokio nors atsiskaitymo ar ko, mes tą įveikiam, atsipalaiduojam ir gyvenam toliau. Pavojingos situacijos yra stresas, kuris tęsiasi, jeigu nėra galimybės sustoti, pailsėti, atsigauti. Tai yra toksinis stresas, stresas, kuris tęsiasi ilgą laiką. Toks stresas, patiriamas vaikystėje, netgi sutrikdo nervų sistemos raidą.

Civilinį Ieškinį planuojama pateikti Lietuvos teismui šių metų rudenį.

„Baudžiamojoje byloje M. Gorbačiovas nefigūruoja, jo atžvilgiu institucijos nevykdė jokių persekiojimo veiksmų, jo vaidmuo ir atsakomybė nėra įvertinti“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Jo manymu, Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje, kurioje jau paskelbtas nuosprendis 67 asmenims, liko neįvertintas sovietų prezidento ir Vyriausiojo karinių pajėgų vado M. Gorbačiovo vaidmuo ir atsakomybė, todėl jis planuoja M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą kelti civilinio proceso tvarka.

„Kadangi Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsisakė kelti M. Gorbačiovo atsakomybę baudžiamajame procese, aš kaip pilietis noriu iškelti M. Gorbačiovo atsakomybę už Sausio 13-sios žudynes civiliniame procese ir jo atžvilgiu pateikti civilinį ieškinį. Daug metų bandžiau įtikinti prokurorus, kad jie turėtų vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl aplaidaus vado pareigų vykdymo. Kadangi prokurorai kategoriškai atsisakydavo pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą, belieka paskutinė priemonė – atsakomybės klausimą kelti asmeniškai. Civilinio ieškinio pateikimą laikau paskutine galimybe iškelti M. Gorbačiovo atsakomybę”, – BNS teigė R. Povilaitis.

Aš kaip pilietis noriu iškelti M. Gorbačiovo atsakomybę už Sausio 13-sios žudynes civiliniame procese ir jo atžvilgiu pateikti civilinį ieškinį.

„Žemesnio rango asmenys patraukti atsakomybėn, vyriausiajam karinių pajėgų vadui – jokių kaltinimų, čia kažkoks nesusipratimas“, – pridūrė žuvusiojo sūnus.

R. Povilaitis ieškinio sumos neįvardijo, jis mano, kad tai nėra esminis, o labiau teorinis dalykas. Be to jis abejoja, ar  žalą pavyktų išieškoti.

Baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje, kurioje yra paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, R. Povilaičiui ir jo mamai iš nuteistųjų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajam R. Povilaičiui priteista 50 tūkst. eurų, Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinės žalos atlyginimui.

Šioje byloje nuosprendis paskelbtas 67 kaltinamiesiems, jie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.

Žuvusysis buvo aktyvus Sąjūdžio mitingų dalyvis, paliko tris vaikus

Trijų vaikų tėvas, Apolinaras Juozas Povilaitis, 1991 metų sausio 13-osios naktį buvo nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje. A. J. Povilaitis žuvo būdamas 53 metų.

Sūnui R. Povilaičiui tuo metu buvo 14 metų, šeimoje be jo augo dar du vaikai.

Iki žūties vyras dirbo šaltkalviu Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute, galvanoplastikos laboratorijoje. Gamino instrumentus metalų apdirbimui, ledų presavimo formas, lazerinius atmosferos užterštumo matuoklius, konstravo palydovines antenas, buvo mokslinių darbuotojų talkininkas.

1988–1990 metais A. P. Povilaitis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, 1991 metų sausį budėjo Vilniuje prie Aukščiausios Tarybos rūmų, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato.

Tų metų sausio 12–13 dienomis budėjo prie Televizijos bokšto. Sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto buvo nušautas sovietų desantininkų, į vyrą pataikė trys kulkos – jis žuvo vietoje.

Nukentėjusiojo teigimu, yra nepateisinama, kad šios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei trisdešimtmetį, pasak jo, taip pat liko ir neatsakytas esminis klausimas apie tuomečio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.

„Man atrodo, kad čia yra istorinis įvykis. Lietuvos Respublika įvertino sovietų nusikaltimus ir žudynes  1991 metais. Ir jeigu iki šios dienos galėjome kalbėti apie įtariamuosius, kaltinamuosius, tai, man atrodo, kad nuo šio momento mes galime kalbėti apie asmenis, kurie tuos nusikaltimus įgyvendinimo ir planavo“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo teigė R. Povilaitis.

R. Povilaitis akcentuoja, kad vienas iš nepateisinamų dalykų yra tai, kad Sausio 13-osios bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei trisdešimt metų.

„Man atrodo, kad procesas truko neleistinai ilgai, t.y. trisdešimt metų, du mėnesius ir aštuoniolika dienų. Ir priežasčių yra ne tik tose valstybėse, kuriose slapstosi tie žmonės, bet ir mūsų pusėje. Mes tikrai atsimename ir tyrimą, kurį darė Seimas apie aštuonerius metus nepriimdamas jokių procesinių sprendimų šioje byloje. Buvo laikas, kai ta byla tikrai buvo netiriama“, – atkreipė dėmesį jis.

R. Povilaitis taip pat akcentuoja, kad kai kurios padarytos klaidos Lietuvos apeliacinio teismo buvo ištaisytos ir buvo paminėtos teismui skelbiant nuosprendį. Visgi, anot jo, kai kurie klausimus keliantys dalykai liko nepaminėti.

„Tarp nepaminėtų dalykų yra ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atskirtas. Jis buvo keletą kartų slapta stabdomas neinformuojant nukentėjusiųjų ir taip pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodeksą“,– sakė nukentėjusysis.

Nukentėjusiojo teigimu, esminis neatsakytas klausimas išlieka dėl tuomečio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaidmens Sausio 13-osios įvykiuose.

„Esminis dalykas iš neatsakytų klausimų yra, koks vaidmuo visgi tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo. T. y. tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento ir vyriausiųjų karinių pajėgų vado. Kaip galėjo atsitikti, kad visos šitos struktūros veikė sutelktai bendrininkai būdami ir M. Gorbačiovas sugebėjo nežinoti apie visą proceso planavimą ir įgyvendinimą“, – teigė nukentėjusysis.

Pastabų teismo sprendimui turintis R. Povilaitis teigia kol kas nesvarstęs, ar dėl jo kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų. Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.

Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.

Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.

„Generalinės prokuratūros prokurorai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksą“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė R. Povilaitis.

Bylos nukentėjusysis teigė surinkęs duomenų, kad prokuratūra vieną iš Sausio 13-osios ikiteisminių tyrimų sustabdė 2017 metais, du kartus 2018 metais ir 2019 metų pavasarį, o po to jį vis atnaujindavo.

Anot R. Povilaičio, apie šiuos sprendimus nebuvo informuoti maždaug pusė tūkstančio bylos nukentėjusiųjų.

„Nukentėjusiajam yra svarbu žinoti, kad Generalinė prokuratūra sustabdo tyrimą ir nebeieško atsakymų“, – sakė R. Povilaitis.

Nukentėjusiajam yra svarbu žinoti, kad Generalinė prokuratūra sustabdo tyrimą ir nebeieško atsakymų.

„Man labai svarbu tą žinoti. Aš tikslingai domiuosi šita byla, keliu klausimus ir nežinoti, kad prokuratūra sustabdo tyrimą, sužinoti tą atsitiktinai po dviejų metų man atrodo labai blogai“, – teigė jis.

R. Povilaitis kalbėjo apie nuo pagrindinės bylos prieš penkerius metus atskirtą ikiteisminį tyrimą dėl Sausio 13-osios sovietų agresijos. Pagrindinėje byloje pirmos instancijos teismas jau yra paskelbęs nuosprendį.

Jis kreipėsi į generalinį prokurorą E. Pašilį, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, peržiūrėti visų tyrimo prokurorų nutarčių atitikimą Baudžiamojo proceso kodeksui bei paaiškinti, kodėl nukentėjusieji nebuvo informuojami apie bylos stabdymus.

Nukentėjusysis taip pat paprašė peržiūrėti, ar pagrįsti buvo visi prokurorų nutarimai, priimti dėl jo prašymų nuo 2015 metų.

R. Povilaitis sakė, kad apie keturis kartus sustabdytą bylą sužinojo atsitiktinai, ginčydamas prokurorų veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Jis taip pat pranešė, kad prokurorai atsisakė apklausti Norvegijos žurnalistą Hansą Wilhelmą Steinfeldą ir buvusį JAV ambasadorių Sovietų Sąjungoje Jacką Matlocką (Džeką Metloką), nors jie galbūt turi informacijos apie buvusio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo vaidmenį Sausio 13-osios įvykiuose.

Nukentėjusysis kritikavo prokuratūrą ir dėl to, kad ši neatlieka tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, detalizuojantį netinkamą vado pareigų atlikimą. Pasak jo, tai įrodo, kad prokurorai nesiekia gilintis į M. Gorbačiovo vaidmenį.

Prokuratūra atsakymus žada vėliau

Generalinė prokuratūra sako, kad išnagrinės R. Povilaičio kreipimąsi dėl stabdytų ikiteisminių tyrimų, tačiau kol kas jo plačiau nekomentuoja.

„Kai kreipimasis bus gautas, jis bus išnagrinėtas nustatyta tvarka. Jeigu pasitvirtins, kad ten buvo pažeidimai, jie bus atitinkamai ir įvertinti“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Ji pabrėžė, kad apie naujausią tyrimo stabdymą 2019 metų pavasarį prokuratūra buvo patvirtinusi viešai, o pranešimas visiems nukentėjusiesiems nebuvo išsiųstas, nes sprendimą dar nagrinėjo aukštesnysis prokuroras, galiausiai nusprendęs bylos nagrinėjimą tęsti.

„Būtumėme žmones informavę apie tai, kas yra panaikinta“, – kalbėjo E. Martinonienė.

Komentuodama prokurorų sprendimą neapklausti H. W. Steinfeldo ir J. Matlocko ji teigė, kad šie asmenys nebūtų galėję pateikti jokio reikšmingo liudijimo: „Tai, ką apklausos metu galėtų pasakyti nurodyti asmenys, ta informacija jau yra, ji yra žinoma“.

„Kaip ir minėjo gerbiamas pareiškėjas, jam buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka, jis ja pasinaudojo ir būtent šiuos prokuroro sprendimus atsisakyti apklausti asmenis įvertins teismas“, – pridūrė prokuratūros atstovė spaudai.

Atskirtame tyrime – septyni įtariamieji

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuo bylos, kuri buvo perduota teismui ir šiuo metu yra išnagrinėta pirmoje instancijoje, atskirtas 2014 metais.

Pagal naujausią viešai prieinamą informaciją, atskirtame tyrime nagrinėti galimi septynių įtariamųjų nusikaltimai.

Vilniaus apygardos teismas kovo mėnesį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus karinės įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti M. Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Man tai yra istorinė diena. Manau, kad tai ir Lietuvai istorinė diena, ir tarptautinei bendruomenei istorinė diena“, – žurnalistams Vilniaus apygardos teisme trečiadienį sakė R. Povilaitis.

„Atsakingi žmonės, kurie dalyvavo, organizavo, vadovavo, davė įsakymus, naudojo įvairias karines priemones, šitų žmonių atsakomybė šiandien yra įvertinama“, – pridūrė jis.

Teismas skelbia bausmes už karo nusikaltimus 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, prieš teismą stojo tik du buvę sovietų karininkai Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.

R. Povilaitis sakė nevertinantis skirtų bausmių dydžių.

„Aš neturiu kokių nors išankstinių lūkesčių, tiesiog atvykau išklausyti tuos nuosprendžius. Svarbiausias dalykas yra, kad šis istorinis procesas vyksta, kad šiandien yra skelbiamas nuosprendis šitiems kaltinamiesiems“, – kalbėjo nukentėjusysis.

Jis taip pat padėkojo teismui, jo prašymu išsiuntusiam šaukimą į apklausą buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui.

„Tai, kad ponas Gorbačiovas nenori prisidėti prie teisingumo ir atsakyti į labai svarbius klausimus, tai čia yra kalba apie jį patį, kalba apie Rusijos Federaciją, kuri nori suklaidinti žmones, sujaukti žmonių protus, kas yra už tai (Sausio 13-osios įvykius – BNS) atsakingas“, – tvirtino R. Povilaitis.

Vyras taip pat teigė, kad jam labai gaila, jog Rusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant bylą.

„Mes puikiai žinome, kad Rusijos Federacija piktybiškai ignoruoja ir stabdo šitą teisingumo procesą. Jie neleidžia išsiaiškinti daugybės dalykų“, – sakė jis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

„Prokurorų bausmėms pritariu, jos yra teisingos“, – BNS sakė nukentėjusiuoju byloje pripažintas R. Povilaitis.

Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

R. Povilaitis pirmadienį dalyvavo Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kuriame vyksta šalių baigiamieji pasisakymai. Žinomas psichologas yra byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

Ši byla buvo numesta į Generalinės prokuratūros paraštes. To pasekmė – prarastas laikas, mirę įtariamieji, prarastos galimybės išaiškinti kaltininkus.

„Savo baigiamojoje kalboje tik noriu išreikšti didelį nepasitenkinimą ir apgailestavimą sprendimais, ir tuo, kad šiandien tarp kaltinamųjų nėra M. Gorbačiovo“, – teismui sakė R. Povilaitis.

Jis priminė, kad ne kartą nesėkmingai siekė patraukti buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Michailą Gorbačiovą atsakomybėn dėl aplaidaus pareigų vykdymo.

Nukentėjusysis apgailestavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų įvykių iki 2010 metų pabaigos vyko atmestinai, o nukentėjusiojo statusas jam suteiktas tik 2013 metais.

„Ši byla buvo numesta į Generalinės prokuratūros paraštes. To pasekmė – prarastas laikas, mirę įtariamieji, prarastos galimybės išaiškinti kaltininkus“, – kalbėjo nukentėjusysis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tik suformavus didesnę prokurorų grupę nuo 2011 metų šiai bylai pradėtas skirti deramas dėmesys.

R. Povilaitis kol kas vienintelis nukentėjusysis, pasisakęs baigiamosiose kalbose Sausio 13-osios byloje. Jis teisme pasakojo, kad neseniai kalbėjosi su kitu asmeniu, per Sausio 13-osios įvykius taip pat netekusiu tėvo. Jis R. Povilaičio klausė, ar jam dar būtų galima įsitraukti į procesą. R. Povilaitis mano, kad teisinio išsilavinimo neturintiems nukentėjusiems trūksta pagalbos realizuojant savo teises.

Tęsė kalbas kaltinamųjų advokatai

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad jų ginamieji turi būti išteisinti dėl karo nusikaltimų arba byla turi būti nutraukta, arba grąžinta prokuratūrai.

Vilniaus apygardos teisme pirmadienį savo kalbas tęsė už akių teisiamų Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių advokatai.

Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą 93 metų Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

D. Jazovo gynėjas Valentinas Giriūnas teismo posėdyje sakė, kad susilaiko nuo byloje esančio įrodymų vertinimo, nes jam nežinoma, kaip šiuos įrodymus vertina pats kaltinamasis.

Jis prašo nutraukti bylą vieninteliam Sovietų Sąjungos maršalui, nes suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas.

Buvusį Pskovo 76-osios oro divizijos vado pavaduotoją Vasilijų Kustrio prokuratūra siūlo pripažinti kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo ir kankinimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo bei įkalinti iki gyvos galvos.

Jo advokatė Emma Domajeva sako, kad šio kaltinamojo byla turi būti grąžinta prokurorui, siekiant išskirti ir sujungti su pradėtu bei nebaigtu ikiteisminiu tyrimu dėl kitų karininkų. Ši byla sustabdyta, nes nepavyko nustatyti kaltinamųjų buvimo vietos.

„Prokuroro siūlymas Vasilijui Kustrio skirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnį, laisvės atėmimą iki gyvos galvos, manau, realiai nebus realizuotas, toks nuosprendis bus nevykdytinas“, – sakė advokatė E. Domajeva.

Gynėja priminė, kad per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 1991 metų sausio 6-ąją V. Kustrio gynybos ministro D. Jazovo ir Oro desanto pajėgų vado Vladislovo Ačalovo nurodymu atvyko į Vilnių, tuometinį Šiaurės karinį miestelį. Pagal D. Jazovo karinį įsakymą, tuo metu visos karinės struktūros turėjo užtikrinti jaunuolių šaukimą į armiją. Tačiau Vilniuje paaiškėjo tikroji užduotis – užimti Spaudos rūmus ir televizijos bokštą.

Remdamasi bylos duomenimis, advokatė sakė, kad operacijai prie Spaudos rūmų vadovavo ne tik V. Kustrio – buvo daug ir kitų karinių struktūrų vadų.

„Oro desanto divizijos kariai 1991 metų sausio 13 dieną, būdami ginkluoti, buvo įpareigoti ne šaudyti iš automatų į žmonių minią, nors ir tuščiais šoviniais, tačiau buvo įpareigoti esant būtinumui panaudoti ir artimos kovos veiksmus, tokiu būdu atstumti žmones nuo Spaudos rūmų pastato. Jeigu pulkininkas V. Kustrio būtų atsisakęs vykdyti savo vadų įsakymą užimti LRT pastatus naudojant kovinius veiksmus, nes tai buvo panašu į karo ataką, tai jis būtų teisiamas Kariniame tribunole už įsakymų nevykdymą. Tik Karinis tribunolas galėjo spręsti pulkininko V. Kustrio kaltės buvimo ar nebuvimo klausimą, nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo veikoje“, – teismui sakė advokatė.

V. Kustrio kaltinamas, kad iš automato iššovė į Lietuvos kariuomenės savanorį Vytautą Lukšį, kulka padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

V. Kustrio advokatė E. Domajeva tvirtino, kad kaltinimas jos ginamajam grindžiamas tik nukentėjusiojo V. Lukšio teigimu, kad kulka buvo paleista būtent iš pulkininko V. Kustrio ginklo.

„Balistinė ekspertizė nebuvo atlikta, nebuvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai siekiant nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą ar nebuvimą. Manau, kad V. Lukšio sužalojimas galėjo būti tiesiog nelaimingas atsitikimas“, – kalbėjo advokatė.

Kaltinamojo dalyvavus užimant Spaudos rūmus bei Vilniaus televizijos bokštą Aleksandro Gomziakovo advokatas Juozapas Puškorius sakė nesutinkantis su kaltintojų nuomone, kad jo ginamasis Sausio įvykiuose dalyvavo savo noru.

Advokatas citavo ginamojo žodžius, kad jis pats nepaleido nė vieno šūvio, nemušė civilių ir nematė, kad tai būtų darę jo kuopos kariai.

„Bylos medžiaga neįrodo jo tyčinių veiksmų, negalima sakyti, kad A. Gomziakovas padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Aš manau, kad A. Gomziakovas buvo tik menkas sraigtelis toje karo mašinoje, nukreiptoje prieš Lietuvą“, – kalbėjo advokatas J. Puškorius.

Kito sovietų kariškio Genadijaus Golubkovo advokatė Tatjana Benetė mano, kad jos ginamasis nedalyvavo vadovybės pasitarimuose, jo vaidmuo buvo vykdyti įsakymą.

„Įrodymų, kad buvo įsakymai žudyti, byloje nesurinkta, todėl jis nebuvo organizuotos grupės narys. Nėra įrodymų apie susitarimo buvimą, G. Golubkovas negali būti nuteistas, ydinga veikų kvalifikacija“, – kalbėjo gynėja.

Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad sovietų kariai veikė žinodami, kad tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė, buvo Tautų Sąjungos narė, vėliau jos likimas buvo nulemtas Molotovo-Ribentropo paktu.

Pasak T. Benetės, anksčiau kaime gyvenusį jos ginamąjį galėjo nepasiekti gilios istorijos žinios, todėl negalima kelti tokio aukšto lygio istorijos žinojimo karininkui.

Ji priminė, kad Sovietų Sąjungoje ilgą laiką drausta skaityti tam tikrą literatūrą, juo labiau Molotovo-Ribentropo paktą su slaptais protokolais. Advokatė prašė išteisinamojo nuosprendžio.

Panašius argumentus išsakė ir kito sovietų karininko Vladimiro Demidovo advokatas Sergejus Chiminas.

„Ar mano ginamasis galėjo sužinoti apie Lietuvos istoriją tarnaudamas Pskove? Apie Ribentropo ir Molotovo paktą net ir daugeliui Lietuvos nebuvo žinoma“, – sakė S. Chiminas.

Jis mano, kad jo ginamasis negali būti nubaustas 18 metų laisvės atėmimo bausme, kaip siūlo prokurorai, jis veikė pagal vado įsakymą.

Advokatas mano, kad kaltinimas jo klientui yra nekonkretus ir neparemtas įrodymais, kokius veiksmus jis atliko. S. Chimino manymu, 1991 metų sausio įvykius nulėmė tuometinės Sovietų Sąjungos vadai, jie laiku nebuvo patraukti atsakomybėn. Advokatas prašė išteisinti V. Demidovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.

Jei 2013 metais „Vaikų linija“ galėjo atsiliepti į 1 iš 24 vaikų skambučių, pernai „Vaikų linija, klausau“ išgirdo jau 1 iš 4 pasikalbėti skambinusių vaikų. Siekdama toliau didinti teikiamos pagalbos prieinamumą ir išklausyti daugiau sunkumus išgyvenančių vaikų ir paauglių, „Vaikų linija“ ilgina darbo laiką – nuo šiol „Vaikų linijos“ konsultantai į skambučius atsilieps kasdien nuo 11 iki 23 val.

„Pastaraisiais metais pavyko padidinti „Vaikų linijos“ savanorių konsultantų komandą – šiuo metu jų turime daugiau nei 200. Vien per praėjusius metus paruošėme 74 naujus savanorius konsultantus, kurie visi įsipareigoja budėti po 300 valandų. Daugiau konsultantų gali dirbti daugiau valandų, atsiliepti į skambučius didesniu telefono linijų skaičiumi ir tai leidžia mums išklausyti daugiau skambinančių vaikų, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Norėdami dar padidinti mūsų teikiamos emocinės paramos pasiekiamumą, nusprendėme pailginti „Vaikų linijos“ darbo laiką iki 23 valandos. Kovo mėnesį pabandėme dirbti ilgiau ir įsitikinome, kad tikrai nemažai paauglių vėlyvais vakarais nori pasikalbėti apie tai, kas jiems rūpi. Todėl nuo šiol dirbsime ilgiau.“

2016 metais „Vaikų linija“ atsiliepė į daugiau nei 150 tūkstančių vaikų ir paauglių skambučių – 14538 skambučiais daugiau nei 2015 metais. Taip pat „Vaikų linijos“ konsultantai atsakė į beveik pusantro tūkstančio vaikų laiškų internetu. „Vaikų linijos“ svetainėje esančiame diskusijų forume, ieškodami palaikymo ar norėdami pasidalinti patirtimi, vaikai ir paaugliai parašė daugiau nei 1400 įrašų jiems svarbiomis temomis.

Skambindami į „Vaikų liniją“, vaikai dažniausiai norėjo pasidalinti sunkumais dėl santykių su draugais, patyčių, santykių su tėvais, pasakojo apie patiriamą fizinę, emocinę prievartą, išgyvenamą baimę ir nerimą, vienišumą, ieškojo informacijos, susijusios su seksualumu ar lytiškumu, nerimavo dėl fizinės sveikatos. Laiškuose vaikai daugiausia rašė įvairiais su brendimu susijusiais klausimais, pasakojo apie savižalą, dalijosi nemaloniomis patirtimis internete, išgyveno dėl patiriamų patyčių, nesutarimų su tėvais ir bendraamžiais. Pernai daugiau nei tūkstantis paauglių telefonu ir daugiau nei šimtas laiškuose su „Vaikų linija“ dalijosi mintimis apie savižudybę.

„Skambinau į Vaikų liniją šiandien ir kalbėjau su viena iš Jūsų savanore, mes su ja prakalbėjom 72 min 18 sek. Ji buvo labai supratinga, mokėjo išklausyti ir labai gerai mane suprato. Bet mūsų pokalbis nutrūko. Tik norėjau jos atsiprašyti ir jai labai nuoširdžiai padėkoti. Ir, kad ji žinotų kad aš nemiriau, nenusižudžiau ar nukraujavau. Tiesiog mano telefonas išsikrovė. <...> Noriu, kad ji žinotų, kad man be galo padėjo tas pokalbis. Ir kad supratau, kad pagalbos aš galiu sulaukti ne tik iš šeimos ar giminių, bet iš visai nepažįstamų žmonių. <...> Ačiū jai ir visai Jūsų komandai – esat labai geri žmonės, turbūt geriausi“, – rašoma viename iš paauglių padėkos laiškų „Vaikų linijai“.

Išklausyti, palaikyti ir sustiprinti vis daugiau skambinančių ar rašančių vaikų bei paauglių „Vaikų linijai“ padeda kiekviena auka ir organizacijai skirta parama. Pernai 43 proc. lėšų „Vaikų linija“ gavo iš tarptautinių fondų ir programų, 33 proc. skyrė valstybė ir savivaldybės, 14 proc. sudarė verslo parama, 5 proc. paaukojo privatūs asmenys ir tiek pat – 5 proc. – „Vaikų linijos“ uždirbtos lėšos. Kviečiame visus, norinčius padėti išklausyti vaikus, palaikyti „Vaikų linijos“ veiklą, skiriant dalį savo gyventojų pajamų mokesčio – visa reikalinga informacija čia: https://goo.gl/Wnjl19.

R.Povilaitis yra per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus. Prašymą apklausti M.Gorbačiovą vilnietis pateikė dar gegužę.

Po pakartotinio kreipimosi liepos mėnesį gautame Vilniaus apygardos teismo atsakyme teigiama, kad prašymas liudytoju kviesti M. Gorbačiovą bus nagrinėjamas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, t.y. pradėjus nukentėjusiųjų apklausą. Šiuo metu byloje apklausiami liudytojai, tik apklausus visus liudytojus bus pradėta nukentėjusiųjų apklausa.

„M.Gorbačiovo pavardė yra minima beveik kiekvieno Sausio 13-osios bylą nagrinėjančio teismo posėdžio metu. Tačiau teisėjų kolegija nematė reikalo, nei paviešinti mūsų pateiktą prašymą, nei jį nagrinėti. Teismas matė reikalą apklausinėti vairuotojus, gamyklų darbuotojus, bet nematė reikalo inicijuoti TSRS Vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado M.Gorbačiovo kvietimo liudyti byloje“, – teigia R.Povilaitis.

R.Povilaičiui atstovaujančio advokato Alberto Butos nuomone, prašymas iškviesti liudytoju M. Gorbačiovą turėjo būti sprendžiamas iš karto artimiausiame teismo posėdyje.

„Turint omenyje, kad tenkinus prašymą teisinės pagalbos prašymo Rusijoje nagrinėjimas gali užtrukti, protingiau būtų prašymą išspręsti iš karto ir toliau apklausinėti liudytojus be papildomos gaišaties laukiant, kaip bus išnagrinėtas teisinės pagalbos prašymas Rusijoje“, – aiškina advokatas.

Jo manymu, neišsisprendus liudytojo apklausos klausimui, t.y. nežinant, ar liudytojas bus apklausiamas, ar visgi Rusija atsisakys tenkinti Lietuvos teisinės pagalbos prašymą, byla negalėtų būti išnagrinėta iki galo ir tektų „sudėjus rankas“ laukti, kol tas klausimas išsispręs, arba teismui pačiam savo iniciatyva atšaukti liudytojo apklausą dar net nežinant Rusijos sprendimo dėl teisinės pagalbos prašymo.

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas birželį paskelbė keturių mėnesių pertrauką Sausio 13-osios byloje. Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, apklausta apie pusantro šimto liudytojų, kai kurių parodymai paskelbti, kai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šie liudytojai mirę ar jų sveikatos būklė neleidžia dalyvauti procese.

Šiemet sukako 25 metai nuo 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.

Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, byla šių metų sausį pradėta nagrinėti teisme. Savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Visi kaltinamieji, išskyrus du, teisiami už akių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.

„Aukštesnysis prokuroras įvertino, kad ne visi pareiškėjo pateikti reikalavimai buvo išnagrinėti tinkamai, dėl to tai bus padaryta laikantis visų procedūrų“ - BNS sakė prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Pasak jos, sprendimą priėmė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius.

Prokuroras nustatė, kad atsakydama pareiškėjui Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė neįvykdė reikiamų procedūrinių veiksmų, t.y. nepriėmė nutarimo,o tik pateikė argumentuotą atsakymą, kad netenkins prašymo.

„Pareiškimai bus išnagrinėti iš naujo ir viskas priklausys viskas nuo to, kokie bus priimti sprendimai: jei prokurorai nuspręs prašymus tenkinti, jie bus priimti. Jei ne - bus priimtas nutarimas atsisakyti“, - paaiškino prokuratūros atstovė.

Iš naujo nagrinėti skundus pavesta Baudžiamojo persekiojimo departamentui.

Nukentėjusiuoju byloje pripažintas R.Povilaitis prokuratūros atsisakymą tenkinti jo prašymą apskundė kovą - jis nurodė, kad prokuratūra netyrė ir nesiaiškino, ar egzistuoja teisinis pagrindas M.Gorbačiovui suteikti tokį statusą. E.Martinonienė pabrėžia, kad R.Povilaitis prašyme pateikė daugiau reikalavimų, ne tik dėl M.Gorbačiovo statuso.

Anot R.Povilaičio, Generalinė prokuratūra savo sprendimą pagrindė vieninteliu argumentu, esą M.Gorbačiovui suteikti specialiojo liudytojo statuso nėra galimybės, nes pastarasis atsisako bendradarbiauti su prokuratūra.

R.Povilaičio nuomone, iš byloje jau surinktų duomenų galima daryti preliminarią išvadą, jog M. Gorbačiovas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, iš kurios buvo aiškiai matyti, kad pavaldiniai ketina įvykdyti ir jau vykdo karo nusikaltimus. Jo nuomone, asmens apklausa specialiuoju liudytoju nesuteikia jam įtariamojo statuso, o tuo pačiu neleidžia taikyti procesinės prievartos ar kardomųjų priemonių, todėl tai galėtų būti paskata M.Gorbačiovui savo iniciatyva atvykti į Lietuvą ir savanoriškai duoti parodymus.

Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais  apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti. 

Šiemet sukako 25 metai nuo 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.

Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti sausio mėnesį, dauguma kaltinamųjų teisiami už akių, nes gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje.